AS-492-376-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS492-376/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01032-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Infomedia“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Infomedia“ skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2012 m. balandžio 12 d. gautas UAB „Infomedia“ skundas, kuriame prašoma panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. 6-15-1465 „Dėl O. A. profesinės ligos“ bei 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. 6-18-3244 „Dėl O. A. teisės į netekto darbingumo periodinę kompensaciją“.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 16 d. nutartimi skundą atsisakė priimti.

Teismas konstatavo, kad UAB „Infomedia“ apie ginčijamus sprendimus sužinojo ne 2012 m. kovo 12 d., o 2012 m. sausio 11 d., kai gavo O. A. 2012 m. sausio 5 d. pranešimą, todėl į teismą kreipėsi praleidusi skundo padavimo terminą.

II. Pareiškėja UAB „Infomedia“ padavė atskirąjį skundą ir prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą priimti.

Atskirajame skunde teigia, kad skundžiamus aktus gavo tik 2012 m. kovo 12 d., kartu su Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 8 d. pranešimu bei O. A. ieškiniu. Nurodo, kad iki tol, neturėdama ginčijamų aktų bei nežinodama jų turinio, negalėjo nustatyti, ar nurodytais aktais pažeidžiamos jos teisės bei negalėjo kreiptis į teismą su skundu, nes nebūtų galėjęs pateikti skundo, atitinkančio Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23–24 straipsniuose nustatytų skundo formai bei turiniui keliamų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu. Šiame punkte nurodyta, jog atsisakoma priimti skundą, jeigu praleistas skundo padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Cituota taisyklė leidžia daryti išvadą, kad teisė pasinaudoti teismine gynyba yra ribojama laike ir siejama su faktine aplinkybe, nuo kurios ir pradedamas skaičiuoti laikas, per kurį suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą. Pasibaigus šiam terminui teisminės gynybos realizavimo teisė eliminuojama, paliekant teisinę galimybę taikyti termino atnaujinimo institutą (ABTĮ 34 str.).

Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tuo atveju, kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys. Spręstina, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-8/2006, 2006 m. spalio 25 d. nutartis byloje Nr. AS4-455/2006; 2006 m. spalio 25 d. nutartis byloje Nr. AS2-437/2006; 2006 m. spalio 5 d. nutartis byloje Nr. AS7-301/2006; 2006 m. birželio 29 d. nutartis byloje Nr. AS8-249/2006; 2006 m. gegužės 4 d. nutartis byloje Nr. AS5-132/2006; 2005 m. kovo 24 d. nutartis byloje Nr. AS7-100/2005).

Byloje yra ginčijami šie administraciniai aktai: VSDFV Vilniaus skyriaus 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimas Nr. 6-15-1465 „Dėl O. A. profesinės ligos“ bei 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimas Nr. 6-18-3244 „Dėl O. A. teisės į netekto darbingumo periodinę kompensaciją“.

Iš pareiškėjos skundžiamų administracinių aktų turinio akivaizdu, kad jie neturėjo jai būti įteikti (tai numatyta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 32 punkte), todėl sprendžiant, ar Bendrovė kreipėsi į teismą laiku, būtina nustatyti, kada ji objektyviai sužinojo ar turėjo sužinoti apie prašomus panaikinti administracinius aktus ir jais pažeidžiamas teises, t. y., kada jai tapo žinomas ginčijamų aktų turinys.

Pareiškėja teigia, kad apie šiuos administracinius aktu ji sužinojo 2012 m. kovo 12 d. gavusi Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 8 d. pranešimą bei O. A. ieškinį dėl žalos atlyginimo su priedais, tarp kurių buvo ir ginčijami sprendimai. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas sužinojimo apie ginčijamą aktą data laikė O. A. 2012 m. sausio 5 d. rašto įteikimo Bendrovei datą – 2012 m. sausio 11 d. Įvertinusi nurodyto rašto turinį, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sužinojimo (ABTĮ 33 straipsnio prasme) apie ginčijamus aktus data laikė nurodytą raštą. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2012 m. sausio 5 d. rašte O. A. tik informavo Bendrovę, kad 2011 m. rugsėjo 21 d. bei 2011 m. rugsėjo 27 d. buvo priimti atitinkami VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimai – nurodė jų numerius bei pavadinimus, glaustai atpasakojo jų turinį, tačiau šie dokumentai kartu su aptariamu raštu Bendrovei pateikti nebuvo. Teisėjų kolegija, įvertinusi O. A. 2012 m. sausio 5 d. rašte pateiktą šioje byloje ginčijamų sprendimų turinį, bei tikrąjį šių aktų turinį, daro išvadą, kad Bendrovei 2012 m. sausio 5 d. raštu nebuvo perteiktas visas ginčijamų aktų turinys, todėl Bendrovė teisi teigdama, kad iš O. A. pateiktos informacijos ji negalėjo nustatyti, ar ginčijamais aktais pažeidžiamos jos teisės. Atsižvelgus į tai, negalima konstatuoti, kad pareiškėjai gavus 2012 m. sausio 5 d. raštą, jai tapo žinomos šiuo aktu nustatomos teisės ar pareigos ir gavusi šį raštą Bendrovė turėjo galimybę tinkamai įgyvendinti teisę į gynybą.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sužinojimo apie ginčijamus aktus momentą susiejo su 2012 m. sausio 5 d. rašto gavimu, todėl teismo nutartis naikintina ir skundo priėmimo klausimas perduotinas šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Infomedia“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartį panaikinti, o skundo priėmimo klausimą grąžinti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Dainius Raižys

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė