2022-01-12 Nr. AB-1205-3-62-3-01440-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. G. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo dėl tarnybinės veiklos įvertinimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2022-01-12 Nr. AB-1205-3-62-3-01440-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas G. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK, atsakovas) 2020 m. balandžio 3 d. priimtą sprendimą, išreikštą laikinai einančio viršininko pareigas E. J. rezoliucija „sutinku“, kuriuo patvirtinta Kauno AVPK 2020 m. kovo 27 d. pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvada Nr. 20-IL-11142 G. G. 2019 metų tarnybinę veiklą vertinti patenkinamai (toliau – ir skundžiamas sprendimas); 2) įpareigoti Kauno AVPK atlikti pakartotinį pareiškėjo 2019 metų tarnybinės veiklos vertinimą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Full text
Administracinė byla Nr. eA-14-415/2022
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01440-2020-7
Procesinio sprendimo kategorija 22.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. sausio 12 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. G. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo dėl tarnybinės veiklos įvertinimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas G. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK, atsakovas) 2020 m. balandžio 3 d. priimtą sprendimą, išreikštą laikinai einančio viršininko pareigas E. J. rezoliucija „sutinku“, kuriuo patvirtinta Kauno AVPK 2020 m. kovo 27 d. pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvada Nr. 20-IL-11142 G. G. 2019 metų tarnybinę veiklą vertinti patenkinamai (toliau – ir skundžiamas sprendimas); 2) įpareigoti Kauno AVPK atlikti pakartotinį pareiškėjo 2019 metų tarnybinės veiklos vertinimą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Sprendimas priimtas nesilaikant Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 34 straipsnio 1 ir 6 dalių, 35 straipsnio 2 dalies nuostatų, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ patvirtinto Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Vertinimo tvarkos aprašas) reikalavimų, neatsižvelgiant į Lietuvos teismų suformuotą praktiką šios kategorijos bylose.
2.2. Atsakovas pažeidė Statuto 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą reikalavimą, pagal kurį pareigūno tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas. Pareiškėjo tarnybinė veikla buvo vertinama ne tiesioginio vadovo N. K., o dalyvaujant iki perkėlimo buvusiam tiesioginiam vadovui Kauno AVPK viršininko pavaduotojui D. P.. Vertinamasis pokalbis vyko tik su buvusiu tiesioginiu vadovu D. P., N. K. vertinamąjį pokalbį stebėjo ir aktyviai jame nedalyvavo, neuždavė klausimų, po vertinamojo pokalbio pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvada buvo surašyta N. K. tik praėjus kuriam laikui, vykdant D. P. nurodymą. Minėti tarnybinės veiklos vertinimo procedūros pažeidimai yra esminiai, dėl kurių buvo atliktas neobjektyvus tarnybinės veiklos vertinimas.
2.3. Kauno AVPK pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – ir Vertinimo komisija, Komisija) posėdyje pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas vyko formaliai, turint išankstinę nuomonę jo tarnybinę veiklą vertinti patenkinamai, nesilaikyta konfidencialumo (prie Komisijos posėdžio nuotoliniu būdu buvo prisijungę į jos sudėtį neįtraukti asmenys). Buvo pažeisti Vertinimo tvarkos aprašo 19, 27, 28 ir 29 punktų reikalavimai, nes Vertinimo komisijos 2020 m. kovo 27 d. išvadą Nr. 20-IL-11142 (toliau – ir Komisijos išvada) pasirašęs N. K. posėdyje nedalyvavo ir jokių pasiūlymų šiai komisijai neteikė, o Komisijos posėdyje dalyvavo D. P. – šios komisijos pirmininkas ir pareiškėjo vertinimą atlikęs asmuo. D. P. nuo pirmininkavimo Komisijai nusišalino tik vėlesniuose etapuose, t. y. atliekant tarnybinės veiklos įvertinimą ir sprendimo priėmimą. Pareiškėjo nuomone, tai turėjo įtakos Komisijai priimant neobjektyvų sprendimą.
2.4. Vertinimo komisija neišnagrinėjo ir neatsižvelgė į pareiškėjo teiktą motyvuotą prašymą, kuriuo buvo paneigti tiesioginio vadovo vertinimo išvadoje nurodyti nemotyvuoti, abstraktūs pasiūlymai bei subjektyvūs teiginiai, lėmę jo tarnybinės veiklos vertinimo rezultatą „patenkinamai“. Vertinimo komisija, apsiribodama tik tiesioginio vadovo vertinimo išvada ir siūlymu, nevertino pareiškėjo kvalifikacinių gebėjimų, turimos profesinės kvalifikacijos, jo tarnybinę veiklą charakterizuojančių aplinkybių, todėl priėmė neobjektyvią išvadą.
2.5. Vertinimo komisija taip pat neatsižvelgė į rizikos veiksnius, dėl kurių pareiškėjo tarnybinės užduotys galėjo būti neįvykdytos (į pareiškėjo nebuvimą darbe kasmetinių atostogų metu), į turėtą informaciją apie jo tarnybinės veiklos įvertinimą už ankstesnius laikotarpius. Pareiškėjo tiesioginis vadovas Kauno AVPK viršininko pavaduotojas D. P. pareiškėjo 2018 metų tarnybinę veiklą įvertino „labai gerai“ ir pasiūlė jam nustatyti 0,5 didesnį pareiginės algos koeficientą.
2.6. Vertinimo komisija, pažeisdama Statuto 35 straipsnio 2 dalies nuostatą, ignoravo pareiškėjo prašymą užtikrinti Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ atstovo dalyvavimą Vertinimo komisijos posėdyje.
2.7. Ir tiesioginio vadovo vertinimo išvada, ir 2020 m. kovo 27 d. Komisijos išvada buvo priimtos remiantis nemotyvuotais ir nepagrįstais faktiniais duomenimis. Vertinimo komisijos išvadoje nėra nurodyti objektyvūs kriterijai, kuriais remdamasi ji nustatė pareiškėjo tarnybinės veiklos trūkumus ir sutiko su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu „patenkinamai“. Atliekant tarnybinį vertinimą, buvo pažeistos pagrindinės vertinimo procedūros, dėl kurių neužtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas.
3. Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą grindė šiais argumentais:
3.1. Pareiškėjui, kaip Kauno AVPK Patrulių rinktinės vadui, 2019 m. vasario 29 d. buvo suformuluotos 2019 metų tarnybinės veiklos užduotys. 2019 m. spalio mėn. pareiškėjas buvo laikinai perkeltas į kitas pareigas, tačiau metinės užduotys nebuvo keičiamos, kadangi jis buvo perkeltas į kitas pareigas vėliau nei Vertinimo tvarkos aprašo 12 punkte nustatytas terminas. Nei Statute, nei Vertinimo tvarkos apraše nėra nustatyta detali tvarka, kaip turi būti vertinamas pareigūnas, kuris dėl tarnybinio būtinumo perkeliamas į kitas pareigas.
3.2. Pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo metu pagrindinis dėmesys buvo teikiamas jam suformuotų 2019 metų metinių užduočių įvykdymui, dėl to pagrįstai pareiškėjo tarnybinę veiklą vertino jo buvęs tiesioginis vadovas D. P., kuris dalyvavo ir Vertinimo komisijos posėdyje, nes situacija, atsakovo nuomone, kuomet vieno Kauno AVPK struktūrinio padalinio vadui suformuluotų užduočių įgyvendinimą vertina išimtinai kito struktūrinio padalinio skyriaus viršininkas, kurio vadovaujamas skyrius nevykdo uždavinių, skirtų pirmajam padaliniui, nėra priimtina ir pažeistų objektyvumo principą, vertinimą padarytų formalų.
3.3. Vertinimo komisijos posėdžio metu pareiškėjas ir jo buvęs tiesioginis vadovas D. P. davė paaiškinimus, buvo užduodami klausimai ir pareiškėjui, ir jo vadovui dėl kiekvieno tiesioginio vadovo atlikto vertinimo išvados punkto, todėl nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad jo tarnybinis vertinimas vyko formaliai, neobjektyviai. Pareiškėjo kasmetinės atostogos (iš viso 20 kalendorinių dienų) nėra didelis laiko tarpas, galintis daryti įtaką užduočių įvykdymui visais kalendoriniais metais. Teisės aktai nenustato pareigos atsakovui atsižvelgti į ankstesnius tarnybinės veiklos vertinimus. Vertinimo komisijoje pareiškėjo 2020 m. kovo 3 d. prašyme nurodytos aplinkybės buvo aptartos, tačiau šiame prašyme nebuvo argumentų, ginčijančių metinių užduočių įvykdymo vertinimą, tik pareiškėjo teiginiai, susiję su kvalifikacijos įgijimu, pareiškėjo gebėjimu organizuoti darbą, praktikoje pritaikyti naujoves bei bendravimo su kolegomis pobūdžiu. Vertinimo komisijos posėdis vyko nuotoliniu būdu, naudojant informacines technologijas, ir asmenys, kurių buvimas posėdyje nėra būtinas, siekiant įvertinti konkretų pareigūną, buvo atjungiami posėdžio metu, užtikrinant pareigūno tarnybinio vertinimo konfidencialumą. Pagal Vertinimo tvarkos aprašo nuostatas, Vertinimo komisijos posėdžio metu balsuoti turi teisę šios komisijos nariai, tačiau yra galimybė posėdyje dalyvauti ir kitiems asmenims – vertinamųjų vadovams.
3.4. Pažymėtina, kad Vertinimo komisijos narys D. P., buvęs iki perkėlimo G. G. tiesioginis vadovas, vertinant pareiškėjo tarnybinę veiklą Vertinimo komisijoje, nusišalino.
3.5. Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ ar jos padalinys nėra laikoma Kauno AVPK įsteigta profesine sąjunga Statuto 35 straipsnio prasme ir jos paskirtas atstovas neprivalo būti įtrauktas į pareigūnų vertinimo komisiją, todėl pareiškėjo argumentai dėl Statuto 35 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimo nepagrįsti. Pareiškėjo tarnybinis vertinimas buvo objektyvus, atliktas laikantis teisės aktais įtvirtintų procedūrų, Vertinimo komisija detaliai įvertino pareiškėjo tiesioginio vadovo atlikto vertinimo pagrįstumą, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą.
II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjo G. G. skundą patenkino: panaikino Kauno AVPK 2020 m. balandžio 3 d. priimtą sprendimą, išreikštą laikinai einančio viršininko pareigas E. J. rezoliucija „sutinku“, kuriuo patvirtinta 2020 m. kovo 27 d. Kauno AVPK pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvada Nr. 20-IL-11142 G. G. 2019 metų tarnybinę veiklą vertinti „patenkinamai“; įpareigojo atsakovą iš naujo atlikti pareiškėjo 2019 metų tarnybinės veiklos vertinimą ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 500 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
5. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skundžiamo sprendimo nepagrįstumą sieja su procedūriniais tarnybinį vertinimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimais. Teismo vertinimu, ginčas kilo dėl pareigūno, perkelto į kitas pareigas, tarnybinės veiklos vertinimo jo tiesioginio vadovo vertinimo aspektu (kuriam vadovui priskirta atlikti metinį pareigūno tarnybinį vertinimą), taip pat dėl vertinimo pagrįstumo ir objektyvumo Vertinimo komisijoje.
6. Teismas vadovavosi Statuto (redakcija, galiojusia nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d.) 34 ir 35 straipsniais ir pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl Statuto 34 straipsnio 22 dalies taikymo yra pažymėjęs, kad būtent įstaigos vadovo (į pareigas paskyrusio vadovo) sprendimas dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo yra galutinis. Teismas taip pat pažymėjo, kad Statuto nuostatas, nustatančias pareigūnų tarnybinės veiklos teisinius pagrindus, detalizuoja Vertinimo tvarkos aprašas. Apžvelgęs šio aprašo 9, 12 ir 25 punktus, teismas darė išvadą, kad pagal minėtą teisinį reguliavimą tarnybinę veiklą turi vertinti tas vadovas, kuris nustato tarnybinės veiklos užduotis ir su vertinamuoju jas suderina, tarnybinės veiklos užduotyse numato jų vertinimo rodiklius (rizikas). Teismas pažymėjo, jog tarnybinę veiklą pradiniame vertinimo etape pavesta vertinti tiesioginiam pareigūno vadovui, kuriam suteikta teisė spręsti dėl pareigūno tarnybinės veiklos rezultatų ir tolesnės tarnybinės veiklos, surašant vertinimo išvadą. Statuto 34 straipsnio 12 dalies nuostatos suteikia teisę pareigūnui, nesutinkant su tiesioginio vadovo pateikta vertinimo išvada, kreiptis į vertinimo komisiją su motyvuotu prašymu peržiūrėti tarnybinės veiklos vertinimo išvadą ir dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje jį svarstant. Atsižvelgęs į minėtą teisinį reglamentavimą, teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, jog jo 2019 metų tarnybinę veiklą turėjo vertinti (turėjo būti laikomas tiesioginiu vadovu) N. K., kuris pareiškėjo tarnybinio vertinimo metu ėjo pareiškėjo tiesioginio vadovo pareigas po pareiškėjo perkėlimo į kitas pareigas.
7. Tačiau teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, sprendė, jog tarnybinio vertinimo procedūros buvo pažeistos.
8. Byloje buvo nustatyta, kad iki Kauno AVPK viršininko 2019 m. spalio 18 d. įsakymo Nr. 20-TE-867 priėmimo, kuriuo pareiškėjas buvo laikinai perkeltas į Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas, pareiškėjas dirbo Kauno AVPK Patrulių rinktinės vadu. Einant minėtas pareigas, jam 2019 m. vasario 29 d. buvo suformuluotos 2019 metų tarnybinės veiklos užduotys ir pasiektų rezultatų vykdant nustatytas užduotis vertinimo rodikliai (R) kaip Kauno AVPK Patrulių rinktinės vadui, užduotys ir jų vertinimo rodikliai buvo nustatyti ir suderinti su pareiškėjo tiesioginiu vadovu Kauno AVPK viršininko pavaduotoju D. P.. Duomenų, kad 2019 metais pareiškėjui būtų nustatytos tarnybinės veiklos užduotys, kaip Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyriausiajam tyrėjui, byloje nebuvo.
9. Teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtino, kad pareiškėjo šioje byloje skundžiamas tarnybinis vertinimas buvo atliktas pagal pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant nustatytas užduotis jam einant Patrulių rinktinės vado pareigas.
10. Teismas nustatė, kad 2020 m. vasario 27 d. Tarnybinės veiklos vertinimo išvada Nr. 5-TVV-10247 (toliau – ir 2020 m. vasario 27 d. Išvada, Vadovo išvada) pareiškėjo 2019 metų tarnybinė veikla įvertinta patenkinamai, pateikiant pasiūlymą – tobulinti kvalifikaciją; šią vertinimo išvadą pasirašė Kauno AVPK Kelių policijos valdybos nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus viršininkas N. K. ir pastarojo tiesioginis viršininkas Kauno AVPK Kelių policijos valdybos viršininkas V. L.. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vadovo išvada, 2020 m. kovo 3 d. kreipėsi su prašymu į Vertinimo komisiją (sudaryta Kauno AVPK viršininko 2020 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 20-V-34), kuri 2020 m. kovo 25 d. nuotoliniu būdu vykusio posėdžio metu įvertino pareiškėjo tarnybinę veiklą, priimdama 2020 m. kovo 27 d. Išvadą, kurioje jo veiklą įvertino „patenkinamai“ ir pateikė pasiūlymą „tobulinti kvalifikaciją“; Kauno AVPK komisariato laikinai einančio viršininko pareigas E. J. 2020 m. balandžio 3 d. rezoliucija „sutinku“ (skundžiamu sprendimu) Komisijos išvada buvo patvirtinta.
11. Iš Vadovo išvados ir kitų į bylą pateiktų duomenų teismas nustatė, jog pareiškėjo 2019 metų tarnybinės veiklos rezultatai buvo vertinami pagal 2019 m. vasario 29 d. Kauno AVPK viršininko pavaduotojo D. P. suformuluotas 2019 metų tarnybinės veiklos užduotis, nustatytas pareiškėjui kaip Kauno AVPK Patrulių rinktinės vadui, tačiau vertinimą pagal pirmiau minėtas užduotis atliko ir Vadovo išvadą surašė bei ją pasirašė Kauno AVPK Kelių policijos valdybos nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus, kuriame pareiškėjas 2019 metais dirbo trumpą laikotarpį ir kuris nebuvo suformulavęs tarnybinių užduočių, vadovas N. K..
12. Teismas pabrėžė, kad tarnybinės veiklos vertinimo išvada tarnybinio vertinimo procedūroje yra pagrindinis dokumentas, kuriuo įvertinama pareigūno kvalifikacija, tarnybinės veiklos rezultatai, jo tinkamumas einamoms ar aukštesnėms pareigoms, todėl ji turi esminę reikšmę pareigūno teisėms ir pareigoms. Tokią išvadą leido daryti Statuto 34 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią pareigūno vertinimas yra baigiamas, kai tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą gerai, vertinimo išvadą suderina su savo tiesioginiu vadovu (išskyrus atvejį, kai vertinimo išvadą surašęs tiesioginis vadovas yra pareigūną į pareigas skiriantis asmuo).
13. Nustatęs, jog pareiškėjo tarnybinę veiklą jam einant Kauno AVPK Patrulių rinktinės vado pareigas, Vadovo išvadoje vertino ne tiesioginis vadovas D. P., o kito Kauno AVPK struktūrinio padalinio vadovas, teismas priėjo prie išvados, jog buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, kurie lėmė vėlesnių vertinimo procedūrų neteisėtumą ir neobjektyvaus sprendimo priėmimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 3 p.).
14. Teismas atkreipė dėmesį, kad Vertinimo komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, nurodytų procedūrinių pažeidimų neištaisė, todėl skundžiamas sprendimas, pagrįstas Komisijos išvada, negali būti pripažintas teisėtu.
15. Įvertinęs atsakovo ir liudytoju apklausto D. P. paaiškinimus (D. P. nurodė, jog Vadovo išvados negalėjo pasirašyti dėl suformuotų dokumentų valdymo sistemos (toliau – ir DVS) dokumentų standartų, todėl ją pasirašė N. K., kuris ir buvo tuo metu pareiškėjo tiesioginis viršininkas; pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą atliko abu vadovai, abu dalyvavo pokalbyje su pareiškėju, D. P. pareiškėjo tarnybinę veiklą pristatė Komisijoje) teismas pažymėjo, jog informacinėmis technologijomis negali būti pateisinami ir toleruojami teisės aktų, reglamentuojančių tarnybinės veiklos vertinimą, pažeidimai. Tiesioginio pareiškėjo vadovo D. P. dalyvavimas vertinimo procedūroje (Komisijoje), esant pasirašytai Vadovo išvadai su pareiškėjo vertinama veikla nesusijusio kito struktūrinio padalinio vadovo, nesudarė pagrindo pripažinti pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą pagrįstu.
16. Teismas sutiko su pareiškėjo pozicija, jog tiesioginio pareiškėjo vadovo D. P. dalyvavimas Komisijos posėdyje kaip komisijos pirmininko galėjo turėti įtakos Komisijos išvados ir jos pagrindu priimto sprendimo neobjektyvumui. Teismas akcentavo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnyje nustatytą pareigą nusišalinti, vadovavosi Aprašo 19 ir 27 punktais ir nurodė, kad D. P. Vertinimo komisijos posėdyje dalyvavo ne tik kaip tiesioginis pareiškėjo vadovas, kuris pristatė pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą, bet buvo ir šios komisijos narys bei pirmininkas. Tai patvirtino 2020 m. kovo 25 d. Vertinimo komisijos posėdžio protokolas, šio posėdžio garso įrašas, D. P. parodymai.
17. Teismo vertinimu, konkrečiu atveju, pagal Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Aprašo 19 ir 27 punktų nuostatas, D. P., būdamas tiesioginiu pareiškėjo vadovu pareiškėjo vertinamos tarnybinės veiklos laikotarpiu, negalėjo dalyvauti Komisijoje ir turėjo nusišalinti, esant abejonių dėl jo, kaip Komisijos nario (pirmininko), nešališkumo. Nors buvo nustatyta, jog D. P. nusišalino nuo vertinimo Komisijoje baigiamajame posėdžio etape (vertinant tarnybinės veiklos rezultatus ir priimant išvadą), tačiau ši aplinkybė, teismo nuomone, nepaneigė pareiškėjo nurodytų argumentų, jog D. P. dalyvavimas Komisijos posėdyje, jam pirmininkaujant, galėjo turėti įtakos neobjektyvaus skundžiamo sprendimo priėmimui.
18. Įvertinęs nustatytų aplinkybių ir įrodymų visumą, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo procedūroje buvo padaryta esminių pažeidimų, nesilaikant Statuto 34 straipsnio 6 dalies, Aprašo 8, 9 ir 19 punkto reikalavimų. Dėl to nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas ir pagrįsto sprendimo priėmimas. Tai sudarė pagrindą dėl pažeistų procedūrų, nevertinant kitų skunde nurodytų argumentų, pareiškėjo skundą pripažinti pagrįstu, panaikinant Kauno AVPK 2020 m. balandžio 3 d. priimtą sprendimą, išreikštą laikinai einančio viršininko pareigas E. J. rezoliucija „sutinku“, kuriuo patvirtinta 2020 m. kovo 27 d. Kauno AVPK Vertinimo komisijos išvada Nr. 20-IL-11142 G. G. 2019 metų tarnybinę veiklą vertinti „patenkinamai“, įpareigojant atsakovą Kauno AVPK iš naujo atlikti pareiškėjo 2019 metų tarnybinės veiklos vertinimą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p).
19. Teismas tenkino pareiškėjo prašymą priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias jis patyrė sumokėdamas už advokato teikiamą teisinę pagalbą, ir šią sumą priteisė iš atsakovo.
III. 20. Atsakovas Kauno AVPK apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
21. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo tarnybinė veikla turėjo būti vertinama D. P., tačiau nesutinkama su faktinių aplinkybių ir jų pasekmių teisiniu vertinimu. Skunde teismui pareiškėjas pažymėjo, kad tarnybinės veiklos vertinimo pas tiesioginį vadovą metu N. K. buvo pasyvus, klausimus uždavinėjo būtent D. P.. Atsakovas ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai šios aplinkybės neneigė. Byloje nebuvo ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad pokalbio pas tiesioginį vadovą metu Vertinimo tvarkos apraše numatytas G. G., kaip Patrulių rinktinės vado, tiesioginio vadovo funkcijas atliko būtent D. P.. Apklausti liudytojai paaiškino, kad pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimas vykdomas specialioje informacinėje sistemoje – Darbuotojų vertinimo modulyje (toliau – ir DVM), kuri automatiškai suformuoja vertinimo anketą pagal vertinimo metu esamą situaciją, užimamas pareigas, parenka ją pasirašančius asmenis. Vertinimo metu pareiškėjas laikinai ėjo Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas, o jo tiesioginis vadovas buvo N. K.. Todėl šis vadovas ir buvo DVM parinktas kaip pasirašantis asmuo. Galimybės koreguoti anketą nėra. Esant tokiai situacijai, siekiant užtikrinti vertinimo objektyvumą, laikantis teismo pripažintos teisinga pozicijos, kad vertinti Patrulių rinktinės vadui suformuotas užduotis turi Patrulių rinktinės vado tiesioginis vadovas, buvo priimtas sprendimas pavesti D. P. atlikti G. G. tarnybinės veiklos vertinimą, o N. K. pasirašyti elektroninį dokumentą DVM. Vertinimo Komisijoje metu būtent D. P. pristatė G. G. veiklą kaip tiesioginis vadovas.
21.2. Vadovaudamasis Vertinimo tvarkos aprašo 7.2 ir 5 punktais, atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo metu pagrindinis dėmesys buvo skiriamas jam suformuotų 2019 metų užduočių įvykdymui. Nei Statute, nei Vertinimo tvarkos apraše nėra nustatyta detali tvarka, kaip turi būti vertinamas pareigūnas, kuris dėl tarnybinio būtinumo perkeliamas į kitas pareigas. Vertinimo tvarkos aprašo 4 punktas įtvirtina pareigą pareigūną vertinti reguliariai, neatidedant vertinimo vien dėl to, kad jis perkeltas į kitas pareigas. Pagal minėto aprašo 12 punktą, pareiga keisti užduotis ir jas derinti prie naujų pareigų atsiranda tik tuo atveju, kada iki kalendorinių metų pabaigos pareigūnui numatoma eiti naujas pareigas ilgiau nei 6 mėnesius. Toks reglamentavimas yra suprantamas, kadangi laikino perkėlimo institutas yra skirtas ypatingiems atvejams, jo terminas gali būti nepakankamas įgyvendinti ilgalaikes nuolatinio pobūdžio užduotis. Atsižvelgiant į tai, kad G. G. vertinimas negalėjo būti atidėtas, siekiant objektyviai įvertinti G. G. tarnybinę veiklą, buvo priimtas sprendimas vertinimą organizuoti aukščiau aprašytu būdu.
21.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neatsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pripažino, kad tokie Kauno AVPK veiksmai laikytini esminiais procedūriniais pažeidimais, lėmusiais vėlesnių vertinimo procedūrų neteisėtumą ir neobjektyvaus sprendimo priėmimą. Vertinant, ar procedūrų pažeidimai yra esminiai, būtina detaliai įvertinti susiklosčiusias faktines aplinkybes, jų ryšį su atliktais veiksmais. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepaaiškino, kokią įtaką tolimesnei pareiškėjo vertinimo procedūrai turėjo aplinkybė, kad Vadovo išvada buvo pasirašyta N. K. – buvo minėta, kad tiesioginio vadovo pokalbio su G. G. metu dalyvavo ir klausimus uždavinėjo D. P., kuris suformulavo užduotis, pagal kurias buvo vertinama tarnybinė veikla. Byloje nebuvo keliamas klausimas ir nebuvo nustatyta, kad N. K. nesutiko su D. P., kad pateikė priešingą G. G. veiklos vertinimą, kad D. P. atliktam vertinimui turėjo įtakos N. K. nuomonė. Net pripažinus, kad Kauno AVPK pažeidė vertinimo procedūras, toks pažeidimas neturėtų būti laikomas esminiu. Priešingų argumentų nebuvo pateikta pirmosios instancijos teismo sprendime. Todėl nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo vertinimo pas tiesioginį vadovą būdas galėjo nulemti tolimesnį procedūrų neteisėtumą, dėl ko galėjo būti priimtas neobjektyvus sprendimas.
21.4. Pirmosios instancijos teismas sprendime neteisingai konstatavo, kad D. P., būdamas Vertinimo komisijos pirmininku, nusišalino nuo pareiškėjo vertinimo tik balsavimo stadijoje, todėl buvo pažeistas Vertinimo tvarkos aprašo 19 punktas. Akcentuotina, kad D. P., kuris buvo G. G. tiesioginis vadovas, turėjo pareigą nusišalinti vertinant pareiškėjo tarnybinę veiklą. Priešingai nei sprendime nustatė pirmosios instancijos teismas, D. P. nusišalino ne balsuojant Vertinimo komisijoje, o pačioje vertinimo pradžioje. Teismui pateiktame Vertinimo komisijos posėdžio garso įraše (8 min.) D. P. pristato susiklosčiusią situaciją, paaiškina, kaip vyko G. G. vertinimas ir praneša (įrašo 8 min. 45 sek.), kad „tęsiant posėdį, kaip komisijos pirmininkas aš turėsiu nusišalinti vertinant, tačiau galėsiu atsakyti į tam tikrus klausimus, jeigu bus užduota“. Atsakovas vadovavosi Vertinimo tvarkos aprašo 27 punktu, Komisijos nariai vertinamo pareigūno tiesioginiam vadovui ir vertinamo pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginiam vadovui pasiūlė išsamiau apibūdinti vertinamo pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, taip pat pateikti jam kitų klausimų, susijusių su šio pareigūno kvalifikacija ir tarnybinės veiklos rezultatais. Taigi, D. P. pareiškėjo vertinimo Komisijoje metu pradžioje pareiškė, kad nusišalina ir atliks tik tiesioginio vadovo funkcijas, kurios nustatytos minėtame Vertinimo tvarkos aprašo 27 punkte. Iš posėdžio garso įrašo matyti, kad D. P. pristato G. G. tarnybinę veiklą, t. y. atlieka tiesioginio vadovo funkcijas vertinimo Komisijoje metu. Taip pat matyti, kad tolimesnei posėdžio eigai vadovavo kitas Komisijos narys, klausimus uždavinėjo ir pastebėjimus teikė kiti Komisijos nariai, o D. P. tik atsakinėjo į Komisijos narių užduotus klausimus. Taigi, pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje pateiktą įrodymą, praleido esminį momentą ir padarė klaidingą išvadą dėl D. P. vaidmens G. G. tarnybinės veiklos vertinimo Komisijoje metu.
21.5. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. P. dalyvavimas Komisijos posėdyje, kaip šios komisijos pirmininko, galėjo turėti įtakos Komisijos išvados ir jos pagrindu priimto sprendimo neobjektyvumui. Jau buvo minėta, kad pareiškėjo vertinimo metu D. P. nusišalino Komisijos posėdžio pradžioje ir dalyvavo tik kaip tiesioginis vertinamo pareigūno vadovas. Vadovaujantis Statuto 35 straipsnio 2 dalimi, vertinimo komisija sudaroma 2 metams iš ne mažiau kaip 5 narių. Nagrinėjamu atveju D. P., paskirtas Komisijos pirmininku, tinkamai vadovavosi Vertinimo tvarkos aprašo 19 punktu ir nusišalino vertinant pareiškėją. Iš byloje esančių aplinkybių nėra pagrindo įtarti, kad jo, kaip Komisijos pirmininko, statusas galėjo turėti įtakos kitų Komisijos narių pozicijai dėl pareiškėjo. Priešingai aiškinant susiklosčiusią situaciją, būtų pagrindas pripažinti, kad visi D. P. tiesiogiai pavaldūs pareigūnai turėjo būti vertinami atskiroje vertinimo komisijoje, kurios nariu nėra paskirtas D. P., turėtų būti formuluojamos alternatyvios vertinimo komisijos ir pan. Toks reikalavimas nėra nustatytas Statute ir Vertinimo tvarkos apraše.
21.6. Apibendrindamas atsakovas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino susiklosčiusią situaciją, netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir dėl to padarė neteisingas išvadas. Todėl priimtas sprendimas yra naikintinas.
22. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į Kauno AVPK skundą grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Sutiktina, kad pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2019 metus turėjo vertinti iki perkėlimo buvęs pareiškėjo tiesioginis vadovas D. P.. Apeliantas neginčija, kad pareiškėjo tarnybinės veiklos rezultatai už 2019 metus turėjo būti vertinami pareiškėjo buvusio tiesioginio viršininko D. P., taip pat neginčija, kad vertinimo išvadą pasirašė netinkamas subjektas – Kauno AVPK Kelių policijos valdybos nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus, į kurį vertinimo metu laikinai buvo perkeltas dirbti pareiškėjas, vadovas N. K..
22.2. Atsakovas, remdamasis vien informacinių technologijų specifika, teigia, kad nurodytas procedūrinis pažeidimas nėra esminis ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra neteisėta. Tačiau teismas pagrįstai konstatavo, kad vertinant pareiškėjo tarnybinę veiklą buvo padarytas esminis procedūros pažeidimas, kadangi vadovo išvada buvo pasirašyta netinkamo asmens – N. K.. Teismas pagrįstai, įvertinęs atsakovo argumentus, kad išvada buvo pasirašyta netinkamo asmens, nes DVM automatiškai sugeneruoja dokumentą ir jo rankiniu būdu taisyti nebegalima, nurodė, kad informacinėmis technologijomis negali būti pateisinami ir toleruojami teisės aktų, reglamentuojančių tarnybinės veiklos vertinimą, pažeidimai.
22.3. Pažymėtina, kad DVM yra išimtinai pareigūnų ir valstybės tarnautojų vertinimui naudojama sistema. Prerogatyva tikrinti, taisyti ir reguliuoti šios sistemos veikimą priklauso tarnybinės veiklos vertinimą organizuojančiam subjektui. Subjektui neįvykdžius savo pareigos užtikrinti tinkamą DVM veikimą, nukenčia vertinamų darbuotojų ir pareigūnų interesai. Dėl šios priežasties konstatuotina, kad tarnybinės veiklos vertinimą organizuojančio subjekto nekompetencija užtikrinant tinkamą DVM veikimą taip pat negali būti pagrindas pripažinti procedūrinius tarnybinės veiklos vertinimo pažeidimus neesminiais ar nesvarbiais.
22.4. Neteisėtą pareiškėjo veiklos vertinimą sąlygojo ne tik atsakovo nurodyta informacinių technologijų specifika, bet ir pats vertinimas. Teisme liudytoju apklaustas D. P. parodė, kad 2020 m. vasario 27 d. pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2019 metus vertino ir jis, ir N. K.. Vadovo išvadą N. K. ne tik pasirašė (ką atsakovas grindžia išimtinai DVM veikimo specifika), bet ši išvada dar buvo suderinta su tiesioginiu N. K. vadovu V. L..
22.5. Nesutikdamas su apeliacinio skundo argumentais, susijusiais su tiesioginio pareiškėjo vadovo D. P., kaip Komisijos pirmininko, dalyvavimu Komisijos posėdyje ir nusišalinimu nuo pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo, pareiškėjas nurodo, kad Komisijos nariai iš anksto žino, kuriuos pareigūnus vertins Komisijos posėdžio metu; ir šios komisijos nariai, ir vertinimo komisiją sudaręs asmuo turi teisę paprašyti ar nuspręsti pakeisti komisijos sudėtį. Teisės aktai nedraudžia sudaryti alternatyvių vertinimo komisijų, siekiant išvengti abejonių dėl vertinimo komisijos narių nešališkumo. Pareigūnų tarnybinę veiklą vertinantys ir vertinimą organizuojantys subjektai privalo imtis visų teisės aktais leistinų priemonių užtikrinti vertinimo komisijos narių objektyvumą ir nešališkumą. Atsakovo argumentas, jog tokia pareiga nėra nustatyta teisės aktuose, yra atmestinas, kadangi procedūriniai pažeidimai, padaryti vertinant pareigūno tarnybinę veiklą, negali būti vertinami kaip neesminiai vien remiantis tuo faktu, kad teisės aktai išsamiai neaptaria, kaip konkrečiai vertinimo komisija ar vertinimą organizuojantis subjektas turi elgtis kiekvienoje situacijoje, kad išvengtų abejonių dėl komisijos narių nešališkumo ar interesų konflikto. Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad tiesioginio pareiškėjo vadovo D. P. dalyvavimas Komisijos posėdyje galėjo turėti įtakos Komisijos išvados ir jos pagrindu priimto sprendimo neobjektyvumui.
22.6. Dėl atsakovo teiginių, kad D. P. nuo pareiškėjo vertinimo nusišalino Komisijos posėdžio pradžioje, pareiškėjas teigia, kad, kaip patvirtina Komisijos posėdžio garso įrašas, teisme liudytoju apklausto D. P. parodymai, jis dalyvavo Komisijoje kaip jos pirmininkas ir narys, tik susilaikė nuo balsavimo. Be to, posėdyje, kaip pareiškėjo tiesioginis vadovas, nedalyvavo N. K., pasirašęs išvadą, o priežastys, dėl kurių N. K. pasirašė išvadą, Komisijoje apskritai nebuvo nagrinėjamos.
22.7. Pareiškėjo tarnybinės veiklos neobjektyvų vertinimą taip pat lėmė ir vertinimo kriterijai, kuriuos teismas analizavo, tačiau nevertino, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Pareiškėjas pateikia išsamius argumentus dėl jam 2019 m. vasario 28 d. suformuotų penkių tarnybinės veiklos metinių užduočių ir nesutikimo motyvus dėl to, kad trys iš minėtų užduočių atliekant vertinimą, buvo įvertintos kaip neįvykdytos, t. y. 1 užduotis – įvykdyti „Programą 1 000“; 3 užduotis – užtikrinti tinkamą reagavimą į įvykius; 5 užduotis – užkirsti kelią drausmės pažeidimams ir korupcijos apraiškoms. Pareiškėjo teigimu, Vadovo išvadoje vartojamos frazės yra bendro pobūdžio, tačiau joms pagrįsti atsakovas įrodymų, konkrečių paaiškinimų nepateikė, išskyrus tai, kad atsakovas 2020 m. spalio 5 d. teismui pateikė pažymą apie psichologinio tyrimo patrulių rinktinėje rezultatus, kuri galėtų turėti įtakos tik pareiškėjo vadovavimo ir administravimo efektyvumo rodikliui, tačiau ne visai jo tarnybinei veiklai už 2019 metus. Be to, iš Komisijos posėdžio garso įrašo aiškiai girdėti, kad D. P. apie psichologinį tyrimą tik užsiminė, duomenų apie tai, kad Komisija su jo rezultatais būtų supažindinta, nėra, be to, pats pareiškėjas Komisijos posėdžio metu teigė, kad psichologinio tyrimo išvadų nematė, todėl negalėjo dėl jų pateikti paaiškinimų.
23. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2021 m. vasario 22 d. pateikė prašymą atlyginti 200 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jas pagrindžiančius dokumentus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo 2019 metų tarnybinės veiklos vertinimo, užbaigto skundžiamu 2020 m. balandžio 3 d. sprendimu, teisėtumo ir pagrįstumo, bei dėl Kauno AVPK įpareigojimo pareiškėjo 2019 metų tarnybinę veiklą vertinti iš naujo.
25. Dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo aplinkybių ir išvados pasirašymo.
25.1. Vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 34 straipsnio 1 dalimi, pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, pareigūno tarnybinė veikla vertinama, jei pareigūnas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus eina pareigas statutinėje įstaigoje, kurioje vertinama jo tarnybinė veikla. VTS 34 straipsnio 22 dalyje nustatyta, kad galutinį sprendimą dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo priima jį į pareigas skiriantis asmuo. Vadovaujantis VTS 34 straipsnio 23 dalimi, pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką ir tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais.
25.2. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142, 4 punkte nustatyta, kad tarnybinio būtinumo atveju į kitas pareigas perkelto pareigūno tarnybinė veikla vertinama jam einant pareigas, į kurias jis perkeltas.
25.3. Vertinimo tvarkos aprašo 12 punkte nustatyta, kad pareigūną paskyrus į pareigas ar perkėlus į kitas pareigas, jeigu šiam pareigūnui iki kalendorinių metų, kuriais jis buvo paskirtas į pareigas ar perkeltas į kitas pareigas, pabaigos lieka eiti pareigas laikotarpį, ne trumpesnį už Statuto 34 straipsnio 3 dalyje nustatytą, per vieną mėnesį nuo pareigūno paskyrimo į pareigas ar perkėlimo į kitas pareigas dienos tiesioginis vadovas privalo nustatyti pareigūnui užduotis.
25.4. Vertinimo tvarkos aprašo 12 punkte įtvirtintas teisinis reglamentavimas suponuoja, kad pareiga nustatyti naujas užduotis perkeltam į kitas pareigas pareigūnui kyla tuo atveju, jeigu jis eis tas pareigas ne trumpiau kaip 6 mėnesius.
25.5. Šioje byloje nustatyta, kad iki Kauno AVPK viršininko 2019 m. spalio 18 d. įsakymo Nr. 20-TE-867 priėmimo, kuriuo pareiškėjas buvo laikinai perkeltas į Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas, pareiškėjas dirbo Kauno AVPK Patrulių rinktinės vadu. Einant minėtas pareigas, jam 2019 m. vasario 29 d. buvo suformuluotos 2019 metų tarnybinės veiklos užduotys ir pasiektų rezultatų vykdant nustatytas užduotis vertinimo rodikliai (R) kaip Kauno AVPK Patrulių rinktinės vadui, užduotys ir jų vertinimo rodikliai buvo nustatyti ir suderinti su pareiškėjo tiesioginiu vadovu Kauno AVPK viršininko pavaduotoju D. P.. 2019 metais pareiškėjui tarnybinės veiklos užduotys kaip Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyriausiajam tyrėjui nebuvo nustatytos (tam nebuvo teisinio pagrindo).
25.6. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo 2019 metų tarnybinės veiklos rezultatai buvo vertinami pagal 2019 m. vasario 29 d. Kauno AVPK viršininko pavaduotojo D. P. suformuluotas 2019 metų tarnybinės veiklos užduotis, nustatytas pareiškėjui kaip Kauno AVPK Patrulių rinktinės vadui. Vertinimą pagal minėtas užduotis atliko ir Vadovo išvadą surašė bei ją pasirašė Kauno AVPK Kelių policijos valdybos nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus, kuriame pareiškėjas 2019 metais dirbo trumpą laikotarpį ir kuris nebuvo suformulavęs tarnybinių užduočių, vadovas N. K..
25.7. Tačiau vertindamas nurodytas faktines aplinkybes, kad pareiškėjo tarnybinę veiklą jam einant Kauno AVPK Patrulių rinktinės vado pareigas, Vadovo išvadoje vertino ne tiesioginis vadovas D. P., o kito Kauno AVPK struktūrinio padalinio vadovas ir dėl to buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, kurie lėmė vėlesnių vertinimo procedūrų neteisėtumą ir neobjektyvaus sprendimo priėmimą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.), pirmosios instancijos teismas padarė teisės taikymo klaidą ir dėl to priėmė neteisėtą sprendimą.
25.7.1. Aiškinant ir taikant šios Nutarties 25.1 ir 25.4 punktuose nurodytą teisinį reglamentavimą šios bylos kontekste, nustačius teisinius faktus, kad tarnybinio būtinumo atveju į kitas pareigas perkelto pareigūno tarnybinė veikla privalėjo būti vertinama, vertinimo dalykas yra suformuluotų užduočių vykdymas, tarnybos vietoje, į kurią pareiškėjas buvo perkeltas, jam tarnybos užduotys nebuvo suformuluotos (nebuvo tam teisinio pagrindo), vertinamas atliekamas jam einant pareigas, į kurias jis perkeltas (Vertinimo tvarkos aprašo 4 p.), teisinės situacijos specifika lemia tokį sisteminį teisės aiškinimą, kad visiškai pateisinama ir teisinio reglamentavimo tikslus atitinkanti praktika yra tokia, kai atliekant vertinimą pareiškėjui einant pareigas, į kurias jis perkeltas, vertintas užduočių, jam suformuluotų Kauno AVPK viršininko pavaduotojo D. P. pareiškėjui einant Kauno AVPK Patrulių rinktinės vado pareigas, vykdymas vertinime aktyviai dalyvaujant Kauno AVPK viršininko pavaduotojui D. P. (žr. šios Nutarties 15 p.), kuris, nors neturėjo teisinio pagrindo savo vardu teikti tiesioginio vadovo vertinimo išvados, tačiau pagrįstai atkliko veiksmus, kad būtų pasiekti tikrieji vertinimo tikslai (Statuto 34 str. 1 d.). Kitaip aiškinant ir taikant teisę susidariusios situacijos kontekste, nebūtų pasiekti vertinimo tikslai, tuo pačiu būtų suteiktas neproporcingai reikšmingas vaidmuo procedūroms, kurios iš esmės yra skirtos tikrajai reikalų padėčiai objektyviai įvertinti, kad būtų pasiekti jomis pagrįsti turiningieji tikslai, įtvirtinti Statute.
25.7.2. Dėl nurodytų argumentų nėra teisinio pagrindo konstatuoti procedūrų neteisėtumo.
26. Dėl tiesioginio pareiškėjo vadovo D. P. dalyvavimo Vertinimo komisijos posėdyje kaip komisijos pirmininko ir pirmosios instancijos teismo išvados, kad tai galėjo turėti įtakos Komisijos išvados ir jos pagrindu priimto sprendimo neobjektyvumui nepagrįstumo.
26.1. Vadovaujantis Statuto 35 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pareigūnų tarnybinei veiklai vertinti statutinių įstaigų vadovų sprendimais sudaromos pareigūnų vertinimo komisijos. Vertinimo komisija sudaroma 2 metams iš ne mažiau kaip 5 narių. Vertinimo komisiją sudariusio asmens motyvuotu sprendimu arba komisijos nario motyvuotu prašymu vertinimo komisijos sudėtis gali būti keičiama nepraėjus 2 metams nuo sudarymo dienos. Jeigu statutinėje įstaigoje yra įsteigta profesinė sąjunga ir vertinamas pareigūnas yra šios profesinės sąjungos narys, vienas vertinimo komisijos narys turi būti šios profesinės sąjungos atstovas. Kitais atvejais vertinimo komisijoje stebėtojų teisėmis dalyvauja darbo tarybos atstovas.
26.2. Vertinimo tvarkos aprašo 17 punkte nustatyta, kad teisės akte dėl vertinimo komisijos sudarymo nurodomi vertinimo komisijos pirmininkas ir kiti jos nariai, taip pat vertinimo komisijos narys, kuriam pavedama atlikti vertinimo komisijos pirmininko funkcijas, vertinimo komisijos pirmininkui dėl svarbių priežasčių negalint dalyvauti vertinimo komisijos darbe. Vertinimo komisijos sekretoriaus funkcijas atlieka statutinės įstaigos, kurioje vyksta vertinimo komisijos posėdis, vadovo paskirtas asmuo, o jeigu tai įstaiga, kurioje personalo administravimo funkcijos atliekamos centralizuotai, Centro darbuotojas. Vertinimo komisijos sekretorius nėra vertinimo komisijos narys.
26.3. Vertinimo tvarkos aprašo 27 punkte nustatyta, kad Vertinimo komisija turi teisę pakviesti dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje vertinamo pareigūno tiesioginį vadovą, taip pat vertinamo pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginį vadovą, jeigu šis nesutinka su vertinimo išvada, kurioje pareigūno tarnybinė veikla įvertinta gerai. Šiuo atveju vertinimo komisijos nariai vertinamo pareigūno tiesioginiam vadovui ir vertinamo pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginiam vadovui pasiūlo išsamiau apibūdinti vertinamo pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, taip pat pateikti jam kitų klausimų, susijusių su šio pareigūno kvalifikacija ir tarnybinės veiklos rezultatais.
26.4. Vadovaujantis minėto aprašo 19 punktu, jeigu paaiškėja, kad vertinimo komisijos narys yra pareigūno, kurio tarnybinė veikla vertinama, sutuoktinis, sugyventinis (partneris), artimasis giminaitis ar asmuo, susijęs svainystės ryšiais, arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl vertinimo komisijos nario nešališkumo, vertinimo komisijos narys turi nusišalinti.
26.5. Byloje buvo nustatyta, kad D. P. dalyvavo Vertinimo komisijos posėdyje, kaip šios komisijos pirmininkas, jis pareiškėjo tarnybinę veiklą pristatė Komisijoje, D. P. nusišalino nuo pareiškėjo veiklos vertinimo Komisijoje baigiamajame posėdžio etape (vertinant tarnybinės veiklos rezultatus ir priimant išvadą).
26.6. Nurodytų faktinių aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad tiesioginio pareiškėjo vadovo D. P. dalyvavimas Komisijos posėdyje kaip komisijos pirmininko galėjo turėti įtakos Komisijos išvados ir jos pagrindu priimto sprendimo neobjektyvumui. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad D. P. nevykdė Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnyje nustatytos pareigos nusišalinti. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pagal Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Vertinimo tvarkos aprašo 19 ir 27 punktų nuostatas, D. P., būdamas tiesioginiu pareiškėjo vadovu pareiškėjo vertinamos tarnybinės veiklos laikotarpiu, negalėjo dalyvauti Komisijoje ir turėjo nusišalinti, esant abejonių dėl jo, kaip Komisijos nario (pirmininko), nešališkumu. Pripažinta, kad D. P. dalyvavimas Komisijos posėdyje, jam pirmininkaujant, galėjo turėti įtakos neobjektyvaus skundžiamo sprendimo priėmimui.
26.7. Teisėjų kolegija šias pirmosios instancijos teismo išvadas pripažįsta nepagrįstomis.
26.7.1. Komisijos pirmininko ir vadovo, kurio vertinimai lėmė tiesioginio vadovo išvadas dėl pareiškėjo veiklos 2019 metais, sutaptis viename asmenyje savaime, nesant subjektyvių ir objektyvių aplinkybių, keliančių abejones dėl D. P. nešališkumo teikiant paaiškinimus Vertinimo komisijai dėl pareiškėjo veiklos, nėra pagrindas konstatuoti realios tikimybės, kad priimtas neobjektyvus skundžiamas sprendimas, egzistavimą.
26.7.2. Aiškinant Vertinimo tvarkos aprašo 17, 19 ir 27 punktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad Vertinimo komisijos pirmininkas, jeigu jis, kaip yra šiuo atveju, Komisijai teikia paaiškinimus dėl vertinamo pareigūno veiklos, de jure ir a priori daro įtaką Komisijos priimamam sprendimui ir tai leidžia vertinti, kaip poveikį sprendimo objektyvumui. D. P. nusišalino nuo pareiškėjo veiklos vertinimo Komisijoje baigiamajame posėdžio etape (vertinant tarnybinės veiklos rezultatus ir priimant išvadą). Tai yra viena iš Komisijos priimamo sprendimo objektyvumo tiriamuoju aspektu prielaidų. Kitos aplinkybės, galinčios lemti išvadą, kad Komisija priėmė neobjektyvų sprendimą, turi būti individualizuotos ir vertinamos konkrečių faktų kontekste. Šiuo atveju tokių aplinkybių šios Nutarties 26.6 punkte nurodytų faktų vertinimo prasme byloje nenustatyta.
26.7.3. Todėl konstatuotina, kad ir ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra nepagrįsta ir neteisėta.
27. Pirmosios instancijos teismas ginčijamą atsakovo sprendimą neteisėtai panaikino tik dėl šios teisėjų kolegijos Nutarties 25 ir 26 punktuose nurodytų procedūrinių pažeidimų. Sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tai sudaro pagrindą dėl pažeistų procedūrų, nevertinant kitų skunde nurodytų argumentų, pareiškėjo skundą pripažinti pagrįstu, panaikinant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. balandžio 3 d. priimtą sprendimą, išreikštą laikinai einančio viršininko pareigas E. J. rezoliucija „sutinku“, kuriuo patvirtinta 2020 m. kovo 27 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvada Nr. 20-IL-11142 G. G. 2019 metų tarnybinę veiklą vertinti „patenkinamai“, įpareigojant atsakovą Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą iš naujo atlikti pareiškėjo 2019 metų tarnybinės veiklos vertinimą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
28. Teisėjų kolegijai pripažinus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo konstatuoti esminiai procedūriniai pažeidimai, yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl naikintinas, išspręsti bylą iš esmės nėra teisinių galimybių, nes pirmosios instancijos teismas nesprendė dėl visų kitų pareiškėjo nurodomų ginčijamo atsakovo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo pagrindų. Todėl byla perduodama tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).
29. Bylą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nėra priimamas teismo galutinis procesinis dokumentas, todėl nėra teisinių prielaidų spręsti pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Romanas Klišauskas
Gintaras Kryževičius