2020-02-12 Nr. AB-3099-3-61-3-03584-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-44-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03584-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 34.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Volfas Engelman“ ir atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Volfas Engelman“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas AB „Volfas Engelman“ (toliau – ir Bendrovė) padavė skundą, kuriame prašė panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarimą Nr. ATK2-93/17 „Taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“ (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Departamento Nutarimas dėl nustatytų Bendrovės padarytų Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 29 straipsnio 1 dalies 3, 6, 8 ir 11 punktų (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. sausio 1 d.) pažeidimų neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes vien tik konstatuoti veiksmų neatitikimą pozityviosios teisės reikalavimams nepakanka. Bendrovė Nutarime nurodytą alkoholio reklamą ir alų „1410 m.“ vartotojų rinkai jau buvo pateikusi nuo 2010 m., tačiau Departamentas teisės aktų nustatyta tvarka vykdydamas tiek didmeninės, tiek mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais subjektų veiklos priežiūrą net 7 metus nepastebėjo, o jeigu nustatė tokias alaus reklamas, nekėlė klausimo dėl AKĮ pažeidimo nei išorinės lauko reklamos apie alų „1410 – istorija nepamiršta“, nei komunikacinio projekto „1410 – istorija nepamiršta“ viešinimo visuomenės informavimo priemonėse, nei alaus skardinių „1410“, ant kurių pavaizduota J. M. paveikslo „Žalgirio mūšis“ reprodukcija, atžvilgiu. Departamentas nemotyvavo Nutarimo, o tik nurodė, kad tai, jog Bendrovė ankščiau skleidė alkoholio reklamą, susijusią su istorine tematika, nepanaikina Bendrovės atsakomybės, ir nėra praleistas terminas baudai skirti. Tokie atsakovo veiksmai sudarė prielaidas piktnaudžiauti jam suteikta diskrecijos teise dėl sprendimų priėmimo, buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas.

2.2. Nors Departamentas konstatavo, kad reklamoje pateiktų frazių „Pinta vienybės“, „1410 m. buvom kaip vienas kumštis“ ir vaizdinio (skardinė alaus „1410 tamsusis elis“ ir skardinė alaus „1410 šviesusis alus“ rankose su geležinėmis pirštinėmis) visuma prieštarauja AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 8 ir 11 punktų reikalavimams, tačiau tokia išvada padaryta, ją grindžiant nepagrįstais teiginiais. Atsakovo pateiktas lingvistinis reklamoje esančių frazių aiškinimas prasilenkia su „vidutinio vartotojo“ samprata. Išvada, kad aptariamoje reklamoje alkoholis reklamuojamas jo vartojimą siejant su asmens socialine sėkme, yra nemotyvuota, pagrįstą tik subjektyviais argumentais.

2.3. Nors Departamentas sprendė, kad reklamoje pateiktos frazės „Nepamiršom datos, nepamirškim ir vienybės“ ir vaizdinio (skardinė alaus „1410 tamsusis elis” ir skardinė alaus 1410 šviesusis alus” rankose su geležinėmis pirštinėmis) visuma prieštarauja Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6 ir 11 punktų reikalavimams, tačiau tokia išvada padaryta taip pat ją grindžiant nepagrįstais ir subjektyvaus pobūdžio teiginiais. Atsakovas išaiškino aptariamos reklamos pažodinį tekstą neatsižvelgiant į „vidutinio vartotojo sampratą“. Todėl nieko neapgrįsti Departamento argumentai, kad aptariama reklama skleidžia, jog vartojant alų „1410 tamsusis elis“ ir „1410 Šviesusis alus“ pagerės atmintis ir vystysis protiniai gebėjimai, dėl pagerėjusios psichinės būklės lengviau bus asmeniui galima siekti asmeninių pergalių.

2.4. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje „vidutinis vartotojas“ apibrėžiamas kaip protingai gerai informuotas, protingai atidus ir apdairus vartotojas. Iš esmės analogiškai „vidutinio vartotojo“ sampratą aiškina ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas. Taigi Departamento argumentai dėl reklamos sąsajų su vartotojų psichinės būklės pagerėjimu, asmeninių problemų sprendimu visiškai nesutampa su „vidutinio vartotojo“ hipotetine samprata, nes, atsakovo nuomone, vartotojas yra neatsakingas, be išsilavinimo, nemąstantis ir lengvai įtikinamas asmuo, kuris tiki viskuo, kas yra pateikta reklamoje, ir siekia pajusti tuos pojūčius, kurie nurodyti Nutarime.

2.5. Lietuvos Respublikos savivaldybių administracijoms taip pat pavesta vykdyti išorinės alkoholio reklamos priežiūrą. Bendrovė kreipėsi į dalį Lietuvos savivaldybių administracijų dėl leidimo įrengti išorinę lauko alkoholio reklamą. Nors į Departamentą elektroniniu būdu kreipėsi Ukmergės, Ignalinos, Jurbarko savivaldybių administracijų atstovai su prašymu pateikti nuomonę dėl būsimos lauko alkoholio reklamos įvertinimo, tačiau minėtų savivaldybių administracijų įgaliotieji asmenys nesivadovavo Departamento siūlymu susilaikyti nuo leidimų tokiai reklamai išdavimo ir išdavė teisės aktų nustatyta tvarka leidimus įrengti išorinę reklamą. Todėl Departamento veiksmai prieštarauja gero viešojo administravimo principui, t. y. kompetentingos valstybės ir savivaldybių institucijos negali viena kitai prieštarauti ir neatsakingai teigti, kad išduotas leidimas išorinei reklamai atitinka visus teisės aktų reikalavimus, bet nustatomi alkoholio reklamos, kuriai išduoti leidimai ją skleisti, pažeidimai. Atsakovas, kaip kontroliuojanti įstaiga ir vykdanti koordinuojančias funkcijas visų AKĮ nurodytų valstybės ir savivaldybės įstaigų atžvilgiu, nesiėmė aktyvių veiksmų ir nesikreipė į Lietuvos savivaldybių administracijas, informuodama, kad išduoti leidimai išorinei alkoholio reklamai galbūt yra neteisėti, nes šios reklamos turinys galbūt pažeidžia AKĮ reikalavimus, t. y. neužkirto kelio tolesnei išorinės reklamos skleidimo kampanijai informuodamas apie tai leidimus išdavusias institucijas.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Pareiškėjo nurodomi teisėtų lūkesčių principo ir diskrecijos teisės įgyvendinimo reikalavimų pažeidimai yra subjektyvus teisinių aplinkybių vertinimas ir gynybinės taktikos dalis. Pareiškėjo pateikti dokumentai, susiję su anksčiau skleista alkoholio reklama, kurioje buvo vartojamas šūkis „1410 – istorija nepamiršta“, negali būti vertinami kaip įrodymai, nes skiriasi 2010 m. skleistos alkoholio reklamos turinys nuo šioje byloje nagrinėjamų reklamų turinio, t. y. šiose reklamose vartojami kiti šūkiai, vizualiniai sprendimai ir kt. Be to, net jei 2010 m. skleistos ir šioje byloje nagrinėjamos reklamos šūkiai ir vizualiniai sprendimai sutaptų, tai neturėtų reikšmės pažeidimų kvalifikavimui ar jų sudėčiai, nes AKĮ 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, esant trunkamam pažeidimui, baudos gali būti skiriamos per 3 metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Taigi, įvertinus tai, kad draudžiamo turinio reklamos skleidimas yra trunkamojo pobūdžio pažeidimas, senaties terminas net ir tokiu atveju nebūtų praleistas.

3.2. Nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad reklamos turinio aiškinimas neatitinka „vidutinio vartotojo“ sampratos. LVAT yra konstatavęs, kad konkrečios alkoholio reklamos ir jos keliamų asociacijų vertinimas teismo turi būti atliktas „vidutinio vartotojo“ akimis. Vertinant konkrečią alkoholio reklamą, taip pat turi būti taikomas „pirmojo įspūdžio“ (pirmųjų asociacijų) efektas. Toks alkoholio reklamos vertinimo kriterijus turi būti taikomas atsižvelgiant į tai, kad paprastai reklaminė informacija yra pateikiama glaustai, ryškiai, siekiant maksimalaus efekto per trumpiausią susipažinimo su ja laiką.

3.3. Reklamoje pateiktų frazių „Pinta vienybės“, „1410 m. buvom kaip vienas kumštis“ ir vaizdinio (skardinė alaus „1410 tamsusis elis“ ir skardinė alaus „1410 šviesusis alus“ rankose su geležinėmis pirštinėmis) visuma prieštarauja AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 8 ir 11 punktų reikalavimams, nes šių frazių ir vaizdinio visuma vidutiniam vartotojui formuoja nuomonę, kad reklamuojamo alaus vartojimas suvienija, suburia žmones, visuomenės narius, kad vartodami reklamuojamą alkoholinį gėrimą žmonės (visuomenės nariai) tampa vieningi, veikia bendrai, glaudžiai, sėkmingai įgyvendindami bendrus tikslus (pasiekdami pergales).

3.4. Reklamoje pateiktos frazės „Nepamiršom datos, nepamirškim ir vienybės“ ir vaizdinio (skardinė alaus „1410 tamsusis elis“ ir skardinė alaus „1410 šviesusis alus“ rankose su geležinėmis pirštinėmis) visuma prieštarauja AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 6 ir 11 punktų reikalavimams. Ši frazės ir vaizdinio visuma verčia vidutinį vartotoją manyti, kad šio alaus ir apskritai alkoholio vartojimas atgaivina prisiminimus, skatina protinius gebėjimus, intelektą, gerina atmintį.

3.5. Ant Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos rinkoje parduodamų alaus „1410 šviesusis alus“ skardinių pavaizduotas dailininko J. M. paveikslo „Žalgirio mūšis“ reprodukcijos fragmentas (2 kartus) bei pateikti užrašai „Alus, sukurtas Žalgirio mūšio pergalei atminti“ (2 kartus) ir „Pakuotės dizainui panaudota J. M. paveikslo „Žalgirio mūšis“ reprodukcija“. J. M. – Lenkijos dailininkas, tapęs paveikslus istorinėmis temomis, jo paveikslas „Žalgirio mūšis“ nuo 1999 m. balandžio 14 d. iki 1999 m. rugsėjo 10 d. buvo eksponuojamas Lietuvos dailės muziejuje organizuotoje parodoje „Žalgirio mūšis“. Taigi ant alaus skardinių teikiama tekstinė, vaizdinė, grafinė ar kito pobūdžio informacija yra viena iš reklamos priemonių, nes yra neabejotinai susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, ja taip pat skatinama įsigyti ir (ar) vartoti alkoholio produktus, šiuo atveju – konkretų alkoholinį gėrimą. Be to, ant alaus „1410 šviesusis alus“ skardinės esančioje minėtoje vaizdinėje ir tekstinėje informacijoje taip pat naudojamas meno įžymybės – dailininko J. M.– asmuo, vardas, jo nutapyto paveikslo reprodukcijos fragmentas, taip pažeidžiant AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus.

3.6. Pareiškėjos argumentas, kad Departamentas nesiėmė aktyvių veiksmų išaiškinant pažeidimą, neatitinka tikrovės. Bendrovė buvo informuota apie daromą AKĮ pažeidimą, tačiau toliau tęsė veiklą, sąmoningai pažeisdama šio įstatymo nuostatas. AKĮ aiškiai įtvirtinta Departamento kompetencija kontroliuoti šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų laikymąsi, o aplinkybė, kad tam tikrų savivaldybių administracijos leido įrengti AKĮ draudžiamo turinio reklamą, nepaneigia, kad padaryti pažeidimai. Be to, šių savivaldybių veiksmai nėra nagrinėjamo ginčo objektas. Reklama buvo skleidžiama pasitelkiant ne tik išorinės reklamos priemones, bet buvo skleidžiama ir internete, todėl šiuo atveju tik Departamentas yra įgaliotas taikyti atsakomybę už AKĮ 29 straipsnio 1 dalies pažeidimus.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pakeitė Departamento Nutarimą ir paskyrė 2 896 Eur dydžio baudą; likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl Departamento Nutarimo, kuriuo Bendrovei paskirta 5 800 Eur bauda už AKĮ pažeidimus dėl alkoholio reklamos, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Teismas nurodė, kad Nutarime nustatyta, jog Bendrovės užsakymu, interesais ir naudai nuo 2017 m. gegužės 8 d. iki 2017 m. gegužės 21 d. Vilniaus, Kauno bei Klaipėdos miestų lauko skyduose, 2017 m. gegužės, birželio ir liepos mėn. Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Mažeikių, Jonavos, Utenos, Kėdainių, Tauragės, Ukmergės, Visagino, Kretingos, Šilutės, Radviliškio, Rokiškio, Biržų, Elektrėnų, Jurbarko, Lentvario, Kaišiadorių, Molėtų, Ignalinos, Širvintų miestų gatvėse įrengtose vitrinose, stenduose, sienose, kolonose pateikta Bendrovės gaminamo ir Lietuvos Respublikos rinkoje parduodamo alaus „1410 tamsusis elis“ ir „1410 šviesusis alus“ reklama: pavaizduota skardinė alaus „1410 tamsusis elis“ ir skardinė alaus „1410 šviesusis alus“ rankose su geležinėmis pirštinėmis, užrašyta – „Pinta vienybės“, „1410 m. buvom kaip vienas kumštis“, „Nepamiršom datos, nepamirškim ir vienybės“. Taip pat Bendrovės užsakymu, interesais ir naudai minėta reklama nuo 2017 m. gegužės 8 d. iki 2017 m. gegužės 21 d. interneto svetainėje „www.delfi.lt“ buvo parodyta 1 888 000 kartų, o nuo 2017 m. gegužės 22 d. iki 2017 m. birželio 4 d. interneto svetainėje „www.lrytas.lt“ – 1 630 000 kartų.

7. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjas padarė trunkamąjį pažeidimą (pažeidimus). Taigi jei ir 2010 m. skleistos ir šioje byloje nagrinėjamos reklamos šūkiai ir vizualiniai sprendiniai sutaptų, tai neturėtų reikšmės nustatytiems pažeidimams konstatuoti. Bendrasis terminas nuobaudai skirti dėl AKĮ nuostatų pažeidimo yra 2 mėnesiai nuo pažeidimo nustatymo dienos (AKĮ 35 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 3, 6, 8, 11 punktų pažeidimai nustatyti 2017 m. rugpjūčio 17 d. protokolu Nr. ATK2-085, o nuobauda paskirta 2017 m. rugsėjo 21 d. ginčijamu Nutarimu. Todėl nustatytas 2 mėnesių terminas nuobaudai skirti nuo pažeidimo nustatymo dienos nebuvo praleistas. Pareiškėjo argumentai, kad Departamentas, kuris vykdo išorinės alkoholio reklamos priežiūrą ir yra kontroliuojanti institucija, nesiėmė aktyvių veiksmų ir nesikreipė į savivaldybių administracijas, informuodamas, kad išduoti leidimai išorinei alkoholio reklamai galbūt yra neteisėti, nes reklamos turinys galbūt pažeidžia AKĮ reikalavimus, yra nereikšmingi, kadangi nagrinėjamu atveju ginčo dalykas yra Nutarimo, kuriuo pareiškėjui paskirta bauda už AKĮ nuostatų pažeidimus dėl alkoholio reklamos turinio, teisėtumas ir pagrįstumas, o ne savivaldybių išduotų leidimų įrengti alkoholio išorinę reklamą teisėtumas.

8. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pažeidimai buvo konstatuoti dėl šių frazių ir vaizdinių: 1) frazių „Pinta vienybės“, „1410 m. buvom kaip vienas kumštis“ ir vaizdinio (skardinė alaus „1410 tamsusis elis“ ir skardinė alaus „1410 šviesusis alus“ rankose su geležinėmis pirštinėmis); 2) frazės „Nepamiršom datos, nepamirškim ir vienybės“ ir vaizdinio (skardinė alaus „1410 tamsusis elis“ ir skardinė alaus „1410 šviesusis alus“ rankose su geležinėmis pirštinėmis); 3) ant alaus „1410 šviesusis alus“ skardinių pavaizduoto dailininko J. M. paveikslo „Žalgirio mušis“ reprodukcijos fragmento bei pateiktų užrašų „Alus, sukurtas Žalgirio mūšio pergalei atminti“ (2 kartus), „Pakuotės dizainui panaudota J. M. paveikslo „Žalgirio mūšis“ reprodukcija“. Teismo vertinimu, nurodytos frazės ir vaizdiniai laikytini informacija, skatinančia įsigyti ir vartoti alų, nes savaime sukelia visuomenės daugumai pozityvumo jausmą, kadangi ši informacija yra susijusi su Lietuvos istorija, o šis pozityvumo jausmas skatina pozityvias asociacijas ir vertinamas kaip alkoholio produktą skatinantis įsigyti faktorius, todėl AKĮ taikymo požiūriu laikytinas šio produkto reklama.

9. Teismas pažymėjo, kad dėl frazių „Pinta vienybės“, „1410 m. buvom kaip vienas kumštis“ ir vaizdinio (skardinė alaus „1410 tamsusis elis“ ir skardinė alaus „1410 šviesusis alus“ rankose su geležinėmis pirštinėmis) Departamentas konstatavo AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 8 punkto, kuriame numatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama visų formų alkoholio reklama, siejanti alkoholio vartojimą su socialine sėkme, padidintu seksualiniu aktyvumu, ir 11 punkto, kuriame numatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama visų formų alkoholio reklama, pateikianti neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus, pažeidimus. Vis dėlto, teismo vertinimu, pateiktoje reklamoje frazių ir vaizdinio visuma neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad vidutiniam vartotojui formuojama nuomonė, jog reklamuojamo alaus vartojimas suvienija žmones, todėl jie bendrai veikdami gali sėkmingiau pasiekti pergalių gyvenime, t. y. alaus vartojimas tapatinamas su socialine sėkme, nes veikiant kartu (šiuo atveju vartojant reklamuojamą alų) pergalė lengviau pasiekiama. Teismas pripažino, kad remiantis sėkmingai susiklosčiusiais istoriniais įvykiais yra formuojamas teigiamas alkoholio įvaizdis, skatinantis vartoti būtent alų „1410 tamsusis elis“ ir „1410 šviesusis alus“, tačiau palankaus įvaizdžio formavimas dar nėra tai, kodėl alkoholio reklama turėtų būti draudžiama. Padidintas seksualinis aktyvumas vartojant minėtą alų Nutarime neanalizuojamas, todėl darytina išvadą, kad pažeidimas dėl to, jog alkoholio reklama sieja alkoholio vartojimą su padidintu seksualiniu aktyvumu, nenustatytas. Teismas taip pat vertino kaip nepagrįstus Nutarimo argumentus, kad aptariama reklama yra klaidinanti, nes reklama su socialine sėkme, kaip minėta, negali būti siejama, o dėl sukeliamo pozityvumo jausmo ji negali būti draudžiama. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo nustatyti AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 8, 11 punktų pažeidimus, vaizduojant alaus „1410 tamsusis elis“ ir „1410 šviesusis alus“ skardines rankose su geležinėmis pirštinėmis ir nurodant frazes „Pinta vienybės“, „1410 m. buvom kaip vienas kumštis“.

10. Teismas pabrėžė, kad dėl frazės „Nepamiršom datos, nepamirškim ir vienybės“ ir vaizdinio (skardinė alaus „1410 tamsusis elis“ ir skardinė alaus „1410 šviesusis alus“ rankose su geležinėmis pirštinėmis) Departamentas konstatavo AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 6 punkto, kuriame numatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama visų formų alkoholio reklama, siejanti alkoholio vartojimą su psichinės veiklos pagerėjimu, asmeninių problemų sprendimu, ir minėto 11 punkto pažeidimus. Vis dėlto, teismo vertinimu, aptariamoje reklamoje pateikta frazės ir vaizdinio visuma neleidžia daryti išdavos, kad reklamuojamo alaus vartojimas gerina psichinę veiklą, padeda išspręsti asmenines problemas, nes vidutiniam vartotojui, kuris laikytinas pakankamai informuotu, protingai pastabiu ir nuovokiu, nesudaro prielaidų vienareikšmiškai suprasti, kad tik gerdami minėtą alų žmonės išsprendžia asmenines problemas, jiems sugrįžta prarasta atmintis, pagerėja psichinė veikla. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, nėra pagrindo nustatyti AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 6, 11 punktų pažeidimus, vaizduojant alaus „1410 tamsusis elis“ ir „1410 šviesusis alus“ skardines rankose su geležinėmis pirštinėmis ir nurodant frazę „Nepamiršom datos, nepamirškim ir vienybės“.

11. Teismas pažymėjo, kad Departamentas Nutarimu taip pat konstatavo, jog dėl ant Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos rinkoje parduodamų alaus „1410 šviesusis alus“ skardinių pavaizduoto dailininko J. M. paveikslo „Žalgirio mušis“ reprodukcijos fragmento bei pateiktų užrašų „Alus, sukurtas Žalgirio mūšio pergalei atminti“, „Pakuotės dizainui panaudota J. M. paveikslo „Žalgirio mūšis“ reprodukcija“ pažeistas AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 3 punktas, kuriame nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama visų formų alkoholio reklama, kurioje dalyvauja sportininkai, gydytojai, politikai, meno ir mokslo įžymybės, kiti garsūs visuomenės veikėjai, naudojamas jų asmuo, vardas, atvaizdas ir pan. J. M. yra Lenkijos dailininkas, kuris nutapė paveikslą „Žalgirio mūšis“. Šis paveikslas nuo 1999 m. balandžio 14 d. iki 1999 m. rugsėjo 10 d. buvo eksponuojamas ir Lietuvos dailės muziejaus tarptautinėje parodoje „Žalgirio mūšis“. Laisvojoje interneto enciklopedijoje „Vikipedija“ nurodyta, kad ši paroda buvo sulaukusi didelio tiek lankytojų, tiek žiniasklaidos dėmesio. Vien per pirmąjį mėnesį parodoje apsilankė apie 50 000 lankytojų. Atsižvelgiant į tai, kad ant alaus „1410 šviesusis alus“ skardinės nurodyta meno įžymybės (dailininko J. M.) vardo pirmoji raidė ir pavardė, be to, pakuotės dizainui panaudota šio dailininko paveikslo „Žalgirio mūšis“ reprodukcija, yra pagrindas daryti išvadą, kad Bendrovė jos užsakymu, interesais ir naudai reklamuodama alų „1410 šviesusis alus“ ir remdamasi meno įžymybės (J. M.) vardu, pažeidė AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

12. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, darė išvadą, kad Departamentas dalį aplinkybių, nustatytų patikrinimo metu, įvertino tinkamai ir nepagrįstai konstatavo, kad Bendrovė pažeidė AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 6, 8 ir 11 punktus. Todėl teismas, vadovaudamasis 34 straipsnio 6 ir 7 dalimis, Nutarimu skirtą ekonominę sankciją sumažino iki minimumo, t. y. iki 2 896 Eur.

III. 13. Pareiškėjas Bendrovė padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimo ir priimti naują sprendimą – panaikinti Departamento Nutarimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

13.1. Skundžiama teismo sprendimo dalis yra nepagrįstą, nes teismas, turėdamas pareigą įvertinti visas skunde nurodytas aplinkybes ir jų atitiktį galiojantiems teisės aktams, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas, nurodydamas argumentus dėl J. M. vardo ir pavardės panaudojimo ant alaus skardinės, nepateikė išsamių argumentų (motyvų) dėl skunde ir bylos medžiagoje pateiktų pareiškėjo teiginių šiuo aspektu nepagrįstumo. Teismas tik lakoniškai pacitavo atsakovo teiginius dėl to, kad padarytas AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimas ir kad Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2010 m. sausio 22 d. raštas vertinant reklamos atitikimą AKĮ reikalavimams įrodomosios vertės neturi.

13.2. AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata reiškia, kad draudžiama alkoholio reklamoje naudoti įžymius asmenis, vartoti jų vardus, siekiant labiau pritraukti vartotojų dėmesį reklamai, labiau paveikti jų pasirinkimus, padidinti reklamos efektyvumą. Vis dėlto nagrinėjamu atveju statiškas J. M. vardo ir pavardės nurodymas ant alaus skardinės, kurio darbų, išskyrus paveikslą „Žalgirio mūšis“, didelė dalis visuomenės net nežino, visiškai nieko bendro neturi su siekiu pasinaudoti šio asmens asmenybe reklamos tikslais. Teismas dėl minėtų aplinkybių nepasisakė, nors visiškai akivaizdu, kad šio asmens vardo ir pavardės paminėjimas ir jo vieno kūrinio reprodukcijos pateikimas nesietinas su tikslu padidinti reklamos poveikį vartotojams. Todėl skundžiama teismo sprendimo dalis yra nemotyvuota ir neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normų, nustatančių teismo pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti byloje esančius įrodymus, pasisakyti dėl skunde pateikiamų ginčijamų motyvų bei priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Taigi yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimo dalį panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti visą Nutarimą.

14. Atsakovas Departamentas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinį skundą Departamentas grindžia šiais argumentais:

14.1. Vertinant, ar alkoholio reklama nepažeidžia AKĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, būtina atsižvelgti į tai, kaip alkoholio reklamą vertina vidutinis vartotojas ir koks yra bendras įspūdis apie prekę ar paslaugą. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje pripažįstama, kad vidutis vartotojas, vertindamas prekes ar prekių ženklą, apsiriboja bendro vaizdo suvokimu ir neanalizuoja kiekvienos detalės.

14.2. Bendrovės alkoholio reklama (kurioje yra frazės „Pinta vienybės“, „1410 m. buvo kaip vienas kumštis“ ir vaizdinys (skardinė alaus „1410 tamsusis elis“ ir skardinė alaus „1410 šviesusis alus“ rankose su geležinėmis pirštinėmis) vidutiniam vartotojui formuoja nuomonę, kad reklamuojamo alaus vartojimas suvienija, suburia žmones, visuomenės narius, kad vartodami reklamuojamą alkoholinį gėrimą žmonės (visuomenės nariai) tampa vieningi, veikia bendrai, glaudžiai, sėkmingai įgyvendinami bendrus tikslus (pasiekdami pergales). Vidutinis vartotojas yra visuomenės narys, siekiantis pritapti ir prisitaikyti visuomenėje, susitapatinti su ja, būti joje socialiai sėkmingas. Aptariama Bendrovės reklama sužadina vidutinio vartotojo jausmą, kad vartojant alkoholinius gėrimus būsi vieningas su visuomene, jos dalimi, veikdamas kartu vieningai pasieksi pergalių, todėl ir būsi socialiai sėkmingas. Tokiu būdu kuriamas ne tik teigiamas įspūdis apie Bendrovės platinamus alkoholinius gėrimus, bet ir įspūdis, kad reklamuojamo alkoholinio gėrimo vartojimas padės žmonių (visuomenės narių) sugebėjimui susivienyti, susiburti ir pasiekti gerus bendrus rezultatus. Ši reklama taip pat vidutiniam vartotojui kuria įspūdį, kad alkoholio vartojimas padės gerų, sėkmingų rezultatų pasiekti reklamuojamą alkoholinį gėrimą vartojančiam vartotojui asmeniškai (alkoholio reklamoje bendrų ir asmeninių sėkmingų rezultatų pasiekimas perteikiamas per aliuziją į vidutiniam vartotojui gerai žinomą istorinį įvykį – 1410 m. liepos 15 d. pergalę Žalgirio mūšyje). Visuomenei patyrus pergalę, ją patirs ir vidutinis vartotojas, jausis prisidėjęs prie jos, jausis socialiai sėkmingu visuomenės nariu. Taigi aptariamojoje reklamoje alkoholio vartojimas yra siejamas su socialine sėkme. Tokiu būdu pareiškėjas pažeidė Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 8 punkto reikalavimus, keliamus alkoholio reklamos turiniui, siejant alkoholio reklamą su socialine sėkme. Atsižvelgiant į tai, kad aptariama alkoholio reklama siejama su socialine sėkme, todėl ji kartu yra ir neteisinga, nes visuotinai žinomos alkoholio vartojimo neigiamos pasekmės visuomenės ir asmens gyvenimui, gerovei, saugumui, socialiniai aplinkai. Tokiu būdu pareiškėjas pažeidė ir AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 11 punktą.

14.3. Bendrovės alkoholio reklama (kurioje yra frazė „Nepamiršom datos, nepamirškim ir vienybės“ ir vaizdinys (skardinė alaus „1410 tamsusis elis“ ir skardinė alaus „1410 šviesusis elis“ rankose su geležinėmis pirštinėmis) ne tik kelia teigiamas emocijas, bet ir sieja reklamuojamo alkoholinio gėrimo vartojimą su psichinės veiklos pagerėjimu, todėl pažeidžia AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Aptariamos reklamos frazė ir vaizdinys verčia vidutinį vartotoją galvoti, kad šio alaus ir apskritai alkoholio vartojimas atgaivina prisiminimus, skatina ir vysto protinius gebėjimus, intelektą, gerina atmintį. Tokiu būdu vidutiniam vartotojui sudaromas įspūdis, kad vartojant reklamuojamą alkoholinį gėrimą ir vartojant alkoholį iš esmės, pagerės jo psichinė veikla, t. y. jis turės gerą atmintį, gerai prisimins istorinius įvykius bei dėl pagerėjusios psichinės veiklos sėkmingai pritaikys šių istorinių įvykių pamokas, rezultatus, visuotinai žinomą tautos praeities, pasiektų pergalių patirtį savo kasdieniame gyvenime. Aptariamoje alkoholio reklamoje pateikiamos aliuzijos į vidutiniam vartotojui svarbų vienybės ir pergalių, kaip Žalgirio mūšis, jausmą. Vidutiniam vartotojui, linkusiam pritapti ir būti visuomenės dalimi, šis jausmas yra svarbus ir siejasi su psichinės veiklos pagerėjimu. Nors vidutinis vartotojas yra protingas ir informuotas, bet susidarydamas pirmąjį įspūdį apie prekę iš pateiktos alkoholio reklamos jis ją sieja su psichinės veiklos pagerėjimu. Dėl aptariamoje reklamoje nurodytos frazės ir vaizdinio visumos ši alkoholio reklama taip pat vertintina kaip pateikianti neteisingą ir klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus. Tokiu būdu pažeistas ir AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 11 punktas.

15. Pareiškėjas Bendrovė atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:

15.1. Atsakovo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo atliktas alkoholio reklamos turinio vertinimas vidutinio vartotojo požiūriu nebuvo pakankamai išsamus, yra visiškai neteisingi ir nepagrįsti. Departamentas vadovaujasi statiška „vidutinio vartotojo“ samprata, nevertindamas, kad šiandieniniame vartotojiškame pasaulyje keičiasi vartotojų pasaulėžiūros, žinios apie įsigyjamus produktus ar prekes, reklamos poveikį ir esmę, tai kas buvo būdinga vidutiniam vartotojui prieš 6–8 metus, tai šiandien yra visiškai neaktualu ir nepaveiku. Prekės reklamai paprastai taikomas principas, kad vidutinio vartotojo ekonominis elgesys siejamas su bendru įspūdžiu apie prekę (jos pakuotė, esminė informacija apie prekės savybes, prekės kaina), neanalizuojant kiekvienos detalės.

15.2. Departamento apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai (žr. Nutarties 14.2 p.) yra subjektyvūs, vienpusiški. Neatsižvelgta į LVAT praktiką, kurioje išaiškinta pagal AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 6 ir 11 punktus draudžiamos alkoholio reklamos samprata. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai (žr. Nutarties 14.3 p.) prasilenkia su „sveiku protu“ ir racionaliu mąstymu. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė jokių motyvų ir argumentų, kurie patvirtintų, kad vidutiniam vartotojui formuojamas toks konkretus reklaminis įspūdis, jog alkoholinių gėrimų vartojimas tiesiogiai susijęs su psichinės būklės, t. y. atminties, protinių galių, intelekto, gebėjimų vystymo pagerinimu ir suaktyvinimu. Šiais aspektais yra aktualūs LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A143-2048/2012 pateikti išaiškinimai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Nutarimo, kuriuo Bendrovei buvo skirta 5 800 Eur bauda už AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 3, 6, 8 ir 11 punktų (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. sausio 1 d.) pažeidimus, teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad Departamentas Nutarimu nepagrįstai nustatė, jog Bendrovė padarė AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 6, 8 ir 11 punktų pažeidimus, dėl to tenkino pareiškėjo skundą iš dalies – pakeitė Departamento Nutarimą ir paskyrė Bendrovei 2 896 Eur dydžio baudą. Tiek pareiškėjas, tiek atsakovas padavė apeliacinius skundus. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas turėjo pagrindą panaikinti visą Nutarimą, kadangi jame ir AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimas nustatytas nepagrįstai. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas neturėjo pagrindo pripažinti, jog AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 6, 8 ir 11 punktų pažeidimai Nutarimu nustatyti nepagrįstai.

18. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 2 dalį teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Kadangi byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinių skundų ribų. Atsižvelgdama į tai ir įvertinusi apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, teisėjų kolegija detaliau nepasisako ir nevertina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų (išvadų) dėl to, kad nebuvo praleistas AKĮ 35 straipsnio 2 dalyje nustatytas 2 mėnesių terminas Nutarimui priimti (baudai paskirti) (žr. Nutarties 7 p.) ir kad Nutarime vertintos frazės ir vaizdiniai (jais pateikiama informacija) (žr. Nutarties 8 p.) yra alkoholio reklama, o bylą apeliacinėje proceso stadijoje nagrinėja vertindama tik apeliaciniuose skunduose akcentuojamus aspektus, t. y., ar Nutarimu pagrįstai nustatyti AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 3, 6, 8 ir 11 punktų pažeidimai.

19. Tam, kad reklaminės frazės patektų į AKĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodytą draudžiamos alkoholio reklamos apibūdinimą, būtina nustatyti, kad jos (jų turinys ir pateikimo būdas prieinamumo neapibrėžtam asmenų ratui prasme) atitinkamų AKĮ 29 straipsnio 1 dalies punktų taikymo požiūriu yra siejamos su šiuose punktuose nurodytomis aplinkybėmis. Aplinkybės, sudarančios AKĮ 29 straipsnio 1 dalimi draudžiamos reklamos turinį, turi būti nustatomos konkrečios reklamos (reklaminės kompozicijos) lingvistinės, vaizdinės ir kitokios analizės būdu, o šios analizės objektas yra tiek atskiri reklamos komponentai, tiek ir jų visuma. Tokio pobūdžio byloms reikšmingos faktinės aplinkybės teismo turi būti vertinamos taikant „vidutinio vartotojo“ suvokimo kriterijų, atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalį vidutinis vartotojas – vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius. Tai reiškia, kad konkrečios alkoholio reklamos ir jos keliamų asociacijų vertinimas teismo turi būti atliktas „vidutinio vartotojo akimis“. Vertinant konkrečią alkoholio reklamą, taip pat turi būti taikomas „pirmojo įspūdžio“ (pirmųjų asociacijų) efektas. Toks alkoholio reklamos vertinimo kriterijus turi būti taikomas, atsižvelgiant į tai, kad paprastai reklaminė informacija yra pateikiama glaustai, ryškiai, siekiant maksimalaus efekto per trumpiausią susipažinimo su ja laiką (žr., pvz., žr., pvz., LVAT 2016 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-184-822/2016, 2018 m. spalio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1420-525/2018, 2019 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-159-629/2019).

20. Teismui vertinant, ar buvo padaryti AKĮ 29 straipsnio 1 dalias pažeidimai, aktuali yra ir ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies nuostata, nustatanti, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai, reiškia, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018).

21. Departamento Nutarimu nustatytas AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 3 punkto, kuriame įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama visų formų alkoholio reklama, kurioje dalyvauja <...> meno ir mokslo įžymybės, kiti garsūs visuomenės veikėjai, naudojamas jų asmuo, vardas, atvaizdas ir pan., pažeidimas. Šis alkoholio reklamos pažeidimas buvo nustatytas dėl to, kad ant Bendrovės alaus „1410 šviesusis alus“ skardinių pavaizduotas dailininko J. M. paveikslo „Žalgirio mušis“ reprodukcijos fragmentas (2 kartus) bei pateikti užrašai „Alus, sukurtas Žalgirio mūšio pergalei atminti (2 kartus), „Pakuotės dizainui panaudota J. M. paveikslo „Žalgirio mūšis“ reprodukcija“ (toliau – ir Reklama 1).

22. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad J. M. yra žinomas dailininkas, nutapęs didžiajai daliai Lietuvos visuomenės tikrai gerai žinomą paveikslą „Žalgirio mūšis“, kuriame pavaizduotas vienas iš Lietuvos istorijos žymiausių įvykių – Žalgirio mūšis. Atsižvelgiant į tai bei lingvistiniu ir vaizdiniu būdu įvertinus Reklamą 1, kartu pritaikius pirmojo įspūdžio efektą ir vidutinio vartotojo kriterijus, teisėjų kolegijos vidiniu įsitikinimu, priešingai nei nurodo pareiškėjas apeliaciniame skunde, J. M. vardu ir gerai žinomu jo meno kūriniu buvo siekiama pasinaudoti minėtos reklamos tikslais (siekiant padidinti jos efektyvumą), nors tai buvo draudžiama pagal AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Šios išvados nepaneigia Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2010 m. sausio mėn. raštas (II t., b. l. 73), kuriame tik pateikta informacija apie J. M. turtines ir neturtines teises į jo meno kūrinius, kuri nėra teisiškai reikšminga šioje byloje vertinant, ar padarytas AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimas. Tiek Departamentas Nutarime, tiek teismas skundžiamame sprendime tinkamai įvertino reikšmingas aplinkybes (duomenis), susijusias su AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimu, ir padarė motyvuotas išvadas, kad Bendrovė Reklama 1 minėtą pažeidimą padarė.

23. Departamento Nutarimu nustatytas AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 6 punkto, kuriame įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama visų formų alkoholio reklama, siejanti alkoholio vartojimą su psichinės veiklos pagerėjimu <...>, pažeidimas. Šis pažeidimas buvo nustatytas dėl alkoholio reklamos frazės „Nepamiršom datos, nepamirškim ir vienybės“ ir vaizdinio (skardinė alaus „1410 tamsusis elis“ ir skardinė alaus „1410 šviesusis alus“ rankose su geležinėmis pirštinėmis) (toliau – ir Reklama 2).

24. Teisėjų kolegijos nuomone, ginčijamame Nutarime pateikta plati Reklamos 2 naudotos frazės ir pateikto vaizdinio visumos interpretacija nėra visiškai pagrįsta. Pavyzdžiui, teisėjų kolegija nesutinka, kad Reklama 2 vidutiniam vartotojui sudaromas įspūdis, jog reklamuojamo alaus ir alkoholio apskirtai vartojimas skatina ir vysto protinius gebėjimus, intelektą. Vis dėlto lingvistiniu ir vaizdiniu būdu įvertinus Reklamą 2, kartu pritaikius pirmojo įspūdžio efektą ir vidutinio vartotojo kriterijus, teisėjų kolegijos vidiniu įsitikinimu, priešingai nei konstatavo teismas skundžiamame sprendime, minėta reklama sieja alkoholio vartojimą su psichinės būklės pagerėjimu, nors tai draudžiama pagal AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Šis pažeidimas konstatuotinas dėl to, kad Reklama 2 pateikia aliuziją į sėkmingus Lietuvos istorijos įvykius (laimėtą Žalgirio mūšį) ir skatina vartotojus būti vieningiems, o tai, teisėjų kolegijos vertinimu, reklamuojamo alkoholio vartojimą sieja su psichinės veiklos pagerėjimu. Todėl, nepaisant to, kad Departamentas Nutarime nurodė nevisiškai tikslius argumentus, kuriais buvo siekiama pagrįsti Bendrovės padarytą AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 6 punkto pažeidimą, tačiau Departamento išvada dėl šio Bendrovės padaryto pažeidimo yra teisėta ir pagrįsta.

25. Departamento Nutarimu nustatytas AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 8 punkto, kuriame įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama visų formų alkoholio reklama, siejanti alkoholio vartojimą su socialine sėkme, pažeidimas. Šis pažeidimas nustatytas dėl reklamos frazių „Pinta vienybės“, „1410 m. buvom kaip vienas kumštis“ ir vaizdinio (skardinė alaus „1410 tamsusis elis“ ir skardinė alaus „1410 šviesusis alus“ rankose su geležinėmis pirštinėmis) (toliau – ir Reklama 3).

26. Lingvistiniu ir vaizdiniu būdu įvertinus Reklamą 3, kartu pritaikius pirmojo įspūdžio efektą ir vidutinio vartotojo kriterijus, teisėjų kolegijos vidiniu įsitikinimu, priešingai nei konstatavo teismas skundžiamame sprendime, minėta reklama, taip pat pateikianti aliuziją į sėkmingus Lietuvos istorijos įvykius (laimėtą Žalgirio mūšį) ir skatinanti vartotojus būti vieningiems, sieja alkoholio vartojimą su socialine sėkme, nors tai draudžiama pagal AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 8 punktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, Departamentas Nutarime, siekdamas pagrįsti minėtą Bendrovės padarytą pažeidimą, nurodė iš esmės pagrįstus argumentus, jog Reklamoje 3 naudotų frazių ir vaizdinio visuma vidutiniam vartotojui formuoją nuomonę, kad reklamuojamo alkoholio vartojimas suvienija, suburia žmones ir sudaro galimybes visuomenei (kiekvienam jos nariui) būti sėkmingais gyvenime, t. y. alkoholio vartojimas siejamas su socialine sėkme. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Departamento išvada dėl Bendrovės padaryto AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 8 punkto pažeidimo yra teisėta ir pagrįsta.

27. Departamento Nutarimu taip pat nustatytas AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 11 punkto, kuriame įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama visų formų alkoholio reklama, pateikianti neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus, pažeidimas. Šis pažeidimas nustatytas dėl minėtų Reklamos 1 ir Reklamos 2 frazių ir vaizdinių, kurie, kaip konstatuota, sieja alkoholio vartojimą su psichinės veiklos pagerėjimu ir socialine sėkme. LVAT savo praktikoje tokio pobūdžio bylose yra išaiškinęs, kad reklama, be kita ko, siejanti alkoholinių gėrimų vartojimą su psichinės veiklos pagerėjimu, socialine sėkme, yra neteisinga ir klaidinanti, nes joje pateikiama informacija yra neadekvati alkoholinio gėrimo poveikiui, kuris visais atvejais sukelia neigiamas pasekmes žmogaus organizmui (žr., pvz., 2013 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-643/2013, 2018 m. spalio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1420-525/2018). Taigi nustačius, kad Reklama 1 ir Reklama 2 sieja alkoholio vartojimą su psichinės veiklos pagerėjimu ir socialine sėkme, yra pagrindas pripažinti, kad, priešingai nei konstatavo teismas skundžiamame sprendime, Departamento Nutarimo išvados, jog Bendrovė Reklama 1 ir Reklama 2 padarė AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 11 punkto pažeidimą, yra teisėtos ir pagrįstos. Minėtų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia ir pareiškėjo atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą cituojami LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A143-2048/2012 motyvai, kadangi minėtu LVAT sprendimu išnagrinėtos bylos aplinkybės nėra tapačios (ar bent iš esmės panašios) nagrinėjamos bylos aplinkybėms, dėl to nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti analogiškas išvadas, kokios buvo padarytos nurodytame LVAT sprendime.

28. Atsižvelgus, kad atsakovas pagrįstai nustatė Bendrovės padarytus AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 3, 6, 8 ir 11 punktų pažeidimus, ir įvertinus šioje byloje nustatytas su pažeidimo pobūdžiu (trukme ir mastu) susijusias aplinkybes (žr. Nutarties 6 p.), konstatuotina, kad Departamentas, vadovaudamasis AKĮ 34 straipsnio 6–9 dalimis, pagrįstai Bendrovei už minėtus padarytus pažeidimus paskyrė 5 800 Eur baudą.

29. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkami vertino dalį bylos aplinkybių ir nepagrįstai pripažino dalį Departamento Nutarimo neteisėtu ir nepagrįstu. Pripažintina, kad visas Departamento Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo nėra pagrindo nei naikinti, nei keisti. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas – skundžiamas teismo sprendimas keičiamas jo rezoliucinę dalį išdėstant taip: „pareiškėjo akcinės bendrovės „Volfas Engelman“ skundą atmesti“.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo akcinės bendrovės „Volfas Engelman“ apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 15 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: „pareiškėjo akcinės bendrovės „Volfas Engelman“ skundą atmesti“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė