2025-01-15 Nr. AB-779-3-64-3-01759-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-118-629/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01759-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. Š. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. Š. skundą atsakovams Mažeikių rajono savivaldybės administracijai, Mažeikių rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos pirmininkei D. P. (tretieji suinteresuoti asmenys – Mažeikių rajono savivaldybės merė R. M., Mažeikių rajono savivaldybės tarybos nariai – S. B., D. R.-N., L. J., R. Š., V. K., V. K., V. S.) dėl komisijos posėdžio pripažinimo neteisėtu, komisijos raštų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir ginčo išsprendimo kitu įstatymų nustatytu būdu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja D. Š. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) pripažinti Mažeikių rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos (toliau – ir Etikos komisija) 2024 m. spalio 10 d. posėdį neteisėtu; 2) panaikinti Etikos komisijos 2024 m. spalio 10 d. raštus „Dėl skundo” (reg. Nr. R8-1854; R8-1855; R8-1856; R8-1857; R8-1858; R8-1859; R8-1860) (pagal bylos duomenis 2024 m. spalio 14 d. raštai) (toliau – ir Raštai); 3) įpareigoti Etikos komisiją iš naujo nagrinėti pareiškėjos pateiktus skundus; 4) tenkinti pareiškėjos skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu.

II. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. lapkričio 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėja inicijuoja ginčą dėl Etikos komisijos Raštų nepradėti tyrimų pagal pareiškėjos skundus dėl galimo Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso (toliau – ir Kodeksas) 4 straipsnyje numatytų politikų elgesio principų – pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, padorumo, pavyzdingumo, nešališkumo – pažeidimo, tačiau nepateikė įrodymų, jog, prieš paduodama skundą teismui, kvaziteismine tvarka kreipėsi su analogišku skundu dėl Raštų panaikinimo į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (toliau – ir VTEK). Nustatęs, jog pareiškėja skundą padavė teismui nesilaikydama šiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, teismas atsisakė jį priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

Teismas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjos skundo reikalavimas pripažinti Etikos komisijos posėdį neteisėtu neatitinka ABTĮ 88 straipsnio nuostatų ir negali būti nagrinėjamas ABTĮ nustatyta tvarka, nes reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

III. Pareiškėja D. Š. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 8 d. nutartį ir skundą nagrinėti iš esmės.

Pareiškėja atskirajame skunde vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – ir VTEKĮ) 17 straipsniu, 24 straipsnio 1 dalimi ir teigia, kad VTEK nepriskirta vertinti, pasisakyti ar spręsti dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos priimtų sprendimų nepradėti tyrimo dėl valstybės politiko (tarybos nario ar mero) elgesio atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, Kodekso ar kitų teisės aktų nuostatoms teisėtumo, pagrįstumo ar atitikties. VTEK, veikdama kaip kvaziteisminė ginčų nagrinėjimo institucija, turi įgaliojimus vertinti savivaldybių tarybų etikos komisijos sprendimus, priimtus atlikus tyrimą dėl savivaldybės tarybos nario elgesio vertinimo. Pareiškėjos skunde nurodytais Etikos komisijos Raštais buvo nutarta nepradėti tyrimų, o tokie sprendimai gali būti skundžiami tik Regionų administraciniam teismui. Pagal ABTĮ 26 straipsnio 1 dalį viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Tais atvejais, kai sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini teismo kompetencijai, o kiti – ne teismo kompetencijai, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme. Jeigu yra abejonė ar galiojančių įstatymų kolizija dėl konkretaus ginčo priskyrimo, ginčas nagrinėjamas teisme (ABTĮ 19 str. 1 ir 2 d.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos D. Š. skundą kaip paduotą nesilaikant šiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Pagal ABTĮ 26 straipsnio 1 dalį, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad skundų nagrinėjimo tvarka gali būti pripažinta išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tik tais atvejais, kai įstatymai šią tvarką apibrėžia būtent kaip išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką, o atitinkamą instituciją laiko tam tikros ginčų kategorijos išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (žr., pvz., 2009 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-609/2009; ir kt.). Tais atvejais, kai atitinkamai ginčų kategorijai yra nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo tvarka, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Tokios tvarkos nesilaikymas lemia konkrečias ABTĮ nustatytas teisines pasekmes, t. y. nesilaikius konkrečiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos teismas atsisako priimti skundą. Kita vertus, atsisakoma priimti skundą nurodytu pagrindu gali būti tik tuo atveju, jei atitinkamame įstatyme tam tikrai administracinių ginčų kategorijai privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nustatyta expressis verbis (tiesiogiai), o pareiškėjas, prieš kreipdamasis į administracinį teismą, tokia tvarka nepasinaudojo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1037-624/2017; 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-540-575/2024).

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.) 17 straipsnyje įtvirtinti VTEK įgaliojimai. VTEK, be kita ko, prižiūri, kaip įgyvendinami Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas, Lobistinės veiklos įstatymas ir Valstybės politikų elgesio kodeksas, teikia pasiūlymus dėl šių teisės aktų nuostatų tobulinimo ir įgyvendinimo ir šiais klausimais priima sprendimus bei rekomendacijas (VTEKĮ 17 str. 1 d. 1 p.); šio įstatymo numatytais atvejais nagrinėdama skundus, veikia kaip privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme institucija (VTEKĮ 17 str. 1 d. 5 p.). To paties įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog tyrimą pagal šio skirsnio nuostatas savo iniciatyva, pagal VTEK perduotą ar kitų pareiškėjų pateiktą pranešimą atlieka ir institucija ar įstaiga, kurioje skundžiamas asmuo dirba, <...>. Šio skirsnio nuostatos (įskaitant teisę savivaldybių tarybų etikos komisijų priimtą sprendimą skųsti VTEK vadovaujantis šio įstatymo 241 straipsniu) mutatis mutandis taikomos ir politikų elgesio tyrimams, atliekamiems pagal Valstybės politikų elgesio kodeksą. Pagal VTEKĮ 241 straipsnio 1 dalį pareiškėjas arba asmuo, dėl kurio veikos institucijoje ar įstaigoje yra atliktas tyrimas ir priimtas sprendimas, šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų priimtus sprendimus, <...>, gali skųsti VTEK per vieną mėnesį nuo skundžiamo sprendimo paskelbimo arba įteikimo dienos (išskyrus Seimo Etikos ir procedūrų komisijos priimtus sprendimus). To paties įstatymo 241 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad VTEK, nagrinėdama pareiškėjo arba asmens, dėl kurio veikos institucijoje ar įstaigoje priimtas sprendimas, skundą, veikia kaip privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme institucija. Pareiškėjas, asmuo, dėl kurio veikos institucijoje ar įstaigoje buvo priimtas sprendimas, ir skundžiamą sprendimą priėmusi institucija ar įstaiga VTEK nagrinėjant skundą laikomi ginčo šalimis.

Tokią pačią ginčų sprendimo tvarką numato ir Valstybės politikų elgesio kodekso 10 straipsnis (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2276 redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.), kuriame įtvirtinta, kad šio kodekso 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų komisijų [savivaldybių tarybose – savivaldybių tarybų sprendimu iš jų narių ir gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų sudarytos etikos komisijos] priimti sprendimai gali būti skundžiami Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo valstybės politikui, dėl kurio yra priimtas sprendimas, dienos.

Taigi, aptartose VTEKĮ ir Kodekso teisės normose expressis verbis įtvirtinta privalomoji išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėja skundžia protokolinius Etikos komisijos sprendimus, įformintus Raštais, kuriais nuspręsta nepradėti tyrimo pagal pareiškėjos 2024 m. rugsėjo 27 d. skundus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėja privalėjo juos skųsti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, o tik po to, jei jos netenkintų VTEK sprendimas, turėtų teisę paduoti skundą Regionų administraciniam teismui. VTEKĮ aiškiai numačius, kad pareiškėjai naudojasi privaloma ikiteismine tvarka, tokiomis aplinkybėmis leistina tapačios apimties teisę įgyvendinti ir teismuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-492-629/2024).

Įvertinus šioje nutartyje aptartą teisinį reguliavimą (VTEKĮ 17 str. 1 d. 1 p., 24 str. 1 d.), atsižvelgus į pareiškėjos inicijuoto ginčo pobūdį (dėl galimo Kodekso 4 straipsnyje numatytų politikų elgesio principų pažeidimo) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo poziciją, suformuotą 2022 m. sausio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-64-552/2022, nepagrįstais pripažintini pareiškėjos atskirojo skundo argumentai, jog VTEK nepriskirta vertinti, pasisakyti ar spręsti dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos priimtų sprendimų nepradėti tyrimo dėl valstybės politiko (tarybos nario ar mero) elgesio atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, Kodekso ar kitų teisės aktų nuostatoms teisėtumo, pagrįstumo ar atitikties.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos D. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė