9beb6ca4-4a30-4cdc-b807-d26be466ce44 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-219-328/2021 (Proceso Nr.2-06-3-03004-2020-6) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.12; 3.2.6.1 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMA S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 1 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, Samantai Matonytei, dalyvaujant ieÅ¡kovui K. L., jo atstovui advokatui V. S., atsakovei L. T., jos atstovui advokatui G. G., institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ byloje, atstovei V.

S., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo K. L. ieÅ¡kinį atsakovei L. T. dėl priteisto vaikui iÅ¡laikymo dydžio sumažinimo ir bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, ir atsakovės L. T. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui K. L. dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo ir lėšų vaikui iÅ¡laikyti pakeitimo, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas nustatė: ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas:

1) pakeisti 2019 m. vasario 25 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-437-793/2019 patvirtintÄ taikos sutarties 1 punktÄ nustatant, kad ieÅ¡kovas K. L. įsipareigoja teikti materialinį iÅ¡laikymÄ sÅ«nui J. L. po 150 Eur nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos iki jo pilnametystės, kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ ;

2) pakeisti 2019 m. vasario 25 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-437-793/2019 patvirtintos taikos sutarties 4 punkto dalis nustatant:

a) K. L. bendrauja su sÅ«numi J. L., bÅ«damas Lietuvos Respublikoje ieÅ¡kovo atostogų metu, pasiimdamas su savimi sÅ«nų vienos savaitės laikotarpiui, pasiėmimo datÄ suderinęs su vaiko motina prieÅ¡ 7 (septynias) kalendorines dienas;

c) vaiko atostogų metu tėvas turi teisę praleisti su sūnumi ½ vaiko atostogų laikotarpio;

g) K. L. keturis kartus savaitėje bendrauja su nepilnamečiu vaiku interneto pagalba, prieÅ¡ tai laikÄ suderinus su vaiko motina;

h) K. L. pasirÅ«pina sÅ«naus pasiėmimu ir atvežimu paeiliui kas antrÄ kartÄ , o vaiko motina atveža vaikÄ kitais kartais ir pasiima iÅ¡ tėvo gyvenamosios vietos. K. L. pasirÅ«pina bÅ«tinomis higienos, nakvynės priemonėmis, o vaiko motina perduodant sÅ«nų ieÅ¡kovui užtikrina vaikui turimus sÅ«naus drabužius, kitus sÅ«naus asmeninius daiktus;

n) K. L. ir L. T. patvirtina ir užtikrina, jog vaikui bÅ«nant su vienu iÅ¡ jų, nenuteikinės mažamečio vaiko vienas prieÅ¡ kitÄ , nesielgs agresyviai, nenaudos Å¡alia sÅ«naus netinkamos žodžių leksikos iÅ¡sireiÅ¡kimų ir alkoholio, nekels balso prieÅ¡ nepilnametį ar bÅ«nant Å¡alia sÅ«naus. Nurodė, jog Å¡iuo metu dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių negali pilnai vykdyti teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sÄ lygų teikti vaikui nustatyto dydžio iÅ¡laikymÄ , taip pat neturi galimybės bendrauti su sÅ«numi pagal taikos sutartyje nustatytas sÄ lygas. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko, pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė teismo:

1) pakeisti 2019 m. vasario 25 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-437-793/2019 patvirtintos taikos sutarties 1 punktÄ nustatant – K. L. įsipareigoja teikti materialinį iÅ¡laikymÄ sÅ«nui J. L., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Eur, nuo 2020 m. birželio 1 d. iki jo pilnametystės, kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ ;

2) uždrausti vaiko tėvui K. L. bendrauti su nepilnamečiu sÅ«numi J. L. be socialinio darbuotojo iki vaikui sukaks Å¡eÅ¡eri metai, uždrausti vaikÄ iÅ¡sivežti iÅ¡ vaiko gyvenamosios vietos. Nurodė, jog nustatyto iÅ¡laikymo nepakanka, vaiko poreikiai yra ženkliai iÅ¡augę, mano, jog tas iÅ¡ tėvų, su kuriuo vaikas gyvena skyrium, turėtų daugiau materialiai prisidėti prie vaiko iÅ¡laikymo. Be to, nurodė prieÅ¡taraujanti Å¡iuo metu bet kokiam ieÅ¡kovo bendravimui su vaiku, kadangi jo neadekvatus elgesys atsakovės ir vaiko atžvilgiu pažeidžia vaiko psichologinę ir emocinę bÅ«senÄ .

IeÅ¡kovas atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį, su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, jog jo turtinė padėtis yra kardinaliai pakitusi, dėl pandemijos neturi galimybės įsidarbinti Lietuvoje ir gauti pajamų. PrieÅ¡taravo reikalavimui riboti jo bendravimÄ su vaiku, tvirtino, jog tai atsakovės kerÅ¡tas jam už praneÅ¡imÄ dėl smurto vaiko atžvilgiu. Teismo posėdyje ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio reikalavimus palaikė. Papildomai paaiÅ¡kino, jog uždarbiauja užsienyje, todėl atvykęs į LietuvÄ nori bendrauti su vaiku, pasiimti vaikÄ Ä¯ jo (ieÅ¡kovo) gyvenamÄ jÄ vietÄ savaitei.

IeÅ¡kovo atstovas teismo posėdyje ieÅ¡kinį palaikė. Nurodė, jog po konflikto su atsakove, atsakovė pradėjo riboti vaiko ir tėvo bendravimÄ . Nesutiko su atsakovės praÅ¡omu priteisti iÅ¡laikymo vaikui dydžiu, nurodė, jog nors ieÅ¡kovas ir prašė iÅ¡laikymÄ sumažinti, tačiau sutiko mokėti po 220 Eur. Prašė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų netenkinti, ieÅ¡kinį tenkinti. Teismo posėdyje atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko, palaikė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, kuriuos prašė tenkinti.

PaaiÅ¡kino, jog tėvo bendravimas su vaiku kenkia vaikui, daro jam neigiamÄ Ä¯takÄ . Tol, kol tėvo bendravimas su vaiku nepasikeis, mano esant pagrindÄ apriboti bendravimÄ . Atsakovės atstovas teismo posėdyje su ieÅ¡kiniu nesutiko, palaikė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus bei atsakovės pozicijÄ . PaaiÅ¡kino, jog nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovas negalėtų teikti vaikui didesnio iÅ¡laikymo. Mano, kad praÅ¡oma priteisti iÅ¡laikymo suma yra adekvati, tokie vaiko poreikiai egzistuoja. Akcentavo, jog atsakovei tenka didesnė naÅ¡ta prižiÅ«rint nepilnametį vaikÄ .

Pažymėjo, jog tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ bendrauti su nepilnamečiu vaiku, tačiau negalima įgyvendinti tokios bendravimo tvarkos, kuri nepadėtų vaikui vystytis. Mano, jog prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės pagrįstos, praÅ¡o prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti, ieÅ¡kinį atmesti. Institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ byloje, atstovė teismo posėdyje pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad vaiko iÅ¡laikymo dydis 220 Eur tenkina tik pačius bÅ«tiniausius poreikius. Motinos praÅ¡oma priteisti iÅ¡laikymo dydžio suma neprieÅ¡tarauja vaiko interesams, patenkintų vaiko poreikius.

Papildomai nurodė, jog Å¡iuo metu tėvo bendravimas su vaiku žaloja vaiko psichikÄ , mano esant tikslingiausia, kad bendravimas su vaiku vyktų tik dalyvaujant socialiniam pedagogui. Teismas konstatuoja: bylos duomenimis nustatyta, jog nepilnametis vaikas J. L., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieÅ¡kovo K. L. ir atsakovės L. T. sÅ«nus. Klaipėdos apylinkės teismo (Klaipėdos miesto rÅ«mai) 2019 m. vasario 25 d. nutartimi c. b. Nr. e2-437-793/2019 buvo patvirtinta K. L. ir L. T. sudaryta taikos sutartis, kuria Å¡alys susitarė dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo dydžio ir mokėjimo tvarkos bei sutarė dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Byloje tarp Å¡alių kilo ginčas dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui dydžio bei skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, todėl Å¡iais aspektais teismas pasisako. Dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo Teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1 punkte ieÅ¡kovas įsipareigojo teikti materialinį iÅ¡laikymÄ vaikui J. L. po 220 Eur nuo 2019 m. vasario 1 d. iki vaiko pilnametystės mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ .

IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė iÅ¡laikymo dydį sumažinti iki 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų dydžio. IeÅ¡kinio reikalavimÄ grindė iÅ¡ esmės pablogėjusia savo turtine padėtimi. BylÄ nagrinėjant teismo posėdyje ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės sutiko dėl 220 Eur iÅ¡laikymo dydžio sumos per mėnesį, su atsakovės reikalavimu dėl iÅ¡laikymo dydžio padidinimo nesutiko. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu reiÅ¡kė reikalavimÄ padidinti vaikui teiktinÄ iÅ¡laikymÄ iki 300 Eur kas mėnesį mokamos periodinės iÅ¡mokos dydžio.

ReikalavimÄ grindė argumentais apie padidėjusius Å¡alių vaiko poreikius. BylÄ nagrinėjant teismo posėdyje atsakovė ir jos atstovas pabrėžė, jog atsakovė su nustatyta iÅ¡laikymo dydžio suma sutiko siekdama greičiau užbaigti teisminį procesÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir iÅ¡tikimais piliečiais, iki pilnametystės juos iÅ¡laikyti. Pažeidus vienÄ iÅ¡ nurodytų tėvų pareigų, tiesiogiai bus pažeista visa įstatymų nustatyta tėvų valdžios sistema, o tai neabejotinai turės įtakos įstatymo saugomoms ir ginamoms vaiko teisėms.

Viena iÅ¡ sudėtinių tėvų valdžios dalių – iÅ¡laikyti savo vaikus – yra reglamentuojama Civilinio kodekso 3.192 straipsnyje. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus, teismas iÅ¡laikymÄ priteisia pagal vieno iÅ¡ tėvų ieÅ¡kinį (Civilinio kodekso 3.194 straipsnis). Taigi vaiko teisė į iÅ¡laikymÄ ir tėvų pareiga jį užtikrinti sudaro sÄ lygas kitų vaiko teisių (teisė į bÅ«stÄ , mokslÄ , tinkamas gyvenimo sÄ lygas ir kt.) įgyvendinimui.

Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalis įtvirtina tėvų pareigÄ materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iÅ¡ tėvų teiktino iÅ¡laikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principÄ . Vadovaujantis Å¡iuo principu nustatytas iÅ¡laikymas turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis).

Prievolė iÅ¡laikyti vaikÄ mokant periodines iÅ¡mokas yra tęstinio pobÅ«džio, paprastai vykdoma ilgÄ laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti Å¡iuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iÅ¡ tėvų turtinei padėčiai arba iÅ¡laikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas iÅ¡laikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo. Civilinio kodekso 3.201 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas iÅ¡laikymas, priėmimo iÅ¡ esmės pasikeitė Å¡alių turtinė padėtis, priteisto iÅ¡laikymo dydis gali bÅ«ti sumažintas arba padidintas.

Pažymėtina, jog teismas, nagrinėdamas klausimÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, taip pat prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad iÅ¡laikymo dydžiui pakeisti bÅ«tina nustatyti pagrindÄ , kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškovas nuo 2019 m. gruodžio 18 d. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, 2020 m. kovo 9 d. Užimto tarnybos buvo išregistruotas, darbo paieškos nutrauktos asmens pageidavimu. VĮ Registrų centro duomenimis, ieškovas nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi. Teismo posėdyje ieškovas paaiškino, jog uždarbiauja užsienyje, jo mėnesio pajamos sudaro apie (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) Eur. Byloje duomenų, jog ieškovas turi kitų išlaikytinių, nėra pateikta.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog atsakovė L. T. dirba (duomenys neskelbtini) lopÅ¡elyje – darželyje ,,(duomenys neskelbtini)“, iÅ¡ byloje pateiktos darbdavio 2020 m. vasario 11 d. pažymos apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį matyti, jog mėnesio pajamos siekė apie (duomenys neskelbtini) Eur. Teismo posėdyje atsakovė paaiÅ¡kino, jog pradėjo dirbti pilnÄ darbo dienÄ , todėl darbo užmokestis sudaro apie (duomenys neskelbtini) Eur. Atsakovė pateikė duomenis, jog turi skolinių įsipareigojimų pagal 2018 m. gegužės 7 d. paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį ((duomenys neskelbtini) Eur skola).

Byloje pateikti duomenys suponuoja iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1 punkte nustatyto dydžio iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui teikė, t. y. nenustatyta, jog ieÅ¡kovas nevykdo pareigos iÅ¡laikyti nepilnametį vaikÄ . Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog sprendžiant dėl vaikui teikiamo iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo turi bÅ«ti vadovaujamasi Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Taigi teismas, spręsdamas klausimÄ dėl vaikui teikiamo iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo, turi derinti Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ , kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (Civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalis), kuris reiÅ¡kia, kad vaikui teikiamo iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010).

Nagrinėjamu atveju, byloje pateikti įrodymai (raÅ¡ytinė bylos medžiaga, dalyvaujančių byloje asmenų paaiÅ¡kinimai) nesudaro pagrindo iÅ¡vadai apie iÅ¡ esmės pablogėjusiÄ ieÅ¡kovo turtinę padėtį, dėl ko jis negalėtų teikti Å¡alių sutarto iÅ¡laikymo vaikui (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Byloje nėra duomenų, jog atsakovas turėtų kitų iÅ¡laikytinių. Nors atsakovas byloje teikė įrodymus, jog nedirba, byloje taip pat pateikti duomenys, jog darbo paieÅ¡kos Lietuvoje Užimtumo tarnybos buvo nutrauktos paties K.

L. praÅ¡ymu. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, jog dirbdamas užsienyje uždirba apie (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį ir nors nurodė, jog ne visada pavyksta rasti darbÄ , nurodytos aplinkybės neatleidžia nuo pareigos materialiai iÅ¡laikyti nepilnametį vaikÄ . Atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, turi bÅ«ti atsakingas už savo įsipareigojimus ir privalo dirbti tiek, kad dabar ir ateityje galėtų rÅ«pintis savo nepilnamečiu vaiku, jį auklėti ir globoti.

Abu tėvai privalo sudaryti sÄ lygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti humaniÅ¡kais ir dorais žmonėmis bei abu vienodai privalo rÅ«pintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiÅ«rėti, materialiai iÅ¡laikyti bei aprÅ«pinti gyvenamuoju bÅ«stu. Pažymėtina, jog vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl iÅ¡laikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai, t. y. pripažinti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį iÅ¡laikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nustatant iÅ¡laikymo vaikui dydį bÅ«tina įvertinti vaiko poreikius. Vaikui skiriamo iÅ¡laikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, bÅ«tent vaiko poreikių: gyvenimo sÄ lygų užtikrinimo, sveikatos priežiÅ«ros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011).

Atsakovė byloje pateikė duomenis, jog nepilnamečio vaiko J. L. iÅ¡laikymui per mėnesį reikalinga 600 Eur suma (maistui vitaminams ir vaistams – 160 Eur; darželiui – 80 Eur, higienos reikmenims – 20 Eur; lavinamiesiems žaislams, knygoms – 10 Eur; drabužiams, avalynei – 30 Eur; transporto iÅ¡laidoms – 35 Eur; buto komunalinėms paslaugoms – 80 Eur; pramogoms – 30 Eur; skolai už paskolintus pinigus perkant butÄ â€“ 100 Eur; paskolai už telefonÄ ir telekomunikacijos paslaugas – 55 Eur).

Atsakovė pateikė iÅ¡laidas vaikui 2020 m. gegužės mėn. pagrindžiančius dokumentus (kasos čekius už įsigytÄ avalynę (rÅ«bus), žaislus, maisto produktus, vaistus ir (ar) maisto papildus; sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gegužės 1 d., kuriame nurodomos iÅ¡laidos darželiui nuo 36,25 Eur iki 62,25 Eur; sÄ skaitas už komunalines paslaugas 2020 m. sausio – gegužės mėn.). Byloje duomenų apie J. L. turimus sveikatos sutrikimus nėra pateikta. Atsakovė reikalavimÄ padidinti nepilnamečiui vaikui teikiamo iÅ¡laikymo dydį grindžia aplinkybe, jog vaiko poreikiai yra ženkliai iÅ¡augę.

Bylos medžiaga nustatyta, jog nuo teismo 2019 m. vasario 25 d. nutarties, kuria patvirtintas šalių susitarimas dėl išlaikymo vaikui dydžio, praėjo beveik dveji metai, šiuo metu šalių nepilnametis vaikas yra 4 metų amžiaus. Tačiau nurodytos aplinkybės per se (lot. savaime) nesuponuoja išvadų apie ženkliai pakitusius vaiko poreikius (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog, vaikams augant, jų poreikiai didėja, tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo.

Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta įrodymų, jog nepilnametis turi sveikatos sutrikimų ar kitų specialių poreikių, dėl ko jam būtų reikalingas specialus maistas ar atitinkamas racionas ar kitos papildomos išlaidos.

Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių ieškovės nurodomas transporto išlaidas vaikui, pažymint, jog nepilnamečio vaiko kelionė viešuoju transportu, įvertinus vaiko amžių, yra nemokama, o duomenų apie ieškovės patiriamas kito pobūdžio transporto išlaidas byloje nėra pateikta (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis). Kritiškai vertintinos ieškovės nurodytos išlaidos, tenkančios vaikui už komunalines paslaugas, atkreipiant dėmesį, jog ieškovė beveik visas mėnesio būsto išlaikymo išlaidas įtraukė į išlaikymo vaikui išlaidas.

Be to, ieÅ¡kovė į iÅ¡laikymo iÅ¡laidų lentelę įtraukė skolÄ už paskolintus pinigus perkant butÄ bei paskolÄ už telefonÄ ir telekomunikacines paslaugas, nors Å¡ios iÅ¡laidos nėra tiesiogiai susijusios su vaiko iÅ¡laikymu, o byloje įrodymų, pagrindžiančių papildomas iÅ¡laidas už telekomunikacines paslaugas, nėra pateikta (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Minėta, jog Å¡alių nepilnametis vaikas yra 4 metų amžiaus, vaiko iÅ¡laikymui neabejotinai patiriamos iÅ¡laidos maistui, rÅ«bams, higienos reikmėms, lavinimui ir kt., tačiau įvertinus byloje pateiktus duomenis bei nustatytas aplinkybes, pripažintina, jog vaiko poreikiai nėra tokie dideli, kaip ieÅ¡kinyje įvardijo ieÅ¡kovė (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio argumentas apie iÅ¡ esmės iÅ¡augusius vaiko poreikius nelaikytinas pagrįstu (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 183 straipsnis,185 straipsnis). Sprendžiant iÅ¡laikymo vaikui dydžio nustatymo klausimÄ , atsižvelgtina ir į tai, kad pagal IÅ¡mokų vaikams įstatymÄ , atsakovė, įgyvendinusi teisės aktų reikalavimus, turi teisę į iÅ¡mokÄ vaikui (IÅ¡mokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnis), kuri siekia 1,75 bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio sumÄ per mėnesį, be to, įstatymas numato ir papildomas iÅ¡mokas vaikui esant Å¡iame įstatyme įtvirtintoms sÄ lygoms.

Kasacinio teismo praktikoje, įvertinus IÅ¡mokų vaikams įstatymo nuostatas, pažymėta, kad Å¡iuo įstatymu vaikui teikiama iÅ¡moka (3 straipsnio 2 punktas) skirta bÅ«tent vaiko poreikiams tenkinti; Å¡i iÅ¡moka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (Civilinio kodekso 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naÅ¡tÄ , t. y. jiems vykdant savo pareigas iÅ¡laikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko iÅ¡mokÄ , galima bÅ«tų patenkinti visus vaiko poreikius.

Toks nurodytų IÅ¡mokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios iÅ¡mokos paskirties aiÅ¡kinimas atitinka Å¡io įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ tikslÄ â€“ finansinės paramos Å¡eimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Ä®vertinus iÅ¡mokos vaikui paskirtį ir tikslus, taip pat pažymėta, jog iÅ¡mokos vaikui dydžiu mažintinas tėvų teikiamas iÅ¡laikymas vaikui, nes jį kompensuoja valstybė.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktikÄ , įvertinus nepilnamečio vaiko amžių, objektyviai Å¡iame amžiuje bÅ«tinus vaiko poreikius, byloje pateiktus duomenis apie ieÅ¡kovo, praÅ¡iusio sumažinti iÅ¡laikymo dydį, turtinę padėtį, nenustačius aplinkybių, pagrindžiančių iÅ¡ esmės pakitusius vaiko poreikius, darytina iÅ¡vada, jog byloje nėra nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindÄ keisti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nustatytÄ iÅ¡laikymo vaikui dydį (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, bÅ«ti auklėjamas ir aprÅ«pinamas savo tėvų Å¡eimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Å i įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į Å¡eimos ryÅ¡ius yra pamatinė, nes visapusiÅ¡ka ir darni vaiko raida galima tik augant Å¡eimoje, jaučiant meilę ir supratimÄ (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

Vaiko Å¡eima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieÅ¡ kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas – dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje (Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis).

Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (Civilinio kodekso 3.165 straipsnio 3dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. BÅ«tent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbÄ gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaikÄ , galės bÅ«ti geranoriÅ¡kai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).

Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iÅ¡ tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaikÄ auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimÄ su vaiku (Civilinio kodekso 3.170 straipsnis). Civilinio kodekso 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, už vaikų auklėjimÄ ir priežiÅ«rÄ tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuokÄ nutraukus, teismui pripažinus jÄ negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Civilinio kodekso 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimÄ , numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi bÅ«ti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaikÄ principas (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarkÄ reiÅ¡kia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi bÅ«ti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, bÅ«do, sÄ lygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti.

Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iÅ¡ tėvų traumuoja vaikÄ psichologiÅ¡kai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiÅ¡kai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiÅ«rų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiÅ«rai yra daroma žalinga įtaka (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju, tarp Å¡alių yra kilęs ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Bylos medžiaga nustatyta, jog 2019 m. vasario 25 d. nutartimi buvo patvirtinta Å¡alių sudaryta taikos sutartis, kurios 4 punkte ieÅ¡kovas K. L. ir atsakovė L. T. susitarė dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas pakeisti nustatytÄ bendravimo tvarkÄ , t. y. pakeisti taikos sutarties 4 punkto a), c), g), h), n) papunkčius, kitas dalis palikti nepakeistas.

Šį reikalavimÄ grindė aplinkybe, jog ieÅ¡kovas planuoja iÅ¡vykti dirbti į užsienio valstybę. Atsakovė pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo pareiÅ¡kė reikalavimÄ uždrausti ieÅ¡kovui bendrauti su vaiku be socialinio darbuotojo iki vaikui sukaks 6 metai bei uždrausti vaikÄ iÅ¡sivežti iÅ¡ vaiko gyvenamosios vietos. Bylos duomenimis nustatyta, jog Å¡alių nepilnamečiui vaikui Å¡iuo metu yra 4 metai. IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, jog ieÅ¡kovas yra pažeidęs Å¡alių sutartos bendravimo tvarkos nuostatas, t. y. (duomenys neskelbtini) pasiėmęs vaikÄ bendrauti ieÅ¡kovo gyvenamojoje vietoje, vaiko į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ motinai nustatytu laiku ((duomenys neskelbtini)) negrÄ Å¾ino, kÄ patvirtina byloje pateikta vaiko teisių apsaugos institucijos surinkta medžiaga, vaikas motinai perduotas tik (duomenys neskelbtini).

Nors ieÅ¡kovas tokį elgesį grindė aplinkybe, jog vaiko motina galimai smurtavo prieÅ¡ Å¡alių nepilnametį vaikÄ , byloje yra pateikti duomenys, jog ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo nenustačius nusikalstamos veikos požymių (2019 m. lapkričio 7 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini)). Byloje pateikti duomenys, jog nepilnametis Å¡alių vaikas atkartoja, kÄ girdi (BÄ® Klaipėdos miesto Å¡eimos vaiko gerovės plano, parengto 2019 m. lapkričio 8 d., duomenys).

Vaikas lanko ikimokyklinę ugdymo įstaigÄ (darželį). Byloje pateikti duomenys, jog vaikui buvo teikiamos psichologo, logopedo paslaugos. Bylos medžiaga (valstybės vaiko teisių apsaugos institucijos medžiaga, byloje pateiktais ieÅ¡kovo bendravimo su vaiku vaizdo (garso) įraÅ¡ais, ieÅ¡kovo susiraÅ¡inėjimo su atsakove el. ryÅ¡ių priemonėmis duomenimis, dalyvaujančių byloje asmenų paaiÅ¡kinimais ir kt.) nustatyta, jog ieÅ¡kovas, bendraudamas su mažamečiu vaiku elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, vartoja nenormatyvinės kalbos leksikÄ (keiksmažodžius), neigiamai ir itin nepagarbiai atsiliepia apie vaiko motinÄ vaikui girdint, nuolat domisi ir vaiko klausia apie atsakovės asmeninį bei intymų gyvenimÄ .

Byloje pateikti vaizdo įraÅ¡ai apie ieÅ¡kovo bendravimÄ su vaiku el. ryÅ¡ių priemonėmis suponuoja prielaidÄ , jog vaikÄ toks tėvo bendravimas glumina. Ä®vertinus byloje pateiktus duomenis, institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ byloje, pateiktÄ iÅ¡vadÄ , atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, pripažintina, jog ieÅ¡kovo siÅ«lomi bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimai neatitinka geriausių vaiko interesų (Civilinio kodekso 3.3 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). IeÅ¡kovo praÅ¡ymas nustatyti, jog K.

L. esant Lietuvoje, jis pasiima sÅ«nų su savimi vienos savaitės laikotarpiui, pasiėmimo datÄ suderinęs su vaiko motina prieÅ¡ 7 kalendorines dienas, įvertinus Å¡alių nepilnamečio vaiko amžių, byloje esančius duomenis apie vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo gyvenamÄ jÄ vietÄ (vaikas gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, ieÅ¡kovas – (duomenys neskelbtini) r.), bylos medžiagÄ , neatitiktų vaiko interesų, kadangi sukurtų prielaidas pažeisti vaiko interesÄ turėti stabilų gyvenimo ir dienos režimÄ , taip pat kiltų grėsmė normaliam vaiko ugdymosi procesui.

Byloje pateikti duomenys nesuponuoja iÅ¡vadų, jog ieÅ¡kovas geba užtikrinti, kad vaikas lankytų ugdymo įstaigÄ ir jam bÅ«tinus užsiėmimus (iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog Å¡alių vaikas, dvi savaites buvęs su ieÅ¡kovu, ugdymo įstaigos nelankė). Be to, įvertinus byloje esančius duomenis apie ieÅ¡kovo bendravimo su vaiku bÅ«dÄ , ieÅ¡kovo elgesį, tai, kad ieÅ¡kovas, bÅ«damas su vaiku, nevengia vartoti alkoholį, nepakankamai rÅ«pinasi vaiko higiena (Å¡iÄ iÅ¡vadÄ suponuoja byloje pateikti vaiko medicinos dokumentÄ iÅ¡raÅ¡ai ir kt.), laikytina, jog bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas ieÅ¡kovo siÅ«lomu bÅ«du (ieÅ¡kovas su vaiku praleidžia ½ dalį vaiko atostogų) neatitiktų vaiko interesų, kadangi neužtikrintų vaiko interesų augti saugioje aplinkoje.

Visumos byloje nustatytų aplinkybių kontekste, ieÅ¡kovo reikalavimas, jog K. L. pasirÅ«pina sÅ«naus pasiėmimu ir atvežimu paeiliui kas antrÄ kartÄ , o vaiko motina atveža vaikÄ kitais kartais ir pasiima iÅ¡ tėvo gyvenamosios vietos, įvertinus byloje esančius duomenis apie itin konfliktiÅ¡kus vaiko tėvų tarpusavio santykius (dėl ieÅ¡kovo elgesio), atsakovės paaiÅ¡kinimus, jog galimybės vykti į ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ jai yra apsunkintos, byloje nesant duomenų, jog ieÅ¡kovas negalėtų pasiimti vaiko pats, teismo vertinimu, sudarytų prielaidas nepagrįstai varžyti atsakovės, su kuria gyvena vaikas, dienos režimÄ , laiko planavimÄ (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis), kas iÅ¡ esmės neatitiktų proporcingumo principų bei geriausių vaiko interesų.

Ä®vertinus Å¡alių nepilnamečio vaiko amžių, vaikÄ charakterizuojančius duomenis, byloje esančius duomenis apie ieÅ¡kovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis turinį bei kokybę, vaiko teisių apsaugos institucijos iÅ¡vadÄ byloje, ieÅ¡kovo reikalavimas nustatyti, jog K. L. keturis kartus savaitėje bendrauja su nepilnamečiu vaiku interneto pagalba, prieÅ¡ tai laikÄ suderinus su vaiko motina, taip pat neatitiktų geriausių vaiko interesų, kadangi sudarytų sÄ lygas itin varžyti nepilnamečio vaiko ir atsakovės, su kuria gyvena vaikas, dienos režimÄ bei laiko planavimÄ , kas prieÅ¡tarautų proporcingumo principui (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnio 2 dalis, 3 dalis, 3.3 straipsnis).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri bÅ«tų patogiausia jam. Å iuo atveju turi bÅ«ti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisÄ , nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstÅ«s, t. y. esantys Å¡alia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rÅ«pinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

Minėta, jog pagal Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalį, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Nagrinėjamu atveju, byloje pateikti įrodymai bei nustatytos aplinkybės (ieÅ¡kovo elgesys vaiko akivaizdoje, jo bendravimo su vaiku bÅ«das ir kt.), sudaro pagrindÄ spręsti, jog Å¡iuo metu ieÅ¡kovo maksimalaus bendravimo su vaiku nustatymas neatitiktų geriausių vaiko interesų (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Byloje pateikti duomenys suponuoja iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo bendravimas su vaiku daro neigiamÄ Ä¯takÄ vaiko raidai, emocinei ir psichologinei bÅ«senai, ieÅ¡kovo elgesys vaiko motinos atžvilgiu vaikui nėra suprantamas, ieÅ¡kovo bendravimo su vaiku bÅ«das (nenormatyvinės kalbos (keiksmažodžių, necenzÅ«rinių žodžių) vartojimas, neigiamų ir įžeidžių epitetų, apibÅ«dinančių vaiko motinÄ , vartojimas etc.) glumina vaikÄ . Duomenų, jog ieÅ¡kovas ėmėsi veiksmų savo elgesiui ir bendravimo su vaiku bÅ«dui pakeisti, byloje nėra.

Nurodytos aplinkybės, įvertinus byloje esančiÄ vaiko teisių apsaugos institucijos iÅ¡vadÄ , sudaro pagrindÄ pripažinti, jog Å¡iuo metu (iki vaikui sukaks Å¡eÅ¡eri metai) labiausiai vaiko interesus atitiktų ieÅ¡kovo bendravimas su vaiku dalyvaujant socialiniam darbuotojui (socialiniam pedagogui, vaiko teisių apsaugos specialistui ir pan.), vaikui neiÅ¡vykstant už vaiko gyvenamosios vietos miesto ribų, kai bendravimas vyksta ieÅ¡kovui K. L. esant Lietuvoje (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis, Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis, 376 straipsnis).

Kadangi nustatytinas ieÅ¡kovo bendravimas su vaiku (iki vaikui sukaks Å¡eÅ¡eri metai), dalyvaujant socialiniam darbuotojui, byloje nesant duomenų apie tikslų ieÅ¡kovo darbo grafikÄ , buvimo Lietuvoje laikÄ , tikslinga nustatyti, jog ieÅ¡kovas Å¡ia forma su vaiku bendrauja Å¡alių (ieÅ¡kovo ir atsakovės) ir socialinio darbuotojo iÅ¡ anksto (ne vėliau kaip prieÅ¡ 2 dienas) suderintu laiku ir jų sutartoje vietoje, vaikui neiÅ¡vykstant už vaiko gyvenamosios vietos miesto ribų, atsižvelgiant vaiko norÄ bei jo dienotvarkę.

Ä®vertinus byloje esančias aplinkybes, jog ieÅ¡kovas dažnai vyksta (ar ketina vykti) dirbti į užsienį, taip pat siekiant palaikyti vaiko ir tėvo ryšį, nustatytina, jog ieÅ¡kovas du kartus per savaitę bendrauja su nepilnamečiu vaiku elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, prieÅ¡ tai laikÄ suderinus su vaiko motina. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovui ir atsakovei nesusitarus, teismo parinkta ir nustatyta bendravimo su vaiku tvarka nepažeidžia nei ieÅ¡kovo, nei atsakovės teisių ir įstatymo saugomų interesų, užtikrina vaiko interesus bendrauti su abiem tėvais, palaikyti ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu be didelės žalos vaikui, sumažinti skyrium gyvenančio vaiko tėvo bendravimo su vaiku neigiamÄ Ä¯takÄ vaiko emocinei, psichologinei bÅ«senai, vaiko raidai dėl netinkamo ieÅ¡kovo K.

L. bendravimo su vaiku bÅ«do, taip pat sudaro sÄ lygas ieÅ¡kovui K. L. imtis atitinkamų veiksmų savo elgesiui pakeisti tam, kad galėtų maksimaliai bendrauti su nepilnamečiu vaiku, kas labiausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Pažymėtina, jog santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobÅ«džio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant bÅ«dui ar sÄ lygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ar darytų jam neigiamÄ Ä¯takÄ ir pan., kiekvienas iÅ¡ tėvų turi teisę kreiptis į teismÄ dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo (Civilinio kodekso 3.3 straipsnis, 3.175 straipsnis, 3.165 straipsnis).

Dėl bylos baigties Ä®vertinus byloje nustatytas aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų paaiÅ¡kinimus bei pateiktus įrodymus, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika tokio pobÅ«džio bylose, darytina iÅ¡vada, jog byloje nenustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindÄ keisti padidinant ar sumažinant teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartimi patvirtintos taikos sutartimi sutarto iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui dydžio, teikiamas iÅ¡laikymas laikytinas proporcingu ieÅ¡kovo turtinei padėčiai bei vaiko poreikiams.

Byloje nustatytos aplinkybės apie ieÅ¡kovo bendravimo su vaiku bÅ«dÄ , elgesį, įvertinus geriausius vaiko interesus bei institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ byloje, iÅ¡vadÄ , sudaro pagrindÄ pakeisti Å¡alių taikos sutarties, patvirtintos 2019 m. vasario 25 d. nutartimi, 4 punkte nustatytÄ bendravimo tvarkÄ tokiu bÅ«du, kad ieÅ¡kovo bendravimas su vaiku (iki jam sukaks 6 metai) nustatytinas tik dalyvaujant socialiniam darbuotojui (socialiniam pedagogui ir pan.) vaikui neiÅ¡vykstant už jo gyvenamosios vietos miesto ribų, t. y. nenustatant ieÅ¡kovo maksimalaus bendravimo su vaiku, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko teises ir interesus, užtikrinti vaikui saugiÄ aplinkÄ , todėl vadovaujantis protingumo, teisingumo, proporcingumo, geriausių vaiko interesų principais, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys ir atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintini iÅ¡ dalies (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių Bylos medžiaga nustatyta, jog 2020 m. liepos 7 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės (dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku), kurios teismo sprendimui įsiteisėjus, naikintinos (Civilinio proceso kodekso 150 straipsnis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis 1 dalis).

Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, jog ieÅ¡kovas nuo žyminio mokesčio už ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ atleistas (Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 16 punktas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, 20 straipsnio 1 dalis). Byloje pateikti duomenys, jog už ieÅ¡kovui suteiktÄ valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ patirtos 931,52 Eur iÅ¡laidos pagal 2021 m. sausio 11 d. pažymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų Nr. (12.34Mr)PT-166.

Kadangi bylinėjimosi iÅ¡laidos už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , gali bÅ«ti priteisiamos, jei praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikiami iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, byloje 2021 m. sausio 22 d. gautos pažymos apie valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas duomenys nevertinami, kadangi pateikti po bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Byloje pateikti duomenys, jog atsakovė patyrė 435,60 Eur iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Laikytina, jog byloje yra patenkinta 10 proc. ieÅ¡kovo ir 50 proc. atsakovės reikalavimų, įvertinus bylos dalykÄ , tai, kad reikalavimai iÅ¡ esmės susiję tarpusavyje, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos 217,80 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 80 straipsnio1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1dalis, 2 dalis, 98 straipsnis, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, 11 dalis, 20 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į Å¡alių procesinį elgesį, taip pat įvertinus civilinės bylos baigtį bei tai, kad Å¡ioje patenkinta labai maža dalis ieÅ¡kinio reikalavimų, bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovės į valstybės biudžetÄ nepriteistinos (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalis, 99 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 376 straipsniu teismas nusprendžia: ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo (Klaipėdos miesto rÅ«mai) 2019 m. vasario 25 d. nutartimi c. b. Nr. e2-437-793/2019 patvirtintos taikos sutarties 4 punkte nustatytÄ skyrium gyvenančio tėvo K. L. bendravimo su nepilnamečiu vaiku J. L., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkÄ ir nustatyti tokiÄ ieÅ¡kovo K. L. bendravimo su nepilnamečiu vaiku J. L. tvarkÄ :

1. Iki nepilnamečiui vaikui sukaks 6 (Å¡eÅ¡eri) metai ieÅ¡kovas K. L., bÅ«damas Lietuvoje, su nepilnamečiu vaiku J. L. bendrauja dalyvaujant socialiniam darbuotojui (socialiniam pedagogui, vaiko teisių apsaugos specialistui ir pan.); nepilnamečiui vaikui J. L. neiÅ¡vykstant už vaiko gyvenamosios vietos miesto ribų; bendravimo laikÄ ir vietÄ iÅ¡ anksto (ne vėliau kaip prieÅ¡ 2 dienas) suderinus su vaiko motina ir socialiniu darbuotoju (socialiniu pedagogu, vaiko teisių apsaugos specialistu ir pan.), atsižvelgiant į vaiko norÄ ir jo dienotvarkę;

2. IeÅ¡kovas K. L. du kartus per savaitę bendrauja su nepilnamečiu vaiku J. L. elektrinių ryÅ¡ių priemonėmis, prieÅ¡ tai laikÄ suderinus su vaiko motina L. T.;

3. IeÅ¡kovui K. L. ir atsakovei L. T. susitarus, tėvas gali bendrauti su vaiku kita, nei nustatyta sprendimu, tvarka ir sÄ lygomis;

4. IeÅ¡kovas K. L. turi teisę gauti visÄ informacijÄ apie vaikÄ iÅ¡ L. T. bei iÅ¡ visų vaiko ugdymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su vaiku;

5. Å alys įsipareigoja viena kitÄ informuoti apie vaiko sveikatos bÅ«klę (susirgimus, įvykus nelaimingam atsitikimui ir pan.). Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartimi byloje taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones (dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku). Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo K. L. 217,80 Eur (dviejų Å¡imtų septyniolikos eurų 80 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas atsakovei L. T.. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus. Teisėja Dalė Žukauskienė