2020-07-15 Nr. AB-13560-3-63-3-00685-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-676-502/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00685-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 7.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – akcinė bendrovė „Limarko laivininkystės kompanija“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas G. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. SD-37-6208 „Dėl 2018 m. kovo 22 d. nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akto Nr. 1 skundo“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas) ir įpareigoti Inspekcijos vyriausiojo valstybinio darbo inspektorių atlikti papildomą 2017 m. kovo 12 d. nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Limarko laivininkystės kompanija“ (toliau – ir Bendrovė) priklausančiame laive „Libra“, tyrimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. kovo 12 d., maždaug 12.30 val., darbo vietoje, darbo laiku, vykdydamas jam pavestas funkcijas buvo sužalotas ir prarado 60 proc. darbingumo. Minėtą dieną buvo pristatytas į ligoninę „Victoria“ Seišelių Respublikoje ir paguldytas į intensyvios terapijos skyrių dėl (duomenys neskelbtini), įtariamos (duomenys neskelbtini). Iš minėtos ligoninės dokumentų buvo matyti, jog galutinė gydytojo R. G. diagnozė dėl pareiškėjo sveikatos būklės sutrikimo – „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjas teigė, jog 2018 m. kovo 30 d. susipažino su Inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus nelaimingo atsitikimo tyrimo aktu Nr. 1 ir tyrimo medžiaga. Minėtame tyrimo akte teigiama, kad pareiškėjas apsinuodijo (duomenys neskelbtini) ir tai nėra susiję su darbiniu funkcijų vykdymu, o darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Pareiškėjas nesutikdamas su Nelaimingo atsitikimo tyrimo akto Nr. 1 turiniu, 2018 m. balandžio 10 d. su skundu kreipėsi į atsakovą, prašydamas panaikinti minėtą aktą ir atlikti naują tyrimą dėl jo sveikatos sunkaus sutrikdymo bei pavesti naują tyrimą atlikti kitam Inspekcijos teritoriniam skyriui. Atsakovas išnagrinėjęs minėtą skundą skundžiamame sprendime konstatavo, jog įvykis darbe ištirtas nepažeidžiant Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“, (toliau – ir Nuostatai) reikalavimų, todėl nebuvo pagrindo skirti papildomą įvykio darbe tyrimą. Skundžiamame sprendime teigiama, kad jo priėmimo pagrindas – Inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus 2018 m. gegužės 8 d. išvada Nr. VD-19 „Dėl 2018 m. kovo 22 d. nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akto Nr. 1 skundo“ (toliau – ir Išvada).

3. Pareiškėjas pabrėžė, kad Išvadoje nebuvo nagrinėjami jo 2018 m. balandžio 10 d. skunde įvardinti tyrimo metu padaryti pažeidimai. Išvada grindžiama tik jos autorių subjektyvia nuomone, akcentuojant ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, nors ikiteisminio tyrimo metu priimti procesiniai sprendimai buvo apskųsti. Išvadoje pareiškėjas nepagrįstai įvardijamas kaip (duomenys neskelbtini), nors nei vienoje medikų išvadoje tokios diagnozės, kaip apsinuodijimas (duomenys neskelbtini), nebuvo nurodoma. Atkreipė dėmesį, jog jam atvykstant į laivą „Libra“ jo bagažas buvo patikrintas ir jame jokių (duomenys neskelbtini) nebuvo rasta. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog visą laiką pareiškėjas buvo su kitais įgulos nariais, iš laivo nebuvo pasišalinęs, todėl atsakovo teiginys, kad sveikatos sutrikdymas atsirado dėl vartotų (duomenys neskelbtini) buvo tik nepagrįsta prielaida, kuri žeidė pareiškėjo garbę ir orumą.

4. Pareiškėjas laikėsi nuomonės, kad tiek Inspekcijos Klaipėdos teritorinis skyrius, tiek Inspekcija nagrinėdama jo skundą, nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą atliko aplaidžiai ir neišsamiai, neišsiaiškinant visų jo aplinkybių. Pažymėjo, kad atliktas tyrimas neatitiko įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodinių rekomendacijų bei nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų reikalavimų, jis užbaigtas neatlikus visų būtinų tyrimo veiksmų, Nelaimingo atsitikimo tyrimo aktas parengtas vadovaujantis šališka Bendrovės pateikta informacija. Pareiškėjo teigimu, minėtos aplinkybės įrodė, jog skundžiamas sprendimas nepagrįstas ir yra pagrindas skirti pakartotinį ar papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą.

5. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas pažymėjo, kad abejoja, jog dėl vienkartinio (duomenys neskelbtini) pavartojimo įmanoma prarasti 65 proc. darbingumo, todėl akivaizdu, kad tik kiti šaltiniai galėjo sukelti pareiškėjui sunkų sveikatos sutrikdymą. Santariškių klinikose buvo atliktas pareiškėjo kraujo tyrimas ir jame jokių (duomenys neskelbtini) pėdsakų nebuvo aptikta. G. J. nurodė, kad jo šlapimo mėginys tyrimui buvo paimtas 2017 m. kovo 16 d., kai slaugė šlapimą, kuris iš organizmo šalinamas per kateterį į plastikinę talpą, iš šios talpos buvo išpiltas į kibirą, kuris galėjo būti nesterilus ir jame galėjo būti kitų asmenų šlapimo likučių pėdsakų.

6. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Inspekcija teigė, jog Bendrovė 2017 m. kovo 10 d. sudarė darbo sutartis su jūrininkais suformuodama motorlaivio „Libra“ pakaitinę įgulą. Pareiškėjas buvo priimtas į motoristo pareigas. Atkreipė dėmesį, kad pagal pateiktus dokumentus pareiškėjui 2017 m. vasario 15 d. buvo atlikta diafragmos pakėlimo operacija, jis sirgo cukriniu diabetu, 2017 m. kovo 7 d. jam buvo išduotas Jūrininko sveikatos pažymėjimas leidžiant jam dirbti laivyne. Po sutarčių pasirašymo, darbuotojai buvo instruktuoti įvadiniu darbuotojų saugos ir sveikatos instruktažu ir autobusu išvyko į Rygos oro uostą. Iš ten per Stambulą nuskrido į Seišelių oro uostą, iš kurio autobusu nuvežti į Viktorijos uoste prišvartuotą motorlaivį „Libra“. Pareiškėjas 2017 m. kovo 12 d. nuo 12.00 val. pradėjo pamainą mašinų skyriuje: pasitikrino tepalus, kartu su kitais įgulos nariais tvarkė kondicionieriaus aušinimo vamzdį. Bendradarbis A. S., pamatęs, kad pareiškėjas prastai jaučiasi, liepė jam eiti ant denio, toliau pumpuoti tepalus. Po kiek laiko A. S., išėjęs ant denio, pamatė, kad pareiškėjo būklė pablogėjo. Iškviesta greitoji pagalba apie 15.00 val. išvežė pareiškėją į ligoninę, kurioje šis buvo gydytas iki 2017 m. kovo 27 d. Seišelių ligoninės pateiktuose dokumentuose nurodyta „(duomenys neskelbtini)“.

8. Atsakovas paaiškino, kad įvykį darbe, vadovaujantis Nuostatais, ištyrė ir 2018 kovo 22 d. surašė Nelaimingo atsitikimo tyrimo aktą Nr. 1, Inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius A. D.. Įvykio tyrimas buvo atliekamas pagal Bendrovės pateiktus dokumentus, laivo įgulos narių teiktus paaiškinimus, laive atlikto tyrimo dokumentus, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų darbuotojų pateiktus paaiškinimus, teismo eksperto išvadas, ikiteisminio tyrimo išvadas. Buvo analizuojami pareiškėją galėję paveikti veiksniai: gretimai stovinčio laivo variklio išmetamosios dujos; galimybė susidaryti nuodingoms dujoms, karščiu veikiant laive naudojamą freoną; tepalo su kuriuo dirbo pareiškėjas poveikis, laive naudojamų plovimo / valymo medžiagų poveikis. Buvo analizuoti cheminių medžiagų, su kuriomis turėjo ar galėjo turėti kontaktą pareiškėjas, saugos duomenų lapai. Nagrinėta asmeninių apsauginių priemonių (pirštinių, darbo avalynės, kvėpavimo takų apsaugos priemonių) naudojimo / nenaudojimo galima įtaka pareiškėjo sveikatos būklei. Atsakovas nurodė, kad tyrimo metu paaiškėjo, jog pareiškėjui buvo nustatytas (duomenys neskelbtini), lydimas (duomenys neskelbtini). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 1614/2017(03) paneigta pareiškėjo apsinuodijimo laivo išmetamosiomis dujomis galimybė, konstatuota, kad Seišelių ligoninėje gydymui taikyti medikamentai negalėjo įtakoti pareiškėjo (duomenys neskelbtini) tyrimo rezultatų. Kaip šios medžiagos pateko į pareiškėjo organizmą tyrimas nustatyti negalėjo.

9. Atsakovas teigė, jog įvykio darbe tyrimas atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme (toliau – ir DSSĮ), Nuostatuose, Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo pildymo metodiniuose nurodymuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V-416 (toliau – ir Metodiniai nurodymai), įtvirtintomis teisės normomis. Inspekcijos nuomone šios ir kitos atsiliepime nurodytos aplinkybės įrodė, jog įvykio darbe tyrimo metu buvo nustatytos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, jos išsamiai bei objektyviai ištirtos, todėl skundžiamas sprendimas pagrįstas ir nebuvo teisinio pagrindo atnaujinti įvykio darbe tyrimo bei skirti papildomą tyrimą.

10. Teismo posėdžio metu atsakovo Inspekcijos atstovai nurodė, jog tyrimo medžiagoje nebuvo teigiama, kad pareiškėjas savo laisva valia vartojo (duomenys neskelbtini), tačiau teismo medicinos ekspertizėse vienareikšmiškai nurodyta, jog pareiškėjas apsinuodijo (duomenys neskelbtini) ir Inspekcija negalėjo neatsižvelgti į jas. Nurodė, kad jeigu atnaujinto ikiteisminio tyrimo metu paaiškėtų naujos reikšmingos aplinkybės, Inspekcija svarstytų galimybę skirti papildomą įvykio darbe tyrimą.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Limarko laivininkystės kompanija“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

12. Bendrovė teigė, kad skundas iš esmės grindžiamas deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, jog tyrimas atliktas neišsamiai, tyrėjas nenustatė visų reikšmingų aplinkybių bei buvo šališkas ir neobjektyvus, tyrimo metu buvo neatlikti visi būtini veiksmai priežastiniam ryšiui nustatyti, o papildomai pasitelkti specialistai – nekompetentingi. Bendrovės nuomone, tyrėjas objektyviai vykdė tyrimą, buvo ištirtos visos reikšmingos įvykio aplinkybės, buvo atlikti visi reikalingi tyrimo veiksmai – surinkta gausi informacija apie laive naudojamas medžiagas, apklausti laivo „Libra“ įgulos nariai, gautos teismo medicinos eksperto išvados, kurios iš esmės paneigė pareiškėjo versijas, jog jis galėjo apsinuodyti tepalu ar laivo išmetamosiomis dujomis. Atkreipė dėmesį, jog Tyrimo aktą surašęs tyrėjas rėmėsi ne tik Bendrovės pateikta medžiaga, bet ir ekspertizių išvadomis. Tyrėjas negalėjo nesivadovauti nustatytais faktais ir neatsižvelgti į ekspertizių išvadas bei priimti su jomis nesuderinamą sprendimą. Bendrovės nuomone, pareiškėjas skunde nenurodė kitų aplinkybių, kurios galėjo sąlygoti įvykio darbe priežastis, todėl panaikinti skundžiamą sprendimą bei skirti papildomą įvykio darbe tyrimą nėra teisinio pagrindo.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 5 d. sprendimu pareiškėjo G. J. skundą tenkino iš dalies, panaikinti atsakovo Inspekcijos 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. SD-37-6208 „Dėl 2018 m. kovo 22 d. nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akto Nr. 1 skundo“, kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Iš atsakovo pareiškėjui teismas priteisė 315 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

14. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje priimtų nagrinėti reikalavimų apimtis ir bylos nagrinėjimo ribos apibrėžtos 2018 m. birželio 1 d. nutartimi.

15. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ir Bendrovė 2017 m. kovo 10 d. sudarė darbo sutartį Nr. 3679, nurodant pareiškėjo darbo vietą – AB „Limarko laivininkystės kompanija“, motorlaivis „Libra“ (1.1 punktas), pareiškėjo pareigos – motoristas (1.2 punktas). Pareiškėjas 2017 m. kovo 11 d. atvyko į Seišelių Respublikos uoste prišvartuotą Bendrovės motorlaivį „Libra“. Pareiškėjui esant minėtame motorlaivyje, jis 2017 m. kovo 12 d. vykdydamas darbines funkcijas pasijuto blogai ir iškvietus greitąją medicininę pagalbą buvo išgabentas į ligoninę, esančią Seišelių Respublikoje, kurioje buvo gydomas iki 2017 m. kovo 27 d. Pareiškėjas 2017 m. kovo 28 d. parskirdo į Lietuvą, kur tęsė gydymą VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikose. Seišelių Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Specializuotos priežiūros direktorato 2017 m. kovo 27 d. konfidencialioje medicininėje ataskaitoje nurodoma, kad pareiškėjas dėl sąmonės netekimo ir priepuolių 2017 m. kovo 12 d., 15.00 val., buvo atvežtas į Nelaimingų atsitikimų ir skubios pagalbos skyrių. Apžiūros metu pareiškėjas buvo (duomenys neskelbtini). Seišelių Respublikos ligoninės gydytojo R. G. diagnozė – (duomenys neskelbtini). Ligoninėje atlikto pareiškėjo šlapimo (duomenys neskelbtini) tyrimas nustatė, kad pareiškėjo (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikos 2017 m. balandžio 11 d. pažymos apie pakenkimo sveikatai sunkumą Nr. 182 duomenimis, pareiškėjo sveikatos pakenkimas priskirtinas prie sunkių.

16. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad Bendrovė susipažinusi su anksčiau minėta VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikos 2017 m. balandžio 11 d. pažyma apie pakenkimo sveikatai sunkumą Nr. 182, 2017 m. balandžio 13 d. Inspekcijos Klaipėdos teritoriniam skyriui pateikė pranešimą apie įvykį darbe Nr. 1. Minėtame pranešime nurodoma, jog 2017 m. kovo 12 d., 14.20 val., laivui stovint Viktorijos uoste, esančiame Seišelių Respublikoje, motoristas G. J. sunkiai nukentėjo apsinuodijęs nepatikslintomis dujomis ir garais. Atsižvelgiant į gautą pranešimą ir vadovaujantis DSSĮ ir Nuostatų normomis Inspekcijos Klaipėdos teritorinis skyrius pradėjo įvykio darbe tyrimą.

17. Inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus 2018 m. kovo 22 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 teigiama, kad įvykio tyrimas buvo atliekamas pagal Bendrovės pateiktus dokumentus, laivo įgulos narių teiktus paaiškinimus, laive esančius tyrimui reikšmingus dokumentus, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų darbuotojų pateiktus paaiškinimus, teismo eksperto išvadas, ikiteisminio tyrimo išvadas. Buvo analizuojami pareiškėją galintys paveikti veiksniai: gretimai stovėjusio laivo išmetamosios dujos, laive naudojamo šaltnešio (freono) dujos, tepalas su kuriuo dirbo pareiškėjas, plovimo / valymo medžiagų poveikis. Nagrinėta ir asmeninių apsauginių priemonių naudojimo / nenaudojimo galima įtaka pareiškėjo sveikatos būklei. Akcentuojama, jog Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje G 1046/2017(03) nurodyta, kad pareiškėjui buvo nustatytas išorinis apsinuodijimas (duomenys neskelbtini), lydimas (duomenys neskelbtini). Pažymima, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje pG 1614/2017(03) paneigta, pareiškėjo apsinuodijimo laivo išmetamosiomis dujomis galimybė ir konstatuota, kad Seišelių ligoninėje gydymui taikyti medikamentai negalėjo įtakoti jo šlapimo (duomenys neskelbtini) tyrimo rezultatų. Įvykio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) galėjo patekti į pareiškėjo organizmą dėl su darbinių funkcijų atlikimu susijusių priežasčių, ar dėl tokių medžiagų naudojimo laivo technologiniuose procesuose. Kaip šios medžiagos pateko į pareiškėjo organizmą tyrimo metu nebuvo nustatyta. Įvertinęs minėtas aplinkybes Inspekcijos Klaipėdos teritorinis padalinys tyrimo metu atmetė pareiškėjo hipotezes, kad jo sveikata buvo sunkiai sužalota apsinuodijus gretimo laivo išmetamosiomis dujomis, tepalais arba freonu ir padarė išvadą, jog pareiškėjo sveikatos sutrikdymas sąlygotas dėl apsinuodijimo (duomenys neskelbtini), kurių patekimo kelias ir būdas į pareiškėjo organizmą nenustatytas.

18. Pareiškėjas susipažinęs su 2018 m. kovo 22 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 turiniu, 2018 m. balandžio 10 d. atsakovui pateikė skundą „Dėl 2018 m. kovo 22 d. nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akto Nr. 1“. Minėtu skundu pareiškėjas atsakovo prašė: 1) panaikinti Inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus 2018 m. kovo 22 d. vyriausiojo darbo inspektoriaus A. D. surašytą nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1 ir atlikti naują tyrimą dėl Bendrovės darbuotojo G. J. sunkaus sveikatos sutrukdymo; 2) naujo tyrimo atlikimą pavesti kitam Inspekcijos teritoriniam skyriui. Atsakovas skundžiamu sprendimu nutarė netenkinti pareiškėjo 2018 m. balandžio 10 d. skundo. Skundžiamame sprendime nurodė, jog jo priėmimo pagrindas – Išvada. Išvadoje teigiama, kad patikrinus Inspekcijos Klaipėdos teritoriniame skyriuje vykdyto įvykio darbe tyrimo medžiagą, nustatyta, jog procedūra atlikta nepažeidžiant Nuostatų bei Metodinių nurodymų reikalavimų. Pažymima, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog Inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius atlikdamas įvykio darbe tyrimą buvo šališkas ar neobjektyvus. Minėtas inspektorius remdamasis Bendrovės pateiktais dokumentais, laivo įgulos narių paaiškinimais, ikiteisminio tyrimo medžiaga nustatė visas tyrimui teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes. Įvertinus minėtas aplinkybes Išvados rengėjai konstatavo, jog nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo skirti papildomą tyrimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo. Teismas, atsižvelgęs į tai, kas nurodyta, padarė išvadą, jog nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti ar atsakovo atsisakymas atlikti papildomą įvykio darbe, įvykusio 2017 m. kovo 12 d. AB „Limarko laivininkystės kompanija“ motoristui G. J., tyrimą, yra pagrįstas ir teisėtas.

19. Teismas nurodė, kad šiuo atveju pareiškėjas kreipėsi į atsakovą pagal Metodinių nurodymų 51 punktą ginčydamas Inspekcijos inspektoriaus ištirto įvykio darbe tyrimo rezultatus ir siekė papildomo tyrimo Metodinių nurodymų 55.2 punkto pagrindu – kai įvykis ištirtas pažeidžiant Nuostatų ar / ir kitų įvykio darbe ar nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, o būtent atliktas neišsamiai, nenustatyta kokiu būdu į jo organizmą vykdant darbines funkcijas pateko medžiagos, sąlygojusios sveikatos sutrikdymą. Remiantis minėtu teisiniu reguliavimu konstatuotina, jog papildomas įvykio darbe tyrimas privalo būti skiriamas jeigu nustatoma, jog įvykis darbe, nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo ištirtas pažeidžiant Nuostatų ar / ir kitų įvykio darbe ar nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

20. Teismas pažymėjo, kad nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu Inspekcijos Klaipėdos teritorinis skyrius padarė išvadą, jog 2017 m. kovo 12 d. Bendrovei priklausančiame laive pareiškėjo sveikata buvo sunkiai sužalota jam apsinuodijus (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), tačiau tyrimo metu nebuvo nustatyta kaip minėtos medžiagos pateko į pareiškėjo organizmą. Nelaimingo atsitikimo darbe aktas iš esmės grindžiamas ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialistų išvadomis G 1046/2017(03) ir pG 1614/2017(03). Iš administracinėje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūrai pateikė pareiškimą pradėti ikiteisminį tyrimą. 2017 m. balandžio 26 d. pranešimu „Apie pradėtą ikiteisminį tyrimą“ prokuratūra informavo pareiškėją, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 166 straipsniu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-2-00136-17 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį (darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimas). Ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjas apklaustas kaip nukentėjusysis, taip pat buvo apklausti pareiškėjo bendradarbiai buvę Bendrovei priklausančiame laive įvykio darbe metu, paskirtos atlikti anksčiau minėtos teismo medicinos tarnybos ekspertizės siekiant nustatyti kokiomis medžiagomis 2017 m. kovo 12 d. apsinuodijo pareiškėjas. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga 2018 m. kovo 8 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 04-2-00136-17. Minėtame nutarime teigiama, jog tyrimo metu surinkti rašytiniai įrodymai patvirtino, kad 2017 m. kovo 12 d. laive „Libra“ teisės aktuose nustatytų darbų saugos ar sveikatos apsaugos reikalavimų, galimai sukėlusiu pareiškėjui sunkų sveikatos sužalojimą, nebuvo nustatyta. Konstatuota, kad pareiškėjo sveikata galėjo sutrikti dėl jo paties veiksmų – (duomenys neskelbtini) vartojimo, vis dėlto ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta kada ir kaip šios medžiagos pateko į pareiškėjo organizmą.

21. Teismas nustatė, jog pareiškėjas 2018 m. kovo 8 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 04-2-00136-17 apskundė Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojui, kuris 2018 m. balandžio 17 d. nutarimu netenkino skundo dėl 2018 m. kovo 8 d. nutarimo panaikinimo. Šį nutarimą pareiškėjas apskundė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjas 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi taip pat nutarė pareiškėjo skundo netenkinti. Pareiškėjas 2018 m. gegužės 15 d. nutartį apskundė Klaipėdos apygardos teismui. Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjęs pareiškėjo skundą 2018 m. birželio 19 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. gegužės 15 d. nutartį ir priėmė naują sprendimą – panaikino Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės 2018 m. kovo 8 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą bei Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2018 m. balandžio 17 d. nutarimą netenkinti pareiškėjo skundo ir perdavė bylos medžiagą Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiajai prokurorei ikiteisminiam tyrimui organizuoti.

22. Teismas pabrėžė, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 04-2-00136-17 pagal Baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį, atnaujintas. Inspekcijai nagrinėjant pareiškėjo 2018 m. balandžio 10 d. skundą dėl Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 panaikinimo, turėjo būti žinoma aplinkybė, jog 2018 m. kovo 8 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą nebuvo įsiteisėjęs, kadangi pareiškėjas tai akcentavo minėtame skunde, tačiau Inspekcija nutarė į šią aplinkybę neatsižvelgti ir priėmė skundžiamą sprendimą. Teismo vertinimu ši aplinkybė buvo reikšminga, nes Inspekcija atlikdama tyrimą vertino būtent ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, šia medžiaga grindė savo išvadas, todėl privalėjo įvertinti ir tai ar yra įsiteisėję procesiniai sprendimai dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo.

23. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. birželio 19 d. nutartyje nurodė, kad priimti procesiniai sprendimai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo yra nepagrįsti, kadangi nenustatyta kaip į pareiškėjo organizmą pateko (duomenys neskelbtini), sukėlusios pareiškėjo G. J. sveikatos sutrikimą. Klaipėdos apygardos teismo vertinimu, tiek prokurorai, tiek ir ikiteisminio tyrimo teisėja nepagrįstai suabsoliutino pareiškėjui Seišelių Respublikos ligoninėje atlikto šlapimo mėginio tyrimus, užfiksuotus 2017 m. kovo 17 d. medicinos įstaigos „Victoria“ medicininiame išraše, kuriuose nurodyta, kad šlapimo (duomenys neskelbtini) tyrimo rezultatai buvo teigiami, kadangi rasta (duomenys neskelbtini), ir nesigilino į kitas, šiuo atveju esmines, įvykio aplinkybes. Pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nebuvo objektyvios galimybės vienareikšmiškai nustatyti, ar šlapime rastos medžiagos pareiškėjo organizme atsirado jam būnant Lietuvoje, keliaujant į Seišelius, būnant laive, į laivą atvykus medikams ir suteikiant pirmąją pagalbą, ar pareiškėją nugabenus į gydymo įstaigą. Atkreipė dėmesį, jog Seišelių ligoninės išraše užfiksuota, kad gydymo ligoninėje metu buvo naudoti tokie preparatai, kaip (duomenys neskelbtini), todėl kilo pagrįstų abejonių, ar pavyzdžiui, ligoninėje pacientui taikius gydymą (duomenys neskelbtini), jo šlapime nebus rasta (duomenys neskelbtini). Minėtoje nutartyje konstatuojama, jog ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas skubotai, neišsiaiškinus tikrosios pareiškėjo sveikatos sutrikdymo priežasties ir išvada, kad G. J. atžvilgiu nebuvo padaryta nusikalstama veika – nepagrįsta.

24. Teismas pažymėjo, kad Išvada, kuri yra skundžiamo sprendimo priėmimo pagrindas, iš esmės buvo grindžiama ikiteisminio tyrimo Nr. 04-2-00136-17 metu surinkta medžiaga – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialistų išvadomis, pareiškėjo bei jo bendradarbių apklausų metų surinkta informacija. Pareiškėjo atstovas advokatas P. O. pažymėjo, kad atnaujinus ikiteisminį tyrimą jį kuruojanti prokurorė ketina skirti naują teismo medicinos ekspertizę, siekiant išsiaiškinti Seišelių Respublikos gydymo įstaigoje atlikto pareiškėjo šlapimo (duomenys neskelbtini) tyrimo legitimumą.

25. Įvertinęs minėtas aplinkybes teismas konstatavo, kad Klaipėdos apygardos teismui 2018 m. birželio 19 d. nutartimi ikiteisminio tyrimo medžiagą perdavus Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiajai prokurorei ikiteisminiam tyrimui organizuoti yra atliekamas ikiteisminis tyrimas ir būtent šio ikiteisminio tyrimo metu siekiama nustatyti objektyvias aplinkybes, susijusias su pareiškėjo sveikatos sutrikdymu, tuo pačiu vertinant ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su darbinių funkcijų vykdymu. Tai suponavo išvadą, kad įvykis darbe ištirtas neįvertinus visų reikšmingų tyrimui aplinkybių, nenustačius kokiu būdu pareiškėjas būdamas darbo vietoje apsinuodijo organizmui kenksmingomis medžiagomis. Įvertinęs tai, teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui nebuvo teisinių prielaidų 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. SD-37-6208 konstatuoti, kad įvykis darbe ištirtas nepažeidžiant Nuostatų reikalavimų bei atsisakyti skirti papildomą įvykio darbe tyrimą.

26. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes ir bylos rašytinių įrodymų visumą konstatavo, jog pareiškėjo G. J. skundas dalyje, kurioje prašoma panaikinti skundžiamą sprendimą yra pagrįstas bei tenkintinas, atsakovo skundžiamas sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas.

27. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo teismo praktika, spendė, jog materialines teises normas taiko atsakovas. Nagrinėjamu atveju pripažinus atsakovo skundžiamą sprendimą neteisėtu ir naikintinu, atsakovui teko imperatyvi prievolė jam suteiktos kompetencijos ribose, pakartotinai įvertinti pareiškėjo 2018 m. balandžio 10 d. skundo „Dėl 2018 m. kovo 22 nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akto Nr. 1“ turinį ir priimti administracinį sprendimą dėl minėto skundo pagrįstumo. Vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis teismas nurodė, kad pareiškėjo skundas šioje dalyje yra nepagrįstas.

28. Teismas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumą, patenkintų reikalavimų apimtį, suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, atstovavimo bylos nagrinėjimo teismo posėdyje trukmę, iš atsakovo pareiškėjui priteisė 315 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 29. Atsakovas Inspekcija apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – Inspekcijos skundžiamą sprendimą palikti galioti.

30. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškina ir taiko įvykių darbe tyrimą reglamentuojančių teisės aktų normas.

31. Inspekcija pažymi, kad įvykiai darbe tiriami vadovaujantis DSSĮ, Nuostatuose ir Metodiniuose nurodymuose įtvirtintomis teisės normomis. Įvykus įvykiui darbe, dėl kurio sunkiai pakenkiama darbuotojo sveikatai ar darbuotojas miršta, lygiagrečiai Inspekcijoje atliekamam įvykio darbe tyrimui, pradedamas ikiteisminis tyrimas, atliekamas ikiteisminio tyrimo institucijų, kuriuo siekiama nustatyti ar specialiųjų subjektų veika, galimai sąlygojusi įvykio darbe padarinius, neturi nusikalstamos veikos požymių, t. y. ikiteisminio tyrimo tikslas – nustatyti ar specialiojo subjekto veika (neįvykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimai) gali būti kvalifikuotina kaip nusikalstama. Inspekcija nėra ikiteisminio tyrimo dalyvis, jai nesuteikta teisė skųsti prokurorų priimamus nutarimus ikiteisminiuose tyrimuose, pradėtuose pagal Baudžiamojo kodekso 176 straipsnį, Inspekcija nėra kviečiama ir nedalyvauja bylų dėl prokuroro nutarimo ar ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties nagrinėjame. Teisės normų, nustatančių privalomą Inspekcijos informavimą apie prokuroro priimtą nutarimą, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar aukštesniojo teismo nutartį, Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra įtvirtinta. Atsakovas nurodo, kas įvykio darbe tyrimo pagrindinis tikslas yra nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos įgyvendinimas – siekis, nustačius įvykio darbe priežastis, numatyti prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti. Pagrindiniai uždaviniai yra nustatyti įvykio darbe priežastinį ryšį su darbu, faktines aplinkybes, priežastis bei įvykį lėmusius darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Inspekcija akcentuoja, kad minėtų tyrimų (Inspekcijos ir ikiteisminio tyrimo institucijų) tikslai ir uždaviniai yra skirtingi (Inspekcijoje atliekamo tyrimo tikslas – numatyti prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti; ikiteisminio tyrimo – kvalifikuoti veiką ir patraukti kaltus asmenis baudžiamojon atsakomybėn), todėl bandymai juos tapatinti ar teigti, jog ikiteisminio tyrimo išvados yra sąlygojantis faktorius, įvardijant nelaimingo atsitikimo darbe priežastis, neturi pagrindo. Inspekcija pamini, kad tokia pozicija buvo išsakyta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2178-520/2017.

32. Atsakovas nurodo, kad įvykio darbe, įvykusio 2017 m. kovo 12 d. AB „Limarko laivininkystės kompanija“ motoristui G. J., tyrimas buvo baigtas Nuostatų 22–25 punktuose nustatytais terminais. Inspekcija pabrėžia, kad teisės normų, įgalinančių pratęsti įvykio darbe tyrimą, vadovaujantis tuo, kad nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą nėra įsiteisėjęs, įvykių darbe tyrimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta. Atsakovo nuomone, teisės aktų nuostatų analizė suponuoja išvadą, kad teisės normų, įgalinančių Inspekciją skirti papildomą įvykio darbe tyrimą, vadovaujantis tuo, kad prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą nėra įsiteisėjęs, įvykių darbe tyrimą reglamentuojančiuose teisės aktuose taip pat nėra įtvirtinta. Tokiu būdu Inspekcijai pratęsus įvykio darbe tyrimą ar skyrus įvykio darbe tyrimą teisės aktuose nenurodytais pagrindais, tokie Inspekcijos pareigūnų veiksmai būtų kvalifikuotini kaip vilkinimas arba neteisėtų sprendimų priėmimas.

33. Atsakovo teigimu, Inspekcijos veiksmai, įgyvendinant pirmosios instancijos teismo nurodymą atsižvelgti į įsiteisėjusius procesinius sprendimus dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo, suponuotų išvadą, kad atvejais, kai ikiteisminis tyrimas baigiamas surašant kaltinamąjį aktą, Inspekcija privalėtų atsižvelgti ar yra įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas ar teismo nuosprendis, ir tęsti įvykio darbe iki minėtų procesinių sprendimų įsiteisėjimo, sukeltų itin neigiamas socialines pasekmes.

34. Atsakovas teigia, kad sisteminis teisės aktų nuostatų aiškinimas, įvykio darbe bei pareiškėjo skundo Inspekcijos tyrimo metu identifikuotų faktinių aplinkybių įvertinimas, suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismo motyvas, jog Inspekcija neatsižvelgė į aplinkybę, kad nėra įsiteisėjęs prokuroro nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo, nors privalėjo atsižvelgti ir skirti papildomą tyrimą, vertintinas kritiškai, prieštarauja įvykio darbe tyrimą reglamentuojančių teisės aktų normoms ir negali būti Inspekcijos sprendimo naikinimo pagrindu.

35. Inspekcija taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pateikia prieštaringus, įvykio darbe tyrimo bei pareiškėjo skundo nagrinėjamo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis nepagrįstus Inspekcijos sprendimo naikinimo motyvus. Vertinant teismo motyvus, lieka nesuprantama, ar skundžiamas sprendimas naikinamas, nes Inspekcijos specialistai, teikdami Išvadą, neatsižvelgė į faktą, kad prokuroro nutarimas yra neįsiteisėjęs, ar vis dėl to, kad įvykio darbe tyrimas buvo atliktas nesivadovaujant įvykio darbe tyrimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis.

36. Atsakovo tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą panaikinti Inspekcijos skundžiamą sprendimą ir nurodydamas, kad „nebuvo teisinių prielaidų 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. SD-37-6208 konstatuoti, kad įvykis darbe ištirtas nepažeidžiant Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų <..> reikalavimų bei atsisakyti skirti papildomą įvykio darbe tyrimą“, nuorodų į teisės aktų reikalavimų, kurie menamai, tiriant įvykį darbe, buvo pažeisti / neįgyvendinti nepateikia – tai yra sprendime nėra nurodytas nei vieno teisės akto straipsnis, dalis ar punktas, kuriame įtvirtintų normų pažeidimai buvo teismo identifikuoti.

37. Atsakovas nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis yra priimta išimtinai ikiteisminio tyrimo teisėtumo bei išsamumo aspektu, todėl įvertinant, kad ikiteisminio tyrimo ir įvykio darbe tyrimo tikslai skirtingi, minėta nutartis negali būti teisiniu pagrindu naikinti Inspekcijos skundžiamą sprendimą. Tai pat svarbu tai, kad Inspekcijos skundžiamas sprendimas priimtas 2018 m. gegužės 10 d., o Klaipėdos apygardos teismo nutartis – 2018 m. birželio 19 d. ir buvo pateikta pareiškėjo teismui tik posėdžio metu. Taigi, Inspekcija priimdama 2018 m. gegužės 10 d. skundžiamą sprendimą, negalėjo žinoti, vertinti bei pasisakyti dėl aplinkybių, kurios sąlygojo ikiteisminio tyrimo atnaujinimo pagrindus.

38. Atsakovas pažymi, kad Inspekcijai teisė atnaujinti įvykio darbe tyrimą, nesant teisinio pagrindo (atitinkamo subjekto skundo ar prašymo), nėra suteikta. Inspekcijai atnaujinus įvykio darbe tyrimą teisės aktuose nenurodytais pagrindais, tokie veiksmai būtų kvalifikuotini kaip neteisėtų sprendimų priėmimas ir skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka.

39. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, bei prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas taip pat su atsiliepimu pateikia papildomus įrodymus ir prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

40. Pareiškėjas tvirtina, kad iš esmės Inspekcija savarankiško nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo neatliko. Sprendimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe buvo priimtas vadovaujantis išimtinai ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais ir priimtais sprendimais. Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas buvo grindžiamas išimtinai ikiteisminio tyrimo metu gauta informacija, visiškai neatsižvelgiant į pareiškėjo nurodomas aplinkybes ir nesudarant galimybės jam pačiam dalyvauti atliekamame tyrime. Pareiškėjo tvirtinimu, Inspekcijos atliktas tyrimas yra neatsiejamas nuo ikiteisminio tyrimo bylos, kadangi ikiteisminio tyrimo medžiaga ir buvo pagrindas Inspekcijai priimti sprendimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe.

41. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas netinkamai interpretuoja pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą. Sisteminė skundžiamo teismo sprendimo analizė atskleidžia tai, jog teismas nurodydamas, kad Inspekcija privalėjo atsižvelgti į tai, jog nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo dar yra neįsiteisėjęs nesukūrė naujos teisės normos įpareigojančios Inspekciją laukti minėto nutarimo įsiteisėjimo. Pirmosios instancijos teismo sprendime akcentuojama, kad nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiagą sudaro ikiteisminio tyrimo metu gauti dokumentai bei atliktos ekspertizės. Būtent dėl šios priežasties, Inspekcija išimtinai vadovaujantis ikiteisminio tyrimo medžiaga ir ja grindžiant skundžiamą sprendimą, privalėjo įvertinti aplinkybes, kad atnaujinus ikiteisminį tyrimą, Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 nurodytos aplinkybės gali būti pripažintos nepagrįstomis.

42. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas nepagrįstai teigia, kad Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 išvada, jog nelaimingo atsitikimo darbe priežastis – „apsinuodijimas (duomenys neskelbtini), nesusijęs su darbinių funkcijų vykdymu“ nesukėlė pareiškėjui teisinių pasekmių, kadangi itin neigiamas pasekmes patvirtina VSDFV 2018 m. balandžio 28 d. sprendimas, kuriuo įvykęs sunkus nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas nedraudžiamuoju įvykiu.

43. Pareiškėjas akcentuoja, jog Inspekcijai apie įvykį laive „Libra“ buvo pranešta praėjus mėnesiui po įvykio. Pareiškėjo dukra K. J., 2017 m. balandžio 3 d. su prašymu kreipėsi į Inspekciją, prašydama įvertinti ar AB „Limarko laivininkystės kompanija“ atliko įvykio darbe analizę ir kokios yra atlikto tyrimo išvados, į K. J. prašymą atsakymas buvo pateiktas 2017 m. balandžio 27 d., kuriame jau nurodoma informacija susijusi su AB „Limarko laivininkystės kompanija“ atlikto tyrimo rezultatais t. y. nepripažinti pareiškėjo sveikatos sutrikdymo nelaimingu atsitikimu darbe. Be to, pareiškėjo dukra su Inspekcijos inspektoriumi A. D. bendravo ir elektroniniu paštu. Pareiškėjo nuomone, visos šios aplinkybės patvirtina, jog nuo tyrimo pradžios buvo siekiama suteikti Inspekcijai kuo daugiau informacijos susijusios su pareiškėjo sveikatos sutrikdymu.

44. Pareiškėjas tvirtina, kad savo skunduose ne kartą akcentavo, jog nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą nėra įsiteisėjęs, taip pat nurodė, kad yra pateiktas ir skundas. Taigi, šios aplinkybės neginčytinai patvirtina, kad Inspekcijai buvo žinoma, jog minėtas nutarimas yra neįsiteisėjęs ir, kad nagrinėjant pareiškėjo pateiktą skundą, nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą gali būti panaikinamas.

45. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį tenkinti.

46. Bendrovė dėl ikiteisminio tyrimo reikšmės Inspekcijos tyrimui nurodo, kad sutinka su atsakovo apeliaciniame skunde išsakytais argumentais, jog įvykių darbe tyrimų reglamentavimas aiškiai numato, jog įvykio darbe tyrimo pagrindinis tikslas – nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos įgyvendinimas, t. y. numatyti prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti, o ikiteisminio tyrimo tikslas yra kvalifikuoti veiką ir patraukti kaltus asmenis baudžiamojon atsakomybėn. Iš to seka, kad skundžiamame teismo sprendime išreikštas šių dviejų tyrimų tapatinimas bei teigimas, kad ikiteisminio tyrimo išvados yra pagrindinis ir sąlygojantis faktorius Inspekcijos tyrimo rezultatui, neturi teisinio pagrindo.

47. Bendrovė dėl įvykio darbe tyrimo terminų teigia, kad Nuostatuose yra numatyti konkretūs terminai, per kuriuos turi būti ištirti įvykiai darbe. Nukentėjusiam asmeniui darbe siekiant operatyviai realizuoti savo teises bei kiek įmanoma greičiau gauti jam priklausančias išmokas yra nustatyti ganėtinai trumpi įvykio darbe tyrimo terminai. Šiuo metu teisinis nelaimingų atsitikimų darbe tyrimų reglamentavimas nenumato jokių teisinių normų, kuriomis vadovaujantis būtų galima pratęsti įvykio darbe tyrimą ryšium su nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą neįsiteisėjimu. Be to, teisės aktai nenumato, kad Inspekcija savo sprendimus dėl įvykių darbe tyrimo gali priimti tik tada, kai yra baigtas lygiagrečiai vykdytas ikiteisminis tyrimas. Bendrovė pažymi, kad teisės aktai numato, jog po įvykio darbe ištyrimo (po įvyko darbe tyrimo akto surašymo) paaiškėjus naujoms reikšmingoms aplinkybėms, yra pagrindas papildomam tyrimui atlikti. Tačiau galimybė paaiškėti naujoms reikšmingoms aplinkybėms ikiteisminio tyrimo metu savaime nėra pagrindas naikinti įvykio darbe tyrimo aktą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 48. Ginčas šioje byloje kilo dėl atsakovo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimo Nr. SD-37-6208 „Dėl 2018 m. kovo 22 d. nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akto Nr. 1 skundo“, kuriuo atsisakyta panaikinti Inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus 2018 m. kovo 22 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1 ir atlikti pakartotinį įvykio darbe tyrimą dėl AB „Limarko laivininkystės kompanija“ darbuotojo sunkaus sveikatos sutrikdymo, šį tyrimą pavedant kitam Inspekcijos teritoriniam skyriui, teisėtumo ir pagrįstumo.

49. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

50. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-355/2011). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

51. Byloje nustatyta, kad Inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus 2018 m. kovo 22 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 nurodyta nelaimingo atsitikimo priežastis – apsinuodijimas (duomenys neskelbtini), nesusijęs su darbinių funkcijų vykdymu, o darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų pažeidimai nenustatyti, teigiama, kad įvykio tyrimas buvo atliekamas pagal Bendrovės pateiktus dokumentus, laivo įgulos narių teiktus paaiškinimus, laive esančius tyrimui reikšmingus dokumentus, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų darbuotojų pateiktus paaiškinimus, teismo eksperto išvadas, ikiteisminio tyrimo išvadas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu Inspekcijos Klaipėdos teritorinis skyrius padarė išvadą, jog 2017 m. kovo 12 d. Bendrovei priklausančiame laive pareiškėjo sveikata buvo sunkiai sužalota jam apsinuodijus (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), tačiau tyrimo metu nebuvo nustatyta kaip minėtos medžiagos pateko į pareiškėjo organizmą. Nelaimingo atsitikimo darbe aktas iš esmės grindžiamas ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialistų išvadomis G 1046/2017(03) ir pG 1614/2017(03). Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 19 d. nutarties pagrindu ikiteisminį tyrimą Nr. 04-2-00136-17 pagal Baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį atnaujinus dėl netinkamo reikšmingų aplinkybių ištyrimo ir vertinimo, aktualus aspektas, kad Inspekcijai nagrinėjant pareiškėjo 2018 m. balandžio 10 d. skundą dėl nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akto Nr. 1 panaikinimo, žinant aplinkybę, jog 2018 m. kovo 8 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą nėra įsiteisėjęs, kadangi pareiškėjas tai akcentavo savo skunde, Inspekcija į šią aplinkybę neatsižvelgė ir priėmė skundžiamą sprendimą. Teismas pagrįstai vertino, kad ši aplinkybė buvo reikšminga, nes Inspekcija atlikdama tyrimą vertino būtent ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, šia medžiaga grindė savo išvadas, todėl privalėjo įvertinti ir tai ar yra įsiteisėję procesiniai sprendimai dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo.

52. Nelaimingų atsitikimų darbe, dėl kurių darbuotojai patiria žalą sveikatai tyrimą reglamentuoja Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, Nuostatai ir Metodiniai nurodymai. Įvykis darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, – įvykis, įskaitant eismo įvykį, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai arba dėl kurio darbuotojas miršta, nustatyta tvarka tiriamas nustatant jo priežastinį ryšį su darbu ir pripažįstamas ar nepripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe (DSSĮ 2 straipsnio 15 dalis). Pagal DSSĮ 44 straipsnio 1 dalį įvykis darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo turi būti ištirti ir jų tyrimo rezultatai surašyti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka. Incidentas tiriamas ir registruojamas įmonės darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka. Atliekant įvykio darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, tyrimą, nustatomos jo aplinkybės ir priežastys bei nurodomos priemonės panašių įvykių priežastims pašalinti. Įvykį darbe, dėl kurio sunkiai pakenkta darbuotojo sveikatai ar darbuotojas mirė, tiria Valstybinė darbo inspekcija, dalyvaujant darbdavio atstovui ir darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai. Pagal Nuostatų 29 punktą įvykio darbe tyrimo tikslai yra: 1) nustatyti įvykio darbe metu buvusias ar susidariusias sąlygas, kurios turėjo įtakos įvykiui arba jį lėmė; 2) nustatyti įvykio darbe priežastis; 3) numatyti prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti. Tiriant įvykį darbe privalu nustatyti: 1) koks įvykio darbe priežastinis ryšys su darbu; 2) ar įvykį lėmė darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, ar šie pažeidimai yra įvykio darbe priežastys (Nuostatų 30 punktas). Aptartas teisinis reguliavimas nelaimingą atsitikimą darbe reikalauja ištirti išsamiai ir dėl jo surašyti pagrįstą ir teisėtą aktą. Individualiam administraciniam aktui bendrieji teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimai keliami Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje.

53. Svarbu pažymėti, kad nuoseklioje administracinių teismų praktikoje pripažįstama, jog nelaimingo atsitikimo darbe priežastys yra nustatinėjamos Inspekcijos atliekamo tyrimo metu, o ne ikiteisminiame tyrime, kadangi šių tyrimų metu sprendžiami skirtingi klausimai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A624-2130/2014; 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2178-520/2017). Kadangi nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktas Nr. 1 ir Išvada, kuri yra skundžiamo sprendimo priėmimo pagrindas, iš esmės yra grindžiama ikiteisminio tyrimo Nr. 04-2-00136-17 metu surinkta medžiaga – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialistų išvadomis, pareiškėjo bei jo bendradarbių apklausų metų surinkta informacija, pritartina išvadai, kad įvykis darbe ištirtas savarankiškai nenustačius ir neįvertinus visų reikšmingų tyrimui aplinkybių, nenustačius kokiu būdu pareiškėjas būdamas darbo vietoje apsinuodijo organizmui kenksmingomis medžiagomis, dėl ko buvo sutrikdyta jo sveikata ir kad Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui nebuvo teisinių prielaidų 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. SD-37-6208 konstatuoti, kad įvykis darbe ištirtas nepažeidžiant Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ reikalavimų bei atsisakyti skirti papildomą įvykio darbe tyrimą. Nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia ginčijamo sprendimo pripažinti teisėtu ir pagrįstu bei atitinkančiu individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, todėl teismas pagrįstai jį panaikino.

54. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

55. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad žodinis procesas apeliacinės instancijos teisme yra išimtis iš taisyklės, nustatančios rašytinį procesą. Be to, pareiškėjo prašymas yra bendro pobūdžio ir nėra grindžiamas kokiomis tai išskirtinėmis aplinkybėmis. Pažymėtina ir tai, kad šalys teise pasisakyti ir būti išklausytos teismo, pasinaudojo pirmosios instancijos teisme, dėl šių priežasčių pareiškėjo prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka yra atmetamas.

56. Pareiškėjas pateikė prašymą dėl išlaidų advokato pagalbai atlyginimo, t. y. prašo priteisti advokatui sumokėtus 275 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

57. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, t. y. padaryta tai, ko prašė pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą, konstatuotina, kad ši byla apeliacinėje proceso stadijoje išsprendžiama pareiškėjo naudai. Todėl pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį pareiškėjas turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą.

58. Pareiškėjo (jo atstovo) pateikti duomenys, t. y. 2018 m. lapkričio 13 d. Teisinių paslaugų (atstovavimo) sutartis Nr. 134-A/2018 (III t., b. l. 117), 2018 m. lapkričio 20 d. Sąskaita už teisines paslaugas Nr. 44/2018 (III t., b. l. 119) ir 2018 m. lapkričio 20 d. Nurodymas įmokėti grynuosius pinigus (III t., b. l. 120) patvirtina, kad pareiškėjas realiai patyrė 275 Eur dydžio išlaidas už advokato parengtą atsiliepimą į apeliacinį skundą.

59. Nagrinėjamu atveju yra reikšmingos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), kuriomis vadovaujantis nustatomas galimas priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis ir administracinėje teisenoje (ABTĮ 40 str. 5 d., 98 str. 2 d.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Rekomendacijų 7 ir 8.11 punktais, konstatuoja, kad prašoma priteisti 275 Eur suma už advokato parengtą atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija pagal Rekomendacijas galimos maksimalios sumos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (galima maksimali suma yra 1 204,71 Eur). Todėl pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas ir pareiškėjui priteistina 275 Eur suma bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui G. J. iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 275 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Artūras Drigotas Dalia Višinskienė