2018-01-25 Nr. AB-1871-3-61-3-03250-2015-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3137-822/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03250-2015-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 30.1; 30,4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „SSPC - Vilnius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „SSPC - Vilnius“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „SSPC – Vilnius“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2015 m. balandžio 2 d. raštą Nr. (8.6-10)3-978 „Dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo sustabdymo“ (toliau – Sprendimas dėl leidimo galiojimo sustabdymo) ir Ministerijos 2015 m. gegužės 18 d. raštą Nr. (8.6-10)3-1465 „Dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus panaikinimo“ (toliau – Sprendimas dėl leidimo panaikinimo).

2. Pareiškėjas skunduose nurodė, kad Ministerija Sprendimą dėl leidimo galiojimo sustabdymo priėmė, vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) 2014 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. A51-92792/14(2.15.1.21-MP-2) (toliau – 2014 m. lapkričio 4 d. raštas), kuriame nurodyta, kad nebuvo parengti žemės sklypo (esančio (duomenys neskelbtini) detalieji planai, tačiau nebuvo vertinama, ar minėtame žemės sklype buvo galima 5MW galios kogeneracinės elektrinės statyba (rekonstrukcijos būdu), nerengiant minėto žemės sklypo detalaus plano.

Pareiškėjas paaiškino, kad Ministerija dar 2013 m. liepos 25 d. buvo informuota, kad elektrinė bus statoma ant esamų pastatų konstrukcijų dalies. Nurodė, kad Administracija 2015 m. balandžio 28 d. rašte Nr. A51-43213/15.3.3.16.3-EM4 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – 2015 m. balandžio 28 d. raštas) paaiškino, kad tuo atveju, kai pastato rekonstravimo darbai vykdomi nedidinant jo aukščio ir nepakeičiant sklypo užstatymo ploto bei sklypo naudojimo būdo, detaliojo planavimo procedūros nėra privalomos. Tokios pozicijos laikėsi ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2015 m. kovo 17 d. rašte Nr. (8.4)-2D-3696.

Be to, pasak pareiškėjo, Ministerija klaidingai vadovavosi akcinės bendrovės (toliau – AB) Lesto 2015 m. vasario 12 d. raštu Nr. 12220-374 „Dėl sudarytų ketinimų protokolų“, kuriame neteisėtai ir nepagrįstai nurodyta, kad pareiškėjo ir AB Lesto 2013 m. kovo 13 d. sudarytas Elektros gamybos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimo protokolas Nr. KP-41030-13-1859 (toliau – Protokolas) yra negaliojantis. Pareiškėjas nurodė, kad tokią aplinkybę gali pripažinti tik teismas. Pareiškėjas pažymėjo, kad Ministerija leidimo plėtrai išdavimo metu nepateikė jokių pretenzijų dėl pateiktų duomenų trūkumo ir (ar) neteisingumo, todėl išduoto leidimo galiojimo sustabdymas, iš esmės nepasikeitus faktinėms aplinkybėms ir (ar) teisiniam reguliavimui, pažeidžia pareiškėjo teisėtus lūkesčius ir teisinį tikrumą.

Atitinkamai, pareiškėjas vertino, kad Ministerija Sprendime dėl leidimo panaikinimo nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, pagrindžiančių, jog pareiškėjas leidimo išdavimo ir Protokolo pasirašymo metu turėjo teisę įgyvendinti 5MW galios kogeneracinės elektrinės statybą minėtame žemės sklype.

3. Pareiškėjas taip pat pateikė teismui papildomus paaiškinimus, kuriuose atkreipė dėmesį į tai, kad Protokolo pasirašymo metu galiojusi Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – AIEĮ) 14 straipsnio 11 dalies 9 punkto redakcija numatė, kad ketinimų protokole turi būti dokumentai, patvirtinantys detaliojo plano, kuris leidžia statyti gamintojo pareiškime nurodytos galios ir tipo elektrinę, galiojimą, tik tuo atveju, jeigu planuojant statyti tokią elektrinę toks dokumentas yra reikalingas teisės aktų nustatyta tvarka.

Detalieji planai nerengiami, kai rekonstruojant statinius nekeičiamas faktinis (pagal nekilnojamojo turto registro duomenis) žemės sklypo naudojimo būdas ir (ar) pobūdis, užstatymo plotas ir pastatų aukštis (TPĮ 22 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Pagal Protokolo pasirašymo metu galiojusius nekilnojamojo turto registro duomenis minėto sklypo naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, o pobūdis – pramonės ir sandėliavimo įmonių statyba. Nekilnojamojo turto registre įregistruoti duomenys teisės aktų nustatyta tvarka nuginčyti nebuvo, todėl laikomi tiksliais ir teisėtais.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. 3D-37/D1-40 (toliau – Įsakymas) 17.1 punktą, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijose buvo galima statyti pramonės, gamybos, įmonių ir sandėlių pastatus, taip pat ir energetikos objektus ir statinius. Pareiškėjas taip pat rėmėsi Inspekcijos 2012 m. spalio 30 d. konsultacija Nr. (8.4)-2D-15765, kurioje nurodyta, kad elektrinių, naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius, statyba galima kitos paskirties žemėje, kurios naudojimo būdas „pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos“ ir naudojimo pobūdis „pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos“.

Be to, pagal Protokolo pasirašymo metu galiojusių Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 695 (toliau – Kadastro nuostatai), 3 priedo 2.8 punktą, gamybos pramonės paskirties pastatai yra skirti naudoti gamybai, taip pat ir įvairių tipų elektrinės ir kiti pastatai, skirti energijos ar energijos išteklių gavybai, gamybai, perdirbimui. Tai, kad minėtos elektrinės įrengimas yra galimas esamame pastate, jį rekonstruojant bei išlaikant tuo metu galiojančių teritorijų planavimo dokumentų reglamentą, pasak pareiškėjo, patvirtina ir uždarosios akcinės bendrovės Sweco Energy Consulting parengti projektiniai pasiūlymai bei Inspekcijos 2016 m. sausio 29 d. rašte Nr. (9.12)-2D-1440 dėstoma pozicija.

Pareiškėjo vertinimu, jo teisėti lūkesčiai buvo pažeisti, nes Protokolas yra galiojantis (nenuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka), taip pat galioja ir kiti AIEĮ 16 straipsnio 5 dalyje nurodyti sprendimai. Be to, pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, kad bus taikomas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) 22 straipsnio 3 dalies 2 punktas, o išduotas leidimas galios visą jame nustatytą laikotarpį, taip pat tikėjosi, kad Ministerija savalaikiai (ne po 2 metų nuo Protokolo pasirašymo) reaguos ir nurodys egzistuojančius trūkumus.

Pareiškėjas paaiškino, kad detalusis planas buvo pradėtas rengti sudarius Protokolą ir galutinai parengtas jau gavus leidimą plėtrai. Pareiškėjo nuomone, pritaikytos priemonės nėra proporcingos, nes net ir tokiu atveju, jei leidimas buvo gautas nepateikus visų reikalaujamų dokumentų, toks pažeidimas būtų formalus.

4. Atsakovas Lietuvos Respublikos energetikos ministerija atsiliepimuose į pareiškėjo skundus prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.

5. Atsakovas nurodė, kad Administracija 2014 m. lapkričio 4 d. raštu atkreipė dėmesį, kad iki 2013 m. kovo 13 d. minimoje teritorijoje nebuvo parengti detalieji planai. Ministerijos vertinimu, detaliuoju planu turėjo būti nustatytas žemės naudojimo būdas ir pobūdis (Įsakymo 2.2 punktas), tačiau tai nebuvo padaryta. Ministerija nurodė, kad pagal valstybės įmonės Registrų centro duomenis įrašas apie minimo žemės sklypo naudojimo pobūdį galiojo iki 2014 m. kovo 28 d. Be to, registre buvo įregistruotas žemės sklypo naudojimo būdas – „pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos“, naudojimo pobūdis – „pramonės ir sandėliavimo įmonių statyba“, tačiau pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos ministerija) 2015 m. rugpjūčio 5 d. rašte Nr. (14-3)-D8-5829 (toliau – 2015 m. rugpjūčio 5 d. raštas) pateiktą išaiškinimą, Įsakymo 19 ir 19.1 punktai numato, kad inžinerinių sistemų maitinimo šaltinių statiniai ir įrenginiai statomi ant kitos paskirties žemės sklypų, kurių naudojimo būdas – „inžinerinės infrastruktūros teritorijos“, o pobūdis – „susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos“. Ministerija taip pat nurodė, kad TPĮ 22 straipsnio 3 dalies 1–15 punktuose nėra numatytos išimties, kad nereikėtų rengti detaliojo plano, kuris leistų statyti 5000 kW įrengtosios galios biokuro kogeneracinę elektrinę. Ministerija, nustačiusi, kad pareiškėjas leidimo plėtrai išdavimo metu, buvo pateikęs galimai klaidingą ar ne visą būtiną informaciją, paprašė patikslinti duomenis ir įspėjo apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą. Pareiškėjas nustatytų trūkumų nepašalino, todėl Ministerija teisėtai ir pagrįstai priėmė Sprendimą dėl leidimo galiojimo sustabdymo, o vėliau ir Sprendimą dėl leidimo panaikinimo. Pareiškėjo teisėti lūkesčiai pažeisti nebuvo, nes Ministerija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymu (toliau – EEĮ), energetikos sektoriuje kontrolės funkciją atlieka per visą leidimų galiojimo laikotarpį. Be to, pareiškėjas prašymo dėl leidimo išdavimo pateikimo dieną jau buvo inicijavęs naujo detaliojo plano rengimo procedūras, o tai, pasak Ministerijos, rodo, kad pareiškėjui buvo žinomi TPĮ reikalavimai.

6. Ministerija pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose atkreipė dėmesį į tai, kad detalusis planas yra pagrindas teritorijos naudojimo tipui nustatyti. Ministerijos nuomone, akivaizdu, kad nesant šiam pagrindui, teritorijos naudojimo tipas negalėjo būti nustatytas. Pažymi, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Vilniaus skyrius nurodė Ministerijai, kad žemės naudojimo būdas ir pobūdis nebuvo nustatyti ir nekilnojamojo turto registre neįrašyti. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad žemės sklypo teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimas bei teritorijos naudojimo tipas yra nustatomi teritorijų planavimo dokumentu, o ne įrašu nekilnojamojo turto registre, t. y. įrašai minėtame registre nepagrindžia detaliojo plano galiojimo. Ministerija taip pat nurodė, kad projektiniai pasiūlymai nėra tinkamas pagrindas teritorijų planavimo dokumento rengimo būtinumui įvertinti. Ministerija pažymėjo, kad AIEĮ 14 straipsnio 11 dalies 9 punkto ir Elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašo 20.3 punkto nuostatos dėl detaliojo plano galiojimą patvirtinančių dokumentų pateikimo (kai jį privaloma pateikti) yra imperatyvios.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, siekdamas rekonstruojant pastatą įrengti elektrinę, turėjo rengti detalųjį planą. Teismas šią savo išvadą motyvavo Aplinkos ministerijos 2015 m. rugpjūčio 5 d. rašte pateikta nuomone, kad energijos gamybai skirtų statinių ir įrenginių statyba galėjo būti vykdoma žemės sklype, kurio naudojimo būdas – „inžinerinės infrastruktūros teritorijos“, o pobūdis – „susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos“. Teismas nustatė, kad toks sklypo naudojimo būdas ir pobūdis nebuvo nustatytas, todėl detalusis planas turėjo būti parengtas, t. y. turėjo būti pakeistas teritorijos naudojimo tipas. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas Protokolo pasirašymo metu neturėjo teisės statyti elektrinės, todėl negalėjo sudaryti Protokolo. Atitinkamai, neatitiko sąlygų išduoti leidimą plėtrai. Teismas pažymėjo, kad, nustačius, jog pateikti duomenys yra klaidingi, galima sustabdyti leidimo galiojimą pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – EĮ) 21 straipsnio 5 dalies 1 punktą. Teismo vertinimu, pagal galiojantį reglamentavimą nėra būtina sąlyga, kad ketinimų protokolas būtų pripažintas negaliojančiu vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsniu. Teismas pažymėjo, kad EĮ 21 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintas duomenų klaidingumas nereiškia, kad sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu pagal CK. Teismas sprendė, kad pareiškėjui negalėjo susiformuoti teisėtas lūkestis, nes pats pareiškėjas nepateikė visų dokumentų, kurie turėjo būti pateikti, siekiant gauti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. Atitinkamai, nebuvo pažeistas ir teisinio tikrumo principas. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo naikinti ginčijamus Ministerijos sprendimus ir pareiškėjo skundą atmetė.

III. 9. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą patenkinti.

10. Pareiškėjas nurodo, kad detaliojo planavimo dokumentų elektrinės statybai nebuvo privaloma rengti, nes žemės sklypo faktiniai (nekilnojamojo turto registre) kadastro duomenys numatė tinkamą žemės sklypo naudojimo būdą – pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos, t. y. buvo tenkinta TPĮ 22 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta sąlyga ir jokių kadastro duomenų keitimų nereikėjo atlikti. Pareiškėjas pakartoja skunde nurodytus argumentus, kad toks žemės naudojimo būdas yra tinkamas elektrinės statybai pagal Įsakymo 17.1 punktą. Pareiškėjas taip pat pakartoja, kad tai pagrindžia Inspekcijos 2012 m. spalio 30 d. konsultacija.

11. Pareiškėjas pažymi, kad susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos naudojimo būdas (Įsakymo 19.1 punktas) turi būti vertinamas kaip specialioji norma. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad remiantis Įsakymo 17.1 punktu pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos teritorijose yra leidžiama statyti visus pramonės, gamybos, įmonių ir sandėlių pastatus, o susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos teritorijose (Įsakymo 19.1 punktas) – tik tuos gamybos objektus, kurie veikia kaip inžinerinių sistemų maitinimo šaltiniai. Pareiškėjas daro išvadą, kad Įsakymo 19.1 punktas papildo 17.1 punktą, taip sukurdamas papildomas galimybes atitinkamus energetikos objektus, kurie neatsiejamai susiję su inžineriniais tinklais statyti žemės sklypuose, kuriuose yra patys inžineriniai tinklai, nepakeičiant ir (ar) atskirai nepildant žemės sklypo kadastro duomenų, tačiau tai niekaip nepanaikina galimybių energetikos objektus statyti pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijose. Elektrinė kaip energetikos pastatas yra klasifikuojama kaip gamybos ir pramonės paskirties pastatas. Tai, pasak pareiškėjo, patvirtina ir Kadastro nuostatų 3 priedo 2.8 punktas. Be to, tai, kad elektrinės yra statomos būtent pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijose, pasak pareiškėjo, pagrindžia eilė faktiškai užbaigtų statyti bei veikiančių energetikos objektų (pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini) veikianti kogeneracinė elektrinė, (duomenys neskelbtini) veikianti termofikacinė elektrinė ir kt.).

12. Tai, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas faktinis žemės sklypo naudojimo būdas buvo tinkamas 5 MW elektros galios kogeneracinės elektrinės statybai, pasak pareiškėjo, patvirtina ir teismo eksperto G. T. 2016 m. balandžio 29 d. ekspertinio nagrinėjimo išvada.

13. Pareiškėjas pažymi, kad Ministerija pagal AIEĮ 16 straipsnio 6 ir 7 dalis, nurodytais terminais nustačiusi, kad nepateiktas bent vienas iš AIEĮ 16 straipsnio 5 dalyje nurodytų dokumentų arba pateikti duomenys yra neteisingi, galėjo pateikti motyvuotą atsisakymą išduoti leidimą, o tai reiškia, kad Ministerija privalėjo tinkamai ir laiku patikrinti, ar pareiškėjo pateikti duomenys yra teisingi ir pakankami. Nagrinėjamu atveju Ministerija galimą leidimo neteisėtumo klausimą iškėlė tik po 2 metų nuo leidimo išdavimo. Pareiškėjas remiasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad administracinių klaidų ištaisymas turi būti itin greitas ir, kad teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principai reikalauja, jog neteisėtas aktas būtų panaikintas per protingą laikotarpį ir būtų atsižvelgta į tai, kiek suinteresuotas asmuo galėjo pasitikėti akto teisėtumu.

14. Pareiškėjo nuomone, teismo sprendimas priimtas nenustačius visų bylai reikšmingų aplinkybių bei jų visapusiškai ir objektyviai neištyrus. Teismas rėmėsi išimtinai Aplinkos ministerijos 2015 m. rugpjūčio 5 d. rašte pateikta nuomone, kuri prieštarauja visai eilei kitų byloje esančių įrodymų, tačiau teismas sprendime šių įrodymų kolizijos neišsprendė. Pasak pareiškėjo, teismo sprendimas nėra pakankamai motyvuotas.

15. Pareiškėjas papildomuose paaiškinimuose nurodo, kad Aplinkos ministerijos išaiškinimas prieštarauja tiek visuotinai pripažįstamai ir taikomai teisės aktų praktikai, tiek kitų valstybės ir savivaldos institucijų – Inspekcijos, Administracijos išaiškinimams. Aplinkos ministerija minėtame rašte nepateikia išvados dėl tam tikrų faktų buvimo, tačiau atsakydama į Ministerijos prašymą dėl tarnybinės pagalbos suteikimo, pateikia savo nuomonę, t. y. aiškina ir interpretuoja teisinio reguliavimo nuostatas. Taigi, Aplinkos ministerijos raštas savaime nesuponuoja jame įtvirtintų teiginių nenuginčijamumo. Jei pirmosios instancijos teismo poziciją patvirtintų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tai, pasak pareiškėjo, sukurtų ypač neigiamus teisinius padarinius, atveriančius kelius kvestionuoti visą eilę Lietuvos Respublikoje vykdytų (vykdomų) nekilnojamojo turto projektų, įskaitant ir strateginius Lietuvos Respublikos vykdomus energetikos projektus, t. y. sukurtų ypač ydingą situaciją, leisiančią peržiūrėti tokių energetikos objektų kaip Vilniaus termofikacinės elektrinės ((duomenys neskelbtini)) statybos teisėtumą. Pareiškėjas paaiškina, kad ginčo žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis yra nustatytas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendruoju planu. Žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis yra žemės sklypo kadastro duomenys, kurie ne vėliau kaip 2011 m. lapkričio 16 d. (t. y. gerokai anksčiau nei pasirašytas Protokolas) yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre bei kadastre. Šie duomenys nėra nuginčyti. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad tuo metu kai buvo tikslinami žemės sklypo kadastro duomenys (2011 m. lapkričio mėn.) galiojusi TPĮ redakcija nustatė, kad teritorijos naudojimo tipas – tai bendruosiuose ir (ar) detaliuosiuose planuose numatyta galima pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, galimi žemės naudojimo būdai ir, jei numatyta, pobūdis.

16. Lietuvos Respublikos energetikos ministerija atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

17. Pasak Ministerijos, Aplinkos ministerijos 2015 m. rugpjūčio 5 d. raštas turi didesnę įrodomąją galią, nes yra išduotas valstybės institucijos, todėl pirmosios instancijos teismas šiuo įrodymu rėmėsi teisingai ir pagrįstai. Ministerija pakartoja atsiliepimų į skundus argumentus, kad pagal Įsakymo 2.1 ir 2.2 punktus žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis nustatomi arba keičiami pagal teritorijų planavimo dokumentus. Papildomai pažymi, kad žemės naudojimo būdas ir pobūdis yra nustatomas būtent detaliuoju planu (TPĮ 2 straipsnio 1, 3, 31 ir 41 punktai). Apie tai, kad detalusis planas ginčo žemės sklypui nebuvo parengtas patvirtina Administracijos 2014 m. lapkričio 4 d. raštas, paties pareiškėjo 2011 m. rugsėjo 21 d. prašymas NŽT Vilniaus skyriui bei NŽT Vilniaus skyriaus 2015 m. rugpjūčio 4 d. raštas Nr. 49SJN-1332-(14.49.105). Be to, Administracija 1999 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 169-1 15 metų akcinei bendrovei „Velga“ išnuomojo ne aukciono tvarka 52593 kv. m ploto sklypą (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad žemės sklypas bus naudojamas kitai paskirčiai, tačiau privalomųjų teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimų reikalavimų nenustatė. Ministerijos nuomone, teismo sprendimas yra priimtas tinkamai įvertinus ir išsamiai ištyrus byloje surinktus įrodymus, o taip pat proporcingai taikant veiklą elektros energetikos sektoriuje, teritorijų planavimą ir statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, yra pakankamai motyvuotas.

18. Ministerija pateikė paaiškinimus, kuriuose dar kartą nurodo, kad Aplinkos ministerijos 2015 m. rugpjūčio 5 d. raštą privalu vertinti kaip aukštesnę įrodomąją galią turintį įrodymą. Ministerija taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti ne tai, ar žemės tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, bet tai, ar jie buvo registruoti teritorijų planavimo dokumento pagrindu, nes teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (naudojimo tipas) nustatomas ne bendruoju, o detaliuoju planu (TPĮ 2 straipsnio 3 ir 36 punktai). Pasak Ministerijos, pats pareiškėjas 2011 m. rugsėjo 21 d. rašte (adresuotame NŽT) nurodė, kad žemės naudojimo būdas ir pobūdis nebuvo nustatyti ir Nekilnojamojo turto registre neįrašyti. Ministerijos nuomone, akivaizdu, kad teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas Žemės sklype buvo nustatytas ne detaliuoju, o bendruoju planu. Ministerija nurodo, kad pareiškėjas detalųjį žemės sklypo planą parengė ir jis buvo patvirtintas tik 2015 m., minėtas planas iki Protokolo sudarymo dienos nebuvo parengtas (tai patvirtina Administracijos 2014 m. lapkričio 4 d. raštas).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Ginčas byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2015 m. balandžio 2 d. ir 2015 m. gegužės 18 d. sprendimų, kuriais sustabdytas, o vėliau ir panaikintas pareiškėjo 2013 m. lapkričio 15 d. leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-18347, teisėtumo ir pagrįstumo. Leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimas sustabdytas buvo Energetikos įstatymo 21 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 1-212 patvirtintų Veiklos elektros energetikos sektoriuje išdavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklių) 75, 76 punktais ir 76.1 papunkčiu. Leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimas panaikintas Energetikos įstatymo 21 straipsnio 7 dalies 2 punktu, Taisyklių 78.1 papunkčiu.

20. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. O3-238 pareiškėjas buvo pripažintas skatinimo kvotų paskirstymo aukciono laimėtoju. AB Lesto 2015 m. vasario 12 d. pranešimu Nr. 12220-374 informavo pareiškėją, kad, vadovaujantis CK 1.80 str. 1 d. AB Lesto ir UAB „SSPC – Vilnius“ 2013 m. kovo 13 d. elektros gamybos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolas Nr. KP-41030-13-1859 laikomas negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos, nes protokolo sudarymo metu gamintojas neturėjo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 14 straipsnio 11 dalies 9 punkte, pagal kurį elektros tinklų operatoriaus pasirašomame ketinimų protokole privalo būti dokumentai, patvirtinantys detaliojo plano, kuris leidžia statyti gamintojo pareiškime nurodytos galios ir tipo elektrinę, galiojimą, jeigu planuojant statyti tokią elektrinę toks dokumentas yra reikalingas teisės aktų nustatyta tvarka, nurodyto patvirtinto detaliojo plano, kuris leistų statyti gamintojo pareiškime nurodytos galios ir tipo elektrinę.

21. 2015 m. vasario 19 d. atsakovas kreipėsi į pareiškėją ir įspėjo apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą (priežastis – detaliojo plano neturėjimas ketinimų protokolo sudarymo ir leidimo išdavimo metu).

22. 2013 m. kovo 13 d. elektros gamybos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolo Nr. KP-41030-13-1859 7.1 punkte nustatyta, kad prie šio protokolo pridedami dokumentai, patvirtinantys detaliojo plano, kuris leidžia statyti gamintojo pareiškime nurodytos galios ir tipo elektros gamybos įrenginius (elektrinę), galiojimą, jeigu planuojant statyti tokią elektrinę toks dokumentas yra reikalingas teisės aktų nustatyta tvarka.

23. Energetikos įstatymo 21 straipsnio 5 dalies 1 punktu (leidimo galiojimo sustabdymo teisinis pagrindas) nustatyta, kad licencijos, leidimo ar atestato galiojimas, įvertinus šio ir kitų įstatymų nustatytus reikalavimus, taikomus licencijai, leidimui ar atestatui gauti, juos išdavusios institucijos sprendimu teisės aktų nustatyta tvarka sustabdomas, jeigu: išdavus licenciją, leidimą ar atestatą, paaiškėja, kad prašyme išduoti licenciją, leidimą ar atestatą pateikti klaidingi duomenys, ir po įspėjimo per licenciją, leidimą ar atestatą išduodančios institucijos nustatytą laikotarpį energetikos įmonė nepateikė patikslintų duomenų.

24. Energetikos įstatymo 21 straipsnio 7 dalies 1 punktu (leidimo galiojimo panaikinimo teisinis pagrindas) nustatyta, kad licencijos, leidimo ir (ar) atestato galiojimas, įvertinus šio ir kitų įstatymų nustatytus reikalavimus, taikomus licencijai, leidimui ar atestatui gauti, juos išdavusios institucijos sprendimu teisės aktų nustatyta tvarka panaikinamas, jeigu energetikos įmonė, kurios licencijos, leidimo ar atestato galiojimas jau buvo sustabdytas, pakartotinai per dvylika mėnesių nuo jai išduotos licencijos, leidimo ar atestato galiojimo sustabdymo datos pažeidžia veiklos, kuriai išduota licencija, leidimas ar atestatas, sąlygas.

25. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 10 dalies 4 punktu nustatyta, kad detalieji planai rengiami, kai keičiamas bent vienas iš šių privalomų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų: teritorijos naudojimo tipas ir leistinas pastatų aukštis, leistinas sklypo užstatymo tankumas, leistinas sklypo užstatymo intensyvumas. Teritorijos naudojimo tipas – vadovaujantis teritorijų planavimo normomis, bendruosiuose, specialiuosiuose (masteliu 1:2000 ar stambesniu) ir (ar) detaliuosiuose planuose numatyta galima pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, galimi žemės naudojimo būdai ir, jei numatyta, pobūdis, maksimalūs užstatymo intensyvumo ir užstatymo tankumo rodikliai ir galimų statyti statinių paskirtys (TPĮ 2 straipsnio 36 dalis).

26. Pirmosios instancijos teismas siekė nustatyti tai, ar pareiškėjas Ketinimų protokolo pasirašymo metu (2013 m. kovo 13 d.) galėjo įgyvendinti 5 MW galios kogeneracinės elektrinės statybą statant naujus statinius arba rekonstruojant esamus, nesant žemės sklypo detaliojo plano.

27. Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio banko duomenimis (2013 m. vasario 26 d. išrašo pagrindu) žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), žemės sklypo naudojimo būdas pažymėtas pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, naudojimo pobūdis - pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos.

28. Registrų centras 2015 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. VILIN(12,5.13.)- 21279 nurodė, kad atlikus žemės sklypo (Žemės sklypo) kadastro duomenų patikslinimą (neatlikus jokių teritorijų planavimo procedūrų), Nekilnojamojo turto kadastre 2011 m. lapkričio 16 d. patikslintas žemės sklypo naudojimo pobūdis į pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. 49Vf-(14.49.2)-5240 pagrindu. Vilniaus NŽT 2015 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. 49SJN-1332-(14,49.105.) nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija, remdamasi Vilniaus miesto valdybos 1997 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 782 1999 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 169-1 išnuomojo ne aukciono tvarka 15 metų akcinei bendrovei „Velga“ 52593 kv.m ploto sklypą (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad žemės sklypas bus naudojamas kitai paskirčiai.

29. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2014 m. lapkričio 4 d. rašto Nr. A51- 92792/14(2.15.1.21-MP2) galima spręsti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 30-2288 pavedė Miesto plėtros departamentui organizuoti sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilkpėdės seniūnijoje, detaliojo plano rengimą. Detaliojo plano tikslas - padalyti sklypą, nekeičiant Vilniaus miesto bendrojo plano iki 2015 metų ir jo sprendinių – žemės tikslinės paskirties, žemės naudojimo būdo, nustatyti sklypo naudojimo pobūdį (pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos (PI), pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus bei teisės aktus nustatyti leistinus žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus bei nustatyti statybos reglamentus. Departamentas taip pat pažymėjo, kad iki 2013 m. kovo 13 d. minimoje teritorijoje nebuvo parengti detalieji planai.

30. Byloje ginčo nėra dėl to, kad nei pasirašant 2013 m. kovo 13 d. elektros gamybos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolą Nr. KP-41030-13-1859, nei išduodant 2013 m. lapkričio 15 d. leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-18347 detalus planas nebuvo išduotas ir apie šį faktą žinojo ir atsakovas, ir AB Lesto.

31. Byloje surinkta medžiaga leidžia spręsti apie tai, kad valstybės kompetentingų institucijų pozicijos tuo klausimu, ar konkrečiu atveju, turėjo būti parengtas detalusis planas, ar ne, nesutampa. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2015 m. kovo 17 d. rašte Nr. (8.4)-2D-3697 laikosi pozicijos, kad pagal pareiškėjo nurodytus teiginius, pastato aukštis ir žemės sklypo užstatymo plotas nekeičiami, taip pat nekeičiamas faktinis žemės sklypo naudojimo būdas bei pobūdis, dėl to detaliojo planavimo procedūros nebuvo privalomos. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2015 m. balandžio 28 d. rašte Nr. A51-43213/15.3.3.16.3-EM4 laikosi pozicijos, kad remiantis LR teritorijų planavimo įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2012 m. lapkričio 15 d., 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 22 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatomis, tuo atveju, kai žemės sklype vykdomi pastato rekonstravimo darbai nedidinant jo aukščio ir dėl rekonstravimo nepasikeičia žemės sklypo užstatymo plotas ir atitinka faktinį žemės sklypo naudojimo būdą, detaliojo planavimo procedūros nėra privalomos.

32. Tuo tarpu 2015 m. rugpjūčio 5 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija rašte Nr. (14-3)-D8-5829 laikosi pozicijos, kad energijos gamybai skirti statiniai ir įrenginiai (tarp jų įvairių tipų elektrinės, išskyrus atominę elektrinę) laikytini inžinerinių sistemų (energetinių tinklų) maitinimo šaltiniais, todėl ūkinė veikla, susijusi su elektros ir (ar) šilumos gamyba siekiant pagaminta energija aprūpinti (tiekti) inžinerines sistemas (energetinius tinklus) ir šios veiklos vystymui reikalinga statinių (ar įrenginių) statyba (ar įrengimas), galėjo būti vykdoma tik kitos paskirties žemės sklype, kurio naudojimo būdas - inžinerinės infrastruktūros teritorijos, pobūdis - susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos.

33. Pirmosios instancijos teismas, pasirėmęs 2015 m. rugpjūčio 5 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos rašte Nr. (14-3)-D8-5829 išdėstyta pozicija padarė išvadą, kad 2013 m. kovo 13 d. žemės sklype, (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), kogeneracinės elektrinės, kurioje pagaminta energija būtu aprūpinamos inžinerinės sistemos (elektros energijos tinklai ir miesto centralizuotos šilumos tiekimo tinklai), naujų pastatų statyba ar įrengimas esamuose gamybinės paskirties pastatuose nebuvo galima, nes privalėjo būti rengiamas žemės sklypo detalusis planas, kuriuo būtų nustatytas žemės sklypo būdas - inžinerinės infrastruktūros teritorijos, pobūdis - susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos. Tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad klausimas, ar pareiškėjas, gaudamas leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, turėjo rengti žemės sklypo detalųjį planą, yra ne šios administracinės bylos dalykas. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, išduodamas pareiškėjui leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-18347, turėjo įvertinti, ar konkrečiu atveju turi būti rengiamas žemės sklypo detalus planas ir apie tai aiškiai informuoti pareiškėją bei suteikti tinkamą laiką tam, kad atitinkamas reikalavimas būtų įvykdytas (šio sprendimo 30 punktas). Iš byloje nustatytų aplinkybių aišku (šio sprendimo 31, 32 punktai), kad valstybės kompetentingų institucijų pozicijos tuo klausimu, ar konkrečiu atveju, turėjo būti parengtas detalusis planas, ar ne, nesutapo. Tai galėjo apsunkinti pareiškėjo galimybes įvykdyti būtinus teisės aktų reikalavimus, nes Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 14 straipsnio 11 dalies 9 punkte nustatytas sąlyginis reikalavimas rengti detalųjį planą (elektros tinklų operatoriaus pasirašomame ketinimų protokole privalo būti dokumentai, patvirtinantys detaliojo plano, kuris leidžia statyti gamintojo pareiškime nurodytos galios ir tipo elektrinę, galiojimą, jeigu planuojant statyti tokią elektrinę toks dokumentas yra reikalingas teisės aktų nustatyta tvarka). Toks sąlyginis reikalavimas taip pat įvirtintas ir pačiame 2013 m. kovo 13 d. elektros gamybos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolo Nr. KP-41030-13-1859 7.1 punkte (šio sprendimo 22 punktas).

34. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje būtina įvertinti, ar atsakovas turėjo pagrindą teigti, kad pareiškėjas, prašydamas išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, pateikė klaidingus duomenis dėl žemės sklypo detaliojo plano (Energetikos įstatymo 21 straipsnio 5 dalies 1 punktas), t. y. ar buvo pagrindas sustabdyti leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-18347 galiojimą, o vėliau ir panaikinti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-18347 (Energetikos įstatymo 21 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių tai, kad pareiškėjas, prašydamas išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, pateikė klaidingus duomenis dėl žemės sklypo detaliojo plano (priešingai žr. sprendimo 30 punktą).

35. Leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus išduodamas gamintojui, planuojančiam plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus, tik pateikus elektrinės prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolą, pasirašytą su elektros tinklų operatoriumi, kaip numatyta Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 14 straipsnio 11 dalyje, tuo atveju, jeigu gamintojo elektrinė bus jungiama prie elektros tinklų ir pagal šį įstatymą ketinimų protokolas yra privalomas (Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 16 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad Ketinimų protokolo pasirašymo metu pareiškėja neturėjo teisės statyti elektrinės, todėl nebuvo įvykdžiusi teisės aktuose nustatytų sąlygų, kurios leistų sudaryti Ketinimų protokolą, ir neatitiko sąlygų išduoti leidimą plėtrai.

36. Kaip jau minėta atsakovas, išduodamas pareiškėjui leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-18347, turėjo įvertinti, ar konkrečiu atveju turi būti rengiamas žemės sklypo detalus planas. Leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išduotas vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 16 straipsniu, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymu, Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. spalio 22 įsakymu Nr. 1-212, nuostatomis, kurios reglamentuoja tvarką, pagal kurią suteikiamas minėtas leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 16 straipsnis reglamentuoja leidimų plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus išdavimą. Šio įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje numatyti dokumentai, kuriuos turi pateikti gamintojas, planuojantis plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus; atsisakymas išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus gali būti pateikiamas tik tuo atveju, kai gamintojas nepateikia bent vieno iš šio straipsnio 5 dalyje nurodytų dokumentų arba pateikti duomenys yra neteisingi (16 straipsnio 7 dalis). Leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus išduodamas, pateikus šių Taisyklių priede nurodytos formos prašymą išduoti leidimą vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje ir atitinkamus dokumentus (Taisyklių 16-29 punktai/III skirsnis). Pagal Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių 30 punktą leidimus išduodanti institucija, gavusi asmens prašymą išduoti leidimą vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje ir šių Taisyklių III skirsnyje nurodytus dokumentus, patikrina, ar šie dokumentai bei juose esanti informacija atitinka leidimų išdavimo sąlygas, nurodytas šių Taisyklių 35 punkte, ir ne vėliau kaip per 38 punkte nustatytą terminą išduoda leidimą arba pateikia rašytinį motyvuotą atsisakymą išduoti leidimą.

37. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovas pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 16 straipsnio 6 ir 7 dalis, nurodytais terminais nustatęs, kad nepateiktas bent vienas iš Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje nurodytų dokumentų arba pateikti duomenys yra neteisingi, galėjo pateikti motyvuotą atsisakymą išduoti leidimą, o tai reiškia, kad atsakovas privalėjo tinkamai ir laiku patikrinti, ar pareiškėjo pateikti duomenys yra teisingi ir pakankami.

38. Šioje byloje atsakovas, priimdamas skundžiamus sprendimus dėl leidimo galiojimo sustabdymo ir dėl leidimo panaikinimo, kelia galimą leidimo neteisėtumo klausimą jau po leidimo išdavimo praėjus tam tikram laiko tarpui. Tačiau atsakovas, teisėjų kolegijos įsitikinimu, turėjo spręsti dokumentų pakankamumo ir pareiškėjo paraiškos tinkamumo klausimą išduodamas leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus (žr. teisinį reglamentavimą šio sprendimo 36 punkte). Priežasčių, dėl kurių leidimo išdavimo metu nebuvo sprendžiami šioje byloje aktualūs klausimai, atsakovas nenurodo.

39. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas, prašydamas išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, pateikė klaidingus duomenis dėl žemės sklypo detaliojo plano ar nuslėpė tam tikrą informaciją (šio sprendimo 27, 28, 29, 30, 31, 32 ).

40. Darytina išvada, kad atsakovas neturėjo pagrindo teigti, kad pareiškėjas, prašydamas išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, pateikė klaidingus duomenis dėl žemės sklypo detaliojo plano (Energetikos įstatymo 21 straipsnio 5 dalies 1 punktas), t. y. kad buvo pagrindas sustabdyti leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-18347 galiojimą, o vėliau ir panaikinti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-18347 (Energetikos įstatymo 21 straipsnio 7 dalies 1 punktas), atsakovas, išduodamas pareiškėjui leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-18347, turėjo įvertinti, ar konkrečiu atveju turi būti rengiamas žemės sklypo detalus planas ir apie tai aiškiai informuoti pareiškėją bei suteikti tinkamą laiką tam, kad atitinkamas reikalavimas būtų įvykdytas. Iš byloje nustatytų aplinkybių aišku (šio sprendimo 31, 32 punktai), kad valstybės kompetentingų institucijų pozicijos tuo klausimu, ar konkrečiu atveju, turėjo būti parengtas detalusis planas, ar ne, nesutapo. Tai galėjo apsunkinti pareiškėjo galimybes įvykdyti būtinus teisės aktų reikalavimus, nes teisės aktuose nustatytas tik sąlyginis reikalavimas rengti detalųjį planą (jeigu planuojant statyti tokią elektrinę toks dokumentas yra reikalingas teisės aktų nustatyta tvarka). Toks sąlyginis reikalavimas buvo įvirtintas ir pačiame 2013 m. kovo 13 d. elektros gamybos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolo Nr. KP-41030-13-1859 7.1 punkte (šio sprendimo 22 punktas).

41. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą skundžiami Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2015 m. balandžio 2 d. raštas Nr. (8.6-10)3-978 „Dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo sustabdymo“ ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2015 m. gegužės 18 d. raštas Nr. (8.6-10)3-1465 „Dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus panaikinimo“ yra neteisėti.

42. Pirmosios instancijos teismas, susikoncentravęs daugiausia į klausimą, ar pareiškėjas, gaudamas leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, turėjo rengti žemės sklypo detalųjį planą, kuris yra ne šios administracinės bylos dalykas, ginčą išnagrinėjo netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus ir nustačius teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, netinkamai išaiškinus ir pritaikius ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo skundžiamus atsakovo veiksmus, sustabdant leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimą, o vėliau šį leidimą ir panaikinant, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, tenkinant pareiškėjo skundą ir panaikinant skundžiamus sprendimus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „SSPC - Vilnius“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „SSPC - Vilnius“ skundą tenkinti ir panaikinti Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2015 m. balandžio 2 d. raštą Nr. (8.6-10)3-978 „Dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo sustabdymo“ ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2015 m. gegužės 18 d. raštą Nr. (8.6-10)3-1465 „Dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus panaikinimo“.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė