9c079df3-b6f8-458b-881e-46282e2befea · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1245-244/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02752-2012-4Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 38 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. vasario 8 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Violetos Balčytienės ir Broniaus JanuÅ¡kos, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai R. B., atsakovės atstovui Sergejui Montvilai, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos R. B. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja R. B. (b. l. 10-12) praÅ¡o:

1) panaikinti KraÅ¡to apsaugos ministerijos tarnybinio tyrimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2012 m. spalio 11 d. sprendimÄ Nr. TS-6;

2) įpareigoti atsakovę sudaryti naujÄ tarnybinio tyrimo komisijÄ ir jai pavesti pilnai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tiri Lietuvos kariuomenės J. V. inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopos 3–ojo sprogmenų neutralizavimo skyriaus laikinai vado pareigas ėjusio standartinių sprogmenų neutralizavimo vyresniojo specialisto vyr. srž. L. B. žūties aplinkybes, priežastis ir galimus kaltininkus.             Skunde pareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad nesutinka su ginčijamo sprendimo nuostata, kad jos sutuoktinio L.

B. mirtis, iÅ¡tikusi jį 2012 m. balandžio 18 d., nėra susijusi su tarnybinių pareigų atlikimu ar tarnyba. Tarnybinio tyrimo komisijos sprendime nenurodyta jokių duomenų apie komisijÄ , kas jÄ paskyrė, jos kompetencija, darbo reglamentas ir panaÅ¡iai. Komisija iÅ¡ esmės rėmėsi Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei iÅ¡vadomis, nors pati privalėjo nustatyti ne tik žūties faktÄ bet ir aplinkybes bei kaltus asmenis, dėl kurių veikimo ar neveikimo Å¡i tragedija (vyro žūtis) įvyko.

PareiÅ¡kėjos manymu, bÅ«tina atlikti iÅ¡samų ir visapusiÅ¡kÄ tyrimÄ bei nustatyti esmines aplinkybes. Komisija privalėtų iÅ¡tirti, iÅ¡ kur sprogmuo paimtas, kokiu bÅ«du jis pristatytas į batalionÄ , kodėl toks sprogmens pristatymas tapo įmanomas, nes tai ne tik bataliono, bet ir Å¡tabo teritorija, kokį uždavinį galimai vykdė L. B., ar tas uždavinys buvo teisėtas; klausimÄ dėl bataliono ar aukÅ¡tesnės vadovybės atsakomybės, ar veiksmai nebuvo daromi kurio nors vado privačiu įsakymu, ar įvykis nekelia pavojaus daugelio karių gyvybėms ir pačios kariuomenės sÄ rangai bei tvarkai.

Atsakovė Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerija atsiliepime į skundÄ (b. l. 22–24) su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ atsakovė paaiÅ¡kino, kad Komisijos kompetencija bei Å¡ios kompetencijos ribos (tyrimo objektas) nustatytos kraÅ¡to apsaugos ministro 2005 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. V-379 patvirtintuose Komisijos sudėties ir jos veiklos nuostatuose (toliau – Nuostatai). PareiÅ¡kėjos nurodyti klausimai neįeina į Komisijos kompetencijÄ .

Komisijos sprendžiami klausimai nėra susiję su pačių įvykių aplinkybių, atsakingų asmenų, kaltės formos ar atsakomybės, taip pat žalos nustatymu. Å iuos klausimus nagrinėja kitos atsakingos institucijos ar asmenys. Komisijos veikla (visi jos veiksmai) yra skirta nustatyti priežastinį ryšį tarp kario mirties (sveikatos sutrikimo) ir jo tarnybinių pareigų vykdymo. Ginčijamas Komisijos sprendimas (administracinis aktas) atitinka ne tik VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio tokiems aktams taikomus reikalavimus, bet ir Komisijos veiklÄ reglamentuojančius teisės aktus (nagrinėtas priežastinis ryÅ¡ys, pateikti motyvai, nurodytas teisinis pagrindas bei apskundimo tvarka).

Komisijos veiklÄ reglamentuojantys teisės aktai nenustato privalomo Komisijos vertinimui reikalingų dokumentų sÄ raÅ¡o (dokumentų apimties). Komisijos renkamų dokumentų apimtis, kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo tiriamų aplinkybių, t. y. nuo to, ar Å¡ių dokumentų pakanka Komisijos sprendimui priimti. D. L. B. mirties aplinkybių buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, dėl Å¡io įvykio buvo priimti atitinkami procesiniai sprendimai, taigi Komisija, pagal savo kompetencijÄ priimdama sprendimÄ , pagrįstai vadovavosi kompetentingų institucijų (Karo policijos bei prokuratÅ«ros) nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, taip pat iÅ¡ L.

B. tarnybos vietos pateiktais dokumentais (Lietuvos kariuomenės Inžinerijos bataliono 2012-10-04 tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada Nr. 7 ir prie jos pridėto nelaimingo atsitikimo darbe aktu). Nepagrįstas pareiÅ¡kėjos reikalavimas įpareigoti naujai sudaryti KomisijÄ ir pavesti jai nustatyti L. B. žūties aplinkybes bei priežastis, nes Å¡ios aplinkybės jau yra nustatytos. Komisija vadovaudamasi Nuostatais ir minėtuose dokumentuose nustatytomis aplinkybėms, neturėjo teisinio pagrindo pripažinti, kad L. B. mirtis yra susijusi su jo tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba.

IÅ¡ tyrimo medžiagos matyti, kad L. B. mirė dėl savo paties neteisėtų veiksmų, jokio pavedimo atlikti minėtus veiksmus nebuvo gavęs, todėl kario mirtis negali bÅ«ti laikoma įvykusia dėl tarnybos ar susijusia su specifiniais kario veiklos požymiais. Atsakovės nuomone, spendžiant priežastinio ryÅ¡io buvimo klausimÄ , turėtų bÅ«ti atsižvelgta į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. birželio 14 d. nutartį (administracinę bylÄ Nr. A11-735/2005), kurioje buvo pateikta priežastinio ryÅ¡io dėl tarnybos sÄ voka.

Skundas netenkintinas.PareiÅ¡kėja nagrinėjamu atveju ginčija Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos tarnybinio tyrimo komisijos 2012-10-11 sprendimÄ Nr. TS-6, kad pareiÅ¡kėjos vyro L. B. mirtis, iÅ¡tikusi jį 2012-04-18, nėra susijusi su tarnybinių pareigų atlikimu ar tarnyba, pareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o įpareigoti atsakovę sudaryti naujÄ komisijÄ ir jai pavesti iÅ¡tiri L. B. žūties aplinkybes, žūties priežastis ir galimus kaltininkus.             Pagal KraÅ¡to apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 67 straipsnio 3 dalį, kario žūties ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba nustato kraÅ¡to apsaugos ministro sudaryta tarnybinio tyrimo komisija.

Jos darbo tvarkÄ nustato kraÅ¡to apsaugos ministras. Tarnybinio tyrimo komisijos funkcijas, teises, dokumentų pateikimÄ , darbo organizavimÄ , komisijos veiklos finansavimÄ bei atsakomybę reglamentuoja Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatai, patvirtinti 2005-04-04 kraÅ¡to apsaugos ministro įsakymu Nr. V-379 (toliau – Nuostatai). Komisija yra nuolat veikianti kraÅ¡to apsaugos sistemos institucija, kuri nustato karių ir Å¡aulių mirties ar žūties, susižalojimo ar kitokio sveikatos sutrikdymo (ligos ar traumos) priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario ar Å¡aulio tarnyba.

Komisijos uždaviniai: iÅ¡tirti ir nustatyti kario ar Å¡aulio mirties ar sveikatos sutrikdymo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba; analizuoti kario ar Å¡aulio mirties ar sveikatos sutrikdymo priežastinio ryÅ¡io su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba atsiradimo priežastis ir siÅ«lyti priemones jų atsiradimui iÅ¡vengti. Remiantis Nuostatų 26 punktu, Komisija priima vienÄ iÅ¡ Å¡ių sprendimų: kario ar Å¡aulio mirtis ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba; kario ar Å¡aulio mirtis ar sveikatos sutrikdymas nėra susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba.

             SprendimÄ , kad kario ar Å¡aulio mirtis ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnyba, komisija priima, kai nustatomas priežastinis ryÅ¡ys tarp kario ar Å¡aulio vykdytų pareigų, nustatytų pareiginiuose nuostatuose ir kituose teisės aktuose, vykdymo ir įvykusios mirties ar patirto sveikatos sutrikdymo. Sprendimas priimamas, įvertinus turimÄ informacijÄ ir KMEK medicininę iÅ¡vadÄ .              SprendimÄ , kad kario ar Å¡aulio mirtis ar sveikatos sutrikdymas nėra susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba, Komisija priima, kai karys ar Å¡aulys mirÅ¡ta ar patiria sveikatos sutrikdymÄ bÅ«damas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitokių psichikÄ veikiančių medžiagų (jeigu tas apsvaigimas nėra susijęs su darbo ar tarnybos procese vartojamomis medžiagomis – spiritu, dažais, narkotiniais ar toksiniais preparatais); karys ar Å¡aulys mirÅ¡ta ar patiria sveikatos sutrikdymÄ darydamas (rengdamas) nusikalstamÄ veikÄ , administracinį teisės pažeidimÄ ar kitÄ teisės pažeidimÄ , kurio pasekmės galėjo lemti mirtį ar sukelti kario ar Å¡aulio sveikatos sutrikdymÄ ; karys ar Å¡aulys mirÅ¡ta ar patiria sveikatos sutrikdymÄ , nes tyčia ar dėl aplaidumo nevykdė arba netinkamai vykdė teisėtÄ Ä¯sakymÄ ; karys ar Å¡aulys nusižudė arba bandė nusižudyti, arba tyčia save žalojo; karys ar Å¡aulys mirÅ¡ta ar patiria sveikatos sutrikdymÄ , nes tyčia arba dėl aplaidumo pažeidė saugos taisykles ar kitus teisės aktus, reglamentuojančius saugias tarnybos sÄ lygas; karys ar Å¡aulys mirÅ¡ta ar patiria sveikatos sutrikdymÄ , nevykdydamas tarnybos pareigų; karys ar Å¡aulys mirÅ¡ta ar patiria sveikatos sutrikdymÄ savavaliÅ¡kai pasiÅ¡alinęs iÅ¡ tarnybos vietos; dėl kitų objektyvių priežasčių negalima nustatyti, ar kario ar Å¡aulio mirtis ar sveikatos sutrikdymas buvo susijęs su tarnyba ir priimti Nuostatų 27 punkte numatyto sprendimo; kai komisija nustato, kad Å¡aulio tarnyba jo mirties ar sveikatos sutrikdymo metu nebuvo susijusi su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika Å¡aulio gyvybei ar sveikatai.             Sprendžiant ginÄÄ dėl Komisijos sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, svarbu nustatyti esminę aplinkybę, ar nagrinėjamu atveju L.

B. mirtis nėra susijusi su tarnybinių pareigų atlikimu ar tarnyba.              Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo atliktas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad 2012 m. balandžio 18 d. apie 12.50 val. Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono teritorijoje J. Kairiūkščio g. 14, Vilniuje, dislokuoto Lietuvos kariuomenės J. V. inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopos 3-iojo sprogmenų neutralizavimo skyriaus tarnybinėse patalpose įvykus sprogimui, buvo mirtinai sužalotas laikinai šio skyriaus vado pareigas ėjęs standartinių sprogmenų neutralizavimo vyresnysis specialistas vyr. srž.

L. B., įvykio metu taip pat buvo sužalotas kartu patalpoje buvęs sprogmenų neutralizavimo specialistas vyr. eil. D. R. (sužeistos abi kojos). Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros nutarime buvo konstatuota, kad L. B. padarė nusikalstamÄ veikÄ (neteisėtai disponavo sprogmeniu), nustatytÄ LR BK 253 straipsnio 1 dalyje, tačiau ikiteisminis tyrimas dėl Å¡ios veikos buvo nutrauktas pagal LR BPK 3 straipsnio 7 punktÄ , L. B. mirus. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad L. B. savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės kraÅ¡to apsaugos departamento generalinio direktoriaus 1991 m. gegužės 4 d.

įsakymu Nr. 63 patvirtintas IÅ¡minavimo darbų saugos taisykles, Standartinių sprogmenų neutralizavimo tvarkÄ â€“ į tarnybines patalpas įnešė sprogstamuosius užtaisus, tarnybinėse patalpose esančioje savo metalinėje drabužių spintoje laikė minosvaidžių minų sprogdiklius, pirotechnikos užtaisÄ , dirbo su sprogstamosiomis medžiagomis ne Å¡iam tikslui skirtoje vietoje (tarnybinio tyrimo medžiaga).             J. V. inžinerijos bataliono nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo komisija atliko tarnybinį patikrinimÄ ir surašė 2012-10-04 tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. 7, kurioje konstatavo, kad vyr. srž.

L. B. mirtis įvyko dėl jo paties veiksmų, t. y. neteisėtai disponuojant sprogmeniu, kuriam sprogus, jį iÅ¡tiko mirtis, ir siÅ«lo šį įvykį pripažinti nedraudiminiu (tarnybinio tyrimo medžiaga).             KraÅ¡to apsaugos ministerijos tarnybinio tyrimo komisija, vadovaudamasi Karo policijos bei prokuratÅ«ros nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, Lietuvos kariuomenės Inžinerijos bataliono 2012-10-04 tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada Nr. 7 ir prie jos pridėto nelaimingo atsitikimo darbe aktu, padarė iÅ¡vadÄ , kad L.

B. savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės kraÅ¡to apsaugos departamento generalinio direktoriaus 1991 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 63 patvirtintas IÅ¡minavimo darbų saugos taisykles, Standartinių sprogmenų neutralizavimo tvarkÄ - į tarnybines patalpas įnešė sprogstamuosius užtaisus, tarnybinėse patalpose esančioje savo metalinėje drabužių spintoje laikė minosvaidžių minų sprogdiklius, pirotechnikos užtaisÄ , dirbo su sprogstamosiomis medžiagomis ne Å¡iam tikslui skirtoje vietoje, ir 2012-10-11 sprendimu Nr. TS-6 nusprendė, kad L.

B. mirtis, ištikusi jį 2012 m. balandžio 18 d., nėra susijusi su tarnybinių pareigų atlikimu ar tarnyba (b. l. 14-15).Byloje nustatyta, kad Lietuvos kariuomenės J. V. inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopos 3-iojo sprogmenų neutralizavimo skyriaus patalpos yra Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono teritorijoje atskirame pastate. Jame yra sandėlis, mokymo klasė, poilsio kambarys, skyriaus vado kabinetas. Skyriaus tarnybinėse patalpose sprogmenys nelaikomi, neardomi ar neutralizuojami, jie laikomi atskiroje patalpoje - užrakintame ir užantspauduotame bunkeryje.

Raktai yra pas bataliono budėtojÄ . Užduočiai vykdyti imamos sprogstamosios medžiagos, kitos priemonės ir gabenamos į užduoties vykdymo vietÄ . Nepanaudoti sprogmenys grÄ Å¾inami į sandėlį. Ä®vykio dienÄ iÅ¡vykimo užduočių nebuvo.Lietuvos kariuomenės J. V. inžinerijos bataliono sprogmenų neutralizavimo kuopos 1-ojo sprogmenų neutralizavimo bÅ«rio skyriaus vyriausiojo specialisto pareiginių nuostatų (su kuriomis L. B. buvo supažindintas pasiraÅ¡ytinai) 5 punkte nustatyta, kad jis turi bÅ«ti susipažinęs su kraÅ¡to apsaugos statutais, turimos sprogmenų neutralizavimo įrangos veikimo principais ir techniniais duomenimis, standartinių sprogmenų sandara, jų veikimo principais bei neutralizavimo bÅ«dais, standartinių sprogmenų neutralizavimo darbus reglamentuojančiais dokumentais, sprogstamųjų medžiagų apskaitos, sandėliavimo, transportavimo, iÅ¡davimo taisyklėmis, darbų saugos reikalavimais.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės kraÅ¡to apsaugos departamento 1991 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 63 „Dėl iÅ¡minavimo darbų apsaugos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintas taisykles draudžiama naudoti sprogstamÄ sias medžiagas ir sprogdinimo priemones ne pagal paskirtį, neÅ¡ti bet kokius sprogstamuosius užtaisus į žmonių poilsio (susitelkimo) vietas, dirbti su sprogstamosiomis medžiagomis ir sprogdinimo priemonėmis sprogstamųjų medžiagų sandėliuose, gyvenamosiose patalpose ir kitose ne Å¡iam tikslui skirtose vietose.

Su Å¡iomis taisyklėmis gerai susipažinęs turėjo bÅ«ti ir L. B., nes jam Lietuvos kariuomenės vado 2011 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. V-1219 buvo suteikta II kvalifikacinė sprogmenų nautralizavimo specialisto kategorija, tačiau iÅ¡ tyrimo medžiagos matyti, jog jis Å¡ių taisyklių nesilaikė. Lietuvos kariuomenės J. V. inžinerijos bataliono 2012 m. spalio 4 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje Nr. 7 bei nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 7 taip pat buvo konstatuota, kad L. B. mirtis įvyko dėl jo paties veiksmų, t. y. neteisėtai disponuojant sprogmeniu, kuriam sprogus, karį iÅ¡tiko mirtis.Pagal Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatus, sprendimÄ kad kario mirtis nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu arba tarnyba, komisija priima, kai karys mirÅ¡ta ar patiria sveikatos sutrikdymÄ : darydamas (rengdamas) nusikalstamÄ veikÄ , administracinį pažeidimÄ ar kitÄ teisės pažeidimÄ , kurio pasekmės galėjo lemti mirtį ar sukelti kario ar Å¡aulio sveikatos sutrikdymÄ (Komisijos nuostatų 29.2 punktas), ir kai karys ar Å¡aulys mirÅ¡ta ar patiria sveikatos sutrikdymÄ , nes tyčia ar dėl aplaidumo pažeidė saugos taisykles ar kitus teisės aktus, reglamentuojančius saugias tarnybos sÄ lygas (Komisijos nuostatų 29.5 punktas).Atsakovė padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad L.

B. savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės kraÅ¡to apsaugos departamento generalinio direktoriaus 1991 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 63 patvirtintas IÅ¡minavimo darbų saugos taisykles, Standartinių sprogmenų neutralizavimo tvarkÄ - į tarnybines patalpas įnešė sprogstamuosius užtaisus, tarnybinėse patalpose esančioje savo metalinėje drabužių spintoje laikė minosvaidžių minų sprogdiklius, pirotechnikos užtaisÄ , dirbo su sprogstamosiomis medžiagomis ne Å¡iam tikslui skirtoje vietoje.

Komisija, vadovaudamasi Komisijos nuostatų 29.2, 29.6 punktais, teisėtai nusprendė, kad L. B. mirtis nėra susijusi su tarnybinių pareigų atlikimu ar tarnyba.PareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad atsakovė privalėjo pati nustatyti žūties faktÄ , su įvykiu susijusias aplinkybes, kaltus asmenis, tačiau to nepadarė, vadovavosi tik Vilniaus generalinės prokuratÅ«ros ikiteisminio tyrimo medžiaga.Pagal Komisijos nuostatų 11 punktÄ Komisija tyrimÄ pradeda, kai yra pateikti mirties ar sveikatos sutrikdymo faktÄ patvirtinantys medicininiai dokumentai, mirties ar sveikatos sutrikdymo aplinkybes patvirtinantys dokumentai (tarnybinio tyrimo iÅ¡vada, nelaimingo atsitikimo aktas, liudytojų paaiÅ¡kinimai ir kt.).IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Komisijai buvo pateikta Lietuvos kariuomenės J.

V. inžinerijos bataliono 2012-10-04 tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada Nr. 7 dėl vyr. srž. L. B. ir 2012-10-04 Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 7, todėl atmestinas pareiÅ¡kėjos skundo motyvas, kad atsakovė priimdama ginčijamÄ sprendimÄ vadovavosi tik Vilniaus prokuratÅ«ros ikiteisminio tyrimo medžiaga.Kiti pareiÅ¡kėjos argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir pateiktÄ teisės aktų analizę, atmetami kaip akivaizdžiai nepagrįsti.Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jį remiantis pareiÅ¡kėjos skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.

Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė pažeidė pagrindines procedÅ«ras ir taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ . Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,n u s p r e n d ė:Atmesti pareiÅ¡kėjos R.

B. skundÄ kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .    Teisėjai                                                                 Violeta Balčytienė                                                                   Bronius JanuÅ¡ka                                                                  Liudmila Zaborovska             Â