2023-12-13 Nr. AB-21852-3-63-3-02324-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P-79-1047/2023

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02324-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 60.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. V. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-2653-815/2021 pagal pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl tarnybinės nuobaudos ir įsakymo panaikinimo, grąžinimo į anksčiau eitas pareigas, pareiginio atlyginimo skirtumo priteisimo, priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

Pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-2653-815/2021 Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu); 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu (kai pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį); 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu (kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą).

Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-2653-815/2021 grindžia tuo, kad minėtoje byloje padaryta išvada, jog kriminalinės žvalgybos duomenys, taip pat – ir gauti taikant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, buvo gauti teisėta tvarka ir būdais, todėl galėjo būti panaudoti tarnybiniam nusižengimui tirti, pareiškėjo kaltei nustatyti bei įrodinėti, prieštarauja Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendime byloje C-162/22 pateiktiems išaiškinimams, kad 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių), iš dalies pakeistos 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/136/EB, 15 straipsnio 1 dalis, siejama su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7, 8, 11 straipsniais ir 52 straipsnio 1 dalimi, turi būti aiškinama taip: „draudžiama su elektroniniais ryšiais susijusius asmens duomenis, elektroninių ryšių paslaugų teikėjų saugomus taikant teisėkūros priemonę, kurios imtasi pagal šią nuostatą, ir vėliau taikant šią priemonę perduotus kompetentingoms institucijoms siekiant kovoti su sunkiais nusikaltimais, naudoti tiriant korupcinio pobūdžio tarnybinius nusižengimus“.

Pareiškėjo vertinimu, ESTT 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimas byloje Nr. C-162/22 priimtas po to, kai administracinėje byloje Nr. A-2653-815/2021 buvo priimtas galutinis sprendimas, todėl ESTT sprendime dėstomos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas pareiškėjui nebuvo žinomi ir negalėjo būti žinomi bylos nagrinėjimo metu, šios aplinkybės yra esminės, kadangi: i) yra tiesiogiai susijusios su vienodu Europos Sąjungos teisės aiškinimu bei taikymu; ii) būtent jos tapo esminėmis priimti byloje esamą sprendimą. Skirtingas materialiosios teisės normų aiškinimas ir taikymas rodo, jog tokiu būdu buvo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant ir tai akivaizdžiai turėjo įtakos priimti neteisėtą sprendimą. Taip pat pagrįsta laikytina išvada, jog dėl nurodytų priežasčių susiklostė ydinga teisinė situacija, kai nacionaliniai teismai aiškina ir taiko materialinės teisės normas skirtingai, t. y. priešingai nei jas aiškina bei taiko ESTT ir todėl šio klausimo išsprendimas yra būtinas siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą bei nacionalinių teismų priimamų sprendimų suderinamumą su Europos Sąjungos teise bei ESTT pateikiamu šios teisės aiškinimu.

Pareiškėjas nurodo, kad apie ESTT 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimą jam tapo žinoma 2023 m. rugsėjo 28 d., todėl termino paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A-2653-815/2021 nėra praleidęs.

ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. ABTĮ 161 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, taip pat priimtą nagrinėti prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko sudaryta teisėjų kolegija. Nagrinėjant prašymo priėmimą, mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) vadovaujamasi šio įstatymo 33 straipsniu. Taip pat patikrinama, ar prašymas atitinka šio įstatymo 157, 158, 159 ir 160 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

Pagal ABTĮ 159 straipsnio 1 dalį, prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienų metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (ABTĮ 159 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad administracinė byla Nr. A-2653-815/2021 buvo užbaigta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą padavė 2023 m. lapkričio 30 d., t. y. praėjus beveik dvejiems metams po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-2653-815/2021 priėmimo.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo argumento, susijusio su termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti skaičiavimu, pažymi, kad būtent ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis įtvirtina bendrąjį trijų mėnesių terminą, per kurį gali būti teikiamas prašymas dėl proceso atnaujinimo, kai prašymą paduodantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas skaičiuojamas ne tik nuo sužinojimo apie nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, bet ir nuo turėjimo sužinoti apie tokias aplinkybes momento. Nustačius, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis subjektas apie jo nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą turėjo sužinoti anksčiau, nei jo nurodomas sužinojimo momentas, prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo nurodomo sužinojimo momento, bet nuo turėjimo sužinoti apie nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą momento (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-7-146/2016, 2022 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-52-815/2022). Be to, ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto trijų mėnesio termino eigos pradžios nustatymas gali skirtis priklausomai nuo pagrindo, nurodyto prašyme dėl proceso atnaujinimo.

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju prašymas atnaujinti procesą grindžiamas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2, 10 ir 12 punktuose numatytais pagrindais.

ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Šiuo pagrindu atnaujinti procesą gali būti tik tokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui ar nutarčiai; 3) turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas ar nutartis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio 2015 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-120-822/2015; 2018 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-6-520/2018).

Pareiškėjas šį prašyme nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą motyvuoja tuo, kad ESTT 2023 m. rugsėjo 7 d. priėmė sprendimą byloje C-162/22.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytus pareiškėjo motyvus pažymi, kad nėra pagrindo terminą prašymui atnaujinti procesą skaičiuoti nuo pareiškėjo sužinojimo apie ESTT 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimą byloje C-162/22 ar nuo ESTT sprendimo priėmimo, nes netenkinamos aukščiau įvardintos sąlygos (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-17-968/2021), todėl terminas kreiptis dėl proceso atnaujinimo pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punktą skaičiuojamas nuo baigiamojo teismo procesinio sprendimo byloje įsiteisėjimo.

Sprendžiant klausimą dėl termino prašymui atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 bei 12 punktuose nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais paduoti, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, jeigu proceso atnaujinimo pagrindu nurodomas padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį, tokios aplinkybės paaiškėjimo (turėjimo paaiškėti) momentas (taigi ir trijų mėnesių termino pradžios eiga) paprastai siejamas su sprendimo byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, įsiteisėjimo (pirmosios instancijos teisme) ar paskelbimo (apeliacinės instancijos teismo sprendimo atveju) momentu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-73/2012; 2014 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-33/2014. Jeigu kaip proceso atnaujinimo pagrindas nurodoma būtinybė užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą (ABTĮ 156 str. 2 d. 12 p.), tokios aplinkybės paaiškėjimo momentas taip pat paprastai siejamas su baigiamojo teismo procesinio sprendimo byloje įsiteisėjimu, nes jau šią dieną asmuo turi galimybę įvertinti baigiamąjį aktą jos atitikimo buvusiai administracinių teismų praktikai aspektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-16/2009).

Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo, kad apie materialiosios teisės normų pažeidimą sužinojo jau įsiteisėjus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutarčiai administracinėje byloje Nr. A-2653-845/2021. Bylą nagrinėjusiai teisėjų kolegijai 2021 m. lapkričio 19 teikė prašymą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl klausimo „Ar Europos Parlamento ir Tarybos 2002 m. liepos 12 d. direktyvos 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje, iš dalies pakeistos 2009 m. lapkričio 25 d. Europos parlamento ir tarybos direktyva 2009/136/EB, 15 straipsnio 1 dalis, siejama su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7, 8, 11 straipsniais ir 52 straipsnio 1 dalimi, turi būti aiškinama taip, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo metu kriminalinės žvalgybos subjektų prieiga prie duomenų, leidžiančių nustatyti telefoninio pranešimo iš kriminalinės žvalgybos objekto fiksuotojo ar judriojo ryšio telefono šaltinį ir adresatą, datą, laiką, trukmę ir pobūdį, naudotą ryšio įrangą, naudotos judriojo ryšio įrangos buvimo vietą bei patį pokalbių turinį, yra toks minėtose Chartijos straipsniuose įtvirtintų pagrindinių teisių suvaržymas, kad tokia prieiga privalo būti suteikiama tik tais atvejais, kai kalbama apie kovą su sunkiomis ir labai sunkiomis nusikalstamomis veikomis?“. Tačiau bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija šį prašymą atmetė, sprendimą motyvuodama išvada, jog kolegijai nekilo abejonių. Pareiškėjo nuomone, nacionalinių teismų išdėstytas materialiosios teisės normų aiškinimas ir taikymas skiriasi nuo ESTT pateiktų išaiškinimų, tokiu būdu buvo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant ir tai akivaizdžiai turėjo įtakos priimti neteisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašyme nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą ir jame išdėstytus motyvus, sprendžia, kad pareiškėjas turėjo galimybę sužinoti ir žinojo (buvo pateikęs teismui kitokį materialiosios teisės normų aiškinimą, prašymą kreiptis į ESTT) apie galbūt padarytą materialiosios teisės pažeidimą nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-2653-815/2021 priėmimo (įsiteisėjimo) dienos. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo minėtos suformuotos taisyklės, dėl to vertintina, kad apie galbūt padarytą materialiosios teisės pažeidimą pareiškėjas turėjo sužinoti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-2653-815/2021 priėmimo dienos (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-17-968/2021, 2022 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-52-815/2022, 2023 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-51-968/2023).

Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia ESTT 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimu byloje C-162/22, tačiau naujai suformuota ar pasikeitusi teismų praktika dažniausiai negali būti taikoma išnagrinėtai bylai ir negali būti vertinama kaip pagrindas atnaujinti procesą, nes prieštarautų teisės principui lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P520-40/2012, 2018 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-29-662/2018, 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-17-968/2021).

Taigi, remiantis nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A-2653-815/2021 paduotas praleidus ABTĮ 159 straipsnyje nustatytus terminus. Asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors nagrinėjamu atveju pareiškėjas ir neprašo atnaujinti praleisto termino (kadangi, jo nuomone, jis nėra praleidęs termino kreiptis su prašymu atnaujinti procesą), tačiau šis terminas šiuo atveju atnaujintas ir negalėtų būti, kadangi pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą padavė vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (ABTĮ 159 str. 2 d.).

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo padavė praleidęs nustatytą terminą ir nėra galimybės jį atnaujinti, todėl prašymą atnaujinti procesą atsisakoma priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p., 159 str.1 ir 2 d., 161 str. 1 d.).

ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą) arba jie grąžinami pareiškėjui. Pareiškėjas už prašymą atnaujinti procesą sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį. Atsisakius priimti šį pareiškėjo prašymą, pareiškėjui grąžintina jos sumokėta žyminio mokesčio suma (žyminį mokestį turi grąžinti Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 159 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 161 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsisakyti priimti pareiškėjo V. V. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-2653-815/2021.

Grąžinti pareiškėjui A. V. už prašymą atnaujinti procesą sumokėtą žyminį mokestį – 30 Eur (trisdešimt eurų).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis