Legislator Case Law & Legislation
9bebe4c6-058d-48a9-a6de-9f7b9dba2ef8 AI generated

9bebe4c6-058d-48a9-a6de-9f7b9dba2ef8 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 9bebe4c6-058d-48a9-a6de-9f7b9dba2ef8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę; skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

Legislator headnote

AI generated

9bebe4c6-058d-48a9-a6de-9f7b9dba2ef8 · Vilniaus apygardos teismas: Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 4 d. nutartyje yra nurodyta, kad iÅ¡ UAB „GCW“ 2010 m. gruodžio 3 d. balanso matyti, kad UAB „GCW“ turtas sudaro 730 961 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 1 165 930 Lt, kad bendrovė metus baigė su 9 091 198 Lt nuostoliu, kad pradelsti įsipareigojimai sudaro 2 182 707, 30 Lt, o debitorinės skolos sudaro tik 16 653, 37 Lt. Teismas, iÅ¡keldamas bankroto bylÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad UAB „GCW“ pradelsti įsipareigojimai (skolos) virÅ¡ija į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertę, todėl UAB „GCW“ yra nemoki.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-268-781/2012Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02410-2011-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.1.1.; 35.6.1.; 40.2.; 116.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 24 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja JÅ«ratė Varanauskaitė, sekretoriaujant Agnei BajarÅ«naitei,dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovams bankroto administratoriui A. L., advokatui Z. P.,atsakovo atstovei advokatei J. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ dėl vienarūšės prieÅ¡prieÅ¡inės prievolės įskaitymo sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei restitucijos taikymo pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios UAB „GCW“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Vilsarma“, ir n u s t a t ė:

IeÅ¡kovas bankrutuojanti UAB „GCW“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui UAB ,,Vilsarma“, kuriuo praÅ¡o pripažinti negaliojančia UAB „GCW“ ir atsakovo UAB „Vilsarma“ 2010 m. gruodžio 1 d. sudarytÄ vienarūšių prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitÄ Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.66 straipsnio (toliau sprendime - CK) pagrindu, kaip pažeidžiančiÄ kitų ieÅ¡kovo kreditorių teises, pripažinus įskaitÄ negaliojančia, taikyti restitucijÄ - priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Vilsarma“ 18 607, 82 Lt, 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už nepagrįstai įgytÄ 18 607, 82 Lt sumÄ , skaičiuojant nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Nurodo, kad 2010 m. gruodžio 1 d., t. y. prieÅ¡ pat bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ UAB „GCW“, tarp ieÅ¡kovo, atstovaujamo direktoriaus A. A., ir atsakovo, atstovaujamo direktoriaus D. K., buvo sudaryta prievolių įskaitymo sutartis, kurios pagrindu buvo atlikta vienarūšės prieÅ¡prieÅ¡inės UAB „GCW“ 18 607, 82 Lt prievolės įskaita atsakovo UAB „Vilsarma“ naudai. Atsakovas pateikė Å¡iÄ prievolių įskaitymo sutartį kaip pagrindÄ Ä¯traukti jį į bankrutuojančios UAB „GCW“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä su 1 035 384, 23 Lt finansiniu reikalavimu.

Savo ieÅ¡kinį jis grindžia CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes yra visi ginčijamo sandorio negaliojimo pagrindai ir sÄ lygos. 2011 m. vasario 4 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas pripažino, kad UAB „GCW“ turimų pradelstų finansinių įsipareigojimų suma ženkliai virÅ¡ija į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertę, todėl įmonę pripažino nemokia ir jai iÅ¡kėlė bankroto bylÄ . IÅ¡ 2010 m. gruodžio 3 d. balanso matyti, kad 2010 m. įmonės veikla buvo nuostolinga, ataskaitinių metų pradžioje įmonės turimas turtas buvo vertinamas 20 463 163 Lt, o 2010 m. pabaigoje įmonės turimo turto vertė sudarė 730 961 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 2 182 707 Lt.

Ginčijamo sandorio sudarymo dienÄ skolos mokėjimo terminai nebuvo pasibaigę, todėl UAB „GCW“ neprivalėjo privilegijuotai tenkinti vieno iÅ¡ kreditoriaus finansinius reikalavimus, kadangi tokio sandorio sudarymas ne tik pablogino įmonės finansinę bÅ«klę, bet ir dar labiau sumažino kitų kreditorių galimybes bent iÅ¡ dalies patenkinti jų finansinius reikalavimus. PareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo jam buvo pateiktas 2010 m. rugsėjo mėn. UAB „GCW“ pagrindinė veikla buvo vieÅ¡ojo maitinimo bei renginių organizavimo srityje.

Tiek ginčijamo sandorio sudarymo metu, tiek metus iki jo, įmonė jau nebevykdė savo veiklos, t. y. įmonė nebesistengė pagerinti savo finansinės padėties. Kadangi UAB „Čilija“ buvo reorganizuota į 6 įmones, tarp kurių buvo ir UAB „GCW“ ir UAB „Čili Holdings“, kurios generalinio direktoriaus pareigas iki 2010 m. gruodžio 1 d. ėjo dabartinis UAB „Vilsarma“ direktorius D. K., t. y. kadangi visos įmonės yra susijusios, registruotos tuo pačiu adresu, UAB „GCW“ tuo metu buvęs direktorius A.

A. ir atsakovo direktorius yra pažįstami ne tik kaip verslo partneriai, bet ir asmeniÅ¡kai, nėra pagrindo abejoti, kad atsakovo direktorius nežinojo, jog UAB „GCW“ yra nemoki (b. l. 1 - 4). Atsakovas UAB „Vilsarma“ atsiliepime į ieÅ¡kinį praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad nėra sÄ lygų taikyti actio Pauliana. Ginčijama sutartis sudaryta kelis mėnesius iki teismo nutarties, kuria ieÅ¡kovui iÅ¡kelta bankroto byla, priėmimo momento, kuri įsiteisėjo tik 2011 m. birželio 5 d. (praėjus žymiam laiko tarpui nuo ginčijamos sutarties sudarymo).

Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo sutarties sudarymas prieÅ¡tarauja ieÅ¡kovo įmonės veiklos tikslams, ieÅ¡kovas taip pat neįrodė, jog dėl ginčo sutarties sudarymo pablogėjo jo įmonės finansinė bÅ«klė ir/ar ieÅ¡kovas tapo nemokus. Pirmenybė jam, kaip kreditoriui, taip pat nebuvo suteikta, nes kreditorinį reikalavimÄ jis pareiÅ¡kė tik bankroto byloje. IeÅ¡kovas neįrodė, jog ginčo sutarties Å¡alys žinojo apie pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pateikimÄ teismui ir kad jos buvo nesÄ Å¾iningos sutarties sudarymo metu, t. y. kad jis žinojo ar turėjo žinoti apie ieÅ¡kovo faktinę nemokumo bÅ«senÄ , todėl negalėjo sudaryti ginčo sutarties.

Be to, ieÅ¡kovas nenurodė jokių motyvų ir argumentų, dėl ko praÅ¡o priteisti iÅ¡ jo dvigubas procesines palÅ«kanas (b. l. 69 - 72). IeÅ¡kovas bankrutuojanti UAB „GCW“ dubliku atsikirto į atsakovo argumentus, palaikydamas savo pozicijÄ , jog yra visos actio Pauliana sÄ lygos ir sandoris privalo bÅ«ti pripažintas negaliojančiu. Papildomai nurodė, jog 2010 m. gruodžio 1 d. sandorio sudarymo metu turto areÅ¡to akto registre buvo įregistruotas laikinas bankrutuojančios UAB „GCW“ turto areÅ¡tas, t. y. laikino turto areÅ¡to galiojimo metu ieÅ¡kovas neturėjo teisės disponuoti visu turtu ir sudaryti 2010 m. gruodžio 1 d. susitarimo, kuriuo buvo perleista reikalavimo teisė, todėl nebuvo galimas įskaitymo sutarties sudarymas ir yra pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu kaip prieÅ¡taraujantį imperatyvioms įstatymo normoms (b. l. 82 - 86).

Atsakovas UAB „Vilsarma“ triplike papildomai nurodo, kad įskaitymui pakanka vienos prievolės pareiškimo, t. y. vienos šalies išreiktos valios, kad ginčijamoje prievolių įskaitymo sutartyje yra išreikšta abiejų šalių valia įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus. Ieškovas nėra jo kreditorius, todėl neturi teisės ginčyti atsakovo sudaryto vienašalio sandorio – 2010 m. gruodžio 1 d. sutartyje išreikštos jo valios įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus.

Jo valios iÅ¡reiÅ¡kimo pakako, kad jo prievolė ieÅ¡kovui pasibaigtų jos įskaitymu, nes draudimas įvykdyti visas finansines prievoles pagal Ä®monių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktÄ dar nebuvo įsigaliojęs. Laikinas ieÅ¡kovo turto areÅ¡tas nekliudė tretiesiems asmenims vykdyti prievolių Å¡iam skolininkui, įskaitant jam pareikÅ¡ti apie prievolės pasibaigimÄ Ä¯skaitymu (b. l. 112 – 114).          Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas advokatas Z.

P. prašė tenkinti ieÅ¡kinį dėl ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių, atsakovo atstovė advokatė J. J. prašė atmesti ieÅ¡kinį dėl atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytų aplinkybių.            IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.            Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 4 d. nutartimi UAB „GCW“ iÅ¡kelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas A. L. (b. l. 6 - 7). Lietuvos teismų informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, nutartis įsiteisėjo 2011 m. balandžio 28 d., Lietuvos apeliaciniam teismui iÅ¡nagrinėjus UAB „Čili Holdings“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 4 d. nutarties dalies dėl bankroto administratoriaus paskyrimo.

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 4 d. nutartyje yra nurodyta, kad iÅ¡ UAB „GCW“ 2010 m. gruodžio 3 d. balanso matyti, kad UAB „GCW“ turtas sudaro 730 961 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 1 165 930 Lt, kad bendrovė metus baigė su 9 091 198 Lt nuostoliu, kad pradelsti įsipareigojimai sudaro 2 182 707, 30 Lt, o debitorinės skolos sudaro tik 16 653, 37 Lt. Teismas, iÅ¡keldamas bankroto bylÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad UAB „GCW“ pradelsti įsipareigojimai (skolos) virÅ¡ija į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertę, todėl UAB „GCW“ yra nemoki.

Bankroto administratorius 2011 m. rugpjūčio 30 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė actio Pauliana ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o pripažinti UAB „GCW“ ir UAB „Vilsarma“ 2010 m. gruodžio 1 d. sudarytÄ prievolių įskaitymo sutartį negaliojančia bei taikyti restitucijÄ : priteisti jam iÅ¡ atsakovo UAB „Vilsarma“ 18 607, 82 Lt, taip pat 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už nepagrįstai įgytÄ 18 607, 82 Lt sumÄ , skaičiuojant nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ir 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Vienas iÅ¡ įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų – prieÅ¡prieÅ¡inių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas prieÅ¡prieÅ¡inis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibÅ«dintas pagal pareikalavimo momentÄ . Ä®statyme įtvirtinta įskaitymo samprata rodo, kad prieÅ¡prieÅ¡inio vienarūšio reikalavimo įskaitymas yra vienaÅ¡alis sandoris, jam pakanka vienos prievolės Å¡alies pareiÅ¡kimo, kuriuo apie įskaitymÄ praneÅ¡ama kitai Å¡aliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis).

Ä®skaitymas gali bÅ«ti atliekamas vienos Å¡alies pareiÅ¡kimu, o tai reiÅ¡kia, kad kita prievolės Å¡alis neprivalo pasisakyti dėl to, ar ji sutinka su įskaitymu, ar ne. Ä®skaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia nepriklausomai nuo kitos prievolės Å¡alies valios ir požiÅ«rio į tokį kontrahento veiksmÄ , tik bÅ«tina, kad kitai prievolės Å¡aliai kontrahentas praneÅ¡tų apie šį teisinį veiksmÄ . Vienos Å¡alies pareiÅ¡kimu kaip vienaÅ¡aliu sandoriu pakeičiami ar nutraukiami prievoliniai santykiai tarp kreditoriaus ir skolininko, turėjusių prieÅ¡prieÅ¡inių vienarūšių įskaitytinų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2001, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2001).

Abiejų Å¡alių pasiraÅ¡ytas dokumentas gali bÅ«ti tarpusavio skolų suderinimo ir įskaitymo aktas. Jeigu prievolės Å¡alys, t. y. atitinkamus įgalinimus turintys jų atstovai, suraÅ¡o ir pasiraÅ¡o skolų suderinimo ir įskaitymo aktÄ , kuriame nurodoma, kokios sumos įskaitomos, yra pagrindas pripažinti, kad abi Å¡alys pagal CK 6.131 straipsnio 1 dalį padarė pareiÅ¡kimus dėl prievolių įskaitymo. Ä®monių tarpusavio skolos gali bÅ«ti padengiamos ir sudarant tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktÄ , jeigu juo Å¡alys aiÅ¡kiai pareiÅ¡kia savo valiÄ Ä¯skaityti abipuses skolas ir nustato sÄ lygas, pagal kurias turi bÅ«ti sumokamas skolos likutis.

Sudarant tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktÄ ar kitÄ panašų dokumentÄ , kuriuo Å¡alys pareiÅ¡kia savo valiÄ Ä¯skaityti abipuses skolas bei nustato sÄ lygas skolos likučiui sumokėti – laikoma, jog įmonių tarpusavio skolos pasibaigė įskaitymo bÅ«du. RaÅ¡ytinio akto pasiraÅ¡ymo metu juridinio asmens atstovai ne tik patvirtina savo atsiskaitymus bei tuo pačiu patvirtina sutikimÄ Ä¯skaityti abipusius prieÅ¡prieÅ¡inius reikalavimus, bet ir yra informuojami apie kito asmens atliekamÄ Ä¯skaitymÄ .

Tačiau tiek skolų suderinimo ir įskaitymo aktas, tiek tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas ar kitas panaÅ¡us dokumentas yra dviÅ¡aliai abipusių reikalavimų įskaitymo dokumentai, bet ne vienaÅ¡alis vienos iÅ¡ Å¡alių pareiÅ¡kimas apie įskaitymÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-266/2009). IÅ¡ ginčijamos UAB „GCW“ ir UAB „Vilsarma“ 2010 m. gruodžio 1 d. prievolių įskaitymo sutarties matyti, jog atsakovas UAB „Vilsarma“ turi reikalavimo teisę į 1 035 384, 23 Lt pagal ieÅ¡kovo ir atsakovo 2010 m. rugsėjo 16 d. prievolių įskaitymo sutartį ir 2010 m. gruodžio 1 d. skolų suderinimo aktÄ ieÅ¡kovui UAB „GCW“.

IeÅ¡kovas UAB „GCW“ turi reikalavimo teisę į 18 607, 82 Lt pagal 2010 m. gruodžio 1 d. ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarytÄ reikalavimo į UAB „Cukrus media“ perleidimo sutartį atsakovui UAB „Vilsarma“ (b. l. 8). Abiem Å¡alims atlikus Å¡ių sumų tarpusavio įskaitymus matyti, kad ieÅ¡kovas UAB „GCW“ liko skolingas atsakovui UAB „Vilsarma“ 1 016 776, 41 Lt. Nagrinėjamu atveju vertinant ieÅ¡kovo ginčijamÄ 2010 m. gruodžio 1 d. prievolių įskaitymo sutartį, darytina iÅ¡vada, kad Å¡is aktas yra dviÅ¡alis abipusių reikalavimų įskaitymo dokumentas, tačiau ne vienaÅ¡alis vienos iÅ¡ Å¡alių pareiÅ¡kimas apie įskaitymÄ .

Å is aktas pasiraÅ¡ytas abiejų ginčo subjektų, jame aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta abiejų Å¡alių valia. Å is sandoris yra ginčijamas vadovaujantis CK 6.66 straipsniu, numatančiu kreditoriaus teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana).CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Å iame straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialus kreditoriaus interesų gynimo bÅ«das, kuriuo jam suteikiama galimybė panaikinti skolininko piktnaudžiavimo savo teisėmis padarinius, taip užtikrinant skolininko prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui įvykdymÄ .

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodomos actio Pauliana taikymo sÄ lygos:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas;

4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

5) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas;

7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; kt.). Nagrinėjamoje byloje yra faktinis ir teisinis pagrindas pripažinti ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarytÄ sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes egzistuoja visos sÄ lygos, kurioms esant sandoris turi bÅ«ti pripažintas negaliojančiu.

IeÅ¡kiniu ginčijamas sandoris sudarytas likus Å¡iek tiek daugiau nei mėnuo iki bankroto bylos UAB „GCW“ iÅ¡kėlimo. IeÅ¡kovo pateikti į bylÄ raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad UAB „GCW“ 2010 m. gruodžio 3 d. buvo skolinga tiek darbuotojams, Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, tiek kitiems kreditoriams (b. l. 13 - 14, 87), kreditoriniai įsipareigojimai 2010 m. gruodžio 3 d. sudarė 2 182 707, 30 Lt, pradelsti įsipareigojimai sudarė 1 165 930 Lt (b. l. 9 - 10).

Sandorio sudarymo momentu įmonė buvo nemoki, nes pagal UAB GCW“ 2010 m. gruodžio 3 d. balansÄ (b. l. 9 - 10) UAB „GCW“ 2010 m. turėjo ilgalaikio turto už 564 308 (praėję finansiniai metai - 18 521 537 Lt), trumpalaikio turto už 166 653 Lt (praėję finansiniai metai - 1 941 631 Lt), iÅ¡ viso turto už 730 961 Lt (praėję finansiniai metai - 20 463 168 Lt), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 2 182 707 Lt (praėję finansiniai metai - 12 823 716 Lt), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai - 1 165 930 Lt (praėję finansiniai metai - 4 897 973 Lt).

Tai, kad nuo praėjusių, t. y. 2009 m., įmonės turto sumažėjo nuo 20 463 168 Lt iki 730 961 Lt, kad įmonė per 2010 m. patyrė 9 091 198 Lt nuostolį (b. l. 11), rodo, jog iki bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo įmonės finansinė padėtis tik sunkėjo ir blogėjo, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu UAB „GCW“ faktiÅ¡kai buvo nemoki. Ä® bylÄ nepateikti įrodymai, paneigiantys įmonės nemokumÄ ieÅ¡kiniu ginčijamo sandorio sudarymo momentu. Ä® bylÄ taip pat yra pateikti duomenys apie tai, kad 2010 m. sausio 29 d., 2010 m. vasario 1 d. turto ir atsargų pirkimo - pardavimo sutartimis UAB „GCW“ pardavė turtÄ , kurį naudojo savo veikloje (sutarčių 7.4 p.), o tai patvirtina, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu UAB „GCW“ buvo nemoki ir nesistengė pagerinti savo finansinės padėties (b. l. 15 - 65).

Be to, kaip jau minėta, Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 4 d. nutartimi konstatavo, kad UAB „GCW“ yra nemoki. Taigi Å¡ios aplinkybės rodo, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu kreditoriai turėjo galiojančias reikalavimo teises bankrutuojančiai UAB „GCW“, kuri ginčo sandorio sudarymo momentu buvo nemoki, Å¡is sandoris pažeidė kitų įmonės kreditorių interesus. Dėl ginčijamo sandorio buvo sumažintos kitų kreditorių galimybės gauti jų reikalavimo patenkinimÄ .

Nebuvo jokios sutarties, įstatymo ar teismo sprendimo, kuris bÅ«tų įpareigojęs ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ sudaryti ginčijamÄ sandorį, t. y. ginčijamo sandorio Å¡alys neprivalėjo sudaryti. Sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos. Vadovaujantis CK 6.66 straipsniu, sandorio Å¡alys laikomos nesÄ Å¾iningomis, jei sudarydamos sandorį jos žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia kitų kreditorių interesus. Aplinkybė, jog ginčijamu sandoriu pažeidžiami kitų kreditorių interesai, UAB „GCW“ buvo žinoma, kadangi UAB „GCW“ buvo skolinga kitiems kreditoriams, teismui buvo pateiktas pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, jos turtui pritaikytas areÅ¡tas.

Apie tai, kad ginčijamu sandoriu pažeidžiami kitų kreditorių interesai, turėjo žinoti ir atsakovas UAB „Vilsarma“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad „kreditorius, elgdamasis apdairiai, prieÅ¡ sudarydamas sutartį turi pasidomėti, ar patikima kita sandorio Å¡alis, ar ji elgiasi sÄ Å¾iningai. IÅ¡ bÅ«simos sandorio Å¡alies yra pagrįsta reikalauti paaiÅ¡kinimo ir kitų duomenų, ar ji neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai.

Toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga, kuriÄ sustiprina Å¡io asmens statusas, pvz., verslininkas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). Atsakovas, sudarydamas sutartį turi protingomis priemonėmis iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar bÅ«sima sandorio Å¡alis nėra skolininkė, konkrečioje situacijoje įvertinti, ar sandoriu nebus pažeisti skolininko kreditoriaus interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-898/2002).

Jei atsakovas nežinojo apie kitų kreditorių reikalavimo teises ir UAB „GCW“ nemokumÄ , tai atsakovas, bÅ«damas verslininkas, kuriam keliami didesni rÅ«pestingumo reikalavimai, turėjo pasidomėti, ar ginčijama įskaitymo sutartimi nepažeidžiami kitų kreditorių interesai, galėjo pareikalauti pateikti UAB „GCW“ finansinę atskaitomybę. Atsakovas nenurodo, ar tikrino registruose UAB „GCW“ finansinę atskaitomybę, ar paprašė, kad UAB „GCW“ pateiktų 2010 m. finansinę atskaitomybę, kuri, kaip jau minėta, rodo, jog UAB „GCW“ 2010 m. buvo faktiÅ¡kai nemoki.

Atsakovas nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad jis domėjosi, ar UAB „GCW“ nėra inicijuojamas bankroto bylos iÅ¡kėlimas. Tam, kad atsakovas, kaip verslininkas, bÅ«tų laikomas sÄ Å¾iningu dėl sandorio sudarymo, jis privalėjo pasidomėti UAB „GCW“ finansine bÅ«kle ir tik įsitikinęs, kad įmonė neturi kreditorių, kurių interesai gali bÅ«ti pažeisti, galėjo sudaryti sandorį. Pažymėtina, kad konkrečiu atveju vertinant verslininko turėjimÄ Å¾inoti tam tikrų aplinkybių, atsižvelgiama į jo ir kontrahento veiklos pobÅ«dį.

Pagal kontrahento veiklos pobÅ«dį verslininkas turi suprasti, kad skolininkas turi verslo santykių ne tik su juo, bet ir kitais asmenimis. Sudarytų sandorių pobÅ«dis ir skolos dydis leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad UAB „Vilsarma“ buvo žinoma, jog UAB „GCW“ neturi lėšų atsiskaitymams dėl savo sunkios finansinės bÅ«klės. Atsakovo veiksmai neatitinka sÄ Å¾iningam sandorio dalyviui nustatytos pareigos veikti aktyviai ir prieÅ¡ sudarant sandorį iÅ¡siaiÅ¡kinti jo teisėtumui bei stabilumui reikÅ¡mingas aplinkybes.

Be to, CK 6.67 straipsnio 5 punkte preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusios sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, jeigu sandoris sudarytas dėl skolos, kurios mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs, mokėjimo, o UAB „GCW“ 2010 m. gruodžio 3 d. skolininkų sÄ raÅ¡e nurodyta, kad atsakovo UAB „Vilsarma“ skola nėra pradelsta, t. y. jos mokėjimo terminas nurodytas 2011 m. balandžio 6 d. (b. l. 13), toks pats mokėjimo terminas nurodytas ir ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarytoje 2010 m. rugsėjo 16 d. prievolių įskaitymo sutartyje, 2010 m. gruodžio 1 d. prievolių įskaitymo sutartyje.

Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „GCW“ buvo gautas teisme 2010 m. rugsėjo 14 d. Taigi bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas ne tik turėjo, bet ir žinojo apie UAB „GCW“ nemokumÄ ir aplinkybę, jog Å¡iuo sandoriu bus pažeisti kitų kreditorių interesai. Å ios aplinkybės sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad ieÅ¡kovo ir atsakovo 2010 m. gruodžio 1 d. sudaryta prievolių įskaitymo sutartis pažeidė kitų kreditorių teises, nes pirmenybės teise buvo patenkinta atsakovo reikalavimo dalis.Sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sÄ lygų visuma: teisės norma, kuriai, ieÅ¡kovo teigimu, prieÅ¡tarauja sandoris, yra imperatyvioji, ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintÄ imperatyvÄ ir Å¡io pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008).

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, sutartis yra absoliučiai negaliojanti (niekinė sutartis), jeigu jÄ sudarant buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties Å¡alies, bet ir vieÅ¡ieji interesai. Kad konkreti teisės nuostata yra imperatyvi, lemia tai, jog ji griežtai formuluoja paliepimÄ ir neleidžia jo suprasti dviprasmiÅ¡kai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2011).

Byloje nustatyta, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovui buvo įregistruotas laikinas UAB „GCW“ turto arešto aktas, t. y. turto arešto aktas Nr. 0310004549, iš kurio matyti, kad UAB „GCW“ turtui pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartį buvo pritaikytas areštas, t. y. pritaikytas areštas UAB „GCW“ nuosavybės teise priklausančiam turtui, turto nesant ar jo nepakankant, lėšoms, leista atsikaityti su ieškovu, bendrovės darbuotojais, Valstybine mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (b. l. 88 - 89).

Teismų praktikoje suformuota pozicija, kad laikinas areÅ¡tas reiÅ¡kia, jog yra areÅ¡tuojamas visas turtas, kol nebus sudarytas turto apraÅ¡as ir identifikuotas konkretus areÅ¡tuojamas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2010). Taigi ieÅ¡kovas nuo laikino turto areÅ¡to akto įregistravimo negalėjo disponuoti visu savo turtu, taip pat ir sudaryti 2010 m. gruodžio 1 d. prievolių įskaitymo sutartį. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu bÅ«tų buvęs įregistruotas turto areÅ¡to akto pakeitimas, areÅ¡tuojant konkretų skolininko turtÄ .

Vadovaujantis Turto areÅ¡to aktų registro įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, ieÅ¡kovo nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, lėšų laikino areÅ¡to metu buvo apribotas disponavimas visu nurodytu ieÅ¡kovo turtu. Be to, Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau sprendime – CPK) 145 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad asmuo, kurio turtas areÅ¡tuotas, atsako už nustatytų apribojimų pažeidimÄ nuo nutarties areÅ¡tuoti turtÄ paskelbimo jam momento, o kai nėra galimybės paskelbti, taip pat tais atvejais, kai nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės priimama Å¡iam asmeniui nedalyvaujant, - nuo nutarties įregistravimo turto areÅ¡to aktų registre momento.

Turto areÅ¡to aktų registro duomenys yra vieÅ¡i, todėl, Turto areÅ¡to aktų registro taisyklių nustatyta tvarka, su jais gali susipažinti kiekvienas asmuo (Turto areÅ¡to aktų registro įstatymo 5 straipsnio 1 dalis). Laikinas ieÅ¡kovo turto areÅ¡tas pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartį Turto areÅ¡to aktų registre buvo įregistruotas 2010 m. rugpjūčio 27 d., todėl nuo Å¡ios dienos bylos Å¡alims buvo žinoma apie ieÅ¡kovo turto apribojimus. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad galiojant laikinam turto areÅ¡to aktui, įskaitymas, atliktas ieÅ¡kovo ir atsakovo 2010 m. gruodžio 1 d. prievolių įskaitymo sutartimi, nebuvo galimas, todėl yra pagrindas pripažinti ginčijamÄ sandorį negaliojančiu ir CK 1.80 straipsnio pagrindu.

Kadangi sandoris pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, todėl pagal CK 6.145 straipsnį, taikoma restitucija, t. y. sandorių Å¡alys atstatomos į pirmesnę padėtį. Pripažinus šį sandorį negaliojančiu iÅ¡ atsakovo UAB „Vilsarma“ ieÅ¡kovui UAB „GCW“ priteistina 18 607, 82 Lt. Å is turtas (pinigai) grÄ Å¾inamas bankrutuojančiai įmonei į bendrÄ turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais Ä®monių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti jam iÅ¡ atsakovo 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už nepagrįstai įgytÄ 18 607, 82 Lt sumÄ , skaičiuojant nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Vadovaujantis CK 6.240 straipsnio 1 dalimi, be teisinio pagrindo įgijęs turto asmuo privalo grÄ Å¾inti ar atlyginti visas pajamas, kurias jis gavo ar turėjo gauti iÅ¡ Å¡io turto, nuo to laiko, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie turto įgijimo nepagrįstumÄ . Už be pagrindo įgytÄ pinigų sumÄ skaičiuojamos 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos. Å ios palÅ«kanos pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstÄ pinigų gavimÄ ar sutaupymÄ .

Tačiau Å¡is ieÅ¡kovo reikalavimas tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant palÅ«kanas nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki sprendimo priėmimo, kadangi nuo sprendimo priėmimo priteistinos procesinės palÅ«kanos. Patenkinus ieÅ¡kinį, iÅ¡ atsakovo priteistinos ir 6 proc. dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2011 m. rugpjūčio 31 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis).Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

IeÅ¡kovas už ieÅ¡kinį, kuriuo buvo reiÅ¡kiamas neturtinio pobÅ«džio reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011), nemokėjo 139, 10 Lt žyminio mokesčio, nes nuo Å¡io žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Kadangi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkintas, todėl iÅ¡ atsakovo priteistinas į valstybės biudžetÄ Å¡is žyminis mokestis (CPK 96 straipsnis).Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymÄ apie iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, Å¡ioje byloje teismas turėjo 10, 40 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Kadangi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkintas, nurodytos iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovų į valstybės biudžetÄ (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kovo bankrutuojančios UAB „GCW“ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2010 m. gruodžio 1 d. prievolių įskaitymo sutartį, kuriÄ sudarė ieÅ¡kovas bankrutuojanti UAB „GCW“ ir atsakovas UAB „Vilsarma“, grÄ Å¾inant Å¡alis į ankstesnę padėtį.

Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Vilsarma“ (juridinio asmens kodas: 125409842) 18 607, 82 Lt, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 18 607, 82 Lt sumÄ nuo 2011 m. rugpjūčio 31 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Vilsarma“ (juridinio asmens kodas: 125409842) 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 18 607, 82 Lt sumÄ , skaičiuojant nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki ieÅ¡kinio priėmimo (2011 m. rugpjūčio 31 d.).KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo UAB „Vilsarma“ (juridinio asmens kodas: 125409842) (iÅ¡ieÅ¡kotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita LT 247300010112394300 AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660) 139, 10 Lt žyminio mokesčio bei 10, 40 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismÄ .

             Teisėja                                                                                                         Jūratė Varanauskaitė