2013-05-22 Nr. AB-2025-3-62-3-01304-2010-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS525-13/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01304-2010-5

Procesinio sprendimo kategorija 59.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. D. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja J. D. skundu (b. l. 5−10) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama:

1) panaikinti 2010 m. rugpjūčio 18 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – ir VSDFV Kauno skyrius) sprendimą Nr. 8.36-7908 „Dėl J. D. motinystės (tėvystės) pašalpos dalies mokėjimo“;

2) panaikinti 2010 m. spalio 6 d. VSDFV Kauno skyriaus sprendimą Nr. 8.36-10005 „Dėl J. D. motinystės (tėvystės) pašalpos dalies mokėjimo“;

3) panaikinti 2010 m. lapkričio 3 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) sprendimą Nr. (11.1) I-6540 „Dėl motinystės (tėvystės) pašalpos perskaičiavimo“;

4) įpareigoti atsakovą VSDFV Kauno skyrių išmokėti pareiškėjai laikotarpiais nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2010 m. liepos 31 d. ir nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. neišmokėtą motinystės pašalpos dalį, kuri, neatskaičius mokesčių, sudaro 5 581,12 Lt.

Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 10 d. sprendimu (b. l. 51−54) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėja apeliaciniu skundu (b. l. 57−59) prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjos atsisakymas nuo apeliacinio skundo. Pareiškime dėl atsisakymo nuo apeliacinio skundo pareiškėja paaiškino, kad atsakovas VSDFV Kauno skyrius geranoriškai patenkino jos reikalavimus, t. y. 2012 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 8.15-4980 išmokėjo 4409,07 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 7 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 9 d. nutartimi (b. l. 109−112) pareiškėjos apeliacinio skundo atsisakymą priėmė ir apeliacinį procesą nutraukė.

II. 2012 m. birželio 29 d. Kauno apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjos prašymas (b. l. 115–116) priteisti iš atsakovo VSDFV Kauno skyriaus 1 428,51 Lt atstovavimo išlaidų, patirtų dėl administracinės bylos nagrinėjimo tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme.

III. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartimi (b. l. 137–139) prašymo dalyje dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, netenkino, o dalyje dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, perdavė nagrinėti pagal kompetenciją Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 ir 3 dalimis ir pažymėjo, kad pagal šias teisės normas, įstatymų leidėjas numato galimybę proceso dalyviui atlyginti jo turėtas teismo išlaidas, jeigu sprendimas administracinėje byloje yra priimtas jo naudai. Tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką bylos laimėjimas siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu. Tik tada atsiranda pagrindas reikalauti išlaidų atlyginimo iš kitos, pralaimėjusios bylą, proceso šalies.

Todėl, nagrinėjant prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo, vertintinos visos byloje nustatytos ir su byla susijusios faktinės aplinkybės. Nutartyje nurodyta, kad nagrinėjamu atveju Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 10 d. sprendime nustatė, kad byloje ginčijami atsakovų VSDFV Kauno skyriaus ir Fondo valdybos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti dėl to pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Tokį sprendimą Kauno apygardos administracinis teismas priėmė remdamasis sprendimo priėmimo metu galiojusiu teisiniu reguliavimu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjos J. D. apeliacinį skundą, 2012 m. sausio 10 d. nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė iki Konstitucinis Teismas išnagrinės bylą dėl byloje taikytinos Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 49 punkto antros pastraipos atitikties Konstitucijai. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 27 d. nutarimu minėtą byloje taikytiną Nuostatų punkto pastraipą pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl atsakovas VSDFV Kauno skyrius išmokėjo pareiškėjai prašomą išmokėti motinystės (tėvystės) pašalpos nepriemoką.

Dėl to pareiškėja atsisakė apeliacinio skundo ir apeliacinis procesas buvo nutrauktas. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad šioje byloje nei Kauno apygardos administracinis teismas, nei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nenustatė atsakovų sprendimų ar veiksmų (neveikimo) neteisėtumo, o atvirkščiai – Kauno apygardos administracinis teismas sprendime konstatavo, kad ginčijami administraciniai aktai yra teisėti ir pagrįsti, nes pagal šių aktų priėmimo metu galiojusį teisinį reguliavimą atsakovai neturėjo pasirinkimo teisės byloje keliamą ginčą spręsti kitaip.

Atsakovas patenkino pareiškėjos reikalavimą tik remiantis Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarimu ir šį atsakovo veiksmą nulėmė ne pripažinimas, kad jo sprendimai ar veiksmai (neveikimas) buvo neteisėti, o teisminio nagrinėjimo metu priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas pakeitęs administracinės bylos teisinės situacijos vertinimą. Konstitucinio Teismo nutarimas buvo priimtas ir įsiteisėjo jau vykstant administracinės bylos procesui apeliacinės instancijos teisme, todėl atsakovai iš esmės neturėjo jokių galimybių daryti įtaką šio administracinio ginčo eigai ir savo elgesiu pakoreguoti ginčo santykius taip, kad būtų išvengta administracinės bylos iškėlimo ir atitinkamų pareiškėjos teismo išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atsiradimo.

Nurodė, kad analogišką praktiką sprendžiant išlaidų atlyginimo klausimą panašaus pobūdžio bylose formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad atsakovai šioje byloje negali būti laikomi atsakingais dėl pareiškėjos teismo išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme atsiradimo ir šios išlaidos iš atsakovų negali būti priteisiamos.

IV. Pareiškėja J. D. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 142−145), kuriuo prašo panaikinti 2012 m. rugsėjo 14 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutartį dalyje, kurioje atmestas pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pareiškėjos J. D. prašymą tenkinti.

Atskirajame skunde pateikia šiuos argumentus:

1) ABTĮ 44 straipsnio 3 dalies taikymui neteisėtų veiksmų konstatavimas nėra reikšmingas, tam tikrais atvejais tokio veiksmų pripažinimo gali ir nebūti, pavyzdžiui tuo atveju, jei bylinėjimosi eigoje atsakovas patenkina pareiškėjo reikalavimus, pastarasis atsiima savo pareiškimą (skundą) ir byloje nepriimamas sprendimas dėl ginčo esmės.

2) Pareiškėja pateikto skundo atsisakė tik dėl to, kad atsakovas VSDFV Kauno skyrius gražiuoju patenkino jos reikalavimus.

3) Aplinkybė, kad nagrinėjant bylą pirmąja instancija pareiškėjos skundas buvo atmestas, neturi reikšmės sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisinimo klausimą, nes toks sprendimas neįsiteisėjo, apeliacinės instancijos teismas nepatvirtino, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, byla apeliacinės instancijos teisme nebuvo pradėta nagrinėti. Neatmetama galimybė, jog bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pirmosios instancijos teismo sprendimas galėjo būti pakeistas.

4) Skundžiamoje nutartyje teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis bylose, kurios nėra analogiškas ar iš esmės panašios su nagrinėjama byla.

5) Analogiškose bylose, kuriose pareiškėjos atsiėmė skundus VSDFV Kauno skyriui gražiuoju patenkinus jų reikalavimus (Nr. I-446-428/2012 ir I-181-505/2011), Kauno apygardos administracinis teismas patenkino prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Atsakovas Fondo valdyba atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 149−150) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą, pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo:

1) kol Konstitucinis Teismas nėra priėmęs sprendimo, jog atitinkamas aktas (jo dalis) prieštarauja konstitucijai, preziumuojama, kad jis atitinka Konstituciją ir tokio teisės akto (jo dalies) pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės yra teisėtos (Konstitucinio Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarimas). Nagrinėjamu atveju motinystės (tėvystės) pašalpos nepriemoka pareiškėjai buvo išmokėta remiantis Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarimu, kuriuo ginčo sprendimams ir bylai aktualios teisės normos buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Byloje ginčijami sprendimai buvo priimti pagal jų priėmimo metu galiojusį teisinį reguliavimą, todėl atsakovo veiksmai (neveikimas) buvo teisėti, iki minėto Konstitucinio Teismo nutarimo, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo priimti kitokių sprendimų. Minėtas nutarimas įsiteisėjo vykstant aptariamos administracinės bylos procesui Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, tad atsakovas neturėjo galimybių daryti įtaką šio ginčo eigai ir koreguoti ginčo santykius taip, kad būtų išvengta administracinės bylos iškėlimo ir atitinkamų pareiškėjos patirtų teismo išlaidų. Pareiškėjos reikalavimas patenkintas ne dėl to, jog ji kreipėsi teisminės gynybos, o dėl minėto Konstitucinio Teismo nutarimo.

2) Nutartys, kuriomis skundžiamoje nutartyje rėmėsi teismas, yra analogiškos viena svarbia aplinkybe − jose atsakovo ginčijamas aktas panaikintas po to, kai Konstitucinis Teismas nutarimu konstatavo, kad teisinis reguliavimas, kuriuo remiantis aktas buvo priimtas, prieštaravo Konstitucijai, atsakovo veiksmuose nesant neteisėtų veiksmų – todėl teismas jomis rėmėsi pagrįstai.

3) Dėl atskirajame skunde nurodytų Kauno apygardos administracinio teismo nutarčių, atkreipia dėmesį, kad vienodą administracinių teismų praktiką formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, todėl būtent jo formuojama praktika ir turi būti remiamasi.

Atsakovas VSDFV Kauno skyrius pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą (b. l. 151−153), kuriame prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į atskirąjį skundą remiasi iš esmės analogiškais argumentais, kurie nurodyti atsakovo Fondo valdybos atsiliepime į atskirąjį skundą. Papildomai nurodo, kad teismas pagrįstai nurodė, kad, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nagrinėjant prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo, vertintinos visos byloje nustatytos ir su byla susijusios aplinkybės, kas šiuo atveju ir buvo padaryta, bei pagrįstai nustatyta, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareiškėjos naudai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria teismas netenkino jos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priteisimo. Teismas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, jog atsakovas pareiškėjos skunde nurodytus reikalavimus įvykdė tik dėl Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo ginčui aktualus teisinis reguliavimas, dėl kurio pareiškėjai buvo išmokėta tik dalis motinystės pašalpos, buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, atsakovo veiksmuose nesant neteisėtų veiksmų, nes galiojant ankstesniam teisiniam reguliavimui, jis negalėjo priimti kitokio sprendimo, jam nekyla pareiga atlyginti pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu aiškinimu nesutinka.

ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako prašymo (skundo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus prašymą (skundą) teismui (ABTĮ 44 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl ABTĮ 44 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo yra pažymėjęs, kad šios teisės normos taikymui neturi esminės reikšmės, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą. Esminė aplinkybė yra tai, kad de facto reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Priešingas situacijos aiškinimas būtų neproporcingas ir pažeistų teisėtų lūkesčių principą. Kiekvieną kartą kreipdamasis į teismą, pareiškėjas negalėtų būti tikras dėl teisės į bylinėjimosi išlaidas atsiradimo, jei vėliau bet kuriuo momentu atsakovas įvykdytų pareiškėjo reikalavimą ir motyvuotų tai bet kokiomis aplinkybėmis. Tokiu būdu atsakovas nepagrįstai išvengtų pareigos atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors kreipimosi į teismą momentu pareiškėjo reikalavimas nebuvo de facto įvykdytas arba pareiškėjas apie tai nežinojo ir negalėjo žinoti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-596/2011). Administracinių teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad ABTĮ 44 straipsnio 3 dalis tiesiogiai nesieja pareiškėjo teisės reikalauti atlyginti turėtas teismo išlaidas, atsakovui jo reikalavimą patenkinus geruoju, su tuo faktoriumi, dėl kurios proceso šalies veiksmų kilo ginčas, ar su kitais papildomais kriterijais bei procesiniu šalių elgesiu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-406/2012).

Taigi, nagrinėjamu atveju, pareiškėjai atsiėmus apeliacinį skundą dėl to, jog jos skunde išdėstyti reikalavimai, nors pirmosios instancijos teismo ir atmesti kaip nepagrįsti, atsakovo buvo geruoju patenkinti, pareiškėja, kaip bylą laimėjusi šalis, įgijo teisę į bylinėjimosi metu patirtų išlaidų atlyginimą.

ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, suteikia teisę reikalauti atlyginti jai atstovavimo išlaidas ir nustato, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Bylos medžiaga patvirtina, kad 2010 m. lapkričio 10 d. sutartimi dėl teisinių paslaugų Nr. 106/2010 (b. l. 28), pareiškėja įgaliojo advokatų profesinės bendrijos Černiauskas ir partneriai advokatus ir kitus teisininkus atstovauti jos interesams šioje administracinėje byloje. Šios sutarties pagrindu minėta advokatų profesinė bendrija pareiškėjai parengė skundą (b. l. 5−10) ir atstovavo 30 minučių trukusiame 2011 m. kovo 1 d. teismo posėdyje Kauno apygardos administraciniame teisme (b. l. 47−48). Už šias paslaugas profesinei advokatų bendrijai sumokėta atitinkamai 300 Lt ir 151,25 Lt (b. l. 117−119).

Pažymėtina, jog nors iš sąskaitos išrašo matyti, kad 300 Lt už skundo parengimą sumokėjo ne pati pareiškėjas, o R. D., išraše matyti, jog sąskaita mokama už pareiškėją, preziumuojama jos sutuoktinio ar artimo giminaičio, todėl laikytina, jog išlaidos patirtos pareiškėjos ir gali būti jai priteisiamos.

Rekomendacijų 7 punkte yra numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Nagrinėjamu atveju, apskaičiuojant pareiškėjai priteistinas bylinėjimosi išlaidas, vadovaujamasi Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ ir pagrindu imama 800 Lt dydžio MMA, nes aptartos teisinės paslaugos suteiktos galiojant pastarajam Vyriausybės nutarimui.

Pažymėtina, jog Rekomendacijų 2 punktas leidžia teismui, atsižvelgiant į šiame punkte nustatytus kriterijus, kiekvieną kartą įvertinti, koks užmokesčio už teisines paslaugas dydis priteistinas konkrečiu atveju. Nagrinėjamu atveju, teismas, įvertinęs bylą sprendžia, jog byla nėra tokia sudėtinga, kad už joje teiktas teisines paslaugas būtų priteisiami maksimalūs Rekomendacijose nustatyti dydžiai. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, pareiškėjai gali būti priteisiama 75 procentai (3/4) Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.

Aukščiau aptartos pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos atlygintinos, remiantis Rekomendacijų 8.2 ir 8.18 punktais.

Teismo posėdis pirmosios instancijos teisme, minėta, truko 30 minučių, todėl remiantis Rekomendacijų 8.18 ir 9 punktais, išlaidos už šią teisinę paslaugą vertintinos, kaip atstovavimas teisme vieną valandą ir už ją maksimaliai gali būti priteisiama 120 Lt (0.15 x 800). Tačiau įvertinant tai, kad pareiškėją jame atstovavo advokato padėjėja I. G., remiantis Rekomendacijų 5 punktu, maksimali galima priteisti suma už šias paslaugas – 96 Lt (120 x 0.8). Atsižvelgiant, į tai, jog, kaip minėta, šiuo atveju priteistina 75 procentai Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, nagrinėjamu atveju pareiškėjai už šią teisinę paslaugą priteisiama 72 Lt (96 x 0.75). Pareiškėjos už šią teisinę paslaugą prašoma priteisti suma 151,25 Lt šią sumą viršija, todėl mažintina nurodyta apimtimi.

Maksimali galima priteisti suma už skundo pirmosios instancijos teismui parengimą, pagal Rekomendacijų 8.2 punktą – 2 400 Lt (3 x 800). Kadangi byloje nėra duomenų, ar skundas parengtas advokato ar advokato padėjėjo, o skunde pareiškėjos atstovu nurodytas advokatas, atsižvelgiant, į tai, jog, kaip minėta, šiuo atveju priteistina 75 procentai Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, nagrinėjamu atveju pareiškėjai už šią teisinę paslaugą gali būti priteisiama 1 800 Lt (2 400 x 0.75). Pareiškėjos už skundą prašoma priteisti suma – 300 Lt šios sumos neviršija, todėl priteistina pilna apimtimi.

Pareiškėjos atstovas advokatas G. Černiauskas teismui taip pat pateikė prašymą priteisti išlaidų, patirtų už nagrinėjamo atskirojo skundo dėl 2012 m. rugsėjo 14 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutarties parengimą − 454 Lt, atlyginimą.

Šio atskirojo skundo parengimo metu (2012 m. rugsėjis) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 718 patvirtintas MMA dydis buvo 850 Lt, todėl maksimalus galimas priteisti dydis už šią teisinę paslaugą, pagal Rekomendacijų 8.15 punktą, yra 425 Lt (0.5 x 850), tačiau, kadangi iš kartu su prašymu pateiktų dokumentų matyti, kad atskirasis skundas parengtas advokato padėjėjos, atsižvelgiant į Rekomendacijų 5 punktą, maksimali galima priteisti suma yra – 340 (425 x 0.8). Atsižvelgiant į jau aptartą bylos sudėtingumą, nagrinėjamu atveju, už šią teisinę paslaugą pareiškėjai priteistina 255 Lt (340 x 0.75).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš atsakovo pareiškėjos naudai priteistina 627 Lt (72 + 300 + 255) Lt bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjos J. D. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjai J. D. iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 627 Lt (šešis šimtus dvidešimt septynis litus) su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme susijusių išlaidų atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė