9be25e11-4de2-494d-a868-e46e7cb9a822 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas (-a) ………………………                                                                                  Civilinė byla Nr. 2A-1997-395/2011(Teisminio proceso Nr. 2-05-3-03877-2011-9)                                                                Pirmosios instancijos teismo teisėja Snieguolė Vilutienė                  Procesinio sprendimo kategorijos: 30.3;33;128.2;121.18;121.21; (S)                                                                                                                                                              KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. lapkričio 17 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Arvydo Žibo, Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant pareiškėjų D.

U. ir J. U. atstovui advokatui Dominykui Varnui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų D. U. ir J. U. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7489-748/2011 pagal pareiÅ¡kėjų D. U. ir J. U. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui DNSB „Vėtrungė“ dėl juridinio fakto nustatymo. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė :              PareiÅ¡kėjai prašė nuosavybės teisės įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad D.

U. ir J. U. nuosavybės teise valdo 81,56 kv.m. ploto pastogę (palėpę) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip jų buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinį. Nurodė, kad 1986 m. gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), jiems buvo paskirtas butas Nr. 7 su rūsiu. Išmokėjus pajų, Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažymos pagrindu šis butas 1992-12-23 buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre J. U. vardu nuosavybės teise. 1994-06-21 Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narių visuotinis susirinkimas nusprendė leisti namo palėpes nusipirkti trečio aukšto gyventojams; palėpę virš 7-o buto nusprendė parduoti J.

U. už 2000 Lt. 1994-07-08 jis sumokėjo už palėpę 2000 Lt Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvui. Pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Mano, kad kooperatyvo nariams priėmus sprendimÄ parduoti palėpę ir pareiÅ¡kėjui J. U. apmokėjus nurodytÄ pardavimo kainÄ , jis nusipirko palėpę. Nuo to laiko pareiÅ¡kėjai pastoviai ir nepertraukiamai naudojasi palėpe, jÄ valdo kaip savo nuosavybę. Palėpė yra nuolat ir neatsiejamai susijusi su butu, nes turi bendrÄ elektros, vandens ir kanalizacijos sistemÄ bei įvadus, elektros ir vandens skaitliukus, todėl ji yra buto Nr.7 priklausinys. 2002-12-09 buvo atlikti palėpės (pastogės dalių P1 ir P2) kadastriniai matavimai, nustatytas jų bendras plotas 81,56 kv. m.

Pastogės dalyje, esančioje virÅ¡ buto Nr.7, pareiÅ¡kėjai įrengė 77,80 kv.m. ploto patalpas, kurioms yra suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2007-04-05 DNSB „Vėtrungė“ narių susirinkime taip pat buvo nutarta bendrijos nariams virÅ¡ butų (tame tarpe ir buto Nr.7) esančias patalpas (palėpes) leisti tiems butams įsiteisinti kaip nuosavybę. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 29 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ atmetė.Teismas sprendė, jog pareiÅ¡kėjai neįrodė vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų siekiant nustatyti nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teisę, t. y. sÄ lygos, jog pareiÅ¡kėjai įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka ir pagrindu.

Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėjai neturėjo ir neturi dokumentų, patvirtinančių nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sandorio sudarymÄ , nes tokių dokumentų iÅ¡ viso nebuvo. 1994 m. Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo visuotinio susirinkimo sprendimas ir apmokėjimas kvitas negali bÅ«ti laikomi pirkimo – pardavimo sutartimi, nes neatitinka LR CK (1964 m.) 253 ir 255 straipsniuose įtvirtintos pirkimo-pardavimo sutarties sÄ vokos ir formos. PareiÅ¡kėjai, praÅ¡ydami nuosavybės teisės įregistravimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jie nuosavybės teise valdo pastogę (palėpę) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip jų buto priklausinį, siekia pakeisti teisinį santykį, todėl jie turėtų reikÅ¡ti ieÅ¡kinį.

Taip pat teismas nurodė, kad pats nekilnojamasis daiktas – 81,56 kv.m. ploto palėpė, dėl kurios valdymo, kaip buto Nr. 7 priklausinio, yra pareikÅ¡tas praÅ¡ymas nustatyti juridinį faktÄ , nėra įregistruotas kaip nekilnojamasis daiktas nekilnojamojo turto registre (yra įregistruotos tik toje palėpėje esančios įrengtos 77,80 kv.m ploto patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl daiktinės teisės į jÄ iÅ¡ viso negali bÅ«ti nustatomos. Be to, palėpės rekonstrukcija buvo atlikta žymiai vėliau, negu įgytas butas, t.y. buto įgijimo metu palėpė nebuvo sujungta bendrais įvadais.

Teismas pažymėjo, kad įgyti nuosavybės teisę į statinį ir kartu įgyti visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne bet kokio statybos proceso bÅ«du, bet tik tokiu atveju, jei statyba buvo vykdoma laikantis jos procesÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Todėl nesant duomenų, kad pareiÅ¡kėjai įstatymo nustatyta tvarka palėpėje atliko statybos darbus, prijungdami komunikacinius įvadus iÅ¡ savo buto, teismas sprendė, kad nėra pagrindo laikyti palėpės buto priklausiniu.Apeliaciniu skundu pareiÅ¡kėjai praÅ¡o panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kimÄ patenkinti.

Apeliantai nurodo, kad sprendimas naikintinas dėl Å¡ių motyvų:1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiÅ¡kėjai praÅ¡o nustatyti palėpės pirkimo faktÄ ir, remdamasis LAT iÅ¡aiÅ¡kinimu 2011-12-21 nutartyje 3K-3-543/2010, konstatavo, jog tokį faktÄ nustatyti galiam tik tuomet, jei „nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai" (pirkimo sutartis) „yra dingę"; kad kvitas nėra pirkimo-pardavimo sutartis. PareiÅ¡kėjai nurodo, kad jie įrodinėjo, jog nuo bendrijos nutarimo priėmimo ir apmokėjimo už palėpę pagal kvitÄ , jie naudojasi ir valdo palėpę kaip savÄ , t.y. valdo jÄ nuosavybes teise.

Toliau CPK XXXIV skyriaus II skirsnis reglamentuoja civilinį procesÄ dėl bylų dėl valdymo fakto patvirtinimo, t.y. 526 str. nustato teisę kreiptis į teismÄ dėl valdymo faktÄ patvirtinimo pagal suinteresuoto asmens pareiÅ¡kimÄ . PareiÅ¡kimas dėl valdymo fakto patvirtinimo gali bÅ«ti paduotas tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tÄ faktÄ patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Å ioje teisės normoje nėra jokių nuorodų į tai, kad nuosavybės dokumentas turėjo bÅ«ti sukurtas, prarastas ir nerandamas.

Å iuo atveju yra bÅ«tina pagrįsti, kad pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tÄ faktÄ patvirtinančių reikiamų dokumentų. Tai teismui ir buvo įrodinėjama - pirkimo sutartis iÅ¡ viso nebuvo sudaryta, o be jos ar teismo sprendimo, pareiÅ¡kėjų teisės į palėpę negali bÅ«ti registruojamos. Be to, palėpė yra pareiÅ¡kėjų buto priklausinys, jie prašė teismo nustatyti ir Å¡iÄ aplinkybę.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad palėpė yra bendrojo naudojimo patalpa, ir dėl priklausinio statuso pasiÅ«lė reikÅ¡ti ieÅ¡kinį.

Tačiau nustačius, jog pareiÅ¡kėjai valdo jÄ nuosavybės teise, neįmanoma laikyti, jog ji yra bendrojo naudojimo patalpa, t. y. priklausanti ne tik pareiÅ¡kėjams, bet dar ir kitiems asmenims.3. Teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus apie atliktus palėpės kadastrinius matavimus. Jie yra dveji - atlikti 2002-12-09, kaip pareiÅ¡kėjų valdomos palėpės, ir 2011-01-25, kaip palėpės patalpų. Nei vieni iÅ¡ Å¡ių matavimų nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti. PareiÅ¡kėjai teismo prašė nustatyti valdymo nuosavybės teise faktÄ Ä¯ 81,56 kv.m. ploto pastogę (palėpę) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip pareiÅ¡kėjų buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinį.

Jos unikalaus numerio nėra, ir teismui pateiktoje palėpės kadastrinių matavimų byloje jo taip pat nėra. Tačiau teismas nežinia iÅ¡ kokių byloje esančių duomenų nustatė, kad vieÅ¡ajame registre jau yra „įregistruotas kitas daiktas - toje palėpėje įrengtos 77,80 kv.m. ploto patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))". Pradiniame pareiÅ¡kime pareiÅ¡kėjai prašėme nustatyti juridinį faktÄ dėl 77,80 kv.m. ploto palėpės patalpų, tačiau vėliau reikalavimÄ pakeitė ir prašė nustatyti faktÄ dėl 81,56 kv.m. ploto pastogės.             4.

Teismas teisingai pripažino, kad 81,56 kv.m. pastogė nėra įregistruota nekilnojamojo turto registre, tačiau tokia aplinkybė netrukdo nustatyti bei patvirtinti palėpės valdymo nuosavybės teise faktÄ (CPK 44 str. 2 d. 5 p., 526 str.). Aplinkybės dėl pareiÅ¡kėjų buto sujungimo su palėpe bendrais įvadais momento neturi jokios įtakos jos pripažinimui buto priklausiniu. ReikÅ¡minga aplinkybė, užfiksuota 2011-02-04 antstolio suraÅ¡ytame protokole, yra ta, kad palėpė Å¡iuo metu yra susijusi funkciniu ryÅ¡iu su iÅ¡imtinai pareiÅ¡kėjų butu.

Teismas nurodė, jog palėpėje yra įrengtos patalpos, dėl to negali tenkinti pareiÅ¡kimo. Tačiau tokios informacijos byloje nėra, palėpėje neatliktas patalpų įrengimas - nėra dalies stoglangių, t.y. ji dar nepritaikyta naudoti kaip patalpos.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ suinteresuotas asmuo DNSB „Vėtrungė“ nurodo, kad su apeliaciniu skundu sutinka. Mano, kad pareiÅ¡kėjų nurodoma palėpė yra jų buto Nr. 7 priklausinys, valdoma pareiÅ¡kėjų nuosavybės teise nuo to laiko, kai gyvenamojo namo statybos kooperatyvas Nr.225 narių susirinkime 1994-06-21 nutarė parduoti jÄ U. ir jie sumokėjo kooperatyvui susirinkimo nutarimu nustatytÄ pirkimo sumÄ - 2000 Lt.

Todėl nėra pagrindo atmesti patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ ar nustatyti, kad palėpė nėra valdoma nuosavybės teise. Nuo minėtos palėpės ploto pareiÅ¡kėjams yra skaičiuojami ir mokami kooperatyvo mokesčiai. Jokie kiti asmenys į jų valdomÄ palėpę pretenzijų nereiÅ¡kia, ja niekada nesinaudojo ir nesinaudoja, tai nėra bendrojo naudojimo patalpa. Ji nėra ir niekada nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Patalpa Å¡ios palėpės taip pat niekas nėra pripažinęs, tokio reikalavimo nereiÅ¡kia ir pareiÅ¡kėjai.

Teismas į tai neatsižvelgė. Palėpė yra tiesiogiai susijusi su pareiÅ¡kėjų gyvenamuoju butu Nr. 7, bendromis inžinerinėmis sistemomis, t. y. vandens, kanalizacijos, elektros, jų apskaita ir įvadais, todėl Å¡i palėpė yra minėto buto priklausinys - tarnauti jam skirtas antraeilis daiktas, pagal savo savybes nuolat susijęs su pagrindiniu daiktu.Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, pareiÅ¡kėjai į teismÄ kreipėsi dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto – nuosavybės teise valdomų 77,80 m2 ploto palėpės patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nustatymo, remiantis CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatomis (b. l. 4, 22-23). PareiÅ¡kime teismui nurodė, jog praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ nuosavybės teisės įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, nes minėtos palėpės patalpos iÅ¡ suinteresuoto asmens DNSB „Vėtrungė“ buvo pareiÅ¡kėjų nupirktos 1994-07-08 už 2000 Lt kaip pareiÅ¡kėjų buto Nr. 7 priklausinys.Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų pagrįstumÄ , pažymi, jog CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo.

Pastato valdymo nuosavybės teise faktas gali bÅ«ti nustatomas, jeigu yra Å¡ios sÄ lygos:

1) pareiškėjai buvo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, paveldėjimo, statybos būdu ir t.t.) įgiję nuosavybės teisę;

2) pareiÅ¡kėjai turėjo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau jie yra dingę. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kime ir bylos medžiagoje nėra nei vienos iÅ¡ nurodytų bÅ«tinų sÄ lygų, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiÅ¡kėjų D. U. ir J. U. pareiÅ¡kimo. TokiÄ iÅ¡vadÄ teisėjų kolegija daro todėl, kad pats nekilnojamasis daiktas – 81,56m2 ploto palėpė, dėl kurio valdymo, kaip apeliantų buto Nr. 7 priklausinio, yra pareikÅ¡tas praÅ¡ymas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, iÅ¡ viso nėra įregistruotas kaip nekilnojamasis daiktas.

BÅ«tent dėl Å¡ios priežasties jis yra neįregistruotas nekilnojamojo turto registre ir 1994-07-08 ( pareiÅ¡kėjų nurodomÄ kaip pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo datÄ ) negalėjo bÅ«ti tuo metu galiojusio 1964 m. CK 149 straipsnio prasme nuosavybės teisės objektu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiÅ¡kėjų pateiktas teismui 1994-07-08 kvitas Nr.401 ir GNSK Nr.225 susirinkimo nutarimas (b. l. 7-13, 14) negali bÅ«ti laikomi nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartimi (CPK 178 straipsnis).

Be to, Å¡iÄ teisėjų kolegijos iÅ¡vadÄ teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir pareiÅ¡kėjų atstovas, nurodęs, jog palėpės patalpų kaip savarankiÅ¡ko nuosavybės teisės objekto nei jo tariamo oficialaus įgijimo metu, nei Å¡iuo metu, nėra. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog kol neiÅ¡spręstas pareiÅ¡kėjų minimų patalpų kaip atskiro nekilnojamojo daikto, t. y. savarankiÅ¡ko nuosavybės objekto sukÅ«rimo teisėtumo klausimas, nėra procesinių prielaidų nustatinėti jų valdymo nuosavybės teise teisėtumo klausimÄ .Esant Å¡ioms aplinkybėms nepagrįstais laikytini ir pareiÅ¡kėjų apeliacinio skundo argumentai, kad apeliantų nurodomi kadastrinių matavimų duomenys ir palėpės patalpų funkcinis ryÅ¡ys su pareiÅ¡kėjams priklausančio buto Å¡ildymo ir vandentiekio bei kanalizacijos sistemomis sudaro įstatymines prielaidas 81,56 m2 ploto palėpę pripažinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausiniu.

Atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiÅ¡kėjų praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas neabejotinai pakeistų kitų gyvenamojo namo butų savininkų dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomose patalpose, todėl šį ginÄÄ galima bÅ«tų iÅ¡spręsti tik ieÅ¡kininės teisenos tvarka, pareiÅ¡kėjams reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį bendrais pagrindais (CK 4.82 str. 4-5 dalys, CPK 5, 135 straipsniai).Ä®vertinusi aukščiau iÅ¡vardintų aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , kurį naikinti arba keisti pareiÅ¡kėjų apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu, o pareiÅ¡kėjų apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas ).

 Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                                                        Albinas Čeplinskas Kolegijos teisėjai                                                                                                        Arvydo Žibas Algirdas Remeika