Legislator Case Law & Legislation
2013-09-11 Nr. AB-4726-3-61-3-02072-2013-0 AI generated

2013-09-11 Nr. AB-4726-3-61-3-02072-2013-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2013-09-11 Nr. AB-4726-3-61-3-02072-2013-0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 25 d. nutarties byloje pagal pareiškėjos J. S. skundą dėl įpareigojimo išmokėti paveldėtojui neišmokėtą pensijų dalį.

Legislator headnote

AI generated

2013-09-11 Nr. AB-4726-3-61-3-02072-2013-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėja J. S. (toliau – ir pareiškėja) padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriame prašė: 1) atnaujinti terminą skundui dėl valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų (toliau – ir senatvės ir invalidumo pensijos) dalies išmokėjimo paduoti; 2) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDF valdyba) išmokėti pareiškėjai – V. O. turto paveldėtojai, neišmokėtą valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalį.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

N U T A R T I S

Administracinė byla Nr. AS146-764/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02072-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 25 d. nutarties byloje pagal pareiškėjos J. S. skundą dėl įpareigojimo išmokėti paveldėtojui neišmokėtą pensijų dalį.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja J. S. (toliau – ir pareiškėja) padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriame prašė: 1) atnaujinti terminą skundui dėl valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų (toliau – ir senatvės ir invalidumo pensijos) dalies išmokėjimo paduoti; 2) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDF valdyba) išmokėti pareiškėjai – V. O. turto paveldėtojai, neišmokėtą valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalį.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos J. S. skundą ir išaiškino pareiškėjai, kad ji turi teisę parduoti skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus buveinė.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kuriame nustatyta, kad skundą atsisakoma priimti, jeigu byla nepriskirtina tam teismui. Pagal ABTĮ 35 straipsnį, skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė.

Iš pareiškėjos skundo turinio ir jo priedų teismas nustatė, kad pareiškėja kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių (toliau – ir VSDFV Klaipėdos skyrius) su prašymu išmokėti jai – V. O. turto paveldėtojai, neišmokėtą valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalį. Gavusi neigiamą atsakymą, pareiškėja kreipėsi į VSDF valdybą, tačiau VSDF valdyba 2013 m. gegužės 28 d. sprendimu atmetė pareiškėjos prašymą.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į teismų praktiką, kad skundo, paduodamo teismui, dalykas yra sprendimai, sukeliantys pareiškėjui tiesiogines teisines pasekmes, o skundas turi būti paduotas tos apygardos administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra tokį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto buveinė. Teismas nustatė, kad šiuo atveju pareiškėjai tiesiogines teisines sukėlė VSDFV Klaipėdos skyriaus 2013 m. vasario 19 d. sprendimas Nr. (10.1)SI-10058, nes senatvės ar invalidumo pensiją pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį moka VSDFV teritoriniai skyriai. Byloje dalyvaujančiais asmenimis pripažįstami tie proceso dalyviai, kurie turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Atsakovu administraciniame procese laikoma materialiojo teisinio santykio šalis, tikrai ar tariamai pažeidusi pareiškėjų materialiąsias teises ar interesus, ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjų pareikštą reikalavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). Nors pasirinkti, į ką nukreipti materialinį teisinį reikalavimą byloje, t. y. ką patraukti atsakovu, gali tik pareiškėja, tačiau teismas, būdamas aktyvus ir įstatymu įpareigotas išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, turi padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 10 straipsnis). Atsižvelgęs į minėtą teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal pareiškėjos skunde nurodytą pagrindą ir dalyką, atsakovu byloje turėtų būti VSDFV Klaipėdos skyrius, todėl pareiškėjos skundo nagrinėjimas pagal atsakovo buveinės vietą priskirtinas Klaipėdos apygardos administracinio teismo kompetencijai. Vilniaus apygardos administracinis teismas nutartyje pažymėjo, jog negali atnaujinti termino prašymui dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo paduoti, nes pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį administracinis teismas gali atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminus tik šiam teismui. Be to, teismas nutartyje paaiškino, kad VSDF valdybos, t.y. išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos 2013 m. gegužės 28 d. sprendimas Nr. (6.5)I-3535 taip pat gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

III. Pareiškėja J. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartį ir priimti pareiškėjos skundą.

Atskirajame skunde pareiškėja nurodo, kad kreipėsi į VSDFV Klaipėdos skyrių dėl jos tėvui priklausiusios pensijos nepriemokos išmokėjimo. Jos prašymo netenkinus, pateikė skundą VSDF valdybai. VSDF valdyba, netenkindama pareiškėjos skundo, savo sprendime nurodė, kad per 20 dienų šis sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, vadovaujantis ABTĮ 32 straipsnio nuostatomis. Pareiškėja, vadovaudamasi minėta nuoroda ir ABTĮ 32 straipsnio nuostatomis, pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. ABTĮ 32 straipsnis nustato, kad atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracini ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu; tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos. ABTĮ 17 straipsnis numato, kad tuo atveju, kai byloje yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – kitų apygardų administraciniams teismams, byla turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Kai byloje atsakovai yra keli administravimo subjektai, esantys skirtingų teismų teritorinėje jurisdikcijoje, bylos priskirtinumo klausimas sprendžiamas pagal aukštesniojo administravimo subjekto buveinę. Tais atvejais, kai administravimo subjektai yra lygiaverčiai savo teisine padėtimi, teismą, kuriame bus nagrinėjama byla, turi teisę pasirinkti pareiškėjas. Pareiškėja mano, kad skundą padavė tinkamam teismui, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis atsisakyti priimti skundą turi būti panaikinta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą remdamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu (byla nepriskirtina tam teismui), motyvuodamas tuo, kad, įvertinus pareiškėjos skundo dalyką ir pagrindą, atsakovu byloje turėtų būti VSDFV Klaipėdos skyrius, todėl pareiškėjos skundo nagrinėjimas pagal atsakovo buveinės vietą priskirtinas Klaipėdos apygardos administracinio teismo kompetencijai.

Pareiškėjos nuomone, ji pagal administracinių teismų teritorinę jurisdikciją skundą padavė tinkamai.

Iš pareiškėjos skundo, 2013 m. birželio 17 d. paduoto Vilniaus apygardos administraciniam teismui, turinio ir skundo priedų matyti, kad pareiškėja J. S. kreipėsi į administracinį teismą, siekdama, kad jai, kaip mirusio tėvo turto paveldėtojai, būtų išmokėta valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų nepriemoka. Pareiškėja skunde atsakovu nurodė VSDF valdybą, t. y. išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, kuri pareiškėjos skundą nagrinėjo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir teritorinio skyriaus sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėja savo skunde VSDFV Klaipėdos skyriaus neįtraukė į bylą visiškai, jam nepareiškė jokių reikalavimų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje suformuota nuostata, kad atsakovu administraciniame procese laikoma materialiojo teisinio santykio šalis, tikrai ar tariamai pažeidusi pareiškėjo materialiąsias teises ar interesus, ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjo pareikštą reikalavimą. Pasirinkti, į ką nukreipti materialinį teisinį reikalavimą byloje, t. y. ką patraukti atsakovu, gali tik pareiškėjas. Tačiau administracinis teismas, būdamas aktyvus ir įstatymu įpareigotas išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 10 str.), turi atkreipti pareiškėjo dėmesį į tai, kad jo atsakovu nurodomas subjektas neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą materialinį teisinį reikalavimą, kitaip tariant, yra netinkamas atsakovas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 4(14), 2008 m., 109–124 p.).

Pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, remiantis šiuo įstatymu apskaičiuotas senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumas moka VSDFV teritoriniai skyriai ir VSDF valdybos Užsienio išmokų tarnyba. Pagal to paties įstatymo 7 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų apskundimą, VSDFV teritorinių skyrių ir VSDF valdybos Užsienio išmokų tarnybos sprendimai dėl senatvės ar invalidumo pensijų dalies sumų apskaičiavimo ir mokėjimo per 6 mėnesius nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami VSDF valdybai (1 dalis); VSDF valdybos sprendimai gali būti skundžiami teismui ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais (2 dalis). Iš pareiškėjos skundo turinio matyti, kad pareiškėjos siekiamas iškelti administracinis ginčas yra susijęs ne su VSDF valdybos Užsienio išmokų tarnybos veiksmais ar sprendimais, o su VSDVV teritorinio skyriaus (Klaipėdos skyriaus) darbuotojų atitinkamais veiksmais (neveikimu) dėl kurių VSDFV Klaipėdos skyriaus 2013 m. vasario 19 d. direktorius, atsakydamas į pareiškėjos prašymus, priėmė pareiškėjai nepalankų sprendimą Nr. (10.1) SI-10058.

Pagal minėtą įstatymu nustatytą teisinį reguliavimą įgaliojimai skirti ir mokėti senatvės ir invalidumo pensijas suteikti VSDFV teritoriniams skyriams. VSDFV šiam procese dalyvauja tik kaip išankstinė ginčų nagrinėjimo iki teismo tvarka institucija, kadangi įstatymas nustatė, kad prieš kreipiantis į teismą privaloma pasinaudoti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. VSDF valdybai atliekant išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo institucijos funkcijas nesuteikti įgaliojimai pačiai priimti sprendimus dėl pensijos skyrimo, ji turi patikrinti teritorinio skyriaus sprendimo pagrįstumą ir, esant pagrindui, nustatyti atitinkamus įpareigojimus. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo išvada, kad šiuo atveju tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjai sukėlė VSDFV Klaipėdos skyriaus 2013 m. vasario 19 d. sprendimas Nr. (10.1)SI-10058, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą dėl neišmokėtos jos tėvo negautos pensijos dalies sumos išmokėjimo, o ne VSDF valdybos 2013 m. gegužės 28 d. sprendimas Nr. (6.5) I-3535, kuriuo Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 7 straipsnyje nustatyta tvarka buvo patikrintas VSDFV teritorinio skyriaus sprendimo pagrįstumas.

ABTĮ 35 straipsnyje nustatyta, kad skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai ir teisingai nustatė, kad teisines pasekmes pareiškėjai sukelia VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimas, todėl vadovaujantis ABTĮ 35 straipsniu, nagrinėtinas Klaipėdos apygardos administraciniame teisme.

Pažymėtina, kad skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstyti motyvai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, formuojamą analogiškose administracinėse bylose dėl ginčo teritorinio teismingumo. Pagal šią praktiką, ginčo teritorinis teismingumas, kai ginčas buvo išnagrinėtas ikiteismine tvarka centrinėje viešojo administravimo institucijoje, paprastai nustatomas pagal institucijos, kuri priėmė pirminį ir ikiteisminei ginčų nagrinėjimo institucijai skundžiamą sprendimą, buveinę. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendžiant bylų dėl viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų priskirtinumo atitinkamiems apygardų administraciniams teismams klausimą, turi būti laikomasi taisyklės, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjami skundai tik dėl tų centrinių administravimo subjektų priimtų sprendimų, kurie skundą paduodančiam asmeniui sukelia tiesiogines teisines pasekmes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-265/2011, taip pat LVAT biuletenio Administracinė jurisprudencija Nr.19, 2010, p.452-493). Nagrinėjamu atveju VSDF valdyba nepriėmė jokio naujo sprendimo, kuris atitinkamai koreguotų teisines pasekmes, kurias pareiškėjai sukelia VSDFV Klaipėdos skyriaus 2013 m. vasario 19 d. sprendimas Nr. (10.1)SI-10058.

Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 25 d. nutartyje pareiškėjos skundo priėmimo klausimą išsprendė tinkamai taikydamas procesinės tesiės normas. Sprendime pareiškėjai išsamiai išaiškinta ir teisingai paaiškinta kaip ji galėtų toliau ginti savo galimai pažeistas teises. Tenkinti pareiškėjos atskirąjį skundą, remiantis jame išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos J. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas