9bfe6a6d-bf43-4a4c-ab7b-4fa8bc7ee157 · Å iaulių apygardos teismas

?Pranešėjas BBaudžiamoji byla Nr. 1A-25-519/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51030-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.3.2.; 1.1.7.2.2.; 1.1.8.10.3.; 1.2.7.5.1.; 2.1.2.4.; 2.1.7.4.1.; 2.4.2.1.; 2.4.5.2.1.; 2.4.6.4.4.; 2.4.7. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 12 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Žindulienės, sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei, Sonatai Rimdžiutei, dalyvaujant prokurorui Jonui Trumpuliui, gynėjai advokatei Daivai Balčiūnienei, nuteistajam H.

G. H., nukentėjusiosios A. Z. atstovei advokatei Nainai Lanzbergienei, nukentėjusiosios L. P. atstovei advokatei Lionei Musteikienei, vertėjui O. A., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo H. G. H. gynėjos advokatės Daivos BalčiÅ«nienės apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų 2021 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo H. G. H. pripažintas kaltu: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 152 straipsnio 1 dalį (seksualinis priekabiavimas prie J.

M.) – bauda 50 MGL (2500 Eur); pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 152 straipsnio 1 dalį (seksualinis priekabiavimas prie L. P.) – bauda 50 MGL (2500 Eur); pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 152 straipsnio 1 dalį (seksualinis priekabiavimas prie A. Z.) – bauda 50 MGL (2500 Eur). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta H. G. H. galutinė bausmė – bauda 120 MGL (6000 Eur).

Priteista iÅ¡ kaltinamojo H. G. H. valstybės naudai 2910,76 nukentėjusiosioms suteiktų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. H. G. H. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2015-11-09 iki 2017-05-05, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose adresu: (duomenys neskelbtini), bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pasinaudodamas nukentėjusiosios J.

M., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos tarnybiniu priklausomumu, seksualiai priekabiaudamas vulgariais veiksmais, tai yra tiksliai nenustatytÄ kiekį kartų suimdamas rankomis J. M. veidÄ , lenkdavosi prie jo lyg norėtų pabučiuoti, kiÅ¡damas rankas po rÅ«bais ir liesdamas nukentėjusiosios J. M. kÅ«nÄ , siųsdamas į jos mobiliojo ryÅ¡io telefono internetinę programÄ â€žmesenger“ vaizdus su nuogų moterų kÅ«nais, ne mažiau kaip du kartus demonstruodamas savo lytinį organÄ ir klausdamas:

„ar norėtum paragauti“, tokiu bÅ«du siekė seksualinio bendravimo su nukentėjusiÄ ja J. M..

2. Be to, H. G. H. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2017-12-01 iki 2018-10-01, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pasinaudodamas nukentėjusiosios L. P., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos tarnybiniu priklausomumu, seksualiai priekabiaudamas vulgariais veiksmais, tai yra tiksliai nenustatytÄ kiekį kartų liesdamas jos kojas, kiÅ¡damas rankas už kelnių ir rÅ«bų bei liesdamas nuogÄ kÅ«nÄ , numaudamas kelnes iki pusės sėdmenų, siusdamas nukentėjusios sėdmenų fotonuotraukas į tarnybinį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , kurias užfiksuodavo darbo vietoje per vaizdo stebėjimo kamerÄ , tokiu bÅ«du siekė seksualinio bendravimo su nukentėjusiÄ ja L. P..

3. Be to, H. G. H. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. gruodžio 31 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose adresu Vilniaus g. 10, JoniÅ¡kis, bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pasinaudodamas nukentėjusiosios A. Z., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos tarnybiniu priklausomumu, seksualiai priekabiaudamas vulgariais veiksmais, prispausdamas nukentėjusiÄ jÄ A. Z. prie durų staktos, įkišęs savo kojÄ Ä¯ jos tarpukojį, bandė įkiÅ¡ti pirÅ¡tus į jos makÅ¡tį, po to, tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-10-01, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tiksliai nenustatytÄ kiekį kartų, pasakodamas apie savo lytinį organÄ , patempdamas už kelnių, ar užkiÅ¡damas rankÄ už jų, siekdamas patikrinti kokiais apatiniais vilki nukentėjusioji A.

Z., kalbėdamas užuominomis, kad nukentėjusioji A. Z. su juo turėtų lytinius santykius ir tokiu bÅ«du pataisytų jo sveikatos bÅ«klę, siųsdamas į jos mobiliojo ryÅ¡io telefono internetinę programÄ â€žmessenger“ nukentėjusios sėdmenų fotonuotraukas, kurias užfiksuodavo darbo vietoje per vaizdo stebėjimo kamerÄ , tokiu bÅ«du siekė seksualinio bendravimo su nukentėjusiÄ ja A. Z.. II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių praÅ¡ymai 4. Apeliaciniu skundu nuteistojo H. G.

H. gynėja advokatė Daiva BalčiÅ«nienė praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį (iÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, jog skundžiamas Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų 2021 m. rugsėjo 30 d. nuosprendis) baudžiamojoje byloje Nr. 1-167-874/2021 dėl H. G. H. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 152 straipsnio 1 dalį ir priimti naujÄ nuosprendį – H. G. H. iÅ¡teisinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies1 punktas). 4.1.

Apeliaciniame skunde gynėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, susijusius su kaltinamojo procesinių teisių užtikrinimu (BPK 20 straipsnio 3 dalis), susijusius su įrodymų tyrimui ir vertinimui keliamais reikalavimais (BPK 20 straipsnis). Teigia, kad subendrindamas nuteistajam H. G. H. paskirtas bausmes – baudas iÅ¡ dalies sudedant, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nes nemotyvavo kiekvienos iÅ¡ pridedamų baudos dalių parinkimo (BK 63 straipsnio 4 dalis).

Tvirtina, jog teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad H. G. H. padarė BK 152 straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ . Gynėjo teigimu, padaryti pažeidimai yra pagrindas spręsti, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas. Todėl nuosprendis turi bÅ«ti panaikintas ir priimtas naujas – iÅ¡teisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl kaltinamojo teisių pažeidimo ir teismo Å¡aliÅ¡kumo 5. Gynėja nurodo, kad bylÄ perduodant teismui su kaltinamuoju aktu, kaltinamajam H. G. H. kaltinamas aktas nebuvo įteiktas jam suprantama kalba.

Byla nagrinėti teisiamajame posėdyje perduota taip pat kaltinamajam neįteikus kaltinamojo akto jam suprantama kalba, nors kaltinamas yra ne lietuvis, ne Lietuvos Respublikos pilietis ir nemoka lietuvių kalbos tokiu lygiu, kad galėtų suprasti jam įteiktų procesinių dokumentų prasmę ir aiškiai žinoti, kuo jis yra kaltinamas. 5.1. Pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra konstatuota, kad Konvencijos 6 straipsnis, kaip visuma, garantuoja kaltinamojo teisę veiksmingai dalyvauti baudžiamajame procese.

Kaltinamasis aktas kaltinamajam yra pagrindinis orientyras byloje, todėl kaltinamojo akto vertimas neturi kelti jokių abejonių, kaltinamajam turi bÅ«ti užtikrinta tinkama kaltinamojo akto vertimo kokybė. 5.2. Pažymi ir tai, kad tam tikros taisyklės, susijusios su teise į vertimo žodžiu ir raÅ¡tu paslaugas baudžiamajame procese, yra nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos 2010 m. spalio 20 d. direktyvoje 2010/64/ES dėl teisės į vertimo žodžiu ir raÅ¡tu paslaugas baudžiamajame procese (toliau – Direktyva), Å¡i Direktyva BPK priede yra nurodyta kaip įgyvendinamas Europos sÄ jungos teisės aktas (2013 m. lapkričio 26 d.

įstatymas Nr. XII-617), todėl reikÅ¡mingos BPK nuostatos turi bÅ«ti interpretuojamos atsižvelgiant į Direktyvos nuostatas ir tikslus. Pagal Direktyvos 2 straipsnio 8 dalį ir 3 straipsnio 9 dalį vertimo, atitinkamai, žodžiu ir raÅ¡tu paslaugos, teikiamos remiantis Å¡ių straipsnių nuostatomis, turi bÅ«ti pakankamai kokybiÅ¡kos, kad bÅ«tų užtikrintas teisingas procesas, ypač užtikrinant, kad įtariamieji ar kaltinamieji bÅ«tų supažindinti su jiems iÅ¡kelta byla ir galėtų pasinaudoti teise į gynybÄ ; pagal Direktyvos 5 straipsnio 1 dalį valstybės narės imasi priemonių užtikrinti, kad teikiamos vertimo žodžiu ir raÅ¡tu paslaugos atitiktų kokybę, kurios reikalaujama pagal 2 straipsnio 8 dalį ir 3 straipsnio 9 dalį. 5.3.

Atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra konstatuota, jog Konvencijos 6 straipsnis, kaip visuma, garantuoja kaltinamojo teisę veiksmingai dalyvauti baudžiamajame procese. Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies e punkte kaltinamajam, kuris nemoka teismo procese vartojamos kalbos, garantuojama teisė nemokamai naudotis vertėjo pagalba apima visus dokumentus ar pasisakymus baudžiamajame procese, kuriuos kaltinamajam bÅ«tina suprasti arba perteikti proceso kalba siekiant pasinaudoti teise į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ ; teikiama vertėjo pagalba turi bÅ«ti tokia, kad suteiktų kaltinamajam galimybę susipažinti su jam iÅ¡kelta byla ir gintis, pateikiant teismui savÄ jÄ Ä¯vykių versijÄ ; siekiant užtikrinti, kad Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies e punkte garantuojama teisė bÅ«tų reali ir veiksminga, kompetentingų institucijų pareiga neapsiriboja vertėjo paskyrimu; tuo atveju, jeigu joms praneÅ¡ta apie tam tikras aplinkybes, Å¡i pareiga gali apimti tam tikros apimties kontrolę, ar vertimas yra tinkamas (pvz., Kamasinski v.

Austria, no. 9783/82, judgmentof 19 December 1989, § 74; Ucak v. the U. K., no. 44234/98, decisionof 24 January 2002). 5.4. Nurodo, kad perdavus bylÄ nagrinėti teisiamajame posėdyje, teismas įpareigojo prokurorÄ padaryti ir kaltinamajam H. G. H. įteikti kaltinamojo akto vertimÄ . Kaltinamajam buvo įteikti keli 2019 m. gruodžio 23 d. kaltinamojo akto vertimo variantai, tačiau visi vertimai kėlė abejonių, buvo su trÅ«kumais, ir tai patvirtino teismo posėdžiuose dalyvavęs vertėjas į arabų kalbÄ Å¾odžiu.

Visi kaltinamojo akto vertimai buvo pasiraÅ¡yti ne vertėjo, o vertimÄ atlikusios įstaigos (VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“) direktoriaus, viename vertimo egzemplioriuje buvo nurodyta, kad vertėjas O. I. vertė iÅ¡ lietuvių į anglų kalbÄ , kitame, kad iÅ¡ lietuvių į arabų kalbÄ iÅ¡vertė vertėjas O. I., nurodyta, kad vertėjas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį įspėtas, tačiau vertėjo paraÅ¡o prie įspėjimo nėra. Pažymi, jog dėl to teismui buvo pateiktas praÅ¡ymas grÄ Å¾inti bylÄ prokurorui dėl kaltinamojo akto trÅ«kumų ir 2020 m. spalio 13 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas šį praÅ¡ymÄ tenkino. 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi apeliacinės instancijos teismas tenkino prokuroro skundÄ ir 2020 m. spalio 13 d. nutartį panaikino. 2020 m. lapkričio 12 d. nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, „teismui kilus abejonių dėl to, ar kaltinamasis aktas yra iÅ¡verstas tinkamai, teismas privalėjo Å¡iÄ abejonę Å¡alinti BPK numatytomis priemonėmis, tokiomis kaip, pavyzdžiui, vertimÄ atlikusio asmens, jam vadovaujančio asmens Å¡aukimas į teisiamÄ jį posėdį, nurodant pateikti minėtiems asmenims paaiÅ¡kinimus dėl atlikto kaltinamojo akto vertimo aplinkybių, esant bÅ«tinybei vertimÄ atlikusį asmenį įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingÄ ar žinomai neteisingÄ vertimÄ , taip pat teismas turi galimybė ir pats kviestis kitÄ (-us) vertėjus (kaip tai apylinkės teismas darė ankstesnių atliktų kaltinamojo akto vertimų metu), kurie nurodytų, ar padarytas kaltinamojo akto vertimas turi esminių trÅ«kumų, galiausiai, teismas, turėdamas objektyvių abejonių dėl atlikto kaltinamojo akto vertimo ir jį atlikusio vertėjo kompetencijos, gali ir savo iniciatyva paskirti atlikti kaltinamojo akto vertimÄ , iÅ¡verstÄ kaltinamojo akto nuoraÅ¡Ä Ä¯teikti kaltinamajam, o paaiÅ¡kėjus, jog proceso dalyviai netinkamai atliko vertimo pareigas, imtis BPK 257 straipsnio 2 dalyje numatytų priemonių“.

Pažymi, jog 2021 m. kovo 10 d. praÅ¡ymu bylÄ nagrinėjanti teisėja kreipėsi į teismo pirmininkę praÅ¡ydama spręsti klausimÄ dėl kito vertėjo parinkimo, praÅ¡yme iÅ¡samiai iÅ¡dėstė visas aplinkybes, keliančias abejonių dėl VÅ¡Ä® „Visuomenės specialaus mokymo ir konsultavimo centras“ teikiamų vertimo paslaugų, tačiau kitas vertėjas byloje nebuvo parinktas. Nurodo, kad bylÄ vėl perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui, 2021 m. balandžio 20 d. kaltinamajam H.

G. H. buvo įteiktas dar vienas kaltinamojo akto vertimo variantas. Vertimas ir vėl nebuvo pasiraÅ¡ytas vertėjo, pasiraÅ¡ytas tik tos pačios vertimÄ atlikusios įstaigos (VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini)) direktoriaus, vertime nurodyta, kad „IÅ¡ lietuvių į arabų kalbÄ iÅ¡vertė vertėjas H. E. <...>, dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį įspėtas“, bet vertėjo paraÅ¡o ir įspėjimo nėra. Nepaisant visų teismui iÅ¡sakytų pastabų dėl vertimo, kad jis toks pat, kaip ankstesnieji, su tais pačiais vertimo trÅ«kumais, kad vertėju nurodytas H.

E., kaltinamajam su juo susisiekus telefonu, paaiÅ¡kino, kad jis vertimo nedarė, atstovės teigimu, 2021 m. gegužės 21 d. teisiamajame posėdyje teismas nutarė pradėti bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės. Nurodo, kad 2021 m. birželio 22 d. teisiamajame posėdyje nuotoliniu bÅ«du buvo apklaustas vertėjas H. E., kuris patvirtino, jog jis vertimo nedarė, tik iÅ¡ vertimų biuro gavo vertimÄ ir jo buvo papraÅ¡yta patikrinti, ar nėra klaidų. IÅ¡ vertėjo paaiÅ¡kinimų apie vertimo formuluotes aiÅ¡ku, kad jos neatitinka lietuviÅ¡ko kaltinamojo akto teksto, pvz. vietoje kaltinimo aplinkybės „siekė seksualinio bendravimo“, vertimo prasmė yra „norėjo seksualinio kontakto (pasimylėti)“, ar „ siekė užsiimti seksu“, žodis „ rėkia“ iÅ¡verstas kaip „loja“, ir pan.

Pasak gynėjos, Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad neaiÅ¡ku, kas iÅ¡vertė kaltinamÄ jį aktÄ Ä¯ arabų kalbÄ , vertimÄ atlikusi įstaiga VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ vertime akivaizdžiai melagingai nurodė, kad „ iÅ¡vertė vertėjas H. E.“, nes pats H. E. patvirtino, kad nėra VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas ir vertimo nedarė. Teigia, kad pagal kaltinamajam įteikto kaltinamojo akto vertimo turinį galima daryti pagrįstÄ prielaidÄ , kad vertimas padarytas tiesiog naudojant google vertimo paslaugÄ , už vertimo tinkamumÄ ir atitikimÄ originalui niekas atsakomybės neprisiima.

Gynėjos teigimu, taip buvo pažeista nuteistojo H. G. H. teisė žinoti, kuo jis kaltinamas ir gauti kaltinamojo akto vertimÄ raÅ¡tu. 5.5. Gynėja skundu atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistajam H. G. H. iki Å¡ios dienos nėra įteiktas skundžiamo 2021 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio vertimas jam suprantama kalba. 5.6. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuo 2021 m. liepos 2 d. iki rugpjūčio 11 d. dėl teisėjos atostogų bylos nagrinėjime padarė pertraukÄ . Kaltinamasis H. G. H., gavęs iÅ¡ artimųjų žiniÄ apie pablogėjusiÄ motinos sveikatÄ , 2021 m. rugpjūčio 3 d. iÅ¡skrido į (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugpjūčio 11 d. teisiamajame posėdyje teismas buvo informuotas, kad kaltinamasis H.

G. H. skubiai iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini) dėl svarbių asmeninių priežasčių. Teismui buvo žinoma, kad kaltinamasis H. G. H. Yra (duomenys neskelbtini)pilietis. Jo motina, senyvo amžiaus, gyvena (duomenys neskelbtini), tėvas miręs. Teismas neturėjo jokio pagrindo manyti, kad kaltinamasis H. G. H. vengia atvykti į teismÄ ar ketintų negrįžti į LietuvÄ , nes jis seniai gyvena Lietuvoje, čia turi Å¡eimÄ (sutuoktinę ir tris nepilnamečius vaikus), nekilnojamojo turto ir verslÄ , niekada netrukdė ikiteisminiam tyrimui ir bylos nagrinėjimui teisme, todėl ir jokia kardomoji priemonė jam nebuvo paskirta.

Teismui buvo paaiÅ¡kinta, kad ikiteisminio tyrimo metu, 2018 m. pradžioje, H. G. H. taip pat skubiai buvo iÅ¡vykęs į (duomenys neskelbtini), kai pablogėjo tėvo sveikata, spėjo su tėvu atsisveikinti ir jis mirė, po laidotuvių grįžo į LietuvÄ . Nepaisant to, 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi teismas paskelbė kaltinamojo H. G. H. paieÅ¡kÄ ir suradus – sulaikymÄ . 2021 m. rugpjūčio 20 d. teismui buvo pateiktas kaltinamojo grįžimo į LietuvÄ bilietas 2021 m. rugsėjo 28 d., taip pat praÅ¡ymas sudaryti galimybę 2021 m. rugpjūčio 24 d. teisiamajame posėdyje dalyvauti nuotoliniu bÅ«du, tačiau dėl elektros tiekimo sutrikimų (duomenys neskelbtini), nesant internetinio ryÅ¡io, kaltinamasis neturėjo galimybės prisijungti.

Tuomet teismas 2021 m. rugpjūčio 24 d. teisiamajame posėdyje protokoline nutartimi nutarė, vadovaujantis BPK 246 straipsnio nuostatomis, bylÄ nagrinėti nedalyvaujant kaltinamajam, nes apie paskirtus posėdžius jis žinojo, į užsienį iÅ¡vyko nepranešęs teismui, negavęs leidimo, nepateikė duomenų, kur Å¡iuo metu yra, nepasinaudojo galimybe prisijungti prie posėdžio nuotoliniu bÅ«du. Nurodo, jog po to teismui buvo pateiktas praÅ¡ymas atÅ¡aukti numatytus 2021 m. rugsėjo 8 d., 13 d., 20 d., 24 d. posėdžius ir bylos nagrinėjimÄ tęsti po 2021 m. rugsėjo 28 d., kai kaltinamasis grįš į LietuvÄ , dar kartÄ akcentuojant, kad kaltinamasis iÅ¡vyko dėl svarbių priežasčių, buvo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, kad pačiam kaltinamajam H.

G. H. (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugsėjo 3 d. patvirtinta COVID liga (anksčiau į bylÄ buvo pateikti duomenys, kad kaltinamasis serga diabetu, dėl ko COVID infekcija jam itin pavojinga), informacija apie ribotÄ elektros tiekimÄ (duomenys neskelbtini), tačiau teismas nusprendė toliau tęsti bylos nagrinėjimÄ kaltinamajam nedalyvaujant. 5.7. Apeliaciniu skundu gynėja atkreipia dėmesį į BPK 246 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad nagrinėti bylÄ , kai nedalyvauja kaltinamasis, leidžiama tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vengia atvykti į teismÄ .

Pažymi, kad kaltinamasis H. G. H. iÅ¡ Lietuvos iÅ¡vykos trumpam ir apibrėžtam laikui. Kaltinamasis niekada netrukdė ikiteisminiam tyrimui ir bylos nagrinėjimui teisme. Iki iÅ¡vykimo į (duomenys neskelbtini) dėl motinos sveikatos kaltinamasis H. G. H. be pateisinamos priežasties nebuvo praleidęs nei vieno teisiamojo posėdžio, dėl to nėra jokių abejonių, kad jis nebuvo suinteresuotas dalyvavimu savo teismo procese, pagrindo spręsti, kad jis vengia atvykti į teismÄ . Ne dėl kaltinamojo kaltės 2018 m. spalio 23 d. pradėtame ikiteisminiame tyrime tik 2019 m. gruodžio 23 d. buvo suraÅ¡ytas kaltinamas aktas, ne kaltinamojo kaltė tame, kad dėl karantino nevyko teismo posėdžiai, ne kaltinamojo kaltė tame, kad kaltinamasis aktas nebuvo tinkamai iÅ¡verstas ir įteiktas jam suprantama kalba – paskutinis kaltinamojo akto vertimas, ir tas su vertimo trÅ«kumais, kaltinamajam įteiktas tik 2021 m. balandžio 20 d.

Gynėjos teigimu, byla buvo ilgiau nagrinėjama dėl netinkamo baudžiamojo proceso organizavimo ir karantino, nei dėl kaltinamojo nedalyvavimo iÅ¡vykus pas sergančiÄ motinÄ . Nurodo, kad teismui buvo pateiktas kaltinamojo lėktuvo bilietas grįžimui į LietuvÄ 2021 m. rugsėjo 28 d. Teigia, kad pertrauka bylos nagrinėjime nuo 2021 m. rugsėjo 11 d. iki 2021 m. rugsėjo 28 d. nebÅ«tų buvusi ilgesnė, nei pertrauka dėl teisėjos atostogų nuo 2021 m. liepos 2 d. iki rugpjūčio 11 d. Todėl mano, kad teismo sprendimas bylÄ nuo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nagrinėti kaltinamajam H.

G. H. nedalyvaujant, yra nepateisinamas jo procesinių teisių duoti teismui paaiÅ¡kinimus dėl pareikÅ¡to kaltinimo, dalyvauti įrodymų tyrime, kreiptis į teismÄ su paskutiniu žodžiu ribojimas, rungimosi, procesinio lygiateisiÅ¡kumo principų pažeidimas. Pažymi, jog teisė dalyvauti savo bylos nagrinėjime yra fundamentali kaltinamojo teisė, esminis teisės į teisingÄ teismÄ elementas, kuris sukuria prielaidas Ä®gyvendinti kitas kaltinamojo teises, ir Å¡i kaltinamojo H. G. H. teisė buvo pažeista. 5.8.

Taip pat apeliaciniame skunde gynėja nurodo, kad 2021 m. rugsėjo 8 d. teismui suteikus galimybę pateikti praÅ¡ymus, kaltinamojo gynėja paprašė liudytoja apklausti kaltinamojo sutuoktinę V. H., teismas šį praÅ¡ymÄ tenkino, bet į kitÄ numatytÄ teisiamÄ jį posėdį 2021 m. rugsėjo 13 d. V. H. negalėjo atvykti dėl privalomos izoliacijos dukrai D. nustačius Covid infekcijÄ , ir dėl to, kad pati jau turėjo nedarbingumÄ ir ligos požymius, tik dar neturėjo Covid testo rezultato, dar į kitÄ posėdį 2021 m. rugsėjo 20 d.

V. H. negalėjo atvykti dėl jai pačiai jau patvirtintos Covid infekcijos – visi tai patvirtinantys įrodymai ir specialios formos medicininė pažyma apie teismui buvo pateikti. Pažymi, jog teismas buvo informuotas, kad V. H. nuotoliniu bÅ«du 2021 m. rugsėjo 20 d. posėdyje negali dalyvauti dėl blogos savijautos esant aukÅ¡tai temperatÅ«rai ir kitiems ligos požymiams. Teismas nusprendė liudytojos neapklausti remdamasis BPK 243 straipsnio 2 dalimi, kai kaltinamasis ar kitas į teisiamÄ jį posėdį Å¡aukiamas asmuo dėl Å¡io Kodekso 37 straipsnyje numatytų priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į teisiamÄ jį posėdį, teisiamojo posėdžio pertrauka gali bÅ«ti teismo nutartimi pratęsta, tačiau ne daugiau kaip vienÄ kartÄ .

Gynėjos teigimu, toks teismo sprendimas vertintinas kaip pareigos išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes pažeidimas, kaip pareigos tirti tiek kaltinančius, tiek teisinančius įrodymus pažeidimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Nurodo, kad teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymai apie liudytojos V. H. pateisinamas nedalyvavimo priežastis, posėdžiai buvo paskirti savaitės intervalu, todėl nėra protinga tikėtis, kad iš pradžių saviizoliacijoje privalėjusi būti, o po to ir pati susirgusi Covid liga, V.

H. galėjo dalyvauti teismo posėdyje. 5.9. Pažymi, jog BPK 22 straipsnio 3 dalyje numatyta viena iÅ¡ kaltinamojo teisių – teisė kreiptis į teismÄ paskutiniu žodžiu. BPK 436 straipsnyje reglamentuojančio bylos nagrinėjimo kaltinamajam nedalyvaujant ypatumus, 3 dalis nustato, kad, nagrinėjant bylÄ kaltinamajam nedalyvaujant, po baigiamųjų kalbų gynėjui suteikiama galimybė pasakyti baigiamÄ jį žodį, po to teismas iÅ¡ karto iÅ¡eina priimti nuosprendžio. 2021 m. rugsėjo 20 d. teisiamajame posėdyje jai, kaip kaltinamojo H.

G. H. gynėjai advokatei Daivai BalčiÅ«nienei, po baigiamųjų kalbų nebuvo suteikta galimybė pasakyti baigiamÄ jį žodį. Å is pažeidimas, gynėjos teigimu, atitinka kaltinamojo teisės į paskutinį žodį pažeidimÄ , kas laikytinas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, sudarančiu pagrindÄ nuosprendį panaikinti. 5.10.Gynėjos teigimu, Å¡ioje baudžiamojoje byloje teismas savo procesiniais veiksmais, komentarais ir sprendimais ne kartÄ demonstravo Å¡aliÅ¡kumÄ . Teismas bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės pradėjo kaltinamajam įteikus abejotinos kokybės kaltinamojo akto vertimÄ .

Teismas reikalavo kelių dienų bėgyje (nuo 2021 m. rugpjūčio 11 d. iki 16 d. – tame laike savaitgalis) pateikti raÅ¡ytinius įrodymus, patvirtinančius kaltinamojo iÅ¡vykimo priežastį iÅ¡ (duomenys neskelbtini), nepaisydamas vieÅ¡ai prieinamos informacijos apie padėtį Å¡ioje Å¡alyje, visiÅ¡kai kitokios Å¡ios Å¡alies įstaigų veikimo tvarkos, to, kad kaltinamasis, nors ir (duomenys neskelbtini) pilietis, yra ne vietinis gyventojas, o motina ligota. Teismas 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi tenkino valstybinį kaltinimÄ byloje palaikančio prokuroro praÅ¡ymÄ ir nutarė paskelbti kaltinamojo H.

G. H. paieÅ¡kÄ , o nustačius jo buvimo vietÄ , sulaikyti 48 valandoms, 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi, turėdamas iÅ¡ esmės tÄ pačiÄ informacijÄ apie kaltinamojo iÅ¡vykimo priežastis, teismas nutraukė 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi paskelbtÄ paieÅ¡kÄ , ir protokoline nutartimi nusprendimas bylÄ nagrinėti kaltinamajam nedalyvaujant dėl to, kad kaltinamasis, kuriam nebuvo paskirta jokia kardomoji priemonė, iÅ¡vyko aplankyti sergančios mamos, gavęs informacijÄ iÅ¡ artimųjų, kad sveikata labai bloga ir gali nespėti pamatyti gyvos.

Gal formaliai tokie teismo sprendimai gali bÅ«ti laikomi teisėtais, tačiau jie nėra teisingi, be elementaraus žmogiÅ¡ko supratimo, kad H. G. H. turi ne tik kaltinamojo pareigas, bet ir sÅ«naus pareigas savo motinai. Jai, kaip kaltinamojo gynėjai pateikus 2021 m. rugpjūčio 19 d. skundÄ dėl 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutarties paskelbti kaltinamojo paieÅ¡kÄ ir sulaikyti, teismas 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi skundÄ atsisakė priimti kaip neskundžiamÄ ir grÄ Å¾ino; dėl Å¡ios nutarties buvo pateiktas kaltinamojo gynėjos 2021 m. rugpjūčio 24 d. skundas, grindžiamas tuo, kad teismo nurodymas, jog 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutartis neskundžiamÄ , yra nepagrįstas, ir kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundÄ dėl kaltinamojo raÅ¡tu iÅ¡reikÅ¡tos valios nebuvimo; teismas 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi ir vėl atsisakė priimti kaltinamojo gynėjos skundÄ dėl 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutarties ir grÄ Å¾ino jį nurodydamas, jog nutartis neskundžiama; tuomet dėl 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarties kaltinamojo gynėja skundÄ pateikė tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas nurodė pirmosios instancijos teismui iÅ¡spręsti skundo priėmimo klausimÄ , tik tuomet pirmosios instancijos teismas skundÄ priėmė ir perdavė nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, kuris 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi (bylos Nr. 1S-123-354/2021) 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartį panaikino, pasisakė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡sprendė nutarties apskundimo galimumo ir skundo priėmimo klausimus, nurodė pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo spręsti skundo dėl 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutarties priėmimo klausimÄ , Å¡iuo metu skundas priimtas ir perduotas nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, kol nebus iÅ¡spręsti visi skundai dėl atsisakymo priimti skundus, lieka neiÅ¡nagrinėtas pagrindinis skundas dėl 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutarties paskelbti paieÅ¡kÄ ir sulaikyti teisėtumo ir pagrįstumo.

Nurodyta eilė teismo nutarčių atsisakyti priimti skundus ir nuoseklus jos, kaip kaltinamojo gynėjos, bandymas pasiekti, kad 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutarties paskelbti paieÅ¡kÄ ir sulaikyti teisėtumas ir pagrįstumas bÅ«tų įvertintas aukÅ¡tesnės instancijos teismo, galimai turėjo įtakos tam, kad pirmosios instancijos teismas, 2021 m. rugsėjo 13 d. teisiamajame posėdyje paskyręs posėdžius 2021 m. spalio 5 d., spalio 22 d., 2021 m. rugsėjo 20 d. teisiamajame posėdyje nutarė bylos nagrinėjimÄ baigti, pabaigus įrodymų tyrimÄ , atsisakė padaryti pertraukÄ pasiruoÅ¡imui baigiamosioms kalbos, nors argumentuotai buvo praÅ¡oma.

Nurodo, kad 2021 m. rugsėjo 8 d. teisiamajame posėdyje teismas netenkino jos, kaip kaltinamojo gynėjos, praÅ¡ymo apklausti liudytoju (duomenys neskelbtini), kurį nukentėjusiosios ne kartÄ minėjo savo parodymuose, kuris buvo susijęs su konfliktine situacija tarp kaltinamojo ir nukentėjusiųjų L. P. ir A. Z., kuris turi Lietuvos pilietybę ir deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , kuriÄ teismas gali nustatyti turėdamas priėjimÄ prie Gyventojų registro duomenų, motyvuodamas tuo, kad nežinomi jo kontaktai, neaiÅ¡ku, ar jis yra Lietuvoje, ar jis moka lietuviÅ¡kai, ir pan.

Visos Å¡ios aplinkybės, gynėjos teigimu, duoda pagrindÄ spręsti, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo ir skundžiamÄ nuosprendį priėmė Å¡aliÅ¡kas teismas. Gynėjos teigimu, jos anksčiau aptarti procesiniai pažeidimai, padaryti nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , pripažintini esminiais, kuriais buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės, ir sukliudžiusiais pirmosios instancijos teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ bei priimti teisingÄ sprendimÄ . Dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BK 63 straipsnio 4 dalis) 6.

Nurodo, jog BK 63 straipsnio 4 dalis numato, kad kai bausmės iÅ¡ dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vienÄ iÅ¡ padarytų nusikalstamų veikų, iÅ¡ dalies pridedamos Å¡velnesnės bausmės, nurodomi kiekvienos iÅ¡ pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Skirdamas galutinę subendrintÄ bausmę nuteistajam H. G. H. teismas nenurodė jokių pridedamų dalių parinkimo motyvų. Nuteistajam H. G. H. bausmės už tris veikas buvo paskirtos vienodos, todėl mano, kad dalinis bausmių sudėjimas buvo atliktas prie vienos iÅ¡ 50 MGL dydžio baudos iÅ¡ dalies pridedant už kitas dvi veikas paskirtas baudas, iÅ¡ viso 70 MGL – po 35 MGL už vienÄ veikÄ , t. y. daugiau kaip po pusę už vienÄ veikÄ paskirtos bausmės. Gynėjos teigimu, toks teismo pasirinktas bendrinimo bÅ«das artimesnis visiÅ¡kam bausmių sudėjimui, teismas nebuvo nuoseklus pridėdamas tokias dideles bausmių dalis, todėl paskyrė nemotyvuotÄ ir per griežtÄ subendrintÄ bausmę.

Dėl H. G. H. kaltės pagal BK 152 straipsnio 1 dalį 7. Gynėjos teigimu, nors nukentėjusios trys, jų parodymų apimtis didelė, tai nėra priežastis nepateikti iÅ¡samaus parodymų vertinimo, iÅ¡ kurio logiÅ¡kai iÅ¡plauktų H. G. H. kaltę ar kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios iÅ¡vados. Teismas visas į įrodinėjimo dalykÄ Ä¯einančias aplinkybes, įskaitant bÅ«tinuosius nuteistajam inkriminuotos veikos požymius, subjektyvinę pusę, nuosprendyje pagrindė tik deklaratyviai nurodydamas, kad įrodymų visuma patvirtina, jog inkriminuota veika buvo padaryta.

Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas didesnį dėmesį skyrė bylos medžiagos išvardinimui, padarytų procesinių pažeidimų pateisinimui, o ne H. G. H. inkriminuotų faktinių aplinkybių pagrindimo patikimais ir leistinais įrodymais klausimui, ignoravo kaltinamojo ir jos, kaip kaltinamojo gynėjos, byloje pateiktus argumentus, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, numatytus reikalavimus, o tai, pasak gynėjos, turėjo esminės įtakos teismo išvadai, kad buvo padarytos BK 152 straipsnio 1 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, kad H.

G. H. kaltas dėl jam inkriminuotų veikų padarymo. Teigia, kad skundžiamas nuosprendis neatitinka BPK 302 straipsnio ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.6, 3.1.7.,3.1.8. punktų reikalavimų. 7.1. Nurodo, kad BK 152 straipsnyje numatyta veika baudžiamajame įstatyme įtraukta į nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui (BK 21 skyrius).

Seksualinis neliečiamumas yra siejamas su mažamečiais asmenimis, taigi pagrindinė vertybė, kuriÄ siekiama apsaugoti BK 152 straipsnyje įtvirtinta teisine norma, yra asmens seksualinio apsisprendimo laisvė. Pasak gynėjos, Å¡ioje byloje teismas turėjo pagrįsti, kad nuteistasis H. G. H. pažeidė nukentėjusiųjų J. M., L. P. ir A. Z. seksualinio apsisprendimo laisvę, kaip tai pasireiÅ¡kė. Gynėjos teigimu, seksualiniu priekabiavimu nesunku palaikyti dėmesio kitam žmogui rodymÄ , siekį paerzinti, gal ir įžeisti.

Tačiau tai nėra seksualinis priekabiavimas BK 152 straipsnio prasme. Pažymi, jog seksualinio priekabiavimo baudžiamojo nusižengimo esmė yra seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo siekimas naudojantis savo virÅ¡esne padėtimi. Kai galimai seksualiai priekabiaujama, teismas turi vertinti visÄ aplinkybių kontekstÄ â€“ pokalbius, bendravimÄ iki galimai nusikalstamų veiksmų ir po jų, pačių galimai nukentėjusių asmenų elgesį, žodžius. Gynėjos teigimu, asmuo kaltu pagal BK 152 straipsnio 1 dalį gali bÅ«ti pripažintas kaltu kai nekyla abejonių, kad savo poelgiais siekė seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo, prieÅ¡ingu atveju yra pažeidžiama nekaltumu prezumpcija.

Nustatant, ar nuteistasis H. G. H. turėjo BK 152 straipsnyje numatytÄ tikslÄ , pasak gynėjos, reikia vertinti ne tik tai, ar nuteistasis H. G. H. tikrai padarė jam inkriminuotus veiksmus, bet ir tai, ar tokiais poelgiais yra realu pasiekti seksualinio bendravimo su kitu asmeniu, ar tokie poelgiai galėtų suteikti asmeniui seksualinį pasitenkinimÄ , ar H. G. H. turėjo kitus tikslus. 7.2. Skunde teigiama, kad nuteistasis H. G. H., kuriam, iÅ¡klausius nukentėjusiųjų parodymus, buvo atimta galimybė teismui duoti paaiÅ¡kinimus dėl jam mestų kaltinimų, nes teismas nusprendė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant, kategoriÅ¡kai neigia siekį seksualiai bendrauti ar pasitenkinti su savo darbuotojomis, ir kai kuriuos veiksmus, kuriuos nurodė nukentėjusiosios, kurie neva patvirtina tokį siekį.

Gal H. G. H. veiksmai nukentėjusiosioms kartais ir buvo nepriimtini, tačiau, vedamos tik joms pačioms žinomų paskatų, jos tuos veiksmus ilgÄ laikÄ toleravo ir netgi skatino savo neformaliu elgesiu su darbdaviu H. G. H.. Nurodo, kad visos kavinės darbuotojos buvo moterys ir jos itin laisvai tarpusavyje aptarinėdavo vyrus, dėstydavo požiÅ«rį į juos, laidydavo juokelius su seksualine potekste, seksistinius juokelius paÅ¡iepiant vyrus, H. G. H. tik palaikydavo jų pokalbių temÄ ir jos mielai tai toleruodavo.

A. Z. su kolektyvu kovo 8-osios proga valgant „suchi“ visiems rodė įraÅ¡Ä , kuriame nuogi vyrai su rankinukais rankose žygiavo podiumu, Velykų proga A. Z. darbdaviui telefonu atsiuntė sveikinimÄ su animuotu paveiksliuku, kuriame moteris dažo vyrui sėklides, ir pan. O kai 2018 m. rugpjūčio mėnesį po atostogų grįžęs iÅ¡ L. H. G. H. pareiÅ¡kė nepasitenkinimÄ L. P. ir A. Z. veikla jam nesant, sužinojusios apie priimamus naujus darbuotojus, pradėjo reikÅ¡ti nepagrįstas pretenzijas, kaltinimus dėl grasinimo sužaloti, o po to ir susivienijusios apkaltino seksualiniu priekabiavimu.

Gynėjos įsitikinimu, nukentėjusiųjų parodymai byloje nepatvirtinti jokiais objektyviais duomenimis, jų patikimumas itin abejotinas dėl to, kad tai akivaizdus kerÅ¡tas buvusiam darbdaviui po to, kai jam tapo žinoma apie darbuotojų netoleruotinÄ elgesį tuo metu, kai jis buvo iÅ¡vykęs. 7.3. Teigia, kad epizode dėl nukentėjusiosios J. M., kitų įrodymų, iÅ¡skyrus pačios J. M. parodymus, patvirtinančių H. G. H. kaltę, byloje nėra. Pasak gynėjos, nuteistajam H. G. H. gintis nuo tokių kaltinimų tiesiog neįmanoma, nes jie yra iÅ¡galvoti – lenkdavosi bučiuoti, bet nepabučiavo, lietė kÅ«nÄ , bet niekas nematė, siuntė nuotraukas, bet jų nėra, kaltinimas lytinio organo demonstravimu kavinėje darbo metu iÅ¡ viso prasilenkia su sveiku protu.

Pažymi, jog daugiau niekam, iÅ¡skyrus J. M., taip nebuvo – jai du kartus parodė ir viskas. IÅ¡ esmės net nėra procesinių priemonių patikrinti J. M. parodymų patikimumÄ . Vien tai, kad J. M. teisme teigė, jog „nebepamena“, kiek kartų H. G. H. jai neva rodė savo lytinį organÄ â€“ vienÄ , ar du kartus, yra pagrindas abejoti jos parodymais, nes nelogiÅ¡ka tokio dalyko neprisiminti, jau nekalbant apie tai, kad po tokių darbdavių veiksmų buvo tęsiami darbo santykiai. Pažymi, jog vertinant J.

M. parodymų patikimumÄ , svarbus faktas yra tai, kad jos sutuoktinis R. M. buvo įtariamas 2017 m. birželio 2 d. padegęs H. G. H. automobilį, jis su bendrininkais tÄ pačiÄ naktį buvo sulaikyti po pasikėsinimo padegti gyvenamÄ jį namÄ (ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Sulaikytas R. M. iÅ¡ pradžių prisipažino, kad padegė H. G. H. automobilį dėl to, kad jis atleido J. M. (tuomet jie dar nebuvo susituokę) iÅ¡ darbo ir nesumokėjo pinigų, tačiau vėliau parodymus pakeitė, savo prisipažinimÄ paneigė, J.

M. tame ikiteisminiame tyrime davė parodymus, kad ji (duomenys neskelbtini) G. H. jokių pretenzijų neturėjo, ir ikiteisminis tyrimas dėl automobilio padegimo buvo nutrauktas nesurinktus pakankamai R. M. kaltės įrodymų. Nurodo, kad Å¡ioje byloje nukentėjusiÄ jÄ pripažinta J. M. aiÅ¡kino, kad išėjo iÅ¡ darbo dėl H. G. H. seksualinio priekabiavimo, nuolatinio streso, įtampos ir baimės. Gynėjos nuomone, toks parodymų nenuoseklumas rodo, kad J. M. nėra sÄ Å¾ininga ir duoda tokius parodymus, kurie jai atrodo naudingesni pagal situacijÄ . 7.4.

Dėl nukentėjusiosios L. P. epizodo, gynėja nurodo, kad apklausiama teisme L. P. parodė „už kelnių rankų tikrai nekiÅ¡o“. Darbuotojų fotonuotraukas, padarytas stebint kavinę vaizdo kamera, į jų žinioje esantį darbinį telefonÄ H. G. H. siųsdavo kaip įspėjimÄ , kad kai kurios jų pozos ir veiksmai, pvz. nugaros apnuoginimas ar net apatinių iÅ¡lindimas pasilenkiant nedera klientų akivaizdoje. Kelnių numovimas iki pusės sėdmenų nebuvo daugkartinis veiksmas. Pati L.

P. parodė, kad, jai kalant vinį, Å¡alia esant kitai darbuotojai, H. G. H. patempė jos džinsus žemyn. H. G. H. tai darė kaip priekaiÅ¡tÄ dėl L. P. aprangos darbe, kad nedera darbe tokia apranga, kai matosi apatinės kelnaitės. Pažymi, jog pastabas dėl L. P. aprangos darbe H. G. H. reiÅ¡kė ne kartÄ , tuo tikslu siuntė ir darbo vietoje padarytas fotonuotraukas. Teigia, kad iÅ¡ visumos L. P. parodymų matyti, jog tarp jos ir darbdavio H. G. H. buvo daugiau nesutarimų, erzinimo, piktumų (baksnojimai, apsispardymai ir pan.), nei seksualinį priekabiavimÄ primenančių veiksmų.

Gynėjos teigimu, tokius veiksmus nėra pagrindo sieti su seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo siekimu. L. P. parodymai apie tariamÄ seksualinio pobÅ«džio fotonuotraukų ar SMS žinučių siuntimÄ jai nėra patvirtinti jokiais kitais įrodymais, jie neįtraukti į kaltinimÄ , kas parodo, kad ir valstybinis kaltinimas abejojo tokiais parodymais. 7.5. Dėl nukentėjusiosios A. Z. epizodo, gynėjos teigimu, kitų įrodymų, iÅ¡skyrus A. Z. parodymus, byloje nėra. Nurodo, kad 2017 m. gruodžio 31d. darbo vietoje pačios darbuotojos susiorganizavo Naujametinį pasisėdėjimÄ ir pasikvietė vadovÄ H.

G. H., niekas iÅ¡ vakarėlyje buvusių nematė A. Z. nurodytų veiksmų. Teisme A. Z. parodė surikusi, negirdėti riksmo tokiose nedidelėse greta esančiose patalpose neįmanoma, tačiau nei L. P., nei V. N. neparodė girdėjusios A. Z. riksmÄ . Pasak gynėjos, sunku įsivaizduoti tokį veiksmÄ ir jo tikslÄ patalpoje, kur yra daugiau žmonių. Teigia, kad ir pati kaltinimo formuluotė „bandė įkiÅ¡ti pirÅ¡tus į jos makÅ¡tį“, kai pati A. Z. nurodė buvusi su kelnaitėmis ir pėdkelnėmis, pagal moters anatomijÄ ir makÅ¡ties lokalizacijÄ , yra apie tiesiog neįmanomÄ veiksmÄ .

Teigia, kad tokie pat iÅ¡galvoti ir kiti A. Z. metami kaltinimai. Pažymi, jog į bylÄ A. Z. pateiktų fotonuotraukų siuntimo iniciatorė buvo pati A. Z., pradėjusi diskusijÄ apie fotosesijÄ su apatiniais, ta tema 2018 m. birželio 10 d. H. G. H. jai į facebook paskyrÄ siunčiant įvairias nuotraukas iÅ¡ instagram ne tik neparodė, kad jai tai nepriimtina ar nemalonu, tačiau ir toliau provokavo H. G. H. jam siųsdama „šypsenėles“. Gynėjos įsitikinimu, tokioje situacijoje H. G. H. tikrai negalėjo suprasti, kad jo veiksmai buvo nepageidaujami.

Darbo vietoje darytos fotonuotraukos iš viso neturi jokios seksualinės potekstės, nepagrįstai akcentuojama, kad tai sėdmenų fotonuotraukos, nes nuotraukos yra apsirengusių darbuotojų, yra visokių nuotraukų – ir darbuotojos visu ūgiu, ir iš nugaros, o siunčiamos jos buvo konkrečiu momentu kaip pastabos dėl elgesio darbo vietoje, o ne seksualinio bendravimo tikslu. A. Z. apklausiama teisme patvirtino, kad H. G. H. lytinių santykių „tiesiogiai siūlęs man to nėra“, kas patvirtina, jog jos supratimas, kad darbdavys H.

G. H. „tikisi lytinių santykių“ yra jos asmeninė interpretacija, o ne faktas, už kurį taikytina kraÅ¡tutinė baudžiamoji atsakomybė. 7.6. Gynėjos teigimu, pačios nukentėjusiosios parodė, kad H. G. H. kavinėje bÅ«davo gana trumpai ryte ir vakare, jis turėjo kitÄ darbo vietÄ autoservise. Byloje parodymus davusios ne viena anksčiau dirbusi ir Å¡iuo metu dirbanti darbuotoja – V. N., K. I. G. V., A. V., A. B., buhalterines paslaugas teikianti D. Č., nei viena neparodė apie tai, kad H.

G. H. bÅ«tų siekęs su jomis seksualinio bendravimo, paminėjo darbdavio užsiplieskiantį, Å«mų bÅ«dÄ , tačiau apibÅ«dino kaip gerÄ darbdavį. Pastebi, kad liudytojų – darbuotojų parodymų tendencija dėl H. G. H. tariamo seksualinio priekabiavimo: tos liudytojos, kurios yra pažįstamos ir draugės su nukentėjusiosiomis (A. R., E. A. (Å .), nurodo, kad darbdavys priekabiavo, o tos, kurios nepalaiko draugiÅ¡kų ryÅ¡ių su nukentėjusiosiomis, tokių aplinkybių nenurodė. 7.7.

Teigia, kad pagrindas nukentėjusiųjų J. M., L. P., A. Z., liudytojų A. R. parodymus vertinti kaip nepatikimus yra ir jų akivaizdus melas apie kreipimosi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybÄ aplinkybes. Visos nurodė, neva tarpusavyje nederino kreipimosi į nurodytÄ tarnybÄ , tačiau visų pareiÅ¡kimai gauti tÄ pačiÄ dienÄ â€“ 2018 m. spalio 1 d. ir jų autorystė akivaizdžiai vieno žmogaus. Pažymi, kad liudytoja E. A. (Å .), apklausiama teisiamajame posėdyje 2021 m. liepos 2 d., parodė, kad prieÅ¡ kreipiantis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybÄ â€žvisos kartu susibÅ«rėme“, kad kažkoks vyras pas A.

Z. namuose užraÅ¡inėjo jų parodymus. Kai duodant parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, davus priesaikÄ ir esant įspėtam dėl atsakomybės, apklausiamas asmuo nurodo netiesÄ , nėra pagrindo teigti, kad ir kiti jo parodymai atitinka tikrovę, priesaika, kaip parodymų patikimumo garantas, netenka prasmės. Gynėjos teigimu, tai, kad parodymai apie tokius H. G. H. veiksmus yra sugalvoti, patvirtina nukentėjusiųjų organizuotumas reiÅ¡kiant kaltinimus buvusiam darbdaviui – A. Z., duodama parodymus, nurodė supratusi, kad seksualinį priekabiavimÄ sunku įrodyti, todėl ir suorganizavo grupę, kuri jÄ palaikė. 7.8.

Gynėjos teigimu, nukentėjusiosios J. M., L. P. ir A. Z., pasakojančios istorijas apie H. G. H. priekabiavimo veiksmus, kurie tikrai galėtų bÅ«ti pagrindas konstatuoti seksualinio bendravimo siekį (lytinio organo rodymas (J. M. parodymai), lytinių organų lietimas (A. Z. parodymai)), juos nurodo kaip individualius kiekvienos nukentėjusiosios atžvilgiu, kas taip pat turi kelti pagrįstÄ abejonę jų parodymų patikimumu, nes tikro seksualinio priekabiavimo atveju veiksmai kažin ar bÅ«tų individualizuoti kiekvienos moters atveju ir tik epizodiÅ¡ki.

Pasak gynėjos, abejonių nukentėjusiųjų parodymais turi kelti ir tai, kad jos nurodo, jog Å¡itaip vulgariai darbdavys prie jų priekabiavo kavinės patalpose, kur buvo ir daugiau žmonių, tačiau tuo metu, kai jos tikrai vienos su H. G. H., pvz. jam nukentėjusiÄ sias pavežant iki namų, iki autoserviso, iki Å iaulių ir atgal, seksualinio priekabiavimo nebuvo. Todėl, net jei nuteistasis H. G. H. prisiliesdavo prie nukentėjusiųjų, kad ir kokius laidė juokelius ar užuominas, tai nesusiję su jokiais seksualinio pobÅ«džio siekiais, o pačių nukentėjusiųjų nevengimas tokio pobÅ«džio bendravimÄ su darbdaviu palaikyti, rodo, jog seksualinio priekabiavimo iÅ¡ darbdavio H.

G. H. pusės nebuvo. Å iuo atveju tarpusavio santykius reikėtų įvardyti ne kaip priekabiavimÄ , o kaip flirtÄ ar tam tikrÄ tarpusavio bendravimo bÅ«dÄ , kurį abi pusės toleruoja ir jam pritaria. Baudžiamoji teisė negali kiÅ¡tis į tokių santykių sritį, kurioje vyrauja pilnamečių ir veiksnių asmenų savanoriÅ¡kumo elementas. Tai patvirtina ir valstybinio kaltintojo baigiamojoje kalboje pateiktas vertinimas „Merginos tenorėjo, kad kaltinamasis atsipraÅ¡ytų ir nieko čia nebÅ«tų buvę“. 7.9.

Nurodo, kad sprendžiant dėl nuteistojo H. G. H. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 152 straipsnio 1 dalį, visų trijų nukentėjusiųjų J. M., L. P. ir A. Z. parodymai apie bÅ«tinÄ jį Å¡ios veikos objektyvios pusės požymį – seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo siekimÄ , atsirado vienu metu, t. y. 2019 m. sausio 15 d. papildomų apklausų ikiteisminio tyrimo metu, kas duoda pagrindo spręsti apie ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų tendencingÄ Ä¯takÄ nukentėjusiųjų parodymams – 2019 m. sausio 15 d. apklausos atliktos bÅ«tent Å¡iam požymiui, ko nukentėjusiosios ankstesnėse apklausose nenurodė.

Dėl senaties termino taikymo 8. Nurodo, kad teismas skundžiamame nuosprendyje atskirÄ pastraipÄ skyrė senaties termino aptarimui, tačiau ignoravo byloje nustatytas aplinkybes, kad 2018 m. spalio 1 d. L. P. ir A. Z. jau faktiÅ¡kai nedirbo, todėl galimybės prie jų priekabiauti nebuvo. Pažymi, jog tÄ dienÄ jos jau pateikė pareiÅ¡kimus (duomenys neskelbtini) tarnybai. PrieÅ¡ tai, 2018 m. rugsėjo 28 d., jos kreipėsi į Valstybinę darbo inspekcijÄ , kai nebuvo iÅ¡leistos atostogų. Teigia, kad A. Z. teisme nurodė, jog paskutinė darbo diena buvo 2018 m. rugsėjo 27 d., kas, gynėjos teigimu, paneigia teismo nustatytÄ paskutinės nusikalstamos veikos datÄ .

Nurodo, kad nukentėjusioji L. P. teisme parodė, jog H. G. H. iÅ¡ atostogų, per kurias buvo iÅ¡vykęs į (duomenys neskelbtini), grįžo 2018 m. rugpjūčio 15 d., ir „po grįžimo tik priekaiÅ¡tai“. 2019 m. liepos 18 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu, kuri teismo buvo pagarsinta skelbiant bylos medžiagÄ , A. Z. parodė, kad po atostogų L. H. G. H. „vengė ateiti į darbÄ â€œ, taigi apie priekabiavimÄ prie L. P., pasak gynėjos, galima svarstyti tik iki nuteistojo išėjimo atostogų ir iÅ¡vykimo į (duomenys neskelbtini), o tai buvo 2018 m. liepos mėn. Gynėjos teigimu, teismas Å¡ių aplinkybių nevertino ir nepagrįstai sprendė, kad H.

G. H. paskutinė nusikalstama veika padaryta 2018 m. spalio 1 d. Pažymi, jog pagal pačių nukentėjusiųjų nurodytÄ konfliktinės situacijos ir bendravimo su darbdaviu jų darbo pabaigoje eigÄ , nukentėjusiųjų nurodomi H. G. H. veiksmai galėjo vykti tik iki 2018 m. liepos mėn., todėl mano, kad teismas netinkamai sprendė dėl senaties termino taikymo 9. Teismo posėdyje nuteistasis H. G. H. ir jo gynėja advokatė D. BalčiÅ«nienė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras J. Trumpulis, nukentėjusiosios A.

Z. atstovė advokatė N. Lanzbergienė, nukentėjusiosios L. P. atstovė advokatė L. Musteikienė prašė nuteistojo H. G. H. gynėjos apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies 10. Nuteistojo H. G. H. gynėja apeliaciniu skundu nesutikdama su priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu priimtu H. G. H. atžvilgiu bei nurodydama BPK 20 straipsnio 5 dalies ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimus, iÅ¡ esmės ginčija pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ .

Taip pat apeliaciniame skunde gynėja nurodo, kad buvo pažeista nuteistojo H. G. H. teisė žinoti, kuo jis kaltinamas ir gauti kaltinamojo akto vertimÄ raÅ¡tu jam suprantama kalba. Atkreipia dėmesį į BPK 246 straipsnio 1 dalies nuostatas, nurodydama, kad kaltinamasis H. G. H. iÅ¡ Lietuvos iÅ¡vykos trumpam ir apibrėžtam laikui, o nuo 2021 m. rugpjūčio 24 d. teismui nusprendus nagrinėti kaltinamajam H. G. H. nedalyvaujant, buvo pažeistos jo procesinės teisės teisme duoti paaiÅ¡kinimus dėl pareikÅ¡to kaltinimo, dalyvauti įrodymų tyrime, kreiptis į teismÄ su paskutiniu žodžiu.

Gynėjos teigimu, Å¡ioje baudžiamojoje byloje teismas savo procesiniais veiksmais, komentarais ir sprendimais ne kartÄ demonstravo Å¡aliÅ¡kumÄ , nes netenkino praÅ¡ymo apklausti liudytojų, skelbti byloje pertraukÄ pasiruoÅ¡ti baigiamosioms kalboms. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas ir dėl H. G. H. paskirtų bausmių subendrinimo bei senaties termino nustatymo. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

11. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali bÅ«ti pripažįstami atvejai, kai apeliacine tvarka apskųstame nuosprendyje teismo iÅ¡vados darytos, nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio, įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neiÅ¡dėstyti teisiniai argumentai dėl iÅ¡tirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015 ir kt.).

Tačiau teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime BPK normų nepažeidžia bei nerodo teismo šališkumo, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-7-130-699/2015).

12. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamoje byloje nuteistasis H. G. H. buvo asmeniÅ¡kai supažindintas su kaltinimo pozicija ir kaltinimo surinktais duomenimis. 2020 m. spalio 7 d. nuteistasis gavo jam suprantama gimtÄ ja arabų kalba iÅ¡verstÄ kaltinamojo akto nuoraÅ¡Ä (4 t., b. l. 162), 2021 m. balandžio 19 d. kaltinamajam dar kartÄ buvo įteiktas kaltinamojo akto vertimas į arabų kalbÄ (5 t., b. l. 103). Jokių objektyvių duomenų, kad minėtas kaltinamojo akto vertimas bÅ«tų atliktas netinkamai, byloje nėra.

Be to, iÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolų matyti, kad bylos nagrinėjime dalyvavo vertėjai, kurie teismo posėdžių metu prisiekė ir buvo įspėti dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį, ir kurie užtikrino kaltinamojo teisę žinoti kaltinimÄ . IÅ¡ 2021 m. gegužės 21 d. teisiamojo posėdžio protokolo turinio matyti, kad teisiamojo posėdžio metu nuteistasis H. G. H. nurodė, jog kaltinamojo akto nuoraÅ¡Ä ir vertimÄ yra gavęs, o prokurorei pagarsinus kaltinimus, pareiÅ¡kė, kad kaltinimus supranta, tačiau kaltės nepripažįsta.

Minėto posėdžio metu H. G. H. buvo suteikta teisė duoti parodymus dėl visų jam pareikštų kaltinimų, tačiau jis nesutiko duoti paaiškinimų, nurodydamas, kad parodymus duos po visų proceso dalyvių apklausų. Taip pat kaltinamajam dalyvaujant teismo posėdžiuose tiesiogiai buvo apklaustos visos nukentėjusiosios, liudytojai V. N., A. R., K. I., T. P., A. V., D. Č., A. Š., A. A. (Š.). Nuteistasis H. G. H. ir jį ginanti advokatė dalyvavo nukentėjusiųjų, liudytojų apklausose, girdėjo minėtų asmenų teisme duodamus parodymus, turėjo teisę teisme užduoti apklausiamiems asmenims klausimus, aiškintis aplinkybes ir jas tikslinti bei tokiomis teisėmis naudojosi.

Taip pat visiems proceso dalyviams buvo užtikrintos lygios teisės reikÅ¡ti praÅ¡ymus, visi jų pareikÅ¡ti praÅ¡ymai buvo iÅ¡nagrinėti ir dėl jų priimti motyvuoti teismo sprendimai. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui baigus įrodymų tyrimÄ , kaltinamojo gynėjos pareikÅ¡tas praÅ¡ymas apklausti liudytojÄ V. H. buvo motyvuotai atmestas, kitų gynybos praÅ¡ymų papildyti įrodymų tyrimÄ nebuvo pareikÅ¡ta. Be to, apeliacinės instancijos teisme nuteistajam H. G. H. buvo suteikta teisė duoti paaiÅ¡kinimus dėl jam pareikÅ¡tų kaltinimų, suteiktas paskutinis žodis, t. y. nuteistojo teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam bei pasakyti paskutinį žodį apeliacinės instancijos teisme buvo įgyvendinta.

Taip pat apeliacinės instancijos teisme buvo tenkintas gynybos prašymas ir apklausta liudytoja V. H., taigi pirmosios instancijos teismo padaryti procesiniai trūkumai buvo pašalinti apeliacinės instancijos teisme.

13. Gynėja skundu atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistajam H. G. H. iki Å¡ios dienos nėra įteiktas skundžiamo 2021 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio vertimas jam suprantama kalba. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad gynėja teisi, teigdama, kad nuteistajam H. G. H. nebuvo įteiktas pirmosios instancijos nuosprendžio vertimas į jam suprantamÄ kalbÄ . Tačiau Å¡is pažeidimas nelaikytinas esminiu. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, aplinkybė, kad nuteistajam nebuvo įteiktas nuosprendžio vertimas į jam suprantamÄ arabų kalbÄ , jam nesutrukdė pasinaudoti savo teise ir kreiptis į gynėjÄ dėl apeliacinio skundo suraÅ¡ymo bei dalyvaujant apeliacinės instancijos teismo posėdyje duoti paaiÅ¡kinimus dėl jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio.

14. Apeliaciniu skundu gynėja atkreipia dėmesį į BPK 246 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad nagrinėti bylÄ , kai nedalyvauja kaltinamasis, leidžiama tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vengia atvykti į teismÄ . Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, H. G. H. neatvyko į 2021 m. rugpjūčio 11 d. ir 2021 m. rugpjūčio 16 d. teisiamuosius posėdžius, į (duomenys neskelbtini), kaip nurodė gynėja, nuteistasis iÅ¡vyko be teismo leidimo, teismui nepateikė duomenų apie savo buvimo vietÄ , nepasinaudojo galimybe prie posėdžio prisijungti nuotoliniu bÅ«du.

Be to, Å iaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi, kuri yra galutinė ir neskundžiama, konstatuota, kad apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, jog kaltinamasis H. G. H. į teisiamuosius posėdžius neatvyko 2021 m. rugpjūčio 11 d. ir 2021 m. rugpjūčio 16 d., iÅ¡vyko be teismo leidimo, jo buvimo vietos adresas nežinomas, nepateikė duomenų apie grįžimo į Lietuvos RespublikÄ datÄ , pagrįstai sprendė, jog kaltinamojo H. G. H. buvimo vieta nežinoma ir paskelbė jo paieÅ¡kÄ .

Esant Å¡ioms nustatytoms aplinkybėms, kad kaltinamasis buvo užsienyje, jam buvo žinoma apie paskirtų teisiamųjų posėdžių laikÄ bei vietÄ , tačiau vengiant atvykti į teismÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė toliau nagrinėti bylÄ nedalyvaujant kaltinamajam.

15. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, jog apeliaciniame skunde nurodomų BPK nuostatų taikymo klaidos, kurias, gynėjos nuomone, padarė pirmosios instancijos teismas, taip pat ir kiti dėstomi argumentai (nenurodant, kokios konkrečios baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos buvo pažeistos) negali bÅ«ti siejamos su teismo Å¡aliÅ¡kumu. Dėl įrodymų vertinimo 16. IÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ ir apeliacinio skundo argumentus, atlikusi papildomÄ Ä¯rodymų tyrimÄ ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad vertindamas byloje surinktus įrodymus pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neatskleidė veikos požymių, kaip nuteistojo H.

G. H. pažeidė nukentėjusiųjų J. M., L. P. ir A. Z. seksualinio apsisprendimo laisvę, kuo tai pasireiÅ¡kė. PrieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas baudžiamojo proceso normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimÄ , iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas H. G. H. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo išsamiai išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Skundžiamame teismo nuosprendyje aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados. Gynėjos apeliacinio skundo argumentai, kuriais siekiama, kad H. G. H. būtų išteisintas, yra nepagrįsti ir atmestini, nes H. G. H. kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 152 straipsnio 1 dalyje, neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais.

17. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta: „Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.“ Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma. Taigi viena pagrindinių baudžiamosios atsakomybės nuostatų yra tai, kad nusikalstamos veikos sudėtis – Å¡ios atsakomybės pagrindas, nesant asmens veikoje bent vieno iÅ¡ nusikalstamos veikos sudėties požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, taigi negalima ir baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-671/2010, 2K-425/2011, 2K-7-201/2013 ir kt.).

18. Pagal BK 152 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas siekdamas seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo vulgariais ar panaÅ¡iais veiksmais, pasiÅ«lymais ar užuominomis priekabiavo prie pagal tarnybÄ ar kitaip priklausomo asmens. Å io baudžiamojo įstatymo saugoma pagrindinė vertybė – seksualinio apsisprendimo laisvė. Seksualinio apsisprendimo laisvė suprantama kaip asmens saugumas nuo bet kokios prievartos seksualiniame bendravime, t. y. kiekvieno asmens laisva valia pasirinkti seksualinį partnerį, seksualinio bendravimo su juo bÅ«dus, laikÄ , vietÄ ir pan. BK 152 straipsnio papildomas objektas yra žmogaus garbė ir orumas, tačiau vien tik Å¡ių vertybių pažeidimas asmeniui baudžiamosios atsakomybės pagal BK 152 straipsnį neužtraukia. Aptarta sudėtis rodo, kad tam, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė, privalomai turi bÅ«ti nustatytas veiksmų pobÅ«dis, tikslas, priklausomumo forma bei veikos pavojingumas.

19. Objektyviai seksualinis priekabiavimas BK 152 straipsnio prasme pasireiÅ¡kia vulgariais ar panaÅ¡iais veiksmais, pasiÅ«lymais ar užuominomis. VulgarÅ«s ar panaÅ¡Å«s veiksmai – tai nepageidautinas, seksualinio pobÅ«džio fizinis kontaktas su asmeniu (prisilietimai, glostymai, apkabinimai ir pan.). VulgarÅ«s ar panaÅ¡Å«s pasiÅ«lymai ar užuominos – tai aiÅ¡kiai nukentėjusiam asmeniui nepriimtinas, jį žeminantis ir įžeidžiantis, įžūlus, akivaizdžiai nukrypęs nuo elgesio normų verbalinis arba neverbalinis seksualinio pobÅ«džio asmens elgesys (pavyzdžiui, žeminantys asmenį seksualinio pobÅ«džio pokalbiai, komentarai apie asmens iÅ¡vaizdÄ , siejami su asmens lytimi, įvairaus pobÅ«džio pažadai ir siÅ«lymai, susiję su seksualiniu bendravimu, seksualinio pobÅ«džio spaudinių, vaizdo ar garso įrašų demonstravimas, seksualinio pobÅ«džio gestai, SMS žinučių, raÅ¡telių, laiÅ¡kų raÅ¡ymas bei telefono pokalbiai seksualinėmis temomis, intymių dovanų pirkimas ir pan.).

Ši veika turi pasireikšti aktyviais veiksmais ir jie asmeniui, kurio atžvilgiu šie veiksmai atliekami, turi būti nepageidautini, nepriimtini ir atgrasantys. Meilinimasis, pasiūlymas, užuomina į intymius santykius tampa seksualiniu priekabiavimu, kai tai daroma pakartotinai po to, kai į tokį poelgį buvo reaguota nedviprasmiškai neigiamai.

20. Seksualinio priekabiavimo baudžiamojo nusižengimo esmė yra seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo siekimas, todėl toks tikslas yra privalomai įrodinėtina aplinkybė. Nustatant kaltininko tikslo – siekio seksualiai bendrauti ar seksualiai pasitenkinti – (ne)buvimÄ analizuojamas kaltininko elgesys prieÅ¡ nukentėjusį asmenį (seksualinio priekabiavimo bÅ«das, atliktų fizinių veiksmų apimtis ir (arba) iÅ¡sakytų pasiÅ«lymų ar užuominų turinys), vertinamas kaltininko elgesio sistemiÅ¡kumas ir intensyvumas (pakartotinumas, tęstinumas), aplinka, kurioje reiÅ¡kiasi seksualinio pobÅ«džio kaltininko elgesys (vieta, laikas), ir kitos aplinkybės, galinčios patvirtinti arba paneigti kaltininko tikslÄ .

Pažymėtina, kad BK 152 straipsnio sudėtis yra formalioji, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad bÅ«tų įrodytas siekis seksualiai bendrauti ar seksualiai pasitenkinti, o kaip iÅ¡aiÅ¡kinta teismų praktikoje, baudžiamosiose bylose dėl žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvės ir neliečiamumo pažeidimo faktai, ar kaltininkas pajuto seksualinį pasitenkinimÄ arba malonumÄ , privalomai nenustatomi, nes baudžiamoji atsakomybė už Å¡iÄ veikÄ kyla atlikus pavojingus veiksmus (formalioji sudėtis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315/2014).

21. BÅ«tinas baudžiamojo nusižengimo, nustatyto BK 152 straipsnyje, požymis yra nukentėjusio asmens priklausomumas nuo kaltininko. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pasinaudojimas nukentėjusio asmens priklausomumu pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkas, darydamas nusikalstamÄ veikÄ , piktnaudžiauja tarp jo ir nukentėjusio asmens esamu priklausomumu, kuris gali susiklostyti dėl giminystės, tarnybos, materialinės priklausomybės ir kitais pagrindais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 288-648/2018). Seksualinio priekabiavimo norma iÅ¡skiria dvi galimas priklausomumo formas:

1) pagal tarnybÄ priklausomi asmenys ir 2) kitaip priklausomi asmenys.

22. Priklausomumas pagal tarnybÄ reiÅ¡kia, kad nukentėjusįjį ir kaltininkÄ sieja tarnybiniai ar darbiniai santykiai, reglamentuojami Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK), Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos, Lietuvos Respublikos karo tarnybos ir kitų įstatymų, nustatančių darbdavio ir darbuotojo (valstybės tarnautojo) teises ir pareigas, normomis. Be kita ko, DK 26 straipsnio 2 dalyje detalizuotos darbdavio pareigos, įgyvendinant darbuotojų lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus. Å io straipsnio 2 dalies 7 punktas nustato, kad darbdavys privalo imtis priemonių, kad darbuotojas darbo vietoje nepatirtų priekabiavimo, seksualinio priekabiavimo.

23. Veikos pavojingumas priklauso nuo keleto aspektų – nuo jos tęstinumo, intensyvumo, pastovumo bei nuo to, kaip šį elgesį suvokė asmuo, prie kurio priekabiauta, nes seksualinis priekabiavimas yra nepageidaujamas elgesys. Paprastai priekabiavimas (tiek seksualinis, tiek ir dėl lyties) yra nulemtas ekonominės, socialinės, fizinės ar simbolinės (pvz., su patriarchaliniais stereotipais susijusios) galios disproporcijos tarp priekabiautojo ir asmens, prie kurio priekabiaujama. Todėl asmuo gali sutrikti, iÅ¡sigÄ sti, nežinoti, kaip pasielgti.

Atsižvelgiant į tai, priekabiavimo faktams nustatyti nebÅ«tina, kad asmuo, prie kurio priekabiaujama, aiÅ¡kiai ir kategoriÅ¡kai prieÅ¡tarautų tokiam elgesiui, kai akivaizdu, kad toks elgesys Å¡iam asmeniui buvo nepriimtinas ir objektyviai įžeidžiamas. Taigi darytina iÅ¡vada, kad seksualinio pobÅ«džio veiksmai, pasiÅ«lymai ir užuominos tampa seksualiniu priekabiavimu BK 152 straipsnio prasme, kai toks kaltininko elgesys yra ne vienkartinis, o trunka tam tikrÄ laikÄ (yra pasikartojantis arba sistemingas) ir kai į tokį kaltininko poelgį buvo reaguota nedviprasmiÅ¡kai neigiamai.

BÅ«tent nepageidautinų vulgarių ar panaÅ¡iai seksualinio pobÅ«džio veiksmų, pasiÅ«lymų ar užuominų pakartotinumas leidžia spręsti apie tokių veiksmų intensyvumÄ , sistemiÅ¡kumÄ ir tokiÄ veikÄ vertinti kaip pavojingÄ baudžiamosios teisės prasme kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-1073/2020).

24. Skundžiamu nuosprendžiu H. G. H. nuteistas dėl seksualinio priekabiavimo pagal BK 152 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis siekdamas seksualinio bendravimo ir pasitenkinimo, vulgariais ir panaÅ¡iais veiksmais, pasiÅ«lymais bei užuominomis priekabiavo prie pagal tarnybÄ nuo jo priklausomų J. M., L. P. ir A. Z..

25. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme nuteistasis H. G. H. neigė seksualiai priekabiavęs prie nukentėjusiųjų, nurodė, kad problema prasidėjo nuo J. M.. Problemų su ja nebuvo, kol neatsirado jos draugas R.. R. ateidavo į (duomenys neskelbtini), bendraudavo su darbuotojais. Jis pakalbėjo su J., kad, jeigu ateina pavalgyti, tai gali, bet jei ateina bendrauti su darbuotojais ar su ja, tai negalima, nes čia darbo vieta. Nuo to laiko J. pradėjo pykti. Ji paskui išėjo iš darbo ir problemų nebuvo.

Nuteistasis tvirtino, kad niekada nebuvo priekabiavimo. J., duodama parodymus, pasakė, kad jis priekabiavo katilinėje tarp Kalėdų ir Naujų metų. IÅ¡ darbo ji išėjo gegužės mėnesį, o ne sausio mėnesį. Taip pat nuteistasis paaiÅ¡kino, kad L. P. atėjo į darbÄ liepos mėnesį. Ji dirbo su A. Z. ir V. N., viskas buvo normaliai. A. skundėsi, kad L. nedirba, netvarko. Jis pasikalbėjo su L., jai tai nepatiko, ji supyko. L. kaltina jį, jog jis jai movė kelnes. Tai buvo salėje, L. ir V. kažkÄ kabino, kalė vinį.

L. džinsai žemu liemeniu, sportinės kelnaitės iÅ¡lindusios, tai jis du kartus patempė už gumos, tačiau kelnių nemovė. Nuteistojo teigimu, L. pati teisme sakė, kad jis jai kelnių nemovė. Kai grįžo su Å¡eima iÅ¡ (duomenys neskelbtini), tuo metu dirbo L., visur buvo primėtyta rankÅ¡luosčių. Ji atsisakė rinkti, liepė pačiam susirinkti. L. ieÅ¡kojo problemų. Atėjo A. ir pasakė, kad jis priekabiauja prie L.. Paklausus kaip, pasakė, kad jis uždėjo jai rankÄ ant peties ir su ja Å¡nekėjo.

Teigia, kad L. parodymai yra prieÅ¡taringi. Jis ieÅ¡kojo kitos darbuotojos vietoj L., prašė A. pasikalbėti su L., kad Å¡i normaliai dirbtų arba iÅ¡eitų iÅ¡ darbo. KitÄ dienÄ A. atėjo į darbÄ ir pradėjo Å¡aukti, kad jis melagis, kad priekabiauja prie J., L.. Jis nesuprato, kodėl ji taip kalba. KitÄ dienÄ nuėjęs į darbÄ pasikvietė V. ir paprašė, kad pasakytų A., kad atsipraÅ¡ytų arba nebeturi darbo. A. gerai dirbo, visur Å¡varu bÅ«davo, apie jÄ nei vieno blogo žodžio nesakė.

P. L. neatėjo į darbÄ , paskui sužinojo, kad ji buvo penktadienį Darbo inspekcijoje, pasiėmė biuletenį. Pas jį atėjo iÅ¡ Darbo inspekcijos ir klausė, kodėl neduoda atostogų, negražiai elgiasi. KitÄ savaitę atvyko policija dėl to, kad jis nori rankÄ L. nupjauti, nori A. nuÅ¡auti. Policija peilį rado, pistoleto nerado. A. pagrasino, kad jei jis nesumokės iÅ¡eitinės už du mėnesius, ji jam dar padarys. Su A. nebuvo jokių problemų. Ji kaltina jį priekabiavimu, kad jis jai pakėlė suknelę, įkiÅ¡o rankÄ .

A. parodymus davė keturis kartus ir jos parodymai visi skirtingi. Nesupranta, kaip katilinėje jis prie jos priekabiauja, tačiau to nemato nei L., nei V., nors yra tai yra už pusės metro. Pripažįsta, kad siuntė A. Z. jos sėdmenų nuotraukÄ , padarytÄ darbo vietoje. Ji stovėjo nugara į jį, kažkÄ darė. Jai už kelnaičių niekada netempė. Apie savo lytinį organÄ nekalbėjo. Tikrai nerodė A. Z. savo lytinio organo. Su A. Z. niekada nekalbėjo apie lytinius santykius su žmona.

26. Nors nuteistasis H. G. H. kategoriškai neigia seksualiai priekabiavęs vulgariais veiksmais prie nukentėjusiųjų, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiųjų J. M., L. P. ir A. Z. duotais parodymais, kurie viso proceso metu dėl esminių aplinkybių buvo nuoseklūs. Be to, nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtino pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai V. N., A. R., T. P., E. A. (Š.) bei prie bylos pridėtos nukentėjusiosios A. Z. facebook profilyje rastų nuotraukos.

27. Nukentėjusioji A. Z. tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , tiek ir duodama parodymus pirmosios instancijos teisme nuosekliai tvirtino, kad su H. G. H. jÄ siejo tik darbiniai santykiai. Nukentėjusioji parodė, kad pradėjus dirbti (duomenys neskelbtini), iÅ¡ pradžių viskas buvo normaliai. Po kelių mėnesių prasidėjo čiupinėjimai, rankų kiÅ¡imas po megztiniu. Tai darė direktorius H. G. H.. Kai ji pakeldavo balsÄ ant darbdavio, tada ir Å¡is keldavo balsÄ , klausdavo kodėl negalintis liesti. 2017 m. gruodžio 31 d. vakarėlio jai einant į virtuvę, direktorius ėjo iÅ¡ paskos.

L. P. su V. N. liko rÅ«kyti katilinėje. Direktorius griebė jÄ ir prispaudė prie staktos. Tai vyko labai greitai, buvo grubÅ«s veiksmai. Jis įstatė kojÄ tarp jos kelių ir kiÅ¡o rankÄ jai į tarpkojį. Bandė kiÅ¡ti pirÅ¡tus jai į makÅ¡tį per pėdkelnes ir kelnaites. Ji suriko, stÅ«mė pastarojo rankÄ . Direktorius nuėjo į barÄ . Ji su V. N. išėjo į kiemÄ ir pastarajai viskÄ papasakojo. Darbe direktorius yra jai siÅ«lęs „paragauti“ lytinio organo, katilinėje sagstėsi kelnes ir aiÅ¡kino, kad europiečiai purvini, o jis apipjaustytas, klausė gal norinti pamatyti ir paragauti.

Direktorius jai yra tempęs megztinio apykaklę, už džinsų, kad pažiÅ«rėtų kokios spalvos jos apatiniai, lietė jos nuogas kojas po sijonu, siuntė jai žinutes per „mesenger“ programėlę su lytinio akto pozomis, siÅ«lė nupirkti apatinius su sÄ lyga, kad jo akivaizdoje persirengs. IÅ¡ direktoriaus tokių veiksmų – rankų dėjimas ant klubų, spaudimas prie sienos, lindimas prie nuogo kÅ«no, rankų kiÅ¡imas už kelnių ar megztinio, po sijonu, ji suprato, kad jis tikisi iÅ¡ jos lytinių santykių.

Dėl tokio direktoriaus elgesio ji jautėsi labai blogai, Å¡aukdavo ant direktoriaus, sakydavo, kad taip negalima elgtis, praÅ¡ydavo nesiartinti, kad ji to nenori, kasdien eidavo į darbÄ su baime. Apie netinkamÄ direktoriaus elgesį yra pasakojusi L. P., V. N.. Dėl direktoriaus veiksmų kreipėsi pagalbos į pastarojo žmonÄ , kuriai ji papasakojo kas vyksta kavinėje. Taip pat nukentėjusioji A. Z. tvirtino, kad L. P. ir V. N. yra jai pasakojusios, kad L. P. kalant vinį į sienÄ kavinėje, direktorius pribėgo ir numovė L.

P. kelnes. J. M. su ja nedirbo, bet ji pastarÄ jÄ pažįsta. J. M. jai Å¡iek tiek pasakojo, kad direktorius prie jos taip pat kabinėjosi, kai dirbo (duomenys neskelbtini), kad baisu buvo darbe vienai bÅ«ti.

28. Nukentėjusioji L. P. apklausta tiek ikiteisminio tyrimo metu, pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , tiek ir duodama parodymus pirmosios instancijos teisme parodė, kad (duomenys neskelbtini) ji įsidarbino 2017 m. rugsėjo pradžioje. Pradžioje buvo viskas gerai. Vėliau prasidėjo pykčiai, kad nepadarydavo direktoriui kavos, neįdėdavo pietų. Grįžęs iÅ¡ kito darbo, direktorius kiÅ¡davo savo Å¡altas rankas jai po maikute. BÅ«davo, kad erzindavo jÄ , baksnodamas į petį ar spirdamas jai į Å¡launį.

Buvo atvejis, kai jai pasilipus kalant vinį, H. nusmaukė jai kelnes iki pusės sėdmenų. KitÄ kartÄ , jai pjaustant mėsÄ , H. priėjęs patraukė jos džinsus į apačiÄ . Grįžęs pavalgyti pietų, direktorius į jos plėšytų džinsų tarpus kiÅ¡davo pirÅ¡tus, bet daugiausiai rankas kiÅ¡davo po maikute, liesdavo jos nuogÄ nugarÄ , yra traukęs maikutę, kad pažiÅ«rėtų kokios spalvos liemenukas. Taip pat nukentėjusioji parodė, kad direktorius atsiuntė į jos mobilų telefonÄ moteriÅ¡kos lyties organo nuotraukÄ , per vaizdo kameras fotografuodavo ir siųsdavo į darbinį telefonÄ darbuotojų sėdmenų nuotraukas, siÅ«lė parodyti jai savo apipjaustytÄ lytinį organÄ .

IÅ¡ tokių veiksmų ji suprato, kad H. nori su ja lytinių santykių. Direktoriaus veiksmai jÄ Å¾emino, ji bijodavo bÅ«ti darbe viena. Apie direktoriaus elgesį yra sakiusi V. N., A. Z. ir buvusiam vyrui. Ji rėkdavo ant H. G. H., kad nelįstų prie jos, pastumdavo, atsitraukdavo, su juo nesikalbėdavo. Nukentėjusioji L. P. taip pat nurodė, kad A. Z. jai yra pasakojusi, kad direktorius H. G. H. jai kiÅ¡davo rankas po džinsais, po megztiniu. Nukentėjusioji L. P. taip pat tvirtino pati mačiusi kokius du kartus, kaip direktorius kiÅ¡o A.

Z. rankas po megztiniu ir kiÅ¡o pirÅ¡tus į kelnes. A. reikalavo jo nebelysti prie jos. Jis tik klausdavo, kodėl negalima. A. kalbėjo su H. žmona, rodė messendžerį, kÄ jis siunčia.

29. Nukentėjusioji J. M. tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , tiek teisiamojo posėdžio metu parodė, kad netinkami darbdavio veiksmai jos atžvilgiu prasidėjo po antro įsidarbinimo. Direktorius H. G. H. darbovietės katilinėje yra iÅ¡sitraukęs savo penį ir siÅ«lė jai paragauti, kiÅ¡davo rankas jai už rÅ«bų, prispausdavo prie sienos, suimdavo jai už veido, bandydamas pabučiuoti. Jai iÅ¡reiÅ¡kus pasiprieÅ¡inimÄ , direktorius supykdavo, imdavo ant jos Å¡aukti, sakydavo, kad ji pasigailės. Jos nuomone, tokiais veiksmais direktorius siekė lytinių santykių su ja.

Direktoriui taip elgiantis ji sukdavosi į Å¡onÄ , muistydavosi, stengėsi iÅ¡vengti kontakto, sakydavo, kad Å¡is nelįstų, nes tai jÄ Å¾emino. AntrÄ kartÄ iÅ¡eiti iÅ¡ darbo jÄ bÅ«tent ir pastÅ«mėjo direktoriaus priekabiavimas. Nukentėjusioji mano, kad V. matydavo kaip elgiasi direktorius, nes sakydavo „baik, kÄ tu čia darai“. Be to, ji apie netinkamÄ direktoriaus elgesį V. yra sakiusi. V. jai sakydavo, kad nekreiptų dėmesio, nes jis juokauja.

30. Nors pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja V. N. parodė, kad ji nėra girdėjusi iÅ¡ J. M. nusiskundimų dėl netinkamo darbdavio elgesio, A. Z. nėra sakiusi, jog prie jos priekabiauja, o L. P. yra sakiusi, kad rankÄ pridėjo, kai stÅ«mė Å¡aldytuvÄ , tačiau patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu ji davė teisingus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad darbe buvo moterų diskusijų, jog H. G. H. priekabiauja, kiÅ¡a rankas po megztuku pasiÅ¡ildyti. Ji matė kaip H. vinį kalančiai L.

P. patempė džinsus žemyn ir pasimatė kelnaičių juostelė. Taip pat liudytoja patvirtino, kad buvo pokalbis, kurio metu H. užsiminė, jog jo lytinis organas apipjaustytas. A. Z. jai rodė H. siuntinėjamus moterų su apatiniais paveiksliukus ir prašė pasikalbėti su H., kad negalima taip elgtis, jog ji eilę kartų buvo kalbėjusi su H. ta tema (2 t., b. l. 4–6). Taigi liudytoja patvirtino nukentėjusiųjų A. Z., L. P. ir J. M. nurodytas aplinkybes, jog jos yra sakiusios, kad H. G. H. prie jų seksualiai priekabiauja vulgariais veiksmais, jog jos prašė liudytojos pasikalbėti su darbdaviu, kad jis taip nesielgtų, kad J.

M. net jai nurodė išėjimo iš darbo priežastį.

31. Liudytojas T. P. apklaustas teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad nukentėjusioji L. P., kuri yra buvusi jo sutuoktinė, jam yra sakiusi, kad kavinėje darosi negeri dalykai. Ji skundėsi H. elgesiu, sakė, kad jis prie jos seksualiai priekabiauja, ant jų rėkia, daro „spaudimÄ â€œ. L. ne nuo pat darbo pradžios pradėjo skųstis, gal tik po pusės metų.

32. Nors teisme apklaustos liudytojos K. I. ir A. J. (buvusi V.) teigė, kad H. prie jų nepriekabiavo, tačiau iÅ¡ jų parodymų matyti, kad jos įmonėje dirbo tik labai trupÄ laikÄ â€“ mėnesį ar du mėnesius, tačiau liudytojos buvo girdėjusias tokias kalbas, kad H. kabinėjasi. Liudytoja E. A. (buvusi Å .) parodė, kad H. buvęs jos darbdavys. Dirbo pas jį prieÅ¡ 4 metus. Liudytoja nurodė, kad darbe buvo daug psichologinio spaudimo, netinkamų prisilietimų, buvo siÅ«lymų „eiti į viršų“, pasakojimų apie lytinį gyvenimÄ . Apie darbdavio elgesį ji pasikalbėdavo su J. M.. Su V. N. pasiÅ¡nekėdavo apie darbdavio veiksmus. Å i žinojo, sakydavo, kad pakalbės su H..

33. Apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja V. H. iš esmės patvirtino savo sutuoktinio nuteistojo H. parodymus, kad jis prie darbuotojų nepriekabiavo, nurodydama, kad įmonėje mikroklimatas buvo geras, santykiai buvo šilti, jog matė kaip vyras bendrauja su darbuotojomis, niekada nematė kažkokios įtampos, baimės jų akyse, atvirkščiai, visada buvo pajuokavimai. Tačiau liudytoja taip pat pripažino, kad telefonu paskambinusi A. Z. jos klausė, ar ji yra informuota, kad jos vyras „(duomenys neskelbtini)“ priekabiauja, pasakė, kad turi nuotraukų ir gali parodyti, gali ateiti į namus.

Susitikus A. Z. rodė nuotraukas, kuriose buvo moterys su maudymosi kostiumais. Tarp tų nuotraukų buvo ir pačios A. Z. reakcijų, Å¡ypsenėlių. A. Z. užsiminė apie priekabiavimÄ , kad jos vyras prieina iÅ¡ nugaros, kai ji plauna lėkÅ¡tes ir kiÅ¡Ä Å¡altas rankas po palaidine, o ji Å¡lapiomis rankomis nieko jam padaryti negali. A. Z. pasakė, kad jos vyras apjuodino jos Å¡eimÄ ir, jeigu jÄ atleis, ji viskÄ pavieÅ¡ins. Liudytoja taip pat patvirtino, kad ji kalbėjo su vyru apie jo netinkamÄ elgesį, priekabiavimÄ (duomenys neskelbtini), po susitikimo su A.

Z. mieste. Vyras jai pasakė, kad tai netiesa, tik sutiko su tuo, kad siuntė nuotraukas.

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus įrodymus, pažymi, jog dėl H. G. H. seksualinio priekabiavimo vulgariais veiksmais prie pagal tarnybÄ priklausomoms J. M., L. P. ir A. Z. yra pagrįstos byloje BPK nustatyta tvarka surinktų ir posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma, kuriÄ , be pačių nukentėjusiųjų nuoseklių parodymų, patvirtina ir anksčiau aptartų liudytojų V. N., T. P. E. A. (Å .) parodymai bei raÅ¡ytinė bylos medžiaga.

35. Remiantis įrodytomis pripažintų aplinkybių visuma nustatyta: H. G. H. atlikti nevienkartiniai vulgarÅ«s veiksmai prieÅ¡ nukentėjusiÄ sias J. M., L. P. ir A. Z., pasireiÅ¡kę nukentėjusiosioms nepageidautinu fiziniu jų kÅ«no lietimu, rankų kiÅ¡imu po nukentėjusiųjų drabužiais, apatinių drabužių spalvos tikrinimas, kelnių numovimas iki pusės sėdmenų, per vaizdo kameras užfiksuotų darbuotojų sėdmenų siuntimas į darbinį mobilųjį telefonÄ ir pan., tokių veiksmų intensyvumas ir jų tęstinumas, vieta ir laikas, jo statusas (įmonės direktorius, darbdavys), leido pirmosios instancijos teismui padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl H.

G. H. tyčios turinio ir jo veiksmų tikslo – seksualiai bendrauti ar pasitenkinti ir tokius jo veiksmus vertinti kaip nusikalstamus baudžiamosios teisės prasme. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes tinkamai H. G. H. taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ â€“ BK 152 straipsnio 1 dalį.

36. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo gynėjos apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė paskutinės veikos padarymo laikÄ . Kaip matyti teismas iÅ¡ nukentėjusiųjų A. Z. ir L. P. parodymų, kad realiai jų paskutinė darbo diena UAB (duomenys neskelbtini) buvo rugsėjo 27 d. Nukentėjusiosios nurodė, kad direktoriui rugpjūčio 15 d. grįžus su Å¡eima iÅ¡ (duomenys neskelbtini), jų santykiai su darbdaviu dar labiau pablogėjo. Prašė atostogų, bet direktorius neiÅ¡leido, pareiÅ¡kimų nepriėmė. Darbdavio žmona pasiuntė jas į Darbo inspekcijÄ . Å ias nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes, kad 2018 m. rugsėjo 27 d. buvo paskutinė reali nukentėjusiųjų A. Z. ir L. P. darbo diena, liudytojos V. N. bei V. H. bei byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai.

37. Atsižvelgiant į tai, kad aptartais įrodymais nustatyta, jog H. G. H. paskutinė nusikalstama veika padaryta 2018 m. rugsėjo 27 d., tikslintinas kaltinimas nurodant: H. G. H. laikotarpiu nuo 2017-12-01 iki 2018-09-27, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), bÅ«damas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pasinaudodamas nukentėjusiosios L. P., kaip UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojos tarnybiniu priklausomumu, seksualiai priekabiaudamas vulgariais veiksmais, tai yra tiksliai nenustatytÄ kiekį kartų liesdamas jos kojas, kiÅ¡damas rankas už kelnių ir rÅ«bų bei liesdamas nuogÄ kÅ«nÄ , numaudamas kelnes iki pusės sėdmenų, siusdamas nukentėjusios sėdmenų fotonuotraukas į tarnybinį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , kurias užfiksuodavo darbo vietoje per vaizdo stebėjimo kamerÄ , tokiu bÅ«du siekė seksualinio bendravimo su nukentėjusiÄ ja L.

P.; H. G. H. tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-09-27, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tiksliai nenustatytÄ kiekį kartų, pasakodamas apie savo lytinį organÄ , patempdamas už kelnių, ar užkiÅ¡damas rankÄ už jų, siekdamas patikrinti kokiais apatiniais vilki nukentėjusioji A. Z., kalbėdamas užuominomis, kad nukentėjusioji A. Z. su juo turėtų lytinius santykius ir tokiu bÅ«du pataisytų jo sveikatos bÅ«klę, siųsdamas į jos mobiliojo ryÅ¡io telefono internetinę programÄ â€žmessenger“ nukentėjusios sėdmenų fotonuotraukas, kurias užfiksuodavo darbo vietoje per vaizdo stebėjimo kamerÄ , tokiu bÅ«du siekė seksualinio bendravimo su nukentėjusiÄ ja A.

Z.. Dėl bausmių bendrinimo pagal BK 63 straipsnio 4 dalį 38. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėja nesutinka su nuteistajam H.. G. H. taikytu bausmių bendrinimo būdu ir paskirta galutine subendrinta bausme, teigdama, kad teismas nenurodė jokių pridedamų dalių parinkimo motyvų.

39. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, nuteistajam už baudžiamuosius nusižengimus paskirtos bausmės buvo subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir paskirta subendrinta 120 MGL bauda. Teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistajam bausmės paskirtos už baudžiamuosius nusižengimus subendrintos parinkus nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo bÅ«dÄ â€“ dalinį sudėjimÄ . Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 63 straipsnio 4 dalyje reglamentuojančioje bausmių bendrinimÄ iÅ¡ dalies sudedant, nustatyta, jog pridedamos bausmės dalis negali bÅ«ti mažesnė negu minimalus tos bausmės rÅ«Å¡ies dydis.

Už baudžiamÄ jį nusižengimÄ skiriamas minimalus baudos dydis yra 15 MGL. Taigi, pagal Å¡iuo metu galiojantį teisinį reglamentavimÄ , bendrinant už baudžiamuosius nusižengimus paskirtas baudas, prie už vienÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ paskirtos baudos gali bÅ«ti pridedama už kitÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ paskirtos baudos dalis ne mažesnė kaip 15 MGL. Tai, kad pirmosios instancijos teismas prie vienos iÅ¡ paskirtų bausmių pridėjo didesnes bausmių dalis nei nurodyta aptartoje normoje, atsižvelgiant į nuteistojo H.

G. H. asmenybę ir kitas byloje svarbias aplinkybes, nėra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad teismas neteisingai subendrino bausmes ir skyrė nuteistajam aiÅ¡kiai per griežtÄ galutinę subendrintÄ bausmę – 120 MGL baudÄ . Dėl senaties taikymo 40. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties institutas įtvirtintas BK 95 straipsnyje. BK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai, kuriems suėjus asmeniui, padariusiam nusikalstamÄ veikÄ , negali bÅ«ti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, 2–8 dalyse nustatytos terminų skaičiavimo taisyklės (inter alia (be kita ko), senaties eigos sustojimo sÄ lygos), o 9 dalyje iÅ¡vardyti nusikaltimai, kuriems nėra senaties.

BK 95 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, kad, suėjus Å¡iame straipsnyje nustatytiems terminams, padariusiam nusikalstamÄ veikÄ asmeniui negali bÅ«ti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Minėto straipsnio 6 dalyje įtvirtintos procesinio pobÅ«džio senaties terminus stabdančios aplinkybės (tarp jų ir teismo paskelbta bylos nagrinėjimo teisme pertrauka ar bylos nagrinėjimo atidėjimas dėl kaltinamojo ar jo gynėjo nedalyvavimo (1 punktas)), kurias konstatavus nukeliama BK 95 straipsnio 1 dalyje nustatytų senaties terminų pabaiga.

41. Dėl minėto baudžiamojo įstatymo taikymo, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi tai, kad anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad H. G. H. paskutinė nusikalstama veika padaryta 2018 m. rugsėjo 27 d. BÅ«tent Å¡iÄ dienÄ senaties terminai dėl visų nusikalstamų veikų nutrÅ«ko ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai dėl jų turi bÅ«ti skaičiuojami nuo paskutinės nusikalstamos veikos padarymo momento. Taigi apkaltinamasis nuosprendis dėl nusikalstamų veikių, numatytų BK 152 straipsnio 1 dalyje, turėjo bÅ«ti priimtas 2021 m. rugsėjo 27 d.

Todėl formaliai pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo dienÄ , t. y. 2021 m. rugsėjo 30 d., H. G. H. turėjo bÅ«ti taikomos apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties nuostatos. Tačiau, kaip pagrįstai nurodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties eiga BK 95 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu H. G. H. buvo sustojusi 58 dienas, dėl to apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienÄ â€“ 2021 m. rugsėjo 30 d., dar nebuvo suėjęs.

42. Kaip nustatyta iÅ¡ bylos medžiagos, dėl nuteistojo H. G. H. ir jo gynėjos neatvykimo be svarbių priežasčių į paskirtus pirmosios instancijos teismo posėdžius bylos nagrinėjimas buvo atidėtas arba bylos nagrinėjime buvo skelbiama pertrauka: nuo 2021 m. balandžio 6 d. iki 2021 m. balandžio 20 d. (14 dienų) dėl kaltinamojo gynėjos užimtumo kitoje byloje (5 t., b. l. 51, 52); nuo 2021 m. balandžio 20 d. iki 2021 m. gegužės 21 d. (31 dienai) dėl sveikatos bÅ«klės neatvykus kaltinamajam (teismui pateikta nustatytos formos medicininė pažyma, kuri vėliau gydytojų komisijos buvo panaikinta) (5 t., b. l. 104, 106-107, 112–113); nuo 2021 m. rugpjūčio 11 d. iki 2021 m. rugpjūčio 16 d. (5 dienoms) dėl kaltinamojo neatvykimo į teismo posėdį, nes iÅ¡vyko į užsienį (6 t., b. l. 17, 18–19); nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. iki 2021 m. rugpjūčio 24 d. (8 dienoms) dėl kaltinamojo neatvykimo į teisiamÄ jį posėdį (negrįžęs iÅ¡ užsienio, paskelbta kaltinamojo paieÅ¡ka) (6 t., b. l. 25–26, 28–29).

Taigi pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kad dėl BK 95 straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės, be pateisinamos dėl kaltinamojo ir jo gynėjos nedalyvavimo nevyko teismo posėdžiai 58 dienas.

43. Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinkti, pirmosios instancijos teismo betarpiÅ¡kai iÅ¡tirti ir įvertinti bei Å¡ioje nutartyje dar kartÄ aptarti įrodymai patvirtina H. G. H. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatyta BK 152 straipsnio 1 dalyje. Gynėjo apeliacinio skundo argumentai nuosprendyje padarytų iÅ¡vadų dėl H. G. H. kaltės nepaneigia ir nesudaro pagrindo jo atžvilgiu priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį arba bylÄ nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senačiai.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a: nuteistojo H. G. H. gynėjos advokatės Daivos BalčiÅ«nienės apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų 2021 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį pakeisti - patikslinti nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodytas įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, nurodant: H. G. H. laikotarpiu nuo 2017-12-01 iki 2018-09-27, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), bÅ«damas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pasinaudodamas nukentėjusiosios L.

P., kaip UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojos tarnybiniu priklausomumu, seksualiai priekabiaudamas vulgariais veiksmais, tai yra tiksliai nenustatytÄ kiekį kartų liesdamas jos kojas, kiÅ¡damas rankas už kelnių ir rÅ«bų bei liesdamas nuogÄ kÅ«nÄ , numaudamas kelnes iki pusės sėdmenų, siusdamas nukentėjusios sėdmenų fotonuotraukas į tarnybinį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , kurias užfiksuodavo darbo vietoje per vaizdo stebėjimo kamerÄ , tokiu bÅ«du siekė seksualinio bendravimo su nukentėjusiÄ ja L.

P.; H. G. H. tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-09-27, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tiksliai nenustatytÄ kiekį kartų, pasakodamas apie savo lytinį organÄ , patempdamas už kelnių, ar užkiÅ¡damas rankÄ už jų, siekdamas patikrinti kokiais apatiniais vilki nukentėjusioji A. Z., kalbėdamas užuominomis, kad nukentėjusioji A. Z. su juo turėtų lytinius santykius ir tokiu bÅ«du pataisytų jo sveikatos bÅ«klę, siųsdamas į jos mobiliojo ryÅ¡io telefono internetinę programÄ â€žmessenger“ nukentėjusios sėdmenų fotonuotraukas, kurias užfiksuodavo darbo vietoje per vaizdo stebėjimo kamerÄ , tokiu bÅ«du siekė seksualinio bendravimo su nukentėjusiÄ ja A.

Z.. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Boleslovas Kalainis Gražvydas PoÅ¡kus Virginija Žindulienė