9c07ba24-066c-4355-a9d3-e43e838b9a4e · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-416-936/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29580-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2.2.1; 3.1.2.3; 3.3.2.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. vasario 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo V. R. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V.

R. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl dalies kredito sutarties pripažinimo negaliojančia ir dalies vykdomojo įraÅ¡o panaikinimo. Apeliacinės instancijos teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas V. R. patikslintu ieÅ¡kiniu atsakovei AB „Swedbank“ praÅ¡o pripažinti negaliojančiu kredito sutarties Nr. 07-055634-FA/07-055639-FA 5.1 punktÄ dalyje, kurioje nustatyta, kad ,,palÅ«kanos <...> skaičiuojamos iki viso kredito grÄ Å¾inimo bankui dienos“ ir panaikinti Vilniaus m. 2-ojo notaro biuro notarės D.

L.-B. 2014 m. sausio 8 d. vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. 2-63 dalyje, kurioje nuspręsta iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡ieÅ¡koti sutartines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo 2013 m. gruodžio 3 d. iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo dienos, bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

2. Atsakovė AB „Swedbank“ atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė bylÄ perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. PaaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovas yra pareiÅ¡kęs du materialinius teisinius reikalavimus: 1) pripažinti negaliojančiu 2007 m. birželio 5 d. Kredito sutarties Nr. 07-055634-FA/07- 055639-FA 5.1 punktÄ atitinkamoje dalyje; 2) panaikinti notarės D. L.-B. 2014 m. sausio 8 d. vykdomojo įraÅ¡o Nr. 2-63 dalį, kuria iÅ¡ ieÅ¡kovo buvo nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti sutartines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo 2013 m. gruodžio 13 d. iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo dienos, kurių dydis ir apskaičiavimo tvarka nurodyta 2007 m. birželio 5 d. kredito sutartyje Nr. 07-055634-FA/07-055639-FA.

Atsakovės teigimu, antrasis ieÅ¡kinio reikalavimas yra turtinis, todėl ieÅ¡kinio suma yra 70 916,16 Eur, kurios sumokėjimo ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu siekia iÅ¡vengti. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 3 d. nutartimi konstatavo, kad byla perduotina nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. 3.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kovo reikalavimas panaikinti vykdomÄ jį įraÅ¡Ä dėl sutartinių palÅ«kanų skaičiavimo yra laikytinas turtinio pobÅ«džio reikalavimu, kurį sudaro, kaip matyti iÅ¡ atsakovės atsiliepime nurodytų aplinkybių ir pateiktos 2007 m. birželio 5 d.

Kredito sutarties 07-055634-FA/07- 055639-FA turinio, 70 916,16 Eur. Tokios sumos sumokėjimo siekia iÅ¡vengti ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas reikalavimÄ dėl vykdomojo įraÅ¡o panaikinimo. Taigi, byla, atsižvelgiant į ieÅ¡kinio sumÄ , perduotina pagal teismingumÄ nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 4. IeÅ¡kovas V. R. pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovo V.

R. ieÅ¡kinį atsakovei AB „Swedbank“ dėl dalies kredito sutarties pripažinimo negaliojančia ir dalies vykdomojo įraÅ¡o panaikinimo perduoti pagal teismingumÄ Vilniaus miesto apylinkės teismui. 4.1. IeÅ¡kovo nuomone, pirmasis ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas reikalavimas dėl dalies kredito sutarties pripažinimo negaliojančia pripažintinas neturtiniu, nes nereikalaujama priteisti turto, pripažinus kredito sutarties 5.1 punkto nuostatÄ atitinkamoje dalyje negaliojančia – restitucija nebÅ«tų taikoma. 4.2.

Nurodo, kad byloje esminę reikšmę turi tai, kad antrasis ieškiniu pareikštas ieškovo reikalavimas yra išvestinis (o ne savarankiškas) reikalavimas, už kurį, remiantis teismų praktika, žyminis mokestis atskirai (papildomai) nėra mokamas. Ieškovo pareikšti reikalavimai yra neatsiejamai (neatskiriamai) ir glaudžiai tarpusavyje susiję. Be to, antrasis reikalavimas tiesiogiai priklauso nuo pirmojo reikalavimo tenkinimo, kadangi: tuo atveju, jei kredito sutarties 5.1 p. nuostata dalyje ieškovo reikalavimu nebus pripažinta negaliojančia, antrasis ieškovo reikalavimas dėl vykdomojo įrašo dalies panaikinimo automatiškai (savaime) būtų atmestas ir vice versa (atvirkščiai). 4.3.

Teismų praktikoje vienu iÅ¡ požymių, pagal kurį sprendžiama, ar pareikÅ¡ti reikalavimai yra savarankiÅ¡ki ar iÅ¡vestiniai, yra tai, ar reikalavimai gali bÅ«ti reiÅ¡kiami atskirai, ar ne, t. y. ar kiekvienas iÅ¡ reikalavimų gali bÅ«ti atskiru ginčo dalyku (reikalavimu). Tuo atveju, jei byloje pareikÅ¡ti reikalavimai gali bÅ«ti reiÅ¡kiami tiek kartu, tiek atskirai, sprendžiama, kad kiekvienas iÅ¡ jų gali bÅ«ti atskiru ginčo dalyku (reikalavimu), o už kiekvienÄ pareikÅ¡tÄ savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ ieÅ¡kovas turi pareigÄ sumokėti žyminį mokestį.

Å iuo atveju akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas abu savo reikalavimus gali reikÅ¡ti tik kartu (negali jų reikÅ¡ti atskirai): ieÅ¡kovas atskirai negali reikalauti tik panaikinti notaro vykdomojo įraÅ¡o dalį, kartu (prieÅ¡ tai) nepareiÅ¡kęs pagrindinio (svarbiausio, esminio) reikalavimo dėl kredito sutarties 5.1 p. nuostatos atitinkamoje dalyje pripažinimo negaliojančia. 4.4. IeÅ¡kovas byloje pirmiausia siekia pripažinti negaliojančia kredito sutarties 5.1 punkto nuostatÄ atitinkamoje dalyje, kadangi ji prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms.

Tuo atveju, jei Å¡is (pagrindinis) ieÅ¡kovo reikalavimas bÅ«tų tenkintas, akivaizdu, kad notaro vykdomasis įraÅ¡as atitinkamoje dalyje prarastų savo juridinį pagrindÄ (vykdomajame įraÅ¡e nurodyta iÅ¡ieÅ¡koti „sutartines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo 2013 m. gruodžio 3 d. iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo dienos, kurių dydis ir apskaičiavimo tvarka nurodyta Kredito sutartyje“). Todėl prieÅ¡ingai negu teigia atsakovas, ginčijamų sutartinių palÅ«kanų nemokėjimas Å¡iuo atveju yra ne ieÅ¡kovo tikslas, o pasekmė, kuri natÅ«raliai atsirastų iÅ¡imtinai dėl ieÅ¡kovo pagrindinio (pirmojo) reikalavimo tenkinimo – kredito sutarties 5.1 p. nuostatos atitinkamoje dalyje pripažinimo negaliojančia. 4.5.

Pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrindÄ , dalykÄ , netinkamai nustatė, kad vienas iÅ¡ ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų reikalavimų yra turtinio pobÅ«džio, kadangi pastarasis apskritai yra iÅ¡vestinis reikalavimas, kuris atskirai (papildomai) žyminiu mokesčiu nėra apmokestinamas. Pagrindinis ieÅ¡kovo reikalavimas yra neturtinio pobÅ«džio (dėl ko byla yra teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui), už ieÅ¡kinio padavimÄ ieÅ¡kovas yra sumokėjęs tinkamo dydžio žyminį mokestį, skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina.

Apeliacinės instancijos teismas k o n t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

6. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Apeliacijos objektÄ sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutartis, kuria teismas sprendė, kad byla perduotina nagrinėti pagal teismingumÄ Vilniaus apygardos teismui.

8. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lyga. CPK yra numatytos taisyklės, pagal kurias nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Bendroji rÅ«Å¡inio teismingumo taisyklė yra ta, kad visas bylas pirmÄ ja instancija nagrinėja apylinkės teismai, iÅ¡skyrus bylas, nurodytas CPK 27 ir 28 straipsniuose (CPK 26 straipsnio 1 dalis). CPK 27 straipsnis numato kategorijas bylų, kurios teismingos tik apygardos teismams kaip pirmosios instancijos teismams. Bylų teismingumo apygardos teismams nustatymo kriterijai yra ginčo dalykas (pobÅ«dis), ginčo subjektų (Å¡alių) teisinės padėties ypatumai, ginčo suma. CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieÅ¡kinio suma didesnė kaip keturiasdeÅ¡imt tÅ«kstančių eurų, iÅ¡skyrus Å¡eimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

9. IeÅ¡kinio kvalifikavimas (turtinis ar neturtinis) yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas, nes lemia civilinės bylos teismingumÄ ir ieÅ¡kinio apmokestinimÄ , o tinkamas civilinės bylos teismingumo nustatymas – ir tinkamÄ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ .

10. Teismų praktikoje ne kartÄ buvo pažymėta, kad sÄ voka „turtinis ginčas“ aiÅ¡kinama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008; 2015 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015 kt.). Kasacinio teismo taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ginčo pripažinimÄ turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir Å¡alies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus.

Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobÅ«džio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtÄ , nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. ji gerėja ar blogėja (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014).

11. Teismų praktikoje vyrauja nuomonė, jog tuo atveju, jeigu ieÅ¡kiniu praÅ¡oma pakeisti Å¡alių sutarties sÄ lygas, susijusias su tarpusavio mokėjimų ar atsiskaitymų dydžiu, tai tokios sutarties sÄ lygos modifikavimas keičia sutarties Å¡alių prievolių apimtį, ir toks reikalavimas yra turtinis. ReikÅ¡mės neturi ta aplinkybė, kad Å¡alis nereikalauja priteisti lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2006, 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014, kt.). Kai reikalaujama tik pakeisti sutarties sÄ lygÄ , nuo kurios priklauso mokėjimo dydis, tai toks reikalavimas yra turtinis, o jo suma yra skirtumas tarp reikalavimo dydžio, kuris bÅ«tų iki sutarties sÄ lygos pakeitimo ir po jo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2006).

12. Siekiant nustatyti, ar Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė turtinio ar neturtinio pobÅ«džio reikalavimÄ , pirmiausia reikia atskleisti ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamo reikalavimo esmę. IeÅ¡kovas, formuluodamas reikalavimÄ pripažinti negaliojančia kredito sutarties 5.1 punktÄ dalyje, kurioje nustatyta, kad ,,palÅ«kanos <...> skaičiuojamos iki viso kredito grÄ Å¾inimo bankui dienos“, siekia, jog jo prievolė bÅ«tų sumažinta. PraÅ¡ydamas pakeisti kredito sutarties 5.1 punktÄ , ieÅ¡kovas siekia turtinių pasekmių, kadangi patenkinus ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas nors ir neįgytų teisės į turtÄ , tačiau gautų kitokios turtinės naudos – sumažėtų jo turtinės prievolės. IeÅ¡kinio patenkinimo atveju yra akivaizdÅ«s turtinio pobÅ«džio padariniai, todėl Å¡is ieÅ¡kinio reikalavimas yra turtinio pobÅ«džio.

Esant nurodytoms aplinkybėms sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad patenkinus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl pripažinimo negaliojančia kredito sutarties 5.1 punkto dalies nuostatÄ , atsiras turtinio pobÅ«džio padariniai – sumažės ieÅ¡kovo turtinės prievolės, pagal iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä . Remiantis bylos medžiaga matyti, kad ieÅ¡kovo skola, kylanti iÅ¡ ginčijamo kredito sutarties punkto, sudaro 70 916,16 Eur. Vadovaujantis CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad byla perduotina nagrinėti Vilniaus apygardos teismui pagal teismingumÄ .

13. SÄ voka „iÅ¡vestinis reikalavimas“ teisės aktuose nėra tiesiogiai įtvirtinta. SÄ voka „iÅ¡vestinis“ reiÅ¡kia kažkÄ , kas yra iÅ¡vestas iÅ¡ kito („Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“ [interaktyvus]. <http://lkiis.lki.lt/>). Teismų praktikoje sÄ voka „iÅ¡vestinis reikalavimas“ yra vartojama apibÅ«dinti reikalavimui, kurio nėra pagrindo tenkinti netenkinant pagrindinių reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-695/2020).

IÅ¡vestiniu reikalavimu gali bÅ«ti pripažintas tiek reikalavimas, kuris negali bÅ«ti savarankiÅ¡ko ieÅ¡kinio dalyku, tiek reikalavimas, pagal savo pobÅ«dį galintis bÅ«ti savarankiÅ¡ko ieÅ¡kinio dalyku, tačiau, vertinant jį konkrečioje byloje pareikÅ¡tų reikalavimų visumos kontekste, neatsiejamai susietas su pagrindiniu reikalavimu, t. y. pagrindas jį tenkinti, atsižvelgiant į konkrečioje byloje pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ , atsiranda tik tada, jei yra tenkinamas pagrindinis ieÅ¡kinio reikalavimas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-127-781/2020, 2021 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-130-464/2021).

Taigi, pagrindas konkretaus ieškinio reikalavimus kvalifikuoti kaip „pagrindinį“ ir „išvestinį“ yra šių reikalavimų tarpusavio ryšys, pagal kurį „pagrindinio“ reikalavimo patenkinimas tampa „išvestinio“ reikalavimo tenkinimo faktiniu pagrindu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021).

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant, ar reikalavimas dėl vykdomojo įraÅ¡o panaikinimo, pareikÅ¡tas nagrinėjamoje byloje, yra turtinis, svarbu yra tai, kad ieÅ¡kovo turtinė prievolė kyla iÅ¡ kredito sutarties Nr. 07-055634-FA/07-055639-FA 5.1 punkto. Kaip jau minėta, ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu siekia pripažinti negaliojančia 5.1 punkto dalies nuostatÄ atitinkamoje dalyje, kurios pagrindu ir buvo iÅ¡duotas vykdomasis įraÅ¡as. Jeigu teismas patenkintų ieÅ¡kovo reikalavimÄ pripažinti negaliojančia kredito sutarties 5.1 punkto dalies nuostatÄ , prievolė pagal vykdomÄ jį įraÅ¡Ä - iÅ¡nyktų. Taigi, akivaizdu, kad reikalavimas dėl vykdomojo įraÅ¡o panaikinimo yra iÅ¡vestinis ir neatskiriamai susijęs su pirmiau nurodytu pagrindiniu reikalavimu - pripažinti negaliojančiu kredito sutarties Nr. 07-055634-FA/07-055639-FA 5.1 punktÄ dalyje, kurioje nustatyta, kad ,,palÅ«kanos <...> skaičiuojamos iki viso kredito grÄ Å¾inimo bankui dienos“.

15. Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybė, jog ieškinio patenkinimo atveju ieškovui nebūtų priteistas joks turtas, nepaneigia ieškovo pareikšto reikalavimo turtinio pobūdžio, nes pastarajam konstatuoti teisiškai reikšminga yra ne tik ieškovo gaunamas turtas, bet ir kitokia turtinė nauda (šiuo atveju turtinės prievolės sumažėjimas), taip pat ir atsakovui atsirandantys turtiniai padariniai.

16. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jÄ keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Urmila Valiukienė