Legislator Case Law & Legislation
9bfab15c-6d9a-46cf-99a2-2eee835fe211 AI generated

9bfab15c-6d9a-46cf-99a2-2eee835fe211 · Kauno apygardos teismas

Case Number 9bfab15c-6d9a-46cf-99a2-2eee835fe211
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2021 m. liepos 16 d. nutarimu nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 494 straipsnio 1 dalį nenustačius teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta pagal V. V. praÅ¡ymÄ , kuriame nurodyta, kad 2020 m. birželio 23 d. tarp 10:00 ir 11:00 val. (duomenys neskelbtini), įvyko mitingas, skirtas (duomenys neskelbtini) sukilimui paminėti.

Legislator headnote

AI generated

9bfab15c-6d9a-46cf-99a2-2eee835fe211 · Kauno apygardos teismas: ANK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. ANK 494 straipsnyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už susirinkimų ir kitų renginių organizavimo reikalavimų pažeidimus. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybė užtraukia Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo pažeidimas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-617-966/2021 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01510-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.1.7; 21.11.9; 21..11.10; (S) 21.11.11 Kauno apygardos teismas N u t a r T I s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 29 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurga Vasiliauskienė apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal V. V. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. rugsėjo 23 d. nutarties. Teismas n u s t a t ė :

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2021 m. liepos 16 d. nutarimu nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 494 straipsnio 1 dalį nenustačius teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta pagal V. V. praÅ¡ymÄ , kuriame nurodyta, kad 2020 m. birželio 23 d. tarp 10:00 ir 11:00 val. (duomenys neskelbtini), įvyko mitingas, skirtas (duomenys neskelbtini) sukilimui paminėti.

2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartimi V. V. skundo netenkino ir Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2021 m. liepos 16 d. nutarimÄ paliko nepakeistÄ . Nutartyje konstatuota, kad V. V. pareiÅ¡kime nurodytos aplinkybės buvo patikrintos ir nustačius, kad ANK 494 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį atitinkanti veika nebuvo padaryta, pagrįstai administracinio nusižengimo bylos teisena buvo nutraukta.

3. Apeliaciniame skunde V. V. (toliau – ir apeliantas) praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartį. 3.1. Skunde teigiama, kad nutartis yra neteisėta. Teismas rėmėsi tik (duomenys neskelbtini) PK atliktu tyrimu dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 170 straipsnyje numatyto nusikaltimo ir tik vos viena eilutė skirta ANK aptarti. Teismas ignoravo, kad vertinant veikÄ baudžiamosios ir administracinės atsakomybės požiÅ«riu, yra taikomi skirtingi kriterijai.

Tai, kad nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nereiÅ¡kia, kad nebuvo administracinio nusižengimo. Teisėjas suformavo naujÄ precedentÄ , kad jei nėra nusikaltimo, tai nėra ir administracinio nusižengimo. Tačiau toks vertinimas yra klaidingas. 3.2. Skunde nurodoma, kad teisėjas nenagrinėjo administracinio nusižengimo bylos, nekreipė dėmesio į faktines aplinkybes. Policijos komisariate buvo apklaustas tik K., kuriam apeliantas jokių pretenzijų nereiÅ¡kia. Tačiau kiti liudytojai, tiesiogiai susiję su 2020 m. birželio 23 d. incidentu, nebuvo apklausti.

Taip pat neapklausti apeliantÄ užpuolę asmenys, nors juos apeliantas buvo įvardinęs. Å ias aplinkybes teisėjas ignoravo, kaip ir ignoravo tai, kad gatvėje vyko nesankcionuotas mitingas – gatvėje, vieÅ¡oje vietoje buvo susirinkę daugiau, negu 30 žmonių. Taigi tokiam renginiui buvo reikalingas leidimas, kurio K. ar kiti renginio organizatoriai neturėjo. AbsurdiÅ¡kas yra (duomenys neskelbtini) policijos komisariato tyrėjo teiginys, kuriuo patikėjo ir teisėjas, kad taikaus susirinkimo tikslas yra (buvo) tenkinti privačius interesus.

BÅ«tent apelianto pateikti įrodymai (nuotraukos, užsienio organizacijų ir spaudos vertinimai) įrodo, kad vyko mitingas ir jame dalyvavo asmenys iÅ¡ (duomenys neskelbtini) partijos ((duomenys neskelbtini)), kurios branduolys ir buvo masinių žydų žudynių vykdytojas ir organozatorius. Apie tai nutartyje nieko neraÅ¡oma. Taikaus susirinkimo, tenkinančio privačius interesus, nebuvo. IÅ¡ tirkųjų buvo gausus, gatvės eismÄ kartais trikdantis mitingas, antisemitai su savo vėliavomis, antisemitiniais šūkiais, vejantys iÅ¡ vieÅ¡os vietos jiems kažkuo neįtinkančius asmenis ir net draudžiantys fotografuoti mitingÄ .

Tai turėjo bÅ«ti įvertinta ANK straipsnių požiÅ«riu, bet teisėjas to nepadarė. 3.3. Skunde pažymima ir tai, kad nutartis paskelbta 2021 m. rugsėjo 23 d., t. y. holokausto dienÄ . Tai parodo teisėjo vidinį nusistatymÄ , jo požiÅ«rį, tyrimo skubotumÄ ir neobjektyvumÄ .

4. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato atsiliepime praÅ¡oma V. V. apeliacinio skundo netenkinti. Nurodoma, kad apelianto skunde pateikiami argumentai nepaneigia administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų ir nesudaro pagrindo panaikinti nutarimÄ nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ . Teisena buvo pradėta pagal ANK 494 straipsnio 1 dalį, tačiau nenustačius, kad apelianto nurodomomis aplinkybėmis bÅ«tų organizuotas susirinkimas, kuriam reikalingas leidimas, teisena buvo nutraukta.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad dėl tų pačių aplinkybių buvo gautas V. V. pareiÅ¡kimas pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 170 straipsnio 2 dalį, 1702 straipsnio 1 dalį, tačiau duomenys, kad minėti nusikaltimai galimai buvo padaryti, tyrimo metu nebuvo gauti. Dėl to buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Šį nutarimÄ V. V. skundė, tačiau jo skundai buvo atmesti.

Teismas k o n s t a t u o j a : V. V. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apeliaciniame skunde nesutinkama su Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartyje padaryta iÅ¡vada, kad ANK 494 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas nebuvo padarytas, praÅ¡oma nutartį panaikinti.

6. ANK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. ANK 494 straipsnyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už susirinkimų ir kitų renginių organizavimo reikalavimų pažeidimus. Pagal šio straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybė užtraukia Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo pažeidimas.

7. Apeliaciniame skunde teigiama, kad 2020 m. birželio 23 d. viešoje vietoje vyko didesnės, negu 30 žmonių grupės, nesankcionuotas mitingas, kuriam buvo reikalingas leidimas, kurio mitingo organizatoriai neturėjo, tačiau sutikti su tokiu byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu ir konstatuoti, kad administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 494 straipsnio 1 dalį nutraukta nepagrįstai, apygardos teismas neturi pagrindo.

8. Teisė rinktis į taikius susirinkimus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucija). Konstitucijos 36 straipsnyje nustatyta, kad:

1) negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus;

2) Å¡i teisė negali bÅ«ti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumÄ , vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , žmonių sveikatÄ ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves. Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduojamas teisės rinktis be ginklo į taikius susirinkimus užtikrinimo sÄ lygas ir valstybės bei visuomenės saugumo, vieÅ¡osios tvarkos, žmonių sveikatos ir teisės aktuose įtvirtintų dorovės principų, kitų asmens teisių ir laisvių apsaugos tvarkÄ organizuojant susirinkimus ar vykdant pavienio asmens akcijÄ , taip pat atsakomybę už pažeidimus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymas (toliau – Susirinkimų įstatymas) (Susirinkimų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).

9. Pagal Susirinkimų įstatymo 2 straipsnio 2 dalį susirinkimas apibrėžiamas kaip taikus asmenų susibÅ«rimas, skirtas jų pažiÅ«roms ir nuomonei vieÅ¡ai laisvai reikÅ¡ti ir asmenybės pilietinio aktyvumo raiÅ¡kai visuomenėje ir valstybėje užtikrinti. Susirinkimo formos – mitingai, piketai, demonstracijos, procesijos, eitynės, kitokie taikÅ«s beginkliai susirinkimai (Susirinkimų įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Susirinkimų įstatymo 6 straipsnyje nustatyti reikalavimai praneÅ¡imui apie organizuojamÄ susirinkimÄ : susirinkimo organizatoriai laisva forma praneÅ¡a savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui apie organizuojamÄ susirinkimÄ , kuriame dalyvaus ne daugiau kaip 15 žmonių.

Tokiems susirinkimams netaikomos Å¡io straipsnio 3 dalies ir Å¡io įstatymo 7 straipsnio nuostatos (Susirinkimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis); jeigu susirinkime dalyvaus daugiau, negu 15 žmonių, susirinkimo organizatoriai ne vėliau kaip prieÅ¡ 5 darbo dienas iki numatytos susirinkimo dienos privalo pateikti savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui raÅ¡ytinį praneÅ¡imÄ apie organizuojamÄ susirinkimÄ , kuriame turi bÅ«ti nurodoma susirinkimo forma ir turinys, susirinkimo data, vieta ir kt. (Susirinkimų įstatymo 6 straipsnio 2, 3 dalys).

Susirinkimų įstatyme, be kita ko, numatyti ir atvejai, kuriems šio įstatymo nuostatos netaikomos. Susirinkimų įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas nereglamentuoja susirinkimų, kurie vyksta ar kuriuos organizuoja <...> fiziniai asmenys viešosiose vietose, individualaus ir bendro naudojimo patalpose, jeigu taikaus susirinkimo tikslas yra tenkinti privačius interesus (Susirinkimų įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

10. IÅ¡analizavus administracinio nusižengimo bylos duomenis, skundžiamÄ nutartį, apelianto skundo argumentus, konstatuojama, kad apylinkės teismas, pritardamas 2021 m. liepos 16 d. nutarime nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ padarytoms iÅ¡vadoms dėl ANK 494 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių nenustatymo, įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių ANK normų nepažeidė, įstatymo nuostatas vertinamai faktinei situacijai pritaikė teisingai.

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad gavus V. V. praÅ¡ymÄ su informacija apie 2020 m. birželio 23 d. (duomenys neskelbtini) įvykusį mitingÄ (duomenys neskelbtini) sukilimui paminėti, buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 494 straipsnio 1 dalį V. V. nurodytų aplinkybių patikrinimui. Tačiau tyrimo metu jokių objektyvių duomenų apie tai, kad buvo padaryta nurodyto administracinio nusižengimo požymius turinti veika, nebuvo gauta. 2021 m. liepos 14 d. buvo apklaustas R. K., kuris paaiÅ¡kino, kad yra (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininko pavaduotojas ir (duomenys neskelbtini) pirmininkas, organizacija turi kasmetę tradicijÄ pagerbti birželio 23 d.

žuvusius „Birželio sukilimo“ dalyvius. Renkasi trijose pagrindinėse vietose, iÅ¡ kurių viena (duomenys neskelbtini), kur buvo „(duomenys neskelbtini)“ Å¡tabas. Specialaus organizavimo, kad asmenys susirinktų, nėra daroma. Susirenka Å¡iÄ datÄ norintys paminėti žmonės. 2020 m. birželio 23 d. jis (R. K.) ir kiti asmenys susirinko ir pagerbę žuvusius sukilimo metu, iÅ¡siskirstė. Taip pat paaiÅ¡kino, kad apie renginį niekur neskelbiama, susirenka tik tie patys asmenys, kiekvienais metais renkamasi toje pačioje vietoje (duomenys neskelbtini) ir tuo pačiu laiku – 10.00 val.

IÅ¡ esmės tokios pačios aplinkybės nurodytos ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2020 m. gruodžio 3 d. tarnybiniame praneÅ¡ime. Jame nurodytas pokalbio su V. V. turinys, iÅ¡ kurio matyti, kad V. V. 2020 m. birželio 23 d. į (duomenys neskelbtini) nuvyko spėdamas, kad ten kaip ir kasmet susirinks 1941 m. birželio 23 d. sukilimÄ paminėti norintys žmonės, apie šį susirinkimÄ jokių skelbimų nėra.

12. Atsižvelgiant į Å¡ios nutarties 11 punkte nurodytas aplinkybes, taip pat įvertinus, kad daugiau jokių kitų duomenų, patvirtinančių V. V. teiginius apie tai, kad 2020 m. birželio 20 d. vyko mitingas neturint jam leidimo, kad Å¡io renginio metu prieÅ¡ apeliantÄ buvo įvykdytas antisemitinis iÅ¡puolis ar atlikti kiti Susirinkimų įstatymo 5 straipsnyje nurodyti draudžiami veiksmai, nebuvo gauta. R. K. paaiÅ¡kinimais, kurie neprieÅ¡tarauja ir tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuotam V. V. paaiÅ¡kinimų turiniui, nustatyta, kad birželio 23 d. joks susirinkimas specialiai nebuvo organizuojamas, apie jį niekur neskelbiama, asmenys susirenka tęsdami kasmetę tradicijÄ pagerbti žuvusius „(duomenys neskelbtini)“ dalyvius.

Bylos duomenimis policija apie šį renginį jokių duomenų neturėjo, 2020 m. birželio 23 d. į (duomenys neskelbtini) dėl viešosios tvarkos užtikrinimo nevyko. Dėl to yra pagrįsta ir šioje byloje faktinėms aplinkybėms neprieštaraujanti skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad Susirinkimų įstatymo nuostatos pažeistos nebuvo, todėl administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 494 straipsnio 1 dalį 2021 m. liepos 16 d. nutarimu nutraukta pagrįstai.

13. Kaip minėta, Susirinkimų įstatymo nuostatos netaikomos susirinkimams, kurie vyksta ar kuriuos organizuoja fiziniai asmenys vieÅ¡osiose vietose, individualaus ir bendro naudojimo patalpose, jeigu taikaus susirinkimo tikslas yra tenkinti privačius interesus. Pagal Å¡ioje byloje nustatytas faktines aplinkybes nekyla pagrįstų abejonių dėl to, kad 2020 m. birželio 23 d. 10-11 val. vykęs susirinkimas buvo taikus ir jo tikslas buvo tenkinti bÅ«tent privačius asmenų, turinčių kasmetę tradicijÄ pagerbti žuvusius „(duomenys neskelbtini)“ dalyvius, interesus.

Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir tai, kad V. V. nurodytos aplinkybės buvo patikrintos ir baudžiamojo proceso įstatyme nustatytomis priemonėmis bei tvarka, tačiau duomenų apie galimai padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 170 straipsnio 2 dalyje, 1702 straipsnio 1 dalyje, nebuvo gauta. 2021 m. kovo 29 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , be kitų aplinkybių, pasisakyta ir dėl V. V. teiginių dėl nacistinės simbolikos demonstravimo, apelianto vadinimo žydu, komunistu, uždraudimo fotografuoti, liepimo greičiau pasiÅ¡alinti, pateiktas Å¡ių aplinkybių teisinis vertinimas.

Minėto nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrintas instancine tvarka.

14. Skunde akcentuojama, kad atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimÄ nenustačius nusikalstamos veikos sudėties požymių, savaime nesuponuoja iÅ¡vados, kad nebuvo padaryta ANK uždrausta veika. Su Å¡iuo apelianto teiginiu sutiktina, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 494 straipsnio 1 dalį buvo nutraukta ne dėl to, kad buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , o nenustačius ANK 494 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties.

Priėmus nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal V. V. pareiÅ¡kime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 170 straipsnio 2 dalį, 1702 straipsnio 1 dalį nurodytas aplinkybes, tų pačių aplinkybių vertinimas buvo atliktas ir Susirinkimų įstatymo, kurio reikalavimų pažeidimai užtraukia atsakomybę pagal ANK 494 straipsnio 1 dalį, kontekste, tačiau, kaip minėta, Susirinkimų įstatymo reikalavimų pažeidimai nustatyti nebuvo. Nors apeliantas su tokiu faktinės situacijos teisiniu vertinimu nesutinka, jokių objektyvių tokį vertinimÄ paneigiančių duomenų, kurie nebuvo žinomi apylinkės teismui, nagrinėjusiam apelianto skundÄ , ar nutarimÄ nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ priėmusiai institucijai, nenurodė.

Skunde iÅ¡ esmės nurodomos tos pačios aplinkybės, kurios buvo nurodytos ir skunde apylinkės teismui (dėl iÅ¡ anksto organizuoto mitingo, kuriam reikalingas leidimas; dėl antisemitinio iÅ¡puolio prieÅ¡ apeliantÄ ), ir dėl kurių skundžiamoje nutartyje yra pasisakyta. Vien tai, kad apylinkės teismas apelianto nurodomas aplinkybes vertino kitaip ir priėmė apelianto lÅ«kesčių netenkinantį procesinį sprendimÄ , teismui nepadarius įrodymų vertinimo klaidų ar kitų pažeidimų, nėra pagrindas skundžiamÄ nutartį naikinti.

15. Pagrindu naikinti skundžiamÄ nutartį nelaikytina ir apelianto nurodoma aplinkybė, kad nebuvo apklausti tiesiogiai su 2020 m. birželio 23 d. incidentu susiję liudytojai. Å iuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų rinkimas negali bÅ«ti begalinis procesas. Byloje turi bÅ«ti surinkta ir iÅ¡tirta tiek įrodymų, kad jų pakaktų daryti neabejotinas iÅ¡vadas tiek dėl administracinio nusižengimo fakto, tiek dėl asmens kaltės. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ir be apelianto paminėtų tyrimo veiksmų yra surinkta pakankamai įrodymų, sudarančių pagrindÄ spręsti, kad ANK 494 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas nebuvo padarytas.

16. TeisiÅ¡kai nepagrįstu, nelogiÅ¡ku ir deklaratyviu laikytinas apelianto skundo argumentas, kad nutarties paskelbimas 2021 m. rugsėjo 23 d. (holokausto dienÄ ) parodo teisėjo vidinį nusistatymÄ , jo požiÅ«rį, tyrimo skubotumÄ ir neobjektyvumÄ . Nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje paskelbimÄ reglamentuoja ANK 637 straipsnis, kurio nuostatos taikytinos ir nagrinėjant skundus dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų (ANK 639 straipsnis). Pagal ANK 637 straipsnio 1 dalį nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje paskelbiamas ne vėliau kaip per deÅ¡imt darbo dienų nuo teismo posėdžio dienos.

Administracinio nusižengimo byla buvo nagrinėjama 2021 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdyje, bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas nutartį paskelbė per ANK 637 straipsnio 1 dalyje numatytÄ terminÄ . Taigi minėto ANK straipsnio nuostatos pažeistos nebuvo. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad buvo iÅ¡tirti visi administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys ir nustatytos aplinkybės, iÅ¡klausyti apelianto paaiÅ¡kinimai, visi Å¡ie duomenys įvertinti ir padarytos pagrįstos iÅ¡vados, su kuriomis sutinka ir skundÄ nagrinėjantis teismas.

17. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ . Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jÄ naikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, n u t a r i a : palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistÄ ir V. V. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėja Jurga Vasiliauskienė