9bfaca54-2a3f-401c-9e1c-fdc3b4e5ddce · Panevėžio miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr                                                                                          Civilinė byla Nr. 2-822-452/2012                                                                                                            Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00117-2012-7                                                                                          Procesinio sprendimo kategorija 75.8;116.4 (S) PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS V A R D U                                                             2012 m. birželio 1 d.                                                                      Panevėžys Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Svirplienėsekretoriaujant Kristinai Keršulytei, dalyvaujant ieškovėms L.

K., E. K., jų atstovui advokato padėjėjui Juozui NorkÅ«nui, atsakovui G. K.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, kreditorinės prievolės priteisimo turtu pagal ieÅ¡kovių L. K. ir E. K. ieÅ¡kinį atsakovui G. K., ir n u s t a t ė :                              ieÅ¡kovė L. K., patikslintu ieÅ¡kiniu ( 49-51 b.l.) prašė padalinti santuokoje įgytÄ bendrÄ ja jungtine nuosavybe dviejų kambarių 48,97 kv.m bendro ploto butÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 37907 Lt vertės, esantį (duomenys neskelbtini), jai priteisiant 2/3 dalis buto dalis, atsakovui priteisti 1/3 dalį buto.

IeÅ¡kovė E. K., patikslintu ieÅ¡kiniu ( 49-51 b.l.) prašė priteisti iÅ¡ atsakovo G. K. esamÄ 11685 Lt kreditorinę prievolę, atsiradusiÄ dėl įsiskolinimo už iÅ¡laikymÄ , nekilnojamuoju turtu – 1/3 dalimi buto unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 11685 Lt vertės ir 1560 Lt sumokėtus už mokslÄ , viso 13245 Lt.                           IeÅ¡kovė L. K. paaiÅ¡kino, kad 1996 m. spalio 22 d. buvo nutraukta jos ir atsakovo santuoka.

Nutraukiant santuokÄ , santuokoje įgytas turtas padalintas nebuvo, nes ji neturėjo pinigų bylinėjimuisi. Privatizuojant butÄ ji sumokėjo 13207 Lt, o atsakovas - 965 Lt. Dalintino buto vertė yra 37907 Lt nustatyta 1998-08-21, pasibaigus bendrajai sutuoktinių nuosavybei pagal kadastro duomenis. Atsakovas nuo 1996 metų bute negyveno, prie jo iÅ¡laikymo neprisidėjo, 16 metų nemokėjo mokesčių bendrijai, nedarė remonto, todėl praÅ¡o priteisti jai 2/3 dalis buto. Su atsakovo vertinimo ataskaitoje nurodyta buto verte nesutinka, nes butas įvertintas jo neapžiÅ«rėjus, be to, jis 16 metų bute negyveno, neprisidėjo prie jo iÅ¡laikymo, remonto.

Už jos lėšas yra pakeisti langai, durys, darytas remontas, tačiau ji neturi Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančių įrodymų. Santuokos metu buvo nupirkta sodyba, tačiau ji prie pirkimo neprisidėjo, joje buvo tik du kartus, jos vertės nežino. Sutinka, kad sodyba bÅ«tų priteista atsakovui.   IeÅ¡kovė E. K. nurodė, kad atsakovas 11 metų nemokėjo priteisto iÅ¡laikymo. 11685 Lt iÅ¡laikymÄ praÅ¡o priteisti turtu, nes ji Å¡iame bute gyvena ir kitokiu bÅ«du įsiskolinimo negalėtų gauti.

Tris semestrus ji mokėsi Panevėžio kolegijoje ir už vienÄ semestrÄ sumokėjo po 520 Lt, tačiau reikalavimo dėl sumos už mokslÄ priteisimo atsisako. Su atsakovo pateikta buto verte nesutinka, nes jis turi bÅ«ti vertinamas tuo laikotarpiu, kai buvo nutraukta tėvų santuoka. Jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra 150 Lt.             IeÅ¡kovių atstovas palaikė savo atstovaujamųjų pozicijÄ ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.                          Atsakovas su ieÅ¡kovių pareikÅ¡tais reikalavimais sutiko iÅ¡ dalies.

Sutiko, kad visas santuokoje įgytas turtas bÅ«tų dalijamas abiem per pusę, nenukrypstant nuo lygių dalių principo. Nesutiko su ieÅ¡kovės nurodyta buto verte, nes pagal jo atliktÄ vertinimÄ Å¡io buto vertė yra 81000 Lt. Todėl prašė lygiomis dalimis per pusę padalinti 81000 Lt vertės butÄ ir 6088 Lt vertės sodybÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini). Nepripažįsta ieÅ¡kovės E. K. reikalavimo dėl iÅ¡laidų už mokslÄ priteisimo ir sutinka, kad 11685 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimas bÅ«tų priteistas iÅ¡ turto dalies pinigine iÅ¡raiÅ¡ka.                IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.                        Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo2012 m. balandžio 5 d. nutartimi teismas nustatė terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti - sudaryti dalintino turto balansÄ ir jį įtraukti sodybÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), nurodyti dalintino turto vertę, padalijimo bÅ«dÄ , pateikti ieÅ¡kinį patvirtinančius įrodymus.

Tuo pačiu iÅ¡aiÅ¡kino, kad dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). IeÅ¡kovės nustatytu terminu patikslino ieÅ¡kinį, suformuluodamos atskirus reikalavimus dėl turto padalijimo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo turtu, tačiau nesudarė į dalintino turto balansÄ neįtraukė sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), nenurodė ir nepateikė įrodymų apie Å¡ios sodybos vertę, todėl teismas, todėl teismas priima sprendimÄ pagal byloje esančius įrodymus.

Sudarę santuokÄ , sutuoktiniai turtiniuose santykiuose, susijusiuose su bendru turtu, veikia kaip nuosavybės teisinių santykių subjektų daugetas – bendraturčiai. Materialinės teisės normos (CK 3.82 straipsnis, 3.87 straipsnio 1 dalis) įtvirtina įstatyminį sutuoktinių turto teisinį režimÄ , kuris grindžiamas bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, t. y. turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrÄ ja jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas, kol nėra įrodyta prieÅ¡ingai (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

Bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija remiasi sutuoktinių santykių pobūdžiu: bendru gyvenimu, tarpusavio pasitikėjimu, neformaliais ryšiais, bendru reikalų tvarkymu, nesavanaudiškumu, bendrais poreikiais bei interesais ir pan. Pažymėtina, kad analogiška prezumpcija buvo įtvirtinta iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio SŠK 21 straipsnio 1 dalyje. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad po santuokos sudarymo įgytas turtas teismo gali bÅ«ti pripažintas asmenine vieno iÅ¡ sutuoktinių nuosavybe tik tuo atveju, jeigu ieÅ¡kinį dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe padavęs sutuoktinis nuginčija sutuoktinių turto bendrumo prezumpcijÄ CK 3.89 straipsnio 2 dalyje nustatytais leistinais įrodymais. Taigi tiek SÅ K, tiek 2000 m. CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SÅ K 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis).

Å i prezumpcija yra įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Byloje yra keliami ieÅ¡kininiai reikalavimai dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 25 straipsnio 3 dalį CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas galiojant CK iki įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SÅ K 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kuriÄ turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006).

Byloje nustatyta, kad santuoka tarp L. K. ir G. K. buvo sudaryta 1987 m. birželio 27 d. ir nutraukta 1996 m. spalio 22 d. (14,15 b.l.). Pagal Å¡alių bendrÄ susitarimÄ L. K. ir G. K. susitarė pirkti privatizuotÄ butÄ ieÅ¡kovės vardu ( 17 b.l.) 1992 m. vasario 24 d.pagal notarinę pirkimo-pardavimo sutartį L. K. nupirko butÄ 48,97 kv.m ploto, esantį (duomenys neskelbtini) ( 18 b.l.). 1994 m. vasario 3 d. G. K. įsigijo medinį gyvenamÄ jį namÄ , Å«kinius pastatus 3J1/p, 2,4,5,6,7J1/m ir kiemo įrenginius, esančius (duomenys neskelbtini) (53 b.l.).

Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis Å¡is nekilnojamasis turtas registruotas nuosavybės teise G. K. vardu ( 56-59 b.l.). 1997-02-03 Respublikinės valstybinio inventorizavimo, projektavimo paslaugų biuro iÅ¡duota pažyma dėl nuosavybės įregistravimo nėra pakankamu įrodymu, patvirtinančiu, jog sodybos pastatai yra G. K. asmeninė nuosavybė ( 54 b.l.). Tarp Å¡alių nėra ginčo dėl turto, įgytos santuokos metu, padalijimo. Dalijant sutuoktinių bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, privalo bÅ«ti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (LR CK 3.100 str. 4 p.).

Esminis ginčas Å¡ioje byloje yra dėl dalijamo buto vertės ir Å¡io buto dalies dydžio,        tenkančio kiekvienai Å¡aliai. Dalijant santuokoje įgytÄ turtÄ daiktų vertė turi bÅ«ti apskaičiuojama verte daiktų sutuoktinių santuokos nutraukimo pabaigoje. Tokia teismo iÅ¡vada visiÅ¡kai atitinka CK 3.119 straipsnį, kuriame nurodyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, t.y. sprendimo dėl turto padalijimo priėmimo metu.

Å eimos teisėje nėra specialiųjų teisės normų dėl sutuoktinių turto vertinimo, todėl nagrinėjant ginčus dėl sutuoktinių turto padalijimo taikytinos bendrosios turto vertinimo taisyklės. Kasacinio teismo praktikoje Å¡iuo klausimu iÅ¡aiÅ¡kinta, kad dalijant sutuoktinių turtÄ turto rinkos kaina gali bÅ«ti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų iÅ¡vadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje R.

B. v. R. V. B., Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje T. B. v. D. B., Nr. 3K-3-92/2008). Kokiais įrodymų šaltiniais remdamasis teismas nustato sutuoktinių turto vertę, priklauso ir nuo konkretaus turto rūšies; tais atvejais, kai dalijamas nekilnojamasis turtas (ginčo atveju - butas), vienas iš įrodymų šaltinių yra Nekilnojamojo turto registro duomenys. Kartu pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė yra nustatoma masinio vertinimo būdu, t. y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes.

Dėl Å¡ių aplinkybių Nekilnojamojo turto registro duomenys paprastai laikomi mažiau tiksliais turto vertės įrodymais už individualaus vertinimo iÅ¡vadas, kuriose atsispindi specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir pan. turto vertei turinčios įtakos aplinkybės. Kai turto rinkos vertė nustatyta individualaus vertinimo bÅ«du, teismas turi imtis papildomų įrodinėjimo veiksmų tuo atveju, jeigu bylos medžiagos duomenys teikia pagrindÄ pagrįstai abejoti turto vertinimo iÅ¡vados teisingumu arba daryti pagrįstÄ prielaidÄ , kad turto vertė galėjo reikÅ¡mingai pasikeisti per laikÄ , praėjusį nuo pradinio vertinimo.

Vien byloje dalyvaujančių asmenų nuomonė, abejonės ar nepasitenkinimas turto įvertinimu, nepagrįsti objektyviais duomenimis apie turto rinkos padėtį ar dinamikÄ , nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad dalytino turto vertė teismo nustatyta neteisingai. IeÅ¡kovė dalijamÄ butÄ Ä¯vertino 37907 Lt, t.y. ta verte, kokia ji buvo santuokos nutraukimo metu ir pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ( 24 b.l.). Atsakovas pateikė turto vertintojo V. J. įmonės 2012 m. balandžio 30 d. atliktÄ buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimÄ , kuriame nurodyta, kad Å¡io buto su rÅ«siu rinkos vertė įvertinimo dienai yra 81000 Lt (67-86 b.l.).

IeÅ¡kovės atstovo nurodytÄ aplinkybę, kad objektas buvo įvertintas lyginamosios vertės metodu, nevertinant buto vidaus apdailos techninės charakteristikos, teismas nelaiko pakankamu pagrindu pripažinti, kad dalytino turto vertė nustatyta neteisingai. IeÅ¡kovė nesutikdama su atsakovo turto vertintojų iÅ¡vada, taip pat turėjo galimybę pateikti teismui jos pasirinktų nepriklausomų turto vertintojų atliktÄ vertinimÄ . IeÅ¡kovės nurodytÄ vertę pagal 1998-08-21 Nekilnojamojo turto registro duomenis, kurie atlikti masinio vertinimo bÅ«du, laiko mažiau tiksliais ir objektyviais.

Todėl teismas pripažįsta įrodyta aplinkybę, kad ginčo buto rinkos vertė yra 81000 Lt. Nustatant turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertę teismas vadovaujasi Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, iš kurių matosi, kad gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 736 Lt, garažo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini)- vidutinė rinkos vertė 633 Lt, viralinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 2162 Lt, ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 1707 Lt, ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 395 Lt, ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 197 Lt, ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini),vidutinė rinkos vertė – 203 Lt, kiemo statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 55 Lt, viso turto vertė 6088 Lt.

Byloje Å¡alys neginčijo Å¡io turto vertės ir nepateikė įrodymų apie kitokiÄ Å¡io turto vertę, todėl teismas laiko, kad sodybos vertė yra 6088 Lt ( 56-59 b.l.).  Tokiu bÅ«du teismas laiko įrodytu, kad nagrinėjamojoje byloje dalintino turto balansÄ sudaro 48,97 kv.m ploto butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 81000 Lt vertės, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 736 Lt vidutinės rinkos vertės, garažas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 633 Lt vidutinės rinkos vertės, viralinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 2162 Lt vidutinės rinkos vertės, Å«kinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1707 Lt vidutinės rinkos vertės, Å«kinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 395 Lt vidutinės rinkos vertės, Å«kinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 197 Lt vidutinės rinkos vertės, Å«kinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 203 Lt vidutinės rinkos vertės, kiemo statiniai, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 55 Lt vidutinės rinkos vertės, esantys (duomenys neskelbtini).

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad viso dalintino turto vertė yra 87088 Lt (81000 Lt +6088 Lt). Byloje pateikti įrodymai, jog ieÅ¡kovė yra sumokėjusi skolas, susijusias su bendro bÅ«sto iÅ¡laikymu – 3554,66 Lt AB “Panevėžio butų Å«kis“, 12489,73 Lt AB „Panevėžio energijai“, 1373 Lt Rambyno g. 3-čiojo namo savininkų bendrijai, 1006,98 Lt AB “Panevėžio butų Å«kis“, viso 18424,37 Lt  (19,20, 21, 22 b.l.). Atsakovas Å¡ių skolų sumų neginčijo, pripažino, kad bute negyveno ir neprisidėjo prie buto iÅ¡laikymo.Teismas laiko, kad, ieÅ¡kovei sumokėjus skolas, susijusias su bendro bÅ«sto iÅ¡laikymu, jai turi bÅ«ti kompensuojama 1/2 dalis jos turėtų iÅ¡laidų, t. y. 9212,19 Lt, mažinant Å¡ia suma atsakovo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ieÅ¡kovės naudai (CK 3.118 straipsnio 3 dalis).

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas, taikomas dalijant sutuoktinių turtÄ . Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais. Tokie atvejai įtvirtinti CK 3.123 straipsnyje : nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klė ar jo turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės. Spręsdamas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo bÅ«do teismas visų pirma atsižvelgia į sutuoktinių pageidavimus; kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 str. 1 d., 3.127 str. 3 d., ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo bÅ«dÄ .

Teismas, nagrinėdamas Å¡eimos bylas, turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus ir virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 1, 3 dalys). Tai reiÅ¡kia, kad, esant ginčui dėl turto padalijimo, teismas nėra suvaržytas konkrečiais sutuoktinių reikalavimais, bet turi iÅ¡spręsti turto padalijimo klausimus tokiu bÅ«du, jog laikantis įstatymų reikalavimų turtas bÅ«tų padalytas atsižvelgiant ne tik į vieno ar kito sutuoktinio norus, bet ir į jų objektyvius poreikius, kartu stengiantis užtikrinti sutuoktinių individualių poreikių pusiausvyrÄ bei maksimaliai eliminuojant galimybę poreikius užtikrinti vienas kito sÄ skaita.

             Turto padalijimo natÅ«ra principas yra prioritetinis. Toks padalijimo bÅ«das labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kiti ne natÅ«ra padalijimo bÅ«dai gali bÅ«ti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natÅ«ra nepriimtinumÄ ar negalimumÄ . Negalimumas yra objektyvus – techniÅ¡kai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sÄ lygų jas atskirti).

Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektÄ bendrai valdyti ir naudoti. L. K. ir G. K. pasirinko padalinimo bÅ«dÄ natÅ«ra. IeÅ¡kovė sutiko, kad sodyba bÅ«tų priteista atsakovui, nes ji ja nesinaudoja.             Byloje nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) yra dviejų atskirų kambarių, virtuvės ir kitų naudojimo patalpų, kurios naudojamos bendrai, nėra nedalus daiktas. Dalindamas sutuoktinių turtÄ teismas vadovaujasi lygių sutuoktinių dalių bendrame turte principu, nes teismas nenustatė aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.3.117str.1,2d.).

Parinkdamas turto padalijimo bÅ«dÄ , teismas atsižvelgia ne tik į sutuoktinių interesus, bet ir į atsakovo kreditorių interesus iÅ¡ieÅ¡kojimo procese (CK 1.5 str., 3.123str.1d.). Pagal teismų informacinę sistemÄ LITEKAS matyti, kad L. K. yra pareiÅ¡kusi praÅ¡ymÄ dėl G. K. turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bei naudojimosi daikto dalimi tvarkos nustatymo, siekiant iÅ¡ieÅ¡koti 13694,40 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ nepilnametei dukrai A. K., gim. (duomenys neskelbtini) (civilinė byla Nr. 537-452/2012).

Dėl Å¡ios priežasties bei vadovaudamasis CPK 376 str., dalindamas butÄ , nors ir nesant pareikÅ¡tam reikalavimui dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo, nustato padalinto buto naudojimosi tvarkÄ . IeÅ¡kovės asmeninėn nuosavybėn priteistina 44131, 58 Lt vertės 545/1000 dalis buto su rÅ«siu (duomenys neskelbtini), atsakovui – 36869,22 Lt vertės 455/1000 dalis buto su rÅ«siu (duomenys neskelbtini), sodyba, esanti (duomenys neskelbtini), 6088 Lt vertės, viso turto 42957 Lt sumai. Nustatytina naudojimosi butu (duomenys neskelbtini), tvarka : ieÅ¡kovei skiriant kambarį, buto plane pažymėtÄ indeksu 44-617, 19,43 kv.m ploto, atsakovui- kambarį buto plane pažymėtÄ indeksu 44-5, 15,04 kv.m ploto, bendro naudojimo patalpas - koridorių, plane pažymėtu 44-1 (5,21 kv.m), voniÄ plane pažymėtÄ 44-3 (2.06 kv.m), tualetÄ , plane pažymėtÄ 44-2 (0,90 kv.m), virtuvę, plane pažymėtÄ 44-4 (6,33 kv.m) bei rÅ«sį skirti Å¡alims naudotis bendrai( CPK 376str., CK 1.5str., CK 4.75str., 4.81str. ).

IÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei L. K. priteistina 8037,61 Lt kompensacija.           Dėl ieÅ¡kovės E. K. reikalavimo kreditorinės prievolės priteisimo turtu                          Konstitucija garantuoja kiekvienam asmeniui, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismas (Konstitucijos 30 straipsnio 1dalis). Nepilnamečių asmenų atstovai pagal įstatymÄ yra jų tėvai, įtėviai, rÅ«pintojai ar globėjai (CPK 38 straipsnis).

Pasiekę pilnametystės fiziniai asmenys įgyja visiÅ¡kÄ veiksnumÄ ir savarankiÅ¡kai gali įgyvendinti savo teise teisme.             Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad 1989 m. gegužės 30 d. gimusi E. K. yra Å¡alių L. K. ir G. K. dukra ( 16 b.l.). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas nepilnametės dukros E. K. privalėjo teikti teismo priteistÄ iÅ¡laikymÄ . IÅ¡ antstolės iÅ¡duotos pažymos apie susidariusiÄ skolÄ , matyti, kad pagal vykdomÄ jį dokumentÄ 2007-05-31, t.y.

E. pilnametystės dienai, buvo neiÅ¡ieÅ¡kota 11685 Lt skola. IeÅ¡kovė, tapusi pilnamete, turi teisę įgyvendinti savo teisę dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo iÅ¡ieÅ¡kojimo teismine tvarka iÅ¡ tėvo, nevykdžiusio įstatyminės nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo pareigos. Atsakovas, neginčydamas įsiskolinimo sumos, sutiko dėl 11685 Lt įsiskolinimo priteisimo, todėl teismas laiko pagrįstÄ ir įrodytÄ Å¡Ä¯ reikalavimÄ , todėl ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje tenkina.              IeÅ¡kovė E. K., bylos nagrinėjimo metu atsisakiusi reikalavimo dėl iÅ¡laidų už mokslÄ priteisimo, prašė priteisti 11685 Lt įsiskolinimÄ iÅ¡ atsakovo turto, t.y. jam priteistos 1/3 buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalies.

Ä®statymas numato galimybę priteisti iÅ¡laikymÄ turtu nepilnamečiams vaikams (LR CK 3.196 str. 1d. 3 p.). IeÅ¡kovė, bÅ«dama pilnametė, savarankiÅ¡kai įgyvendina savo teises, todėl jai Å¡i įstatymo norma dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo turtu, netaikoma. Nustatyta, kad atsakovui tenkanti buto dalis yra 36869,22 Lt vertės. Teismui patenkinus šį E. K. reikalavimÄ , ji privalėtų kompensuoti verčių skirtumÄ , nes atsakovo buto dalies vertė yra daugiau nei tris kartus didesnė nei įsiskolinimo sumÄ .

Atsižvelgiant į tai, jog E. K. nepateikė įrodymų apie jos gaunamas pajamas, turimas lėšas, teismas neturi galimybės įsitikinti, kad ji realiai galės 25184,22 Lt skirtumÄ sumokėti atsakovui. Priimdamas sprendimÄ teismas įvertina kiekvienos Å¡alies interesus ir sprendžia ginÄÄ remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sÄ Å¾iningos Å¡alių interesų pusiausvyros principais. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į nustatytų ir iÅ¡tirtų visetÄ Ä¯rodymų, kuriuos  įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡naginėjimu bei vadovaudamasis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais, teismas E. K. reikalavimo dėl įsiskolinimo priteisimo 1/3 atsakovui tenkančia buto dalimi netenkina.              Teismas bendrÄ jÄ jungtine nuosavybe pripažino turto už 87088 Lt ir jį padalino.

Ieškovė L. K. turėjo 1155,82 Lt žyminio mokesčio ir 150 Lt atstovavimo išlaidų (5, 12, 52, 66 b.l.). Ieškovės E. K. turėtos išlaidos – 150 Lt atstovavimo išlaidų (66 b.l.) CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintinas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos šalims priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai ( 80, 88, 96,98straipsniai).                Vadovaudamasis išdėstytu ir LR CPK 259-260, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a :

IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.                           Padalinti santuokos metu L. K., a .k. (duomenys neskelbtini) su G. K. , a.k. (duomenys neskelbtini) įgytÄ turtÄ :             L. K. priteisti 44131, 58 Lt vertės 545/1000 dalis buto su rÅ«siu, unikalus numeris 2797(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)ir 8037,61 Lt ( aÅ¡tuonis tÅ«kstančiai trisdeÅ¡imt septynis litus 61 ct) piniginę kompensacijÄ iÅ¡ G. K..                 G.

K. priteisti 36869,22 Lt vertės 455/1000 dalis buto su rÅ«siu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); gyvenamÄ jį namÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 736 Lt vidutinės rinkos vertės, garaÅ¾Ä , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 633 Lt vidutinės rinkos vertės, viralinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 2162 Lt vidutinės rinkos vertės, Å«kinį pastatÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1707 Lt vidutinės rinkos vertės, Å«kinį pastatÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 395 Lt vidutinės rinkos vertės,Å«kinį pastatÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 197 Lt vidutinės rinkos vertės, Å«kinį pastatÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 203 Lt vidutinės rinkos vertės, kiemo statinius, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 55 Lt vidutinės rinkos vertės, viso turto vertė 6088 Lt, esančius (duomenys neskelbtini), viso turto bendrai 42957 Lt sumai.               Nustatyti naudojimosi butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), tvarkÄ : ieÅ¡kovei skiriant kambarį, buto plane pažymėtÄ indeksu 44-6, 19,43 kv.m ploto, atsakovui- kambarį buto plane pažymėtÄ indeksu 44-5, 15,04 kv.m ploto, bendro naudojimo patalpas - koridorių, plane pažymėtÄ Â 44-1 (5,21 kv.m), voniÄ plane pažymėtÄ 44-3 (2.06 kv.m), tualetÄ , plane pažymėtÄ 44-2 (0,90 kv.m), virtuvę, plane pažymėtÄ 44-4 (6,33 kv.m) bei rÅ«sį skirti Å¡alims naudotis bendrai.

                 Priteisti iÅ¡ G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11685 Lt (vienuolika tÅ«kstančių Å¡eÅ¡is Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penkis litus) iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ ir 134,50 Lt atstovavimo iÅ¡laidų E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)           Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.           Priteisti iÅ¡ G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 874 Lt (aÅ¡tuonis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt keturis litus) žyminio mokesčio, 99 Lt (devyniasdeÅ¡imt devynis litus) atstovavimo iÅ¡laidų L.

K., (duomenys neskelbtini)             Priteisti iÅ¡ G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1639,55 Lt (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus trisdeÅ¡imt devynis litus 55 ct) žyminio mokesčio ir 14,52 Lt (keturiolika litų 52 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (įmokos kodas 5660).             Priteisti iÅ¡ L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 151 Lt (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt vienÄ litÄ ) žyminio mokesčio valstybei.

                Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme. Teisėja                                                                                                         Virginija Svirplienė