9bfe1db3-95b6-4dca-a82f-d4bf5e789d02 · Tauragės apylinkės teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. II-52-220/2020 Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00133-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6.; 21.10.3.; 21.10.4.; 21.10.5.; 21.13.3. (S) TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2020 m. liepos 3 d. Tauragė Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėjas Edmundas Žukauskas, sekretoriaujant posėdžių sekretorei Virginijai Juodžentienei, dalyvaujant pareiškėjui M. V. ir atstovui advokatui Linui Kuprusevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo M.

V. skundÄ dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – Tauragės AVPK) 2020 m. gegužės 20 d. nutarimo panaikinimo ir administracinio nusižengimo bylos nutraukimo. Teismas n u s t a t ė : M. V. praÅ¡o panaikinti 2020 m. gegužės 20 d. Tauragės AVPK nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-1134-2020, kuriuo jis nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių kaip neteisėtÄ ir nepagrįstÄ bei administracinio nusižengimo bylÄ jo atžvilgiu nutraukti nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo požymių.

Skunde nurodė, kad ji nubaustas už tai, kad 2020 m. gegužės 1 d. 15:41 val. Vytauto g. Tauragėje vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam 15:56 val. buvo nustatytas lengvas 0,46 promilės girtumo laipsnis ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 nutarimu Nr. 1950, 5 ir 14 punktus. Tačiau iš administracinio nusižengimo byloje esančio alkotesterio tikrinimo žurnalo matyti, kad pareiškėjo neblaivumas 2020 m. gegužės 1 d. buvo tikrintas du kartus: 15:56 val. nustatytas 0,46 promilės neblaivumas, o 16:13 val. nustatytas 0,40 promilės neblaivumas.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo nebuvo paimtas paaiÅ¡kinimas apie įvykio aplinkybes, o policijos pareigÅ«nai patys savo iniciatyva atliko antrÄ jį patikrinimÄ alkotesteriu nurodydami, kad Å¡alyje galiojant paskelbtam karantinui, gyventojai nuolat naudoja dezinfekcinį skystį ir kitas dezinfekuojančias priemones dėl kurių alkotesterio parodymai gali bÅ«ti netikslÅ«s, todėl jie visuomet duoda asmeniui pÅ«sti į alkotesterį antrÄ kartÄ , praėjus ne mažiau nei 15 minučių nuo pirmo patikrinimo. Atlikus antrÄ jį patikrinimÄ , kaip to reikalauja alkotesterio naudojimo instrukcija, net nepritaikius paklaidos pareiÅ¡kėjui buvo nustatytas leistinas alkoholio kiekis, o bÅ«tent 0,40 promilės, kuriam esant asmuo gali vairuoti transporto priemonę.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kilus abejonėms dėl jo neblaivumo, policijos pareigÅ«nai nesiėmė jokių veiksmų paÅ¡alinti abejones, nustatyti konkretų ir abejonių nekeliantį neblaivumo laipsnį, nepristatė pareiÅ¡kėjo į gydymo įstaigÄ , kad bÅ«tų paimtas jo kraujas, nesiėmė kitų priemonių pareiÅ¡kėjo neblaivumui patvirtinti ar paneigti, nesiaiÅ¡kino pareiÅ¡kėjo galimo neblaivumo aplinkybių ir priežasčių, kodėl dviejų patikrinimų alkotesteriu rezultatai esmingai skiriasi.

Vietoje to pareigÅ«nai pareiÅ¡kėjui surašė administracinio nusižengimo protokolÄ bei sustabdė pareiÅ¡kėjo teisę vairuoti transporto priemones iki tol, kol administracinio nusižengimo byloje įsiteisės galutinis sprendimas. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ Tauragės AVPK pareigÅ«nas taip pat Å¡ių abejonių nepaÅ¡alino, nenustatė ir nebandė nustatyti priežasčių, kodėl dviejų patikrinimų alkotesteriu rezultatai skiriasi, nesiaiÅ¡kino galimo pareiÅ¡kėjo neblaivumo aplinkybių, tai yra neiÅ¡tyrė administracinio nusižengimo bylos pilnėtinai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai.

Skundžiamame nutarime net nėra pritaikyta alkotesterio paklaida, taip pat visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kuo vadovaujantis yra nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas pripažino padaręs ANK numatytÄ administracinį nusižengimÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo jį iÅ¡aiÅ¡kinti. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas palaikė skunde nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad administracinio nusižengimo protokolo suraÅ¡ymo dienÄ buvo grįžęs iÅ¡ darbo, pavalgė ir iÅ¡gėrė vienÄ skardinę alaus ir po to iÅ¡ karto iÅ¡važiavo.

Išvažiavo iš Tauragėje esančios Mažvydo gatvės į Vytauto gatvę. Sustojo prie šviesoforo, kadangi degė raudonas šviesoforo signalas. Policijos pareigūnai atvažiavo iš Dariaus ir Girėno gatvės ir pravažiavo pro šalį, tačiau apsisuko ir sustojo jam už automobilio galo. Kai užsidegė žalias šviesoforo signalas jam pradėjus važiuoti, policijos pareigūnai įjungė švyturėlius, taip jį įspėdami, kad reikia sustoti. Jie sustojo prekybos centro „Topo centras“ stovėjimo aikštelėje.

Priėjęs policijos pareigÅ«nas paprašė pateikti dokumentus. Jis juos padavė. Tada liepė pasitikrinti neblaivumÄ . Jis pareigÅ«nams nesakė, kad buvo gėręs alaus. Nuo sustabdymo iki pÅ«timo praėjo gal kokia minutė. PapÅ«tus pirmÄ kartÄ pareigÅ«nas paklausė ar galės papÅ«sti antrÄ kartÄ , kadangi tai susiję su karantinu. Praėjus 15 minučių nuo pirmojo pÅ«timo jis įpÅ«tė 0,40 promilės, tačiau pareigÅ«nai pasakė, kad vadovausis pirminiais alkotesterio parodymais, nes jiems pirmi parodymai yra svarbiausi.

Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu jis pareigÅ«nui pasakė, kad iÅ¡gėrė vienÄ skardinę alaus. Mano, kad pareigÅ«nai nepagrįstai vadovavosi pirminiais alkotesterio parodymais, kadangi remiantis teismų praktika visos abejonės turėtų bÅ«ti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Policijos pareigÅ«nai nesiėmė jokių papildomų priemonių siekiant patvirtinti ar paneigti, kad visgi pirminiai alkotesterio parodymai buvo teisingi, todėl nesant visų administracinės atsakomybės sÄ lygų, kad bÅ«tų galima patraukti administracinė atsakomybėn pareiÅ¡kėjÄ , nutarimas laikomas neteisėtu, nes nebuvo įrodyta pareiÅ¡kėjo kaltė.

Taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ Tauragės AVPK pareiÅ¡kėjo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas – 1064,80 Eur advokato pagalbai apmokėti. Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Atsiliepimu prašė skundÄ atmesti, palikti galioti priimtÄ nutarimÄ . Nurodė, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ , pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, jog buvo iÅ¡gėręs vienÄ skardinę alaus su padarytu nusižengimu sutiko, ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, dėl ko jam buvo paskirta minimali bauda.

PareiÅ¡kėjas iÅ¡ esamų aplinkybių yra nenuoÅ¡irdus ir meluoja, nes teigė protokole, kad alkoholio nevartojo, o po to nagrinėjant bylÄ nevienodai aiÅ¡kino suvartoto alkoholio kiekį (gėrė vienÄ skardinę alaus, gėrė pusantros skardinės alaus). Nurodo, kad pareiÅ¡kėjui antrÄ kartÄ nustatant 0,40 promilės neblaivumÄ , praėjo 32 minutės po nusižengimo padarymo, todėl vertinant Å¡ias aplinkybes akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjas vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus. Skunde klaidingai nurodoma, kad po alkoholio vartojimo reikia palaukti ne trumpesnį nei 20 min. laiko tarpÄ , kad burnoje užsilikęs alkoholis neiÅ¡kreiptų prietaiso parodymų, kadangi alkotesterio ALCOTEST 7510, kuriuo pareiÅ¡kėjui buvo nustatytas neblaivumas instrukcijoje yra numatyta, kad turi praeiti ne trumpesnis nei 15 minučių laiko tarpas po paskutinio alkoholio vartojimo.

Taip pat pažymėtina, kad minėtas alkotesteris turi funkcijÄ aptikti alkoholį burnoje ir tokiu atveju neblaivumo prietaisas nefiksuoja. Teismas k o n s t a t u o j a : Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) jÄ paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016). Teismų praktikoje ne kartÄ akcentuota, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK atitinkame straipsnyje įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma – administracinio nusižengimo sudėtis. Iš skunde nurodytų motyvų bei teismo posėdžio metu duotų pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad esant skirtingiems alkotesterio parodymams, policijos pareigūnai vadovavosi pirminiais alkotesterio parodymais, nustatant, kad pareiškėjas buvo neblaivus. Taigi, būtina nustatyti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.

Nustatyta, jog pareiÅ¡kėjui suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2020 m. gegužės 1 d. 15:41 val. Vytauto g. Tauragėje vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus, kai jam 15:56 val. buvo nustatytas lengvas 0,46 promilės girtumo laipsnis. Tauragės AVPK nurodo, kad pareiÅ¡kėjas yra nenuoÅ¡irdus ir meluoja, kadangi nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ nurodė, kad iÅ¡gėrė vienÄ skardinę alaus ir iÅ¡važiavo, vėliau pusantros, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad, visgi, pareiÅ¡kėjas nei nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ Tauragės AVPK, nei teikiant skundÄ neneigė, kad iÅ¡ vis nevartojo alkoholio.

Pareiškėjas pripažino, kad grįžęs iš darbo valgydamas išgėrė alaus ir tada išvažiavo. Dėl to, kad jis skirtingai nurodė išgerto alkoholio kiekį, negalima laikyti esmine aplinkybe dėl jo pripažinimo vairavusiu automobilį neblaiviam. Iš byloje pateikto neblaivumo matavimo žurnalo matyti, kad pareiškėjui neblaivumas tikrintas du kartus. Pirmasis patikrinimas atliktas 15:56 val. ir pareiškėjui nustatytas 0,46 promilės neblaivumas bei antrasis patikrinimas alkotesteriu atliktas 16:13 val. pareiškėjui nustatytas 0,40 promilės neblaivumas.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens bÅ«senÄ vairavimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-628/2018), todėl sutiktina su Tauragės AVPK nurodyta aplinkybe, kad tikrinant asmens neblaivumÄ Ä¯vykio vietoje, geriausiai atspindima asmens bÅ«sena vairavimo metu. Nustatant asmens neblaivumÄ turi bÅ«ti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – taisyklių) nuo 2016 m. gegužės 18 d. galiojančia redakcija bei 2019 m. kovo 25 d.

Lietuvos policijos Generalinio komisaro įsakymu Dėl Policijos pareigÅ«nų veiksmų nustatant asmens neblaivumÄ ar apsvaigimÄ tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo Nr. 5-V-242 (toliau – tvarkos apraÅ¡as). Taisyklių 4 punkte nurodyta, kad Policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigÅ«nai per tikrinimÄ nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iÅ¡kvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbÅ«t padaryta didelė turtinė žala, – 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimÄ .

Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimÄ nustatyta asmens iÅ¡kvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iÅ¡ nustatytų per pirmÄ jį ir pakartotinį tikrinimÄ . Taip pat tÄ pačiÄ nuostatÄ atkartoja tvarkos apraÅ¡o 5.5 punktas, kuriame nurodyta, kad policijos pareigÅ«nas per tikrinimÄ nustatęs, kad įtariamo neblaivumu vairuotojo iÅ¡kvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbÅ«t padaryta didelė turtinė žala, – 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimÄ .

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo situacija neatitinka nei vienos iÅ¡ taisyklių ir tvarkos apraÅ¡e nurodytų nuostatų, tačiau kaip matyti iÅ¡ alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo iÅ¡raÅ¡o, pareigÅ«nai pareiÅ¡kėjui davė pasitikrinti neblaivumÄ antrÄ kartÄ nors pagal galiojančiÄ tvarkÄ , to neprivalėjo daryti. Pasak pareiÅ¡kėjo, pareigÅ«nai antrÄ kartÄ davė pÅ«sti, nes nurodė, kad dėl Å¡alyje paskelbto karantino ir žmonių dažnai naudojamų dezinfekavimo priemonių alkotesterio parodymai gali bÅ«ti netikslÅ«s. PareiÅ¡kėjas taip pat paaiÅ¡kino, kad tikrinant jo blaivumÄ , pareigÅ«nams nenurodė, kad yra gėręs alaus, tai iÅ¡ esmės patvirtina suraÅ¡ytame administracinio nusižengimo protokole esantis įraÅ¡as, kuriame pareiÅ¡kėjas nurodė, kad nevartojo alkoholinių gėrimų.

Vadovaujantis alkotesterio Alcotest 7510, kuriuo buvo atlikti tikrinimai, instrukcija, prieÅ¡ tikrinant asmenį bÅ«tina palaukti ne trumpesnį nei 15 minučių laiko tarpÄ nuo paskutinio oralinio alkoholio vartojimo (b. l.

68) Sutiktina su Tauragės AVPK nurodyta aplinkybe, kad pareiškėjas skunde klaidingai nurodo, kad turi praeiti ne mažiau nei 20 minučių. Pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė grindžiama Alkopro.lt internetinio puslapio informacija, tačiau minėtame puslapyje nenurodyta, kokiam konkrečiam alkotesteriui taikomos šios naudojimo taisyklės. Be to, iš pareiškėjo pateiktos specialisto išvados taip pat matyti, kad išvadoje pateiktas ne Alcotest 7510 alkotesterio naudojimo instrukcija, tačiau alkotesterio „lion alcometer 500“, tai yra visai kito alkotesterio nei, kad buvo tikrinamas pareiškėjas instrukcija, todėl teismas vadovaujasi Tauragės AVPK pateikta alkotesterio instrukcija, kurioje nurodoma, kad prieš tikrinant asmenį būtina palaukti ne mažiau kaip 15 minučių.

Taip pat pabrėžtina, kad alkotesterio instrukcijoje taip pat nurodyta, jog, jeigu matavimo rezultatas teigiamas (pareiÅ¡kėjo atveju nustatyta 0,46 promilės), rekomenduojama atlikti pakartotinį matavimÄ po 10-15 minučių matavimo rezultatui patvirtinimui ( kaip matyti antrÄ kartÄ pareiÅ¡kėjui nustatyta 0,40 promilės) (b. l. 72), todėl gali bÅ«ti paaiÅ¡kinama, kad policijos pareigÅ«nai, (vertinant pagal pareiÅ¡kėjo parodymus, jog jie davė pareiÅ¡kėjui antrÄ kartÄ nusistatyti girtumÄ dėl pirminių parodymų abejonių ryÅ¡ium su koronoviruso plitimo prevencija), duodami po 15 minučių pÅ«sti antrÄ kartÄ , nors tai nėra numatyta taisyklėse ir tvarkos apraÅ¡e ir nėra jiems privaloma, norėdami įsitikinti alkotesterio pirminiais parodymais, vadovavosi logiÅ¡ku samprotavimu ir alkotesterio instrukcijÄ .

ANK nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigÅ«nus) įpareigoja visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai, objektyviai iÅ¡tirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindÄ kilti administracinei atsakomybei ir taikyti asmeniui, padariusiam teisės pažeidimÄ , administracinės atsakomybės poveikio priemones. Administracinė nuobauda gali bÅ«ti skiriama tik asmens veikoje nustačius nusižengimo sudėtį, o jos nenustačius, administracinė teisena turi bÅ«ti nutraukta.

ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius. Jeigu padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, neteisėtas yra pats vairavimo esant neblaiviam faktas. Taigi Å¡io numatyto pažeidimo sudėties bÅ«tinas požymis yra asmens neblaivumas. Teismų praktikoje ne kartÄ konstatuota, jog pagal Å¡iÄ normÄ asmuo gali bÅ«ti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę, asmuo buvo neblaivus – turi bÅ«ti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis (2013 m. gegužės 14 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-12-2013). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014 ).

ANK 567 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal šį kodeksÄ Ä¯galiotas institucijos pareigÅ«nas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimÄ , privalo imtis visų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laikÄ iÅ¡tirtos veikos aplinkybės. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimÄ administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

IÅ¡ aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas institucijos pareigÅ«nas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi iÅ¡skirtinę kompetencijÄ bei pareigÄ imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje bÅ«tų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog bÅ«tų galima operatyviai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingÄ sprendimÄ . Atsižvelgiant į aukščiau paminėtÄ teisinį reguliavimÄ , teismas laiko, kad esant dviem skirtingiems parodymams policijos pareigÅ«nai turėjo imtis papildomų priemonių numatytų taisyklių 8, 8.1, 8.2, 8.3 ir 9 punktuose - įvertinti bendrÄ asmens bÅ«klę, o neturint objektyvių galimybių (nagrinėjamu atveju alkotesteriu nustatyti skirtingi parodymai) nustatyti asmens neblaivumÄ esant prieÅ¡taravimams to paties prietaiso parodymams, siųsti asmenį į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ atlikti medicininės apžiÅ«ros, tačiau kaip matyti iÅ¡ administracinio nusižengimo bylos medžiagos, kilus prieÅ¡taravimams tarp prietaiso parodymų, pareigÅ«nai jokių kitų veiksmų nesiėmė ir vadovavosi pirminiais alkotesterio parodymais.

Tauragės AVPK nurodo, nuo pareiÅ¡kėjo sustabdymo iki antro tikrinimo praėjo 32 minutės, todėl vertinant visÄ aplinkybių visumÄ , akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjas vairavo neblaivus. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad siekiant nustatyti ar asmuo vairavo neblaivus yra svarbus alkotesterio tikrinimo momento rezultatas,( pareiÅ¡kėjui girtumas 0,46 promilių nustatyta 15,56 val.) ir tai kada prieÅ¡ patikrinimÄ asmuo vartojo alkoholį. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų matyti, kad jis alkoholį ( alų) vartojo maždaug prieÅ¡ penkias minutes iki jo sustabdymo ir jį tikrino maždaug po minutės laiko.

Visais atvejais nustatinėjant asmens neblaivumÄ bÅ«tini alkotesterio tikrinimo rezultatai, kurių pagrindu konstatuojamas konkretus neblaivumo laipsnis, nes bÅ«tent Å¡is rezultatas ir leidžia asmenį patraukti administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Atsižvelgiant į tai, kad buvo antrÄ kartÄ nustatinėjamas girtumo patikrinimas ir jis nevirÅ¡ijo leistina promilių ribÄ , todėl laikytina, kad laiko tarpas (nurodytos 32 min.) reikÅ¡mės neturi, nes iÅ¡ esmės buvo nustatyta leistina neblaivumo riba, kuria dėl Å¡iame nutarime nurodytų aplinkybių, turėjo bÅ«ti vadovaujamasi mažiausia iÅ¡ nustatytų per pirmÄ jį ir pakartotinį tikrinimÄ .

Be to, neaiÅ¡ku iÅ¡ kur buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas vairavo automobilį neblaivus 15,41 min., nes byloje nėra jokių duomenų apie tai. Pažymėtina ir tai, kad nėra jokio teisinio pagrindo, kodėl pareigÅ«nai nusprendė vadovautis pirminiais alkotesterio parodymais. Taisyklėse, kuriomis vadovaujasi pareigÅ«nai tikrindami asmenų neblaivumÄ , yra tik nurodyta, kad tais atvejais, kai pakartotinai asmeniui nustatinėjamas neblaivumas ir pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimÄ nustatyta asmens iÅ¡kvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iÅ¡ nustatytų per pirmÄ jį ir pakartotinį tikrinimÄ (taisyklių 4 punktas, tvarkos apraÅ¡o 5.5 punktas).

Visuotinai yra žinoma, jog paprastai žmogaus organizmas per valandÄ paÅ¡alina 0,2-0,15 proc. alkoholio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-4-2014; 460 psl., 2003 m., „Psichiatrija“, mokslinis redaktorius Dembinskas A.). IÅ¡ pareiÅ¡kėjo byloje pateiktos Teismo medicinos konsultacinės specialisto iÅ¡vados Nr. 0150/20 matyti, kad specialistas taip pat nurodė, kad daugiausia žmogaus organizmas paÅ¡alina 0,2 promilės/val., o apskaičiavus pareiÅ¡kėjo atvejį pagal pareiÅ¡kėjui atliktus tikrinimus nustatyta, kad alkoholio eliminacija organizme siekia 0,21176 promilės/val.

Å iÄ aplinkybę specialistas aiÅ¡kina galimu aparatÅ«ros netobulumu ar alkoholio garų buvimu burnoje, todėl tai dar kartÄ patvirtina, kad pareigÅ«nai abejodami pareiÅ¡kėjo neblaivumu, pagrįstai kaip tai rekomenduoja alkotesterio instrukcija atliko pakartotinį patikrinimÄ , tačiau iki galo nepaÅ¡alino kilusių abejonių dėl pareiÅ¡kėjo neblaivumo. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iÅ¡ įvairių Å¡altinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iÅ¡ duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių (Klaipėdos apygardos teismo 2016-03-18 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-184-606/2016).

Pažymėtina, jog kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka darytį iÅ¡vadÄ apie asmens kaltumÄ ir skirti administracinę nuobaudÄ . Tiriant ir nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ Tauragės AVPK pareigÅ«nai nesilaikė ANK reikalavimų, nesurinko, visapusiÅ¡kai neiÅ¡tyrė ir neįvertino visų svarbių bylai įrodymų, nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp jų, nesprendė dėl jų leistinumo kriterijaus.

Tokiu būdu Tauragės AVPK priimtas procesinis sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu (2018 m. gegužės 17 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-205-348/2018). Įvertinus minėtas aplinkybes konstatuojama, jog byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad pareiškėjo veiksmuose yra ANK 422 straipsnio 5 dalies sudėties požymių, todėl administracinio nusižengimo byla jo atžvilgiu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį nutrauktina, kadangi, remiantis teismų praktika, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis (2018 m. kovo 2 d.

Vilniaus apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-85-211/2018; 2019 m. gegužės 16 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-224-245/2019). Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda. Procesinis sprendimas negali bÅ«ti pagrįstas prielaidomis, spėjimais ar nuojauta. Å iuo konkrečiu atveju, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N143-1083/2012;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-9-976/2020). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog pareiÅ¡kėjas padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytÄ nusižengimÄ , todėl administracinio nusižengimo byla dėl minėto nusižengimo padarymo nutrauktina, nenustačius pareiÅ¡kėjo veikoje Å¡io nusižengimo įvykio ir sudėties. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o priteisti jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas advokato pagalbai, kurios sudaro 1064,80 Eur pagal pateiktÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija NIP Nr. 40345.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo praÅ¡omÄ priteisti sumÄ sudaro advokato teisinės paslaugos 4 valandos, kurių bendra suma 560 Eur be PVM, kelionės laikas 4 valandos, kurių bendra suma sudaro 280 Eur be PVM, bei kelionės iÅ¡laidos 40 Eur be PVM. Pažymėtina, kad Å¡iuo metu galiojantis ANK nenumato asmenims aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tos galimybės atgauti iÅ¡laidas, patirtas nuginčijus institucijos paskirtÄ administracinę nuobaudÄ . Nagrinėjamu atveju praÅ¡ymo atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas iÅ¡laidas nagrinėjimas yra reglamentuotas ANK 666 straipsnyje ir subsidiariai taikytinose BPK normose.

Å iuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ (administracinio nusižengimo bylÄ ), atlyginimas civiline tvarka pateikiant ieÅ¡kinį nėra galimas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo turi bÅ«ti sprendžiama nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-686/2017).

IÅ¡ aptarto teisinio reguliavimo galima daryti iÅ¡vadÄ , kad kiekvienam asmeniui privalo bÅ«ti atlyginama patirta žala, kilusi dėl jo teisių ir laisvių pažeidimo, kurias gina įstatymai, Lietuvos Respublika Konstitucija ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Tačiau tais atvejais, kada asmuo patiria iÅ¡laidas teisinėms paslaugoms siekdamas įstatymų nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises ar laisves, jų kompensavimo privalo bÅ«ti siekiama vadovaujantis teismo procesÄ reglamentuojančiomis specialiomis normomis, kurios įtvirtina teismo iÅ¡laidų atlyginimo taisykles.

Å is principas yra vyraujantis Lietuvos teisės sistemoje, juo vadovaujamasi ir nagrinėjant bylas administraciniuose teismuose dėl žmogaus teisių pažeidimų, kuriose asmeniui apgynus savo pažeistas teises teismo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal specialias Administracinių bylų teisenos įstatymo normas. Å iuo principu vadovaujamasi ir civiliniame procese (iÅ¡ Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio galima matyti, kad dėl teismo iÅ¡laidų paskirstymo sprendžia bylÄ , kurioje buvo patirtos tos iÅ¡laidos, nagrinėjęs teismas), baudžiamajame procese (tokia pati iÅ¡vada darytina ir pagal BPK 105 straipsnį), todėl Å¡iuo atveju nėra pagrindo taikyti iÅ¡imties dėl administracinių nusižengimų bylų.

TokiÄ iÅ¡vadÄ priėmė ir Europos žmogaus teisių teismas (toliau – EŽTT) 2020 m. vasario 18 d. sprendime Černius ir Rinkevičius prieÅ¡ LietuvÄ (peticijų Nr. 73579/17 ir Nr. 14620/18. EŽTT konstatavo, kad Lietuva pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio (teisė į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ ) 1 dalį, kadangi Lietuvos teismai atsisakydami atlyginti pareiÅ¡kėjų administracinio teisės pažeidimo byloje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas ir taip sudarė kliÅ«tis tinkamai realizuoti pareiÅ¡kėjų teisę kreiptis į teismÄ .

Dėl to teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas pagrįstai praÅ¡o priteisti jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas administracinio nusižengimo byloje. EŽTT manymu galimybė vertinti patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų proporcingumÄ yra sudaryta ir vadovaujantis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija).

Sprendžiant klausimÄ dėl minėtų iÅ¡laidų pagrįstumo svarbu atsižvelgti į EŽTT paminėtas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų rekomendacijų 3 punktÄ , kuriame nustatyta, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitÄ vietovę negu registruota advokato darbo vieta, turėtos iÅ¡laidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės iÅ¡laidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Å ios iÅ¡laidos iÅ¡ Å¡alies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iÅ¡ kitos vietovės dalyvavimas byloje bÅ«tinas. Nagrinėjamu atveju nėra nustatytas nė vienas kriterijus, kai turėtų bÅ«ti atlyginamos advokato kelionės iÅ¡laidos, nes advokatas į kitÄ nei jo darbo vietovę vyko savo iniciatyva, byloje taip pat nenustatyta, kad dėl bylos teismingumo ypatumų, reikiamos specializacijos ir pan., dėl ko advokato iÅ¡ kitos vietovės dalyvavimas byloje buvo bÅ«tinas.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atstovo advokato patirtos išlaidos dėl kelionės laiko ir kelionės išlaidų sumos nepriteistinos (2018 m. birželio 11 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-964-390/2018; 2019 m. spalio 3 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-954-613/2019), o likusioje dalyje dėl teisinių paslaugų suteikimo, kurios sudaro 560 Eur be PVM laikytinos pagrįstomis, atitinkančiomis Rekomendacijų 8.10 punkto reikalavimus ir priteistinos iš Tauragės AVPK, pareiškėjo naudai.

Viso priteistina suma iÅ¡ Tauragės AVPK sudaro 560 Eur + (560 Eur x 21 procentas) = 677,60 Eur. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 666 straipsniu, teismas n u t a r i a : M. V. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2020 m. gegužės 20 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-1134-2020 ir administracinio nusižengimo teisenÄ M.

V. nutraukti. Priteisti iÅ¡ Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, įmonės kodas 190453332, 677,60 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt septynis eurus, 60 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas pareiÅ¡kėjo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai. Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mus. Teisėjas Edmundas Žukauskas