2018-11-28 Nr. AB-21689-3-62-3-00554-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2469-624/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00554-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Ž. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 4–8) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės pataisos namuose (toliau – ir Marijampolės PN) kalėjo nuo 2015 m. gegužės 22 d. Atvykęs į pataisos namus, pareiškėjas buvo apgyvendintas karantino patalpoje, kuri buvo perpildyta: 25 kv. m ploto patalpoje gyveno 9 asmenys. Minėtoje patalpoje išbuvo 5 paras. Karantino patalpoje nebuvo vėdinimo sistemos, natūralaus apšvietimo, dirbtinis apšvietimas buvo silpnas. 2015 m. gegužės 27 d. buvo perkeltas į 5 būrį, 3 gyvenamąją patalpą, kuri yra apie 25 kv. m ploto ir kurioje gyveno 12–13 nuteistųjų. Patalpos plotą taip pat mažino ir joje esantys baldai, inventorius. Minėto būrio pasivaikščiojimo kiemelis buvo per mažas. Nuo 2016 m. rugpjūčio 17 d. buvo perkeltas į būrį Nr. 22, gyvenamąją patalpą Nr. 2, kurios plotas buvo apie 150 kv. m, joje gyveno 65 nuteistieji. Langai buvo labai maži, patalpoje trūko oro. Sanitariniuose mazguose buvo per mažai praustuvų, tualetų, kadangi būrys buvo perpildytas. Tekdavo ilgai laukti. Virtuvėlė buvo per maža, skalbimo mašina – tik viena, viryklė – taip pat viena, kaip ir kriauklė. Pareiškėjas nurodė patyręs didžiulius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 12–18) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad nuteistasis bausmę atliko nuo 2015 m. gegužės 21 d. Laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 21 d. iki 2015 m. gegužės 25 d. buvo laikomas karantino patalpose. Įstaigoje yra dvi karantino patalpos, kurių plotas yra 63,72 kv. m. Tikslių duomenų, kurioje karantino patalpoje buvo laikomas nuteistasis, nėra. Karantino patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, dažniausiai būna užpildyta trečdalis vietų, taigi nuteistiesiems tenkantis plotas atitinka teisės aktų reikalavimus. Dėl didelio nuteistųjų judėjimo asmenų skaičius konkrečioje karantino patalpoje paros metu gali kisti kelis kartus. Karantino patalpos dieną nėra rakinamos ir nuteistieji, esantys karantino patalpoje, gali judėti bendrame pastato lokaliniame sektoriuje. Marijampolės PN karantino patalpos yra reguliariai remontuojamos. Jose yra pasivaikščiojimo kiemelis, kurio plotas apie 50 kv. m, tačiau galiojantys teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelio ploto. Pareiškėjas buvo išvykęs 2016 m. kovo 8 d. į Kauno TI ir grįžo 2016 m. kovo 15 d., 2016 m. kovo 22 d. į Kauno TI ir grįžo 2016 m. balandžio 5 d.

5. Nuo 2015 m. gegužės 27 d. Marijampolės PN direktoriaus įsakymu Nr. 7/07-205 pareiškėjas buvo pervestas į 52 brigadą ir paskirtas gyventi į patalpą Nr. 3, kurios plotas 45,64 kv. m, įrengta 14 gyvenamųjų vietų. Būryje įrengta virtuvėlė, bendras plotas 15,65 kv. m, prausykla ir tualetas. Pareiškėjas ir pats pripažino, kad patalpoje Nr. 3 buvo laikoma 12–13 nuteistųjų. Pareiškėjas taip pat buvo laikomas baudos izoliatoriuje, tačiau Kauno apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjamos bylos dėl blogų gyvenimo sąlygų baudos izoliatoriaus patalpose (bylų Nr. 1-2040-422/2016 ir I-3088-402/2016).

Per laikotarpį nuo 2016 m. liepos 17 d. iki 2017 m. kovo 14 d. pareiškėjas bausmę atlikinėjo baudos izoliatoriuje: 2016 m. gruodžio 29 d. – 10 parų; 2017 m. vasario 22 d. – 5 parų; 2017 m. vasario 15 d. – 7 paras; 2017 m. kovo 10 d. – 15 parų. 22 būrio 2 gyvenamosios patalpos plotas – 143.66 kv. m. Skundžiamu laikotarpiu gyveno 48 nuteistieji. Pareiškėjui teko 3,01 kv. m. 22 būryje techninių galimybių įrengti virtuvėlės nėra. Tualeto patalpoje, kuria naudojasi 22 būrio nuteistieji, yra įrengta penkios praustuvės bei trys unitazai, du pisuarai, ir vienas dušas. 22 būrys, kuriame pareiškėjas atliko bausmę, susideda iš įvairių patalpų bei erdvaus kiemo (apie 150 kv. m), kur nuteistieji turi galimybę visą dieną vaikščioti gryname ore, sportuoti ir kitaip leisti laisvalaikį.

Be to, nuteistieji pataisos namų direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka gali lankyti pataisos namuose veikiančią vidurinę ar profesinę mokyklas, biblioteką, koplyčią, futbolo stadioną, krepšinio aikštelę, treniruoklių salę ir kitas turiningam ir visaverčiam laisvalaikiui skirtas erdves. Norintys ir turintys atitinkamas kvalifikacijas gali įsidarbinti ir kasdien dirbti valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) „Mūsų amatai“, kuri savo gamybinę veiklą vykdo pataisos namų teritorijoje. Be to, nuteistojo pageidavimu, jis gali lankyti vieną iš daugiau kaip dešimt (skaičius metų eigoje kito) socialinės reabilitacijos programų, kurias veda tiek pataisos namų darbuotojai, tiek ir su įstaiga bendradarbiaujančių nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Pareiškėjas dėl blogų gyvenimo sąlygų į Marijampolės PN administraciją nėra kreipęsis. Marijampolės PN gyvenamosios patalpos yra įrengtos pagal teisės aktus. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar renginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą. Virtuvėlių įrengimas nėra privalomas, jos įrengiamos, esant techninėms galimybėms. 5 būryje yra įrengta virtuvėlė. Patalpų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus resursus, gavus lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, laužydami langus, klozetus, griaudami sieneles, todėl pilnai suremontuotose patalpose neretai vėl tenka daryti pakartotinį remontą.

Marijampolės visuomenės sveikatos centras 2016 m. lapkričio mėnesį, 2014 m. spalio mėnesį, 2012 m. kovo mėn. atliko patikrinimus ir pažeidimų nenustatė. Gyvenamosiose patalpose, kuriose kalėjo pareiškėjas, vėdinimas vyksta per langus.

II. 6. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui Ž. V. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 65 Eur neturtinei žalai atlyginti.

7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 21 d. iki 2017 m. kovo 10 d., atliekant laisvės atėmimo bausmę bendrabučio tipo patalpose, jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

8. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildino iš teisės aktuose nustatyto vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto normos pažeidimo.

9. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 punktu ir pažymėjo, kad atsakovas į bylą pateikė duomenis (b. l. 20–34, 60–61, 84–85), jog pareiškėjas nuo 2015 m. gegužės 21 d. iki 2015 m. gegužės 25 d. buvo laikomas karantino patalpoje. Atsakovas teismui nepateikė duomenų, kurioje patalpoje pareiškėjas buvo laikomas. Nurodė, kad įstaigoje yra dvi karantino patalpos, kurių plotai yra 27,87 ir 35,85 kv. m (b. l. 61). Pareiškėjas nurodė, jog karantino patalpa buvo apie 25 kv. m ir joje buvo 9 nuteistieji. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog pareiškėjas buvo patalpoje, kurios plotas – 27,87 kv. m ir joje buvo 9 nuteistieji, todėl vienam asmeniui teko 3,09 kv. m. Teismas vadovavosi oficialiai pateiktais įstaigos patalpų planais ir joje nurodytais plotais (b. l. 61).

10. Laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 27 d. iki 2015 m. rugpjūčio 13 d. pareiškėjas buvo pervestas į 5 būrį ir paskirtas gyventi į 3 gyvenamąją patalpą, kurios plotas 45,64 kv. m, joje įrengta 14 gyvenamųjų vietų, vienam asmeniui teko 3,26 kv. m ploto.

11. Laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 17 d. iki 2017 m. kovo 10 d. pareiškėjas buvo pervestas į 22 būrį ir paskirtas gyventi į 2 gyvenamąją patalpą, kurios plotas 143,66 kv. m, joje ginčo laikotarpiu gyveno 48 nuteistieji, vienam asmeniui teko 2,99 kv. m ploto.

12. Atsakovas taip pat nurodė, jog pareiškėjas etapu buvo išvykęs nuo 2016 m. kovo 8 d. į Kauno TI, grįžo 2016 m. kovo 15 d.; išvyko 2016 m. kovo 22 d. į Kauno TI, grįžo 2016 m. balandžio 5 d. bei atlikinėjo nuobaudas izoliatoriuje: 2016 m. gruodžio 29 d. – 10 parų; 2017 m. vasario 22 d. – 5 parų; 2017 m. vasario 15 d. – 7 parų; 2017 m. kovo 10 d. – 15 parų.

13. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 5 būrio 3 gyvenamoji patalpa buvo apie 25 kv. m ploto ir joje gyveno 12–13 nuteistųjų, o 22 būrio 2 gyvenamoji patalpa buvo apie 150 kv. m ploto ir joje gyveno 65 nuteistieji. Pareiškėjo argumentai dėl gyvenamųjų patalpų plotų atmesti, kadangi atsakovo atstovas pateikė teismui būrio ir kamerų planus, kurie patvirtino gyvenamųjų patalpų tikslius plotus (b. l. 60–61, 85). Teismas taip pat neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis apie miegamųjų vietų įrengimą gyvenamosiose patalpose. Teismo vertinimu, vien tik pareiškėjo paaiškinimų šiuo atveju nepakanka. Pareiškėjas atsakovo pateiktų duomenų dėl įrengtų miegamųjų vietų gyvenamosiose patalpose nepaneigė, taip pat nenurodė, kokie įrodymai galėtų pagrįsti jo teiginius, kad 22 būrio 2 gyvenamoje patalpoje buvo 65 nuteistieji. Atsakovas nurodė, jog minėtoje patalpoje ginčo laikotarpiu gyveno 48 nuteistieji bei pateikė sekcijos planą (b. l. 84). Tačiau iš minėtos schemos matyti, jog įvardinta 50 nuteistųjų. Todėl teismas sprendė, jog ginčo laikotarpiu 22 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje gyveno 50 nuteistųjų.

14. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog pareiškėjui laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 21 d. iki 2015 m. gegužės 25 d. teko 3,09 kv. m (5 paras trūko 0,01 kv. m) ir laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 17 d. iki 2017 m. kovo 10 d. teko 2,87 kv. m (236 paras trūko 0,22 kv. m).

15. Nustatęs gyvenamojo ploto normos pažeidimą, teismas atkreipė dėmesį ir į atsakovo nurodytas aplinkybes, jog vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas yra tik santykinis dydis, apskaičiuojamas atsižvelgiant į patalpos plotą ir numatytą apgyvendinti nuteistųjų skaičių, tačiau neatspindi faktinės padėties, nes nuteistųjų skaičius gyvenamosiose patalpose keičiasi (miegamasis ne visada būna užpildytas dėl nuolatinės nuteistųjų rotacijos, kai nuteistieji išvyksta etapais į kitus pataisos namus, Laisvės atėmimo vietų ligoninę, lankosi Sveikatos priežiūros tarnyboje ir pan.), todėl likusiems nuteistiesiems tenka santykinai daugiau gyvenamosios patalpos ploto.

16. Pareiškėjas žalą kildino iš to, jog patalpose buvo netinkama ventiliacija, apšvietimas, per maži pasivaikščiojimo kiemeliai, trūko įrenginių sanitariniuose mazguose, virtuvėlės buvo per mažos bei jose buvo per mažai įrangos.

17. Teismas vadovavosi Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (galiojusi iki 2015 m. spalio 31 d.; toliau – ir HN 76:2010) 24 punktu, bei Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – ir HN 134:2015), 17 punktu ir pažymėjo, kad gyvenamosios patalpos, kameros vėdinamos per langus arba orlaides.

18. Teismas akcentavo, kad reikalavimai gyvenamųjų patalpų apšvietai reglamentuoti HN 76:2010 22 punkte ir HN 134:2015 14 ir 16 punktuose. Atsakovas į bylą pateikė Nacionalinė visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus, kurių metu buvo tikrinta bendrai visa įstaiga ir atskiros patalpos. Pažeidimų, susijusių su patalpų vėdinimu bei apšvieta, nebuvo nustatyta (b. l. 40–52).

19. Be to, pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad Marijampolės PN gyvenamosiose patalpose yra netinkamas apšvietimas, ventiliacija, tačiau nedetalizavo, kuo pasireiškė (ar galėjo pasireikšti) dėl minėtų neatitikimų patiriama neturtinė žala, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo daryti išvadą, kad dėl netinkamos natūralios apšvietos, ventiliacijos pareiškėjas galėjo patirti jo nurodytą neturtinę žalą. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendė, kad pareiškėjo argumentai negali būti pagrindu atsakovo deliktinei atsakomybei kilti.

20. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 5.11 punktas numato, kad kiekvienam būriui įrengiama patalpa maistui laikyti, o esant techninėms galimybėms – ir virtuvėlė. Atsakovas nurodė, jog 5 būryje virtuvėlės nebuvo galima įrengti, kadangi tam nebuvo techninių galimybių. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog atsakovas nepažeidė teisės aktų. Kaip matyti, teisės aktai nustato virtuvėlių įrengimą pataisos namų gyvenamosiose patalpose esant techninėms galimybėms, tokių patalpų įrengimas nėra privalomas. Nuteistiesiems pataisos namuose maitinimo paslaugos yra teikiamos pataisos įstaigos valgykloje. Teisės aktai nereglamentuoja virtuvės patalpos ploto. Todėl pareiškėjo argumentai dėl per mažo virtuvėlės ploto, netinkamo įrengimo atmesti kaip nepagrįsti.

21. Virtuvės įrenginių kiekiai numatyti Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139. Minėtose normose nenustatytas tikslus viryklių kiekis, jis nustatomas pagal reikmę, taip pat numatyta dviejų dalių viena plautuvė, o kiek turi būti skalbimo mašinų virtuvėje, nenumatyta. Kaip minėta, pats pareiškėjas nurodė, jog virtuvė pataisos namuose yra įrengta, joje yra viryklė, skalbimo mašina ir kriauklė. Teismas vertino, kad nėra pagrindo šiuo atžvilgiu konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus.

22. Teismas vadovavosi CK 6.250 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė vidinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, fizinius negalavimus, baimę, stresą, depresiją, buvo pažemintas jo orumas, tačiau jokiais įrodymais jų nepagrindė. Byloje nenustatyti jokie dėl kalinimo sąlygų galėję pasireikšti sveikatos sutrikimai (b. l. 83). Pareiškėjas duomenų apie sveikatos sutrikimus taip pat nepateikė. Marijampolės PN Psichologinės tarnybos pažymoje (b. l. 82) nurodoma, kad dėl problemų, kurias galėjo sukelti netinkamos gyvenimo sąlygos, pareiškėjas kreipęsis nebuvo. Taigi, teismas sprendė, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

23. Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų kalinimo sąlygas analizę, teismas darė išvadą, kad pataisos įstaiga ginčui aktualiu laikotarpiu 219 parų (laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 21 d. iki 2015 m. gegužės 25 d. teko 3,09 kv. m (5 paras trūko 0,01 kv. m ploto) ir laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 17 d. iki 2017 m. kovo 10 d. teko 2,87 kv. m (236 paras trūko 0,22 kv. m ploto) bei išskaičiavus laiką, praleistą kamerų tipo patalpose (22 paras)) neužtikrino pareiškėjui teisės aktais reglamentuotos minimalios vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos, todėl teismas konstatavo, kad atsakovas pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis.

24. Teismas vertino, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmių), pripažino, kad pareiškėjas neįrodė, jog jo įkalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, sveikatą ir gerovę, o elgesys su pareiškėju vertintinas kaip kankinimas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio prasme. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimų trukmę ir mastą, teismas sprendė, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

25. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgęs į kalinimo metu pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą bei pažeidimo trukmę, teismas darė išvadą dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.

26. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos ir pan.), taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, priteisdamas pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 65 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III. 27. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN (toliau – ir apeliantas), pateikė apeliacinį skundą (b. l. 101–103), kuriame prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria tenkintas pareiškėjo reikalavimas, ir šią dalį pareiškėjo skundo atmesti.

28. Apeliaciniame skunde atsakovo atstovas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog tikslių duomenų, kurioje karantino patalpoje buvo laikomas pareiškėjas, nėra. Kartu su pareiškėju vienu metu atvyko 8 asmenys, todėl pareiškėjui teko apie 7.96 kv. m ploto, nes bendras karantino patalpų plotas – 63,72 kv. m. Akcentuoja, kad minimaliai, t. y. 0,22 kv. m, perpildytos patalpos buvo tik keletą mėnesių, toks trūkumas negalėjo būti juntamas ir sukelti neigiamų padarinių. Pareiškėjas dėl ploto trūkumo į Marijampolės PN administraciją nesikreipė. Pažymi ir tai, kad pareiškėjas bausmę atliko bendrabučio tipo patalpose, galėjo visą dieną vaikščioti gryname ore, sportuoti ir kitaip leisti laisvalaikį. EŽTT šio pobūdžio bylose yra suformavęs visiškai kitokią jurisprudenciją. Todėl mano, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė neįvertinęs aplinkybės, kad nuteistieji būryje praleidžia ypač mažai laiko ir iš esmės būrys skirtas tik miego laikui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su netinkamomis kalinimo sąlygomis Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 21 d. iki 2017 m. kovo 10 d., atlyginimo.

30. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. liepos 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui Ž. V. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 65 Eur neturtinei žalai atlyginti.

31. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, kuris savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia teiginiu, kad pareiškėjas negalėjo turėti neigiamų pasekmių dėl gyvenamojo ploto trūkumo, bei mano, kad yra pagrindas nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

32. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

33. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Marijampolės PN sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu.

34. Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 21 d. iki 2017 m. kovo 10 d., pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę bendrabučio tipo patalpose, 219 parų jam nebuvo užtikrinta teisės aktais reglamentuota minimali vienam asmeniui turinti tekti gyvenamojo ploto norma (laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 21 d. iki 2015 m. gegužės 25 d. pareiškėjui teko 3,09 kv. m (5 paras trūko 0,01 kv. m ploto) ir laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 17 d. iki 2017 m. kovo 10 d. jam teko 2,87 kv. m (236 paras trūko 0,22 kv. m ploto). Šiuo aspektu pažymėtina, kad atsakovas apeliaciniame skunde minėto pažeidimo iš esmės neginčija, nepateikia jokių argumentų, paneigiančių byloje nustatytas aplinkybes dėl aptartų teisės aktų pažeidimų, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo teiginiai dėl minimalaus jam tekusio ploto neužtikrinimo pagrįstai vertinti pareiškėjo naudai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta jo teisė būti laikomam patalpose, atitinkančiose teisės aktų reikalavimus dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto, dėl ko pareiškėjas neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.250 str.).

35. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl pareiškėjo pareigos pateikti įrodymus, pažymi, kad dėl įrodinėjimo šio pobūdžio bylose EŽTT nuosekliai akcentuoja, jog pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nedayborshch prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04), 37 p.; 2009 m. spalio 15 d. sprendimą byloje Antipenkov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 33470/03), 82 p.). Būtų nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą sąlygomis, neatitinkančiomis objektyvių reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti kalinių fizinę ir psichinę sveikatą (žr., pvz., 2011 m. sausio 25 d. spendimą byloje Elefteriadis prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 38427/05). Todėl nepagrįstu laikytinas atsakovo teiginys, kad pareiškėjas reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrindė jokiais įrodymais.

36. Pažymėtina, jog asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2018 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1133-438/2018). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į nustatytą pažeidimą, jo pobūdį, mastą ir trukmę, į kitas reikšmingas žalos atlyginimo būdo ir dydžio nustatymo aplinkybes, vertintina, jog tik teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai pareiškėjo teisei apginti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

37. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; 2018 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2274-552/2018).

38. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju 65 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas nėra per didelis ir yra tinkamas dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtiems neigiamiems išgyvenimams atlyginti.

39. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino administracinės bylos aplinkybes, pareiškėjo nurodytus neteisėtus veiksmus jam siekiant patirtos neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.271, 6.250 str.), todėl atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Ž. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan