9bfde4e4-40ee-47b3-9a83-25decf74d1dc · Kauno apygardos teismas

                                                    Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-756-594/2015Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-07860-2014-0                                                                 Procesinio sprendimo kategorija:              45.10.; 79.1. (S)                                                                                                KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                              2015 m. liepos 29 d.                                                                        Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A.

U. (toliau - A. U.) apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nutarties A. U. administracinio teisės pažeidimo byloje, n u s t a t ė : 2014 m. rugsėjo 30 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialisto nutarimu A. U. už pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 1242 str. 1 d., paskirta 600 Lt (173 eurų) bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 4 (keturiems) mėnesiams.

Jis buvo nubaustas už tai, kad 2013 m. gruodžio 15 d., 17.43 val. vairavo transporto priemonę „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvažiuodamas iÅ¡ Å¡alutinio kelio į pagrindinį keliÄ nedavė kelio transporto priemonei važiuojančiai pagrindiniu keliu, privertė jÄ staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį, taip pat trukdė aplenkti lenkiančiai transporto priemonei didindamas važiavimo greitį, tuo sukeldamas pavojų eismo ir kitų žmonių saugumui.Nesutikdamas su priimtu nutarimu, A.

U. pateikė skundÄ Kauno apylinkės teismui, kuris 2015 m. birželio 18 d. nutartimi skundÄ atmetė. Skundu apygardos teismui A. U. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ jo atžvilgiu nutraukti.Apelianto teigimu, tiek Institucijai priimant nutarimÄ , tiek ir pirmosios instancijos teisme buvo netinkamai taikytos ATPK 35 str. atitinkamų dalių ir ATPK 250 str. 1 d. 7 p. nuostatos. Sutinkamai su teismų praktika, priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per ATPK 35 str. nustatytÄ terminÄ nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimÄ jokios reikÅ¡mės neturi.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi bÅ«ti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigÅ«nų pareigų atlikimo. Nors, remiantis pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, Institucija pratęsė administracinės nuobaudos skyrimo A. U. terminÄ , vadovaudamasi atitinkamomis ATPK 35 str. nuostatomis, tačiau apeliantas su tokiu argumentu nesutinka. Jo teigimu, nutarimas pratęsti administracinės nuobaudos terminÄ buvo priimtas 2014 m. birželio 16 d., tuo tarpu pažeidimo padarymo laikas, užfiksuotas administracinio teisės pažeidimo protokole – 2013 m. gruodžio 15 d., kas rodo, jog net ir pratęsiant ATPK 35 str. nustatytÄ nuobaudos skyrimo terminÄ , ATPK 35 str. nuostatos vis tik buvo pažeistos.Pabrėžiama ir tai, kad dar 2014 m. birželio 12 d. buvo pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato specialistei R.

A. ir visam Kelių policijos valdybos skyriui, praÅ¡ant perduoti administracinio teisės pažeidimo bylÄ nagrinėti kitam policijos padaliniui, tačiau tarnybiniame praneÅ¡ime Å¡is pagrindas buvo nutylėtas. Pirmosios instancijos teisme taip pat buvo keliamas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus virÅ¡ininko A. B. Å¡aliÅ¡kumo klausimas, tačiau Institucijos atstovas į jam pareikÅ¡tÄ nuÅ¡alinimÄ atsikirto, esÄ jam niekas negali reikÅ¡ti nuÅ¡alinimų, o pirmosios instancijos teismas tokiÄ pozicijÄ palaikė.

Tuo tarpu ant nutarimo pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminÄ administracinio teisės pažeidimo byloje yra jau minėto A. B. 2014 m. birželio 16 d. rezoliucija, t. y. abu asmenys, kuriems buvo pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas, iÅ¡sprendė administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo klausimÄ nors, kaip matyti iÅ¡ tolesnės administracinio teisės pažeidimo teisenos eigos, jie nusiÅ¡alino, kadangi tolesnis administracinio teisės pažeidimo tyrimas buvo perduotas kitiems Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos padaliniams.

Å ios aplinkybės (tiek dėl termino praleidimo, tiek dėl asmenų, kurie priėmė sprendimÄ pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminÄ Å¡aliÅ¡kumo), A. U. vertinimu, reiÅ¡kia, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas neteisėtai.Apeliaciniame skunde akcentuojama ir tai, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai netinkamai ir nepagrįstai pripažino įrodymais tokius duomenis, kurie neatitinka reikalavimų, keliamų įrodymams bei tokiais duomenimis rėmėsi, atmesdamas pareiÅ¡kėjo skundÄ .

Pabrėžiama, kad vaizdo įraše nematyti automobilio „Lexus“ vairuotojo lyties, kadangi veiksmas vyksta tamsiu paros metu, automobilio stiklai yra tamsinti, vairuotojo nematyti iš viso. Be to ir anoniminiame pranešime, kurio pagrindu buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, nėra nurodyta tariamo pažeidėjo lytis, t. y. neparašyta ar automobilį „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo vyras, ar moteris, ar iš viso pagal tokius duomenis, kokie pateikiami anoniminiame pranešime, įmanoma nustatyti galimo pažeidėjo duomenis.

Apelianto vertinimu, administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu netinkamai buvo atliktas ir atpažinimas iÅ¡ nuotraukų ir nors pirmosios instancijos teismas tokiai jo pozicijai pritarė, tačiau vis tik nepagrįstai konstatavo, kad Å¡i aplinkybė esminės reikÅ¡mės neturi. Nesutinkant su tokia apylinkės teismo iÅ¡vada, nurodoma, kad pagal BPK 192 ir 194 straipsnių reikalavimus, atpažintinas asmuo turi bÅ«ti parodomas kartu su tais pačiais tos pačios lyties asmenimis, kuo panaÅ¡esniais į atpažintinÄ arba parodomų atpažinti daiktų ar objektų skaičius (jeigu atpažįstama iÅ¡ kartotekų), taip pat turi bÅ«ti ne mažesnis, negu trys.

Pradiniame anoniminiame praneÅ¡ime asmens, vairavusio automobilį „Lexus“ lytis nebuvo nurodyta. Tuo tarpu pagal administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagÄ , E. B. 2014 m. kovo 13 d. paaiÅ¡kinime nurodė, jog vairuotojas į pateiktÄ nuotraukoje vyriÅ¡kį panaÅ¡us iÅ¡ plaukų ilgio, kirpimo, veido formos kvadratinės, vairuotojas buvo pilnesnio veido, t. y. storesnių žandų. Pagal pateiktÄ nuotraukÄ vyriÅ¡kis truputėlį atrodo jaunesnis ir kÅ«desnis, nei buvo vairuotojas. G. J. nenurodė jokių reikÅ¡mingų atpažinimui identifikuojančių duomenų, pažymėdama tik tiek, kad ji aiÅ¡kiai matė, jog vairavo vyras, plaukų kirpimas nebuvo ilgas, apkirpta virÅ¡ ausų, tamsių plaukų, veido forma kvadratinė, veidas vidutinio stambumo.

Apklausiami teisme, liudytojai patvirtino, kad jiems abiem tuo pačiu metu buvo parodytas atpažinti vienintelis vyriÅ¡kos lyties asmuo, t. y. pareiÅ¡kėjas, jo nuotraukÄ paimant iÅ¡ policijos duomenų bazės. Toks asmens atpažinimas, koks jis vyko administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos metu, apelianto įsitikinimu, jokiu bÅ«du negali bÅ«ti laikomas atitinkančiu įstatymo reikalavimus, dėl ko, jokiu procesiniu rezultatu iÅ¡ tokio procesinio veiksmo negali bÅ«ti remiamasi.Pasak A. U., visiÅ¡kai netinkamai pirmosios instancijos teismas motyvavo ir dėl A.

U. parodymų teisinės reikÅ¡mės. Ji turėjo pagrindÄ tiek atsisakyti duoti parodymus prieÅ¡ jį, kadangi yra A. U. mama, taip pat jos statusas leido jai tÄ daryti, kadangi pagal jos pačios paaiÅ¡kinimus ji pati vairavo automobilį „Lexus“ tariamo administracinės teisės pažeidimo padarymo metu. Dėl jos procesinio statuso Institucija jokių sprendimų nepriėmė, pirmosios instancijos teismas tam taip pat jokio dėmesio nesuteikė.Be to, pabrėžiama ir tai, kad pagal pateiktÄ vaizdo medžiagÄ nematyti, jog automobilio, iÅ¡ kurio buvo daromas vaizdo įraÅ¡as, vairuotojui ar keleiviams, jau nekalbant apie kitus eismo dalyvius, bÅ«tų kilusi kokia nors grėsmė.

Nėra jokių duomenų, kokiu greičiu važiavo automobilis, kuriame buvo įrengtas vaizdo registratorius, tačiau matyti, kad transporto priemonė važiuoja labai greitai. Nematyti jokios bÅ«tinybės lenkti kitÄ automobilį, taip pat nematyti, kad lenkiamos transporto priemonės vairuotojas bÅ«tų padidinęs greitį, kadangi jokių duomenų apie vairuojamų automobilių greitį nepateikiama. Juo labiau, automobilis, kuriame buvo įrengtas vaizdo registratorius, neturėjo jokios galimybės lenkti kitÄ automobilį, kadangi, visų pirma, iÅ¡ priekio važiavo ir kitų automobilių ir tokie automobilio, kuriame buvo įrengtas vaizdo registratorius, veiksmai, pažeidė KET 141.3-141.5 p. reikalavimus.

Pažymima, kad iÅ¡važiavimo iÅ¡ prekybos centro aikÅ¡telės sankryžoje su pagrindiniu keliu pagrindiniame kelyje yra įrengta greitėjimo juosta, todėl jokios kliÅ«ties automobiliui, kuriame buvo įrengtas vaizdo registratorius, nebuvo. Toje kelio vietoje, ypač tamsoje, lenkti nėra saugu, nes kelias yra pakankamai siauras. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba pateikė atsiliepimÄ Ä¯ A. U. apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡oma Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistÄ ir apeliacinio skundo netenkinti.A.

U. apeliacinis skundas netenkinamas.Pagal ATPK 30211 str. 1 d. nuostatas, apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumÄ . Å iame kontekste pažymėtina, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas prieÅ¡ingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytÄ valdymo tvarkÄ , už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindÄ kilti administracinei atsakomybei, prieÅ¡ingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Sutinkamai su ATPK 256 str. nuostatomis, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigÅ«nai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti. Pagal ATPK 257 str., organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone.

Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014).Šių duomenų kontekste analizuojant administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei skundžiamos nutarties turinį, matyti, kad visos aplinkybės, turinčios reikšmės apelianto veiksmų kvalifikavimui buvo ištirtos, teismo įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, pagrindžiančiais A.

U. kaltę padarius jam inkriminuojamÄ teisės pažeidimÄ . Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo sprendimÄ remiantis apeliaciniame skunde pateiktais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens samprotavimais apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes bei, jo vertinimu, padarytus esminius procesinius administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pažeidimus, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.Pagal ATPK 1242 str. 1 d. (redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu), transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingÄ situacijÄ , tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudÄ vairuotojams nuo keturių Å¡imtų iki aÅ¡tuonių Å¡imtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki Å¡eÅ¡ių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudÄ nuo vieno tÅ«kstančio iki dviejų tÅ«kstančių litų.

Komentuojamame ATPK straipsnyje įtvirtintas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sutinkamai su 2014 m. birželio 18 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu, A. U. buvo inkriminuotas už tai, kad jis 2013 m. gruodžio 15 d., 17.43 val. vairavo transporto priemonę „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvažiuodamas iÅ¡ Å¡alutinio kelio į pagrindinį keliÄ nedavė kelio transporto priemonei važiuojančiai pagrindiniu keliu, privertė jÄ staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį, taip pat trukdė aplenkti lenkiančiai transporto priemonei didindamas važiavimo greitį, tuo sukeldamas pavojų eismo ir kitų žmonių saugumui, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 158 p. ir 143 p. reikalavimus.

Å iuo aspektu pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklių 143 p. (redakcija, galiojusi nuo 2013-01-19) inter alia įtvirtintas draudimas lenkiamos transporto priemonės vairuotojui trukdyti aplenkti didinant važiavimo greitį arba kitais veiksmais. Tuo tarpu pagal Kelių eismo taisyklių 158 p. (redakcija, galiojusi nuo 2013-01-19), nelygiareikÅ¡mių kelių sankryžoje Å¡alutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti keliÄ transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.Nors apeliaciniu skundu nesutinkama su tokia A.

U. veiksmų kvalifikacija, nurodant, kad įvykio dienÄ jis automobilio „Lexus“ nevairavo ir jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jo vairavimo faktÄ nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra, tačiau aukÅ¡tesnysis teismas, įvertinęs nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, abejoti tiek Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialisto 2014-09-30 nutarime, tiek pirmosios instancijos teismo nutartyje iÅ¡dėstytomis iÅ¡vadomis dėl A.

U. kaltės jam inkriminuojamo teisės pažeidimo padaryme, neturi objektyvaus pagrindo.Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoju apklausto E. B. parodymų, 2013 m. gruodžio 15 d. vakare jis važiavo su G. J. automobiliu „Citroen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuo Kauno pilies link Raudondvario. Tame kelio ruože yra po vienÄ eismo juostÄ kiekviena kryptimi. Važiavo 50 km/h greičiu, kai iÅ¡ iÅ¡važiavimo, esančio prie parduotuvės „Maxima“, prieÅ¡ jo automobilį, tiesiai į pirmÄ juostÄ iÅ¡važiavo automobilis „Lexus“.

Jam teko staigiai stabdyti, beveik sustoti, ir spausti garsinį signalÄ . Dėl staigaus stabdymo automobilyje buvę daiktai nukrito. Po garsinio signalo automobilį „Lexus“ vairavęs asmuo pradėjo stabdyti. Jis pradėjo lenkimo manevrÄ norėdamas aplenkti „Lexus“ automobilį, ir važiuodamas prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juosta pamatė, kad automobilį vairuoja vyriÅ¡kis, apie 30-40 m. amžiaus, veidas kvadratinės formos, plaukai trumpi, tamsÅ«s. Automobilio „Lexus“ vairuotojas paspaudė akseleratorių ir neleido jam aplenkti.

Pamatęs prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostoje atvažiuojantį automobilį, jis grįžo į pirmÄ juostÄ , o „Lexus“ automobilis nuvažiavo. Jo automobilyje esančiu vaizdo registratoriumi buvo nufilmuotas Å¡is įvykis, vaizdo įraÅ¡e įvykio data yra netiksli, vaizdo registratorius rodė ankstesnę datÄ . Vaizdo įraÅ¡Ä iÅ¡siuntė į policijÄ . Policijoje jam buvo pateiktos dvi nuotraukos – vyro ir moters, iÅ¡ pateiktos vyro nuotraukos atpažino asmenį, vairavusį automobilį „Lexus“, pagal jo veido formÄ , plaukų ilgį.

Å iai įvykių sekai neprieÅ¡tarauja ir E. B. paminėtos, kartu su juo automobilyje įvykio metu buvusios liudytojos G. J. iÅ¡dėstytos nagrinėjamo įvykio aplinkybės. Jos teigimu, tiksliai įvykio datos ji neprisimena, tačiau tamsiu paros metu, ji važiavo su E. B. jo automobiliu Raudondvario plentu link Raudondvario. Staiga nuo parduotuvės „Maxima“ į keliÄ , į jų važiuojamÄ juostÄ , nevažiuodamas greitėjimo juosta, iÅ¡važiavo automobilis „Lexus“, Å¡viesios spalvos.

E. B. staigiai stabdė automobilį, praktiÅ¡kai sustojo, kad iÅ¡vengtų susidÅ«rimo, ir panaudojo garsinį signalÄ . Dėl staigaus stabdymo, ji turėjo laikytis. Priekyje važiuojantis automobilis „Lexus“ praktiÅ¡kai sustojo, E. B. irgi stabdė ir pradėjo lenkti automobilį „Lexus“, tačiau Å¡is pradėjo važiuoti, bet jie dar susilygino ir ji pamatė, kad automobilį vairavo vyras, stambaus sudėjimo, plaukai tamsÅ«s, matėsi trumpi kirpčiukai, kuris buvo į juos atsisukęs. Po to, jis pagreitino greitį, o jie grįžo į savo juostÄ , nes prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juosta važiavo automobilis.

Apie šį įvykį E. B. pranešė policijai. Jo automobilio vaizdo registratoriumi nufilmuotame vaizde matosi automobilio „Lexus“ valstybinis numeris. Policijos pareigūnė jai parodė vyro ir moters nuotraukas. Iš nuotraukos ji atpažino asmenį, vairavusį automobilį, pagal jo veido bruožus ir plaukus. Analogiškas analizuojamo įvykio aplinkybes jie paaiškino ir savo 2014 m. kovo 13 d. paaiškinimuose (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 07-14-8504324, b. l. 27, 28)Netikėti šių asmenų parodymais, kaip teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi objektyvaus pagrindo.

Viso proceso metu jie buvo nuoseklÅ«s, jų pateiktos analizuojamo įvykio aplinkybės iÅ¡ esmės atitiko ir vėliau tyrimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes. Duomenų, patvirtinančių, kad E. B. ir G. J. su A. U. sietų konfliktiÅ¡ki, prieÅ¡iÅ¡ki asmeninio pobÅ«džio santykiai, byloje nenustatyta. Iki nagrinėjamo įvykio, jie A. U. nepažinojo, todėl atmestinas ir galimas jų suinteresuotumas bylos baigtimi. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , pažymėtina ir tai, kad tiek E. B., tiek G. J. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu iÅ¡dėstytas analizuojamo įvykio aplinkybes betarpiÅ¡kai patvirtina ir kita nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje esanti medžiaga, sutampa ir su byloje esančiu vaizdo įraÅ¡u, nufilmuotu E. B. automobilyje įvykio metu buvusio vaizdo registratoriaus.

Jo duomenimis, iÅ¡ Å¡alutinio kelio į pagrindinį keliÄ Ä¯važiuoja automobilis „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris nevažiuodamas greitėjimo juosta iÅ¡ karto įvažiuoja į pagrindinio kelio eismo juostÄ , nepraleisdamas pagrindiniu keliu važiuojančios transporto priemonės, kurios vairuotojas spaudžia garsinį signalÄ ir stabdo transporto priemonę, važiuodamas paskui automobilį „Lexus“, kurio vairuotojas stabdo, o važiuojančios paskui transporto priemonės vairuotojas bando lenkti automobilį „Lexus“ iÅ¡ kairės pusės, iÅ¡važiuodamas į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , tuomet automobilio „Lexus“ vairuotojas padidina greitį ir nuvažiuoja.

Vaizdo įraÅ¡as baigiasi 17.43.42 val. (b. l. 27). Nors vaizdo įraÅ¡e užfiksuota nagrinėjamo įvykio data ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių, tačiau vien tuo pagrindu atmesti minėtame vaizdo įraÅ¡e užfiksuotas aplinkybes ir nesiremti jomis, sprendžiant apelianto kaltės klausimÄ jam inkriminuojamo teisės pažeidimo padaryme, nėra teisinio pagrindo. Tai, jog E. B. automobilyje buvusio vaizdo registratoriuje fiksuota įvykio data neatitinka tikrojo pažeidimo laiko, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino ir pats E. B., paaiÅ¡kinęs, kad vaizdo registratoriuje kiekvienas vairuotojas pats gali suvesti savo laikÄ ir datÄ tik atsisėdus į automobilį, tačiau įraÅ¡yto vaizdo įraÅ¡o duomenų, t. y. nei datos, nei laiko, pakeisti negali (b. l. 69-70).

Esant Å¡iems duomenims, vis tik sutiktina su apylinkės teismo iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju tikroji nagrinėjamo įvykio data buvo nustatyta kitų duomenų pagalba – tiesiogiai ir betarpiÅ¡kai nagrinėjamÄ Ä¯vykį mačiusių E. B. ir G. J. parodymais bei ROIK duomenimis, iÅ¡ kurių matyti, kad 2013 m. gruodžio 15 d., 20.19 val. buvo gautas anoniminis praneÅ¡imas apie administracinį teisės pažeidimÄ , kuris įvyko 2013 m. gruodžio 15 d., 17.44 val. Kaune, Raudondvario pl., ties prekybos centru „Maxima“.

Pranešėjas nurodė savo telefono numerį, o, remiantis E. B. paaiÅ¡kinimo duomenimis, jo nurodytas telefono numeris sutampa su asmens, praneÅ¡usio apie pažeidimÄ telefono numeriu. Å ių duomenų pagrindu abejoti tiek Institucijos, tiek pirmosios instancijos teismo nustatytu pažeidimo padarymo laiku ir data, aukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo.Å iame kontekste kaip nepagrįsti atmestini ir A. U. apeliacinio skundo argumentai, jog nagrinėjamu atveju aukščiau aptartas vaizdo įraÅ¡as negali bÅ«ti pripažįstamas tinkamu jo kaltės įrodymu, kadangi vaizdo registratorius nėra kalibruotas bei patikrintas metrologinių tarnybų.

Å iuo aspektu analizuojant A. U. apeliacinio skundo argumentus matyti, kad Å¡iuos savo teiginius jis grindžia viena Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-614-493/2014. Tačiau, peržvelgus minėtÄ teismo sprendimÄ , vis tik atkreiptinas A. U. dėmesys į tai, kad, sprendžiant administracinio teisės pažeidimo bylÄ Å¡iuo atveju, buvo nustatinėjamas administracinį teisės pažeidimÄ padariusio asmens važiavimo per geležinkelio pervaÅ¾Ä laikas ir esant jo neatitikimams vaizdo registratoriuje, buvo konstatuota, kad nagrinėjamu atveju vaizdo įraÅ¡u iÅ¡ vaizdo registratoriaus remtis negalima bÅ«tent dėl to, jog jis nėra kalibruotas ir jam neatlikta metrologinė patikra.

Å iame kontekste akcentuotina, kad matavimo priemonės kalibravimas – tai veiksmų visuma, kuri nurodytomis sÄ lygomis nustato matavimo priemonės ar matavimo sistemos rodomų dydžių verčių arba verčių, kurias teikia matas ar pamatinė terpė, ryšį su etalonų sukurtomis atitinkamomis vertėmis. Tuo tarpu matavimo priemonės metrologinė patikra – tai matavimo priemonės tipo patvirtinimo procedÅ«ra, kuri apima tyrimÄ bei ženklinimÄ ir (arba) patikros sertifikato iÅ¡davimÄ ir kuria konstatuojama bei patvirtinama, kad matavimo priemonė atitinka teisės aktų reikalavimus.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, akivaizdu, kad vaizdo registratoriaus kalibravimas bei jo metrologinė patikra, nustatinėjant esmines teisės pažeidimo bylos aplinkybes, turi reikÅ¡mės tik tuomet, kai jo duomenimis bandoma nustatyti tikrÄ jį analizuojamo įvykio laikÄ ir datÄ , automobilio važiavimo greitį (jei toks fiksuojamas) ir pan.. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, sprendžiant tik paties analizuojamo įvykio faktinių aplinkybių atitikimÄ byloje nustatytiems duomenims, nei vaizdo registratoriaus kalibravimas, nei jo metrologinė patikra, prieÅ¡ingai nei tai pateikia apeliantas, esminės reikÅ¡mės neturi.

Be to, kaip jau minėta, apelianto kaltę neabejotinai patvirtina aptartų liudytojų parodymai, tuo tarpu vaizdo įraÅ¡as, tik patvirtina pliudytojų parodymų objektyvumÄ ir patikimumÄ . Vertinant aukščiau aptartų E. B. ir G. J. parodymų patikimumÄ ir objektyvumÄ , atkreiptinas dėmesys ir į A. U. argumentus, jog byloje vis tik nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog analizuojamo įvykio metu automobilį „Lexus“ vairavo jis, juo labiau, kai jo mama A. U. patvirtino, jog tÄ dienÄ automobilį vairavo ji.

Analizuojant Å¡iÄ apelianto versijÄ , vis tik pažymėtina, kad tiek E. B., tiek G. J. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, jog automobilį vairavo vyras. E. B. teigimu, tai buvo apie 30-40 m. amžiaus vyriÅ¡kis, kvadratinės formos veidu, trumpais tamsiais plaukais. G. J., mačiusi automobilio „Lexus“ vairuotojÄ iÅ¡ arčiau, jį apibÅ«dino kaip stambaus sudėjimo, tamsių plaukų, trumpais kirpčiukais, pažymėdama, jog jis į juos buvo atsisukęs. BylÄ nagrinėjant Institucijoje, jiems atpažinimui buvo pateiktos A.

U. bei jo mamos A. U. fotonuotraukos, iš kurių jie pažino A. U., kaip asmenį, įvykio metu vairavusį automobilį „Lexus“. Tiesa, atpažinimo metu G. J. paaiškino, kad vyras nuotraukoje (A. U.) jai atrodo šiek tiek jaunesnis nei „Lexus“ automobilio vairuotojas (b. l. 80). Tačiau, ši aplinkybė jokiu būdu nesumenkina minėtos liudytojos parodymų dėl automobilį „Lexus“ vairavusio asmens tapatybės. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. U. nuotrauka, kuri buvo pateikta atpažinimui, buvo atspausdinta iš policijos duomenų sistemos, todėl akivaizdu, kad joje užfiksuotas apelianto atvaizdas gali skirtis nuo dabartinės A.

U. iÅ¡vaizdos, tačiau, remdamiesi bendrais, liudytojų užfiksuotais automobilio vairuotojo bruožais, jie jį atpažino kaip A. U., todėl abejonių dėl jo vairavimo fakto įvykio metu, aukÅ¡tesniajam teismui vis tik nekyla. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , pažymėtina ir tai, kad, nors A. U. mama A. U. savo 2014 m. kovo 7 d. paaiÅ¡kinime (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 07-14-8504324, b. l.

13) nurodė, jog įvykio metu automobilį „Lexus“ vairavo ji, tačiau tiek E. B., tiek G. J. patvirtino, jog automobilio „Lexus“ vairuotojas buvo vyras, o A. U. nenurodžius jokio kito vyriÅ¡kos lyties atstovo, įvykio dienÄ galėjusio vairuoti jam priklausančiÄ transporto priemonę, jokių objektyvių duomenų, paneigiančių A. U. vairavimo faktÄ nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatyta. Aptartų duomenų visumoje abejonių pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nepaisant to, jog nuotraukų pateikimas liudytojams E. B. ir G.

J. neatitiko BPK numatytos atpažinimo procedÅ«ros atlikimo reikalavimų, kÄ pastebėjo ir apeliantas, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pažeidimo padarymo metu automobilį vairavo A. U., aukÅ¡tesniajam teismui nekyla.Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, abejoti A. U. kalte jam inkriminuojamo teisės pažeidimo padaryme, nėra objektyvaus pagrindo. Aukščiau aptartais duomenimis neginčytinai nustatyta, kad A. U., vairuodamas transporto priemonę, įvažiuodamas iÅ¡ Å¡alutinio kelio į pagrindinį keliÄ , nedavė kelio transporto priemonei važiuojančiai pagrindiniu keliu, vietoje įvažiavimo į jam skirtÄ greitėjimo juostÄ , jis iÅ¡ karto įsuko į pirmÄ jÄ eismo juostÄ , kuria tuo metu ir važiavo E. B. vairuojamas automobilis, privertė E. B. staigiai stabdyti bei panaudoti garsinį signalÄ (kÄ patvirtina tiek liudytojais apklaustų asmenų parodymai, tiek vaizdo įraÅ¡e užfiksuotos aplinkybės), tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 158 p. reikalavimus.

Vėliau, E. B. bandant aplenkti A. U. vairuojamÄ automobilį „Lexus“, Å¡is aiÅ¡kiai padidino važiavimo greitį, tokiu bÅ«du trukdydamas E. B. atlikti transporto priemonės lenkimo manevrÄ , tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 143 p. reikalavimus. Nors A. U. apeliaciniu skundu teigia, kad byloje nebuvo nustatytas abiejų transporto priemonių greitis, todėl negalima teigti, jog jis padidino savo važiavimo greitį, tokiu bÅ«du neleisdamas E. B. atlikti lenkimo manevro, tačiau aukÅ¡tesnysis teismas tokius apelianto argumentus vertina kritiÅ¡kai.

Remiantis aukščiau aptartame vaizdo įraÅ¡e užfiksuotomis aplinkybėmis, aiÅ¡kiai matyti, jog E. B. pradėjus lenkti A. U. vairuojamÄ transporto priemonę, jo automobilis dingsta iÅ¡ filmavimo zonos, tačiau prieÅ¡prieÅ¡ais E. B. vairuojamÄ automobilį važiuojančiam automobiliui prisiartinus prie pastarojo, automobilis „Lexus“ vėl tampa matomas, E. B. grįžta į savo eismo juostÄ ir važiuoja paskui A. U.. Å ios aplinkybės leidžia teismui neabejotinai spręsti, kad „Lexus“ automobilis lenkimo manevro metu (kurį A.

U. aiÅ¡kiai matė), padidino savo važiavimo greitį, tokiu bÅ«du kliudydamas E. B. atlikti lenkimo menevrÄ . Å ias aplinkybes betarpiÅ¡kai patvirtino ir E. B., neabejotinai pajutęs automobilio „Lexus“ važiavimo greičio pokyčius, kadangi tuo metu jis atlikinėjo automobilio „Lexus“ lenkimo mamevrÄ , žinojo savo automobilio važiavimo greitį.Å iame kontekste apelianto argumentai dėl galimų E. B. Kelių eismo taisyklių pažeidimų nenagrinėtini. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas A.

U. administracinės atsakomybės klausimas, kurio objektyviam iÅ¡sprendimui Å¡iuo konkrečiu atveju E. B. veiksmų įvertinimas esminės reikÅ¡mės neturi. Tačiau negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad garsinis signalas buvo naudojamas be pagrindo, ir tai lėmė, jog pažeidėjas stabdė, kadangi akivaizdu, jog pažeidėjui sudarius avarinę situacijÄ , garsinio signalo panaudojimas buvo bÅ«tinas, siekiant iÅ¡vengti avarinės situacijos tęsinio ir į tai atkreipti Å¡iÄ situacijÄ sukėlusio vairuotojo dėmesį, ir jokiu bÅ«du nebuvo pagrindu automobilį staigiai stabdyti.

Be to, pažymėtina ir tai, kad kaip matyti iÅ¡ kelio ženklinimo schemos (b. l. 61), iÅ¡tisinė kelio ženklinimo juosta iÅ¡ esmės baigiasi kartu su greitėjimo juosta, iÅ¡ kurios pažeidėjo automobilis jau buvo iÅ¡važiavęs, o vėliau staigiai stabdė, todėl pagrindo teigti, jog liudytojas jo kelyje atsiradusiÄ kliÅ«tį neturėjo teisės lenkti, nėra. Analizuojant apeliacinio skundo argumentus matyti, kad A. U. kelia ir ATPK 35 str. įtvirtinto administracinės nuobaudos skyrimo termino pažeidimo klausimÄ , nurodydamas, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas nagrinėjamu atveju buvo pratęstas pažeidus įstatymo reikalavimus.

Sutinkamai su ATPK 35 str. 1 d., administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Administracinė nuobauda už šio kodekso dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus, taip pat už 413, 85, 1852, 1932, 20710, 20712, 209, 2091, 2092, 2093, 2094, 2095, 2096, 210, 21411 straipsniuose numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai.

Komentuojamo straipsnio 3 dalyje inter alia įtvirtinta, kad jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam iÅ¡vykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieÅ¡ka arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, Å¡io straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiÅ¡kėjimo dienos arba nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl padarytos nusikalstamos veikos ar nutraukti baudžiamÄ jį procesÄ , ar skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytÄ ekonominę sankcijÄ Å«kio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedÅ«rÄ , arba nuo iÅ¡teisinamojo teismo nuosprendžio priėmimo dienos.

Remiantis nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis, pagal deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ 2014 m. kovo 21 d. A. U. buvo iÅ¡siųstas registruotas Å¡aukimas atvykti į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrių, tačiau jis 2014 m. balandžio 29 d. grįžo, nes nebuvo atsiimtas. Pakartotinis Å¡aukimas buvo iÅ¡siųstas į A. U. darbovietę, tačiau tuo metu jis turėjo nedarbingumÄ , todėl į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrių jis ir vėl neatvyko.

Pateikus naujÄ jį Å¡aukimÄ , 2014 m. birželio 11 d. A. U. atvyko į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrių, tačiau pareiÅ¡kė nepasitikėjimÄ visu minėtu skyriumi ir prašė jo administracinio teisės pažeidimo bylÄ perduoti kitam padaliniui. Esant Å¡iems duomenims, jiems akivaizdžiai atitinkant ATPK 35 str. 3 d. įtvirtintas aplinkybes, 2014 m. birželio 13 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistė R.

A. priėmė nutarimÄ dėl administracinio nuobaudos skyrimo termino pratęsimo, pratęsdama šį terminÄ 1 (vieneriems) metams nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, t. y. nuo 2013 m. gruodžio 15 d. (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 07-14-8504324, b. l. 46). Taigi, remiantis Å¡iais duomenimis, terminas administracinės nuobaudos skyrimui buvo pratęstas nepažeidus ATPK 35 str. nuostatose įtvirtintų terminų. Tuo tarpu skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nurodyta aptariamo nutarimo data – 2014 m. birželio 15 d., neatitinkanti nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje užfiksuotų aplinkybių, laikytina raÅ¡ymo apsirikimu, neturinčiu jokios esminės reikÅ¡mės skundžiamo apylinkės teismo procesinio sprendimo teisėtumui.

Å iame kontekste atkreiptinas ir apelianto dėmesys į tai, jog jo nurodyta administracinės nuobaudos paskyrimo termino pratęsimo data – 2014 m. birželio 16 d. taip pat neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Sutinkamai su aptariamu nutarimu, 2014 m. birželio 16 d. jis buvo tik patvirtintas A. B. rezoliucija, tačiau nutarimo priėmimo data, matoma po nutarimo pavadinimo – 2014 m. birželio 13 d., nepriklausomai nuo nutarimo patvirtinimo dienos, vis tik laikytina tikrÄ ja administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo data.

Šiame kontekste kaip nepagrįsti vertintini ir apelianto argumentai dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko A. B. šališkumo. Sutinkamai su A. U. 2014 m. birželio 12 d. A. B. pateiktu nušalinimu, apeliantas su minėtu asmeniu dirbo nuo 2009 metų iki 2012 metų, kas, jo teigimu, rodo, jog jo administracinio teisės pažeidimo byla negali būti išnagrinėta nešališkai. 2015 m. balandžio 21 d. teismo posėdžio metu A.

U. atstovas advokatas V. S. papildomai pareikalavo teismo iÅ¡spręsti Å¡io asmens nuÅ¡alinimo nuo bylos nagrinėjimo klausimÄ , tačiau apylinkės teismas nutarė advokato praÅ¡ymo dėl nuÅ¡alinimo netenkini (b. l. 66-67). Tokiam teismo sprendimui pritaria ir aukÅ¡tesnysis teismas. Vien tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį su Institucijos atstovu, teismo posėdžio metu iÅ¡reiÅ¡kusiu Institucijos (ne savo asmeninę) pozicijÄ dėl A. U. inkriminuojamo teisės pažeidimo, praeityje siejo darbiniai santykiai, nelaikytina pakankamu pagrindu tokio asmens nuÅ¡alinimui nuo proceso.

AnalogiÅ¡ka iÅ¡vada daroma ir dėl specialistės R. A. Å¡aliÅ¡kumo, juolab, kad nei vienas iÅ¡ paminėtų pareigÅ«nų, galutinio sprendimo byloje nepriėmė. Juo labiau, įvertinus ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs A. U. administracinio teisės pažeidimo bylÄ , priėmė sprendimÄ , kuriuo iÅ¡ esmės pritarė Institucijos nutarime iÅ¡dėstytoms aplinkybėms. Å ių aplinkybių kontekste abejoti priimto procesinio sprendimo Å¡aliÅ¡kumu aukÅ¡tesnysis teismas neturi teisinio pagrindo.Tokiu bÅ«du, atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad A.

U. veika teisingai kvalifikuota kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 1242 str. 1 d., pažeidėjo kaltė įrodyta tinkamai iÅ¡tirtais ir pirmosios instancijos teismo įvertintais bylos duomenimis, todėl naikinti ar keisti teisėtÄ ir pagrįstÄ Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartį remiantis A. U. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistÄ ir A. U. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama.              Teisėjas                                                                                                          Albinas Antanaitis