2022-11-09 Nr. AB-27296-3-64-3-01076-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-865-1047/2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01076-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 57.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Beatos Martišienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui K. P.-F. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, Centras) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas priteisti iš atsakovo K. P.-F. (toliau – ir atsakovas) 18,80 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, apskaičiuotos nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d., ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Akmenės rajono savivaldybės taryba 2007 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. T-197 nuo 2008 m. sausio 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Vietinė rinkliava skaičiuojama, vadovaujantis Akmenės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 11 d. sprendimu T-141 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (nauja redakcija priimta 2017 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. T-104(E) ir 2019 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T-61 (toliau – ir Nuostatai). Minėti sprendimai yra viešai paskelbti www.akmene.lt. Pagal Nuostatus pareiškėjas Centras administruoja vietinę rinkliavą, kontroliuoja jos mokėjimą. Pareiškėjo veiksmai, vykdant šias funkcijas, laikytini viešojo administravimo įgalinimus turinčio subjekto veiksmais viešojo administravimo srityje. Vietinė rinkliava atsakovui skaičiuojama Nuostatų nustatyta tvarka pagal atsakovo turimo būsto gyventojų skaičių. Pagal Nuostatus nesumokėtą rinkliavą pareiškėjas išieško Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1 straipsnį rinkliavos mokėjimas yra atsakovo prievolė, kurią CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti.

3. Atsakovas atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Centro prašymą tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo K. P.-F. Centrui 10,74 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d., o prašymą dėl 15 Eur bylinėjimosi išlaidų atmetė.

5. Teismas nustatė, kad atsakovas turi nekilnojamo turto Akmenės rajono savivaldybės aptarnaujamoje teritorijoje ir pagal Nuostatus yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (CK 6.59 str.). Atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jo priteistina įsiskolinimo suma pareiškėjui (CK 6.38 str.). Atsakovo įsiskolinimas už vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. yra 18,80 Eur.

6. Teismas, taikydamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 68 straipsnio 1 dalies nuostatas bei atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką sprendė, kad laikotarpiui nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą, kadangi dėl skolos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2021 metais. Todėl teismas šią prašymo dalį atmetė.

7. Teismas tenkino pareiškėjo reikalavimą priteisti iš atsakovo nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. susidariusį 10,74 Eur įsiskolinimą.

8. Teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas – 15 Eur už pagalbą surašant ir paduodant skundą, bei atstovaujant teisme, nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

9. Teismas, aptaręs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, pažymėjo, kad vertinant pareiškėjo vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgtina į tai, jog įmonėje veikia struktūrinis padalinys – Rinkliavos administravimo ir paslaugų kontrolės tarnyba, kuriame yra specializuota skolų išieškojimų grupė (duomenys iš viešosios įstaigos „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ interneto svetainės http://www.sratc.lt/rinkliavos-administravimo-ir-paslaugu-kontroles-tarnyba/). Prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą pajėgumais. Be to, nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus ABTĮ pakeitimams, pareiškėjas galėjo pateikti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, naudodamas vienodas procesinių dokumentus formas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362.

10. Teismas sprendė, kad byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėjas turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų teismas prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkino.

III. 11. Pareiškėjas Centras apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti proporcingai priteistai sumai.

12. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje įtvirtinto principo „pralaimėjęs moka“. Šio principo pakeitimas neužtikrintų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo funkcijų – teisės į veiksmingą ir kokybišką procesą užtikrinimo, kadangi pareiškėjo darbuotojų teisminiam procesui sugaištas laikas nebūtų kompensuojamas skolininko. Tokiu būdu būtų paneigtas prevencinis bylinėjimosi išlaidų poveikis, kadangi skolininkai žinotų, jog rinkliavos prievolės nevykdymas jiems nesukeltų jokių papildomų neigiamų padarinių, o tai skatintų nesąžiningus ir neatsakingus mokėtojus nevykdyti savo pareigų, skatintų teisinį nihilizmą bei darytų žalą atliekų tvarkymo sistemai. Visiškas bylinėjimosi išlaidų nekompensavimas reikštų tik formalų teisingumą, iš esmės nesukeliantį jokių neigiamų pasekmių ir atsakomybės už pažeidėjo netinkamą ir priešingą visuomenei elgesį.

13. Pareiškėjas teigia, kad byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, jog pareiškėjas būtų nesąžiningai naudojęsis savo teisėmis arba tai, kad atstovavimo išlaidos būtų neproporcingos ar perteklinės. Pareiškėjo vidinė struktūra nėra skirta pareiškėjo interesų atstovavimui teisminiuose ginčuose, darbuotojų darbo pajėgumai yra subalansuoti taip, jog atliktų jiems priskirtas funkcijas (dirba tik vienas teisininkas, paprasčiausių pareiškimų surašymui yra reikalingos teisinės žinios, be to, įstaigos teisininkas pagal savo pareigas nėra atsakingas už didelio kiekio procesinių dokumentų rengimą priteisiant skolas). Siekiant, kad vidiniais resursais būtų galima administruoti administracines bylas, tektų priimti papildomus darbuotojus, o jų išlaikymas kainuotų daugiau nei kaštai, patiriami atstovų samdymui. Esamas paslaugų pirkimas užtikrina tinkamą ir laiku atliekamą pareiškėjo interesų atstovavimą minimaliais resursais, kurie turėtų būti kompensuojami ne visų sąžiningų rinkliavos mokėtojų lėšomis, bet būtent skolininkų kaštais, tuo pačiu siekiant užkardyti vėluojančių vykdyti įsipareigojimus asmenų skaičiaus augimą. Atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus, bei aktualią teismų praktiką analogiškose bylose, teismo sprendimas dėl atsisakymo visiškai priteisti bylinėjimosi išlaidas laikytinas nepagrįstu ir naikintinu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 14. Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimo dalies, kuria netenkintas pareiškėjo Centro prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, pagrįstumas ir teisėtumas.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas proporcingai priteistai sumai.

16. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai ar aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

17. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principas – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Ši norma išreiškia administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015). Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 str. 5 d.).

18. ABTĮ neriboja juridinio asmens, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato, tačiau tai savaime nereiškia, kad visos šalies patirtos išlaidos samdant advokatus turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai (ABTĮ 52 str. 3 d.), ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis. Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, prašantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013).

19. Pažymėtina, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo ABTĮ pakeitimai (2019 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2432), kuriuose įtvirtinta supaprastinta kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo procedūra. ABTĮ 1311 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas ar tam tikrus viešojo administravimo įgaliojimus turintis asmuo (pareiškėjas) įstatymų numatytais atvejais ir šiame skirsnyje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos administracinį teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo dėl į valstybės, savivaldybių biudžetus ar valstybės pinigų fondus nesumokėtų (negrąžintų) sumų priteisimo (išieškojimo) iš fizinio ar juridinio asmens (skolininko). Pagal ABTĮ 1312 straipsnio 1 dalį, pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis. Pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo padavimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. ABTĮ 1314 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos teismo įsakymu nėra priteisiamos. Šios išlaidos (jų dalis) kartu su kitomis bylinėjimosi išlaidomis pareiškėjo prašymu gali būti priteisiamos, kai reikalavimas (jo dalis) tenkinamas išnagrinėjus šio įstatymo 1316 straipsnio 3 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą.

20. Atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas su prašymu priteisti iš atsakovo nesumokėtos vietinės rinkliavos įsiskolinimą į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus kreipėsi 2021 m. gegužės 28 d., taip pat šios nutarties 19 punkte paminėto teisinio reguliavimo kontekste įvertinusi kilusio ginčo pobūdį, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas, siekdamas prisiteisti iš atsakovo nesumokėtos vietinės rinkliavos įsiskolinimą, galėjo pasinaudoti ABTĮ įtvirtinta supaprastinta kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo procedūra, t. y. teismo įsakymo institutu, o pagal šią tvarką pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos teismo įsakymu nėra priteisiamos. Nepaisant paminėtos galimybės, pareiškėjas į teismą su prašymu kreipėsi bendra tvarka.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ įtvirtinus supaprastintą kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo procedūrą, tokiais atvejais, kaip nagrinėjamas šioje administracinėje byloje, iš esmės nebeliko prasmės naudotis advokato pagalba rengiant prašymą teismui. Šiuo atveju pakanka užpildyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362 (2020 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. 1R-13 redakcija) nustatytą formą bei pateikti ją administraciniam teismui elektroninių ryšių priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su struktūrinio padalinio veikla, jame dirbančių darbuotojų išsilavinimu ir vykdomomis funkcijomis.

22. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiško pobūdžio administracinėse bylose dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo bylinėjimosi išlaidas priteisia arba jos gali būti mažinamos, tačiau šiuos argumentus paneigia aktuali ir naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šios kategorijos bylose, kuriose bylinėjimosi išlaidos, kaip ir nagrinėjamu atveju, nepriteisiamos (žr., pvz., 2021 m. kovo 24 d. nutartis administracinėse bylose Nr. eTA-904-968/2021 ir Nr. eTA-906-968/2021; 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-919-552/2021; 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-188-442/2022 ir kt.).

23. Apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus ir šiuo atveju buvo perteklinės. Keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepriteisti bylinėjimosi išlaidų pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė