9c08ca7a-e631-4bc5-bfa5-e619d49f8a8c · Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas

                                       NuoraÅ¡asCivilinė byla Nr. 2-1099-808/2012Proceso Nr. 2-04-3-00732-2012-6Kat. 34.3; 113.2; 116.1; 128.2 VILNIAUS MIESTO 4 APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLietuvos Respublikos vardu 2012 m. lapkričio 5 d.Vilnius Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė,sekretoriausiant Aldonai Daudaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. V. (R. V.), suinteresuotam asmeniui A. V. (A. V.), suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui Algirdui Paulauskui, vertėjai Olgai Lyginai,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

V. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims A. V., Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiÅ¡kai paveldimÄ turtÄ valdyti, fakto nustatymo, n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad H. V. paveldėjo J. J., mirusios 1993 m. gegužės 28 d., ½ dalį nekilnojamojo turto, registruoto adresu Gluosnių g.18, Vilniuje bei nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis (pareiÅ¡kėjas) paveldėjo H.

V., mirusios 2003 m. gruodžio 19 d., ½ dalį nekilnojamojo turto, registruoto adresu Gluosnių g.18, Vilniuje. Nurodo, kad 1993 m. gegužės 28 d. mirė J. J., kuri niekada nebuvo iÅ¡tekėjusi ir neturėjo vaikų. Po J. J. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. J. J. kartu su savo dukterėčia H. V. gyveno Gluosnių g.18, Vilniuje. Po J. J. mirties per įstatymo nustatytÄ terminÄ dėl palikimo priėmimo į notarÄ nesikreipė, tačiau atsiradusi palikimÄ , kaip penktos eilės paveldėtoja, priėmė H.

V. pradėdama turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. H. V. mirė 2003 m. gruodžio 22 d. H. V. ir jos sutuoktinis J. V. vaikų neturėjo. J. V. 2011 m. sausio 17 d. mirė, tačiau po sutuoktinės H. V. mirties atsiradusio palikimo nepriėmė. PareiÅ¡kėjas iki pat H. V. mirties ja rÅ«pinosi, prižiÅ«rėjo, slaugė ir kartu gyveno adresu Gluosnių g.18, Vilniuje. Po H. V. mirties, jos sÅ«nėnas (pareiÅ¡kėjas) liko gyventi adresu Gluosnių g.18, Vilniuje, prižiÅ«ri tuo adresu esančius pastatus, moka komunalinius mokesčius, jis taip pat priėmė valdyti asmeninius H.

V. daiktus. Taip pat nurodo, kad po H. V. mirties į notarÄ dėl paveldėjimo nesikreipė, tačiau palikimÄ priėmė pradėdamas turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. Suinteresuotas asmuo A. V. atsiliepime sutiko su pareiÅ¡kimu ir, kad palikimÄ priėmė jo brolis – pareiÅ¡kėjas R. V..Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija su pateiktu pareiÅ¡kimu nesutiko nurodydama, kad J. J. mirė 1993 m. gegužės 28 d., o 1994 m. Civiliniame kodekse dukterėčios nebuvo numatytos kaip įstatyminės paveldėtojos, todėl negali bÅ«ti nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad H.

V. paveldėjo tetos J. J., mirusios 1993 m. gegužės 28 d., ½ dalį nekilnojamojo turto, registruoto adresu Gluosnių g.18, Vilniuje. H. V. neturėjo pirmos eilės įpėdinių, todėl po jos mirties atsiradęs palikimas lygiomis dalimis dalinamas tarp jos sutuoktinio J. V. ir jos tėvo K. R.. Mirus H. V. palikimÄ priėmė jos sutuoktinis J. V., likęs gyventi Gluosnių g.18, Vilniuje, kuris mirė 2011 m. liepos 17 d. PareiÅ¡kėjas nėra J. V. įpėdinis nei pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ , todėl negali pretenduoti į jo palikimÄ .Teisme pareiÅ¡kėjas R.

V. nurodė, kad J. J. yra jo močiutės sesuo. Jie visi kartu gyveno adresu Gluosnių g.18, Vilniuje. Po J. J. mirties visas turtas liko H. V., tik ji nespėjo sutvarkyti dokumentų, nes netikėtai mirė. PraÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po J. J. mirties palikimÄ priėmė H. V., o po H. V. palikimÄ priėmė jis (pareiÅ¡kėjas). Juridinio fakto nustatytas reikalingas pavelėjimo teisės liudijimui gauti.Teisme suinteresuotas asmuo A. V. nurodė, kad jis yra pareiÅ¡kėjo brolis, o H.

V. buvo motinos sesuo. K. R. yra jo ir pareiÅ¡kėjo miręs senelis. Po H. V. mirties paveldėjimo dokumentus turėjo tvarkyti jo ir pareiÅ¡kėjo motina, tačiau nieko nepadarė. Teisme suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas Algirdas Paulauskas su pareikÅ¡tu pareiÅ¡kimu nesutiko ir papildomai paaiÅ¡kino, kad nėra jokių įrodymų, jog H. V. bÅ«tų pradėjusi valdyti mirusiosios J. J. turtÄ . H. V. buvo iÅ¡tekėjusi už J. V., kuris galėjo paveldėti jos turtÄ kaip sutuoktinę pergyvenęs asmuo, nes jis mirė 2011 m. liepos 17 d., t.y. jis pergyveno savo sutuoktinę H.

V.. H. V. ir J. V. vaikų neturėjo, todėl praÅ¡o pareiÅ¡kimo netenkinti. PareiÅ¡kimas netenkintinas.Byloje nustatyta, kad palikėja J. J. (J.) mirė 1993 m. gegužės 28 d. (b.l. 12,15). Palikimas atsirado galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsniu, nagrinėjant bylÄ , taikytinos Å¡io kodekso paveldėjimo santykius reglamentuojančios normos. 1964 m. Civilinio kodekso 573 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirmos eilės įpėdiniai yra – mirusiojo vaikai (jų tarpe ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai); prie pirmos eilės įpėdinių priskiriamas taip pat ir mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties.

Å io straipsnio 2 dalis nurodo, kad antros eilės įpėdiniai yra – mirusiojo broliai ir seserys, jo senuoliai tiek iÅ¡ tėvo pusės tiek iÅ¡ motinos pusės. Po J. J. mirties 1993 m. gegužės 28 d., turtÄ turi teisę paveldėti giminės pagal įstatymÄ , o kadangi H. V. nepriklauso mirusiosios J. J. giminei, tai ji neturi paveldėjimo teisės. Pagal Civilinio kodekso (1964 m. redakcija) 573 straipsnį, mirusiojo brolio ar sesers vaikai (sÅ«nėnai ir dukterėčios), J. J. mirties dienai – 1993 m. gegužės 28 d., į nebuvo įtraukti į įstatyminių įpėdinių sÄ raÅ¡Ä .

Å i norma, praplėtusi įstatyminių įpėdinių ratÄ , buvo pakeista 1994 m. gegužės 17 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. I-459, tačiau jau po J. J. mirties, todėl dukterėčia H. V. neturėjo teisės į tetos J. J. turto dalį po pastarosios mirties. IÅ¡ 1999 m. birželio 11 d. Vilniaus miesto 14 notaro biuro notarės R.Birutienės liudijimo matyti, kad po J. J. 1993 m. gegužės 28 d. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo iÅ¡duotas (b.l. 14).

Darytina iÅ¡vada, kad H. V. neturėjo teisės paveldėti turtÄ po savo tetos J. J. mirties, nes tokia galimybė nenumatyta įstatyme (CK 573 straipsnis, 1964 m. redakcija).Byloje esančiais dokumentais nustatyta, kad H. V. mirė 2003 m. kovo 19 d. (b.l. 13). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus pažymoje dėl J. V. ir G. R. santuokos įregistravimo yra 1988 m. rugsėjo 17 d. įraÅ¡as Nr. 213 apie tarp J. V. ir G. R. sudarytÄ santuokÄ . Po santuokos įregistravimo G.

R. buvo suteikta V. pavardė (b.l. 10). Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nustato specialiÄ sutuoktinio paveldėjimo pagal įstatymÄ tvarkÄ . LR CK 5.13 straipsnis numato, kad palikėjÄ pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymÄ arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visÄ palikimÄ . LR CK 5.11 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymÄ tik nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo bei tuo atveju, kai iÅ¡ visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė.

Byloje nustatyta, kad H. V. ir jos sutuoktinis J. V. vaikų neturėjo, vadinasi po H. V. mirties atsiradusi palikimÄ turėjo teisę paveldėti jos sutuoktinis J. V. bei jos tėvai J. R. ir K. R. (b.l. 8-9). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad H. V. tėvai – motina J. R. mirė 1992 m. birželio 23 d. (b.l. 17), o tėvas K. R. mirė 1979 m. kovo 13 d. (b.l. 57), todėl preziumuojama, kad po H. V. mirties visÄ turtÄ turėjo teisę paveldėti jÄ pergyvenęs sutuoktinis J. V..P. R. V. neįrodė, kad jis po tetos H.

V. mirties atsiradusį palikimÄ priėmė faktiniu valdymu, o ne H. V. pergyvenęs jos sutuoktinis J. V.. Teismas konstatuoja, kad įrodymai ir bylos aplinkybės nesudaro pagrindo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad H. V. po tetos J. J. mirties priėmė jos palikimÄ ir pareiÅ¡kėjas po tetos H. V. mirties yra priėmęs jos palikimÄ . Remdamasis iÅ¡dėstytų ir vadovaudamasis LR CPK 443, 444, 270 str. str., teismas n u t a r i a : Netenkinti R. V. pareiÅ¡kimo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo.

Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                 Gražina Žukauskienė