9beb0b3c-88cc-45dc-ac42-307d2c2da802 · Kauno apygardos administracinis teismas

                                                                                               Administracinė byla Nr. I-3687-402/2015                                                                                            Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01192-2015-5                                                                                           Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S)                      KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 30 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė, sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei, dalyvaujant pareiškėjui T.

O. , atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui Albinui Algimantui Pliaugai, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T. O. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo, nustatė: PareiÅ¡kėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (b.l 4-5).PareiÅ¡kėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad 2015 m. birželio 10 d. vykusiame teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I-2614-402/2015, Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau tekste – Kauno TI) atstovas pavieÅ¡ino jo asmens duomenis - buvęs baustas drausmine tvarka dėl amfetamino ir metamfetamino vartojimo, nors Å¡ie duomenys nebuvo susiję su nagrinėjama byla.

PareiÅ¡kėjo nuomone tokius duomenis teismui pateikti galima tik esant jo sutikimui. Dėl tokių atsakovo veiksmų patyrė pažeminimÄ , didžiulę gėdÄ prieÅ¡ teisėjÄ , sekretorę, konvojų, patyrė psichologinę depresijÄ . PareiÅ¡kėjas taip nurodė, kad 2015 m. gegužės 26 d. ir 2015 m. birželio 16 d. iÅ¡ Kauno TI buvo vežamas į LukiÅ¡kių tardymo izoliatorių - kalėjimÄ . IÅ¡vykimas buvo apie 17 val. , o į paskyrimo vietÄ atvyko apie 20 val. Kelionė į LukiÅ¡kių tardymo izoliatorių - kalėjimÄ nuo paskutinio maitinimo Kauno TI truko daugiau, nei 6 val., dėl ko jis buvo kankinamas badu.

Atsakovas privalėjo įdėti sausÄ maisto davinį, tačiau to nepadarė. Dėl neteisėtų atsakovų veiksmų patyrė neturtinę žalÄ ir praÅ¡o jÄ priteisti.Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno tardymo izoliatoriaus, atsiliepime į skundÄ prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti ir nurodė, taip pat atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad administracinėje byloje Nr. I-2614-402/2015 pareiÅ¡kėjas skundėsi teismui, kad dėl netinkamų laikymo sÄ lygų (per mažo tenkančio kameros ploto) patyrė kankinimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius ir emocinius sutrikimus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , galimybių sumažėjimÄ , nuolat juntamÄ baimę, apatijÄ , nuo.ko tapo irzlus nervuotas, piktas.

Nurodė, kad pareiškėjui toks katastrofiškas psichinės sveikatos ir psichologinės būsenos sutrikimas įvyko per dvi pilnas buvimo Kauno TI paras. Neabejotinai tokie reikšmingi psichinės sveikatos ir psichologinės būklės pažeidimai turėjo atsispindėti pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje. Iš pateiktos byloje asmens sveikatos istorijos matyti, kad nei dvi paras buvimo Kauno TI metu, nei išvykus iš jo nusiskundimų pareiškėjas neturėjo, todėl vienintelis racionalus paaiškinimas dėl psichikos sveikatos problemų galėjo būti kaltos kitos priežastys, o ypač faktas, kad pareiškėjas manytinai vartoja narkotikus, kurių būnant Kauno TI negauna ir visi neigiami sveikatos reiškiniai yra susiję su abstinencijos reiškiniu.

Tai ir buvo pateikta kaip įrodymas teismo posėdyje. Ä®rodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kuriuos pagal administracinių bylų teisenos įstatymÄ 57 str. 4 d. įrodymus pateikia proceso Å¡alys. Å alies teisės pateikti jos nuomone tinkamus įrodymus nėra draudžiama. Duomenų apie pareiÅ¡kėjo narkotinių medžiagų vartojimÄ pateikimas teismui nėra laikytinas jo asmens duomenų pavieÅ¡inimu. Suimtųjų (nuteistųjų) maitinimÄ Kauno tardymo izoliatoriuje reguliuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymas.

Ä®sakymo 32 p. nustato, kad asmenims, vežamiems iÅ¡ kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, skiriamų maisto produktų kiekis, patvirtintas teisingumo ministro įsakymu, iÅ¡duodamas kiekvienam, iÅ¡vykstančiam asmeniui įpakuotas atskirai, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktÄ yra ilgesnis nei 6 val. Pietų laikas valandomis nustatytas Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1-265 „Suimtųjų ir laikinai atvežtų nuteistųjų dienotvarkė".

Minimame dokumente pietų metas nustatytas nuo 12 iki 13 val. Pietus Kauno TI pareiÅ¡kėjas gavo. Ä® LukiÅ¡kių tarymo izoliatorių kalėjimÄ pareiÅ¡kėjas atvyko 19 val. 30 min. Tokiu laiku etapu atvykę į LukiÅ¡kių tardymo izoliatorių - kalėjimÄ suimtieji (nuteistieji) gauna vakarienę kaip ir kiti jame laikomi asmenys, todėl laikyti, kad pareiÅ¡kėjas nebuvo pamaitintas yra neteisinga. Pažymėtjo, kad pareiÅ¡kėjas, žinodamas, kad vakarienę gaus tik atvykęs į LukiÅ¡kių tardymo izoliatorių - kalėjimÄ ir vakarienę gaus tik apie 19-20 val. galėjo kreiptis į Kauno TI Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus pareigÅ«nus, ir sauso maisto davinys jam bÅ«tų iÅ¡duotas.

Informacija apie sauso maisto davinio iÅ¡davimÄ yra pateikiama vieÅ¡ai, ir pareiÅ¡kėjas galėjo netrukdomai su ja susipažinti. Todėl dėl sauso maisto davinio negavimo kaltas yra pats pareiÅ¡kėjas.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.Dėl duomenų pavieÅ¡inimo.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ sieja su aplinkybe, kad 2015 m. birželio 10 d. vykusiame teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I-2614-402/2015, Kauno tardymo izoliatoriaus atstovas pavieÅ¡ino jo asmens duomenis - buvęs baustas drausmine tvarka dėl amfetamino ir metamfetamino vartojimo, nors Å¡ie duomenys nebuvo susiję su nagrinėjama byla.

Liteko duomenimis nustatyta, jog 2015 m. birželio 10 d. Kauno apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla pagal pareiÅ¡kėjo T. O. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ patyrė dėl netinkamų laikymo sÄ lygų Kauno TI. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas nurodė, jog dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų Kauno TI patyrė kankinimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius ir emocinius sutrikimus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , galimybių sumažėjimÄ , nuolat juntamÄ baimę, apatijÄ , tapo irzlus, nervuotas, piktas.Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 1 d. nurodyta, jog įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylÄ nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso Å¡alių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra. 2 d. minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso Å¡alių ir jų atstovų paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiÅ¡kinimais ir ekspertų iÅ¡vadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais raÅ¡ytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. 4 d.

įrodymus pateikia proceso Å¡alys ir kiti proceso dalyviai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse ne kartÄ yra pažymėta, kad pareiga paneigti, t.y. pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui (žr., pvz., 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 858-977/2013). Atsakovo atstovas atsiliepime ir teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad 2015 m. birželio 10 d. teismo posėdyje neturėjo tikslo pavieÅ¡inti asmens duomenis, o tik siekė apibÅ«dinti (charakterizuoti) pareiÅ¡kėjÄ , taip pat siekė paaiÅ¡kinti teismui dėl kokių priežasčių pareiÅ¡kėjui galėjo atsirasti jo nurodyti iÅ¡gyvenimai, todėl kaip įrodymÄ pateikė teismui asmens sveikatos istorijÄ ir jÄ pakomentavo.Teismo nuomone, pavieÅ¡inimas - per visuomenės informavimo priemones ar kitais bÅ«dais skleidimas asmens duomenų, ar kitÄ jam palankiÄ ar nepalankiÄ informacijÄ , siekiant suformuoti tam tikrÄ vieÅ¡Ä jÄ nuomonę.

Teismo posėdis, nėra įrankis vieÅ¡inti asmeninę informacijÄ . Atsakovo atstovas duomenis apie pareiÅ¡kėjÄ pateikė kaip įrodymÄ teismo posėdyje, siekiant paneigti pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes. Å alių teisė yra pateikti teismui jų nuomone tinkamus įrodymus ir tai nėra draudžiama. PareiÅ¡kėjas neturi teisės nustatyti, kurie jo gyvenimo faktai gali bÅ«ti pateikiami byloje kaip įrodymai, o kurie ne. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais nustato, ar pateiktais įrodymais bus remiamasi.Administracinių bylų teisenos įstatymo 12 str. 1 d. nustatyta, kad iÅ¡nagrinėtos administracinės bylos medžiaga, iÅ¡skyrus medžiagÄ tų bylų, kurios buvo iÅ¡nagrinėtos uždarame teismo posėdyje, yra vieÅ¡a ir su ja gali susipažinti suinteresuoti asmenys, įskaitant ir byloje nedalyvavusius asmenis.

TokiÄ teisę Å¡ie asmenys įgyja, kai sprendimas byloje arba nutartis nutraukti bylÄ ar pareiÅ¡kimÄ palikti nenagrinėtÄ Ä¯siteisėja, o to paties straipsnio 2 d. įtvirtinta nuostata, kad gavęs praÅ¡ymÄ susipažinti su bylos medžiaga, teismas turi teisę proceso dalyvių praÅ¡ymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieÅ¡a, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumÄ , informacijos apie asmens sveikatÄ konfidencialumÄ .

Nenustačius Kauno TI neteisėtų veiksmų kaip conditio sine qua non (lot. – bÅ«tina, privaloma sÄ lyga) turtinei ar neturtinei žalai kilti, nebelieka bÅ«tinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktÄ (pasekmes kilusias pareiÅ¡kėjo emocinei bÅ«klei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų Kauno TI darbuotojų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo vieÅ¡oji atsakomybė negalima, todėl pareiÅ¡kėjo skundas Å¡ioje dalyje netenkinamas.

Dėl sauso maisto davinio neiÅ¡davimo.PareiÅ¡kėjas atlyginti neturtinę žalÄ prašė taip pat remdamasis argumentais, kad iÅ¡vykstant iÅ¡ Kauno TI, 2015 m. gegužės 26 d. ir 2015 m. birželio 16 d., nebuvo jam iÅ¡duotas sausas davinys.Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVÄ®) 3 straipsnis numato, jog tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais.

SVÄ® 5 straipsnio 3 dalimi, vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Atitinkamai SVÄ® 44 straipsnio 5 dalis įtvirtina, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o maistu suimtieji aprÅ«pinami nemokamai. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijose Å¡alims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ nurodyta, kad kiekvienam kaliniui turi bÅ«ti pateikiamas pilnavertis maistas, atitinkantis jų lytį, amžių, sveikatÄ , fizinę bÅ«klę, religijÄ , kultÅ«rÄ ir jų darbo pobÅ«dį, maisto pateikimas turi atitikti higienos reikalavimus, kaliniai turi bÅ«ti maitinami 3 kartus per dienÄ , tarp kiekvieno maitinimo nustatant racionalius intervalus (22.1, 22.3, 22.4 punktai).

Maisto produktų pirkimo, maisto gaminimo ir iÅ¡davimo tvarkÄ asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, nustato Maitinimo organizavimo taisyklės. Å ių taisyklių 5 punktas numato, jog maitinimÄ organizuoja kalinimo įstaigos administracija. Remiantis Maitinimo organizavimo taisyklių 12 punktu, intervalai tarp maitinimų, iÅ¡skyrus miegui skirtÄ laikÄ , neturi bÅ«ti ilgesni nei 7 val., o Å¡ių taisyklių 31 punktas nustato, jog asmenims, vežamiems iÅ¡ kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, skiriamų maisto produktų kiekis, patvirtintas teisingumo ministro įsakymu, iÅ¡duodamas kiekvienam iÅ¡vykstančiam asmeniui įpakuotas atskirai, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktÄ yra ilgesnis nei 6 val.

Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 1-268 patvirtinto Sauso maisto davinio suimtiesiems ir nuteistiesiems priėmimo, laikymo, išdavimo ir apskaitos bei suimtųjų ir nuteistųjų, laikinai išvykusių iš Kauno tardymo izoliatoriaus, maitinimo organizavimo tvarkos aprašo 8 punkte. Kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietos administracija privalo nuolat turėti maisto produktų (negreit gendančių) atsargų ne mažiau kaip 7 dienų suimtųjų ir nuteistųjų maitinimui (Maitinimo organizavimo taisyklių 4 p.).

Pagal Maitinimo organizavimo taisyklių 34 punktÄ kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimÄ pagal įstaigose patvirtintÄ dienotvarkę, o asmenims, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, gali bÅ«ti iÅ¡duodamas ne ilgiau kaip vienÄ parÄ sausas davinys vienam asmeniui, atvykusiam į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietÄ , patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu. PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad 2015 m. gegužės 26 d. ir 2015 m. birželio 16 d. iÅ¡ Kauno TI buvo vežamas į LukiÅ¡kių tardymo izoliatorių - kalėjimÄ .

IÅ¡vykimas buvo apie 17 val., o į paskyrimo vietÄ atvyko apie 20 val. Nuo paskutinio maitinimo Kauno TI iki atvykimo į LukiÅ¡kių TI kalėjimÄ praėjo daugiau negu 6 val., todėl atsakovas turėjo įdėti sauso maisto davinį, tačiau to nepadarė. Å ių aplinkybių atsakovo atstovas neginčijo.Pagal Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1-265 patvirtintÄ Suimtųjų ir laikinai atvežtų nuteistųjų dienotvarkę įstaigoje laikomi asmenys pusryčius gauna nuo 07.15 val. iki 08.00 val., pietus – nuo 12.00 val. iki 13.00 val., o vakarienę – nuo 18.00 val. iki 18.45 val.Nors byloje nepateikti tikslÅ«s įrodymai apie pareiÅ¡kėjo konkretų pietavimo laikÄ 2015 m. gegužės 26 d. ir 2015 m. birželio 16 d., tačiau įvertinus tai, jog pagal dienotvarkę Kauno TI laikomų asmenų pietų laikas yra nuo 12.00 iki 13.00 val., preziumuojama, jog aukščiau paminėtomis dienomis pareiÅ¡kėjas pietavo 12.30 val., iÅ¡ Kauno TI iÅ¡vyko apie 17.00 val. ir į LukiÅ¡kių TI kalėjimÄ atvyko apie 20.00 val.

Darytina iÅ¡vada, jog etapuojant pareiÅ¡kėjÄ 2015 m. gegužės 26 d. ir 2015 m. birželio 16 d. iÅ¡ Kauno TI laiko tarpas tarp pareiÅ¡kėjo paskutinio maitinimo ir nuvykimo į LukiÅ¡kių TI kalėjimÄ virÅ¡ijo Å¡eÅ¡ias valandas, todėl Kauno TI turėjo pareigÄ iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui sausÄ maisto davinį. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teisė nustatytu intervalu gauti maitinimui skirtÄ maistÄ buvo pažeista. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas nustatytu intervalu nepamaitintas, patyrė esminių nepatogumų ir nemalonių dvasinių iÅ¡gyvenimų.

Kauno TI atsiliepime į skundÄ nurodė, jog pareiÅ¡kėjas davinio etapuojamiems asmenims neprašė. IÅ¡ Kauno TI atsiliepimo teismui matyti, kad Å¡i institucija pareiÅ¡kėjo teisę gauti sausÄ maisto davinį sieja su asmens reiÅ¡kiamu pageidavimu. Teismas tokius Kauno TI argumentus pripažįsta nepagrįstais, kadangi teisės aktai pareigÄ užtikrinti savalaikį asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuje, maitinimÄ Ä¯sakmiai nustato Å¡iai institucijai. Teismo vertinimu, Kauno TI privalėjo imtis visų organizacinių priemonių, kurios bÅ«tų skirtos tinkamai įgyvendinti įvardintÄ pareigÄ .

Teismui nekyla abejonių, kad dėl neteisėtų Kauno TI darbuotojų veiksmų, 2015 m. gegužės 26 d. ir 2015 m. birželio 16 d. neužtikrinus pareiÅ¡kėjo teisės nustatytu intervalu gauti maitinimui skirtÄ maistÄ , pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs tinkamai pamaitintas, t.y. patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ . Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das.

ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymų numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuojantis vienodÄ administracinių teismų praktikÄ taikant įstatymus administracinėse bylose Nr. A2-718/2007, Nr. A556-1906/2012 taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigÅ«nų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.

Teismas įvertinęs paminėtas aplinkybes, t.y. pažeidimo pobÅ«dį, pažeidimo trukmę (du kartus pareiÅ¡kėjui nebuvo iÅ¡duotas sausas maisto davinys), kas leidžia teismui pažeidimo sukeltÄ poveikį vertinti kaip neturėjusį itin žymaus veikimo, nesant pagrindo teigti, jog dėl negauto sauso maisto davinio pareiÅ¡kėjo patirti žalingi padariniai bÅ«tų turėję poveikį jo fizinei ir psichinei sveikatai, nesant byloje įrodymų, kad Kauno TI atstovas bÅ«tų sÄ moningai nedavęs pareiÅ¡kėjui sauso maisto davinio, teismas sprendžia, jog Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamÄ maitinimÄ pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .

Dėl iÅ¡vardintų priežasčių pripažintina, kad dėl Kauno TI pareigÅ«nų veiksmų 2015 m. gegužės 26 d. ir 2015 m. birželio 16 d. buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas tinkamo maitinimo sÄ lygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str.- 87 str., 88 str. 1 p. teismas, nusprendė: SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad dėl Kauno tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmų 2015 m. gegužės 26 d. ir 2015 m. birželio 16 d. buvo pažeista T.

O. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas tinkamo maitinimo sÄ lygas. Kitoje dalyje skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                                                                            Natalja Zelionkienė