9bef6922-4e80-4fc7-8eb3-7e6ab3a60664 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-573-324/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01578-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.6.3.6; 3.1.14.8.2; 3.3.1.18.4; 3.3.2.4; 3.3.2.5 KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 21 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos I. Ž. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-5485-375/2020 pagal pareiÅ¡kėjų K. Ž. ir I. Ž. praÅ¡ymÄ dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjai teismo prašė nutraukti santuokÄ , sudarytÄ Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (duomenys neskelbtini) (įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)) abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.

2. Nurodė, kad daugiau kaip metai Å¡alys neveda bendro Å«kio, negyvena santuokinio gyvenimo, susitaikyti nenori, gyvena atskirai, Å¡eima faktiÅ¡kai iÅ¡irusi ir nėra galimybės jos iÅ¡saugoti. Kartu augina nepilnamečius vaikus sÅ«nų T. Ž., gimusį (duomenys neskelbtini), ir dukrÄ D. Ž., gimusiÄ (duomenys neskelbtini). Vaikų gyvenamosios vietos, auklėjimo, vaikų ir tarpusavio iÅ¡laikymo, pavardžių, turto padalijimo bei kt. klausimai aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir jį grÄ Å¾ino pareiÅ¡kėjams.

4. Nustatė, kad abu pareiÅ¡kėjai yra deklaravę iÅ¡vykimÄ Ä¯ VokietijÄ . IÅ¡ teismui pateikto praÅ¡ymo matyti, kad pareiÅ¡kėjas K. Ž. gyvena Vokietijoje adresu (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėja taip pat nurodė gyvenanti Vokietijoje adresu (duomenys neskelbtini) prie Maino. PareiÅ¡kėjai nepateikė įrodymų, patvirtinančių jų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvoje. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teismas atsisakė priimti pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu kaip neteismingÄ Kauno apylinkės teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

PareiÅ¡kėjams iÅ¡aiÅ¡kino, kad dėl santuokos nutraukimo jie turi kreiptis pagal savo gyvenamÄ jÄ vietÄ Ä¯ kompetentingÄ Vokietijos teismÄ (CPK 137 straipsnio 3 dalis). III. Atskirojo skundo argumentai 5. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja I. Ž. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. nutartį ir pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu pripažinti teismingu Kauno apylinkės teismui. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 5.1. nagrinėjamoje byloje ginčo tarptautinis (užsienio) elementas yra susijęs su Europos SÄ jungos valstybe nare Vokietija, todėl reikalavimo dėl santuokos nutraukimo jurisdikcijos klausimas turėtų bÅ«ti sprendžiamas vadovaujantis 2003 m. lapkričio 27 d.

Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio ReglamentÄ (EB) Nr. 1347/2000 (Reglamento „Briuselis II bis“), nuostatomis. PareiÅ¡kėjai, reikÅ¡dami reikalavimÄ dėl santuokos nutraukimo, pagal Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnį turi teisę pasirinkti vienÄ iÅ¡ alternatyvių jurisdikcijos pagrindų, t. y., arba kreiptis pagal Å¡alių bendrÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ Ä¯ Vokietijos kompetentingÄ teismÄ (Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies a punkto 1 papunktis), arba pagal abiejų Å¡alių pilietybę į Lietuvos teismÄ (Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio l dalies b punktas).

Kadangi pareiÅ¡kėjai kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ , Å¡is turi jurisdikcijÄ nagrinėti reikalavimÄ dėl Å¡alių santuokos nutraukimo iÅ¡ esmės (abu pareiÅ¡kėjai yra Lietuvos Respublikos piliečiai). 5.2. PareiÅ¡kimo reikalavimai dėl Å¡alių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir dėl bendravimo su vaikais bei dalyvavimo juos auklėjime tvarkos nustatymo priskiriami prie reikalavimų dėl tėvų pareigų. Reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnis įtvirtina reikalavimų dėl tėvų pareigų bendrÄ jÄ jurisdikcijos nustatymo taisyklę – reikalavimai dėl tėvų pareigų turi bÅ«ti nagrinėjami valstybės teismuose pagal vaiko nuolatinę (įprastinę) gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Kadangi Å¡alių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra Vokietijoje, pagal bendrÄ jÄ taisyklę Å¡ios valstybės teismas bÅ«tų kompetentingas nagrinėti praÅ¡ymÄ dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo klausimus. Reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnyje yra numatyta 8 straipsnio, nustatančio bendrÄ jÄ vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teismų jurisdikcijos spręsti dėl tėvų pareigų taisyklę, iÅ¡imtis (jurisdikcijos prorogacija).

Pagal 12 straipsnio nuostatas, teismas, turintis jurisdikcijÄ nagrinėti santuokos nutraukimo bylÄ , tačiau neturintis jurisdikcijos spręsti dėl tėvų pareigų, gali spręsti abu klausimus kartu, jeigu:

a) bent vienas iÅ¡ sutuoktinių turi tėvų pareigas vaikui ir b) tokiai teismų jurisdikcijai, teismui priėmus bylÄ savo žinion, aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tu ar kitokiu nedviprasmiÅ¡ku bÅ«du pritarė abu sutuoktiniai ir tėvų pareigų turėtojai, ir ji nedviprasmiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė priarimÄ (t.y. sudarė susitarimÄ dėl tėvų pareigų vykdymo vaikams). Taigi, reikalavimai dėl Å¡alių vaikų gyvenamosios vielos, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo gali bÅ«ti nagrinėjami Kauno apylinkės teisme kartu su praÅ¡ymu dėl santuokos nutraukimo. 5.3.

Reikalavimo dėl iÅ¡laikymo priteisimo jurisdikcijos klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas vadovaujantis 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4 2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo iÅ¡laikymo prievolių srityje (IÅ¡laikymo reglamento) nuostatomis. Pagal bendrÄ jÄ jurisdikcijos taisyklę reikalavimai dėl iÅ¡laikymo gali bÅ«ti nagrinėjami pagal atsakovo (skolininko) arba kreditoriaus įprastinę gyvenamÄ jÄ vietÄ (IÅ¡laikymo reglamento 3 straipsnio a ir b punktai).

Pagal IÅ¡laikymo reglamento 3 straipsnio c punktÄ (pagalbinė (Å¡alutinė) jurisdikcija) jurisdikcijÄ nagrinėti su iÅ¡laikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikcijÄ nagrinėti su asmenų statusu susijusias bylas (pvz., bylas dėl santuokos nutraukimo, separacijos, santuokos negaliojimo, tėvystės nustatymo). Å i taisyklė negali bÅ«ti taikoma tik tokiu atveju, jei jurisdikcija grindžiama tik vienos iÅ¡ Å¡alių pilietybe.

Kadangi abi bylos Å¡alys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, jie turėjo teisę pasirinkti su pareiÅ¡kimo reikalavimu dėl iÅ¡laikymo priteisimo kreiptis į Vokietijos teismÄ , arba pagal pagalbinės (Å¡alutinės) jurisdikcijos taisyklę į Lietuvos teismÄ , kuriame yra nagrinėjama Å¡alių santuokas nutraukimo byla. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 2. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu kaip neteismingÄ Lietuvos teismams, nes pareiÅ¡kėjai nuolat gyvena Vokietijoje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis (CPK 338 straipsnis).

4. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iÅ¡ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikcijÄ bylos iÅ¡kėlimo metu. Tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡keldamas bylÄ teismas turi turėti pakankamÄ pagrindÄ spręsti, jog pareikÅ¡ti reikalavimai yra jam teismingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-687/2018, 13, 14, 18 punktai). Tarptautinis Å¡eimos bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkrečioje byloje esančio tarptautinio (užsienio) elemento pobÅ«džio, nustatomas pagal taikytinus Europos SÄ jungos (toliau – ES), tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016, 9 punktas).

5. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡eimos bylose paprastai yra pareiÅ¡kiami keli reikalavimai (pavyzdžiui, nutraukti santuokÄ ir padalyti bendrÄ turtÄ ; nustatyti tėvystę, vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkÄ ir priteisti iÅ¡laikymÄ ), teismas, gavęs ieÅ¡kinį, visų pirma turi kiekvienam jų (reikalavimų) atskirai nustatyti tarptautinį (užsienio) elementÄ , susijusiÄ valstybę ir teismingumo klausimui spręsti taikytinÄ teisės aktÄ . Taigi, esant pareikÅ¡tiems keliems reikalavimams, dėl kiekvieno jų teismingumo teismas turi nuspręsti atskirai.

Pažymėtina, kad bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu vieno iš ieškiniu pareikštų reikalavimų teismingumas Lietuvos Respublikos teismams automatiškai nesuponuoja galimybės nagrinėti kitus tuo pačiu ieškiniu reiškiamus reikalavimus, nebent taikytiname tarptautinio teismingumo klausimus reglamentuojančiame teisės akte tokia galimybė tiesiogiai nurodyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016, 13 punktas).

6. Sutiktina su apeliante, kad Vokietijoje gyvenantys, tačiau Lietuvos Respublikos pilietybę turintys pareiÅ¡kėjai, reikÅ¡dami reikalavimÄ dėl santuokos nutraukimo, turi teisę pasirinkti vienÄ iÅ¡ alternatyvių jurisdikcijos pagrindų – kreiptis pagal Å¡alių bendrÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ Ä¯ Vokietijos kompetentingÄ teismÄ , arba pagal abiejų Å¡alių pilietybę į Lietuvos teismÄ .

7. Bylos duomenimis nustatyta (dėl to ginčo nėra), kad abu sutuoktiniai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys Vokietijoje. Å ioje Å¡alyje gyvena ir abu Å¡alių nepilnamečiai vaikai. Ginčo tarptautinis (užsienio) elementas yra susijęs su Europos SÄ jungos valstybe nare Vokietija, todėl reikalavimo dėl santuokos nutraukimo jurisdikcijos klausimas, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, turėtų bÅ«ti sprendžiamas vadovaujantis 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio ReglamentÄ (EB) Nr. 1347/2000 (toliau – reglamentas „Briuselis II bis“) nuostatomis.

8. Å io reglamento 3 straipsnyje nustatyta, jog bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija) ir santuokos pripažinimu negaliojančia, jurisdikcijÄ turi teismai, esantys toje valstybėje narėje: a) kurios teritorijoje: - yra sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, arba - buvo sutuoktinių paskiausia nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu vienas iÅ¡ sutuoktinių joje tebegyvena, arba - yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta, arba - yra vieno iÅ¡ sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu buvo paduotas bendras pareiÅ¡kimas, arba - yra pareiÅ¡kėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip metus iki pareiÅ¡kimo padavimo, arba – yra pareiÅ¡kėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip Å¡eÅ¡is mėnesius iki pareiÅ¡kimo padavimo ir yra atitinkamos valstybės narės pilietis arba, kalbant apie Jungtinę Karalystę ir AirijÄ , jeigu joje yra pareiÅ¡kėjo nuolatinė gyvenamoji vieta;

b) kurios pilietybę turi abu sutuoktiniai arba, kalbant apie Jungtinę Karalystę ir AirijÄ , kurioje yra abiejų sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta.

9. Europos SÄ jungos T. T. (toliau – T. T.) yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose yra nustatyti keli jurisdikcijos pagrindai, tarp kurių nėra hierarchijos. Visi minėto 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti objektyvÅ«s kriterijai yra alternatyvÅ«s. Nors minėto reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkte iÅ¡vardyti kriterijai įvairiais atžvilgiais grindžiami sutuoktinių nuolatine gyvenamÄ ja vieta, tos pačios straipsnio dalies b punkte įtvirtintas „abiejų sutuoktinių pilietybės <...>“ kriterijus (Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. sprendimas byloje Laszlo Hadadi (Hadady) prieÅ¡ Csilla M.

M., epouse Hadadi (Hadady), C-168/08, 48, 50 punktai). Tai reiÅ¡kia, kad, prieÅ¡ingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nėra imperatyvaus reikalavimo sutuoktiniams dėl santuokos nutraukimo kreiptis iÅ¡imtinai tik į jų gyvenamosios vietos valstybės narės teismÄ pagal Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatas. Pagal Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatas sutuoktiniai turi alternatyviÄ galimybę kreiptis dėl santuokos nutraukimo į teismÄ valstybės narės, kurios pilietybę abu turi.

Kadangi pareiÅ¡kėjai kreipėsi į Lietuvos teismÄ , Å¡is turi jurisdikcijÄ nagrinėti bylÄ dėl santuokos nutraukimo.

10. PareiÅ¡kimo reikalavimai dėl Å¡alių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir dėl bendravimo su vaikais bei dalyvavimo juos auklėjime tvarkos nustatymo priskiriami prie reikalavimų dėl tėvų pareigų. Reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnis įtvirtina reikalavimų dėl tėvų pareigų bendrÄ jÄ jurisdikcijos nustatymo taisyklę – reikalavimai dėl tėvų pareigų turi bÅ«ti nagrinėjami valstybės teismuose pagal vaiko nuolatinę (įprastinę) gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Kadangi Å¡alių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra Vokietijoje, pagal bendrÄ jÄ taisyklę Å¡ios valstybės teismas bÅ«tų kompetentingas nagrinėti praÅ¡ymÄ dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo klausimus. Reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnyje yra numatyta 8 straipsnio, nustatančio bendrÄ jÄ vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teismų jurisdikcijos spręsti dėl tėvų pareigų taisyklę, iÅ¡imtis (jurisdikcijos prorogacija).

Pagal 12 straipsnio nuostatas, teismas, turintis jurisdikcijÄ nagrinėti santuokos nutraukimo bylÄ , tačiau neturintis jurisdikcijos spręsti dėl tėvų pareigų, gali spręsti abu klausimus kartu, jeigu:

a) bent vienas iÅ¡ sutuoktinių turi tėvų pareigas vaikui ir b) tokiai teismų jurisdikcijai, teismui priėmus bylÄ savo žinion, aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tu ar kitokiu nedviprasmiÅ¡ku bÅ«du pritarė abu sutuoktiniai ir tėvų pareigų turėtojai, ir ji nedviprasmiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė priarimÄ (t.y. sudarė susitarimÄ dėl tėvų pareigų vykdymo vaikams). Å ioje byloje abu pareiÅ¡kėjai aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė norÄ nagrinėti bylÄ Lietuvos teisme, paduodami pareiÅ¡kimÄ dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, todėl reikalavimai dėl Å¡alių vaikų gyvenamosios vielos, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo gali bÅ«ti nagrinėjami Kauno miesto apylinkės teisme kartu su praÅ¡ymu dėl santuokos nutraukimo.

11. Reikalavimo dėl iÅ¡laikymo priteisimo jurisdikcijos klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas vadovaujantis 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4 2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo iÅ¡laikymo prievolių srityje (IÅ¡laikymo reglamento) nuostatomis. Pagal bendrÄ jÄ jurisdikcijos taisyklę reikalavimai dėl iÅ¡laikymo gali bÅ«ti nagrinėjami pagal atsakovo (skolininko) arba kreditoriaus įprastinę gyvenamÄ jÄ vietÄ (IÅ¡laikymo reglamento 3 straipsnio a ir b punktai).

Pagal IÅ¡laikymo reglamento 3 straipsnio c punktÄ (pagalbinė (Å¡alutinė) jurisdikcija) jurisdikcijÄ nagrinėti su iÅ¡laikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikcijÄ nagrinėti su asmenų statusu susijusias bylas (pav., bylas dėl santuokos nutraukimo, separacijos, santuokos negaliojimo, tėvystės nustatymo). Å i taisyklė negali bÅ«ti taikoma tik tokiu atveju, jei jurisdikcija grindžiama tik vienos iÅ¡ Å¡alių pilietybe.

Abi bylos Å¡alys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, todėl jie turėjo teisę pasirinkti su pareiÅ¡kimo reikalavimu dėl iÅ¡laikymo priteisimo kreiptis į Vokietijos teismÄ , arba pagal pagalbinės (Å¡alutinės) jurisdikcijos taisyklę į Lietuvos teismÄ , kuriame yra nagrinėjama Å¡alių santuokas nutraukimo byla.

12. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta netinkamai taikant ir aiškinant reglamento „Briuselis II bis“ nuostatas, todėl panaikintina. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, ieškinio (šiuo atveju pareiškimo) priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. nutartį ir perduoti pareiškėjų K.

Ž. ir I. Ž. praÅ¡ymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimÄ Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mams nagrinėti iÅ¡ naujo. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Virginija Gudynienė