9becf752-0daa-4a2e-8d28-ee92fe32badd · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-5293-872/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03405-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 25 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Fausta Vitkienė dalyvaujant pareiÅ¡kėjui D. A. B. (D. A. B.), vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. A. B. (D. A. B.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas D. A. B. (D. A. B.) (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–3), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN (iki 2019 m. balandžio 1 d. buvęs atstovas – LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K)), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 30 d. iki 2019 m. kovo 20 d. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kamerose teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.

PareiÅ¡kėjo teigimu, jis buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kamerose kartu su kitu asmeniu, pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus dėl minimalaus ploto, tenkančio vienam kameroje laikomam asmeniui, nes kamerose buvo laikomi 1–2 asmenys, o didžiÄ jÄ dalį kameros ploto užėmė baldai (nereikalinga lova užėmė beveik 2 kv. m), todėl atskaičiavus baldų ir sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , pareiÅ¡kėjui likdavo ne daugiau kaip 1,5 kv. m laisvo ploto. Nepaisant to, kad baldai užėmė didžiÄ jÄ dalį kameros ploto, pareiÅ¡kėjui trÅ«ko baldų maistui susidėti, nes kameroje buvo tik 2 pakabinamos lentynėlės, kuriose buvo galima susidėti tik indus ir higienos reikmenis.

Sanitariniai mazgai kamerose nuo likusio kameros ploto buvo atitverti tik neaukšta sienele, todėl atliekant gamtinius reikalus nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas, nes jis galėjo būti stebimas pareigūnų ir kitų kameroje esančių asmenų. Pareiškėjo teigimu, pasivaikščiojimas buvo vykdomas be jokio grafiko, jei jo nebūdavo tuo metu kameroje, laikydavo, kad jis atsisako pasivaikščioti. Pasivaikščiojimo grafikas buvo sudarytas tik 2018 m. vasario 23 d. ir iki to laiko pareiškėjas nebuvo įspėtas kokiu laiku ir kada bus vedamas pasivaikščioti, todėl jis negalėjo suplanuoti savo dienotvarkės. Didelė dalis pasivaikščiojimo kiemelių buvo avarinės būklės, pasivaikščiojimo kiemelių konstrukcijose buvo šiferio, kuriame yra asbesto, be to, pasivaikščiojimo kiemeliai nebuvo valomi.

PareiÅ¡kėjas kartÄ buvo paslydęs ir susižalojęs, nes nebuvo iÅ¡valytas sniegas. Ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo maitinamas prastos kokybės ir netinkamo svorio maistu, todėl ne kartÄ budinčio pareigÅ«no žodžiu prašė atneÅ¡ti svarstykles, tačiau jo praÅ¡ymo buvo nepaisoma, o dėl sugedusio maisto pareiÅ¡kėjas buvo apsinuodijęs ir kreipęsis į medicinos punktÄ . PareiÅ¡kėjo teigimu, duÅ¡o patalpos nebuvo dezinfekuojamos, be to, jis tik vienÄ kartÄ per savaitę galėjo nusiprausti po duÅ¡u.

Kamerose jautėsi didelė drėgmė, nebuvo ventiliacijos. IÅ¡duodami čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, juose veisėsi utėlės, blakės ir kiti kenkėjai, kurie ne kartÄ pareiÅ¡kėjÄ apkandžiojo. PareiÅ¡kėjo teigimu, LukiÅ¡kių TI-K parduotuvėje tiekiamų maisto produktų galiojimo laikas buvo pasibaigęs arba tos dienos, kuriÄ apsiperki, be to, kainų skirtumas palyginus su laisvėje esančiomis parduotuvėmis, skyrėsi bent dvigubai. Nusipirktų priekių svoris neatitikdavo čekyje nurodytam svoriui.

PareiÅ¡kėjui buvo itin sunku užsiregistruoti pas psichologÄ , be to, nebuvo vykdoma pozityvaus užimtumo programa. Nakties metu į kameras buvo ribojamas elektros tiekimas, todėl pareiÅ¡kėjas negalėdavo užvirti vandens ir atsigerti ko nors karÅ¡to. VisÄ naktį degdavo Å¡viesa, dėl kurios pareiÅ¡kėjas negalėdavo užmigti, be to, apÅ¡vietimui naudotos lemputės, kurios negali bÅ«ti naudojamos gyvenamosiose patalpose, todėl pareiÅ¡kėjui nuo jų pablogėjo regėjimas. PareiÅ¡kėjo teigimu, daugumoje kamerų nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, todėl esant reikalui negalėjo iÅ¡sikviesti budinčio pareigÅ«no ir turėjo daužyti į duris, o tose kamerose, kuriose buvo įrengti signalizacijos mygtukai, jie buvo iÅ¡jungti, kad netrukdytų pareigÅ«nams.

Kamerose nebuvo sumontuota prieÅ¡gaisrinės saugos signalizacija. Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas teigia, kad buvo pažeminta jo garbė ir orumas, sutrikdyta sveikata, todėl mano, kad dėl nurodytų aplinkybių jam kilo neturtinė žala, kuriÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės atstovo. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas D. A. B. (D. A. B.) prašė skundÄ patenkinti, remdamasis skunde iÅ¡dėstytais argumentais. Atsakovės atstovas Vilniaus PN atsiliepime (b. l. 18–26) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, kad Å¡iuo metu galiojančiame teisės akte nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Atsakovės atstovo teigimu, iÅ¡ pateiktų duomenų apie pareiÅ¡kėjo judėjimÄ matyti, jog ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas gyvenamosiose kamerose atitiko nustatytus reikalavimus. Atsakovės atstovas nurodo, kad sanitarinis mazgas kamerose atskirtas nuo likusio kameros ploto sienele, kuri yra ne mažesnė kaip 1,5 m aukščio ir toks jo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus.

PaaiÅ¡kina, kad visiems LukiÅ¡kių TI-K nuteistiesiems (suimtiesiems) iÅ¡duodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės yra dezinfekuojamos įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje. Atkreipia dėmesį, kad LukiÅ¡kių TI-K esančioje dezinfekavimo kameroje čiužiniai, pagalvės ir antklodės dezinfekuojami kiekvienÄ darbo dienÄ . PaaiÅ¡kina, kad gyvenamųjų kamerų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Lovos matmenys yra apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 kv. m), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m).

Visose kamerose, be kita ko, įrengtos lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui sudėti, higienos reikmenims sudėti. Lukiškių TI-K yra įrengta centrinė šildymo sistema. Visose kamerose yra centrinio šildymo įranga. Šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra.

Kamerose esantys langai yra pritaikyti vėdinimui, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžia, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai. Nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K laikomi nuteistieji (suimtieji) buvo iÅ¡vedami pasivaikščioti griežtai laikantis dienotvarkės. Taip pat Å¡ioje kalinimo įstaigoje laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 min. buvo suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e, be to, duÅ¡o patalpų įrengimas atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

Atsakovės atstovas nurodo, kad suimtieji ir nuteistieji LukiÅ¡kių TI-K maitinasi pagal patvirtintas mitybos normas. LukiÅ¡kių TI-K savarankiÅ¡kai nesudaro valgiaraščių nuteistiesiems ir (arba) suimtiesiems. Atkreipia dėmesį, kad kiekvienÄ dienÄ pagamintų patiekalų kokybė tikrinama LukiÅ¡kių TI-K Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojo. Visas maistas yra sveriamas bei tikrinamos porcijos. Nurodo, kad asmeniui pagrįstai (kai atneÅ¡ama ne ta prekė, kuri užsakyta, pažeista pakuotė, produktų galiojimo terminas baigiasi pirkimo dienÄ ) atsisakius paimti prekę iÅ¡ įstaigos teritorijoje veikiančios UAB „Lobby Baltic“ parduotuvės ar visÄ užsakymÄ , suderinus su pareigÅ«nais, galimas prekių grÄ Å¾inimas.

Prekės grÄ Å¾inamos, pinigai nuo sÄ skaitos nenuskaičiuojami. Pažymi, kad įstaigos administracija nebuvo gavusi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymų, pareiÅ¡kimų arba skundų dėl nepagrįstai nuraÅ¡omų piniginių lėšų arba dėl netinkamos kokybės UAB „Lobby Baltic“ parduotuvės prekių. PaaiÅ¡kina, kad LukiÅ¡kių TI-K Resocializacijos skyrius (iki 2019 m. vasario 1 d. - Socialinės reabilitacijos skyrius) vykdo įvairias programas ir priemones: naujai atvykusių į LukiÅ¡kių TI-K nuteistųjų adaptacijos programÄ ;

ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos priemones; pozityvaus užimtumo priemones; kompiuterinio raÅ¡tingumo programÄ ; kriminalinės subkultÅ«ros apraiÅ¡kų prevencijos programÄ . Nuteistieji turi galimybę žaisti stalo tenisÄ , krepÅ¡inį bei tinklinį; darbo, poilsio ir Å¡venčių dienomis iÅ¡vedami į laisvalaikio užimtumo patalpas. Pabrėžia, jog teisės aktai nereglamentuoja, kiek laiko per dienÄ turi bÅ«ti skiriama nuteistųjų socialinės reabilitacijos programoms. Ä®gyvendinant socialinės reabilitacijos programas, bendravimas su nuteistaisiais vykdomas nuolat, tiek tarnybiniuose kabinetuose, tiek gyvenamojoje kameroje.

PareiÅ¡kėjui buvo sudarytos visos galimybės dalyvauti individualiose pataisos programose, individualiuose konsultacijose, kurias veda Resocializacijos psichologai, lankytis fizinės reabilitacijos ir poilsio kambariuose. Taip pat pažymi, kad psichologo konsultacijų skaičius gali bÅ«ti koreguojamas esant objektyvioms priežastims ir subjektyvÅ«s pageidavimai dėl psichologinių konsultacijų ar tam tikrų programų vykdymo poreikio yra svarstomi pagal bÅ«tinumÄ . Nuteistieji (suimtieji) pokalbiams yra kviečiami, esant jų žodiniam arba raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui.

Pareiškėjo rašytinių prašymų arba skundų dėl psichologinės konsultacijos, įstaigos administracija ginčo laikotarpiu nebuvo gavusi, o žodiniai nuteistųjų (suimtųjų) prašymai nėra registruojami. Nurodo, jog elektra į gyvenamųjų kamerų kištukinius lizdus nėra teikiama nepertraukiamojo miego metu, nustatytu suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkėje. Priešgaisrinės apsaugos reikalavimuose nenurodomas privalomas kamerose autonominių dūmų signalizatorių įrengimas.

Atsakovės atstovo teigimu, pareiÅ¡kėjo nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nekonkretizuoti, jis neįrodė, kad skunde minimi įstaigos trÅ«kumai sukėlė konkrečias neigiamas pasekmes pareiÅ¡kėjui. LukiÅ¡kių TI-K neatliko neteisėtų veiksmų. Atsakovės atstovas taip pat mano, kad pareiÅ¡kėjo skunde minimi trÅ«kumai ir kilę neigiami iÅ¡gyvenimai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, o patirti nepatogumai labiau sietini su jo paties elgesiu, kuris lėmė pareiÅ¡kėjo patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ .

Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K nuo 2018 m. rugpjūčio 30 d. iki 2019 m. kovo 20 d. Dėl valstybės pareigos atlyginti žalÄ Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ Â CK 6.246–6.249 straipsniuose:

žalÄ , neteisėtÄ veikÄ ar neveikimÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ . Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų LukiÅ¡kių TI-K laikymo sÄ lygų ir dėl to patirtų sukrėtimų, todėl Å¡ioje byloje taip pat aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, nustatantis, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Å ioje byloje taip pat aktuali Konvencijos 8 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad kiekvienas turi teisę į tai, kad bÅ«tų gerbiamas jo privatus ir Å¡eimos gyvenimas, bei Konvencijos 8 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi Å¡iomis teisėmis, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytus atvejus. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, Å¡is ir kiti įstatymai. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) suformulavo taisyklę, nustatančiÄ , jog, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, bylose dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sÄ lygų paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013).

PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (LVAT 2013 m rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Dėl vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad jam nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas, nes kamerose buvo laikomi 1–2 asmenys, o didžiÄ jÄ dalį kameros ploto užėmė baldai (nereikalinga lova užėmė beveik 2 kv. m), todėl atskaičiavus baldų ir sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , pareiÅ¡kėjui likdavo ne daugiau kaip 1,5 kv. m laisvo ploto.

Atsakovės atstovas su pareiškėjo skunde išdėstytomis aplinkybėmis nesutinka ir nurodo, kad visu ginčo laikotarpiu pareiškėjui tenkantis plotas gyvenamosiose kamerose atitiko teisės aktų nustatytus reikalavimus. Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus 2019 m. spalio mėnesio pranešime „Dėl D. A. B. skundo“ (b. l. 71–73) nurodoma, kad visose Lukiškių TI-K (nuo 2019 m. balandžio 1 d. reorganizuoto į Vilniaus PN) kamerose miegamųjų vietų įrengta tiek, kad būtų užtikrinamas 3,6 kv. m. gyvenamasis plotas kiekvienam asmeniui.

Taip pat nurodoma, kad gulto matmenys yra apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 kv. m), baldai ir kitas inventorius gyvenamosiose kamerose buvo išdėstytas taip, kad būtų patogu jais naudotis, nereikalingų gultų išmontavimo darbai buvo atliekami nuo 2016 m. iki 2017 m. birželio mėn. Ginčo laikotarpiu minimalius kalinimo vietų kamerų plotui keliamus reikalavimus reglamentavo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 papunktis, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Atkreiptinas dėmesys, jog nacionaliniai teisės aktai nenustato, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ , iÅ¡ bendro patalpų ploto turi bÅ«ti atimtas sanitarinio mazgo patalpos ar baldų užimamas plotas. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog turėtų bÅ«ti laikomasi aiÅ¡kinimo, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ .

Å iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ reikėtų įtraukti plotÄ , užstatytÄ baldais (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)). Taigi ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, skaičiuojama atėmus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , tik vertinant, ar nebuvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis.

Tokios pozicijos laikomasi ir LVAT praktikoje (žr., LVAT 2017 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-561-261/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-146/2017). IÅ¡ atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. 18–19) į skundÄ pateiktų duomenų matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose: Nr. 109 (7,31 kv. m), Nr. 199 (7,94 kv. m), Nr. 253 (34,43 kv. m), Nr. 286 (7,60 kv. m), Nr. 347 (7,49 kv. m), Nr. 381 (7,28 kv. m). Minėtose kamerose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas vienas, arba su dar vienu asmeniu, t. y. dviese, arba septyniese ar aÅ¡tuoniese.

Teismas neturi pagrindo nesiremti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis apie laikotarpius ir kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, jų plotus, bei jose buvusių asmenų skaičių. Taigi iš nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjui Lukiškių TI-K (šiuo metu Vilniaus PN) kamerose tekdavo nuo 3,64 kv. m iki 7,94 kv. m, todėl ploto norma, turinti tekti kameroje laikomam vienam asmeniui, nebuvo pažeista ir Vilniaus PN neteisėtų veiksmų šiuo atveju nenustatyta. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, kad sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m).

Kaip minėta, nacionalinėje teisėje nustatytas 3,6 kv. m minimalaus ploto, tenkančio vienam Vilniaus PN kameroje laikomam asmeniui normatyvas, kuris, atskaičiavus 0,56 kv. m kamerose užimamÄ sanitarinio mazgo plotÄ , nėra mažesnis nei 3 kv. m. Taigi Konvencijos 3 straipsnis Å¡iuo atveju taip pat nebuvo pažeistas. Akcentuotina, jog teisės aktai nenumato kiek laisvo ploto turi likti kameroje laikomam asmeniui, atskaičius gyvenamojoje kameroje esančius baldus ir inventorių, o kaip nustatyta, ploto norma, turinti tekti vienam kameroje laikomam asmeniui, nebuvo pažeista.

Be to, teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo nurodytais duomenimis, kad nereikalingi gultai buvo iÅ¡montuoti nuo 2016 m. iki 2017 m. birželio mėn., t. y. dar iki ginčo laikotarpio, todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos, kad kamerose buvo nereikalingų lovų, atmestinos kaip nepagrįstos. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju Vilniaus PN nepažeidė nei nacionalinės, nei tarptautinės teisės aktų reikalavimų, todėl pareiÅ¡kėjo skunde nurodyti argumentai, kad Vilniaus PN kamerose jam nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl privatumo neužtikrinimo ir galimai netinkamo pareigÅ«nų elgesio PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ taip pat kildina iÅ¡ to, jog laikymo LukiÅ¡kių TI-K metu nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, nes kamerose sanitarinis mazgas atskirtas tik sienele. Atliekant gamtinius reikalus, pareiÅ¡kėjas galėjo bÅ«ti stebimas pareigÅ«nų ir kitų kameroje esančių asmenų. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, kad kamerose tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio.

Vilniaus PN 2019 m. lapkričio 18 d. praneÅ¡ime „Dėl duomenų pateikimo“ nurodoma, kad kameroje Nr. 253, kurioje ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, yra įrengta atskira sanitarinio mazgo kabina su durimis, o kitose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas įrengti atskiras sanitarinio mazgo kabinas nėra techninių galimybių, todėl asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitariniuose mazguose įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse (b. l. 110–111).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir TIĮET) (redakcija, galiojanti nuo 2016 m sausio 28 d.) 14.5 papunktis nustato, kad kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir PĮĮET) (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 28 d. iki 2017 m. gruodžio 19 d.) 16.5 papunktyje buvo nustatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos.

Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 (toliau – HN 76:2010) 21 punkte buvo nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). HN 76:2010 neteko galios 2015 m. lapkričio 1 d., kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 134:2015). Pastarojoje reikalavimai laisvės atėmimo vietose įrengiamiems sanitariniams mazgams nėra nustatyti.

Pagal EŽTT praktikÄ , nacionalinės institucijos turi pozityviÄ pareigÄ suteikti prieigÄ prie sanitarinių įrenginių, kurie bÅ«tų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu bÅ«du, kuris užtikrintų kalinamiems asmenims minimalų privatumÄ . EŽTT yra konstatavęs, jog tais atvejais, kai kameroje yra laikomas daugiau negu vienas asmuo, gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiems asmenims reikiamo privatumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimÄ byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.), 81, 82, 90 p.).

Atsižvelgiant į nurodytÄ EŽTT praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad tuo atveju, kai suimtasis ar nuteistasis kameroje yra laikomas vienas, sanitarinės zonos atskyrimas tik iÅ¡ dalies (t. y. užuolaida), yra priimtinas ir užtikrina suimtiesiems ir nuteistiesiems reikiamÄ privatumÄ naudojantis sanitariniais įrenginiais. Pažymėtina, kad vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sÄ lygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio prasme (žr. EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimÄ byloje Szafrański prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 17249/12), LVAT 2018 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3408-261/2017, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1320-552/2018).

Kaip jau nustatyta, pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo šiose kamerose: Nr. 109, Nr. 199, Nr. 253, Nr. 286, Nr. 347, Nr. 381 iš viso 203 paras. Iš jų 12 parų (2018 m. rugpjūčio 30 d., 2018 m. rugsėjo 8–10 d., 2018 m. gruodžio 7, 14 d., 2019 m. sausio 7, 18, 24 d., 2019 m. vasario 1 d. bei 2019 m. kovo 1 ir 8 d.) pareiškėjas buvo laikomas vienas. Dar 6 paras (2018 m. rugpjūčio 31 d. – 2019 m. rugsėjo 5 d.) pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 253, kurioje yra įrengta atskira sanitarinio mazgo patalpa su durimis.

Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimÄ ir teismų praktikÄ panaÅ¡iose bylose bei nustatytas aplinkybes, D. A. B. (D. A. B.) laikymo sÄ lygas, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu 18 parų buvo užtikrinta teisė į privatumÄ naudojantis sanitariniais įrenginiais, nes kamerose esantis sanitarinis mazgas nuo bendros kameros erdvės buvo atskirtas 1,5 m aukščio pertvara bei užuolaida, be to, pareiÅ¡kėjas buvo laikomas vienas, taip pat buvo laikomas kameroje Nr. 253, kurioje yra atskira sanitarinio mazgo patalpa, o likusias 185 paras Vilniaus PN (anksčiau - LukiÅ¡kių TI-K) pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti laikomam kamerose, kuriose jam bÅ«tų užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, nes pareiÅ¡kėjas kamerose buvo laikomas kartu su kitu asmeniu ir jose nebuvo atskiros sanitarinio mazgo kabinos.

Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas 185 paras buvo laikomas Vilniaus PN kamerose, neužtikrinant jo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 8 straipsnį, sÄ lygomis. Kaip atsiliepime nurodė atsakovės atstovas, vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ , priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinti nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardyti konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

PareigÅ«nai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaudamiesi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigÅ«nų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79, reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Pažymėtina, kad tam tikri kilę neigiami iÅ¡gyvenimai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, nes kalinimo įstaigose yra nustatytos tvarkos ir režimai, kurių privalo laikytis jose esantys nuteistieji bei suimtieji, įskaitant ir pareiÅ¡kėjÄ .

Akcentuotina, jog pareiÅ¡kėjas skunde nenurodo konkrečių faktinių aplinkybių, t. y. kokie konkrečiai pareigÅ«nai, kokiomis dienomis su juo galimai neteisėtai elgėsi, todėl teismas, pareiÅ¡kėjo pretenzijas dėl pareigÅ«nų netinkamo elgesio laiko neįrodytomis, nepagrįstomis ir jų nevertins, apibrėždamas padarytos žalos dydį. Dėl higienos sÄ lygų (drėgmės ir nedezinfekuojamo minkÅ¡tojo inventoriaus) kamerose PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ taip pat kildina iÅ¡ to, kad kamerose jautėsi didelė drėgmė, nebuvo ventiliacijos.

IÅ¡duodami čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, juose veisėsi utėlės, blakės ir kiti kenkėjai, kurie ne kartÄ pareiÅ¡kėjÄ apkandžiojo. DuÅ¡o patalpos taip pat nebuvo dezinfekuojamos. Atsakovės atstovas nesutinka su Å¡iais pareiÅ¡kėjo nusiskundimais ir nurodo, kad visiems LukiÅ¡kių TI-K nuteistiesiems (suimtiesiems) iÅ¡duodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės yra dezinfekuojamos įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje. Pažymi, kad LukiÅ¡kių TI-K esančioje dezinfekavimo kameroje čiužiniai, pagalvės ir antklodės dezinfekuojami kiekvienÄ darbo dienÄ .

Nurodo, kad Lukiškių TI-K yra įrengta centrinė šildymo sistema. Visose kamerose yra centrinio šildymo įranga. Šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra. Kamerose esantys langai yra pritaikyti vėdinimui, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžia, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus 2019 m. spalio mėnesio praneÅ¡ime „Dėl D. A. B. skundo“ nurodoma, kad duÅ¡o patalpos kiekvienÄ dienÄ buvo valomos naudojant dezinfekcines priemones (b. l. 71–73). Taip pat nurodoma, kad pelės, žiurkės ir kiti kenkėjai bei parazitai buvo naikinami. LukiÅ¡kių TI-K buvo sudaręs paslaugų sutartį su įmone, kuri organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ) bei teisės aktų nustatyta tvarka atlieka visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklÄ .

HN 134:2015 14 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. HN 134:2015 41 punkte nustatyta, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi bÅ«ti su užvalkalais iÅ¡ nepralaidaus skysčiams, atsparaus pavirÅ¡ių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iÅ¡ audinio, tinkamo skalbti ir / arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areÅ¡tinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje.

HN 134:2015 punkte 42 punkte nustatyta, kad draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų nedezinfekuotÄ , neiÅ¡skalbtÄ (neiÅ¡valytÄ ) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankÅ¡luosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims. IÅ¡ į bylÄ atsakovės atstovo pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir NVSC Vilniaus departamentas) patikrinimų aktų, matyti, jog ne visi aktai susiję su pareiÅ¡kėjo buvimo įstaigoje laikotarpiais ar kameromis, kuriose jis buvo laikomas, todėl teismas vadovausis tik tais patikrinimų aktais, kurie aktualÅ«s nagrinėjamam ginčui.

IÅ¡ byloje esančio NVSC Vilniaus departamento 2018 m. vasario 6 d. patikrinimo akto matyti, jog be kitų, buvo tikrinta kamera Nr. 109 (b. l. 113–117). Patikrinimo metu iÅ¡matuota oro temperatÅ«ra kameroje siekė 18°C, o santykinė drėgmė buvo 47–50 proc. Kontrolės metu nustatyta, kad kameroje sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti patalpÄ per langÄ , higienos normų pažeidimų Å¡ioje kameroje nenustatyta. Be to, Å¡io patikrinimo metu nustatyta, kad minkÅ¡tasis inventorius, t. y. čiužiniai yra dezinfekuojami dezinfekavimo kamerose.

IÅ¡ byloje esančio NVSC Vilniaus departamento 2019 m. gegužės 30 d. patikrinimo akto matyti, jog be kitų, buvo tikrinta kamera Nr. 286 (b. l. 127–130). Patikrinimo metu iÅ¡matuota oro temperatÅ«ra kameroje siekė 24°C, o santykinė drėgmė buvo 44 proc. Kontrolės metu nustatyta, kad kameroje sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti patalpÄ per langÄ , higienos normų pažeidimų Å¡ioje kameroje nenustatyta. IÅ¡ nustatytų aplinkybių matyti, jog atsakovas paneigė tik dalį pareiÅ¡kėjo nusiskundimų dėl minėtų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K kamerose.

Teismo nuomone, kreipimosi į įstaigos administracijÄ ar atitinkamas institucijas (pvz., NVSC Vilniaus departamentÄ ) aspektas yra svarbus tuo, kad jos sužinojusios apie tam tikrų reikalavimų, Å¡iuo atveju higienos normų galimÄ nesilaikymÄ , gali imtis veiksmų, kad tai bÅ«tų patikrinta, o informacijai pasitvirtinus, imtis veiksmų, kad pažeidimai bÅ«tų paÅ¡alinti. Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas skunde nenurodo, kad ginčo laikotarpiu bÅ«tų raÅ¡tu kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ ar NVSC Vilniaus departamentÄ dėl drėgmės ar kitų higienos normų reikalavimų nesilaikymo LukiÅ¡kių TI-K kalinimo metu.

Teismo nuomone, nesant pareiÅ¡kėjo nusiskundimų įstaigos administracijai dėl konkrečių nagrinėjamame skunde nurodytų nusiskundimų, atsakovės atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti visas pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas aplinkybes. Å iuo aspektu pažymėtina, kad LVAT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus kamerose, kuriose tuo metu buvo pareiÅ¡kėjas, pareiÅ¡kėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sÄ lygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015).

Akivaizdu, kad LukiÅ¡kių TI-K neturėdamas pareiÅ¡kėjo ar kitų kartu su juo kamerose laikomų asmenų nusiskundimų dėl laikymo sÄ lygų ir neatliko kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas patikrinimų, todėl ir negali pateikti įrodymų apie tuo metu buvusiÄ kamerų bÅ«klę. Akcentuotina, jog iÅ¡ byloje esančio NVSC Vilniaus departamento 2019 m. spalio mėnesio atsakymo teismui matyti, jog laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 30 d. iki 2019 m. kovo 20 d. pareiÅ¡kėjo D.

A. B. (D. A. B.) skundų dėl jo laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K kamerose, nebuvo gauta (b. l. 10). Akcentuotina ir tai, kad pareiÅ¡kėjas skunde neindividualizuoja savo nusiskundimų, o tik abstrakčiai nurodo menamus kamerų higienos normų pažeidimus, nekonkretizuoja, kokiais laikotarpiais, kokiose kamerose pasireiÅ¡kė jo minimi galimi pažeidimai. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas labai abstrakčiai nurodo, kad kamerose jautėsi didelė santykinė oro drėgmė, tačiau iÅ¡ aptartų patikrinimų aktų matyti, kad oro drėgmės pažeidimų kamerose nenustatyta.

Pareiškėjas abstrakčiai nurodo, kad čiužiniai buvo nedezinfekuojami, juose veisėsi utėlės, blakės ir kiti kenkėjai, tačiau minėtas patikrinimo aktas paneigia pareikėjo nusiskundimus. Be to, iš byloje esančios pareiškėjo sveikatos istorijos kopijos (b. l. 65–69) nematyti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas būtų buvęs apkandžiotas blakių ar kitų kenkėjų. Pareiškėjas nenurodo, kada galimai buvo neišvalyta dušo patalpa. Pažymėtina, jog Lukiškių TI-K kameros buvo vėdinamos teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. natūraliai per langus, o pareiškėjas skunde nenurodo, kad langai kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, buvo netinkami vėdinimui.

Pažymėtina ir tai, kad teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo nusiskundimai dėl drėgmės kamerose ir nedezinfekuojamų čiužinių bei duÅ¡o patalpų atmestini kaip nepagrįsti. Dėl pasivaikščiojimo gryname ore ir pasivaikščiojimo kiemelių PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ taip pat kildina iÅ¡ to, jog pasivaikščiojimas buvo vykdomas be jokio grafiko, jei jo nebÅ«davo tuo metu kameroje, laikydavo, kad jis atsisako pasivaikščioti.

Pasivaikščiojimo grafikas buvo sudarytas tik 2018 m. vasario 23 d. ir iki to laiko pareiÅ¡kėjas nebuvo įspėtas kokiu laiku ir kada bus vedamas pasivaikščioti, todėl jis negalėjo suplanuoti savo dienotvarkės. Didelė dalis pasivaikščiojimo kiemelių buvo avarinės bÅ«klės, pasivaikščiojimo kiemelių konstrukcijose buvo Å¡iferio, kuriame yra asbesto, be to, pasivaikščiojimo kiemeliai nebuvo valomi. PareiÅ¡kėjas kartÄ buvo paslydęs ir susižalojęs, nes nebuvo iÅ¡valytas sniegas.

Atsakovės atstovas nesutinka su pareiškėjo nusiskundimais ir nurodo, kad Lukiškių TI-K laikomi nuteistieji (suimtieji) buvo išvedami pasivaikščioti griežtai laikantis dienotvarkės. Pasivaikščiojimo kiemelių įrengimas atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, jie periodiškai valomi, jeigu dulka - laistomi. Pasivaikščiojimo kiemeliai Lukiškių TI-K išdėstyti I, II bei III korpusuose. I korpuse yra 29 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, II korpuse - 14 atskirų pasivaikščiojimo kiemelių, o III korpuse yra 5 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai.

Pažymėtina, jog LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2017 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 1-205 „Dėl LukiÅ¡kių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkės patvirtinimo“ buvo patvirtinta LukiÅ¡kių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkė (toliau – ir Dienotvarkė) (b. l. 46–48, 131–133), iÅ¡ kurios matyti, kad kiekvienÄ darbo dienÄ bei poilsio ir Å¡venčių dienomis, LukiÅ¡kių TI-K esantys suimtieji ir nuteistieji iÅ¡vedami pasivaikščioti.

Galimybė pasivaikščioti numatyta skirtingomis paros valandomis, be to, esant laisvam laikui nuo suimtiesiems ir nuteistiesiems nustatytos veiklos, vykdomas pasivaikščiojimas, užsiimama kitokia asmeninio pobūdžio veikla. Pareiškėjo teigimu, pasivaikščiojimo grafikas buvo sudarytas tik 2018 m. vasario 23 d. ir iki to laiko pareiškėjas nebuvo įspėtas kokiu laiku ir kada bus vedamas pasivaikščioti. Ši pareiškėjo pretenzija atmestina kaip nepagrįsta, kadangi ginčo laikotarpis nagrinėjamu atveju yra nuo 2018 m. rugpjūčio 30 d. iki 2019 m. kovo 20 d.

Be to, pareiÅ¡kėjas skunde nenurodo, kad bÅ«tų kreipęsis raÅ¡tu į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ su praÅ¡ymu iÅ¡vesti jį pasivaikščioti kitu laiku, jei dėl tam tikrų priežasčių jis nebuvo iÅ¡vestas pasivaikščioti nustatytu laiku. Pažymėtina ir tai, kad LukiÅ¡kių TI-K laikomi suimtieji ir nuteistieji gyveno pagal jiems nustatytÄ Dienotvarkę, o ne pagal savo asmeniÅ¡kai suplanuotÄ , todėl pareiÅ¡kėjo pretenzija, kad jis negalėjo suplanuoti savo dienotvarkės atmestina kaip nepagrįsta.

Dėl pasivaikščiojimo kiemelių pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir TIVTT) (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) 92 punktu, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Vedami pasivaikščioti suimtieji turi bÅ«ti apsirengę pagal metų laikÄ ir oro temperatÅ«rÄ . Pasibaigus pasivaikščiojimo laikui, suimtieji privalo sutvarkyti pasivaikščiojimo kiemelį.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir TIĮET) (redakcija, galiojanti nuo 2016 m sausio 28 d.) 21 punktas nustato, jog tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai.

Ant žemės režiminėje teritorijoje įrengti pasivaikščiojimo kiemai gali bÅ«ti sujungti su gyvenamaisiais pastatais antžeminėmis arba požeminėmis perėjomis suimtiesiems lydėti. Pagal TIÄ®ET 22 punktÄ , pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros. IÅ¡ilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, virÅ¡uje, įrengiama prižiÅ«rėtojo pakyla ir įrengiami 120 centimetrų pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi bÅ«ti įrengta atmosferos kritulių vandens Å¡alinimo sistema.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir PĮĮET) 21 punkte nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir PĮVTT) 233 punkte nustatyta, kad, pasibaigus pasivaikščiojimo laikui, nuteistieji privalo sutvarkyti pasivaikščiojimo kiemelį.

IÅ¡ byloje esančių atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pasivaikščiojimo kiemeliai LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡dėstyti I, II bei III korpusuose. LukiÅ¡kių TI-K Turto valdymo skyriaus 2019 m. spalio mėn. praneÅ¡ime nurodoma, kad pasivaikščiojimo kiemeliai LukiÅ¡kių TI-K įrengti vadovaujantis TIÄ®ET ir PĮĮET reikalavimais (b. l. 72). Akcentuojama, kad Å¡varÄ ir tvarkÄ pasivaikščiojimo kiemeliuose turi palaikyti ir patys suimtieji bei nuteistieji, taip pat juos valyti. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas konkrečiai nenurodo, kurio korpuso, kurie konkrečiai pasivaikščiojimo kiemeliai buvo avarinės bÅ«klės ir kuo pasireiÅ¡kė ta avarinė bÅ«klė.

IÅ¡ minėto teisinio reglamentavimo matyti, kad pasivaikščiojimo kiemelius tvarko ir valo patys suimtieji ir nuteistieji, todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos, kad pasivaikščiojimo kiemeliai nebuvo valomi, atmestinas kaip nepagrįstas. PareiÅ¡kėjo teigimu, kartÄ jis buvo paslydęs ir susižalojęs, nes nebuvo iÅ¡valytas sniegas. Tačiau Å¡io pareiÅ¡kėjo argumento nepatvirtinta byloje esanti pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos kopija (b. l. 65–69), nes joje neužfiksuota, kad pareiÅ¡kėjas žiemos metu bÅ«tų patyręs lauke traumÄ .

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo argumentai dėl pasivaikščiojimo kiemelių netinkamumo laikomi nepagrįstais. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 punktu (2002 m. sausio 24 d. nutarimo Nr. 102 redakcija, galiojusi nuo 2002 m. sausio 27 d.) uždraudė Lietuvos Respublikos teritorijoje naudoti gofruotus ir kitus lakÅ¡tus iÅ¡ asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panaÅ¡ius dirbinius iÅ¡ asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose.

Vilniaus Universiteto Onkologijos Instituto Vėžio profilaktikos ir kontrolės centro epidemiologinės grupės vyresnioji mokslo darbuotoja dr. R. P.-Everatt yra nurodžiusi, kad, kol asbesto turintys statiniai ar gaminiai yra neliečiami, asbestas didesnio pavojaus nekelia. Tačiau, tuos statinius griaunant, o asbesto gaminius ardant, laužant ar kitaip apdorojant, aplinkoje pasklinda labai smulkūs akimi nematomi plaušeliai. Žmogui įkvepiant asbesto plaušelių, jie susminga į kvėpavimo takų audinį ir ilgainiui tampa specifinių lėtinių ligų ir vėžinių ligų priežastimi (viešai prieinama informacija: http://www.sveikaszmogus.lt/Profilaktika-2874-Asbesto_pavojai_ka_turime_zinoti).

LukiÅ¡kių TI-K Turto valdymo skyriaus 2019 m. spalio mėn. praneÅ¡ime nurodoma, kad ginčo laikotarpiu pasivaikščiojimo kiemelių kontÅ«ruose ir stoguose nebuvo asbesto (b. l. 71–73). Akcentuotina, kad į bylÄ nėra pateikta įrodymų apie asbesto sukeltÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kėjo sveikatai. Taigi, teismo nuomone, net ir darant prielaidÄ , kad ginčo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K pasivaikščiojimų kiemelių stogų konstrukcijose buvo aptartos draudžiamos medžiagos, jos negalėjo sukelti pareiÅ¡kėjui sveikatos problemų.

TokiÄ teismo iÅ¡vadÄ patvirtina LVAT praktika (žr. pvz., 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1796-858/2015). Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo nusiskundimai dėl asbesto naudojimo LukiÅ¡kių TI-K pasivaikščiojimo kiemelių stogų konstrukcijose ir dėl sukelto pavojaus pareiÅ¡kėjo sveikatai, laikytini neįrodytais, nepagrįstais, todėl teismas jų nevertins, apibrėždamas padarytos žalos dydį. Dėl pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtuko ir prieÅ¡gaisrinės saugos signalizacijos PareiÅ¡kėjo teigimu, daugumoje kamerų nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, todėl esant reikalui negalėjo iÅ¡sikviesti budinčio pareigÅ«no ir turėjo daužyti į duris, o tose kamerose, kuriose buvo įrengti signalizacijos mygtukai, jie buvo iÅ¡jungti, kad netrukdytų pareigÅ«nams.

Kamerose nebuvo sumontuota prieÅ¡gaisrinės saugos signalizacija. Atsakovės atstovas su Å¡iais pareiÅ¡kėjo nusiskundimais nesutinka ir nurodo, kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iÅ¡kviesti apsaugos ir priežiÅ«ros poste budintį prižiÅ«rėtojÄ , tačiau suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiÅ¡kai gadina Å¡iÄ signalizacijÄ . PrieÅ¡gaisrinės apsaugos reikalavimuose nenurodomas privalomas kamerose autonominių dÅ«mų signalizatorių įrengimas. PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2009 m. gegužės 22 d įsakymu Nr. 1-168 „Dėl prieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007 m. vasario 22 d.

įsakymo Nr. 1-66 „Dėl normatyvinių statinio saugos dokumentų patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintose Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklėse nėra numatyta, kad gyvenamosiose kamerose turi bÅ«ti įrengti autonominių dÅ«mų signalizatoriai. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo nusiskundimas, kad kamerose nebuvo sumontuota prieÅ¡gaisrinės saugos signalizacija, atmestinas kaip nepagrįstas. TIÄ®ET 14.4 papunktyje ir PĮĮET 13.10 bei 16.11 papunkčiuose nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose įrengiama prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo sistema (aliarminis iÅ¡kvietimas).

Pažymėtina, jog teisės aktai nenustato konkretaus laiko, per kurį pareigÅ«nams privaloma prieiti prie kameros, kurioje įjungtas aliarminis iÅ¡kvietimas ar kurioje suimtasis ar nuteistasis kitais bÅ«dais kviečia prižiÅ«rėtojÄ . Aliarmas – tai pavojų skelbiantis signalas, aliarminiu iÅ¡kvietimu verta naudotis, kai kyla realus pavojus gyvybei, sveikatai ar įstaigos turtui (pvz., staiga pablogėjo sveikata, kameroje gaisras, potvynis ir t.t.). Akcentuotina, kad iÅ¡kvietimo mygtuko nebuvimas savaime nereiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjo teisės Å¡iuo atveju buvo pažeistos.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų susidūręs su grėsme, kurios būtų buvę galima išvengti pasinaudojus aliarminiu iškvietimu, ar dėl to patyręs kitokių nepatogumų. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo metu Lukiškių TI-K vertė pasinaudoti pareigūno iškvietimo sistema ar dėl kurios nebuvimo jam nebuvo suteikta pagalba. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad pareigūno iškvietimo sistemos neįrengimas kamerose nesukėlė pareiškėjui tokių neigiamų padarinių, dėl kurių galėjo kilti neturtinė žala.

Vien abstraktaus pobÅ«džio pretenzijos nesudaro pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėjas dėl neįrengtos pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo sistemos patyrė neturtinę žalÄ . Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo pripažinti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo. Dėl maisto kokybės ir kiekio PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ taip pat kildina iÅ¡ to, jog LukiÅ¡kių TI-K nebuvo užtikrinamas tinkamas maitinimas, nes pareiÅ¡kėjas buvo maitinamas prastos kokybės ir netinkamo svorio maistu, todėl ne kartÄ budinčio pareigÅ«no žodžiu prašė atneÅ¡ti svarstykles, tačiau jo praÅ¡ymo buvo nepaisoma, o dėl sugedusio maisto pareiÅ¡kėjas buvo apsinuodijęs ir kreipęsis į medicinos punktÄ .

Atsakovės atstovas nurodo, kad suimtieji ir nuteistieji LukiÅ¡kių TI-K maitinasi pagal patvirtintas mitybos normas. LukiÅ¡kių TI-K savarankiÅ¡kai nesudaro valgiaraščių nuteistiesiems ir (arba) suimtiesiems. Atkreipia dėmesį, kad kiekvienÄ dienÄ pagamintų patiekalų kokybė tikrinama LukiÅ¡kių TI-K Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojo. Visas maistas yra sveriamas bei tikrinamos porcijos. Maistas, skirtas dalinimui, yra laikomas sandariuose bei uždengtuose termosuose. Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims maitinimas organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl Fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintomis mitybos normomis, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d.

įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 5 punkte nustatyta, kad maitinimÄ organizuoja kalinimo įstaigos administracija. Taisyklių 6 punkte nustatyta, kad valgiaraščius tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Valgiaraščiai sudaryti 31 dienai. Kai mėnesyje yra mažiau dienų, nesančioms einamÄ jį mėnesį dienoms maisto produktai neskiriami (neiÅ¡raÅ¡omi).

Taisyklių 7 punkte nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimÄ â€“ pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Kalėjimų departamento direktorius 2014 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtino: valgiaraÅ¡tį dirbantiems vyrams; valgiaraÅ¡tį nedirbantiems vyrams; valgiaraÅ¡tį dirbančioms moterims; valgiaraÅ¡tį nedirbančioms moterims; valgiaraÅ¡tį nepilnamečiams; valgiaraÅ¡tį nėščioms moterims; valgiaraÅ¡tį krÅ«timi maitinančioms moterims; valgiaraÅ¡tį dirbantiems vyrams (vegetarams); valgiaraÅ¡tį nedirbantiems vyrams (vegetarams); valgiaraÅ¡tį dirbančioms moterims (vegetarėms); valgiaraÅ¡tį nedirbančioms moterims (vegetarėms); dietinio maitinimo valgiaraÅ¡tį.

Vertinant fiziologines mitybos normas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims nustatyta, kad dirbantiems vyrams energetinė maisto vertė vienam asmeniui per parÄ yra 3 301 kcal, nedirbantiems vyrams – 2 298 kcal. Pagal Kalėjimų departamento 2014 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtintus valgiaraščio dirbantiems vyrams maisto produktų kiekius matyti, kad dirbantiems vyrams maisto kaloringumas pagal valgiaraÅ¡tį skirtingomis dienomis svyruoja nuo 3 167 kcal iki 3 761 kcal per parÄ , o vidutinis maisto kaloringumas yra 3 380 kcal.

Tuo tarpu nedirbančių vyrų maisto kaloringumas per parÄ svyruoja nuo 2 017 kcal iki 2 894 kcal (vidutiniÅ¡kai 2 421 kcal). IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad LukiÅ¡kių TI-K suimtųjų ir nuteistųjų maitinimas yra kontroliuojamas procesas. Minėti asmenys maitinami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologinės mitybos normas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiÅ¡kėjas skunde abstrakčiai nurodo, kad maistas buvo netinkamos kokybės ir svorio, tačiau raÅ¡tu su skundu į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ nesikreipė.

Byloje nėra duomenų, kad dėl netinkamos kokybės maisto pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į institucijas, galinčias patikrinti maisto kokybę. Akcentuotina ir tai, jog pareiÅ¡kėjas skunde nedetalizuoja, kada konkrečiai buvo patiektas nepakankamos kokybės ar svorio maistas. PareiÅ¡kėjo teigimu, dėl netinkamos kokybės maisto jis buvo apsinuodijęs ir kreipęsis į medicinos punktÄ , tačiau byloje esanti pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos kopija ginčui aktualiu laikotarpiu (b. l. 65–69) Å¡io pareiÅ¡kėjo nusiskundimo nepatvirtina, t. y. joje nėra užfiksuota, kad pareiÅ¡kėjas buvo apsinuodijęs nuo maisto.

Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginys dėl neužtikrinto tinkamo maitinimo pagrįstas jo subjektyvia nuomone, todėl nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad jam maitinimas LukiÅ¡kių TI-K buvo tiekiamas pažeidžiant teisės aktų nuostatas. Dėl kitų pareiÅ¡kėjo nusiskundimų PareiÅ¡kėjas nurodo, kad nepaisant to, kad baldai užėmė didžiÄ jÄ dalį kameros ploto, jam trÅ«ko baldų maistui susidėti, nes kameroje buvo tik 2 pakabinamos lentynėlės, kuriose buvo galima susidėti tik indus ir higienos reikmenis.

Lukiškių TI-K Turto valdymo skyriaus 2019 m. spalio mėnesio pranešime „Dėl D. A. B. skundo“ (b. l.

71) nurodoma, kad Lukiškių TI-K gyvenamosios kameros įrengtos pagal teisės aktų reikalavimus, visose kamerose yra lentyna maisto produktams susidėti, spintelė ir viršutinių drabužių pakabos. TIĮET 14.7 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi būti viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti (14.8 papunktis); viršutinių drabužių pakaba (14.9 papunktis). Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, jog Lukiškių TI-K kameros buvo įrengtos pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus, be to, pats pareiškėjas skunde nurodo, kad kameroje buvo įrengtos dvi lentynėlės. Akcentuotina, jog šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato, kad pagal kalinamų asmenų asmeninius poreikius būtų galima įrengti daugiau lentynų.

Kokiu bÅ«du dėl inventoriaus trÅ«kumo pareiÅ¡kėjui pasireiÅ¡kė praÅ¡oma atlyginti žala, net nedetalizavo, nenurodė ir kokiose konkrečiai kamerose jam jo trÅ«ko. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo nusiskundimas dėl to, kad kamerose jam trÅ«ko inventoriaus maisto produktams susidėti, atmestinas kaip nepagrįstas. PareiÅ¡kėjo teigimu, LukiÅ¡kių TI-K parduotuvėje tiekiamų maisto produktų galiojimo laikas buvo pasibaigęs arba tos dienos, kuriÄ apsiperki, be to, kainų skirtumas palyginus su laisvėje esančiomis parduotuvėmis, skyrėsi bent dvigubai.

Nusipirktų priekių svoris neatitikdavo čekyje nurodytam svoriui. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, kad asmeniui pagrįstai (kai atneÅ¡ama ne ta prekė, kuri užsakyta, pažeista pakuotė, produktų galiojimo terminas baigiasi pirkimo dienÄ ) atsisakius paimti prekę iÅ¡ įstaigos teritorijoje veikiančios UAB „Lobby Baltic“ parduotuvės ar visÄ užsakymÄ , suderinus su pareigÅ«nais, galimas prekių grÄ Å¾inimas. Prekės grÄ Å¾inamos, pinigai nuo sÄ skaitos nenuskaičiuojami. Pažymi, kad įstaigos administracija nebuvo gavusi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymų, pareiÅ¡kimų arba skundų dėl nepagrįstai nuraÅ¡omų piniginių lėšų arba dėl netinkamos kokybės UAB „Lobby Baltic“ parduotuvės prekių.

Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus 2019 m. spalio mėn. praneÅ¡ime „Dėl D. A. B. skundo“ nurodoma, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo sudaryta komisija, kuri reguliariai atlikinėjo patikrinimus įstaigos teritorijoje veikiančioje parduotuvėje, kurių metu buvo tikrinamos maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų prekių kainos bei maisto produktų galiojimo terminai. IÅ¡ atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę grÄ Å¾inti jam netinkamÄ prekę dėl kokybės, t. y. galiojimo laiko ar dėl netinkamos kainos, tačiau ja niekada nepasinaudojo.

Akcentuotina, jog pareiškėjas abstrakčiai nurodo šiuos nusiskundimus, nedetalizuoja, kada konkrečiai apsipirko kalinimo įstaigoje veikiančioje parduotuvėje, kada jis nusipirko netinkamo galiojimo ar kiekio maisto produktus ir kokius, nepateikė jokių jo nusiskundimus pagrindžiančių įrodymų, t. y. čekių ir pan. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjo pretenzijas dėl Lukiškių TI-K parduotuvėje tiekiamų maisto produktų kainų ir kokybės laiko neįrodytomis, nepagrįstomis ir jų nevertins, apibrėždamas padarytos žalos dydį.

PareiÅ¡kėjo teigimu, jis tik vienÄ kartÄ per savaitę galėjo nusiprausti po duÅ¡u. Atsakovės atstovas nurodo, kad Å¡ioje kalinimo įstaigoje laikomiems asmenims, įskaitant ir pareiÅ¡kėjÄ , vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 min. buvo suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e HN 134:2015 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad LukiÅ¡kių TI-K užtikrino pareiÅ¡kėjui galimybę pasinaudoti duÅ¡u teisės aktų nustatyta tvarka, todėl pareiÅ¡kėjo nusiskundimas dėl prausimosi po duÅ¡u, atmetamas kaip nepagrįstas.

PareiÅ¡kėjo teigimu, jam buvo itin sunku užsiregistruoti pas psichologÄ , be to, nebuvo vykdoma pozityvaus užimtumo programa. Atsakovas su Å¡iuo pareiÅ¡kėjo nusiskundimu nesutinka ir nurodo, kad pareiÅ¡kėjui buvo sudarytos visos galimybės dalyvauti individualiose pataisos programose, individualiuose konsultacijose, kurias veda Resocializacijos skyriaus psichologai, lankytis fizinės reabilitacijos ir poilsio kambariuose. Taip pat pažymi, kad psichologo konsultacijų skaičius gali bÅ«ti koreguojamas esant objektyvioms priežastims ir subjektyvÅ«s pageidavimai dėl psichologinių konsultacijų ar tam tikrų programų vykdymo poreikio yra svarstomi pagal bÅ«tinumÄ .

Nuteistieji (suimtieji) pokalbiams yra kviečiami, esant jų žodiniam arba raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui. PareiÅ¡kėjo raÅ¡ytinių praÅ¡ymų arba skundų dėl psichologinės konsultacijos, įstaigos administracija ginčo laikotarpiu nebuvo gavusi, o žodiniai nuteistųjų (suimtųjų) praÅ¡ymai nėra registruojami. Pažymėtina, jog iÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo turinio matyti, kad jam galimai buvo sunku užsiregistruoti pas psichologÄ , tačiau, kad visai nepavyko užsiregistruoti jis to nenurodo, be to, skunde nenurodo, kad bÅ«tų kreipęsis su raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu į įstaigos administracijÄ ar Resocializacijos skyrių dėl psichologinės konsultacijos ar noro dalyvauti tam tikroje programoje ir, kad Å¡is jo praÅ¡ymas bÅ«tų buvęs netenkintas, todėl minėtos pareiÅ¡kėjo pretenzijos atmestinos kaip nepagrįstos.

PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atlyginimÄ kildina ir iÅ¡ to, kad nakties metu į kameras buvo ribojamas elektros tiekimas, todėl jis negalėdavo užvirti vandens ir atsigerti ko nors karÅ¡to. VisÄ naktį degdavo Å¡viesa, dėl kurios pareiÅ¡kėjas negalėdavo užmigti, be to, apÅ¡vietimui naudotos lemputės, kurios negali bÅ«ti naudojamos gyvenamosiose patalpose, todėl pareiÅ¡kėjui nuo jų pablogėjo regėjimas. Atsakovės atstovas nurodo, kad kamerose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apÅ¡vietimo normas.

Elektra į gyvenamųjų kamerų kištukinius lizdus nėra tiekiama nepertraukiamojo miego metu, nustatytu suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkėje. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-125 „Dėl elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vielų įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 27.1 papunktis nustato, kad suimtieji ir nuteistieji elektros prietaisais naudojasi tik laisvalaikio, išskyrus nepertraukiamo miego, metu.

LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2017 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 1-205 patvirtintos Dienotvarkės (b. l. 46–48, 131–133) 14 punktas nustato, kad miego laikas darbo dienomis 22:00–6:00 val., poilsio ir Å¡venčių dienomis 23:00–7:00 val. Pažymėtina, kad Dienotvarkėje nustatyti reikalavimai taikomi visiems LukiÅ¡kių TI-K laikomiems suimtiesiems ir nuteistiesiems, nepaisant individualių nuteistųjų poreikių. Suteikiant galimybę naudotis elektros prietaisais miegui skirtu metu, nebÅ«tų įmanoma užtikrinti kitų toje pačioje įstaigoje laikomų asmenų teisę į nepertraukiamÄ miegÄ ir ramybę.

IÅ¡ nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad nuteistieji LukiÅ¡kių TI-K nustatytu miego metu elektros prietaisais naudotis negali, todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos atmestinos kaip nepagrįstos. PĮĮET 16.7 papunktyje nustatyta, kad kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apÅ¡vietimo normas. Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus 2019 m. spalio mėnesio praneÅ¡ime „Dėl D. A. B. skundo“ nurodoma, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija atsižvelgė į suimtųjų bei nuteistųjų kalinimo sÄ lygų gerinimÄ , todėl naktinio apÅ¡vietimo lemputės buvo perkamos kuo mažesnio galingumo (b. l. 71–73).

Minėtos lemputės yra tinkamos naudojimui patalpose. Patikslina, kad gamintojo pateiktoje informacijoje apie lemputes yra paaiÅ¡kinta, jog kaitrinė lempa yra specialios paskirties, skirta naudoti specialiuose Å¡viestuvuose, temperatÅ«ros sÄ lygomis 50°C ir daugiau. Gamintojas atkreipia dėmesį į Å¡viestuvų parametrus, bet ne į patalpų oro temperatÅ«rÄ . LukiÅ¡kių TI-K kamerose įrengti Å¡viestuvai atitiko Å¡iuos parametrus, todėl lemputės tinkamos naudojimui, be to, atitinka ir Europos SÄ jungoje numatytus kokybės standartus.

Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad kamerose turi būti įrengtas ir naktinis elektros apšvietimas. Pažymėtina, kad naktinio elektros apšvietimo įrengimas kamerose yra viena iš priemonių, skirtų pataisos įstaigoje laikomų asmenų saugumo, savižudybių ir suicido prevencijai bei nuolatinei elgesio kontrolei užtikrinti. Pareiškėjo teigimu, apšvietimui naudotos lemputės, kurios negali būti naudojamos gyvenamosiose patalpose, todėl pareiškėjui nuo jų pablogėjo regėjimas.

Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas nepaaiÅ¡kino, kodėl jo manymu kameroje naudotos lemputės, kurios negali bÅ«ti naudojamos gyvenamosiose patalpose, jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė, be to, iÅ¡ byloje esančios pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos kopijos matyti, kad pareiÅ¡kėjo kairės akies regėjimas pablogėjo po traumos (b. l. 67), o ne nuo naktinio apÅ¡vietimo. Pažymėtina ir tai, kad tam tikri kilę neigiami iÅ¡gyvenimai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, nes kalinimo įstaigose yra nustatytos tvarkos ir režimai, kurių privalo laikytis jose esantys nuteistieji bei suimtieji, įskaitant ir pareiÅ¡kėjÄ .

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju LukiÅ¡kių TI-K neatliko neteisėtų veiksmų dėl naktinio elektros apÅ¡vietimo, todėl pareiÅ¡kėjo nusiskundimai atmestini kaip nepagrįsti. Dėl neturtinės žalos atlyginimo LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/102)). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o jÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (žr., pvz., LVAT 2013 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-107/2013). PareiÅ¡kėjas nurodo, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų buvo pažeminta jo garbė ir orumas, sutrikdyta sveikata. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nenustatyta, jog atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs sukelti pareiÅ¡kėjui minėtus jausmus ar kitaip netinkamai su juo elgtis.

PareiÅ¡kėjas nenurodo, kuo pasireiÅ¡kė jo sveikatos sutrikdymas, o iÅ¡ byloje esančios pareiÅ¡kėjo nuotraukos ir medicinos dokumento iÅ¡raÅ¡o matyti, kad pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K jau atvyko sumuÅ¡tu veidu ir su žaizda smakre (b. l. 29, 32). Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99), LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

IÅ¡nagrinėjus visus byloje esančius įrodymus, pareiÅ¡kėjo patirto pažeidimo trukmę, pripažintina, kad D. A. B. (D. A. B.) dėl nustatyto pažeidimo (185 paras neužtikrinus privatumo naudojantis sanitariniu mazgu) galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, kurie virÅ¡ijo įprastus kalinimo sÄ lygojamus suvaržymus. Taigi, pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti piniginę kompensacijÄ už laikymÄ netinkamomis sÄ lygomis iÅ¡ esmės yra pagrįstas. Tačiau, teismo nuomone, pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti 10 000 Eur piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatyto pažeidimo pobÅ«dį ir trukmę, į teismų panaÅ¡iose bei analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju dėl padaryto pažeidimo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 370 Eur, todėl pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, priteistina 370 Eur kompensacija neturtinei žalai atlyginti.

Teismas taip pat pažymi, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo D. A. B. (D. A. B.) skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui D. A. B. (D. A. B.) iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 370 Eur (tris Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti. LikusiÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Fausta Vitkienė