AS-822-742-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS822-742/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00905-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2; 79.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. spalio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. F. ir R. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. F. ir R. R. skundą atsakovams Kauno rajono savivaldybės administracijai, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, UAB „Zeraida“, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai D. F. ir R. R. kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) įpareigoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių pakeisti 2011 m. rugpjūčio 30 d. savavališkos statybos aktą reg. Nr. SSA-20-110830-00108 dalyje, kur nurodyta statinio statybos rūšis – statinio kapitalinis remontas, nurodant statybos rūšį − statinio rekonstravimas; 2) panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos 2012 m. birželio 5 d. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-24-120605-00302 ir įpareigoti UAB „Zeraida“ savo lėšomis išardyti pastato karvidžių 4G1p, adresu (duomenys neskelbtini), stogo laikančiąsias konstrukcijas ir sutvarkyti statybvietę; 3) panaikinti Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2012 m. liepos 17 d. statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimus patikrinimo aktą Nr. LDIPA-20-120717-00149; 4) panaikinti Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2012 m. liepos 25 d. potvarkį Nr. P3-1544 „Dėl 2011-08-30 reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-110830-00113 (duomenys neskelbtini) panaikinimo“.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą kaip nepriskirtiną administracinio teismo kompetencijai.

Pirmosios instancijos teismas, nustatė, kad pareiškėjai ginčija administracinius aktus bei siekia įpareigoti atsakovus atlikti tam tikrus veiksmus, įgyvendinant Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas valstybinės priežiūros funkcijas ir nors pareiškėjų ginčijami administraciniai aktai yra priimti viešojo administravimo subjekto, pagal savo esmę yra susiję su civiliniais teisiniais santykiais, sukelia civilines teisines pasekmes.

Teismas konstatavo, kad savavališkos statybos aktas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra susiję su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais, savavališkos statybos civilinės teisinės pasekmės reglamentuotos Civiliniame kodekse, taip pat specialiajame Statybos įstatyme. Pareiškėjų reikalavimas įpareigoti UAB „Zeraida“ išardyti pastato laikančiąsias konstrukcijas yra civilinio teisinio pobūdžio įpareigojimas, tiesiogiai įtakojantis galimai savavališkai pastatyto statinio savininko nuosavybės teises (Civilinio kodekso 4.103 straipsnis, Statybos įstatymo 27, 28 straipsniai).

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad tarp šalių kilęs ginčas yra susijęs su Statybos įstatymo pažeidimais, kurių pasekmes numato Civilinio kodekso 4.103 straipsnis, todėl šis ginčas, kaip susijęs su civiliniais teisiniais santykiais, nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

II. Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą, prašydami panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą iš naujo spręsti skundo priėmimo klausimą (b. l. 193-197).

Apeliantai nesutinka, su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ginčas yra susijęs su Statybos įstatymo pažeidimais, kurių pasekmes numato CK 4.103 str., todėl nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Nurodo, kad paduotas skundas susijęs su viešojo administravimo procedūrų vykdymu, reiškiami administracinio pobūdžio reikalavimai ir argumentai. Skunde yra reiškiami reikalavimai ne dėl savavališkai pastatytų statinių ar statinių pastatytų pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tačiau dėl atsakovų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus bei Kauno rajono savivaldybės administracijos, kaip atsakingų viešojo administravimo subjektų, netinkamai atliktų funkcijų ir priimtų administracinių aktų neteisėtumo (LR ABTĮ 15 str. 1 d. 1 ir 2 p.), dėl kurių nepagrįstai įteisinamos savavališkos statybos. Tai yra, remiantis ABTĮ 5 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 22 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjai skundu ginčija individualius administracinius aktus (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 9 p.), sukeliančius jiems teisines pasekmes, kaip žemės savininkų, kurių bendra daline nuosavybės teise valdomame žemės sklype, be jų sutikimo ir pažeidžiant teisės aktus buvo nepagrįstai įteisinta statinio rekonstrukcija, kaip statinio kapitalinis remontas. Teigia, kad teismas neteisingai nurodė, jog savavališkos statybos aktas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra susijęs su statinio savininko nuosavybės ribojimu, t. y. su civiliniais santykiais, ir remiasi Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 8 d. nutartimi byloje Nr. T-XX-21-12 bei 2012 m. birželio 14 d. nutartimi byloje Nr. T-XX-38-12. Mano, kad skundas turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme, nes yra susijęs su viešojo administravimo procedūrų vykdymu ir ginče vyrauja administracinis teisinis santykis (ABTĮ 21 str. 2 d. ir CPK 36 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą, konstatuodamas, jog tarp šalių kilęs ginčas yra susijęs su Statybos įstatymo pažeidimais, kurių pasekmes numato Civilinio kodekso 4.103 straipsnis, todėl šis ginčas, kaip susijęs su civiliniais teisiniais santykiais, nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Sprendžiant bylos rūšinio teismingumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, iš kokių teisinių santykių – civilinių ar administracinių – suinteresuotas asmuo kelia savo reikalavimus. Administracinių teismų kompetencijai priskirta spęsti ginčus, kilusius viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d.), o bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja privatinius teisinius ginčus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1 str., 22 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad, be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė, savivaldybė ir jų institucijos dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose nėra viešasis administravimas – administravimo institucija veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, bet kaip civilinių teisinių santykių subjektas ir jo priimti aktai, dalyvaujant tokiuose santykiuose, nepakeičia tų santykių pobūdžio. Taigi, bylos priskyrimo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimas sprendžiamas ne tik pagal ginčo šalis, bet ir pagal teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, pobūdį. Konstatavus, kad ginčas kilęs iš civilinių teisinių santykių, byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme.

Statybos įstatymo 281 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog, nustačius, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į: 1) bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta; 2) administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas. Taigi įstatymas įtvirtina konkrečias ginčų dėl statybas leidžiančių dokumentų rūšinio teisingumo nustatymo taisykles, pagal kurias, pradėjus statybą, kreipiamasi į bendrosios kompetencijos teismą. Iš bylos duomenų matyti, kad aptariamu atveju ginčijamų statybą leidžiančių dokumentų pagrindu statyba jau yra pradėta.

Pareiškėjas šioje byloje skundžia aktus, priimtus įgyvendinant Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas statybos valstybinės priežiūros funkcijas. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nors skundžiami aktai priimti viešojo administravimo subjekto, tačiau sukelia civilines teisines pasekmes, todėl pagal savo esmę yra susiję su civiliniais teisiniais santykiais.

Civilinio kodekso 4.103 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą (Civilinio kodekso 4.103 straipsnio 2 dalis).

Taigi savavališkos statybos civilinės teisinės pasekmės reglamentuotos Civiliniame kodekse, o pats savavališkos statybos aktas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra susiję su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais. Pareiškėjų reikalavimas įpareigoti UAB „Zeraida“ išardyti pastato laikančiąsias konstrukcijas yra civilinio teisinio pobūdžio įpareigojimas, tiesiogiai įtakojantis galimai savavališkai pastatyto statinio savininko nuosavybės teises (Civilinio kodekso 4.103 straipsnis, Statybos įstatymo 27, 28 straipsniai).

Ginčijamas Kauno rajono savivaldybės administracijos 2012 m. birželio 5 d. rašytinis pritarimas statinio projektui yra Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytas statybą leidžiantis dokumentas, vadovaujantis Statybos įstatymo 281 straipsnio 1 dalimi, taip pat nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. liepos mėn. 10 d. nutartis byloje Nr. T-XX-41-12; 2012 m. rugsėjo mėn. 27 d. nutartis byloje Nr. T-XX-68-12). Atsižvelgiant į anksčiau minėtą ir į Statybos įstatymo 281 straipsnio 1 dalies nuostatas, bei į tai, kad keliamas ginčas iš esmės susijęs su pradėtos statybos padarinių šalinimu, teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjų keliamas ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis).

Pareiškėjų argumentas, kad skundas turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme, nes yra susijęs su viešojo administravimo procedūrų vykdymu ir ginče vyrauja administracinis teisinis santykis, nagrinėjamu atveju atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą, neužkerta jiems kelio dėl galimai pažeistų teisių gynimo kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ši byla yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui ir atsisakė priimti pareiškėjų skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo tenkinti pareiškėjų atskirojo skundo jame nurodomais argumentais, todėl atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų D. F. ir R. R. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ričardas Piličiauskas

Skirgailė Žalimienė