9bf3fcac-9054-4db2-8922-e5fdde88cf1d · Alytaus apylinkės teismas

Civilinė byla NrALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 12 d.Varėna Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei N. L., jos atstovei advokatei Dianai Vaitkevičienei, trečiajam asmeniui Varėnos rajono 2-ojo notarų biuro notarei Laimai MuzikevičiÅ«tei,nedalyvaujant atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės įmonės Turto bankas atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės N. L. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto bankas, trečiajam asmeniui Varėnos rajono 2-ajam notarų biurui, kreditoriui Swedbank, AB dėl nuosavybės teisės valstybei paveldint turtÄ panaikinimo ir palikimo priėmimo juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė praÅ¡o: (1) panaikinti Varėnos rajono 2-ojo notarų biuro notarės Laimos MuzikevičiÅ«tės palikimo perėjimo valstybei 2017-10-25 liudijimus, kurių registro Nr. 4269 ir Nr. 4270M; (2) nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė R. L. palikimÄ , t. y. visÄ jo turimÄ turtÄ : ½ gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ Å«kinio pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ½ Å«kinio pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ½ Å«kinio pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ½ Å«kinio pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ½ Å«kinio pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kitų inžinerinių statinių Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirus jos vyrui R.

L., jo palikimÄ sudarė: ½ gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kitų inžinerinių statinių Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Kita namo ir Å«kinių pastatų dalis priklauso jai, ieÅ¡kovei N. L.. Šį turtÄ ji ir jos miręs sutuoktinis įsigijo 1992-06-17, pirkimo- pardavimo sutartimi.

Jos Å¡eima Å¡iame name gyveno su savo 7 vaikais, iÅ¡ kurių 6 jau pilnamečiai, o nepilnametė yra tik dukra A. L.. Ji su vaikais vieninteliai turto paveldėtojai, tačiau nė vienas į notarÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė. R. L. testamento nepaliko, po jo mirties ji paveldėjimo dokumentų nesutvarkė dėl savo sunkios psichinės bÅ«klės ir užklupusių finansinių sunkumų, kuriuos, neturėdama patirties, turėjo kažkaip įveikti. Buvo labai sudėtingas laikotarpis, nesulaukė pagalbos net iÅ¡ savo artimiausių žmonių.

Palikimo atsiradimo metu ji dėl objektyvių priežasčių negalėjo įstatymo nustatytu terminu kreiptis dėl paveldėjimo, tačiau turtÄ perėmė faktiniu valdymu. Dėl vyro R. L. palikimo nesikreipė ir paveldėjimo byla nebuvo pradėta, todėl ji praleido įstatymo numatytÄ terminÄ palikimui priimti. Ji palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradedama jį valdyti: rÅ«pinosi namo ir statinių priežiÅ«ra, naudojosi visais sodyboje likusiais daiktais, rÅ«pinosi aplink namÄ esančia žeme ir Å«kiniais pastatais.

Faktiniu valdymu perėmė ir vyro asmeninius daiktus, kitÄ kilnojamÄ jį turtÄ , namų apyvokos daiktus, Å«kio padargus. Ji pripažino, kad ne kartÄ buvo raginama notarės susitvarkyti dokumentus, bet viena nieko nesuprato, nežinojo nuo ko pradėti, buvo viskam apatiÅ¡ka, turėjo skolų ir buvo įsitikinusi, kad kol negrÄ Å¾ins skolų, tol negalės priimti palikimo. Pagal vykdomuosius raÅ¡tus iÅ¡ jos atlyginimo buvo iÅ¡skaičiuojama ženkli suma - net iki 150 Eur, o jos pajamos buvo apie 313 Eur, o iÅ¡skaičiavus, likdavo 127 Eur.

Jai buvo labai sunku iÅ¡ tų pinigų iÅ¡laikyti save ir du nepilnamečius vaikus (kiti 5 vaikai jau buvo pilnamečiai), todėl galimybių skirti lėšų teisinei pagalbai neturėjo.IeÅ¡kovė mano, kad VÄ® Turto bankas neįvertino aplinkybės, kad ji po savo vyro R. L. mirties faktiÅ¡kai valdo visÄ jo turtÄ , skubėjo šį turtÄ pripažinti beÅ¡eimininkiu ir jį paveldėti. Todėl ji praÅ¡o atsižvelgti į jos neiÅ¡prusimÄ , į piniginių lėšų nebuvimÄ ir panaikinti valstybės nuosavybės teisę į ½ gyvenamojo namo, ½ Å«kinių pastatų, ½ kiemo statinių, esančių Varėnos r. sav.

Vydenių sen., PapiÅ¡kių k., nes Å¡is nekilnojamas turtas buvo perduotas valstybei jai faktiÅ¡kai priėmus vyro palikimÄ , pradėjus jo turtÄ valdyti. Posėdžio metu ieÅ¡kovė palaikė savo ieÅ¡kinį ir prašė jį tenkinti. Patvirtino, kad į notarÄ nesikreipė dėl depresijos – žinojo, kad reikia, bet nepadarė. Dabar jai geriau, ji pasiryžusi viskÄ susitvarkyti. Tuose namuose ji gyveno iki vyro mirties ir po jo mirties. Ä® Alytų ji persikėlė prieÅ¡ metus, kai Alytuje susirado darbÄ .

NamÄ su statiniais pirko kartu su vyru. Žemė po statiniais taip pat yra jos ir mirusio vyro - per pusę. Sodyba yra prižiÅ«rima iki Å¡iol, traktorių ir padargus ji iÅ¡sipardavė. Jos 3 vaikai prisideda prie turto (sodybos) iÅ¡laikymo. Skolas ji mokės ir toliau. Ji patvirtino, kad ir notarė, ir Turto bankas jai pranešė, kad reikia susitvarkyti dokumentus, bet ji nesusitvarkė – dėl depresijos bei pinigų stygiaus.IeÅ¡kovės atstovė advokatė Diana Vaitkevičienė teismo posėdžio metu prašė tenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį bei nurodė, kad Turto bankas susitvarkė greičiau, nei jie pasiruošė dokumentus.

Turto bankas žinojo, kad tai yra Å¡eimos namai, ieÅ¡kovė turi 7 vaikus. Ä®rodyta, kad ieÅ¡kovė N. L. priėmė palikimÄ faktiniu valdymu. Šeima rÅ«pinasi turtu, moka mirusio R. L. skolas (L. moka iÅ¡ savo darbo užmokesčio). N. L. darbo užmokestis buvo labai mažas, ji neturėjo finansinių galimybių susitvarkyti dokumentus dėl palikimo priėmimo.Trečiasis asmuo Varėnos r. 2-ojo notarų biuro notarė Laima MuzikevičiÅ«tė teismo posėdžio metu prašė bylÄ nagrinėti atsižvelgiant į teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principus.              Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybės įmonės Turto banko, pateiktu atsiliepimu į ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį neprieÅ¡taravo ieÅ¡kinio reikalavimams, t. y. nurodė, jog tuo atveju, jei teismas nustatytų juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ieÅ¡kovė palikimÄ po R.

L. mirties priėmė faktiÅ¡kai pradėjusi paveldimÄ turtÄ valdyti, tuomet ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu tenkinti, prieÅ¡ingu atveju atmesti. Nurodė, jog Turto bankas neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį R. L. paveldimo turto priėmimÄ valdyti. Pažymėjo, jog paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei tuo atveju, kai nė vienas įpėdinis palikimo nepriima. Kadangi palikimo atsiradimo momentu įstatyminis įpėdinis palikimo nepriėmė ir jis perėjo valstybei, jÄ atstovaujančiai Valstybės įmonei „Turto bankui“ buvo iÅ¡duotas palikimo priėmimo valstybei liudijimas, tačiau tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovė pateiktų papildomus įrodymus, kad bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė atliko nurodytus aktyvius veiksmus – tvarkė turtÄ , juo naudojosi, mokėjo už jį mokesčius ar atliko kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus bei jeigu visapusiÅ¡kai ir pilnai iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad ieÅ¡kovė priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti, taip pat ieÅ¡kovė padengtų visas iÅ¡laidas susijusias su mirusiojo R.

L. turto administravimu, VÄ® Turto bankas neprieÅ¡tarautų reikalavimo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo tenkinimui. Valstybės atstovas, Valstybės įmonė Turto bankas pateiktu praÅ¡ymu prašė bylÄ nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Teismas k o n s t a t u o j a : ieÅ¡kinys tenkintinas.Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba (ir) įpėdiniams pagal testamentÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis).

Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 straipsnio 2 dalis).

Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimÄ priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis. Å io straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. Å iame straipsnyje nurodyti veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. liepos 8 d.).

CK 5.51 straipsnyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). CK 5.8 straipsnyje įtvirtinta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimÄ , gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį palikimÄ priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimÄ priėmė kitas asmuo.Ä®pėdinis, pradėjęs turtÄ valdyti, turi teisę per palikimui priimti nustatytÄ laikÄ atsisakyti palikimo, padavęs dėl to pareiÅ¡kimÄ palikimo atsiradimo vietos notarui.

Tokiu atveju laikoma, kad palikimÄ Ä¯pėdinis valdė dėl kitų įpėdinių interesų (CK 5.51 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.60 straipsnio 1 dalį įpėdinis pagal įstatymÄ ar įpėdinis pagal testamentÄ turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Neleidžiama atsisakyti su sÄ lygomis ir iÅ¡lygomis arba dalies palikimo. Įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiÅ¡kimÄ palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.60 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 5.62 straipsnį paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu:

1) turtas testamentu paliktas valstybei;

2) palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ ;

3) nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo;

4) iÅ¡ visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog tam, kad gautų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), t. y. turintis teisę paveldėti asmuo gali paveldėjimo teisę įgyvendinti priimdamas palikimÄ , o tam, kad įgytų palikimÄ Ä¯statyme nustatytu bÅ«du, jis turi iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ ir atlikti tam tikrus teisinius veiksmus įstatyme nustatytais bÅ«dais ir laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos (CK 5.50 straipsnis).

Vienas iÅ¡ palikimo priėmimo bÅ«dų – kai nustatoma, kad įpėdinis pradeda faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ . Priimdamas palikimÄ Å¡iuo bÅ«du, įpėdinis savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimÄ priėmė bei iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ tapti palikėjo turto savininku. Palikimas, iÅ¡skyrus įstatymo nustatytus atvejus (pvz., CK 5.62 straipsnio 1 dalis), priimamas laisva valia, vienu iÅ¡ įstatyme nurodytų bÅ«dų. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įpėdinis, priimdamas palikimÄ , neprivalo savo veiksmų derinti su kitais asmenimis – kitais įpėdiniais, kreditoriais, testamento vykdytoju ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).Faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtÄ nuosavybės teise.

Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš:

1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Å iuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti, t. y. įpėdiniui nebÅ«tina kreiptis į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, į teismÄ dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas.

Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).Teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad įpėdinio gyvenimas palikimÄ sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju Å¡iam sutinkant ilgÄ laikÄ kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdamas turtÄ valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2011).Ä®pėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimÄ , jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ginti jÄ nuo pažeidimų teisme.

Nuosavybės teisės į palikimÄ atsiradimo momentas neturi bÅ«ti tapatinamas su nuosavybės teisės į palikimÄ Ä¯forminimu. Minėta, kad faktiÅ¡kai priėmęs palikimÄ Ä¯pėdinis tampa paveldėto turto savininku nuo palikimo atsiradimo dienos, o nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai gali bÅ«ti įforminti vėliau. Jeigu faktinio palikimo priėmimo aplinkybės yra ieÅ¡kinio, kuriuo praÅ¡oma panaikinti kitam asmeniui iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ tÄ palikimÄ , reikalavimo pagrindas, tai jos turi bÅ«ti iÅ¡tirtos kaip Å¡io ieÅ¡kinio pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).Asmuo, turintis teisę paveldėti, gali Å¡ios teisės atsisakyti, paduodamas apie tai pareiÅ¡kimÄ notarui (CK 5.60 straipsnis).

Atsisakymas palikimo yra vienaÅ¡alis sandoris – valinis teisinis veiksmas, kuriuo panaikinamos (pasibaigia) įpėdinio teisės į palikimÄ (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Å is sandoris negali bÅ«ti sudarytas konkliudentiniais veiksmais. Tačiau įpėdinio teisės į palikimÄ gali pasibaigti ir tais atvejais, kai įpėdinis neatlieka jokių aktyvių veiksmų (nepaduoda pareiÅ¡kimo notarui nei dėl palikimo priėmimo, nei dėl atsisakymo, taip pat nepradeda paveldimo turto valdyti faktiÅ¡kai). Toks įpėdinio elgesys (neveikimas) kvalifikuotinas kaip palikimo nepriėmimas, kuris sukelia tapačias pasekmes kaip ir palikimo atsisakymas.

Tais atvejais, kai kyla ginčas dėl teisės paveldėti tarp įpėdinių, kurių vienas savo teisę paveldėti yra įgyvendinęs paduodamas pareiÅ¡kimÄ notarui dėl palikimo priėmimo, o kitas siekia įrodyti, jog Å¡iÄ teisę įgyvendino pradėdamas faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ , bÅ«tina nustatyti ar tokio įpėdinio elgesys atitinka palikimo priėmimo sampratos turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti valstybei iÅ¡duotÄ palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ iÅ¡ esmės remdamasi tuo, kad valstybei buvo iÅ¡duotas liudijimas į ieÅ¡kovei priklausantį turtÄ , kurį Å¡i įgijo paveldėjimo pagrindu, pradėjusi faktiÅ¡kai valdyti kaip savo turtÄ (palikimÄ ), likusį po jos vyro R.

L. mirties. Atsakovė atsiliepime nurodžiusi, kad neprieÅ¡tarautų ieÅ¡kovės reikalavimų patenkinimui, jeigu visapusiÅ¡kai ir pilnai iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad ieÅ¡kovė priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti, taip pat ieÅ¡kovė padengtų visas iÅ¡laidas susijusias su mirusiojo R. L. turto administravimu. Byloje nustatyta, kad statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkai (Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017-09-07 iÅ¡raÅ¡o duomenys) yra ieÅ¡kovė N. L. ir R.

L.. Išrašu patvirtinama, kad  jiems priklausė po ½ gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kitų inžinerinių statinių Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Po R. L. mirties jo sutuoktinė, ieškovė N. L. liko gyventi jiems priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini).

Å ias aplinkybes patvirtina pačios ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai bei byloje apklausto liudytojo parodymai. Liudytojas Ž. L., gimęs (duomenys neskelbtini) nurodęs, kad po tėvo R. L. mirties, jo mama su 2 broliais ir sese liko gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini) ir ten gyveno iki to laiko, kai mama susirado darbÄ Alytuje. Mama naudojosi visu turtu. Jie prižiÅ«ri sodybÄ iki Å¡iol. IeÅ¡kovės teigimu bei liudytojo parodymais ieÅ¡kovė po vyro R. L. mirties liko gyventi name, rÅ«pinosi namo ir statinių priežiÅ«ra, naudojosi visais sodyboje likusiais daiktais, rÅ«pinosi aplink namÄ esančia žeme ir Å«kiniais pastatais.

Sodyba yra prižiÅ«rima iki Å¡iol. IeÅ¡kovė nurodžiusi, kad ji perėmė ir vyro asmeninius daiktus, kitÄ kilnojamÄ jį turtÄ , namų apyvokos daiktus, Å«kio padargus. Jau mirus sutuoktiniui R. L. ji pardavė traktorių ir padargus. Nors byloje nėra raÅ¡ytinių įrodymų apie tai, kad ieÅ¡kovė po 2015 m. sausio 14 d. (vyro mirties) iÅ¡ karto pradėjo mokėti namo iÅ¡laikymo mokesčius, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovė kartu su sutuoktiniu gyvenant santuokoje buvo paėmę paskolas, kurias mirus sutuoktiniui R.

L., dengė N. L., t. y. dengė bendrus jos ir mirusiojo skolinius įsipareigojimus, bei tai, kad ieÅ¡kovė ir toliau liko gyventi jiems priklausiusiame name, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė priėmė vyro palikimÄ (teises ir pareigas), per 3 mėnesių laikotarpį nuo vyro mirties, pradėjusi faktiÅ¡kai valdyti mirusiojo paliktÄ turtÄ bei dengdama jo bei jų bendrus įsiskolinimus. Teismas konstatuoja, kad byloje esantys įrodymai (ieÅ¡kovės, jos atstovės paaiÅ¡kinimai, liudytojo parodymai, raÅ¡ytiniai įrodymai) patvirtinta, kad ieÅ¡kovė priėmė savo sutuoktinio R.

L. palikimÄ po Å¡io mirties per 3 mėnesių laikotarpį, pradėjusi aktyviais veiksmais faktiÅ¡kai valdyti mirusiojo turtÄ kaip savo. Dėl to darytina iÅ¡vada, kad 2017 m. spalio 25 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimais Lietuvos Respublikai buvo perduotas ieÅ¡kovei CK 4.47 straipsnio 2 punkto pagrindu priklausantis turtas. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad liudijimo iÅ¡davimo dienÄ nebuvo CK 5.62 straipsnyje nurodytų palikimo perdavimo valstybei pagrindų (R. L. nepaliko turto testamentu valstybei; mirties dienÄ jis turėjo įpėdinių pagal įstatymÄ ; palikimÄ priėmė ieÅ¡kovė, pradėjusi turtÄ valdyti kaip savo, gyvendama tame pačiame name, kuriame kartu gyveno su sutuoktinio iki jo mirties; mokėdama bendras jos ir mirusiojo skolas; iÅ¡ mirusiojo įpėdinės nebuvo atimta paveldėjimo teisė).

Atsakovė neprieÅ¡taravo, ieÅ¡kovės reikalavimų patenkinimui, todėl esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, jog N. L. priėmė palikimÄ Â faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti. Patenkinus šį ieÅ¡kovės reikalavimÄ , atsirado pagrindas panaikinti palikimo priėmimo valstybei liudijimus, iÅ¡duotus Varėnos rajono 2-ojo notarų biuro, notarinio registro Nr. 4269M, Nr. 4270M, kadangi nebeliko CK 5.62 straipsnyje nurodyto teisinio ir faktinio pagrindo palikimui pereiti valstybės nuosavybėn. Todėl teismas tenkina ir ieÅ¡kovės reikalavimÄ panaikinti 2017 m. spalio 25 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimus Nr. 4269M ir Nr. 4270M, iÅ¡duotus Varėnos rajono 2-ojo notarų biuro notarės Laimos MuzikevičiÅ«tės. Dėl atsakovės praÅ¡ymo priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡laidų, susijusių su valstybės perimtu turtu, atlyginimÄ CK 6.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolę visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡alių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas jÄ Ä¯vykdytų asmeniÅ¡kai.

Å io straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku.Byloje atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad Lietuvos Respublika, atstovaujama VÄ® Turto bankas, perėmusi R. L. ½ gyvenamojo namo dalį, ½ Å«kinių pastatų dalį bei ½ inžinerinių statinių dalį, patyrė iÅ¡laidų susijusių su liudijimų pagrindu valstybei paveldėjimo teise perėjusiu turtu. Atsakovė mokėjo VÄ® Registrų centrui už teisinės registracijos paslaugas ir už paieÅ¡kÄ Registrų centro registre bei notarei, įforminusiai palikimo perėjimÄ valstybei.

Teismo manymu, atsakovės 150,66 Eur iÅ¡laidos, turėtos dėl VÄ® Registrų centras ir notarės paslaugų, turi bÅ«ti priskirtos prie iÅ¡laidų, turėtų dėl daikto (½ gyvenamojo namo su statiniais), atsakovei sÄ Å¾iningai manant, kad ji turi teisę į R. L. turtÄ . Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė patvirtino, kad ji sutinka atlyginti atsakovei jos patirtas iÅ¡laidas susijusias su liudijimų pagrindu valstybei paveldėjimo teise perėjusiu turtu. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovės praÅ¡ymas dėl iÅ¡laidų priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

IÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei, atstovaujamai VÄ® Turto banko, priteistina 150,66 Eur patirtų iÅ¡laidų. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovė buvo atleista 50 procentų, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Jeigu abi Å¡alys nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi iÅ¡laidos apmokamos iÅ¡ valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Teismas gali nukrypti nuo Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).Teismų praktikoje panaÅ¡aus pobÅ«džio civilinėse bylose (kuriose sprendžiamas klausimas dėl palikimo priėmimo pradėjus jį faktiÅ¡kai valdyti nustatymo, kai valstybei, atstovaujamai VÄ® Turto bankas, yra iÅ¡duotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas) iÅ¡aiÅ¡kinta, jog valstybės turėtos iÅ¡laidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu asmeniui, praÅ¡ančiam nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ bei pripažinti palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ negaliojančiu, neturi bÅ«ti priteisiamos iÅ¡ atsakovės (valstybės, atstovaujamos VÄ® Turto bankas).

TokiÄ iÅ¡vadÄ suponuoja tai, kad atsakovė (valstybė), skirtingai nei CK 5.11 straipsnyje nurodyti įpėdiniai, neturi teisės pasirinkti ir nepriimti palikimo, CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta valstybės pareiga priimti palikimÄ (palikimas pereina valstybei), jeigu kiti įpėdiniai per įstatyme nustatytÄ terminÄ savo teise į palikimÄ Ä¯statyme nustatyta tvarka nepasinaudoja. Net jei atsakovė nebÅ«tų priėmusi palikimo, jokiu kitu keliu, nei kreipdamasis į teismÄ , ieÅ¡kovė nebÅ«tų galėjusi nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčio palikimo priėmimo fakto.

Svarbu ir tai, kad atsakovė ieškovės reikalavimų neginčija, proceso nevilkina. Panašiose bylose nėra pagrindo vertinti, kad bylinėjimosi išlaidų atsiradimas buvo kažkokiu būdu nulemtas atsakovės (valstybės) veiksmų. Šias aplinkybes teismai pripažįsta pakankamu pagrindu spręsti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas iš atsakovės neturi būti priteisiamas (žr. pvz., Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-308-221/2018; 2018 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-914-945/2018).

Šioje byloje VGTPT pažymos duomenimis ieškovės antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 165,12 Eur dydžio. Ieškovė buvo 50 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo. Ieškovė teikdama teismui ieškinį sumokėjusi 56,50 Eur žyminio mokesčio (t. y. pusė mokėtinos sumos), kurios šiuo atveju ir paliktinos kaip asmeninės ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Be to, valstybė turėjo ir išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų siuntimu.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė 50 procentų atleista nuo valstybės bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo, valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos nebuvo nulemtos atsakovės (valstybės, atstovaujamos VĮ Turto bankas) veiksmų, nepriteisia šioje byloje valstybės turėtų išlaidų atlyginimo nei iš ieškovės N. L., nei iš atsakovės, atstovaujamos VĮ Turto bankas (CPK 96 straipsnio 5 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : ieškinį patenkinti.

Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė po savo sutuoktinio R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties likusį palikimÄ , t. y. visÄ jo turimÄ turtÄ : ½ gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kitų inžinerinių statinių Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pradėjusi jį faktiÅ¡kai valdyti.Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę. Panaikinti (pripažinti negaliojančiais) Varėnos rajono 2-ojo notarų biure notarės Laimos MuzikevičiÅ«tės Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas, iÅ¡duotus 2017 m. spalio 25 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimus (notarinio registro Nr. 4269M ir Nr. 4270M).Priteisti iÅ¡ N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas, juridinio asmens kodas 112021042, 150,66 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt eurų 66 ct) patirtų iÅ¡laidų, susijusių su liudijimų pagrindu valstybei paveldėjimo teise perėjusiu turtu. Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopijÄ iÅ¡siųsti VÄ® Registrų centrui, Testamentų registrui.Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 d. nuo jo priėmimo, skundÄ paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«muose.

Teisėja                                                                                                                 Silvana Girdenienė