2020-08-26 Nr. AB-15505-2-69-3-17078-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-952-492/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17078-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Transmobilis“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Transmobilis“ skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Detagama“, E. M., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracijai, Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notarui Š. R., dėl sprendimų, pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Transmobilis“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (ieškiniu), kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. 8SK-868-(14.8.100); 2) panaikinti NŽT 2016 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. 8S-566-(14.8.3); 3) pripažinti niekine 2016 m. spalio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-7823, sudarytą tarp atsakovės E. M. ir atsakovo UAB „Detagama“ (toliau – ir pirkimo-pardavimo sutartis), taikyti restituciją – įpareigoti atsakovą UAB „Detagama“ grąžinti valstybei žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o valstybę – atlyginti atsakovui UAB „Detagama“ šio žemės sklypo įsigijimo išlaidas; 4) pripažinti pareiškėjui UAB „Transmobilis“ teisę nuomoti valstybinę žemę, kurios ribos ir plotas UAB „Projektų vystymo grupė“ parengtame 2014 m. spalio 16 d. plane apibrėžtos skaičiais 6, 7, 19, 20, 15, 16, 17, 18 ir pažymėtos raide „B“. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2002 m. nuosavybės teise valdo statinius (duomenys neskelbtini), Kaune, tarp jų autosaloną-parduotuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Autosalonas), kurie yra pastatyti valstybinėje žemėje. Nuo šių statinių įsigijimo momento pareiškėjas naudojo valstybinės žemės sklypo dalį, reikalingą statiniams eksploatuoti ir mokėjo už ją nuomos mokestį. Tačiau, prasidėjus pareiškėjo ir kito žemės sklypo naudojo UAB „Detagama“ ginčui dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos, pareiškėjo teisė nuomoti valstybinę žemę, reikalingą Autosalonui eksploatuoti, buvo pažeista. Buvo išformuotas žemės sklypas ir suformuotas naujas sklypas, į kurį patenka Autosalono priklausinys – automobilių stovėjimo aikštelė (toliau – ir Aikštelė), reikalinga tinkamai Autosalonui eksploatuoti. Minėtas žemės sklypas perduotas E. M., pastarajai atkūrus nuosavybės teises natūra, kurį ji iš karto pardavė UAB „Detagama“.

3. Pareiškėjas teigė, kad Autosalonas ir Aikštelė suteikė pareiškėjui teisę ne aukciono tvarka nuomoti šiems statiniams eksploatuoti reikalingą valstybinę žemę; žemė po Aikštele priskiriama užstatytai (nelaisvai) žemei, todėl negalėjo būti grąžinama natūra; priimant administracinius aktus, NŽT pažeidė procedūras; pirkimo-pardavimo sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl yra niekinė ir negalioja; naujas žemės sklypas turi būti grąžintas valstybei; pareiškėjui pripažintina teisė išnuomoti valstybinę žemę, reikalingą statiniams eksploatuoti.

4. Pareiškėjas vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2.4, 3, 28, 31 punktais.

5. Faktas, kad prie pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune, 1993 m. buvo įrengta Aikštelė, užfiksuotas namų valdos techninės apskaitos bylos dokumentuose nuo 1995 m. spalio 4 d. Aikštelė, kaip atskiras inžinerinis statinys, yra įregistruota nekilnojamojo turto registre, kuriame nurodyta, jog Aikštelė yra Autosalono priklausinys. Aikštelė egzistuoja ne tik teisiškai, bet ir faktiškai ir yra būtina Autosalonui eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto registre nurodytą jo paskirtį. Teritorija, kurią užima Autosalonas ir Aikštelė, yra užstatyta žemė ir naudoti jos kitaip nei Autosalonui ir Aikštelei eksploatuoti, nėra galimybės. Visa Autosalonu ir Aikštele užimta teritorija yra laikoma užstatyta žeme, todėl ši žemė nelaikytina laisva (neužstatyta). Ginčo žemės sklypas atitinka valstybės išperkamos žemės kriterijus ir pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą yra priskiriama valstybės išperkamai, o pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą nuosavybės teisės natūra į šią teritoriją negali būti atkuriamos.

6. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.37 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir teigė, kad asmuo, neturėdamas nuosavybės teisės į atitinkamą objektą, negali jo perleisti tretiesiems asmenims ar perduoti jiems atskirų nuosavybės teisę sudarančių teisių (valdymo, naudojimo, disponavimo). Tai reiškia, kad neteisėtų administracinių aktų pagrindu E. M. negalėjo įgyti ir neįgijo nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą. Atitinkamai, nebūdama ginčo žemės sklypo savininke, ji neturėjo teisės jo parduoti UAB „Detagama“, pastaroji turi grąžinti valstybei gautą žemės sklypą, o valstybė turi atlyginti jai žemės sklypo įsigijimo išlaidas.

7. Pareiškėjo nuomone, UAB „Detagama“ turėjo suvokti, kad, atkuriant nuosavybės teises į žemę, kurioje yra kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantys statiniai ir kuri yra reikalinga to asmens statiniams eksploatuoti, buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, UAB „Detagama“ negali būti laikoma sąžininga ginčo žemės sklypo įgijėja, o pareiškėjui turi būti pripažinta teisė nuomoti Aikštelės eksploatavimui reikalingą valstybinę žemę, kadangi NŽT savo elgesiu ir priimtais sprendimais tokią pareiškėjo teisę paneigė.

8. Patikslintame skunde pareiškėjas pakeitė vieną iš pradinio skundo reikalavimų bei akcentavo, kad pagal teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises teisėtumo, ginčyti iki šio sprendimo priimtus administracinius aktus nėra būtina, ir aplinkybė, kad šie administraciniai aktai nėra nuginčyti, nėra kliūtis naikinti neteisėtą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pareiškėjo įsitikinimu, jis neprivalo ginčyti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. spalio 3 d. įsakymo Nr. A-2820 „Dėl 6 950 kv. m. žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), Kaune, plano patvirtinimo“ (toliau – ir 2016 m. spalio 3 d. įsakymas), siekdamas, kad būtų panaikinti šioje byloje ginčijami neteisėti NŽT sprendimai, susiję su nuosavybės teisių atkūrimu E. M..

9. Atsakovas NŽT atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

10. Atsakovas paaiškino, kad E. M. priklauso atkurti nuosavybės teises į V. R. turėtos žemės dalį. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. spalio 3 d. įsakymu patvirtino 6 950 kv. m. laisvos žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), Kaune, planą. NŽT Kauno miesto skyrius priėmė ginčijamą 2016 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. 8SK-868-(14.8.100), kuriuo suformuotas žemės sklypas Nr. 1 (duomenys neskelbtini), Kaune, ir patvirtinti šio žemės sklypo kadastro duomenys, ir 2016 m. spalio 4 d. ginčijamą sprendimą Nr. 8S-566-(14.8.3.), kuriuo atsakovei E. M. atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra 0,6950 ha žemės sklypą Nr. 1 prie (duomenys neskelbtini), Kaune.

11. Valstybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, privalo vadovautis Atkūrimo įstatymu, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Tvarka) bei kitais teisės aktais. Pagal Tvarkos 1061 punkto reikalavimus, savivaldybės administracijos direktorius pateikė žemėtvarkos skyriui informaciją, kad teritorijoje, kurioje yra iki 1940 metų nacionalizacijos buvusio savininko V. R. turėta žemė Kauno mieste, laisvos (neužstatytos) žemės yra, todėl NŽT turėjo teisinį pagrindą priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises pretendentei natūra.

12. Atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalimi, 6 dalies 1 punktu, Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas), kuriuo patvirtintos Taisyklės, 2.2 papunkčiu. Nurodė, kad ne kiekvienas valstybinės žemės sklype esančio pastato savininkas ar nuomininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio pastatas nėra priskirtinas prie laikinųjų statinių, inžinerinių tinklų bei neturinčių aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinių, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui.

13. Atsakovas pažymėjo, kad kompetencija nustatyti, kuri žemė mieste yra laikoma laisva (neužstatyta), o kuri ne, yra priskirta savivaldybės administracijos direktoriui. Šiuo atveju, esant nenuginčytam ir galiojančiam Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. spalio 3 d. įsakymui Nr. A-2820 bei Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2016 m. rugsėjo 20 d. raštui Nr. 70- 2-3124, nėra teisinio pagrindo teigti, kad ginčo žemės sklypas, į kurį atsakovei E. M. atkurtos nuosavybės teisės, yra užstatytas.

14. Atsakovai E. M. ir UAB „Detagama“ atsiliepimuose su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Taip par prašė iš pareiškėjo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15. Atsakovai nurodė, kad valstybiniame žemės sklype – 1,2142 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys statiniai ir UAB „Detagama“ nuosavybės teise priklausančios dirbtuvės, todėl tiek UAB „Transmobilis“, tiek UAB „Detagama“ naudojasi dalimi žemės sklypo. UAB „Projektų vystymo grupė“ parengė planinę medžiagą, pagal kurią NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjas 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. 8VĮ-940-(14.8.2.) nustatė 1,2142 ha ploto valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, esančių pastatų eksploatavimui reikalingas dalis statinių savininkams: pareiškėjui – 0,5833 ha, o atsakovui UAB „Detagama“ – 0,6309 ha. Nustatytos dalys atitiko ilgalaikį žemės sklypo naudojimą. Be to, atsakovo UAB „Detagama“ naudojamas žemės sklypas jau daug metų buvo aptvertas tvora ir pareiškėjas niekuomet nenaudojo šios sklypo dalies. NŽT 2016 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. 8S-566-(14.8.3) atsakovei E. M. atkūrė nuosavybės teises į 0,6950 ha žemės sklypą turėtoje vietoje – sklypas Nr. 1 prie (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjas niekada nesinaudojo, kuris buvo laisvas ir neužstatytas.

16. Situacija, kai pretendentams grąžintinas ginčo žemės sklypas yra naudojamas visiškai susidėvėjusiems ir neturintiems aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio, statiniams eksploatuoti, ir tai yra pagrindinė kliūtis pretendentams atkurti nuosavybės teises į šį žemės sklypą, neatitinka jokių teisingumo, sąžiningumo kriterijų bei teisėtų pretendentų lūkesčių.

17. E. M. ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti nebuvo jokių teisinių kliūčių, jį sudarydama ji išreiškė savo, kaip savininkės, valią. Pareiškėjas nepagrindė, dėl kokių motyvų prašo pripažinti niekine sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį ir kokius imperatyvius reikalavimus minėta sutartis pažeidžia.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

19. Kauno miesto savivaldybės administracija paaiškino, kad 2016 m. birželio 28 d. gavo atsakovės E. M. įgalioto asmens prašymą išnagrinėti laisvos (neužstatytos) žemės teritorijų, buvusių iki 1940 metų V. R. nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byloje, esantį planą, kuriame buvo pažymėta apie 6 949 kv. m teritorija prie (duomenys neskelbtini). Nagrinėjant prašymą bei prie jo pridėtą plano schemą, kurioje pažymėta preliminariai laisva apie 6 949 kv. m teritorija, buvo nustatyta, kad ši pažymėta teritorija patenka į registruoto 1,2142 ha valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas. Tik 2016 m. rugsėjo 12 d. NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 8SK-807-(14.8.100.) „Dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), Kaune, išformavimo“ (toliau – ir 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimas) išformavus ir išregistravus šį žemės sklypą iš nekilnojamojo turto registro, atsirado pagrindas šią teritoriją žymėti kaip laisvą (neužstatytą) ir atsirado galimybė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui atlikti Tvarkos 1061 punkte numatytus veiksmus. 2016 m. rugsėjo 26 d. buvo gautas NŽT Kauno miesto skyriaus raštas, kuriuo NŽT informavo, kad apie 6 949 kv. m žemės sklypas yra V. R. iki 1940 m. turėtoje žemėje, kad šis žemės sklypas bus grąžintas E. M. ir prašė atlikti Tvarkos 1061 punkte numatytus veiksmus: suprojektuoti natūra grąžintiną žemės sklypą, atlikti kadastrinius matavimus bei patvirtinti natūra grąžintino žemės sklypo planą.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, kad NŽT Kauno miesto skyrius nepateikė jokių duomenų, kad šis žemės sklypas yra naudojamas fizinių ar juridinių asmenų, todėl Kauno miesto savivaldybės administracijai nebuvo jokio pagrindo laikyti, kad ginčo teritorija yra naudojama, juo labiau, kad aptariamų veiksmų atlikimo metu pagal viešus nekilnojamojo turto registro duomenis, nei registruotų žemės sklypų, nei registruotų statinių joje nebuvo fiksuota. Buvo nustatytas tikslus 6 950 kv. m žemės sklypo plotas bei nustatytos jo ribos.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad nurodytų veiksmų atlikimo metu nekilnojamojo turto registre duomenų apie registruotus statinius, patenkančius būtent į apie 6 949 kv. m ploto teritoriją, į kurią buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra, nebuvo. Kauno miesto savivaldybės administracijai juridinis pagrindas atlikti Tvarkos 1061 punkte numatytus veiksmus atsirado tik po NŽT sprendimo išformuoti ir išregistruoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune.

22. Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi UAB „Transmobilis“ ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – atlikti įrašą viešajame registre dėl atsakovo UAB „Detagama“ nuosavybės teisės į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, perleidimo draudimo bei uždrausti atsakovui UAB „Detagama“ sudaryti įkeitimo, nuomos ar kitus sandorius suvaržančius daiktines teises į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune.

23. Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją klausimui dėl bylos rūšinio teismingumo išspręsti. Specialioji teisėjų kolegija, spręsdama bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimą, 2017 m. spalio 4 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-98/2017 nutarė, kad byla teisminga administraciniam teismui ir perdavė ją nagrinėti Kauno apygardos administraciniam teismui. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi, netenkinęs prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, pareiškėjo skundą atsisakė priimti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. sausio 4 d. nutartimi Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartį panaikino ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą grąžino tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. 24. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

25. Teismas nustatė, kad:

25.1 V. R. iki 1940 m. nuosavybės teise Vieškūnų k., Pažaislio vlsč., Kauno apsk., valdė 10,86 ha žemės. E. M. priklauso atkurti nuosavybės teises į V. R. turėtos 10,86 ha žemės dalį – 2,7150 ha. Nuosavybės teisės atkurtos į 0,2000 ha žemės atlyginant pinigais, už 2,5150 ha parengta Kauno apskrities išvada lygiaverčiam žemės sklypui gauti kitame rajone, Išvada grąžinta Kauno miesto skyriui, liko nepanaudota 0,8814 ha.

25.2 Valstybiniame 1,2142 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys statiniai – administracinis pastatas 2B2b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), auto salonas-parduotuvė 3Elp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dirbtuvės 4Glb, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dirbtuvės 5Glg, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklype taip pat yra ir atsakovui UAB „Detagama“ nuosavybės teise priklausančios dirbtuvės 6Glg, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

25.3 NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjas 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. 8VĮ-940-(14.8.2.) nustatė 1,2142 ha ploto valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančių pastatų: 2B2b, 3Elp, 4Glb, 5Glg ir 6Glg eksploatavimui reikalingas dalis statinių savininkams: pareiškėjui UAB „Transmobilis“ – 0,5833 ha, atsakovui UAB „Detagama“ – 0,6309 ha.

25.4 NŽT Kauno skyriaus vedėjo 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 8SK-807- (14.8.100.) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo išformuotas (sprendimas yra galiojantis, dėl jo ginčo nėra).

25.5 Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2016 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. 70-2-3124 „Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ informavo NŽT Kauno miesto skyrių, kad, išnagrinėjus iki 1940 metų V. R. buvusios žemės kartografinę ir turimą dokumentinę medžiagą, Miesto planavimo ir architektūros skyrius parengė laisvos žemės sklypo (apie 6 949 kv. m. ploto) planą. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. A-2820 „Dėl 6 950 kv. m. žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), Kaune, plano patvirtinimo“ patvirtino 6 950 kv. m. laisvos žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), Kaune, planą (įsakymas galiojantis, dėl jo ginčo taip pat nėra).

25.6 NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. 8SK-868-(14.8.100.) suformuotas žemės sklypas Nr. 1 (duomenys neskelbtini), Kaune, ir NŽT 2016 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. 8S-566-(14.8.3.) atkurtos nuosavybės teisės į 0,6950 ha žemės sklypą natūra turėtoje vietoje pretendentei E. M..

25.7 Pagal 2016 m. spalio 7 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-7823, sudarytą tarp atsakovės E. M. ir atsakovo UAB „Detagama“ ginčo žemės sklypas (0,6950 ha) parduotas UAB „Detagama“.

26 Teismas vadovavosi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis. Nurodė, kad pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir Tvarkos 1061 punktą, dokumentų rengimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, procedūrose dalyvauja dvi valstybes institucijos: NŽT ir savivaldybių administracijos, pagal joms priskirtą kompetenciją. NŽT sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus, o piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises žemėtvarkos skyriai (dabar NŽT teritoriniai skyriai) nagrinėja vadovaudamiesi, be kita ko, savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais žemės sklypų planais, kai piliečiams grąžinama natūra laisva (neužstatyta) žemė, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusi miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose.

27 Teismas padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į nurodytas faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, esant galiojantiems Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. spalio 3 d. įsakymui Nr. A-2820 „Dėl 6 950 kv. m. žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), Kaune, plano patvirtinimo“ bei NŽT Kauno skyriaus vedėjo 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimui, kuriuo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo išformuotas, NŽT turėjo teisinį pagrindą priimti sprendimus suformuoti ginčo žemės sklypą ir atkurti nuosavybės teises natūra, todėl ginčijami NŽT sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, juos naikinti nėra jokio pagrindo.

28 Teismas, apžvelgęs CK 6.551 straipsnio 1 ir 2 dalies, Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies, 9 straipsnio 5 dalies nuostatas, reglamentuojančias valstybinės žemės nuomos sąlygas ir tvarką, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.1, 2.2, 2.4, 28 punktų nuostatas, padarė išvadą, kad ne kiekvienas valstybinės žemės sklype esančio pastato savininkas ar nuomininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio pastatas nėra priskirtinas prie laikinųjų statinių, inžinerinių tinklų bei neturinčių aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinių, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Teisė be aukciono išsinuomoti tam tikro dydžio kitos paskirties valstybinės žemės sklypą ar jo dalį siejama su asmens nuosavybės ar nuomos teise valdomais statiniais, esančiais pageidaujamame išsinuomoti valstybinės žemės plote. Tik asmuo, turintis valstybinės žemės sklype savarankiškai funkcionuojančių statinių, pirmiau minėtų nuostatų pagrindu turi teisę reikalauti sudaryti žemės nuomos sutartį dėl šiems statiniams eksploatuoti reikalingo valstybinės žemės ploto.

29 Teismas nusprendė, kad, nors pareiškėjas nurodo, jog žemė pretendentei yra grąžinta po statiniu – Aikštele, kuri yra Autosalono priklausinys, ir reikalinga jo eksploatacijai, tačiau byloje nėra objektyvių ir neginčijamų šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Nei Namų valdos techninės apskaitos duomenys, nei Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, nei ginčo žemės sklypo planai, nepatvirtina, kad grąžintame E. M. žemės sklype yra Autosalono priklausinys – Aikštelė, kuri yra inventorizuota ir teisiškai įregistruota. Namų valdos (duomenys neskelbtini) techninės apskaitos kortelėje 1995–1997 m. kiemo statiniai nurodyti: grindinys, tvoros, vartai, o 1998 m. kiemo statiniai ginčo žemės sklype nurodyti: šaligatvis, tvoros vartai. Pagal 2016 m. spalio 7 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-7823, sudarytą tarp atsakovės E. M. ir atsakovo UAB „Detagama“ tik ginčo žemės sklypas (0,6950 ha) be jokių jame esančių statinių parduotas UAB „Detagama“. Byloje nėra jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad pretendentei grąžintiname žemės sklype yra kiti nekilnojamieji daiktai – Autosalono priklausinys – Aikštelė.

30 Teismas, atsižvelgęs į nurodytas faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, bei atmetus skundo reikalavimus dėl administracinių aktų panaikinimo, nusprendė, kad nėra pagrindo tenkinti išvestinius skundo reikalavimus – pripažinti niekine 2016 m. spalio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį; taikyti restituciją – įpareigoti atsakovą UAB „Detagama“ grąžinti valstybei žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o valstybę – atlyginti atsakovui UAB „Detagama“ šio žemės sklypo įsigijimo išlaidas. Pareiškėjas nenurodė jokių motyvų ir imperatyvių teisės normų pažeidimų dėl sandorio pripažinimo niekiniu.

31 Teismas atmetė ir skundo reikalavimą – pripažinti pareiškėjui UAB „Transmobilis“ teisę nuomoti valstybinę žemę, kurios ribos ir plotas UAB „Projektų vystymo grupė“ parengtame 2014 m. spalio 16 d. plane apibrėžtos skaičiais 6, 7, 19, 20, 15, 16, 17, 18 ir pažymėtos raide „B“, kadangi žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Kaune, yra išformuotas, t. y. jis realiai nebeegzistuoja, o 2016 m. rugsėjo 12 d. NŽT Kauno miesto skyriaus sprendimas Nr. 8SK-807-(14.8.100.) „Dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), Kaune, išformavimo“ teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčytas.

III. 31. Pareiškėjas UAB „Transmobilis“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

32. Pareiškėjas taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes byloje pateiktuose įrodymuose yra daug reikšmingų detalių, kurių pirmosios instancijos teismas neįvertino, taip pat byloje yra keliamas kompleksinis teisės klausimas, susijęs tiek su nuosavybės teisių atkūrimu, tiek su valstybinės žemės naudojimu ir nuoma. Žodinis bylos nagrinėjimas, pareiškėjo manymu, padėtų betarpiškai patikrinti, ar tinkamai buvo ištirti ir įvertinti visi byloje esantys įrodymai, taip pat įvertinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo bei jo motyvų teisėtumą ir pagrįstumą.

33. Pareiškėjas pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus. Pareiškėjas akcentuoja, kad skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes: pareiškėjas, siekdamas neteisėto sprendimo atkurti nuosavybės teises panaikinimo, neprivalo ginčyti administracinių procedūrinių veiksmų, atliktų nuosavybės teisių atkūrimo procese iki ginčijamų administracinių aktų priėmimo; byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad E. M. grąžintame naujame žemės sklype yra pareiškėjui priklausantis statinys-Aikštelė; teismas nepagrįstai nevertino kitų pareiškėjo skundo reikalavimus pagrindžiančių argumentų, patvirtinančių kad: Autosalonas ir Aikštelė suteikė pareiškėjui teisę ne aukciono tvarka nuomoti šiems statiniams eksploatuoti reikalingą valstybinę žemę; žemė po Aikštele priskiriama užstatytai (nelaisvai) žemei, todėl negalėjo būti grąžinama natūra; priimant administracinius aktus NŽT pažeidė teisės aktuose nustatytas procedūras.

34. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo išvada, kad pareiškėjas turėjo ginčyti Kauno miesto savivaldybės administracijos drektoriaus 2016 m. spalio 3 d. įsakymą, kuriuo patvirtintas 6 950 kv. m. laisvos žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), Kaune planas, ir NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimą, kuriuo buvo išformuotas pradinis žemės sklypas, nurodo, kad ši teismo išvada prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai. Teismų praktika patvirtina, kad, nagrinėjant klausimą dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises teisėtumo, ginčyti iki šio sprendimo priimtus administracinius aktus nėra būtina, ir aplinkybė, kad šie administraciniai aktai nėra nuginčyti, nėra kliūtis naikinti neteisėtą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Teismas taip pat nevertino byloje esančių įrodymų ir nurodytų aplinkybių, kad NŽT žinojo, jog dalis teritorijos pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos parengtą planą yra užimta pareiškėjui priklausančia Aikštele ir yra naudojama jam priklausančtiems statiniams – Autosalonui ir Aikštelei, eksploatuoti, kadangi NŽT Kauno miesto skyrius dar 2015 m. spalio 29 d. atliko pradinio žemės sklypo naudojimo patikrinimą vietoje (tą patvirtina į bylą pateiktas NŽT 2016 m. sausio 15 d. raštas Nr. 1SS-160-(8.5.). Pareiškėjas akcentuoja, kad pradinio žemės sklypo išformavimas, nors ir yra neteisėtas, pats savaime neužkirto kelio pareiškėjui nuomoti iš valstybės žemę, reikalingą jam priklausantiems statiniams eksploatuoti. Ši pareiškėjo teisė buvo pažeista tuomet, kai NŽT suformavo naują žemės sklypą atkurti nuosavybės teises E. M., į kurį patenka Aikštele užimta teritorija, ir atkūrė į jį nuosavybės teises, t. y., kai buvo priimti administraciniai aktai. Pareiškėjas neturėjo pareigos ginčyti NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimo. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių visiškai nevertino ir dėl jų nepasisakė.

35. Teismas padarė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog naujame žemės sklype yra Autosalono priklausinys – Aikštelė. Tokia išvada padaryta, tinkamai neįvertinus visų byloje esančių įrodymų. Pareiškėjas akcentuoja, kad pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, nekilnojamojo turto registro išraše yra aiškiai nurodyta, kad pareiškėjui, be kita ko, nuosavybės teise priklauso kiti inžineriniai statiniai – kiemo aikštelė, tvora, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žr. išrašo 2.6 p. ir 4.2 p.).

Išrašo 2.6 punkte taip pat užfiksuota, kad šie inžineriniai statiniai yra priklausinys, kurio 1/1 dalis priklauso pastatui Nr. (duomenys neskelbtini), aprašytam 2.2. punkte, t. y. Autosalonui. Kiemo aikštelės ir tvoros statybos metai – 1993, t. y. šie statiniai buvo pastatyti kartu su Autosalonu. 1995 m. spalio 4 d. ir 1997 m. lapkričio 17 d. sudarytose Namų valdos techninės apskaitos kortelėse tarp kiemo statinių, be kita ko, nurodytas grindinys, statytas 1993 m., kurio plotas 3 737 kv. m, o 1998 m. kovo 10 d, sudarytoje Namų valdos techninės apskaitos kortelėje kiemo statiniu įvardintas šaligatvis, tačiau jo statybos metai ir plotas yra tokie patys.

Visose Namų valdos techninės apskaitos kortelėse, detalizuojant žemės sklypo plotą, yra nurodyta, kad kieme asfaltas betonas užima 3 737 kv. m. Taigi, nors skirtingais laikotarpiais Aikštelė buvo įvardijama skirtingai (grindinys, šaligatvis, kiemo aikštelė), tačiau kiti duomenys – statybos metai, plotas ir pan., patvirtina, kad tai yra tas pats objektas. Taip pat į bylą yra pateiktas 1996 m. parengto dirbtuvių statybos projektas, kurio pagrindu 1996–1997 m. pradiniame žemės sklype buvo pastatyti dar trys statiniai – dirbtuvės. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad pradiniame žemės sklype „pastatyti ir eksploatuojami autoserviso, parduotuvės-viešbučio pastatai bei automobilių stovėjimo aikštelės. Aikštelių danga - betonas“.

Projekto genplane skaičiais „4“ ir „5“ yra pažymėtos esamos autostovėjimo aikštelės, tarp jų yra Aikštelė prie Autosalono, taip pat nurodytas indeksas „c“, kuris reiškia, kad danga yra cementinė. Cementinė Aikštelė yra užfiksuota tiek žemės sklypo plane, kuris buvo pridėtas prie 1995 m. rugpjūčio 24 d. Valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai nuomos sutarties Nr. N19/95-1489, tiek plane, pridėtame prie NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. 8SK-868-(14.8.100.) „Dėl Naujo žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimui suformavimo, kuriuose ji pažymėta raide „c“, tiek pareiškėjo prašymu matininkų parengtame plane.

Nurodytų įrodymų ir juose pateiktų duomenų visuma patvirtina, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausanti Aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko, įeina ir į ginčo teritoriją. Pirmosios instancijos teismas nurodytų įrodymų tinkamai neišanalizavo ir nevertino. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį, pagal kurį visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, kadangi Nekilnojamojo turto registro duomenis paneigė remdamasis vien žodiniais UAB „Detagama“ atstovo paaiškinimais.

36. Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo argumentų, kad Autosalonas ir Aikštelė suteikė pareiškėjui teisę ne aukciono tvarka nuomoti šiems statiniams eksploatuoti reikalingą valstybinę žemę. Aikštelė ir po ja esanti žemė yra būtina Autosalonui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą jo paskirtį, be Aikštelės tinkamas Autosalono eksploatavimas nėra įmanomas. Pareiškėjas pažymi, kad žemė po Aikštele priskiriama užstatytai (nelaisvai) žemei, todėl pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nuosavybės teisės natūra į šią teritoriją negali būti atkuriamos.

37. Pareiškėjas akcentuoja, kad NŽT, priimdama ginčjamus administracinius aktus, pažeidė teisės aktuose nustatytas procedūras. Nei Žemės įstatymas, nei kiti teisės aktai neįtvirtina žemės sklypo išformavimo sąvokos ir nenumato galimybės išformuoti jau suformuotą sklypą. Remiantis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintu įstatymo viršenybės principu, NŽT neturėjo teisinio pagrindo priimti sprendimą išformuoti pradinį žemės sklypą. Priimdama tokį sprendimą, NŽT veikė ultra vires (viršijant įgaliojimus), todėl šis sprendimas yra neteisėtas.

38. Pareiškėjas nurodo, kad vienas iš esminių teisės principų numato, kad iš neteisės teisė neatsiranda. Tai reiškia, kad neteisėtų administracinių aktų pagrindu E. M. negalėjo įgyti ir neįgijo nuosavybės teisės į naują žemės sklypą. Todėl, nebūdama naujo žemės sklypo savininke, E. M. neturėjo teisės jo parduoti UAB „Detagama“. Dėl to sudaryta 2016 m. spalio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartis prieštarauja imperatyvioms CK 4.37 straispnio 1 ir 2 dalies, 4.48 straipsnio 1 dalies nuostatoms, yra niekinė ir negalioja ab initio (nuo pradžios) (CK 1.80 str. 1 d.). Taip pat UAB „Detagama“ negali būti laikoma sąžininga naujo žemės sklypo įgijėja, nes žinojo (turėjo) žinoti apie pareiškėjo teises į žemę po Aikštele, kuri buvo įtraukta į naujo žemės sklypo ribas. Abejones dėl NŽT ir UAB „Detagama“ sąžiningumo kelia ypatinga skuba, sprendžiant E. M. prašymą atkurti nuosavybės teises ir sudarant Pardavimo sutartį.

39. Panaikinus ginčijamus administracinius aktus ir pripažinus niekine pirkimo-pardavimo sutartį, pareiškėjo teigimu, UAB „Detagama“ turi grąžinti valstybei naują žemės sklypą, o valstybė turi atlyginti UAB „Detagama“ naujo žemės sklypo įsigijimo išlaidas. Tenkinus pareiškėjo reikalavimus, jam taip pat turi būti pripažinta teisė nuomoti Aikštelės eksploatavimui reikalingą valstybinę žemę, kadangi NŽT savo elgesiu ir priimtais sprendimais tokią pareiškėjo teisę paneigė, tačiau teismas šių argumentų ir aplinkybių nevertino.

40. Atsakovas NŽT atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

41. NŽT palaiko atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus bei akcentuoja, kad kompetencija nustatyti, kuri žemė mieste yra laikoma laisva (neužstatyta), o kuri ne, yra priskirta savivaldybės administracijos direktoriui, NŽT tokia kompetencija nėra priskirta. Todėl esant nenuginčytam ir galiojančiam Kaimo miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. spalio 3 d. įsakymui bei Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2016 m. rugsėjo 20 d. raštui Nr. 70-2-3124, nėra teisinio pagrindo teigti, kad ginčo žemės sklypas, į kurį atsakovei E. M. atkurtos nuosavybės teisės, yra nelaisvas (užstatytas). Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi teisės aktais bei juos tinkamai taikė, tinkamai įvertino įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, atsižvelgė į teismų praktiką ir nuo jos nenukrypo, todėl priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą.

42. Atsakovai UAB „Detagama“ ir E. M. atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas UAB „Detagama“ 2020 m. balandžio 28 d. pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.

43. Atsakovai palaiko atsiliepimuose į skundą pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus bei pažymi, kad esminis šios bylos ginčo dalykas buvo nustatymas aplinkybės, ar dalis žemės, į kurią E. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės, gali būti laikoma valstybės išperkama žeme, ar ji atitinka užstatytos žemės sąvoką, ar priešingai – ši žemė teisės aktų požiūriu laikytina laisva (neužstatyta) žeme į kurią privalo būti atkuriamos nuosavybės teises buvusiam pretendentui. Pirmosios instancijos teismas pagristai konstatavo, kad E. M. grąžintiname žemės sklype nėra nei vieno pastato (statinio), kuris atitiktų statinio sąvoką, todėl valstybinis žemės sklypas (t. y. jo dalis) negali būti laikomas užstatytu. Taip pat pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, jog žemė, į kurios nuomą jis pretenduoja, yra valstybės išperkama žemė.

44. Atsakovai pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde pripažįsta, jog ginčo aikštelė, kuri, anot jo, jam sukuria teisę į žemės nuomą, yra teisiškai neregistruotas statinys. Savo teises į aikštelę pareiškėjas grindžia namų valdos techninės apskaitos kortelėse pažymėtu grindiniu, šaligatviu, statybos metų sutapimu, dirbtuvių statybos projektu, tačiau šias aplinkybes pareiškėjas nurodė tik apeliaciniame skunde. Šie statiniai neturi aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio. Pagal teisminę praktiką, tai nėra tokie statiniai, kurių eksploatavimui yra reikalingas žemės sklypas. Kauno miesto savivaldybės administracija, nustatydama, kad dalis žemės yra laisva (neužstatyta), įvertino faktinę ir teisinę sklypo užstatymo situaciją ir tai matyti iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2016 m. rugsėjo 20 d. rašto Nr. 70-2-3124 „Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. spalio 3 d. įsakymo Nr. A-2820 „Dėl 6 950 kv. m. žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), Kaune, plano patvirtinimo“.

45. Atsakovai nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad jis neprivalėjo ginčyti administracinių procedūrinių veiksmų, atliktų nuosavybės teisių atkūrimo procese iki ginčijamų administracinių aktų priėmimo, bei kad, priimant administracinius aktus, NŽT pažeidė teisės aktuose nustatytas procedūras. Atakovai nurodo, kad NŽT Kauno skyriaus vedėjo 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimą, kuriuo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo išformuotas, pareiškėjas ikiteismine tvarka skundė NŽT, tačiau pastarosios neigiamo pareiškėjui sprendimo teismui neskundė. Tai reiškia, kad pareiškėjui apie šį administracinį aktą buvo žinoma ir pareiškėjas pripažino, kad šis sprendimas sukuria teisines pasekmes. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. spalio 3 d. įsakymo, kuriuo patvirtintas 6 950 kv. m. laisvos žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), Kaune, planas, pareiškėjas nustatyta tvarka taip pat neskundė.

46. Net jei ir būtų panaikintas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, išliktų galioti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. spalio 3 d. įsakymas ir būtent toks sklypo suformavimas, kuris minėtą teritoriją apibrėžia kaip laisvą (neužstatytą) žemę, į kurią turi būti atkuriamos nuosavybės teisės. Atsakovai pažymi, kad pareiškėjas bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu nenurodė argumentų dėl administracinės procedūros pažeidimų, skundo tuo negrindė. Minėti administraciniai aktai nebuvo ginčo dalykas nagrinėtoje byloje, teismas jų nevertino, nes pareiškėjas to neprašė, reikalavimų dėl jų nepateikė. Be to, jų apskundimui administracine tvarka yra praleisti įstatyme nustatyti terminai.

47. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

48. Trečiasis suinteresuotas asmuo palaiko atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, kad nagrinėjant atsakovės E. M. prašymą bei prie jo pridėtą plano schemą, kurioje pažymėta preliminariai laisva apie 6 949 kv. m teritorija, buvo nustatyta, kad ši pažymėta teritorija patenka į registruoto 1,2142 ha valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas, ir tik išformavus 2016 m. rugsėjo 12 d. NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo sprendimu ir išregistravus šį žemės sklypą iš nekilnojamojo turto registro, atsirado pagrindas šią teritoriją žymėti kaip laisvą (neužstatytą) (2016 m. rugsėjo 19 d. derinimas ant pateikto sklypo plano schemos). Kadangi 1,2142 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo išformuotas ir išregistruotas, nuo 2016 m. rugsėjo 13 d., kai atsirado įrašas nekilnojamojo turto registre apie šio žemės sklypo išregistravimą, atsakovės E. M. plano schemoje pažymėta teritorija pateko į nesuformuotą laisvą valstybinę žemę, bei atsirado pagrindas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui atlikti Tvarkos 1061 punkte numatytus veiksmus. Aptariamų veiksmų atlikimo metu pagal viešus nekilnojamojo turto registro duomenis nei registruotų žemės sklypų, nei registruotų statinių joje nebuvo fiksuota, tokie duomenys nebuvo pateikti. NŽT sprendimas dėl žemės sklypo išformavimo ir išregistravimo byloje nebuvo ginčijamas.

49. Atsakovas NŽT nurodė, kad vienas iš juridinių pagrindų NŽT priimti skundžiamą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui grąžinant žemę natūra buvo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintas žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) planas. Ginčo atveju Kauno miesto savivaldybės administracijai juridinis pagrindas atlikti Atkūrimo tvarkos 1061 punkte numatytus veiksmus atsirado tik po NŽT sprendimo išformuoti ir išregistruoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune. Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas patvirtinti laisvos žemės sklypo planą pats savaime nesukuria asmenims nuosavybės teisių į tą žemės sklypą, bei juo labiau neturi privalomojo pobūdžio galios sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimančiai institucijai. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Taigi, tik priėmus kompetentingai institucijai (šiuo atveju NŽT) sprendimą suformuoti žemės sklypą, ta pati institucija (NŽT) gali spręsti dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jį bei priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises ar ne, o savo sprendimą pagrįsti aukštesnės galios teisės aktais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 50. Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo teisės suformuoti kiemo aikštelei eksploatuoti kitos paskirties žemės sklypą prie nuosavybės teise valdomų pastatų, kurie naudojami ūkinei-komercinei veiklai.

51. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad galiojant Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. spalio 3 d. įsakymui Nr. A-2820 „Dėl 6 950 kv. m. žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), Kaune, plano patvirtinimo“ bei NŽT Kauno skyriaus vedėjo 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimui, kuriuo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo išformuotas, NŽT turėjo teisinį pagrindą priimti sprendimus suformuoti ginčo žemės sklypą ir atkurti nuosavybės teises natūra; be to, nenustatė, kad byloje būtų objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad grąžintame E. M. žemės sklype yra Autosalono priklausinys – Aikštelė, kuri yra inventorizuota ir teisiškai įregistruota.

52. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigė, kad siekdamas neteisėto sprendimo atkurti nuosavybės teises panaikinimo, neprivalo ginčyti administracinių procedūrinių veiksmų, atliktų nuosavybės teisių atkūrimo procese iki ginčijamų administracinių aktų priėmimo; teismas netinkamai vertino byloje esančių įrodymų visumą, kuri patvirtina, kad E. M. grąžintame naujame žemės sklype yra pareiškėjui priklausantis statinys-Aikštelė; tai įrodo nekilnojamojo turto registro išrašas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjui, nuosavybės teise priklauso kiti inžineriniai statiniai – kiemo aikštelė, tvora, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žr. išrašo 2.6 p. ir 4.2 p.); 1995 m. spalio 4 d. ir 1997 m. lapkričio 17 d. sudarytose Namų valdos techninės apskaitos kortelėse tarp kiemo statinių, be kita ko, nurodytas grindinys, statytas 1993 m., kurio plotas 3 737 kv. m, o 1998 m. kovo 10 d. sudarytoje Namų valdos techninės apskaitos kortelėje kiemo statiniu įvardintas šaligatvis, kurio statybos metai ir plotas tokie patys, taigi nors skirtingais laikotarpiais Aikštelė buvo įvardijama skirtingai (grindinys, šaligatvis, kiemo aikštelė), tačiau kiti duomenys – statybos metai, plotas ir pan., patvirtina, kad tai yra tas pats objektas.

53. Teisėjų kolegija, atkreipdama dėmesį į esminius bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme principus, pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-77-575/2015 ir kt.). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.‏‏‎ Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams <...> (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015 ir kt.).‏‏‎ Nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija plačiau pasisako tik dėl tų apeliacinio skundo argumentų, kuriais kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo išvadas teisėjų kolegija papildo naujais motyvais.

54. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija apelianto prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkina, nes visos reikšmingos byloje aplinkybės yra grindžiamos rašytiniais įrodymais, pareiškėjas savo argumentus byloje yra išsamiai išdėstęs procesiniuose dokumentuose, jo atstovė advokatė dalyvavo nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka pirmosios instancijos teisme, todėl laikytina, kad pareiškėjo prašymas objektyviai nepagrindžia būtinumo apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

55. Teisėjų kolegija, akcentuodama sprendžiamo ginčo procesinius aspektus, atkreipia dėmesį, kad ABTĮ 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam suinteresuotam subjektui teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, suponuoja reikalavimus pareiškėjo skundui: t. y. teismui teikiamu skundu turi būti konkrečiai įvardyta galbūt pažeista teisė ar įstatymo saugomas interesas, nurodyti viešojo administravimo subjektai ir tie jų sprendimai, veiksmai ir / ar neveikimas / ar delsimas atlikti veiksmus, kuriais galbūt buvo pažeistos suinteresuoto subjekto teisės ar įstatymų saugomas interesas.

56. Nagrinėjamos bylos kontekste, ypač atsižvelgiant į pareiškėjo nurodomus jo pažeistų teisių gynimo būdus – panaikinus administracinius sprendimus ir sandorį, pripažinti pareiškėjui UAB „Transmobilis“ teisę nuomoti valstybinę žemę, kurios ribos ir plotas UAB „Projektų vystymo grupė“ parengtame 2014 m. spalio 16 d. plane apibrėžtos skaičiais 6, 7, 19, 20, 15, 16, 17, 18 ir pažymėtos raide „B“, darytina išvada, kad pareiškėjas savo teisių pažeidimą sieja su žemės sklypo, reikalingo eksploatuoti jo nuosavybės teise valdomiems pastatams, tarp jų ir kiemo aikštelei, suformavimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra pagrindo vertinti, jog NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. 8SK-868-(14.8.100.), kuriuo suformuotas žemės sklypas Nr. 1 (duomenys neskelbtini), Kaune, bei patvirtinti šio žemės sklypo kadastro duomenys ir NŽT 2016 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. 8S-566-(14.8.3.), kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į 0,6950 ha žemės sklypą natūra turėtoje vietoje pretendentei E. M., buvo sprendžiama dėl pareiškėjo teisių ir įstatymo saugomų interesų. Šie administraciniai aktai priimti remiantis kitais, kompetentingų viešojo administravimo subjektų priimtais administraciniais sprendimais, kurie ir nulėmė pareiškėjo teises į konkretaus dydžio kitos paskirties žemės sklypą prie jo nuosavybės teise valdomų statinių.

57. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjas 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. 8VĮ-940-(14.8.2.) nustatė 1,2142 ha ploto valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančių pastatų: 2B2b, 3Elp, 4Glb, 5Glg ir 6Glg eksploatavimui reikalingas dalis statinių savininkams: pareiškėjui UAB „Transmobilis“ – 0,5833 ha, atsakovui UAB „Detagama“ – 0,6309 ha. NŽT Kauno skyriaus vedėjo 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 8SK-807- (14.8.100.) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo išformuotas.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2016 rugsėjo 20 d. raštu Nr. 70-2-3124 „Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ informavo NŽT Kauno miesto skyrių, kad išnagrinėjus iki 1940 metų V. R. buvusios žemės kartografinę ir turimą dokumentinę medžiagą, Miesto planavimo ir architektūros skyrius parengė laisvos žemės sklypo (apie 6 949 kv. m. ploto) planą. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. A-2820 „Dėl 6950 kv. m. žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), Kaune, plano patvirtinimo“ patvirtino 6 950 kv. m laisvos žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), Kaune, planą.

Teisėjų kolegija vertina, kad ne ginčijami sprendimai įregistruoti konkretų sklypą ir atkurti į jį nuosavybės teises, bet paminėtų viešojo administravimo subjektų sprendimų priėmimas nulėmė galimą pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą. Pažymėtina, kad pareiškėjas nėra nuosavybės teisių atkūrimo teisinių santykių subjektas, t. y. tas subjektas, kuris siekia atkurti nuosavybės teises pagal Atkūrimo įstatymą, jo administracinėje byloje ginamas interesas yra grindžiamas visų pirma Žemės įstatymo ir Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 nustatytais teisiniais pagrindais, (pareiškėjas skundą grindė Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.4, 3, 28, 31 punktais.).

Tai reiškia, kad gindamas savo pažeidžiamas teises jis privalo ginčyti tuos administracinius aktus, kurie lemia jo teisių ir / ar pareigų atsiradimą ar pasibaigimą. Byloje ginčijami administraciniai sprendimai suformuoti ginčo žemės sklypą, įregistruoti jo kadastro duomenis ir atkurti nuosavybės teises į jį buvo priimti tuo metu, kai pareiškėjas jau neturėjo jokių teisių į ginčo žemės sklypą, t. y. jis jau nebuvo ginčo teisinio santykio subjektu. Dėl šios priežasties pareiškėjo ginčijami sprendimai laikytini išvestiniais tų administracinių aktų atžvilgiu, kuriais buvo iš esmės nuspręsta dėl teisių pareiškėjui į ginčo žemės sklypą nesuteikimo: tai NŽT Kauno miesto skyriaus 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymas Nr. 8VĮ-940-(14.8.2.), kuriuo nustatytos 1,2142 ha ploto valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančių pastatų: 2B2b, 3Elp, 4Glb, 5Glg ir 6Glg eksploatavimui reikalingos dalys statinių savininkams, ir NŽT Kauno skyriaus vedėjo 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimas Nr. 8SK-807- (14.8.100.), kuriuo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo išformuotas.

58. Byloje pateikiami duomenys patvirtina, kad pareiškėjui buvo žinomos aplinkybės apie paminėtų administracinių aktų priėmimą, jis aktyviai dalyvavo sprendžiant dėl statinių eksploatavimui reikalingų dalių nustatymo, siūlė savo variantą pagal UAB „Geomatininkai“ parengtą planą, 2015 m. gruodžio 22 d. buvo inicijavęs Kauno miesto apylinkės teisme civilinę bylą Nr. e2-2980-375/2016 (teisminio proceso Nr. 2-69-3-25707-2015-9), tačiau vėliau ieškinį atsiėmė (2016 m. lapkričio 30 d. nutartis). Ieškinyje nurodytos aplinkybės ir prie jo pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjui buvo žinoma apie NŽT Kauno miesto skyriaus 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymą Nr. 8VĮ-940-(14.8.2.), jį buvo apskundęs NŽT; pareiškėjo interesams atstovavo advokatas – taigi buvo teikiama kvalifikuota teisinė pagalba. Pareiškėjo pasirinkimas neginčyti tų viešojo administravimo subjektų administracinių sprendimų, kuriais buvo nuspręsta neformuoti ginčo žemės sklypo pareiškėjui priklausantiems pastatams ir statiniams eksploatuoti, laikytinas jo valiniu apsisprendimu, kuris nulėmė galimybių ginti jo teises ir teisėtus interesus nagrinėjamoje byloje ribojimą, nes nenuginčijus tų administracinių aktų, kurie turėjo betarpišką poveikį pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams, nėra pagrindo naikinti jų pagrindu priimtų kitų administracinių sprendimų, kuriuos šioje byloje siekia nuginčyti pareiškėjas. Pirmosios instancijos teismo išvados aptariamu aspektu laikytinos pagrįstomis.

59. Pareiškėjo nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio praktika (administracinės bylos Nr. A525-19/2010, Nr. A525-3023/2012), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (civilinės bylos Nr. 3K-3-559/2009, Nr. 3K-3-47/2010, Nr. 3K-3-212) yra suformuota iš esmės skirtingomis aplinkybėmis grindžiamose bylose, kuriose sprendimai buvo priimti atkurti nuosavybės teises į valstybinės reikšmės miško plotus, t. y. į objektus, kurie išimtinės nuosavybės teise priklauso valstybei. Nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypas, kurį pareiškėjas siekia suformuoti Aikštelei eksploatuoti, nėra valstybės išimtinė nuosavybė, poreikį konkrečiai teritorijai pareiškėjas privalėjo pagrįsti priimant NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymą Nr. 8VĮ-940-(14.8.2.) arba nuginčydamas jo teises pažeidžiančius administracinius aktus, kuriais nebuvo suformuotas pareiškėjo pageidaujamas žemės sklypas. Pareiškėjo nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėta civilinė byla Nr. 3K-353/2013 taip pat skiriasi faktinėmis aplinkybėmis, joje sprendžiama dėl suformuoto žemės sklypo nuomos terminų, todėl ja remtis kaip precedentu taip pat nėra pagrindo.

60. Kiti apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo byloje esančių įrodymų visumos vertinimo (kad nekilnojamojo turto registro išrašas, duomenys 1995 m. spalio 4 d. ir 1997 m. lapkričio 17 d. sudarytose Namų valdos techninės apskaitos kortelėse bei Valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai nuomos 1995 m. rugsėjo 6 d. sutartyje N19/95-1489, pareiškėjo įsitikinimu, patvirtina Aikštelės buvimą ginčo žemės sklype) laikytini nereikšmingais ir plačiau neaptarinėti, nes nurodomos aplinkybės sietinos išimtinai su byloje neginčijamų administracinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimu; aptariamu aspektu pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai laikytini pertekliniais, tačiau šis procesinio trūkumas neturi esminės reikšmės jo teisėtumui ir pagrįstumui.

61. Teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindų apeliaciniam skundui tenkinti, jį atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą. Kai nėra tenkinamas apeliacinis skundas, priešinga ginčo šalis – šiuo atveju atsakovas UAB „Detagama“, įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas UAB „Detagama“ pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius, kad atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimui patyrė 900 Eur išlaidų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aplinkybę, kad prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos pagrįstos jas patvirtinančiais dokumentais (sąskaita ir mokėjimo dokumentu), neviršija rekomenduojamų dydžių, atsakovo UAB „Detagama“ prašymą tenkina ir priteisia jo naudai iš pareiškėjo 900 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Transmobilis“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Detagama“ iš pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Transmobilis“ 900 (devynis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė