2015-11-03 Nr. AB-22415-3-61-3-04673-2015-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-1294-502/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04673-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Artūro Drigoto (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų G. L., V. G., A. T. (A. T.), A. M., D. S., R. I., J. L., R. K., A. A., A. S., J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. L., V. G., A. T., A. M., D. S., R. I., J. L., R. K., A. A., A. S., J. J. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Bendrųjų reikalų departamentui ir valstybės įmonei Turto bankas dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. pareiškėjai G. L., V. G., A. T., A. M., D. S., R. I., J. L., R. K., A. A., A. S., J. J., atstovaujami L. J., 2015 m. rugsėjo 24 d. padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir KAM) Bendrųjų reikalų departamento (toliau – ir Departamentas) 2015 m. rugsėjo 1 d. pranešimu Nr. IS-484 įformintą sprendimą perduoti butus valstybės įmonei Turto bankas ir 2015 m. rugpjūčio 31 d. Valstybės nekilnojamojo turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, perdavimo ir priėmimo aktą Nr. 401731-401809/VI-11 (toliau – ir Aktas).

Taip pat, pareiškėjai prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti 2015 m. rugpjūčio 31 d. perdavimo akte Nr.401731-401809/VI-11 nurodytų butų perdavimą VĮ Turto bankas iki kol išsispręs Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2014 m. spalio 3 d. įsakymo Nr. 908 „Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų statuso panaikinimo“ (toliau – ir Įsakymas) teisėtumo klausimas administracinėje byloje Nr .eI-5261-142/2015.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 1 d. nutartimi pareiškėjų skundą priimti atsisakė.

Pirmosios instancijos teismas pagal skundo turinį ir pridedamus dokumentus nustatė, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama pagal pareiškėjų skundą iškelta byla Nr. eI-5261-142/2015, kurioje ginčijamas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2014 m. spalio 3 d. įsakymas Nr. 908 „Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų statuso panaikinimo“.

2015 m. rugsėjo 24 d. teismui paduotu skundu pareiškėjai prašo panaikinti Aktą, kuriuo vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 10 d. nutarimu Nr.1082 „Dėl atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašo patvirtinimo“ KAM valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą perdavė centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui (VĮ Turto bankui), o šis minėtą turtą priėmė valdyti patikėjimo teise. Taip pat teismo prašoma panaikinti 2015 m. rugsėjo 1 d. pranešimą Nr. IS-484, kuriuo nekilnojamojo turto nuomininkai informuojami apie valstybės turto perdavimą minėtu Aktu.

Teismas nagrinėjo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 1 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 16 dalies, 3 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika pažymėjo, jog administracinių teismų kompetencijai priskiriamas ginčų, kilusių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, nagrinėjimas. Atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 2 dalį, 10 straipsnio 2 dalį teismas pažymėjo, jog valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas patikėjimo teise buvo perduotas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui (VĮ Turto bankui). Taigi, ginčijamu priėmimo–perdavimo aktu, Lietuvos valstybė, veikdama per patikėjimo teise turtą valdančius asmenis, iš esmės įformino turto savininko disponavimo turtu veiksmus, t. y. priimdami šį aktą, atsakovas ir VĮ Turto bankas veikė kaip civilinių teisinių santykių dalyviai.

Teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad valstybė ir savivaldybės, kaip viešieji asmenys, pačios ar per kitas institucijas vykdo dvejopas funkcijas. Be tam tikrų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, tiek valstybė, tiek savivaldybės dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.36 straipsnis). Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti taip pat yra išaiškinusi, kad savivaldybės veiksmai (nagrinėjamu atveju valstybės institucijų), susiję su nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą įgyvendinimu, yra atliekami savivaldybei veikiant ne kaip ne kaip viešojo administravimo subjektui ir yra civilinio teisinio pobūdžio.

Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, jog pareiškėjų reikalavimą panaikinti Aktą ir informacinį pranešimą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teismas atkreipė dėmesį, jog kaip nesutikimo su ginčijamais aktais argumentus pareiškėjai nurodė tai, jog atsirado didelė grėsmė, kad neišsprendus administracinėje byloje Nr. eI-5261-142/2015 ginčijamo Įsakymo teisėtumo klausimo butus nuomojantiems pareiškėjams kils nepageidautinos pasekmės. Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje. Manydami, jog teismo sprendimo dėl administracinėje byloje Nr. eI-5261-142/2015 ginčijamo Įsakymo įvykdymas gali pasunkėti, motyvuotą prašymą imtis priemonių reikalavimui užtikrinti pareiškėjai gali reikšti toje byloje.

II. Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde nurodoma, kad ABTĮ 15 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismą spręsti ginčą dėl valstybinio administravimo subjekto priimtų veiksmų teisėtumo, atsisakymo atlikti veiksmus arba vilkinimo atlikti veiksmus. Pareiškėjų skundžiamai aktais buvo atlikti neteisėti administraciniai veiksmai, turintys neigiamos įtakos pareiškėjų teisėms ir teisėtiems interesams, jais nebuvo sukurtos civilinės teisinės pasekmės. Atsakovų atlikti veiksmai ir priimti ginčijami administraciniai aktai buvo priimti neteisėtai bei jie prieštarauja Lietuvoje galiojantiems įstatymams, nes nebuvo išspręstas Įsakymo teisėtumo klausimas administracinėje byloje Nr. eI-5261-142/2015. Vilniaus apygardos teismas, pradėjęs nagrinėti bylą dėl Įsakymo ir nenustačius, kad ji nėra neteisminga ar nenagrinėjama administracinio proceso tvarka, taip pat privalėjo priimti ir šį pareiškėjų skundą bei jį išnagrinėti, nes skundžiami atsakovo veiksmai buvo atlikti būtent Įsakymo pagrindu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjų skundą dėl KAM Bendrųjų reikalų departamento 2015 m. rugsėjo 1 d. pranešimo Nr. IS-484 ir 2015 m. rugpjūčio 31 d. Valstybės nekilnojamojo turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, perdavimo ir priėmimo akto Nr. 401731-401809/VI-11 panaikinimo, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Pareiškėjų nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą dėl ginčo nepriskirtinumo administraciniam teismui.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo aspektu visų pirma pažymi, jog Lietuvos Respublikos teismų įstatyme (toliau – ir Teismų įstatymas) yra įtvirtinta teismų sistema ir teismų kompetencijos, kurių laikydamiesi jie turi nagrinėti jiems priskirtus ginčus. Teismų įstatymo 12 straipsnio 3 dalis numato, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apygardų ir apylinkių teismai yra bendrosios kompetencijos teismai, nagrinėjantys civilines, baudžiamąsias ir administracinių teisės pažeidimų bylas, Lietuvos apeliacinis teismas yra bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėjantis civilines ir baudžiamąsias bylas. Bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, kartu gali nuspręsti ir dėl individualaus administracinio akto teisėtumo. Nurodytą teisinį reguliavimą detalizuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1 straipsnis, 22 straipsnio 1 dalis, nurodantys, kad bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja inter alia ginčus, kylančius iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių.

Pagal Teismų įstatymo 12 straipsnio 4 dalį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir apygardų administraciniai teismai yra specializuoti teismai, nagrinėjantys bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių. Pastebėtina, jog sistemiškai aiškinant ir ABTĮ 1 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 16 dalies, 3 straipsnio 1 dalies normas darytina išvada, kad administracinių teismų kompetencijai priskiriamas ginčų, kilusių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, nagrinėjimas. ABTĮ 2 straipsnio 1 dalis atskleidžia viešojo administravimo sampratą, numatydama, jog tai yra įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Konkreti administracinių teismų kompetencija yra numatyta ABTĮ 15 straipsnyje. ABTĮ 16 straipsnio 1 dalis numato, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.

Taigi iš nurodytų teisės aktų nuostatų matyti, kad teismų įgaliojimai nagrinėti atitinkamo pobūdžio ginčus yra apriboti ir teismai privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su įstatymų nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą.

Kaip savo praktikoje yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sprendžiant jurisdikcijos atribojimo tarp administracinių ir bendrosios kompetencijos teismų klausimą, yra svarbu ne tik tai, kokie subjektai dalyvauja teisiniuose santykiuose, bet ir susiformavusių teisinių santykių, dėl kurių pažeidimo (tikro ar menamo) yra kilęs ginčas, pobūdis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. birželio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A07-713/05, 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-953/13). Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. (ABTĮ 21 str. 2 d.).

Tai pat, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti yra išaiškinusi, kad valstybė ir savivaldybės, kaip viešieji asmenys, per tam tikras institucijas vykdo dvejopas funkcijas. Be tam tikrų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, tiek valstybė, tiek savivaldybės vykdo ir ūkinę-komercinę veiklą, dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektai. Dalyvaudamos šiuose santykiuose, valstybė ar savivaldybės atlieka veiksmus, priima sprendimus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys tam tikrus civilinius teisinius santykius (subjektines civilines teises bei pareigas). Viešojo administravimo institucijų veikla, šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, negali būti pripažinta viešuoju administravimu. Administravimo institucija tokiu atveju veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas ir jos priimti aktai (atlikti veiksmai), dalyvaujant tokiuose santykiuose, nepakeičia tų santykių pobūdžio. Jei ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, tai nepriklausomai nuo to, jog viena šio ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės institucija, jis laikytinas civiliniu ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 11 d. nutartį, priimtą byloje UAB „Nuaras“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, 2008 m. liepos 29 d. nutartį, priimtą byloje viešoji įstaiga „Alytaus regioninė televizija“ v. Alytaus miesto savivaldybės taryba; 2007 m. spalio 8 d. nutartį, priimtą byloje Aukštaitijos nacionalinio parko direkcija v. Utenos apskrities viršininko administracija, 2006 m. rugpjūčio 30 d. nutartį, priimtą byloje J. B. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, valstybės įmonė Registrų centras; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-509/14; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-578/07).

Iš pareiškėjų skundo turinio matyti, kad iš esmės jie nesutinka su KAM Departamento įvykdytu perdavimu VĮ Turto bankui valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise valstybei nuosavybės teise priklausančiu turtu – gyvenamosiomis patalpomis, kuriose pareiškėjai gyvena kaip nuomininkai.

Pagal bylos duomenis nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 31 d. Valstybės nekilnojamojo turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, perdavimo ir priėmimo aktu Nr. 401731-401809/VI-11, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 18 straipsniu, KAM Departamentas perdavė, o VĮ Turto bankas priėmė valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m spalio 10 d. nutarimu Nr. 1082 patvirtintame Atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąraše nurodytą valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą – gyvenamąsias patalpas – butus. Taigi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, susiklosčiusiame santykyje Lietuvos valstybė veikia kaip nuosavybės teisinių teisių subjektas, t. y. disponuoja nuosavybės teise priklausančiu turtu per šio turto valdytojus – valstybės turto valdytojui KAM Departamentui perduodant nekilnojamąjį turtą centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui – VĮ Turto bankui.

Pareiškėjų nurodoma aplinkybė, jog skundžiamas Aktas priimtas Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje kitoje administracinėje byloje skundžiamo Įsakymo pagrindu, šiuo atveju konstatuoto teisinių santykių pobūdžio nekeičia, todėl minėta aplinkybė negali būti pagrindas pripažinti skundą nagrinėtinu administracinio proceso tvarka

Pareiškėjų skundžiamame KAM Departamento 2015 m. rugsėjo 1d. pranešime Nr. IS-484 informuojama apie buto perdavimą centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui – VĮ Turto bankui, taigi, šis pranešimas tiesiogiai susijęs su skundžiamu Aktu, todėl reikalavimas jį panaikinti vertintinas kaip išvestinis iš skundo reikalavimo panaikinti Aktą.

Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad aptariamu atveju teisiniai santykiai yra civilinio pobūdžio, todėl ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Remdamasi aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, minėtu teisiniu reguliavimu ir išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išaiškinimu dėl galimybės kreiptis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI-5261-142/2015.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų G. L., V. G., A. T. (A. T.), A. M., D. S., R. I., J. L., R. K., A. A., A. S., J. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas Audrius Bakaveckas