9bf58b23-348f-4b24-93a2-ebe0823d455d · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-1698-257/2019 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02899-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1; (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 13 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja Laisvutė Kartanaitė, sekretoriaujant Vilmai Å arauskienei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. N., nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

N. skundÄ ir patikslintus skundus atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas R. N. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, kurį vėliau patikslino, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas R. N. į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo praneÅ¡imu (b. l. 115).

Skunde (b. l. 2–4) ir patikslintuose skunduose (b. l. 9, 80-85) pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2018 m. rugpjūčio 10 d. iki 2018 m. gruodžio 7 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Buvo laikomas kamerose, kur ploto tekdavo gerokai mažiau, nei tai numato teisės normos. Kameroje Nr. 73 yra geležinis suolas be medinio paviršiaus, aprūdijęs geležinis stalas, ant kurio deda valgį, aprūdijusi geležinė spintelė maistui ir geležinės grotos – gultas, ant kurio gulėjo, dėl to jam išsivystė hemorojus.

Pro langus pučia skersvėjai, Å¡alta, tačiau miegoti dienÄ po antklode neleidžia, nors jis serga ŽIV liga. Kameroje Nr. 73 sanitarinis mazgas neatitinka įrengimo taisyklių, nes įrengta sena tupykla, dirbtinės apÅ¡vietos lempos be gaubtų – kameros bÅ«klė neatitinka higienos normų reikalavimų. Jam dėl blogų kalinimo sÄ lygų iÅ¡vystė ne tik hemorojus, bet pradėjo gesti dantys, iÅ¡sivystė parodontozė. Jam buvo pasiÅ«lyta vykti į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, bet jis atsisakė vykti, nes turėjo įvykti teismo posėdis.

Grįžus iÅ¡ Klaipėdos areÅ¡tinės jam buvo iÅ¡traukti iÅ¡ karto du dantys, tačiau Å¡i paslauga nebuvo iki galo tinkamai atlikta, nes ir dabar dar jaučia skausmÄ , negali normaliai valgyti. Jis taip pat prašė gydytojo, kad jam leistų dienÄ miegoti po antklode, tačiau gydytojas tokio leidimo nedavė. Jis nuo ŽIV ligos gydomas minimaliai – gauna po dvi tabletes per dienÄ . ŽalÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų ir stomatologo netinkamai suteiktų gydymo paslaugų. PraÅ¡o remtis jo nurodyta teismų praktika dėl privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais ir nepakankamai tekusio kameros ploto, kaip tai numato teisės normos.

Dėl tokių kalinimo sÄ lygų jis patyrė kančias, skausmus, iÅ¡gyvenimus. PraÅ¡o už laikotarpį, praleistÄ Å iaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 25000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsikirtime (b. l. 116) pareiÅ¡kėjas nurodė, kad jam nebuvo skirta pakankamai laisvo judėjimo ploto, atsižvelgiant į kamerose esančius baldus ir inventorių. Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo praneÅ¡imu (b. l. 115).

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 74–79) nurodė, kad praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o skundÄ nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant. Atsakovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad Lietuvos higienos norma HN 76:1999, nustačiusi, kad kamerų tipo patalpoje ploto vienam žmogui norma – ne mažiau kaip 5 m2 (6.15 p.), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr.V-241 (įsigaliojo nuo 2010 m. balandžio 11 d.) buvo pripažinta netekusia galios.

Minėtu įsakymu buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kuri nustato tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimus. Lietuvos higienos normai HN 76:1999 netekus galios ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.).

Ä®sakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtino Lietuvos higienos normÄ HN134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, kuri įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d.

Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus 2018-12-14 pažymos Nr. 60/09-44942 dėl R. N., pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2018-08-10 iki 2018-11-15 buvo laikomas Å¡iose kamerose: kameroje Nr. 17 buvo laikomi 2–3 asmenys ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 9,23 iki 6,15 m2, kameroje Nr. 73 buvo laikomi 1–2 asmenys ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 8,92 iki 4,46 m2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pasisakęs, jog teismų praktikoje suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygų aspektu vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto užtikrinimas vertinamas kaip esminė (itin svarbi) saugios gyvenamosios aplinkos prielaida, ir jeigu nustatomi tik higienos sÄ lygų pažeidimai, neturtinė žala pinigais dažnai net nepriteisiama, laikant, kad pats pažeidimo pripažinimas yra teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ , arba priteisiama tik nedidelė suma, nes minimalios kameros ploto normos vienam asmeniui užtikrinimas mažina higienos normų reikalavimų neužtikrinimo neigiamÄ poveikį (žr.

LVAT 2017-02-20 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017; 2016-03-22 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-849-756/2016; 2016-09-21 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-2388-624/2016 ir kt.). Atsakovas, vertindamas tai, kad vienam asmeniui tenkantis kameros plotas negali bÅ«ti mažesnis nei 3,6 m2 (neįskaitant sanitarinio mazgo užimamo ploto), pažymi, kad Ä®sakymo 1.3.1 punkte reglamentuotas vienam asmeniui turintis tekti minimalus kameros plotas, tačiau Å¡iame įsakyme nenustatyta minimalaus ploto vienam asmeniui tardymo izoliatoriaus kameroje skaičiavimo metodologija, t. y. nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 m2 – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ .

Pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktÄ , kameroje turi bÅ«ti sanitarinio mazgo patalpa. Nors Å¡i patalpa turi bÅ«ti atitverta pertvara arba visiÅ¡kai izoliuota nuo likusio kameros ploto, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas turi bÅ«ti eliminuojamas iÅ¡ bendro kameros ploto, kai skaičiuojamas vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, nes Ä®sakymo 1.3.1 punkte yra reglamentuotas vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus 3,6 m2 viso kameros ploto standartas, o ne tokio dydžio gyvenamojo kameros ploto norma, kaip skunde nepagrįstai teigia pareiÅ¡kėjas.

Ä®vertinus minėtÄ teisinį reglamentavimÄ , atsakovas daro iÅ¡vadÄ , kad skaičiuodamas pareiÅ¡kėjui tekusį kameros plotÄ pagrįstai visÄ kameros plotÄ dalijo iÅ¡ kameroje laikytų asmenų skaičiaus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-912-520/2016). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgiama į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turi bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr.

EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimÄ byloje Pitalev prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimÄ byloje Lutokhin prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03; LVAT 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016; 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-447-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos dydį, o ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (žr.

LVAT 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017). Matyti, kad pareiÅ¡kėjui tekęs gyvenamasis plotas buvo didesnis nei 3,6 m2, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog visas pareiÅ¡kėjo kalinimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje dienas kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, jog byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų bÅ«ti vertinamas. Dėl kamerų įrengimo atitikimo higienos reikalavimams Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. birželio 9 d.

įsakymu Nr. 1R-139 (suvestinė redakcija nuo 2017-01-01) buvo patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos (1.9. priedas), kuriose numatyta, kad kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ vykdančių įstaigų, kalėjimų ir areÅ¡tinių kamerose bei pataisos namų kamerų tipo patalpose turi bÅ«ti: sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė) - 1 komplektas; metalinė lova - vienam asmeniui – 1 vienetas; spintelė - vienam asmeniui – 1 vienetas; stalas - 1 vienetas; taburetė (vienam asmeniui – 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai; maisto produktų spintelė arba lentyna - 1 vienetas patalpai; virÅ¡utinių drabužių pakaba - 1 vienetas patalpai;

šiukšlių dėžė - 1 vienetas patalpai; valymo inventorius – 1 komplektas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ buvo patvirtintos Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos. Jų 9 punkte nurodyti tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turintys būti baldai ir kitas inventorius, tai yra: sanitarinis mazgas (klozetas (gali būti ir tupimas) bei praustuvė) – 1 komplektas; metalinė lova – 1 vnt. 1 asmeniui; spintelė – 1 vnt.; suolas arba kėdė, arba taburetė – 1 sėdima vieta 1 asmeniui; maisto produktų spintelė arba lentyna – 1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui; viršutinių drabužių pakaba – ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui;

Å¡iukÅ¡lių dėžė – 1 vnt.; valymo inventoriaus (iÅ¡duodamas): Å¡epetys (Å¡luota), kibiras, Å¡iukÅ¡lių dėžė, Å¡iukÅ¡lių semtuvas, valymo Å¡luostės – 1 komplektas; veidrodis – 1 vnt. Ä®staiga pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprÅ«pinimÄ inventoriumi ir baldais, pagal numatytÄ planÄ remontuoja ne tik kameras, bet ir atnaujina jose esančius baldus (gultus, stalus, kėdes). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28) 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sÄ lygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. PareiÅ¡kėjas skundžiasi, kad kamerose per Å¡alta. Atsakovas nurodo, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus visos patalpos Å¡altuoju metų laiku Å¡ildomos centralizuotai, Å¡iluma tiekiama iÅ¡ miesto tinklų. Pati įstaiga tiekiamo Å¡ildymo parametrų nereguliuoja, todėl negali bÅ«ti ir atsakinga už tariamÄ nepakankamÄ Å¡ildymÄ kamerose.

Jokie teisės aktai nereglamentuoja kalinčių asmenų aprūpinimo tiek radiatoriais, tiek ventiliatoriais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, minėti pareiškėjo argumentai atmestini. Iš 2018-11-22 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-8284 matyti, kad kameroje Nr. 73 temperatūra, drėgmė tinkama. Galimybė vėdinti patalpas sudaryta. Pelėsio nėra. Pažymėtina, kad pareiškėjas kitų higienos normų pažeidimų nenurodo, dėl to atsakovas plačiau nepasisako.

Pažymėtina ir tai, kad kamerų remontas Å iaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Pridedama atliktų Å«kio skyriaus darbų suvestinė. Dėl draudimo dienos metu miegoti po antklode Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad režimas – tai diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sÄ lygų ir Å¡iÄ bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma. Pataisos įstaigų vidaus tvarka, dienotvarkė yra pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonės (Bausmių vykdymo kodekso 113 str.), o nuteistųjų pareigos laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos bei vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus yra specialiosios įstatymu nustatytos neteistųjų pareigos (Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 1 d. 1, 2 p., 112 str. 2 d.).

Nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymÄ bausmės vykdymo metu, bÅ«tinybė palaikyti drausmę, sukurti bÅ«tinas sÄ lygas normaliai pataisos įstaigų veiklai. Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1/01-205 patvirtinto Suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos apraÅ¡o (su vėlesniais pakeitimais) 10 punkte bei Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. lapkričio 28 d.

įsakymu Nr. 1/01-391 patvirtinto Suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos apraÅ¡o 10 punkte numatyta, kad suimtieji (nuteistieji) privalo laikytis nustatytų režimo reikalavimų ir Å¡ių elgesio taisyklių, o 10.2 punkte nustatytas įpareigojimas dienotvarkėje miegui nenumatytu metu miegamÄ vietÄ laikyti tvarkingai paklotÄ . Papildomai atsakovas nurodo, kad miegui skirtas laikas ir draudimas kitu laiku gulėti lovoje apsiklojus yra nustatytas Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus patvirtintoje Nuteistųjų dienotvarkėje, kurios pareiÅ¡kėjas privalo laikytis, o Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija turi pareigÄ užtikrinti jos laikymÄ si. Be to, pabrėžtina tai, kad temperatÅ«ros neatitikimo kamerose nustatyta nebuvo, todėl pareiÅ¡kėjo teiginys dėl bandymo apsisaugoti nuo suÅ¡alimo nepagrįstas.

PareiÅ¡kėjo teiginys dėl skiriamų nuobaudų užsiklojus antklode abstraktus, nekonkretizuotas nurodant konkrečiai su juo susijusius įvykius. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė, kad bÅ«tų pažeidžiama patvirtinta nuteistųjų dienotvarkė, tiesiog nurodė esÄ s nepatenkintas joje nustatytais reikalavimais. Papildomame atsiliepime į skundÄ (b. l. 100-105) atsakovo atstovas nurodė, kad kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus 2018-12-20 pažymos Nr. 60/09-45865 dėl R.

N., pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2018-11-15 iki 2018-12-07 buvo laikomas Å¡iose kamerose: kameroje Nr. 73 buvo laikomi 2 asmenys ir vienam iÅ¡ jų teko 4,46 m2, kameroje Nr. 72 buvo laikomi 1–2 asmenys ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 8,88 iki 4,44 m2, kameroje Nr. 63 buvo laikomi 3–5 asmenys ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 6,05 iki 3,63 m2, kameroje Nr. 46 buvo laikomi 4–5 asmenys ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 4,58 iki 3,67 m2. Atsakovas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas skundžia laikymo sÄ lygas tik kameroje Nr.

73. Nors pareiÅ¡kėjas neskundžia vienam asmeniui tekusio kameros ploto, tačiau atsakovas nurodo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikÄ , „suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygų aspektu vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto užtikrinimas vertinamas kaip esminė (itin svarbi) saugios gyvenamosios aplinkos prielaida, ir, jeigu nustatomi tik higienos sÄ lygų pažeidimai, neturtinė žala pinigais dažnai net nepriteisiama, laikant, kad pats pažeidimo pripažinimas yra teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ , arba priteisiama tik nedidelė suma, nes minimalios kameros ploto normos vienam asmeniui užtikrinimas mažina higienos normų reikalavimų neužtikrinimo neigiamÄ poveikį (žr.

LVAT 2017-02-20 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017; 2016-03-22 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-849-756/2016; 2016-09-21 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-2388-624/2016 ir kt.). Matyti, kad pareiÅ¡kėjui tekęs gyvenamasis plotas buvo didesnis nei 3,6 m2, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog visas pareiÅ¡kėjo kalinimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje dienas kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, jog byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų bÅ«ti vertinamas.

Dėl kamerų įrengimo atitikimo higienos reikalavimams Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (suvestinė redakcija nuo 2017-01-01) buvo patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos (1.9. priedas), kuriose numatyta, kad kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ vykdančių įstaigų, kalėjimų ir areÅ¡tinių kamerose bei pataisos namų kamerų tipo patalpose turi bÅ«ti: sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė) - 1 komplektas; metalinė lova - vienam asmeniui – 1 vienetas; spintelė - vienam asmeniui – 1 vienetas; stalas - 1 vienetas; taburetė (vienam asmeniui – 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai; maisto produktų spintelė arba lentyna - 1 vienetas patalpai; virÅ¡utinių drabužių pakaba - 1 vienetas patalpai;

šiukšlių dėžė - 1 vienetas patalpai; valymo inventorius – 1 komplektas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ buvo patvirtintos Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos. Jų 9 punkte nurodyti tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turintys būti baldai ir kitas inventorius, tai yra: sanitarinis mazgas (klozetas (gali būti ir tupimas) bei praustuvė) – 1 komplektas; metalinė lova – 1 vnt. 1 asmeniui; spintelė – 1 vnt.; suolas arba kėdė, arba taburetė – 1 sėdima vieta 1 asmeniui; maisto produktų spintelė arba lentyna – 1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui; viršutinių drabužių pakaba – ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui;

Å¡iukÅ¡lių dėžė – 1 vnt.; valymo inventoriaus (iÅ¡duodamas): Å¡epetys (Å¡luota), kibiras, Å¡iukÅ¡lių dėžė, Å¡iukÅ¡lių semtuvas, valymo Å¡luostės – 1 komplektas; veidrodis – 1 vnt. Ä®staiga pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprÅ«pinimÄ inventoriumi ir baldais, pagal numatytÄ planÄ remontuoja ne tik kameras, bet ir atnaujina jose esančius baldus (gultus, stalus, kėdes). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28) 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sÄ lygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais.

Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normų įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiÅ¡kėjo argumentus dėl drėgmės ar oro trÅ«kumo, nes Å¡ie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Higienos normos 17 punktÄ , turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Å iaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du (per langus bei duris).

Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatÅ«ra, asmenų judėjimas į kamerÄ ir iÅ¡ jos ir kt.). Atsakovas pažymi, kad natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficiento padidinimas taip pat yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų padidinimu, o tai pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams, todėl natÅ«raliam apÅ¡vietimui Higienos normos nustatyti reikalavimai ginčo situacijoje netaikytini (žr.

LVAT 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1908-261/2016). Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, susiję su šiais darbais netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų. Tai įvertinus, minėti pareiškėjo argumentai atmestini.

Atsižvelgiant į papildomÄ pareiÅ¡kėjo skundÄ , atsakovas pasisako dėl kalinimo sÄ lygų kameroje Nr. 73, tačiau pridedami ir kitų kamerų patikrinimo aktai. IÅ¡ 2018-11-22 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-8284 matyti, kad kameroje Nr. 73 apÅ¡vieta, temperatÅ«ra, drėgmė tinkama. Galimybė vėdinti patalpas sudaryta. Pelėsio nėra. Pažymi ir tai, kad duomenų, jog bÅ«tų nesaugÅ«s lempų gaubtai, nėra.

Be to, atsakovas nurodo, kad įstaiga susiduria su ypač didele problema: suimtieji (nuteistieji) ypač dažnai gadina, laužo elektros instaliacija, rozetes, Å¡viestuvus, netgi po tinku esančius elektros laidus, daužo kaitrines lemputes arba iÅ¡montuoja, sugadina liuminescencines lempas, todėl, nors elektros instaliacijos ir apÅ¡vietimo remontas atliekamas nuolat ir operatyviai, tai neturi ilgalaikio efekto. Å viestuvai ardomi siekiant prisiteisti neturtinę žalÄ dėl nesaugios aplinkos, tačiau pažymėtina tai, kad Å¡viestuvus galima pasiekti tik užlipus ant kėdės, todėl nėra galimybės netyčia prie jų prisiliesti ir t. t.

Taip pat atsakovas nurodo, kad kamerų remontas Å iaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Atliktų Å«kio skyriaus darbų suvestinė teismui pateikta anksčiau. Dėl sveikatos priežiÅ«ros paslaugų Pagal aktualios redakcijos Suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 1 dalį, asmens sveikatos priežiÅ«ra tardymo izoliatoriuose organizuojama ir atliekama įstatymų nustatyta tvarka; suimtiesiems turi bÅ«ti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims; tardymo izoliatoriuose veikia asmens sveikatos priežiÅ«ros tarnybos.

Å ių tarnybų struktÅ«rÄ ir darbo tvarkÄ nustato sveikatos apsaugos ir teisingumo ministrai; privaloma nuodugniai patikrinti naujų į tardymo izoliatorių priimtų asmenų sveikatos bÅ«klę; suimtajam reikalinga bÅ«tinoji medicinos pagalba, kuriÄ suteikti laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių, gali bÅ«ti teikiama valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigose užtikrinant suimtojo apsaugÄ . Å ios pagalbos teikimo tvarkÄ nustato sveikatos apsaugos ir teisingumo ministrai.

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 101 punktu numatyta, kad suimtieji į priėmimÄ pas medicinos specialistus registruojami iÅ¡ anksto. Tardymo izoliatoriaus gyvenamųjų pastatų korpusuose (flygeliuose, aukÅ¡tuose, drausmės izoliatoriuje) direktoriaus įgalioti priežiÅ«ros pareigÅ«nai pildo suimtųjų ambulatorinio priėmimo registracijos žurnalus. Pacientai registruojami kasdien. Užbaigus registravimÄ , žurnalai pristatomi į tardymo izoliatoriaus asmens sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ jos darbo dienos pradžioje.

Už visų registruotų pacientų susitikimÄ su medicinos specialistais atsako priežiÅ«ros tarnybos pareigÅ«nai. 102 punkte nustatyta, kad pirmÄ jÄ medicinos pagalbÄ suimtajam Å«mios gyvybei pavojingos ligos arba nelaimingo atsitikimo atveju privalo nedelsdami suteikti tardymo izoliatoriaus darbuotojai. Å iaulių tardymo izoliatoriuje sveikatos priežiÅ«ros paslaugos teikiamos pagal Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 1/01-156 patvirtintÄ Sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo suimtiesiems ir nuteistiesiems tvarkos apraÅ¡Ä .

PareiÅ¡kėjas savo skunde teismui nurodo, kad jam nebuvo tinkamai teikiama sveikatos priežiÅ«ra, tačiau, kaip pažymi atsakovas, jis savo teiginių nepagrindžia jokiais įrodymais, todėl atsakovas mano, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia bendro pobÅ«džio prielaidomis, neįrodo jų jokiais pagrįstais faktais ar įrodymais, todėl pretenzijos Å iaulių tardymo izoliatoriaus sveikatos priežiÅ«ros tarnybai neturi pagrindo. Atsakovas pažymi, kad skundai dėl nusiskundimų sveikata yra fiksuojami kalinamųjų asmens sveikatos istorijose.

Asmens sveikatos istorijoje yra ir iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ pirminės medicininės pareiÅ¡kėjo apžiÅ«ros bei su pareiÅ¡kėjo sveikata susiję kiti duomenys. Kada, kiek kartų ir dėl ko kreipėsi pareiÅ¡kėjas į medikus, matyti iÅ¡ Asmens sveikatos istorijos kopijos. Atsiliepime ir papildomame atsiliepime atsakovo atstovas taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. V. Lietuva, pareiÅ¡kimo Nr. 53161/1999;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008). PareiÅ¡kėjo R. N. skundas ir patikslinti skundai tenkintini iÅ¡ dalies. Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas skundu ir patikslintais skundais kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimÄ . Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ esmės iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skundu ir patikslintais skundais siekia, jog jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, bÅ«tų priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

Neturtinę žalÄ grindžia tuo, kad laikymo sÄ lygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų ir kameros buvo perpildytos, todėl pažeistas minimalus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas. Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktÄ , iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2.

Dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotų Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018-12-14 pažyma Nr. 60/09-44942 „Dėl R. N.“ (b. l. 13–15) ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018-12-20 pažyma Nr. 60/09-45865 „Dėl R. N.“ (b. l. 90), iš kurių matyti, kad pareiškėjas periodiškai Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2018-08-10 iki 2018-12-07 (115 dienų). Pareiškėjas nurodytu laiku buvo laikomas 115 dienų nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos.

Ä®vertinęs kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotÄ ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 115 dienų pareiÅ¡kėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotÄ , pirmiausia iÅ¡ bendro ploto turėtų bÅ«ti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas.

EŽTT didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos iÅ¡siskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos. EŽTT Å¡iame sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, jog 3 m2 daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ .

EŽTT Å¡iame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 m2, erdvės veiksnys iÅ¡lieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sÄ lygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sÄ lygomis. Be to, EŽTT paaiÅ¡kino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologijÄ , nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ neturėtų bÅ«ti įtrauktas plotas, užstatytas baldais.

EŽTT vertinimu, Å¡iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiÅ¡kia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas, iÅ¡analizavęs pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, dydžius ir kartu su pareiÅ¡kėju jose buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad pareiÅ¡kėjui kameroje Nr. 17 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 17,45 m2) teko nuo 5,82 m2 (kameroje 3 asmenys) iki 8,73 m2 (kameroje 2 asmenys), Nr. 73 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 8,22 m2) teko nuo 4,11 m2 (kameroje 2 asmenys) iki 8,22 m2 (kameroje 1 asmuo), Nr. 72 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 8,12 m2) teko nuo 4,06 m2 (kameroje 2 asmenys) iki 8,12 m2 (kameroje 1 asmuo), Nr. 63 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 16,20 m2) teko nuo 3,24 m2 (kameroje 5 asmenys) iki 4,05m2 (kameroje 4 asmenys), 5,4 m2 (kameroje 3 asmenys), Nr. 46 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 16,32 m2) teko nuo 3,26 m2 (kameroje 5 asmenys) iki 4,08 m2 (kameroje 4 asmenys).

Taigi, pareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto. IÅ¡ byloje esančios 2017 m. rugsėjo 6 d. Å iaulių tardymo izoliatoriaus pažymos Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamÄ plotÄ â€œ (b. l. 19–22) matyti, kad kamerose, kuriose buvo pareiÅ¡kėjas, esantys baldai nevaržė pareiÅ¡kėjo judėjimo laisvės. Dėl sÄ lygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog kameroje Nr. 73 yra geležinis suolas be medinio pavirÅ¡iaus, aprÅ«dijęs geležinis stalas, ant kurio deda valgį, aprÅ«dijusi geležinė spintelė maistui ir geležinės grotos – gultas, ant kurio gulėjo.

Pro langus pučia skersvėjai, Å¡alta, tačiau miegoti dienÄ po antklode neleidžia, nors jis serga ŽIV liga. Kameroje Nr. 73 dirbtinės apÅ¡vietos lempos be gaubtų, kameros bÅ«klė neatitinka higienos normų reikalavimų. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2018 m. rugpjūčio 8 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-5251 (patikrinimas atliktas 2018 m. rugpjūčio 3 d. , b. l. 45–46) konstatuota, kad kameroje Nr. 17 Å¡viestuvai techniÅ¡kai netvarkingi, nesaugÅ«s – Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimas nepaÅ¡alintas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2018 m. lapkričio 22 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-8284 (patikrinimas atliktas 2018 m. lapkričio 16 d. , b. l. 47–49, 95-97) konstatuota, kad kamerose Nr. Nr. 72 ir Nr. 73 dirbtinė apÅ¡vieta, oro temperatÅ«ra kamerose, santykinė drėgmė kamerose atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Galimybė iÅ¡vėdinti kamerų gyvenamÄ sias patalpas per langus sudaryta. Gyvenamųjų patalpų vėdinimui per langus sÄ lygos sudarytos.

Ant kamerų Nr. 72 ir Nr. 73 lubų ir sienų vizualiai matomų pelėsių nėra, šių kamerų tikrintos patalpos (lubos) pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus – pažeidimų nenustatyta. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. gruodžio 11 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-9048 (patikrinimas atliktas 2018 m. gruodžio 5 d. , b. l. 98–99) konstatuota, kad grįžtamosios kontrolės metu nustatyta, jog kameroje Nr. 46 pažeidimas pašalintas – apšvietimo įrenginiai techniškai tvarkingi, saugūs – lempos su gaubtais.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), taigi, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus dėl tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013 ir kt.).

Pareiškėjas savo skunde ir patikslintuose skunduose skundėsi dėl kameros Nr. 73, kurioje buvo nuo 2018-08-31 iki 2018-11-22. Kamera Nr. 73 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento buvo patikrinta 2018 m. lapkričio 16 d., t. y. pareiškėjui būnant būtent šioje kameroje. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. lapkričio 22 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-8284 konstatuota, kad kamerose Nr. Nr. 72 ir Nr. 73 dirbtinė apšvieta, oro temperatūra, santykinė drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

Galimybė iÅ¡vėdinti kamerų gyvenamÄ sias patalpas per langus sudaryta. Gyvenamųjų patalpų vėdinimui per langus sÄ lygos sudarytos. Ant kamerų Nr. 72 ir Nr. 73 lubų ir sienų vizualiai matomų pelėsių nėra, Å¡ių kamerų tikrintos patalpos (lubos) pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus – pažeidimų nenustatyta, taigi pareiÅ¡kėjo argumentai dėl Å¡alčio, dirbtinės apÅ¡vietos lempų be gaubtų, kad kameros bÅ«klė neatitinka higienos normų reikalavimų, atmestini kaip nepagrįsti.

Taip pat aukščiau paminėtame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akte nėra užfiksuota, kad kameroje Nr. 73 per langus pūstų skersvėjai (oro temperatūra atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus), būtų buvę aprūdijęs geležinis stalas ir aprūdijusi geležinė spintelė maistui, todėl nurodyti pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Juo labiau, iš pateiktų kamerų fotonuotraukų (b. l. 72-73) matyti, kad ant gultų yra pakloti čiužiniai, stalo paviršius yra dažytas, lentynos daiktams ir maistui susidėti ne metalinės ir nėra jokių rūdžių.

Kitose tikrintose kamerose (patikrintos 4 kameros iš 5, kuriose buvo pareiškėjas) Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta. Nors pareiškėjas nurodė, kad kameros Nr. 73 būklė neatitinka higienos normų reikalavimų, tačiau daugiau jokių konkrečių argumentų nenurodė. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. rugpjūčio 8 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-5251 (patikrinimas atliktas 2018 m. rugpjūčio 3 d. , b. l. 45–46) konstatuota, kad kameroje Nr. 17 šviestuvai techniškai netvarkingi, nesaugūs – Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimas nepašalintas, tačiau nei tikrinimo, nei akto surašymo metu pareiškėjo Šiaulių tardymo izoliatoriuje dar nebuvo.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad pro langus pučia skersvėjai, Å¡alta, tačiau miegoti dienÄ po antklode jam neleidžia, nors jis serga ŽIV liga. Byloje esančiame Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais, b. l. 29-38, 41-44) patvirtintame apraÅ¡e nustatyta, kad dienotvarkėje miegui nenumatytu metu miegamÄ vietÄ laikyti tvarkingai paklotÄ .

Lovos čiužinys turi bÅ«ti iÅ¡tiestas per visÄ lovÄ ir užklotas paklode. Antklodė tvarkingai sulenkta per pusę ir užklota ant čiužinio. Pagalvė užvilkta pagalvės užvalkalu ir padėta ant antklodės lovos gale. Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 1/01-58 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkių patvirtinimo“ patvirtinta Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkė (b. l. 37-38), kurioje apibrėžtas darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi, socialinėms ir psichologinėms programoms skirtas laikas.

Suėmimo vykdymo įstatymo 33 straipsnyje nurodyta, kad už suėmimo vykdymo režimo pažeidimÄ suimtiesiems gali bÅ«ti skiriamos nuobaudos. Kaip jau buvo minėta, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento patikrinimo akte nėra užfiksuota, kad kameroje Nr. 73 per langus pÅ«stų skersvėjai (oro temperatÅ«ra atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus), todėl pareiÅ¡kėjui pagrįstai neleista dienos metu miegoti po antklode (ne poilsio metu).

IÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2017-12-29 pažymos Nr. 62/08-2 „Apie 2017 metais atliktus remonto darbus“ (b. l. 23–25) matyti, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje per 2017 m. buvo remontuojamos įvairios kameros, kitos paskirties patalpos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas nevykdė ar netinkamai vykdė Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2018-03-26 Nr. 20/01-1860 Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) pavirÅ¡ių higienos-dezinfekcijos planÄ 2018-2019 m. (b. l. 26–28). Nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas skundėsi Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijai dėl netinkamų sÄ lygų gyvenamosiose kamerose, tai leidžia konstatuoti, jog tokių skundų nebuvo.

Dėl sanitarinio mazgo PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kameroje Nr. 73 sanitarinis mazgas neatitinka įrengimo taisyklių, nes įrengta sena tupykla. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normų“ patvirtintų normų (akto redakcija, galiojanti nuo 2017-06-08) 9.1 punktÄ , tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areÅ¡tinių kamerose turintys bÅ«ti baldai ir kitas inventorius yra: sanitarinis mazgas: klozetas (gali bÅ«ti ir tupimas), praustuvė, todėl pareiÅ¡kėjo argumentas dėl sanitariniame mazge esančio ne sėdimo klozeto, o „skylės“, t. y. tupimo klozeto atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra veikiantys sanitariniai mazgai, kurie atitverti nuo bendros erdvės mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktos pažymos (b. l. 17-18) matyti, kad kamerose Nr. 17, Nr. 73 ir Nr. 73 sanitarinis mazgas atitvertas OSB, kurių aukštis nuo 1,70 m iki 1,95 m, kamerose Nr. 63 ir Nr. 46 sanitarinis mazgas atitvertas mūrine konstrukcija, kurių aukštis nuo 2,30 m iki 2,34 m.

HN 134:2015 3 punkte įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susiję su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl Å¡iuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ . Tačiau Å¡i aplinkybė neatleidžia atsakovo atstovo (tardymo izoliatoriaus) nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu bÅ«tų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017).

Iš atsakovo atstovo pateikto atsiliepimo ir aukščiau paminėtos pažymos (b. l. 17-18), kamerų fotonuotraukų (b. l. 72-73) matyti, kad įėjimai į sanitarinius mazgus atitverti durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, todėl pareiškėjo privatumas, kad ir minimaliai, buvo užtikrinamas. Juo labiau, pareiškėjas skunde nekonkretizavo, kuo ir kaip privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais nebuvo užtikrintas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nurodytose kamerose nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, teismas pripažįsta pagrįstais pareiškėjo teiginius dėl blogo kvapo kameroje.

Dėl sveikatos sutrikimų Pareiškėjas nurodė, kad būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje patyrė kančias, skausmus, išgyvenimus. Pareiškėjas nurodė, kad dėl kamerų blogo apšvietimo pašlijo regėjimas. Susipažinus su asmens sveikatos istorija (b. l.

50) nustatyta, jog aptariamu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas 2018-11-20 prašė patikrinti regėjimÄ , užregistruotas konsultacijai (b. l. 69), tačiau nėra jokių įrašų dėl akių ligų ar dėl to jam paskirto gydymo. Susipažinus su asmens sveikatos istorija (b. l. 50, 107) nustatyta, jog pirminės gydytojų apžiÅ«ros metu pareiÅ¡kėjas nusiskundimų neiÅ¡sakė, gydytojas įrašė, kad pareiÅ¡kėjas teigia, jog serga ŽIV liga nuo 2010 metų, LVHC (Lėtinis virusinis hepatitas C), nuo 2016 m. nurodė žalingÄ Ä¯protį (b. l. 56), paskirtas gydymas (nurodyti vaistai ŽIV ligai gydyti ir rekomenduojamas atitinkamas maitinimas (b. l. 58).

PareiÅ¡kėjas į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ bylai aktualiu laikotarpiu kreipėsi dėl iÅ¡raÅ¡ytų vaistų, yra pareiÅ¡kėjo paraÅ¡ai, kad vaistus gaudavo, vykti į Laisvės atėmimo vietų ligoninę atsisakė (b. l. 64), skaudėjo dantį (b. l. 54, 62, 63), skundų neturėjo (b. l. 62, 70). Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos nuoraÅ¡Ä , negalima konstatuoti, kad dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė nurodytus nepatogumus, kÄ nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiÅ¡kėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Taip pat nėra jokių duomenų, kad buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu dėl netinkamų laikymo sÄ lygų pareiÅ¡kėjui iÅ¡sivystė hemorojus ir parodontozė. PareiÅ¡kėjas į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ kreipėsi be apribojimų, nebuvo pažeistos jo teisės ir buvo laikomasi Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 1/01-156 „Dėl sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo suimtiesiems ir nuteistiesiems asmenims tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (b. l. 92-94) nuostatų.

Tuo pačiu teismas pažymi, kad tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė. PareiÅ¡kėjas patikslintame skunde nurodė, kad žalÄ kildina ir iÅ¡ stomatologo netinkamai suteiktų gydymo paslaugų kokybės, kad jis nuo ŽIV ligos gydomas minimaliai – gauna po dvi tabletes per dienÄ , tačiau teismas nevertina tų pareiÅ¡kėjo patikslintame skunde nurodytų argumentų, kurie siejami su pareiÅ¡kėjui teiktų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų kokybe Å iaulių tardymo izoliatoriuje.

Atkreiptinas dėmesys, kad Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama Å¡io įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Å io straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimÄ ir norintys gauti jos atlyginimÄ , su pareiÅ¡kimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijÄ , veikiančiÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti (žr., pvz., LVAT 2014 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-338/2014, 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-773/2013 ir kt.). Iš byloje esančios Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018 m. gruodžio 6 d. pažymos Nr. 61/04-2955 (b. l.

16) matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018-08-10 iki 2018-11-15 ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018 m. gruodžio 19 d. pažymos Nr. 61/04-3106 (b. l.

91) matyti, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2018-11-15 iki 2018-12-07 į Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais ar praÅ¡ymais dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nesikreipė. Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas iÅ¡vadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų laikymo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Byloje nėra duomenų, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, taip pat atsižvelgęs į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose, teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, neigiamų iÅ¡gyvenimų, t. y. neturtinę žalÄ .

Vertinant sanitarinio mazgo pažeidimo (dėl nemalonių kvapų) įtakÄ (reikÅ¡mę) neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dui ir dydžiui, teismas pažymi, jog kitų higienos normų pažeidimų nenustačius, pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ skriaudÄ , todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017, 2018 m. gegužės 9 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018).

Å iuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiÅ¡kėjui dėl nustatyto pažeidimo atsirado tokio masto pasekmių, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Kitos pareiÅ¡kėjo skųstos laikymo sÄ lygos atitiko galiojančių teisės aktų reikalavimus, todėl nurodytas pareiÅ¡kėjo teisės pažeidimas galėjo sukelti tik nežymių, trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintos pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, pareiÅ¡kėjui atlyginimo.

Atsižvelgiant į tai, kas buvo iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad Å¡iuo atveju pats pareiÅ¡kėjo teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsniu teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo R. N. skundÄ ir patikslintus skundus tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad R. N. teisė į higienos normų reikalavimus atitinkančias kalinimo sÄ lygas Å iaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2018 m. rugpjūčio 10 d. iki 2018 m. gruodžio 7 d. buvo pažeista.

PareiÅ¡kėjo R. N. reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus. Teisėja Laisvutė Kartanaitė