9bf06d4e-26dc-4fe3-9cb3-e85b6a290aa9 · Plungės apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. N1-191-1142/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50496-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.11.12; 1.1.11.2; 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.2 (S) PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 3 d. Kretinga Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų teisėjas Žilvinas Jaraminas, sekretoriaujant Ingai Kanareikinai, dalyvaujant prokurorei Irenai Gedžiuvienei, kaltinamajam G. Ž., įstatyminei atstovei ir civilinei atsakovei D. Ž., kaltinamojo gynėjui advokatui Vaclovui JanuÅ¡auskui, nukentėjusiajam S. N., jo atstovui advokatui Aliui Galminui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje G.

Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio iÅ¡silavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje. Teismas n u s t a t ė : G. Ž. muÅ¡damas ir kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ bei nežymiai jį sužalojo: 2020 m. gruodžio 28 d., apie 20.40 val., Rotušės aikÅ¡tėje, Kretingos mieste, automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, G.

Ž., konflikto su S. N. metu, trenkė pastarajam, sėdinčiam automobilyje Porsche, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietoje, vienÄ kartÄ kumščiu į nosį, paskui S. N. iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, dar vienÄ kartÄ trenkė kumščiu į nosį, po ko apkabino pastarÄ jį per kaklo sritį, bandė smaugti, įvyko grumtynės, kurių metu ranka trenkė dar vienÄ kartÄ Ä¯ burnos sritį ir tokiu bÅ«du nukentėjusiajam S. N. sukėlė fizinį skausmÄ bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ atitinkančius sužalojimus: nosies sumuÅ¡imÄ â€“ poodines kraujosruvas nosies nugarėlės ir virÅ¡Å«nės srityje, smulkias kraujosruvas odoje tarpuakio deÅ¡inėje pusėje, apatinės lÅ«pos kairės pusės poodinę kraujosruvÄ ir pavirÅ¡inę muÅ¡tinę žaizdÄ gleivinėje, daugines smulkias kraujosruvas odoje kaklo deÅ¡inėje pusėje.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. Ž. kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir paaiÅ¡kino, kad atvykęs į Kretingos centrÄ , pamatė ten S. N. automobilį. Priėjo pasikalbėti dėl nesumokėtų pinigų už darbÄ . Priėjo iÅ¡ vairuotojo pusės, ten sėdėjo S. N.. Pasisveikino ir paklausė jo dėl nesumokėtų pinigų. S. N. pasakė, kad pinigų nebemokės ir priminė, jog jis yra apskundęs S. N. mokesčių inspekcijai bei draugų akivaizdoje pradėjo jį įžeidinėti.

Tada jie apsižodžiavo, jis nesusivaldė ir kumščiu trenkė S. N. į veido sritį. Tuo metu S. N. dar sėdėjo automobilyje. Po smÅ«gio jis iÅ¡lipo, pradėjo elgtis agresyviai, savo draugų akivaizdoje jį žemino. Tada dar vienÄ kartÄ kumščiu trenkė jam į veido sritį, pataikė į deÅ¡inę veido pusę. Po to jie susistumdė ir susigrÅ«mė. S. N. bandė jam trenkti, bet jis suėmė S. N. per kaklÄ , kad jis netrenktų atgal, tokiu bÅ«du bandė apsiginti. Laikė, kol jis pradėjo Å¡aukti, kad paleistų, tai truko gal 10-15 sekundžių, tada paleido.

Neketino jo smaugti, norėjo tik sulaikyti. Laikant už kaklo, S. N. galėjo bÅ«ti padaryti kÅ«no sužalojimai. Sudavė du smÅ«gius, gal buvo ir trečias smÅ«gis, tiksliai nepamena. Kai jį paleido, S. N. nubėgo prie savo automobilio ir iÅ¡kvietė policijÄ . Visos grumtynės vyko apie 3–4 metrus nuo automobilių, atstumas nuo automobilių buvo didelis. Nori atsipraÅ¡yti Sigito už jam sukeltÄ skausmÄ , už neteisingÄ savo poelgį. Gailisi, kad taip kvailai ir nederamai pasielgė. IÅ¡vadas padarė, daugiau tokioje situacijoje nenorėtų atsidurti, niekada smurtu nebespręs problemų.

Å iuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, mokslai sekasi gerai, ateityje ketina stoti į pasienio policijÄ . Su S. N. civiliniu ieÅ¡kiniu sutinka iÅ¡ dalies. Dėl per S. N. nedarbingumÄ negautų pajamų nuomonės neturi, iÅ¡laidas už eksperto iÅ¡vadÄ pripažįsta, bet vykimo pas ekspertÄ iÅ¡laidų atlyginti nesutinka. Mano, kad praÅ¡oma neturtinė žala yra per didelė, jam neatrodo, jog sukėlė tokį skausmÄ ir nepatogumus, kad tai bÅ«tų vertinama 1 000 Eur. Nesutinka su pareikÅ¡tu reikalavimu atlyginti automobilio sugadinimo iÅ¡laidas.

Automobilio jis nelietė, per grumtynes jie nebuvo atsitrenkę į S. N. automobilį. Å iuo metu mokosi, papildomų pajamų neturi, nekilnojamojo turto neturi, yra iÅ¡laikomas tėvų. Jei teismas spręstų klausimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, jis sutiktų, kad bÅ«tų skirti nemokami darbai sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose. Teisiamajame posėdyje kaltinamojo atstovė pagal įstatymÄ ir civilinė atsakovė D.

Ž. nurodė, kad yra G. Ž. mama. Jų Å¡eimoje smurtas yra nepropaguojamas, nori vaikus iÅ¡auginti protingais. SÅ«nus mokosi labai gerai, turi susidaręs gyvenimo planÄ . G. lankė futbolÄ , jam gerai sekėsi, dalyvavo mainų programoje, buvo iÅ¡skridęs į RumunijÄ . Mokykla jokių priekaiÅ¡tų neturi. Jie gerai sutaria, jokių elgesio problemų nėra. G. puikiai sutaria su seserimis, padeda buityje, pjauna žolę, neÅ¡a malkas ir pan. G. dirbo pas S. N., tarp jų įvyko nesusipratimas. Fiziniam smurtui ji nepritaria, bet psichologiniam smurtui taip pat.

Jos sÅ«nui buvo grasinta, ji visur sÅ«nų vežiodavo automobiliu, kad nesusitiktų su S. N.. Å is konfliktas bus labai didelė pamoka. Apie įvykį ji sužinojo tÄ pačiÄ dienÄ , nes atvyko į policijos komisariatÄ . SÅ«nus savo elgesį vertina labai blogai. Jis jos atsiprašė, aiÅ¡kino, kad nesusivaldė. SiÅ«lė jam važiuoti atsipraÅ¡yti, gal kažkiek žalos padengti, bet nusprendė susilaikyti ir nebevažiuoti, nes S. N. tėtis yra labai piktas. Su ieÅ¡kiniu yra susipažinusi. Galėtų skirti 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Ligonių kasoms žalÄ atlygino. Dalį dėl negautų pajamų, t. y. 284,47 Eur dėl to, kad S. N. nedirbo, pripažįsta, dabar tos sumos sumokėti negali. Taip pat sutinka sumokėti 23,30 Eur už ekspertizės atlikimÄ . Dėl iÅ¡laidų už kurÄ vykstant pas ekspertÄ negali atsakyti, nes tÄ dienÄ Sigitas daug kur važinėjosi. Kitos turtinės žalos nepripažįsta, policijos pareigÅ«nė aiÅ¡kiai pasakė, kad nematė jokių automobilio sugadinimų. Jos Å¡eima turi bÅ«sto paskolÄ .

Å eimoje yra trys vaikai. Vyras dirba tolimųjų reisų vairuotoju. PrieÅ¡ kelias dienas ji pradėjo dirbti naujame darbe dėvėtų rÅ«nų parduotuvėje. Bendros Å¡eimos pajamos per mėnesį yra apie 1 500 Eur. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis S. N. paaiÅ¡kino, kad jo civilinis ieÅ¡kinys susideda iÅ¡ automobilio remonto sÄ matos, jo nedarbingumo ir neturtinės žalos. Turtinė žala buvo padaryta jo automobiliui Porsche Panamera. Grumtynių metu, kai jį smaugė, jie buvome prisilietę prie automobilio, jis judėjo.

Grumtynių metu jis turėjo užsidėjęs apyrankę, kurioje yra metaliukas, su kuriuo ir buvo subraižytas automobilis. Jie buvo prisilietę prie automobilio. Jis jautė, kad apyrankė braukėsi per automobilį – per priekines vairuotojo dureles (per vidurį), vėliau veidrodėlio kampelį, statramstį prie priekinio lango virÅ¡aus. IÅ¡ alkÅ«nės ar kitos kÅ«no dalies buvo įdaužta duobutė, perskelta slenksčio apdailos plastmasė, nubrėžtos durelės, veidrodėlis. Lapkričio mėnesį buvo atlikęs automobilio vertinimÄ , jame buvo nurodyta, kad yra nubraukti dažai nuo vairuotojo galinės pusės galinių durelių, daugiau jokių defektų nebuvo.

KitÄ dienÄ po įvykio nuvažiavo į plovyklÄ , nusiplovė automobilį ir viskas pasimatė. Nuvyko į policijÄ ir viskÄ nufotografavo. Ä®vykio metu automobilis buvo draustas kasko draudimu, bet draudimo iÅ¡mokos negavo, nes į draudimo bendrovę nesikreipė. Policijoje jam pasakė, kad viskas bus gerai, kreiptis nereikia. Automobilis iki Å¡iol nėra sutvarkytas. Negautų pajamų, t. y. 284,47 Eur, sumÄ apskaičiavo buhalterė. Jis yra įmonės direktorius, dėl įvykio buvo nedarbingume. Patyrė 20 Eur kuro iÅ¡laidų vykstant iÅ¡ namų į Klaipėdos ligoninę.

Jis gyvena Klibiuose, nuo Klibių iki Klaipėdos yra apie 40-50 km atstumas. Jo automobilis 100 km sunaudoja apie 17 litrų benzino. Neturtinės žalos praÅ¡o 1 000 Eur, nes dėl panaudoto smurto jautėsi įžeistas, sumuÅ¡tas, kitų akivaizdoje buvo pažemintas. Kaltinamajam G. Ž. prisipažinus kaltu padarius inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ ir davus parodymus, nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Prokurorei, kaltinamajam, jo įstatyminei atstovei ir gynėjui sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalis).

Be kaltinamojo prisipažinimo, G. Ž. kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ yra įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka iÅ¡tirtais įrodymais. Dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo (BK 140 straipsnio 1 dalis) BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

PareiÅ¡kime apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ kaip liudytojas apklausiamas, taip pat ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausiamas nukentėjusysis S. N. parodė, kad 2020 m. gruodžio 28 d., apie 20.40 val., Rotušės a., Kretingoje esančioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, sėdint jam priklausančiame automobilyje Porsche, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie automobilio priėjo jam pažįstamas G. Ž.. Jo ir G. Ž. pokalbis truko apie 15 sekundžių, jis nespėjo susivokti, kas vyksta. G. paklausė, kada pinigai.

Jis paklausė, kokie pinigai, nors suprato, apie kokius pinigus ėjo kalba. Tuomet G. pasakė: „kÄ Äia apsimetinėji?” Jis atsakė, kad neapsimetinėja ar kažkÄ panaÅ¡aus, tuomet G., jam atrodo, su abiem rankomis, nors nėra tikras, pačiupo jam už plaukų, Å¡iek tiek patempė, bet jam dėl to neskaudėjo. Tuomet jis susierzinęs nustÅ«mė G. rankÄ nuo savo plaukų, pažiÅ«rėjo į telefonÄ ir pajuto smÅ«gį tiesiai į nosį. Jis nematė, su kuria ranka G. jam trenkė, bet mano, kad su kairiÄ ja, nes su deÅ¡ine ranka bÅ«tų buvę sunku pataikyti į nosį.

Dėl Å¡io smÅ«gio skausmo nejuto, gal sukilo adrenalinas. Jis buvo susinervinęs dėl gauto smÅ«gio, todėl iÅ¡kart iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio iÅ¡siaiÅ¡kinti, kas čia įvyko. IÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, jie dar pasakė vienas kitam kažkÄ , neatsimena kÄ , nepamena ar sakė necenzÅ«rinius, įžeidžiančius žodžius G. atžvilgiu, pokalbis truko dar apie 15 sekundžių. Tuo metu jis stovėjo prie priekinių automobilio durelių, o G. prie galinių, jiedu žiÅ«rėjo vienas į kitÄ .

Kai kalbėjo, tarp jų atstumas buvo metras, gal net mažiau. Tuo metu lauke stovėjo K. S., kuris, kiek pamena, kalbėjosi su G. S., kuris sėdėjo kitame automobilyje. Po tų 15 sekundžių pokalbio, G. trenkė jam deÅ¡inės rankos kumščiu į nosį, dėl Å¡io smÅ«gio juto fizinį skausmÄ . IÅ¡ karto po smÅ«gio G. rankomis suėmė jį su kairiÄ ja ranka, sulenkęs per alkÅ«nę laikė ties kaklo sritimi, juto kaip jį spaudžia, jis dėl to negalėjo pajudėti, jo judesiai buvo ribojami.

Tokioje padėtyje G. jį laikė apie pusę minutės. Kai jį G. laikė ties kaklo sritimi, jis bandė iÅ¡silaisvinti, pajudėti ir gavo nuo G. dar vienÄ smÅ«gį su deÅ¡ine ranka į burnÄ , tačiau nematė, su kuria rankos sritimi. Dėl Å¡io smÅ«gio taip pat juto skausmÄ . Kai jį G. laikė suėmęs už kaklo, jautė, kad jį spaudžia, bet nuo to jam neskaudėjo. Tuomet G. jį paleido ir nubėgo prie automobilio, su kuriuo buvo atvažiavęs. Kol jie grÅ«mėsi, lietėsi į jo automobilį, susikibę judėjo, per visas priekines jo automobilio dureles, o jis ant kairės rankos turėjo odinę apyrankę, ant kurios yra stačiakampio formos metalas, kurio kampai yra aÅ¡trÅ«s, todėl nubraižė priekines automobilio vairuotojo pusės dureles, gali bÅ«ti, kad veidrodėlis irgi buvo įbrėžtas su apyranke, įskeltas priekinių vairuotojo pusės durelių slenkstis bei įlenktas statramstis.

Kaip buvo apgadinta slenksčio plastmasė ir įlenktas statramstis, jis nematė, tuos sugadinimus pastebėjo tik po įvykio, kai nusiplovė automobilį. Mano, kad G. nenorėjo apgadinti jo automobilio, jis tikrai nebuvo apgadintas tyčiniais veiksmais, visa tai įvyko grumtynių metu. Dėl apgadinto automobilio jam padaryta 1 800 Eur turtinė žala, taip pat jam padaryta moralinė žala, kuriÄ pinigine iÅ¡raiÅ¡ka įvardins civiliniame ieÅ¡kinyje (t. 1, b. l. 2-3, 41-42, 47-48). Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas A.

R. parodė, kad 2020 m. gruodžio 28 d., apie 20.30 val., tikslaus laiko nepamena, jis su S. N., su šiam priklausančiu automobiliu Porsche atvyko į Rotušės aikštę, Kretingos mieste. Automobilį pasistatė priešais taksi automobiliams skirtas stovėjimo vietas, arčiau parduotuvės „Laura“. Šalia automobilio Porsche, su kuriuo jie atvažiavo, jau stovėjo automobilis BMW 5, kuriame sėdėjo jų draugai R. Č. ir G. S., jie atsidarę automobilių langus tarpusavyje bendravo. Prie vairuotojo pusės priekinio lango, kur sėdėjo S. N., priėjo G.

Ž., kuris paklausė S., kur pinigai. S. jam atsakė: „kokie pinigai?“. Toliau tarp jų vyko pokalbis apie 1-2 min. apie skolÄ , konkrečiai kÄ jie kalbėjo, neatsimena. Tuo metu prie jų automobilio, prie S. pusės, privažiavo kitas automobilis BMW, kuriame sėdėjo T. M.. S. per atidarytÄ langÄ pradėjo kalbėti su T. ir ignoravo G., kuris toliau kalbėjo apie kažkokius pinigus. Apie kokius pinigus ėjo kalba, jis nesuprato ir nežino. Tarp S. ir G. buvo ramus pokalbis, nemanė, kad gali peraugti į muÅ¡tynes.

Staiga G., stovėdamas prie automobilio, per atidarytÄ langÄ Ä¯kiÅ¡o rankÄ ir patampė S. už plaukų, galbÅ«t tuo norėjo atkreipti S. dėmesį, nes jie per telefonÄ Å¾aidė kortomis. Matė, kaip S. galva Å¡iek tiek sujudėjo. Matė, kaip G. vienÄ kartÄ trenkė su kumščiu S. į veido sritį. Tuo metu S. dar sėdėjo maÅ¡inoje. Po gauto smÅ«gio S. jam greitai padavė telefonÄ ir iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, klausdamas G., ko Å¡is nori. Jis tuo metu buvo automobilyje ir per langÄ matė, kaip G. gestikuliavo ranka, buvo panaÅ¡u į smÅ«gį, tačiau nematė, kur konkrečiai pataikė.

Tuomet suėmė S. galvÄ , sulenkdamas savo rankÄ ties alkÅ«ne, tarp jų prasidėjo grumtynės, pajuto, kaip pradėjo judėti automobilis, jie grÅ«mėsi maždaug ties vairuotojo pusės veidrodėliu. Kai automobilis pradėjo judėti, jis iÅ¡lipo iÅ¡ jo, tačiau jie jau buvo vienas kitÄ paleidę ir grumtynės buvo pasibaigusios. BÅ«damas automobilyje, buvo pasilenkęs į priekį ir pro vairuotojo pusės langÄ stebėjo grumtynes, todėl G. ir S. matė tik iki krÅ«tinės. G. ir S. pažįsta jau seniai, jie visi buvo draugai, tik žino, kad Å¡ie tarpusavyje nebesutaria dėl kažkokių pinigų.

G. įprastai yra ramus, taip nesielgia, S. taip pat yra ramus, nekonfliktiškas, tikrai nesitikėjo, kad tarp jų gali įvykti muštynės (t.

1. b. l. 90-91). Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas T. M. parodė, kad 2020 m. gruodžio 28 d., apie 20.40 val., tikslaus laiko nepamena, jis su tėčio automobiliu BMW 325 atvažiavo į Rotušės aikÅ¡tę, Kretingoje, nes važiuodamas pro Å¡alį pamatė, kad stovi jo draugo S. N. automobilis Porsche. Jis sustojo Å¡alia S. automobilio, Å¡iam iÅ¡ kairės pusės, atsidarė langÄ , pasisveikino su S. ir nieko nespėjo daugiau pakalbėti, nes priėjo G. Ž., kuris, tuo metu, kai privažiavo, stovėjo prie S. automobilio iÅ¡ keleivio pusės. BÅ«damas automobilyje, per langÄ matė, kaip G. su S. kalbėjosi apie 5-10 min., negirdėjo apie kÄ jiedu kalbėjosi, nes klausėsi muzikos.

Jis nematė, kad G. bÅ«tų trenkęs S., kol Å¡is sėdėjo automobilyje, nes jam G. su savo nugara užstojo visÄ vaizdÄ . Matė kaip iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo S., jiedu su G. kažkÄ vienas kitam pasakė, pokalbis truko neilgai ir matė, kaip G. trenkė kumščiu du smÅ«gius S. į veido sritį. Nėra tikras, bet gali bÅ«ti, kad buvo ir trečias smÅ«gis. Tada G. su savo ranka, sulenkęs ties alkÅ«ne, suėmė S. per kaklo sritį ir kažkiek laiko palaikė S. tokioje padėtyje. G. laikė S. suėmęs per kaklÄ , jiedu grÅ«mėsi, lietėsi prie S. automobilio Porsche, lietėsi ir prie jo automobilio, nes buvo nedidelis tarpas, todėl jis savo automobilį patraukė toliau.

Tada priėjo prie S. ir G., jiedu grÅ«mėsi atsirėmę į S. automobilio Porsche priekines vairuotojo dureles. Netrukus G. paleido S. ir S. iÅ¡kvietė policijÄ . Kiek suprato, viskas įvyko dėl kažkokių pinigų. Jis matė, kaip jie ramstėsi į S. automobilį, gali bÅ«ti, kad tuo metu ir apibraižė vairuotojo pusės dureles. Kaip buvo apgadinta slenksčio plastmasė ir įlenktas statramstis, jis tikrai nematė. Kažkokių aktyvių G. veiksmų, nukreiptų į S. automobilį, tikrai nebuvo.

Nematė, kad S. ar G. grumtynių metu būtų spyrę į automobilio slenkstį (t. 1, b. l. 108-109, 114). Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas R. Č. parodė, kad 2020 m. gruodžio 28 d., apie 20.00 val., jis su jam priklausančiu automobiliu BMW 530 atvažiavo į Rotušės aikštę, Kretingos mieste. Kartu su juo automobilyje buvo ir draugas G. S.. Šalia jų sustojo S. N. su savo automobiliu Porsche, su kuriuo automobilyje kartu buvo A. R.. Jiems sėdint automobiliuose atidarytais langais ir kalbantis, pamatė, kad maždaug už 7-8 automobilių stovėjimo aikštelės vietų, sustojo automobilis ir iš jo išlipo K.

S. ir G. Ž.. K. priėjo prie jo automobilio ir kalbėjosi su jais, o G. nuėjo prie S. automobilio iÅ¡ keleivio pusės, bet netrukus nuėjo prie vairuotojo pusės, kur sėdėjo S. Jo automobilis S. automobiliui stovėjo iÅ¡ deÅ¡inės pusės. Kai G. priėjo prie S., jie pradėjo kalbėtis, visų automobilių langai buvo atidaryti, girdėjo, kad jie maždaug 1-2 minutes kalbėjosi tyliai, normaliai, tačiau palaipsniui jų pokalbis pradėjo garsėti, pasigirdo keiksmažodžiai, vienas kitÄ pradėjo įžeidinėti.

Kai pradėjo abu kalbėti pakeltu tonu, jis atsisuko į jų pusę ir pamatė, kaip G. kumščiu trenkė S., sėdinčiam automobilyje, į galvos sritį. VienÄ smÅ«gį tikrai mate. G. ranka įdomiai sujudėjo automobilyje, todėl jam atrodė, kad galėjo bÅ«ti dar vienas smÅ«gis, tačiau dėl to nėra tikras. Po to S. staigiai iÅ¡lipo iÅ¡ savo automobilio. Vos tik S. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, tarp jų vyko žodinis konfliktas, kurio metu abu kažkÄ garsiai kalbėjo, keikėsi, tačiau už kokių 30 sekundžių matė, kaip tarp jų atsirado fizinis kontaktas, matė kaip G. suėmė savo ranka. sulenkęs per alkÅ«nę, S. už kaklo srities, Å¡iek tiek palenkė, buvo panaÅ¡u, kad bando suspausti savo rankÄ , kaip atlikdamas smaugimo veiksmÄ , S. bandė iÅ¡sivaduoti, jiedu grÅ«mėsi, matė kaip kliudė S. automobilio veidrodėlį.

Kai G. ir S. stovėjo prie automobilio, jis jų galvų beveik nematė, matė tik, kad tarp jų buvo fizinis kontaktas. Jis nematė, kas vyko nuo tada, kai S. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio iki tol, kol jau G. ranka buvo suėmęs S. už kaklo, nes jam vaizdÄ užstojo automobilis. Visas veiksmas truko labai neilgai, jiedu greitai paleido vienas kitÄ . Nesitikėjo, kad G. gali naudoti fizinę jėgÄ , kai pamatė, kad Å¡is pareina, manė, kad susipyks su S. ir viskas tuo pasibaigs, nes žinojo, jog Å¡ie nesutaria dėl kažkokių pinigų (t. 1, b. l. 96-97).

Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas K. S. parodė, kad 2020 m. gruodžio 28 d. vakare, apie 20.00 val., jo iš namų atvyko pasiimti draugai G. Ž. ir R. S. su R. automobiliu. Jie nuvyko į Rotušės aikštę pasėdėti automobilyje, pasikalbėti. Kai jie sustojo matė, kad maždaug už 10 metrų stovi 3 automobiliai, vienas šalia kito, kuriuos jie atpažino, vienas iš tų automobilių buvo S. N. Porsche, kitas automobilis T. M. BMW 3 bei R., kurio pavardės nepamena, automobilis BMW 5.

Jie visi vieni kitus pažįsta. G. pasakė, kad eina pasikalbėti su S. dėl skolos ir nuėjo. Matė, kaip kalbėjosi su S. Jis jau iÅ¡ seniau žinojo, kad S. yra skoloje G., nes G. vasarÄ dirbo pas S., o Å¡is nesumokėjo G. už darbÄ ir visÄ laikÄ Å¡io vengė, todėl nebuvo galimybės G. su Å¡iuo pasikalbėti ir iÅ¡siaiÅ¡kinti. Kai G. nuėjo pasikalbėti su S., jie su R. toliau sėdėjo automobilyje, jų pokalbis truko 3-5 min. Jis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir nuėjo prie minėto BMW 5 automobilio pasikalbėti su pažįstamais, o R. iÅ¡važiavo namo.

Jam kalbant su G. S., iÅ¡girdo keistÄ garsÄ , priėjo prie S. automobilio pažiÅ«rėti, kas vyksta ir pamatė, kaip G. Ž. ir S. N. grumiasi, laikydami su alkÅ«nėmis vienas kitam už kaklo. Nematė, ar buvo atsirėmę į S. automobilį, ar ne. Kažkas norėjo eiti juos iÅ¡skirti, bet jis pasakė, kad nesikiÅ¡tų. Viskas baigėsi labai greitai. Toliau jie visi stovėjo, o Å¡ie toliau kalbėjosi apie skolÄ , S. kažkÄ minėjo, kad G. blogai dirbo ar kažkÄ panaÅ¡aus, pasakė, kad iÅ¡kvies policijÄ , tai jie su G. niekur nėjo, laukė, kol atvažiuos.

G. ir R., kurie buvo su automobiliu BMW 5, iÅ¡kart iÅ¡važiavo. Tai nebuvo kažkokios planuotos muÅ¡tynės, tiesiog G. nuėjo pasikalbėti ir, mano, kad pokalbio metu S. šį iÅ¡provokavo, nes įprastai G. tikrai ramus žmogus, niekada nekonfliktuoja. Jokių konkrečių smÅ«gių nematė, tik girdėjo garsÄ ir matė, kaip S. su G. susikibę grumiasi (t. 1, b. l. 84-85). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto 2020 m. gruodžio 29 d. iÅ¡vadoje Nr. G 2162/2020(03) nurodyta, kad S. N. buvo nustatyti sužalojimai: nosies sumuÅ¡imas – poodinės kraujosruvos nosies nugarėlės ir virÅ¡Å«nės srityje, smulkios kraujosruvos odoje tarpuakio deÅ¡inėje pusėje, apatinės lÅ«pos kairės pusės poodinė kraujosruva ir pavirÅ¡inė muÅ¡tinė žaizda gleivinėje, dauginės smulkios kraujosruvos odoje kaklo deÅ¡inėje pusėje.

Sužalojimai atitinka pareiÅ¡kėjo nurodytÄ Ä¯vykio laikÄ ir aplinkybes, padaryti buka jėga. PavirÅ¡iniai veido sužalojimai galėjo gautis sudavus kumščiu – mažiausiai tris kartus. Smulkios kraujosruvos kaklo deÅ¡inės pusės odoje galėjo bÅ«ti padarytos smaugiant. S. N. padaryti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ (t. 1, b. l. 67-68). IÅ¡ 2020 m. gruodžio 28 d. asmens apžiÅ«ros protokolo su fotolentele matyti, kad atlikus dalinę S. N. kÅ«no apžiÅ«rÄ , užfiksuota patinusi bei paraudusi nosis, ant deÅ¡inės pusės žando ir smakro matomos raudonos spalvos dėmės, galimai kraujas.

ApžiÅ«rint rankas matomos raudonos spalvos dėmės, galimai kraujas (t. 1, b. l. 28-31). IÅ¡ 2020 m. gruodžio 28 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo su fotolentele matyti, kad buvo apžiÅ«rėta įvykio vieta, esanti Rotušės aikÅ¡tėje, Kretingoje, ir joje stovintis automobilis Porshe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ApžiÅ«rint automobilį buvo stebimi sugadinimai virÅ¡ vairuotojo durelių rankenos. Ant tų pačių durų bei durų atidarymo rankenos bei po ja taip pat matomos nubėgusios raudonos spalvos dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ .

Atidarius vairuotojo duris, ant durų vidinės apdailos virÅ¡aus taip pat matyti dėmės. Ties vairuotojo durimis ant asfalto taip pat matoma raudonos spalvos dėmė, panaÅ¡i į kraujÄ (t. 1, b. l. 19-26). Byloje surinkti ir BPK nustatyta tvarka teisme iÅ¡tirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad 2020 m. gruodžio 28 d., apie 20.40 val., Rotušės aikÅ¡tėje, Kretingos mieste, automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, G. Ž., konflikto su S. N. metu, trenkė pastarajam, sėdinčiam automobilyje Porsche, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietoje, vienÄ kartÄ kumščiu į nosį, paskui, S. N. iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, dar vienÄ kartÄ trenkė kumščiu į nosį, po ko apkabino pastarÄ jį per kaklo sritį, bandė smaugti, įvyko grumtynės, kurių metu ranka trenkė dar vienÄ kartÄ Ä¯ burnos sritį ir tokiu bÅ«du nukentėjusiajam S. N. sukėlė fizinį skausmÄ bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ atitinkančius sužalojimus. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pripažino padaręs inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ ir patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes.

Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog kaltinamojo G. Ž. padaryta veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaip fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 93 straipsnis) Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai yra įtvirtinti BK XI skyriuje. Šio skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų (BK 81 straipsnio 1 dalis).

Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms ir bent vienai alternatyviai sÄ lygai. BÅ«tinos sÄ lygos yra Å¡ios: pirma, toks asmuo turi bÅ«ti padaręs nusikalstamÄ veikÄ dar nesulaukęs aÅ¡tuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi bÅ«ti padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ ; trečia, jis turi bÅ«ti padaręs nusikalstamÄ veikÄ pirmÄ kartÄ . Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vienÄ alternatyviÄ sÄ lygÄ , kad jis:

1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362-942/2015 ir kt.). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas pateikė teismui praÅ¡ymÄ atleisti kaltinamÄ jį G.

Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės, o nukentėjusiojo S. N. civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ . Nagrinėjamu atveju kaltinamasis G. Ž. nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas nepilnametis, t. y. 17 metų amžiaus. Kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimÄ , priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai. Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikalstamÄ veikÄ G. Ž. padarė pirmÄ kartÄ (t. 2, b. l. 10). Vadinasi, byloje yra nustatytos visos trys BK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bÅ«tinosios nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lygos.

Sprendžiant dėl alternatyviųjų BK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lygų buvimo, atsižvelgtina į tai, kad teisiamojo posėdžio metu G. Ž. pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡reiÅ¡kė gailestį dėl nusikaltimo padarymo, kritiÅ¡kai vertino savo elgesį, tvirtino, kad po Å¡io įvykio padarė iÅ¡vadas ir ateityje problemų smurtinio pobÅ«džio veiksmais nebespręs. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo S. N., pastarasis jo atsipraÅ¡ymÄ priėmė.

Ä® bylÄ yra pateikti mokėjimo dokumentai, patvirtinantys, jog kaltinamasis (jo atstovė pagal įstatymÄ ) atlygino turtinę žalÄ pagal civilinių ieÅ¡kovų Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius. Kaltinamasis G. Ž. administracine tvarka anksčiau nebaustas, pagal byloje pateiktus duomenis yra charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 98-106). (duomenys neskelbtini) gimnazija G. Ž. apibÅ«dino kaip mandagų, nekonfliktiÅ¡kÄ , klasėje draugiÅ¡kÄ , tolerantiÅ¡kÄ , turintį autoritetÄ tarp bendraklasių, taip pat pažymėjo, jog elgesio problemų nekyla, paskirtas užduotis stengiasi atsiskaityti laiku, ruoÅ¡iasi pamokoms ir jų be svarbios priežasties nepraleidžia.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo mama nurodė, jog Å¡eimoje santykiai yra geri, jie gerai sutaria, jokių elgesio problemų nėra, sÅ«nus puikiai sutaria su seserimis, padeda buityje. Aptartos aplinkybės leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad tinkamas kaltinamojo veikos įvertinimas ir teigiamų nepilnamečio G. Ž. elgesio pokyčių ateityje siekimas yra galimas ir be kriminalinės bausmės jam paskyrimo. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinęs byloje esančiÄ medžiagÄ apie G.

Ž. asmenybę, jo gyvenimo bei auklėjimo sÄ lygas, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja BK 93 straipsnio 1 dalyje numatytos bÅ«tinosios ir Å¡io straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta alternatyvioji sÄ lyga bei pagrindas manyti, jog G. Ž. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, remiantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, yra pagrindas atleisti nepilnametį kaltinamÄ jį G. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.

Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 85 straipsnio 1, 2 dalimis, 93 straipsnio 2 dalimi, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės G. Ž. skirtina auklėjamojo poveikio priemonė – 30 valandų nemokamų auklėjamojo pobÅ«džio darbų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamÄ jį pobÅ«dį. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. Ž. iÅ¡reiÅ¡kė savo sutikimÄ atlikti tokius darbus, jeigu teismas spręstų dėl tokios auklėjamojo poveikio priemonės paskyrimo.

Teismo vertinimu, pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes, paminėta auklėjamojo poveikio priemonė yra pakankama pasiekti, kad atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės G. Ž. laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Dėl civilinių ieškinių BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla. Byloje yra pareikÅ¡tas nukentėjusiojo S. N. civilinis ieÅ¡kinys dėl 2 230,59 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 78-79), Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys dėl 69,77 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 158-159) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinis ieÅ¡kinys dėl 455,74 Eur turtinės žalos atlyginimo (t.1, b. l. 170-172). Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ioje byloje kaltinamasis G.

Ž. yra nepilnametis, teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartimi nepilnamečio kaltinamojo G. Ž. tėvai D. Ž. ir R. Ž. įtraukti į bylÄ kaip civiliniai atsakovai. Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinio ieÅ¡kinio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 455,74 Eur turtinės žalos atlyginimo. Teisme 2021 m. balandžio 19 d. gautas civilinio ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiÅ¡kimas dėl civilinio ieÅ¡kinio atsisakymo, kuriame nurodoma, jog G.

Ž. 2021 m. balandžio 8 d. atlygino Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytÄ Å¾alÄ , todėl civilinis ieÅ¡kovas atsisako savo civilinio ieÅ¡kinio. Atsižvelgiant į tai, kad civilinis ieÅ¡kovas pateikė raÅ¡ytinį pareiÅ¡kimÄ dėl civilinio ieÅ¡kinio atsisakymo, Å¡is pareiÅ¡kimas pateiktas kaltinamajam atlyginus civiliniu ieÅ¡kiniu reikalautÄ Å¾alos sumÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kimas dėl ieÅ¡kinio atsisakymo neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nepažeidžia civilinio ieÅ¡kovo ir (ar) kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl atsisakymas nuo civilinio ieÅ¡kinio priimtinas ir bylos dalis dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinio ieÅ¡kinio nutrauktina (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas, BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio Byloje taip pat yra pareikštas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 69,77 Eur turtinės žalos atlyginimo. Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad dėl kaltinamojo G. Ž. veiksmais padarytų sužalojimų nukentėjusiajam S. N. 2020 m. gruodžio 28 d., 2020 m. gruodžio 30 d. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje buvo suteiktos ortopedo traumatologo, radiologo ir otorinolaringologo sveikatos priežiūros paslaugos, kurios buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, bendra suteiktų paslaugų kaina – 69,77 Eur.

Pažymėtina, kad jau po civilinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo, t. y. 2021 m. balandžio 8 d., kaltinamasis (jo atstovė pagal įstatymÄ ) atlygino ieÅ¡kiniu reikalaujamÄ Å¾alos sumÄ , 2021 m. balandžio 8 d. mokėjimo nurodymu Valstybinei ligonių kasai pervesdamas 69,77 Eur sumÄ . Kadangi iki bylos iÅ¡nagrinėjimo civilinio ieÅ¡kovo reikalavimas buvo patenkintas, tačiau atsisakymas nuo ieÅ¡kinio teismui nebuvo pateiktas, civilinės ieÅ¡kovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys atmetamas.

Dėl nukentėjusiojo S. N. civilinio ieškinio Nukentėjusysis S. N. civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamojo ir civilinių atsakovų 2 230,59 Eur turtinei ir 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju kaltinamojo veiksmais buvo padaryta žala vienai svarbiausių baudžiamosios teisės saugomų vertybių, t. y.

žmogaus sveikatai, nukentėjusiajam S. N. buvo ne tik sukeltas fizinis skausmas, bet ir nežymiai sutrikdyta sveikata. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo suduoti trys smÅ«giai į veido sritį, Å¡iais veiksmais kaltinamasis padarė nukentėjusiajam nosies sumuÅ¡imÄ â€“ poodines kraujosruvas nosies nugarėlės ir virÅ¡Å«nės srityje, smulkias kraujosruvas odoje tarpuakio deÅ¡inėje pusėje, apatinės lÅ«pos kairės pusės poodinę kraujosruvÄ ir pavirÅ¡inę muÅ¡tinę žaizdÄ gleivinėje, daugines smulkias kraujosruvas odoje kaklo deÅ¡inėje pusėje.

SmÅ«giai suduoti į vizualiai matomÄ kÅ«no sritį, dar tos pačios dienos vakare nukentėjusysis kreipėsi į Klaipėdos universitetinės ligoninės Skubios pagalbos skyrių, apžiÅ«ros metu jo nosis buvo patinusi, skausminga, užfiksuoti buvusio kraujavimo požymiai. Nukentėjusysis nuo 2020 m. gruodžio 29 d. iki 2021 m. sausio 5 d. buvo nedarbingas. Nurodytos aplinkybės teismui nekelia abejonių, jog dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmÄ , neigiamas emocijas, iÅ¡gÄ stį, psichologinį diskomfortÄ , t. y. patyrė neturtinę žalÄ .

Kartu teismas atsižvelgia į tai, jog nusikalstama veika truko neilgai, byloje nėra duomenų apie tai, jog dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiajam bÅ«tų atsiradę kokių nors ilgalaikių neigiamų pasekmių ar bÅ«tų ilgam sutrikęs jo įprastas gyvenimo ritmas. Teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis yra nepilnametis, Å¡iuo metu mokosi, teisiamojo posėdžio metu teigė, jog yra visiÅ¡kai iÅ¡laikomas savo tėvų. Teisiamojo posėdžio metu civilinė atsakovė nurodė, kad Å¡eimoje auga trys nepilnamečiai vaikai, bendros Å¡eimos pajamos sudaro apie 1 500 Eur, Å¡eima moka bÅ«sto kredito grÄ Å¾inimo įmokas.

Ä®vertinęs aptartas aplinkybes, tokio pobÅ«džio bylose formuojamÄ teismų praktikÄ dėl priteistino neturtinės žalos dydžio, atsižvelgdamas į proporcingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus, teismas konstatuoja, jog yra pagrindas civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ kaltinamojo G. Ž. civiliniam ieÅ¡kovui S. N. priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, Å¡i suma užtikrins protingÄ balansÄ tarp kompensacijos už nukentėjusiojo patirtÄ fizinį skausmÄ bei dvasinius iÅ¡gyvenimus ir žalÄ padariusio asmens interesų.

Nukentėjusysis civiliniu ieÅ¡kiniu taip pat praÅ¡o atlyginti 2 230,59 Eur turtinę žalÄ , kuriÄ sudaro: 1) 284,47 Eur negautos pajamos dėl nedarbingumo; 2) 23,30 Eur ekspertizės atlikimo iÅ¡laidos dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo; 3) 20 Eur kuro iÅ¡laidos vykstant į gydymo įstaigÄ Klaipėdoje; 4) 1 852,82 Eur automobilio Porsche Panamera remonto iÅ¡laidos bei 50 Eur automobilio remonto iÅ¡laidų sÄ matos parengimas. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Ä® bylÄ yra pateikta pažyma, iÅ¡ kurios matyti, kad S. N. yra (duomenys neskelbtini) direktorius, jo darbo užmokestis per mėnesį sudaro 1 200 Eur. Pažymoje taip pat nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 29 d. iki 2021 m. sausio 5 d. S. N. buvo suteiktas nedarbingumas. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis paaiÅ¡kino, jog dėl nusikalstamos veikos jis buvo nedarbingas, jo negautų pajamų dydį apskaičiavo įmonės buhalterė, Å¡is dydis nurodytas pažymoje. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pateiktais duomenimis, S. N. laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 29 d. iki 2021 m. sausio 6 d. iÅ¡mokėta ligos iÅ¡moka, kurios dydis 62,06 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio metu civilinė atsakovė D. Ž. neginčijo Å¡ios civilinio ieÅ¡kinio dalies ir jos dydžio. Be to, kaltinamasis atlygino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos patirtÄ Å¾alÄ dėl S. N. iÅ¡mokėtų ligos iÅ¡mokų, tuo iÅ¡ esmės pripažindamas priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir nukentėjusiajam iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų. Kadangi ligos iÅ¡mokos kompensavo tik dalį nukentėjusiojo S. N. negautų pajamų, įvertinęs byloje esančius duomenis, taip pat atsižvelgęs į tai, kad civilinė atsakovė neginčijo negautų pajamų dydžio, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog civilinio ieÅ¡kinio dalis dėl 284,47 Eur negautų pajamų priteisimo yra pagrįsta ir tenkintina.

Nukentėjusysis taip pat praÅ¡o atlyginti 23,30 Eur ekspertizės atlikimo iÅ¡laidas. Å ios iÅ¡laidos yra pagrįstos raÅ¡ytiniais įrodymais (t. 1, b. l. 76), tiek kaltinamasis, tiek civilinė atsakovė pripažino Å¡ias iÅ¡laidas, todėl civilinio ieÅ¡kinio dalis dėl 23,30 Eur už ekspertizę patirtų iÅ¡laidų priteisimo yra pagrįsta ir tenkintina. Nukentėjusysis taip pat praÅ¡o atlyginti 20 Eur dydžio kuro iÅ¡laidas, kurios susidarė jam vykstant iÅ¡ gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) į Klaipėdos mieste esančiÄ gydymo įstaigÄ ekspertizei atlikti ir atgal.

Nors kaltinamojo gynėjas ginčijo Å¡ių iÅ¡laidų dydį, tačiau byloje nėra ginčo, kad nukentėjusysis iÅ¡ savo gyvenamosios vietos vyko į KlaipėdÄ , taip pat nebuvo ginčijama aplinkybė, jog buvo vykstama nukentėjusiajam priklausančiu automobiliu Porche Panamera. Pagal byloje esančius duomenis Å¡ios rÅ«Å¡ies iÅ¡laidų dydis nevertintinas kaip akivaizdžiai per didelis ar prieÅ¡taraujantis protingumo principams, todėl kelionės į gydymo įstaigÄ Klaipėdoje iÅ¡laidos taip pat pripažintinos bÅ«tinomis ir pagrįstomis iÅ¡laidomis, Å¡i civilinio ieÅ¡kinio dalis taip pat tenkinama.

CK 6.276 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnametis nuo keturiolikos iki aÅ¡tuoniolikos metų už savo padarytÄ Å¾alÄ atsako bendrais pagrindais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aÅ¡tuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamÄ Å¾alos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rÅ«pintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Atsižvelgiant į tai, kad nuosprendžio priėmimo metu kaltinamasis vis dar yra nepilnametis, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 327,77 Eur turtinei žalai atlyginti priteisiama iÅ¡ kaltinamojo G.

Ž., o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, Å¡i žala subsidiariai priteisiama iÅ¡ civilinių atsakovų D. Ž. ir R. Ž.. Nustatytina, kad civilinių atsakovų subsidiari pareiga pasibaigia, kai kaltinamasis G. Ž. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieÅ¡ pilnametystę įgyja turtÄ arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti. Dėl reikalavimo atlyginti automobilio remonto iÅ¡laidas Nukentėjusysis S. N. civiliniu ieÅ¡kiniu taip pat praÅ¡o priteisti 1 852,82 Eur automobilio Porsche Panamera remonto iÅ¡laidų bei 50 Eur už automobilio remonto iÅ¡laidų sÄ matos parengimÄ .

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso sudėtinė dalis yra ne bet kokiais neteisėtais veiksmais, o nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimas. Vadinasi, baudžiamojoje byloje iÅ¡nagrinėjus civilinį ieÅ¡kinį, gali bÅ«ti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, todėl tarp nusikalstamos veikos, kuriÄ padaro kaltu pripažintas asmuo (Å¡iuo atveju – nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo), ir atsiradusios žalos turi bÅ«ti priežastinis ryÅ¡ys.

Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad byla teisiamajame posėdyje buvo nagrinėjama dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, t. y. fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo. Pagal kaltinamÄ jį aktÄ ir teisiamajame posėdyje perduotÄ nagrinėti bylÄ kaltinamajam G. Ž. nebuvo inkriminuotas turto, t. y. nukentėjusiajam priklausančios transporto priemonės Porsche Panamera, sugadinimas, kaltinime tokios aplinkybės nebuvo nurodytos ir teismas neturėjo pagrindo jų tirti bei vertinti.

Vadinasi, net ir konstatavus G. Ž. veiksmuose buvus BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, ši aplinkybė nėra pakankama išvadai, jog nukentėjusiojo nurodomi automobilio apgadinimai yra nukentėjusiajam S. N. sukelto fizinio skausmo ir nežymus sveikatos sutrikdymo pasekmė. Pažymėtina, kad kaltinamasis neigė, jog nusikalstamos veikos padarymo metu jie kontaktavo su nukentėjusiojo transporto priemone, neigė savo padarytos nusikalstamos veikos ir automobilio apgadinimo priežastinį ryšį.

Vadinasi, siekiant įvertinti aptariamo S. N. reikalavimo pagrįstumÄ , byloje turėtų bÅ«ti atliekamas iÅ¡samus kaltinime nenurodytų aplinkybių tyrimas, sprendžiama dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, kaip bÅ«tinosios civilinės atsakomybės sÄ lygos pagal CK 6.246 straipsnį, (ne)buvimo, sprendžiamas klausimas dėl S. N. automobilio draudiko įtraukimo į bylÄ suinteresuotu asmeniu, nes, nukentėjusiojo teigimu, dėl kasko draudimo iÅ¡mokos į draudimo bendrovę nebuvo kreiptasi. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti turtinės žalos dalis, t. y. 1 852,82 Eur už automobilio Porsche Panamera remonto iÅ¡laidas bei 50 Eur už automobilio remonto iÅ¡laidų sÄ matos parengimÄ , nepatenka į Å¡ios baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, S. N. civilinio ieÅ¡kinio dalis dėl 1 852,82 Eur automobilio remonto ir 50 Eur remonto sÄ matos parengimo iÅ¡laidų atlyginimo yra paliekama nenagrinėta, nukentėjusiajam iÅ¡aiÅ¡kinant jo teisę kreiptis į teismÄ su reikalavimu dėl Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo civilinio proceso tvarka. Dėl proceso iÅ¡laidų BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Be to, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nagrinėjamu atveju į bylÄ yra pateikti duomenys apie nukentėjusiojo S. N. patirtas 1 000 Eur dydžio iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 107). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis naudojosi advokato Aliaus Galmino pagalba.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo atstovas parengė ir pateikė civilinį ieÅ¡kinį (t. 1, b. l. 78-79), kartu su nukentėjusiuoju dalyvavo atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus (t. 1, b. l. 63-64, 120-121), susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga (t. 1, b. l. 189-191), pateikė praÅ¡ymÄ dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo (t. 1 b. l. 134), atstovavo nukentėjusiajam S. N. teisiamajame posėdyje. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas nukentėjusiojo patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir spręsti klausimÄ dėl jų priteisimo iÅ¡ kaltinamojo.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomÄ sumÄ , o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-155-511/2017). Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis yra nepilnametis, pajamų negauna, Å¡iuo metu yra visiÅ¡kai iÅ¡laikomas savo tėvų, mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, todėl jo galimybės dirbti ir gauti pajamų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima atlyginti visas nukentėjusiojo patirtas proceso iÅ¡laidas, objektyviai yra apribotos.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis S. N. yra (duomenys neskelbtini) direktorius, jo darbo užmokestis per mėnesį sudaro 1 200 Eur, todėl pagal byloje esančius duomenis kaltinamojo ir nukentėjusiojo turtinė padėtis akivaizdžiai nėra lygiavertė. Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartÄ nukentėjusiojo atstovo veiksmų atstovaujant civilinį ieÅ¡kovÄ ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjant teisme apimtį, taip pat į kaltinamojo amžių, byloje esančius duomenis apie kaltinamojo ir nukentėjusiojo turtinę padėtį, remdamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, daro iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindas nukentėjusiojo praÅ¡omÄ priteisti iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti sumÄ sumažinti iki 500 Eur.

Dėl kitų klausimų Kaltinamajam G. Ž. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina. Kompaktinis diskas paliktinas saugoti byloje. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297–307 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : G. Ž., padariusį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jam nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 85 straipsnio 1, 2 dalimis, 93 straipsnio 2 dalimi, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės G. Ž. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – 30 valandų nemokamų auklėjamojo pobÅ«džio darbų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamÄ jį pobÅ«dį. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Priimti civilinio ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atsisakymÄ nuo civilinio ieÅ¡kinio dėl 455,74 Eur turtinės žalos atlyginimo ir Å¡iÄ bylos dalį nutraukti. Civilinio ieÅ¡kovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Nukentėjusiojo S. N. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti S. N. iÅ¡ G. Ž., o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, subsidiariai iÅ¡ civilinių atsakovų D.

Ž. bei R. Ž., 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 327,77 Eur turtinei žalai atlyginti. KitÄ civilinio ieÅ¡kinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Nustatyti, kad civilinių atsakovų subsidiari pareiga pasibaigia, kai kaltinamasis G. Ž. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieÅ¡ pilnametystę įgyja turto arba uždarbio, kurio pakanka žalai atlyginti. Palikti nenagrinėtÄ S. N. civilinio ieÅ¡kinio dalį dėl 1 852,82 Eur automobilio remonto ir 50 Eur remonto sÄ matos parengimo iÅ¡laidų atlyginimo.

IÅ¡aiÅ¡kinti S. N., kad jis turi teisę kreiptis į teismÄ su reikalavimu dėl Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo civilinio proceso tvarka. Priteisti nukentėjusiajam S. N. iÅ¡ kaltinamojo G. Ž. 500 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Kompaktinį diskÄ palikti saugoti byloje. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mus. Teisėjas Žilvinas Jaraminas