AS-261-69-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS261-69/2013

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00214-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 63.1.; 81.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. sausio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. nutartimi buvo konstatuota, kad pareiškėjo 2012 m. rugsėjo 12 d. paduotas skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 ir 24 straipsnių reikalavimų ir pareiškėjas iki 2012 m. spalio 10 d. buvo įpareigotas pašalinti paduoto skundo trūkumus pagal nutarties motyvuojamąją dalį: nurodyti atsakovą, jo pavadinimą, buveinę, nurodyti aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Pagal pareiškėjo prašymą Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjos 2012 m. spalio 10 d. nutartimi trūkumų pašalinimo terminas pratęstas iki 2012 m. spalio 25 d.

Pareiškėjas nustatytu terminu pateikė 2012 m. spalio 24 d. patikslintą skundą.

Panevėžio apygardos administracinis teismas ginčijama 2012 m. spalio 26 d. nutartimi pareiškėjo 2012 m. rugsėjo 12 d. skundą dėl žalos atlyginimo laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui.

Teismas sprendė, kad 2012 m. spalio 24 d. patikslintame skunde pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 19 d. nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino: nenurodė atsakovo, jo pavadinimo, buveinės (atsakovą įvardijo, tik formuluodamas reikalavimą teismui); savo patikslintame skunde pareiškėjas tik išvardijo faktines aplinkybes, dėl ko jis kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės administracijos teisės skyrių, ir kokie jam buvo duoti atsakymai, tačiau nenurodė, kuriuos ir kodėl savivaldybės administracijos tarnautojų veiksmus jis laiko neteisėtais, t. y. kokių teisės aktais priskirtų funkcijų jie neatliko – nenurodė skundo pagrindo. Be to, nustatė, kad pareiškėjas savo patikslintame skunde nepatikslino, kuo pasireiškė jo nurodyta patirta neturtinė žala – dvasiniai išgyvenimai, dvasiniai sukrėtimai, neramumai, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, emocinės depresijos, fiziniai skausmai.

Nurodė, kad pagal 22, 23 ir 52 straipsnius teisė ir pareiga suformuluoti skundo dalyką (skundo reikalavimą) ir skundo pagrindą (skundo aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą) priklauso pareiškėjui. Teismas už jį negali to padaryti. Pareiškėjo suformuluoti skundo dalykas ir skundo pagrindas yra pagrindiniai ir privalomi skundo elementai, apsprendžiantys ginčijamo teisinio santykio ribas, tuo pačiu – ir bylos nagrinėjimo teisme ribas. Pareiškėjui nesuformulavus skundo pagrindo, teismas neturės galimybės išspręsti ginčo iš esmės. Todėl nepašalinus teisėjos 2012 m. rugsėjo 19 d. nutartyje nurodytų trūkumų, skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

II. Pareiškėjas G. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartį.

Nurodo, kad patikslintame skunde aiškiai nurodė, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Teisės skyrius nesuteikė jam pirminės teisinės pagalbos. Negavęs reikiamos informacijos patyrė neramumus, dvasinius išgyvenimus, dėl to negali susisiekti su valstybės institucijomis, teikti joms prašymus bei motyvus, apginti save.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Nagrinėjamu atveju ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo skundas dėl žalos atlyginimo laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui nepašalinus skundo trūkumų – nenurodžius atsakovo, jo pavadinimo, buveinės; nenurodžius skundo pagrindo (neteisėtų savivaldybės administracijos tarnautojų veiksmų); nenurodžius patirtos neturtinės žalos įrodymų.

Teisėjų kolegija pažymi, jog neaiškūs ir nekonkretūs skundo reikalavimai, nedetalizuotos aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai, daro pareiškėjo kreipimąsi į teismą ydingu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą aiškinta, kad administracinės bylos nagrinėjimo ribos negali būti neapibrėžtos. Nagrinėjimo apimtis apsprendžiama pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius. Priešingu atveju būtų pažeistas ginčo šalių teisių ir pareigų vienovės principas, procesinių staigmenų negalimumo principas, kiltų pagrįstos abejonės dėl teismo nešališkumo, jo socialinės paskirties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007).

Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde pakankamai aiškiai suformulavo teisinį reikalavimą – atlyginti jam Panevėžio miesto savivaldybės administracijos tarnautojų veiksmais padarytą neturtinę žalą, nurodė konkrečius veiksmus, kuriais padaryta minėta žala – nesuteikimas pirminės teisinės pagalbos: nurodyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normas, kuriomis remiantis galima atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, atsiųsti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) Senato nutarimus dėl teismų praktikos, taikant BPK normas baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių klausimu, bei teismų praktikos, taikant BPK 303 straipsnio, 443-450 straipsnių bei 451-455 straipsnių nuostatas, nurodė konkretų atsakovą – Lietuvos valstybę, atstovaujamą Panevėžio miesto savivaldybės administracijos. Be to, prie skundų pridėjo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Teisės skyriaus raštus, kurie patvirtina, jog Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsisakė suteikti tam tikrą informaciją (galimai atsisakė suteikti pirminę teisinę pagalbą) pareiškėjui. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog Panevėžio apygardos administracinis teismas, ginčijama nutartimi grąžindamas pareiškėjui jo 2012 m. rugsėjo 12 d. skundą dėl žalos atlyginimo ir laikydamas jį nepaduotu, nepagrįstai nustatė, jog skundo trūkumai nepašalinti. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas nepatikslino, kuo pasireiškė jo nurodyta patirta neturtinė žala – dvasiniai išgyvenimai, dvasiniai sukrėtimai, neramumai, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, emocinės depresijos, fiziniai skausmai. Teisėjų kolegija pažymi, jog neturtinės žalos pagrįstumo ar nepagrįstumo klausimas sprendžiamas nagrinėjant bylą iš esmės, o ne skundo priėmimo stadijoje.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas