9bef87bf-2227-4c55-8c2d-8dfcdffcb0dc · Klaipėdos apylinkės teismas

                                                                             Civilinė byla Nr. e2-9218-911/2017 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06748-2017-6                                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.9.2.1.;                                                                                        1.3.5.5.; 3.2.6.1.; 1.3.2.11.; 1.3.5.5.; 1.1.6.2.                       (S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 13 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Serdiukienė, sekretoriaujant Saturninai Kazbaraitytei, dalyvaujant ieškovui L.

M., ieÅ¡kovo L. M. atstovui advokato padėjėjui Mariui Cechanavičiui,atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Motodiada“ atstovui S. A.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinė bylÄ pagal ieÅ¡kovo L. M. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Motodiada“ dėl vidutinio darbo užmokesčio sumokėjimo, procesinių palÅ«kanų priteisimo, Teismas n u s t a t ė: IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 4800 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ , 5 procentų procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko atsiskaitymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinyje nurodo, kad nuo 2016-07-15 dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Motodiada“ (duomenys neskelbtini) pagal 2016-07-14 darbo sutartį. Teigia, kad darbo santykius su atsakove ieÅ¡kovas nutraukė savo noru nuo 2016-09-12, tačiau atleisdamas iÅ¡ darbo darbdavys su ieÅ¡kovu pilnai neatsiskaitė ir liko skolingas ieÅ¡kovui neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už 2016 m. rugsėjo mėnesį, tai yra 338,58 Eur bei 106,34 Eur neiÅ¡mokėtÄ kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas. IeÅ¡kovas teigia, kad nuo atleidimo dienos atsakovo direktorius S. A. ir plėtros direktorius T.

T. žadėjo su ieÅ¡kovu atsiskaityti, kai tik įmonės finansinė padėtis pagerės. Nurodo, kad ieÅ¡kovas nuolat skambindavo direktoriui S. A. ir plėtros direktoriui T. T., tačiau jie mokėjimų taip ir neatlikdavo. IeÅ¡kovas nurodo, kad pasibaigus paskutiniam ieÅ¡kovo nustatytam žodiniam terminui, ieÅ¡kovas 2017-03-13 kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ ir po kreipimosi ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovės gavo 320,13 Eur sumÄ , tačiau Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisija 2017-04-10 sprendimu Nr. DGKS-1674 nusprendė, kad ieÅ¡kovas praleido terminÄ kreiptis į darbo ginčų komisijÄ su skundu, todėl termino neatnaujino ir atsisakė nagrinėti ginÄÄ .

IeÅ¡kovas teigia, kad jo vidutinis darbo užmokestis buvo 800 Eur, o atsakovė delsė su ieÅ¡kovu atsiskaityti 6 mėnesius, todėl turi bÅ«ti priteistas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laikÄ , kuris sudaro 4800 Eur.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas nurodė, kad ieÅ¡kinį palaiko ir praÅ¡o jį tenkinti. Teigia, kad po atleidimo iÅ¡ atsakovės darbovietės Å¡eÅ¡is mėnesius jam nebuvo sumokėtas darbo užmokestis. Pas atsakovÄ dirbo (duomenys neskelbtini) pareigose. Turi kvalifikacijÄ (duomenys neskelbtini) darbui, žino kaip turi bÅ«ti perduodami dokumentai.

Dokumentų priėmimo – perdavimo akto su nauja atsakovo buhaltere neturi. Kadangi jam nebuvo mokamas darbo užmokestis, jis apie deÅ¡imt arba dvideÅ¡imt kartų skambino įmonės plėtros direktoriui T. T. ir vienÄ kartÄ skambino įmonės direktoriui S. A., tačiau darbo užmokestis nebuvo sumokėtas. Nurodo, kad nesumokant jam priklausančio darbo užmokesčio ieÅ¡kovas kreipėsi į darbo ginčų komisijÄ dėl užmokesčio iÅ¡ieÅ¡kojimo, tačiau darbo ginčų komisija nusprendė, kad ieÅ¡kovas praleido terminÄ kreiptis į darbo ginčų komisijÄ su skundu, todėl atsisakė nagrinėti ginÄÄ .

IeÅ¡kovas teigia, kad pas atsakovę dirbo apie du mėnesius ir iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „Motodiada“ išėjo dėl patirto psichologinio spaudimo ir papildomo darbo krÅ«vio. Kadangi jis turėjo prieigÄ prie Sodros duomenų bazės ir atsakovo direktorius sutiko, kad ieÅ¡kovas iÅ¡eitų iÅ¡ darbo, todėl jis pats pateikė Sodrai informacijÄ apie jo atleidimÄ iÅ¡ darbo. Atsakovo įsakymo atleisti jį iÅ¡ darbo nematė. Mano, kad nėra pažeidimas pačiam iÅ¡siųsti duomenis į SodrÄ be direktoriaus įsakymo.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokato padėjėjas Marius Cechanavičius nurodė, kad ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Teigia, kad atsakovas žinojo, kad turi sumokėti ieškovui darbo užmokestį, tačiau šios sumos nesumokėjo. Nurodo, kad atsakovo teiginiai dėl darbo užmokesčio išmokėjimo žodiniu susitarimu nėra pagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Teigia, kad byloje taip pat nėra įrodymų, kurie pagrįstų kokia tvarka įmonėje yra perduodami dokumentai.

Nurodo, kad atsakovas įmonės dokumentus perdavė naujam buhalteriui, todėl atsakovo direktorius buhalterinius dokumentus turėjo. Nurodo, kad praÅ¡oma priteisti kompensacija yra grindžiama Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) nuostatomis.Atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „Motodiada“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o atmesti ieÅ¡kinį ir iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti visas teismo iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodo, kad ieÅ¡kovo atlygis į rankas buvo 599,05 Eur, o ne 800 Eur kaip nurodo ieÅ¡kovas.

Kas, atsakovo teigimu, parodo ieÅ¡kovo bandymÄ pasipinigauti. Atsakovas teigia, kad jo veikla yra motociklų remontas ir prekyba jų detalėmis pagal užsakymÄ . IeÅ¡kovas įmonėje dirbo (duomenys neskelbtini) pareigose, tačiau atliko ir kitas jam pavestas funkcijas. Nurodo, kad ieÅ¡kovui planuojant iÅ¡eiti tėvystės atostogų ir turint prieigÄ prie Sodros sistemos, ieÅ¡kovas pats save atleido be atskiro perspėjimo ir 2016-09-12 raÅ¡tu informavo, kad nebedirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „Motodiada“.

Teigia, kad tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas eliminavo iÅ¡ įmonės galimybę susirasti kitÄ darbuotojÄ Ä¯ vietÄ , neatidirbdamas dviejų savaičių kaip numato Lietuvos Respublikos įstatymai. Atsakovas teigia, kad ieÅ¡kovas iÅ¡eidamas iÅ¡ darbo visiÅ¡kai neatliko savo pareigų, nesutvarkė ir neperdavė jokios buhalterinės dokumentacijos, o neperduoti iÅ¡samÅ«s buhalterinės apskaitos likučiai sudarė rimtÄ pagrindÄ manyti, kad ieÅ¡kovas įmonėje apskaitÄ tvarkė aplaidžiai, o tai sukėlė papildomų sunkumų vėliau atėjusiai buhalterei bei įmonės veiklai.

Atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovui buvo užlaikytas atsiskaitymas, dėl to su juo buvo sutarta atskiru žodiniu susitarimu iki kol jis perduos ir sutvarkys visÄ reikiamÄ buhalterinę dokumentacijÄ , tačiau ieÅ¡kovas darbe daugiau nebepasirodė. Teigia, kad iki Å¡iol ieÅ¡kovo, kaip (duomenys neskelbtini) įsipareigojimai nėra įvykdyti, šį darbÄ teko atlikti vietoje jo įdarbintai buhalterei. Atsakovas nurodo, kad uždaroji akcinė bendrovė „Motodiada“ pripažįsta skolÄ ieÅ¡kovui už atbÅ«tÄ Ä¯monėje laikÄ , už kurį yra visiÅ¡kai atsiskaityta, įskaitant ir atostogines iÅ¡mokas.

Kadangi atsakovas su ieÅ¡kovu Å¡iuo metu yra pilnai atsiskaitęs, praÅ¡o atmesti ieÅ¡kinį atmesti.Teismo posėdžio metu atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Motodiada“ atstovas S. A. prašė ieÅ¡kinį atmesti. Teigia, kad ieÅ¡kovas įmonėje dirbo tik du mėnesius, tačiau darbų tinkamai neatliko. Su ieÅ¡kovu žodžiu buvo sutarta, kad jis perduos atsakovui visus buhalterinius dokumentus, o tuomet atsakovas su juo galutinai atsiskaitys. Nurodo, kad prašė ieÅ¡kovo perduoti visus įmonės dokumentus, tačiau tai padaryta nebuvo, ieÅ¡kovui siekiant vilkinti laikÄ .

IeÅ¡kovas skambino S. A. vienÄ kartÄ dėl atsiskaitymo, tai buvo 2017 m. žiemos pabaiga. IeÅ¡kovas nei karto nesikreipė į atsakovÄ dėl skolos sumokėjimo, tik apeliuoja į telefoninius skambučius plėtros vadovui, kuris nėra atsakingas už finansinę sritį. Pripažįsta, kad nebuvo teisinio pagrindo neatsiskaityti su ieÅ¡kovui, tačiau žmogiÅ¡ka prasme tai ieÅ¡kovui turėjo bÅ«ti stimulas pabaigti darbus. Teigia, kad ieÅ¡kovui kreipusis į Darbo ginčų komisijÄ jam buvo iÅ¡mokėtas darbo užmokestis, nes suprato, kad ieÅ¡kovas nebaigtų darbų nepadarys.

Buhalteriniai dokumentai buvo nesutvarkyti. IeÅ¡kovas įmonėje dirbo tik du mėnesius, o reikalaudamas priteisti 4800 Eur kompensacijÄ jis siekia pasipelnyti, Å¡is reikalavimas yra neadekvatus. IeÅ¡kovui plėtros vadovas T. T. padėjo įsidarbinti kitoje įmonėje. IeÅ¡kovas pats save atleido iÅ¡ darbo, be atsakovo direktoriaus žinios, nusiuntė Sodrai praneÅ¡imÄ . Buhalterinės apskaitos dokunetų atsakovui neperdavė. Kai atsakovo direktorius pasirašė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ darbo, pamatė, kad ieÅ¡kovas jau pas atsakovÄ nebedirba.

Kai ieÅ¡kovas neatėjo į darbÄ , jam skambino ir klausė kodėl jis nedirba. 2016-09-12 ieÅ¡kovas be atsakovo žinios jau neatvyko į darbÄ . IeÅ¡kovo sutuoktinė yra (duomenys neskelbtini), todėl ieÅ¡kovas naudojasi visomis teisinėmis priemonėmis ir siekia jas iÅ¡naudoti. Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje nustatyta, kad Å¡alys 2016-07-14 sudarė neterminuotÄ darbo sutartį Nr. 16, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas pas atsakovÄ nuo 2016-07-15 pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) pareigose, o atsakovas įsipareigojo mokėti 800 Eur per mėnesį darbo užmokestį (e.b. tomas I, 22-23).

IeÅ¡kovas uždarojoje akcinėje bendrovėje „Motodiada“ dirbo nuo 2016-07-15 iki 2016-09-12 (e.b. tomas I, e.b.l. 34). IÅ¡ byloje esančio 2016-09-12 ieÅ¡kovo praÅ¡ymo atsakovui matyti, kad ieÅ¡kovas praÅ¡o atleisti jį iÅ¡ užimamų pareigų nuo 2016-09-12 (e.b. tomas I, e.b.l. 28). 2016-09-12 atsakovo direktorius S. A. įsakymu Nr. PE06 „Dėl atleidimo iÅ¡ darbo“ nuo 2016-09-12 atleido ieÅ¡kovÄ L. M. ir remdamasis DK 127 straipsnio 1 dalimi darbo užmokestį ir kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas sulaikė iki bus perduoti buhalterinės apskaitos dokumentai bei buhalterinių sÄ skaitų likučiai (e.b. tomas I, e.b.l. 25).

IÅ¡ 2016-09-12 praneÅ¡imo apie apdraustujų valstybinio socialinio draudimo pabaigÄ matyti, kad ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „Motodiada“ 2016-09-12, šį praneÅ¡imÄ Sodrai pateikė ieÅ¡kovas (e.b. tomas I, e.b.l. 29). 2016-10-21 buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo – patikrinimo aktu Nr. 1 buvo nustatyta, kad įmonėje iki 2016-09-12 dirbęs finansininku L. M. (ieÅ¡kovas) nepardavė dalies apskaitos dokumentų (e.b. tomas II, e.b.l. 157-158). Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir Darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2017-04-10 sprendimu Nr. DGKS-1674 atsisakyta atnaujinti terminÄ ir nagrinėti L.

M. praÅ¡ymÄ atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Motodiada“ dėl iÅ¡mokų, susijusių su darbu, iÅ¡ieÅ¡kojimo (e.b. tomas II, e.b.l. 3-4). Dėl praleisto termino kreiptis į darbo ginčų komisijÄ Nustatyta, jog Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisija 2017-04-10 sprendimu Nr. DGKS-1674 nusprendė, kad ieÅ¡kovas praleido terminÄ kreiptis į Darbo ginčų komisijÄ su skundu, todėl termino neatnaujino ir atsisakė nagrinėti ginÄÄ .

Nustatyta, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „Motodiada“ buvo atleistas 2016-09-12, o į darbo ginčų komisijÄ ieÅ¡kovas kreipėsi 2017-03-14, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad darbo ginčų komisija 2017-04-10 sprendime pagrįstai ir teisingai nustatė, jog ieÅ¡kovas praleido įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ kreiptis į darbo ginčų nagrinėjimo komisijÄ ir reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio. Ä®statymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio iÅ¡ieÅ¡kojimo yra numatyta privaloma procedÅ«ra, prieÅ¡ kreipiantis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, nagrinėti darbuotojo ir darbdavio ginÄÄ Darbo ginčų komisijoje (DK 299 straipsnis).

Toks darbuotojo praÅ¡ymas darbo ginčų nagrinėjimo komisijai turi bÅ«ti pateiktas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai darbuotojas sužino apie savo teisės pažeidimÄ (DK 289 str.). Byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovas yra praleidęs trijų mėnesių terminÄ kreiptis į darbo ginčų komisijÄ dėl iÅ¡mokų iÅ¡ieÅ¡kojimo. Pripažintina, kad apie savo teisių galimÄ pažeidimÄ ieÅ¡kovas sužinojo 2016-09-13, kadangi jis jau nebedirbo pas atsakovÄ . Termino praleidimas kreiptis į darbo ginčų komisijÄ sudaro teisinį pagrindÄ atmesti pareiÅ¡kimÄ , jei nėra nustatytos svarbios praleidimo priežastys.IeÅ¡kovas teismui nereiÅ¡kė praÅ¡ymo dėl praleisto termino kreiptis į darbo ginčų komisijÄ dėl iÅ¡mokų iÅ¡ieÅ¡kojimo atnaujinimo.

Atsižvelgiant į tai, kad kilęs ginčas yra iÅ¡ darbo teisinių santykių, teismas klausimÄ dėl praleisto termino atnaujinimo svarsto ex officio. IÅ¡tyręs byloje esančius įrodymus teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovo termino kreiptis į darbo ginčų komisijÄ dėl iÅ¡mokų iÅ¡ieÅ¡kojimo praleidimo priežastys nėra svarbios. IeÅ¡kovas nurodo, jog skambino ne vienÄ kartÄ atsakovui dėl atsiskaitymo su juo bei pateikė telefono skambučių iÅ¡klotinę. IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų, raÅ¡ytinės bylos medžiagos nustatyta, kad ieÅ¡kovas buvo geruose, draugiÅ¡kuose santykiuose su atsakovo darbuotoju – įmonės plėtros vadovu T.

T., kuris ir padėjo ieÅ¡kovui įsidarbinti kitoje įmonėje. Tai, kad ieÅ¡kovas ne kartÄ Â telefonu bendravo su T. T. nėra pagrindas iÅ¡vadai, jog jis į jį kreipėsi dėl atsiskaitymo, be to, akivaizdu, jog įmonės plėtos vadovas nėra atsakingas už buhalterinę sferÄ ir nepriima galutinių sprendimų dėl atsiskaitymo su darbuotojais, nes Å¡iems klausimams spręsti yra įmonės direktorius. Nustatyta, kad ieÅ¡kovas į darbo ginčų komisijÄ kreipėsi praėjus 6 mėnesiams po jo atleidimo iÅ¡ atsakovo įmonės. Teismas mano, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas įstatymo nustatytÄ 3 mėnesių terminÄ kreiptis į darbo ginčų komisijÄ dėl iÅ¡mokų iÅ¡ieÅ¡kojimo praleido ženkliai, nesant svarbių priežasčių.

IeÅ¡kovas turėjo ir galėjo suprasti bei sužinoti, jog reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl visiÅ¡ko atsiskaitymo su juo atsakovui, jis privalo per trumpesnį terminÄ . Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas neneigė atsakovo nurodytos aplinkybės, jog ieÅ¡kovo sutuoktinė yra teisininkė, todėl pripažintina, jog yra labai tikėtina, kad ieÅ¡kovui buvo žinoma teisės aktuose nustatyta tvarka bei procedÅ«ra dėl jam neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio prisiteisimo. IeÅ¡kovas yra gana jauno amžiaus, nurodo, kad turi buhalterio kvalifikacijÄ , akivaizdu, kad naudojasi ir interneto paslaugomis, todėl turėjo galimybę ir elektroninėje erdvėje rasti visÄ jį dominančiÄ informacijÄ dėl darbo užmokesčio neatsiskaitymo.

Esant Å¡ioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu, teismas sprendžia, kad Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2017-04-10 sprendimas Nr. DGKS-1674 termino neatnaujinti ir atsisakyti nagrinėti L. M. praÅ¡ymÄ atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Motodiada“ dėl iÅ¡mokų, susijusių su darbu, iÅ¡ieÅ¡kojimo yra teisėtas ir pagrįstas.Nors teismas neatnaujina ieÅ¡kovui praleisto įstatyme numatyto termino, tačiau tam, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai, teismas sprendime vertina įrodymus ir pasisako dėl ieÅ¡kovo pareikÅ¡to atsakovui materialaus reikalavimo pagrįstumo.Kadangi ieÅ¡kovo ir atsakovo darbo teisiniai santykiai atsirado ir pasibaigė galiojant 2003-01-01 Darbo kodekso nuostatoms, todėl jos yra taikomos sprendžiant šį ginÄÄ (2016-09-01 Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 6 straipsnio 7 dalis).

Dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ IeÅ¡kovas praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti 4800 Eur vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laikÄ . Nurodo, kad uždelsimas tęsėsi 6 mėnesius. Teigia, kad pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 141 straipsnio 3 dalį apskaičiuotos iÅ¡mokos už uždelsimo laikÄ sudaro 4800 Eur.Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, Å¡i norma nustato kompensacinį mechanizmÄ , kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos.

Antra, Å¡i norma kartu nustato sankcijÄ darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiÅ¡kai neatsiskaito atleidimo dienÄ . Å i sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali bÅ«ti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis bÅ«tų adekvatus pažeidimo pobÅ«džiui ir jo padariniams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2014; kt.).

Kasacinio teismo konstatuota, kad DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta suma – vidutinis darbo užmokestis už visÄ uždelsimo atsiskaityti laikÄ â€“ mokėtina (iÅ¡ieÅ¡kotina) tik tais atvejais, kai atleidžiamam iÅ¡ darbo darbuotojui nebuvo iÅ¡mokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau) darbo užmokestis. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo iÅ¡mokėta mažesnė už jo vidutinį darbo užmokestį suma, tai tokiais atvejais pagal DK 141 straipsnio 3 dalį mokėtinos iÅ¡mokos dydį sudaro neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalis, iÅ¡ieÅ¡koma už uždelsimo laikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2011).

Taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sprendžiant klausimÄ dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo yra taikomas proporcingumo principas, kuris yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principų aspektas. Å ie principai reikalauja, jog tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebÅ«tų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik Å¡iuos principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų darbuotojų interesams, kaip antai: kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių sankcijų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008).

Kasacinis teismas, plėtodamas DK 141 straipsnio 3 dalį aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ nurodo, kad DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytos sankcijos mažinimui gali turėti įtakos tokios teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės kaip trumpas įmonėje dirbtas laikotarpis (pvz. Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010), įmonės turtinė padėtis (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2011) ir kt. Vertinant kompensacijos dydį proporcingumo aspektu, atsižvelgiama ir į tai, ar netrukus po darbo sutarties nutraukimo darbuotojas buvo įsidarbinęs pas kitÄ darbdavį (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2014). Nagrinėjamu atveju vertinant kompensacijos dydį proporcingumo aspektu, būtina atsižvelgti į tai, kad ieškovui darbo užmokestis nebuvo išmokėtas ieškovui neperdavus atsakovui buhalterinės apskaitos dokumentų. Aplinkybę, jog ieškovui buvo išmokėtas galutinis užmokestis patvirtina byloje pateiktas 2017-03-14 akcinės bendrovės SEB bankas mokėjimo nurodymas Nr. 668 (e.b. tomas I, e.b.l. 32).

Å iÄ aplinkybę patvirtino ir atsakovo atstovas, nurodydamas, kad ieÅ¡kovui darbo užmokestis buvo pilnai iÅ¡mokėtas tuo metu, kai ieÅ¡kovas kreipėsi į darbo ginčų komisijÄ . IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad atsakovas 2017 m. kovo mėn. su juo galutinai atsiskaitė. Nustatyta, kad ieÅ¡kovas atsakovo įmonėje dirbo gana trumpÄ laikÄ â€“ apie 2 mėnesius. IeÅ¡kovas, 2016-09-12 išėjęs iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „Motodiada“, 2016-09-20 įsidarbino kitoje įmonėje (t. 1, 34 b.l.).Vertinant ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti vidutinį darbo užmokestį, tai yra 4800 Eur už pradelstÄ laikotarpį, bÅ«tina nustatyti priežastis, dėl kurių ieÅ¡kovui nebuvo iÅ¡mokėtas darbo užmokestis.

DK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiÅ¡kai atsiskaityti su atleidžiamu iÅ¡ darbo darbuotoju jo atleidimo dienÄ , jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Å io straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laikÄ .Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad pagrindas taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytus padarinius yra konstatavimas tokių sÄ lygų:

1) darbdavys ne visiÅ¡kai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dienÄ ;

2) dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. UAB „Swiss logistic“, bylos Nr. 3K-3-267/2008; 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. L. v. UAB „Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas nuo 2016-07-15 pradėjo dirbti finansininko pareigose. 2016-09-12 atsakovo direktorius S. A. įsakymu Nr. PE06 „Dėl atleidimo iÅ¡ darbo“ nuo 2016-09-12 atleido ieÅ¡kovÄ L.

M. bei nurodė, kad darbo užmokestį ir kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas sulaiko iki bus perduoti buhalterinės apskaitos dokumentai bei buhalterinių sÄ skaitų likučiai (e.b. tomas I, e.b.l. 25). Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieÅ¡kovui darbo užmokestis atleidžiant jį iÅ¡ darbo buvo neiÅ¡mokėtas, kadangi ieÅ¡kovas atsakovui neperdavė buhalterinės apskaitos dokumentų. Aplinkybę, jog ieÅ¡kovui buvo iÅ¡mokėtas galutinis užmokestis patvirtina byloje pateiktas 2017-03-14 mokėjimo nurodymas Nr. 668 (e.b. tomas I, e.b.l. 32).Pažymėtina, kad DK 141 straipsnio 1 dalis numato, kad darbdavys privalo visiÅ¡kai atsiskaityti su atleidžiamu iÅ¡ darbo darbuotoju jo atleidimo dienÄ , jeigu Å¡iuo Kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka.

Byloje pateiktame 2016-09-12 atsakovo įsakyme Nr. PE06 „Dėl atleidimo iÅ¡ darbo“ nurodoma, kad yra sulaikomas ieÅ¡kovui priklausantis darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas sulaiko iki bus perduoti buhalterinės apskaitos dokumentai bei buhalterinių sÄ skaitų likučiai (e.b. tomas I, e.b.l. 25). Byloje nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų nesutikęs ir kreipęsis į atsakovo atstovÄ nedelsiant dėl darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo ar buhalterinių dokumentų grÄ Å¾inimo.

PrieÅ¡ingai, byloje esantys pateikti įrodymai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas žinojo aplinkybę, dėl kurios buvo sulaikytas iÅ¡mokėti jam priklausantis darbo užmokestis, tačiau nesiėmė veiksmų grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui buhalterinius dokumentus. BÅ«tina pažymėti ir tai, kad ieÅ¡kovas dirbo uždarosios akcinės bendrovės „Motodiada“ finansininko pareigose, todėl jis buvo atsakingas už buhalterinių apskaitos dokumentų ir buhalterinių sÄ skaitų likučių perdavimÄ atsakovui.Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 5 dalis numato, kad tuo atveju, kai pasikeičia Å«kio subjekto vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba apskaitos paslaugas teikianti įmonė, arba apskaitos paslaugas savarankiÅ¡kai teikiantis asmuo, Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka ir per nustatytÄ laikotarpį Å«kio subjekto vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba apskaitos paslaugas teikianti įmonė, arba apskaitos paslaugas savarankiÅ¡kai teikiantis asmuo apskaitos dokumentus, apskaitos registrus ir sudarytas finansines ataskaitas perduoda tvarkyti Å«kio subjekto vadovo paskirtam asmeniui.

Atsakovas nurodo, kad dokumentai perduoti nebuvo. Pabrėžtina, kad bÅ«tent 2016-09-12 atsakovo įsakyme Nr. PE06 buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovo atlyginimas yra sulaikytas, iki kol jis perduos buhalterinės apskaitos dokumentus bei buhalterinių sÄ skaitų likučius (e.b. tomas I, e.b.l. 25). Byloje nėra įrodymų, jog ieÅ¡kovas iki Å¡iol perdavė atsakovui reikalaujamus dokumentus. Liudytoja V. M. teismo posėdžio metu parodė, kad nuo 2016-10-14 dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „Motodiada“, žino, kad prieÅ¡ jÄ dirbo finansininku ieÅ¡kovas.

Buhalterinių dokumentų ieÅ¡kovas neperdavė. Toks ieÅ¡kovo elgesys rodo netinkamÄ jo, kaip įmonės finansininko, pareigų atlikimÄ ir suponuoja iÅ¡vadÄ , jog įstatymo nustatytu laiku su ieÅ¡kovu neatsiskaityta dėl jo paties kaltės. Konstatavus ieÅ¡kovo kaltę, atsakovui neatsiranda pareigos mokėti iÅ¡mokÄ , nustatytÄ 2003-01-01 DK 141 straipsnio 3 dalyje, nes tam nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų. Pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti 4800 Eur suma yra neadekvati jo darbo trukmei atsakovo įmonėje (ieÅ¡kovas joje dirbo tik 2 mėnesius), ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovo įmonės išėjo savo valia ir iÅ¡ karto nuo 2016-09-20 įsidarbino kitoje įmonėje (t. 1, 34 b.l.).

IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas ginčus dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo ir teismo sprendimo nevykdymo teisinių padarinių, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 6.37 straipsnis netaikomas darbo bylose (siekiant skatinti teismų sprendimų vykdymÄ ), nes yra taikomas specialaus pobÅ«džio DK 303 straipsnis.

DK 303 straipsnis yra speciali darbo teisės norma, pagal kuriÄ tais atvejais, kai darbdavys nevykdo teismo sprendimo, darbuotojo praÅ¡ymu teismas priima nutartį iÅ¡ieÅ¡koti darbuotojui darbo užmokestį už visÄ laikÄ nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos. Å i DK nuostata įstatymo leidėjo iÅ¡ esmės yra skirta skatinti darbdavį vykdyti prievoles darbuotojų naudai, tokiu bÅ«du darbuotojui suteikiant papildomÄ teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybÄ . Kartu taikant tiek DK 303 straipsnį, tiek CK 6.37 straipsnį dėl procesinių palÅ«kanų susidarytų netoleruotina dvigubų finansinių sankcijų taikymo situacija, todėl darbo santykiuose taikytinas tik DK 303 straipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. N. v.

AB „Lietuvos jÅ«rų laivininkystė“, bylos Nr. 3K-3-209-469/2015; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. S. v. VÄ® Kėdainių miÅ¡kų urėdija, bylos Nr. 3K-3-424/2010; 2012 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. UAB „Baltijos baldų prekyba“, bylos Nr. 3K-3-245/2012; 2016 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-193-248/2016). Atsižvelgiant į teisminę praktikÄ , susijusiÄ su ieÅ¡kovo reikalavimu dėl 5 procentų metinių palÅ«kanų priteisimo, konstatuotina, kad ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palÅ«kanų priteisimo yra nepagrįstas.

         Kiti byloje nurodyti argumentai ir esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 185 str.).Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis), bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kadangi ieškinys yra atmetamas, todėl ieškovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Kadangi atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „Motodiada“ nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas ir jų dydį, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovui klausimas nesprendžiamas.Byloje susidarė 6,89 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra atmetamas, iš ieškovo priteisiamos valstybės naudai 6,89 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 6,89 Eur (Å¡eÅ¡i eurai aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devyni centai) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas valstybei, nurodytÄ sumÄ sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ â€žSwedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ Klaipėdos miesto apylinkės teisme.

Teisėja                                                                                              Kristina Serdiukienė