9bf4ae8d-aeca-4a45-bdce-9e964cb9867e · Kauno apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-540-944/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01509-2016-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.3.5; 3.2.6 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 9 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja AuÅ¡ra BarÅ¡kietytė,sekretoriaujant Marijai TamoÅ¡auskaitei,dalyvaujant ieÅ¡kovui R. D., jo atstovui advokato padėjėjui S. P.atsakovei A. P.,iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. S.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R.

D. ieÅ¡kinį atsakovei A. P. dėl tėvystės nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, institucija teikianti iÅ¡vadÄ byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti, kad jis yra nepilnamečio vaiko O. P. tėvas; nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina, priteisti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui bei nustatyti bendravimo tvarkÄ . Nurodė, kad gyveno su atsakove ir vedė bendrÄ Å«kį, todėl nėra abejonių, kad nepilnametis vaikas yra jo sÅ«nus.

PaaiÅ¡kino, kad visÄ laikÄ prisidėjo prie sÅ«naus iÅ¡laikymo ir mokėjo kas mėnesį po 100 Eur. Teismo posėdžio metu reikalavimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo atsisakė, nes Å¡iuo metu gali bendrauti su sÅ«numi nevaržomai, todėl netikslinga nustatyti konkrečiÄ bendravimo tvarkÄ . Kitus reikalavimus palaikė. PaaiÅ¡kino, kad neteismine tvarka negali nusistatyti tėvystės, nes atsakovė gera valia pas notarÄ nevyksta. Atsakovė atsiliepimo nepateikė teismo posėdžio metu sutiko su reikalavimais, nors nuvykti pas notarÄ ar sudaryti taikos sutartį atsisakė.

Nurodė, kad nepilnamečio vaiko tėvas yra ieÅ¡kovas. Nurodė, kad pas notarÄ nevyks dėl tėvystės nustatymo. Pažymėjo, kad nėra trukdoma bendrauti su nepilnamečiu vaiku, todėl konkrečios bendravimo tvarkos nustatyti nebÅ«tina. Teigia, kad ieÅ¡kovo 100 Eur iÅ¡laikymas yra pakankamas nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti, didesnė suma nėra reikalinga.IÅ¡vadÄ teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas vaiko interesais žinoti, kas yra jo tėvas.

Nustačius tėvystę, kyla pareiga iÅ¡laikyti nepilnametį vaikÄ . IeÅ¡kovo mokama suma užtikrintų tik bÅ«tiniausių poreikių tenkinimÄ . PridÅ«rė, kad nepilnametis vaikas visÄ laikÄ gyvena sus atsakove, todėl gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų vaiko interesus.Teismas konstatuoja: IeÅ¡kinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkintinas.IÅ¡ bylos duomenų nustatyta ir Å¡alių apaiÅ¡kinimų nustatyta, kad O. P. gimė (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) motina A.

P., tėvas nenurodytas. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad abejonių dėl tėvystės nėra, atsakovė taip pat nurodė, kad nepilnamečio vaiko tėvas yra ieškovas.Teismas nurodo, kad bylose dėl tėvystės nustatymo teismas vadovaujasi tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., LR CK 3.3 str., LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.) ir kad jie nebūtų pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007).

Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos įrodymų priemonės (LR CK 3.148 str. 1 d.). IÅ¡ ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų, matyti, kad jis yra biologinis O. P. tėvas. PaaiÅ¡kino, kad su atsakove kartu gyveno vedė bendrÄ Å«kį iki susilaukiant sÅ«naus, vėliau dar apie pusantrų metus. Atsakovė su reikalavimu dėl tėvystės nustatymo sutiko. Teismas vertina, kad ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai ir atsakovės procesiniuose dokumentuose iÅ¡sakyta pozicija neprieÅ¡taringa, kitokių duomenų teismui nėra pateikta.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje pateikta pakankami įrodymų nustatyti, kad ieÅ¡kovas R. D. yra O. P. biologinis tėvas, todėl tėvystė nustatytina.Pažymėtina, kad teismo sprendimas yra civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡o papildymo, pakeitimo, iÅ¡taisymo bei naujo liudijimo iÅ¡davimo pagrindas (Teisingumo ministro 2006-05-19 įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių 103, 109.10, 111.1, 115 punktai). Civilinės metrikacijos įstaigai pareiga teismo sprendimo pagrindu atitinkamai pakeisti civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡us kyla nepriklausomai nuo to, ar Å¡i pareiga atkartota teismo sprendime ar ne, todėl nereikalinga praÅ¡yti įraÅ¡yti duomenis apie vaiko tėvÄ ir taip reikalauti teismo suraÅ¡yti perteklinę sprendimo rezoliucinę dalį.

Civilinės metrikacijos įstaiga pakeis duomenis pagal suteiktÄ kompetencijÄ priimto teismo sprendimo pagrindu be atskiro įpareigojimo.Bylos dalis dėl bendravimo tvarkos nustatymo nutrauktina.Ä®statymas suteikia teisę ieÅ¡kovui bet kurioje proceso stadijoje atsisakyti reiÅ¡kiamo reikalavimo (CPK 42 straipsnio1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovo reikalavimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo atsisakymas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir vieÅ¡ajam interesui neprieÅ¡tarauja, reikalavimo atsisakymo pasekmės yra žinomos, todėl reikalavimo atsisakymas priimtinas ir bylos dalis nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).

Pažymėtina, kad atsisakius ieÅ¡kinio ir bylÄ nutraukus, ieÅ¡kovei vėl kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, tačiau Å¡i nuostata netaikytina sprendžiant klausimus, susijusius su nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimu, iÅ¡laikymu ir bendravimo tvarka.Reikalavimai dėl iÅ¡laikymo priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo tenkintini.Sprendžiant klausimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bÅ«tina nustatyti, su kuriuo iÅ¡ tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningÄ praktikÄ atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimÄ byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iÅ¡ tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ , Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iÅ¡ jų realiÄ galimybę sudaryti vaikui tinkamas sÄ lygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobÅ«dį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Byloje Å¡alių paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad motina nepilnamečiu vaiku rÅ«pinasi nuo gimimo. Abi Å¡alys sutinka, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su atsakove. Duomenų, kad gyvenamosios vietos nustatymas prieÅ¡tarautų nepilnamečio vaiko interesams nėra pateikta, todėl Å¡is reikalavimas tenkintinas. Tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimÄ , vystymÄ si, ugdymÄ , įgimtų ir įgytų gabumų lavinimÄ , nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 d., LR Konstitucijos 38 str. 6 d., LR CK 3.155, 3.192, 3.194, 3.201 str.).

Remiantis LR CK 3.192 str. 2 d., iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiÅ¡kia, kad vaiko iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko iÅ¡laikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje R.

P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas nurodė dėl 100 Eur iÅ¡laikymo mokėjimo nepilnamečiui vaikui. Atsakovė sutiko su tokia mokėtina suma nepilnamečiui vaikui. IÅ¡vada teikianti institucija nurodė, kad ieÅ¡kovo nurodyta suma yra minimali ir tenkintų minimalius vaiko poreikius. Atsakovei sutinkant su reikalavimu suraÅ¡omi sutrumpinti teismo sprendimo motyvai (CPK 268 straipsnio 5 dalis). Kadangi Å¡iuo atveju abu nepilnamečio vaiko tėvai yra darbingi, sveikatos problemų neturi, todėl turi vienodÄ pareigÄ teikti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui.

Atsakovė teismo posėdžio metu negalėjo detalizuoti vaiko poreikių, tačiau nurodė, kad ieškovo nurodyta suma yra pakankama, didesnės sumos nereikia. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovei sutinkant, reikalavimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis teikimo tenkintinas ir iš ieškovo nepilnamečio vaikui išlaikyti priteistina po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo pateikimo teismui dienos – 2016-01-27 iki vaiko pilnametystės. Atsakovė skirtina priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Å alys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iÅ¡ tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos bÅ«klei) jos turi teisę kreiptis dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismas nurodo, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, atlygintinos jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 93 straipsnis). Reikalavimas dėl tėvystės nustatymo patenkintas, atsakovė neteismine tvarka atsisakė spręsti šį reikalavimÄ , todėl iÅ¡ jos priteistina 31 Eur ieÅ¡kovui už jo sumokėtÄ Å¾yminį mokestį.

Taip pat ieÅ¡kovas patyrė 400 Eur iÅ¡laidų teisinei pagalbai apmokėti. Kadangi kiti reikalavimai buvo patenkinti, dėl vieno reikalavimo byla nutraukta, atsakovė nesutiko taikos sutartimi spręsti Å¡ių reikalavimų, todėl Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui.IÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei priteistinas žyminis mokestis už reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal priteisto iÅ¡laikymo dydį, valstybei mokėtinas žyminis mokestis sudaro 27 Eur, todėl Å¡i suma priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei.

Vadovaudamasis CPK 259, 268-270 str. teismas nusprendžia: ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl tėvystės nustatymo tenkinti:nustatyti, kad R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra O. P., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.Nustatyti nepilnamečio O. P., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui sÅ«nui O.

P., gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 100 Eur nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos (2016-01-27) iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ . IÅ¡laikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)Priimti ieÅ¡kinio reikalavimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo atsisakymÄ ir Å¡iÄ bylos dalį nutraukti.Priteisti iÅ¡ atsakovės A.

P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 31 Eur žyminio mokesčio ir 400 Eur iÅ¡laidų teisinei pagalbai apmokėti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 27 Eur žyminį mokestį. Å i suma turi bÅ«ti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                              Aušra Barškietytė