Legislator Case Law & Legislation
9bdfc998-d3bb-47ec-90b6-5ae63c75ed2b AI generated

9bdfc998-d3bb-47ec-90b6-5ae63c75ed2b · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 9bdfc998-d3bb-47ec-90b6-5ae63c75ed2b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

IeÅ¡kovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Fasadus“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti negaliojančiais ab initio (nuo sudarymo momento): tarp jos ir atsakovo S. K. 2018 m. rugsėjo 30 d. sudarytÄ paskolos sutartį (toliau – Paskolos sutartis), atsakovų 2018 m. spalio 30 d., gruodžio 27 d. bei 2019 m. sausio 21 d. sudarytus atsiskaitymo sandorius. Taip pat prašė priteisti iÅ¡ atsakovo M. M. 54 000 Eur, 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas, iÅ¡ abiejų atsakovų – bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

9bdfc998-d3bb-47ec-90b6-5ae63c75ed2b · Lietuvos apeliacinis teismas: K. 2018 m. rugsėjo 30 d. sudarytÄ paskolos sutartį (toliau – Paskolos sutartis), atsakovų 2018 m. spalio 30 d., gruodžio 27 d. bei 2019 m. sausio 21 d. sudarytus atsiskaitymo sandorius. Taip pat prašė priteisti iÅ¡ atsakovo M. M. 54 000 Eur, 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas, iÅ¡ abiejų atsakovų – bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2A-541-553/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01338-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.9.1; 2.9.3; 3.1.15; 3.2.4.8.2.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Antano Rudzinsko ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Fasadus“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Fasadus“ ieÅ¡kinį atsakovams S. K., M. M. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Fasadus“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti negaliojančiais ab initio (nuo sudarymo momento): tarp jos ir atsakovo S. K. 2018 m. rugsėjo 30 d. sudarytÄ paskolos sutartį (toliau – Paskolos sutartis), atsakovų 2018 m. spalio 30 d., gruodžio 27 d. bei 2019 m. sausio 21 d. sudarytus atsiskaitymo sandorius. Taip pat prašė priteisti iÅ¡ atsakovo M. M. 54 000 Eur, 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas, iÅ¡ abiejų atsakovų – bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 19 d. atsakovai sudarė UAB „Fasadus“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, kuria susitarė, jog atsakovas M. M. parduoda, o atsakovas S. K. perka 68 vnt. po atskyrimo tęsiančios veiklÄ atskyrime dalyvaujančios UAB „Fasadus“ nematerialių paprastųjų vardinių 333,33 Eur nominalios vertės akcijų, kurių bendra kaina – 300 000 Eur. Å ia sutartimi Å¡alys susitarė, kad akcijų kaina bus mokama pagal sutartyje nurodytÄ grafikÄ , kad nuosavybės teisė į akcijas pirkėjui (S. K.) pereina tik sumokėjus visÄ akcijų kainÄ .

3. 2018 m. rugsėjo 20 d. vykusiame UAB „Fasadus“ visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavę bendrovės akcininkai S. K. (136 balsai), M. M. (118 balsų) ir T. N. (100 balsų) vienbalsiai nusprendė, kad bendrovė suteiks akcininkui S. K. 300 000 Eur dydžio paskolÄ 5 metams, paskolos palÅ«kanų norma – 4,5 procentų. Dėl to 2018 m. rugsėjo 30  d. buvo sudaryta Paskolos sutartis, kuria bendrovė „Fasadus“ įsipareigojo suteikti atsakovui S. K. 300 000 Eur paskolÄ . Remiantis Paskolos sutarties 1.4 punktu paskola pervedama į M. M. atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ . Be to, Paskolos sutartimi Å¡alys sulygo, kad suteikiama paskola yra skirta atsakovo S. K. įsipareigojimams pagal 2018 m. rugsėjo 19 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį įvykdyti. Pagal Paskolos sutartį atsakovui M. M. buvo sumokėta bendra 54 000 Eur bendrovės lėšų suma.

4. IeÅ¡kovė teigė, kad Paskolos sutartis ir jos pagrindu atlikti mokėjimai pripažintini negaliojančiais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.82 straipsnio pagrindu. Nurodė, kad dėl ginčo sandorio sudarymo bendrovė neteko reikÅ¡mingos pinigų sumos, kuri galėjo bÅ«ti panaudota kaip apyvartinės lėšos. IeÅ¡kovės teigimu, ginčo sutarties tikslas galėjo bÅ«ti ne paskolos suteikimas, o bendrovės apyvartinių lėšų perleidimas bendrovės vadovui ir akcininkui – atsakovui M. M. Pažymėjo, kad prieÅ¡ sudarant Paskolos sutartį nebuvo pasidomėta paskolos gavėjo turtine padėtimi, tuo tarpu ieÅ¡kovės turimi duomenys patvirtina, kad atsakovas S. K. neturi jokio turto, į kurį galėtų bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas Paskolos sutarties pagrindu iÅ¡mokėtai sumai. Aplinkybė, kad bendrovė „Fasadus“ nesugebėjo įvykdyti Paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, patvirtina, jog bendrovės padėtis nebuvo tokia gera, kad bÅ«tų galima suteikti tokio dydžio paskolÄ . Teigė, kad Å¡ios aplinkybės patvirtina, jog Paskolos sutarties sudarymas prieÅ¡taravo juridinio asmens veiklos tikslams, o jį sudariusios Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos.

5. Ginčijamus sandorius ieÅ¡kovė prašė pripažinti negaliojančiais ir dėl prieÅ¡taravimo imperatyviai Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABÄ®) 452 straipsnio 1 daliai, pagal kuriÄ bendrovė negali tiesiogiai ar netiesiogiai iÅ¡ anksto iÅ¡mokėti lėšų, suteikti paskolos ar užtikrinti prievolių įvykdymo fiziniams ir (ar) juridiniams asmenims, jeigu Å¡iais veiksmais siekiama sudaryti sÄ lygas Å¡iems asmenims įsigyti tos bendrovės akcijų, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme nustatytas iÅ¡imtis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovui M. M. 1 754,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-477-232/2021 buvo atmestas ieškovo S. K. ieškinys atsakovui M. M. dėl akcijų pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, o pastarojo priešieškinys dėl nurodytos sutarties pripažinimo galiojančia ir skolos priteisimo – patenkintas. Nurodytoje byloje teismas atmetė ieškovo S. K. argumentus, kad akcijų pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta pažeidžiant imperatyvius ABĮ 47 straipsnio reikalavimus.

8. Teismas nustatė ir tai, kad BUAB „Fasadus“ bankroto byloje buvo sprendžiamas Å¡ios bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas, kurį nagrinėjant Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 30 d. civilinėje byloje Nr. eB2-744-603/2022 konstatavo, kad bendrovės atskyrimo sÄ lygos jos mokumui įtakos neturėjo, kad Å¡ioje byloje ginčijama Paskolos sutartis atitiko rinkos sÄ lygas ir įprastÄ verslo praktikÄ .

9. Teismas nurodytas aplinkybes pripažino prejudicinėmis Å¡ioje byloje nagrinėtinam ginčui, todėl jomis remdamasis atmetė ieÅ¡kovės argumentÄ , kad Paskolos sutartis buvo ekonomiÅ¡kai nenaudinga bendrovei „Fasadus“ ir pažeidė bendrovės kreditorių interesus. Dėl nurodyto teismas nusprendė, kad ginčo Paskolos sutartis negali bÅ«ti pripažinta negaliojančia CK 1.82 straipsnio pagrindu.

10. Teismas taip pat atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ pripažinti Paskolos sutartį negaliojančia dėl prieÅ¡taravimo imperatyviai teisės normai. Nurodė, kad ABÄ® 452 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta taisyklė, jog bendrovė negali tiesiogiai ar netiesiogiai iÅ¡ anksto iÅ¡mokėti lėšų, suteikti paskolos ar užtikrinti prievolių įvykdymo fiziniams ir (ar) juridiniams asmenims, jeigu Å¡iais veiksmais siekiama sudaryti sÄ lygas Å¡iems asmenims įsigyti tos bendrovės akcijų, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme (toliau – Finansų įstaigų įstatymas) nustatytas iÅ¡imtis. ABÄ® 452 straipsnio 1 dalyje nustatytas apribojimas netaikomas bendrovei, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai iÅ¡ anksto iÅ¡moka lėšų, suteikia paskolÄ ar užtikrina prievolių įvykdymÄ savo darbuotojams, patronuojančios ar dukterinės bendrovės darbuotojams, taip pat fiziniams ir (ar) juridiniams asmenims, jeigu Å¡iais veiksmais siekiama sudaryti sÄ lygas bendrovės akcijų įgyti savo darbuotojams, patronuojančios ar dukterinės bendrovės darbuotojams, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡ie darbuotojai yra bendrovės ar patronuojančios bendrovės valdymo organo nariai (ABÄ® 452 straipsnio 2 dalis).

11. Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu atsakovų sutartis dėl ieÅ¡kovės akcijų pirkimo – pardavimo pripažinta galiojančia, atitinkamai atsakovui S. K. priteisiant nesumokėtÄ skolÄ už akcijų perleidimÄ . Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieÅ¡kinio patenkinimas Å¡ioje byloje reikÅ¡tų iÅ¡ esmės nesuderinamus teismų sprendimus.

12. Teismas pažymėjo, kad kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog teisė ginčyti savo paties sudarytus sandorius po to, kai dėl materialinių teisių, atsiradusių iÅ¡ jų, gynimo yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, gali bÅ«ti suteikiama iÅ¡imtinais atvejais – vienas tokių, kai asmenų teisės veiksmingai dalyvauti procese ginant savo teises buvo apribotos. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo teigti, jog ieÅ¡kovė, dalyvaudama trečiuoju asmeniu byloje, kurioje buvo nagrinėjamas reikalavimas dėl Paskolos sutarties pripažinimo galiojančia, negalėjo pareikÅ¡ti savarankiÅ¡kų reikalavimų dėl Å¡ios sutarties prieÅ¡taravimo imperatyvioms įstatymo normoms. Å iuo atveju, tik įsiteisėjus teismo sprendimui dėl sandorio pripažinimo galiojančiu ir prievolių vykdymo, ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Teismas vertino, kad toks procesinis Å¡alies elgesys nėra pagrindas pripažinti proceso Å¡alies teisės veiksmingai dalyvauti procese ginant savo teises ribojimÄ , todėl tokia situacija negali bÅ«ti vertinama kaip nurodytos iÅ¡imties taikymo pagrindas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. IeÅ¡kovė BUAB „Fasadus“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 24 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

13.1. Å ioje byloje buvo ginčijama ieÅ¡kovės ir atsakovo S. K. sudaryta Paskolos sutartis ir Å¡ios sutarties pagrindu atsakovui M. M. atlikti bendrovės lėšų mokėjimai, tuo tarpu Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-477-232/2021 buvo sprendžiamas atsakovų sudarytos UAB „Fasadus“ akcijų pirkimo – pardavimo sutarties galiojimo klausimas. Nurodytoje civilinėje byloje nebuvo sprendžiama dėl jokių materialinių teisių, kurios atsirado Å¡ioje byloje ginčijamos Paskolos sutarties pagrindu. Dėl to teismas padarė fakto klaidÄ , konstatuodamas, kad kitoje civilinėje byloje jau buvo sprendžiamas klausimas dėl Paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia.

13.2. Atsakovas S. K. teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose bei bylÄ nagrinėjant teismo posėdyje sutiko su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ir jį pripažino. Toks ieÅ¡kinio pripažinimas neprieÅ¡tarauja imperatyvioms normoms, vieÅ¡ajam interesui, todėl vien dėl Å¡ios priežasties teismas turėjo pareigÄ patenkinti ieÅ¡kinį, taip pat teismas dėl nurodytos aplinkybės galėjo suraÅ¡yti sutrumpintus motyvus, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 268 straipsnio 5 dalimi.

13.3. CK 1.82 straipsnyje nustatyti sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai savaime nėra siejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda. Su juridinio asmens teisnumu gali bÅ«ti nesuderinamas tik aiÅ¡kus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikÅ¡tų aiÅ¡kų neteisingumÄ vienai iÅ¡ sandorio Å¡alių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinys buvo grindžiamas bÅ«tent tuo, kad Paskolos sutartis bei jos pagrindu atlikti pavedimai yra akivaizdžiai nenaudingi ir netgi žalingi bendrovei, ir jų palikimas galioti reikÅ¡tų akivaizdų neteisingumÄ ieÅ¡kovei. Paskolos sutarties Å¡alims, ypač atsakovui M. M., kuris buvo bendrovės vadovas, neabejotinai turėjo bÅ«ti žinoma apie Å¡io sandorio žalingumÄ .

13.4. Teismas, atmetęs ieÅ¡kinį, pasirėmė vieninteliu argumentu, kad, sprendžiant klausimÄ dėl ieÅ¡kovės bankroto pripažinimo tyčiniu, buvo nustatytas prejudicinis faktas, jog ginčo Paskolos sutartis nepripažinta ekonomiÅ¡kai nenaudinga ar pažeidžiančia kreditorių interesus. Tačiau sÄ vokos „sutarties ekonominis naudingumas“ ir „sutarties nenaudingumas jį sudariusiam juridiniam asmeniui“ yra skirtingos. Todėl net ir nustačius, kad sandoris formaliai yra ekonomiÅ¡kai naudingas, tačiau visuma aplinkybių nulemia, jog Å¡is sandoris jį sudariusiam juridiniam asmeniui yra akivaizdžiai žalingas, toks sandoris pripažintinas negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu.

13.5. Teismas neįvertino aplinkybės, kad pagrindinė bendrovės veikla buvo aliuminio fasadų ir stiklo konstrukcijų gamyba, kuriai buvo reikalingos apyvartinės lėšos, o paskolos teikimas nebuvo įprastinė bendrovės veikla. Teismas neatsižvelgė, kad bendrovė negalėjo įvykdyti įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį, nes iš 300 000 Eur buvo pervesta tik 54 000 Eur, kad atsakovas S. K. pripažino, jog bendrovės akcijų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo dienai neturėjo lėšų atsiskaityti už perkamas akcijas.

13.6. IeÅ¡kovė prašė atsakovų, tame tarpe ir M. M., kuris pats buvo nurodęs, jog bendrovė ginčo sandorio sudarymo metu neturėjo apyvartinių lėšų, dalyvavimÄ teismo posėdyje pripažinti bÅ«tinu, tačiau teismas tokį praÅ¡ymÄ atmetė, užkirsdamas keliÄ ieÅ¡kovei įrodinėti.

13.7. Teismas neįvertino bylos duomenų, kurie patvirtina, kad ginčo sandorio sudarymo metais – 2018 m., bendrovė patyrė 21 316 Eur nuostolių, vėliau nuostoliai tik didėjo. Teismas taip pat nevertino aplinkybių, kad suteikiant paskolÄ nebuvo pasidomėta atsakovo S. K. finansine padėtimi, kuri Å¡iai dienai yra tokia, kad Å¡is asmuo neturi jokio turto, į kurį bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ paskolos sumai, kad, suteikiant paskolÄ , nebuvo reikalaujama prievolės įvykdymo užtikrinimo.

13.8. Teismas, atmetęs ieÅ¡kinį dėl to, kad Paskolos sutartis nelaikytina ekonomiÅ¡kai nenaudinga, nepasisakė dėl kitų CK 1.82 straipsnio taikymo sÄ lygų.

13.9. ABÄ® 452 straipsnio 2 dalyje numatyta iÅ¡imtis yra taikoma tik tais atvejais, jeigu tokiais veiksmais (Å¡iuo atveju – paskolos suteikimu) yra siekiama sudaryti sÄ lygas bendrovės akcijų įsigyti savo darbuotojams, tačiau ne bet kokioms akcijoms (kaip ginčo atveju), o tik darbuotojų akcijų statusÄ turinčioms paprastosioms akcijoms, kaip tai apibrėžiama ABÄ® 43 straipsnio 1 dalyje, arba suteikiant bendrovės akcijas, kaip tai apibrėžta ABÄ® 47¹ straipsnyje.

13.10. Ginčo atveju atsakovo S. K. įsigyjamos akcijos nebuvo darbuotojų akcijų statusÄ turinčios akcijos, jos taip pat Å¡iam atsakovui nebuvo suteikiamos ABÄ® 47¹ straipsnio pagrindu jau vien dėl to, kad pagal nurodytÄ normÄ akcijos negali bÅ«ti suteikiamos asmeniui, kuris yra bendrovės, patronuojančios ar dukterinės bendrovės akcininkas ir kuriam nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia 1/20 ar daugiau visų balsų.

13.11. ABÄ® 452 straipsnio 2 dalies aiÅ¡kinimas, kad iÅ¡imtis taikoma bet kokiems darbuotojams ir bet kokioms akcijos įsigyti, kaip nusprendė pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡tarautų ne tik sisteminiam ABÄ® aiÅ¡kinimui, bet ir 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/1132 dėl tam tikrų bendrovių teisės aspektų (toliau – Direktyva 2017/1132), kuriÄ Ä¯gyvendinant ir buvo priimtos ABÄ® pataisos, nuostatoms.

14. Atsakovas S. K. prisidėjime prie ieÅ¡kovės apeliacinio skundo praÅ¡o skundÄ patenkinti.

15. Atsakovas M. M. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:

15.1. Paskolos sutartis atitiko rinkos sÄ lygas ir iÅ¡ esmės buvo sudaryta pagal įprastÄ verslo praktikÄ , be kita ko, paskolos sumos iÅ¡mokėjimÄ iÅ¡dėstant pagal akcijų pirkimo – pardavimo sutartyje nustatytÄ grafikÄ . Dėl to nėra jokio pagrindo teigti, kad sandoris buvo ekonomiÅ¡kai nenaudingas ir tuo labiau pažeidė kreditorių interesus. Å i prejudicinė aplinkybė konstatuota Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-744-603/2022.

15.2. Teismas sprendė, kad dėl to, jog civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas akcijų pirkimo – pardavimo sutarties galiojimo klausimas, buvo pripažinta, kad nurodyta sutartis yra teisėta ir galiojanti ir nuspręsta priteisti likusiÄ nesumokėtÄ kainÄ už akcijas, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio Å¡ioje byloje patenkinimas reikÅ¡tų iÅ¡ esmės nesuderinamus teismų sprendimus.

15.3. Civilinėje byloje dėl akcijų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nustatyti faktai leidžia spręsti, kad bendrovė neturi teisės ginčyti sandorio, nes įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatytas toks sandorio patvirtinimas. Pažymėtina, kad juridinio asmens teisnumui prieÅ¡taraujantys sandoriai yra nuginčijami, o nuginčijami sandoriai pasižymi tuo, kad gali bÅ«ti patvirtinami (CK 1.79 straipsnio 1 dalis). Å iuo atveju bendrovė įvykdė Paskolos sutartį, nes suteikė 54 000 Eur paskolÄ S. K., o tai reiÅ¡kia, kad dėl Å¡ios paskolos sumos sutartis laikoma sudaryta ir visiÅ¡kai įvykdyta iÅ¡ bendrovės pusės, todėl bendrovė neturi teisės ginčyti Paskolos sutarties ir tai sudaro savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinio atmetimo pagrindÄ .

15.4. Vienam iÅ¡ atsakovų praÅ¡ant patenkinti ieÅ¡kinį, o kitam nesutinkant su ieÅ¡kiniu, teismas negalėjo taikyti ieÅ¡kinio pripažinimo instituto ir privalėjo bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės.

15.5. Vien atsižvelgiant į prejudicinius Å¡iai bylai faktus, nustatytus sprendžiant ieÅ¡kovės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimÄ , kad Paskolos sutartis atitiko rinkos sÄ lygas ir buvo sudaryta pagal įprastÄ verslo praktikÄ , kad Paskolos sutartimi nebuvo kryptingai mažinama bendrovės turto masė ir nebuvo pažeistos kreditorių teisės bei teisėti interesai, nėra pagrindo sutikti su ieÅ¡kinyje nurodyta aplinkybe, kad ginčo sutartis buvo žalinga bendrovei.

15.6. Nors ieÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti sandorio negaliojimÄ dėl prieÅ¡taravimo juridinio asmens tikslams, tačiau visiÅ¡kai nepaaiÅ¡kina ir nepagrindžia, kaip Å¡iuo atveju pasireiÅ¡kė Paskolos sutarties sudarymo prieÅ¡taravimas juridinio asmens tikslams. IeÅ¡kovė neįrodė sandorio akivaizdaus nenaudingumo ir netgi sutinka, kad Paskolos sutartis buvo ekonomiÅ¡kai naudingas sandoris.

15.7. Ieškovės argumentas, kad paskolos suteikimas nebuvo įprastinė bendrovės veikla, neturi jokios teisinės reikšmės, nes bendrovė be pagrindinės veiklos turėjo teisę vykdyti ir kitas veiklas.

15.8. Aplinkybė, kad pagal Paskolos sutartį M. M. nebuvo pervesta visa paskolos suma, neturi jokios reikšmės, nes paskolos mokėjimas buvo išdėstytas 1,5 metų laikotarpiui, o bendrovės vadovu tapus S. K. pastarasis atsisakė vykdyti akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, dėl to nebuvo atliekami bendrovės lėšų pervedimai pagal Paskolos sutartį.

15.9. Paskolos sutarties sudarymo metu bendrovės finansinė padėtis buvo labai gera, 2018 m. bendrovės pajamos sudarė 5 491 626 Eur ir bendrovė uždirbo 160 170 Eur grynojo pelno, 2018 m. bendrovės vieno mėnesio pajamos sudarė net apie 460 000 Eur. Be to, byloje, kurioje buvo sprendžiamas bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas, nustatyta, kad UAB „Fasadus“ vykdė pelningÄ veiklÄ nuo įsteigimo iki atskyrimo ir po atskyrimo 2018 m.

15.10. Atsakovo S. K. finansinė padėtis ginčo Paskolos sutarties sudarymo metu buvo labai gera. Paskolos sutartis iÅ¡ esmės buvo reikalinga tik tam, kad S. K. nereikėtų iÅ¡simokėti UAB „Fasadus“ dividendų atsiskaitymui už akcijas ir (ar) realizuoti savo turimo turto atsiskaitymui už įsigyjamas akcijas. Paskolos sutarties sudarymo metu bendrovės finansinė padėtis taip pat buvo gera, ji buvo pajėgi paskolinti dalimis Paskolos sutartyje nurodytÄ sumÄ , be to, bendrovė turėjo gauti pelnÄ iÅ¡ sutartyje nustatytų palÅ«kanų. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad atsakovas S. K. patvirtino, jog 2018 m. rugsėjo 30 d. jam priklausė UAB „Fasadus“ akcijos, žemės sklypas ir gyvenamasis namas Vilniuje, butas JoniÅ¡kyje.

15.11. Teismui nebuvo poreikio analizuoti kitų CK 1.82 straipsnio 1 dalyje nustatytų sÄ lygų, kuomet ieÅ¡kovė neįrodė esminės sÄ lygos – Paskolos sutarties akivaizdaus žalingumo bendrovei.

15.12. ABÄ® 45² straipsnio 1 dalyje nustatytas apribojimas netaikomas bendrovei, kuri suteikia paskolÄ savo darbuotojams, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡ie darbuotojai yra bendrovės valdymo organo nariai (ABÄ® 45² straipsnio 2 dalis). Paskolos sutarties sudarymo metu S. K. buvo bendrovės „Fasadus“ darbuotojas, nebuvo valdymo organo nariu, taigi Å¡iuo atveju taikytina ABÄ® 45² straipsnio 2 dalyje nustatyta iÅ¡imtis.

15.13. Europos SÄ jungos direktyvos nėra tiesioginio taikymo aktas. Å iuo atveju Direktyva 2017/1132 perkelta į ABÄ®. Skunde nenurodyta, kad Å¡i direktyva į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę buvo perkelta netinkamai, todėl nėra Å¡ios direktyvos tiesioginio taikymo prielaidų. Tuo labiau nėra pagrindo ABÄ® 45² straipsnio 2 dalies aiÅ¡kinti, remiantis nurodyta direktyva, nes paminėta ABÄ® norma yra aiÅ¡ki. Keičiant ABÄ®, įstatymų leidėjo pateiktame aiÅ¡kinamajame raÅ¡te taip pat nurodyta, kad siÅ«loma papildyti ABÄ® ir nustatyti, kad draudimas bendrovei tiesiogiai ar netiesiogiai iÅ¡ anksto iÅ¡mokėti lėšų, suteikti paskolÄ ar užtikrinti prievolių įvykdymÄ fiziniams ir (ar) juridiniams asmenims, jeigu Å¡iais veiksmais siekiama sudaryti sÄ lygas Å¡iems asmenims įsigyti tos bendrovės akcijų, netaikomas bendrovei, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai iÅ¡ anksto iÅ¡moka lėšų, suteikia paskolÄ ar užtikrina prievolių įvykdytÄ tos bendrovės, patronuojančios ar dukterinės bendrovės darbuotojams, taip pat fiziniams ir (ar) juridiniams asmenims, jeigu Å¡iais veiksmais siekiama sudaryti sÄ lygas bendrovės akcijų įsigyti tos bendrovės, patronuojančios ar dukterinės bendrovės darbuotojams, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡ie darbuotojai yra bendrovės ar patronuojančios bendrovės valdymo organo nariai.

15.14. Šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo reikalauti restitucijos taikymo atsakovo M. M. atžvilgiu, nes jis nėra Paskolos sutarties šalis. Ieškovė nenurodė, kodėl atsakovas M. M. turėtų būti laikomas atsakingu pagal ieškinio reikalavimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl ginčo faktinių aplinkybių ir apeliacijos ribų

17. Byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė siekė pripažinti negaliojančiais ab initio (nuo sudarymo momento) jos ir atsakovo S. K. 2018 m. rugsėjo 30 d. sudarytÄ Paskolos sutartį bei atsakovų 2018 m. spalio 30 d., gruodžio 27 d., 2019 m. sausio 21 d. sudarytus atsiskaitymo sandorius, kurių pagrindu atsakovui M. M. buvo pervesta 54 000 Eur ieÅ¡kovės lėšų suma. Nurodė, kad Paskolos sutartimi UAB „Fasadus“ įsipareigojo suteikti atsakovui S. K. 300 000 Eur paskolÄ pastarojo įsipareigojimams pagal 2018 m. rugsėjo 19 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, kuria atsakovas M. M. pardavė atsakovui S. K. 68 vnt. po atskyrimo tęsiančios veiklÄ atskyrime dalyvaujančios bendrovės „Fasadus“ nematerialių paprastųjų vardinių akcijų, įvykdyti. IeÅ¡kovė teigė, kad ginčijami sandoriai pripažintini negaliojančiais dėl jų prieÅ¡taravimo imperatyviai įstatymo normai (CK 1.80 straipsnis) bei juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 straipsnis).

18. Atsakovas S. K. su ieškovės reikalavimais sutiko, prašė juos patenkinti, atsakovas M. M. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

19. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nustatė, kad įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais ieÅ¡kovės ginčijama Paskolos sutartis nebuvo pripažinta ekonomiÅ¡kai nenaudinga ieÅ¡kovei ir jos kreditoriams, atsakovų 2018 m. rugsėjo 19 d. sudaryta UAB „Fasadus“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartis pripažinta galiojančia ir atsakovas S. K. įpareigotas atsakovui M. M. sumokėti likusiÄ bendrovės akcijų kainÄ â€“ 246 000 Eur. Å ių prejudicinių faktų pagrindu teismas nusprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė Paskolos sutarties prieÅ¡taravimo juridinio asmens teisnumui. Tuo tarpu atsisakymÄ ginčo sutartį pripažinti negaliojančia dėl prieÅ¡taravimo imperatyviai įstatymo normai – ABÄ® 452 straipsnio 1 daliai, kuri draudžia bendrovei suteikti paskolas asmenims, siekiantiems įsigyti jos akcijų, teismas motyvavo ABÄ® 452 straipsnio 2 dalyje nustatyta nurodyto draudimo iÅ¡imtimi, kuri leidžia bendrovei skolinti asmenims lėšas jos akcijoms įsigyti, jeigu Å¡ie asmenys yra bendrovės darbuotojai, iÅ¡skyrus valdymo organo narius.

20. NesutikimÄ su skundžiamu sprendimu ieÅ¡kovė grindžia netinkamu įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų prejudicialumo įvertinimu, proceso teisės normų pažeidimu, visapusiÅ¡kai neįvertintomis ginčo faktinėmis aplinkybėmis, netinkamu materialinės teisės normų taikymu ir aiÅ¡kinimu.

Dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

21. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad vienas iÅ¡ atsakovų – S. K., kuris yra ir ginčijamos Paskolos sutarties Å¡alis, sutiko su ieÅ¡kiniu – prašė jį patenkinti. Atsakovo sutikimas neprieÅ¡taravo imperatyvioms įstatymų normoms, vieÅ¡ajam interesui, todėl teismas, anot apeliantės, turėjo pareigÄ ieÅ¡kinį patenkinti. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia pozicija.

22. Visų pirma, tai, kad proceso teisės normos suteikia teisę atsakovui pripažinti ieÅ¡kinį, savaime nelemia teismo pareigos patenkinti ieÅ¡kinį. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ne tik pačios apeliantės cituojama CPK 140 straipsnio 2 dalis, kuri nustato, kad atsakovui pripažįstant ieÅ¡kinį, jeigu nėra Å¡io kodekso 42 straipsnio 2 dalyje nustatytų aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę, gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, bet ir aptariamo straipsnio 5 dalis, nustatanti, kad teismas, kuris nepriima ieÅ¡kinio atsisakymo ar atsakovo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pripažinimo arba netvirtina Å¡alių taikos sutarties, dėl to priima motyvuotÄ nutartį. CPK 42 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad teismas nepriima ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio atsisakymo, atsakovo pripažinimo ieÅ¡kinio ir netvirtina Å¡alių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar vieÅ¡ajam interesui. Lingvistinis bei sisteminis paminėtų proceso normų aiÅ¡kinimas patvirtina, kad teismas turi pareigÄ kontroliuoti, ar dalyvaujantys byloje asmenys teisėtai naudojasi nurodytomis procesinėmis teisėmis ir tik nustatęs, kad atitinkamas procesinės teisės įgyvendinimas nepažeidžia imperatyvių teisės aktų ar vieÅ¡ojo intereso, teismas gali priimti jas atitinkantį procesinį sprendimÄ . Be to, kaip minėta, teismui priėmus atsakovo pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio pripažinimo, nesant CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatytų aplinkybių, proceso teisės norma suteikia teisę baigti bylos nagrinėjimÄ , tačiau nenustato konkretaus procesinio rezultato, kuriuo turi bÅ«ti užbaigtas bylos nagrinėjimas. Taigi atsakovo S. K. sutikimas su ieÅ¡kiniu nesudarė pagrindo teismui patenkinti ieÅ¡kinį iÅ¡ esmės nevertinant jo pagrįstumo.

23. Be to, apeliantė Å¡ioje byloje ginčijo ne tik Paskolos sutartį, bet ir Å¡ios sutarties pagrindu atliktus mokėjimus, kurių gavėjas yra atsakovas M. M. Nors Å¡is atsakovas nėra Paskolos sutarties Å¡alis, bet sutarties galiojimo klausimas turi tiesioginę įtakÄ ir jo teisėms bei interesams – paskola buvo skirta S. K. atsiskaityti už M. M. jam parduotas bendrovės „Fasadus“ akcijas. Kaip minėta, atsakovas M. M. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas neturėjo procesinio pagrindo spręsti dėl bylos baigties neatsižvelgiant į Å¡io atsakovo pozicijÄ ir jai pagrįsti pateiktus argumentus bei įrodymus.

24. Apeliantė skunde taip pat nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad Paskolos sutartis ir jos pagrindu atlikti pavedimai atsakovui M. M. nepripažintini negaliojančiais dėl prieÅ¡taravimo juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 straipsnis), kuriÄ , kaip minėta, teismas pagrindė prejudicine aplinkybe, teismų nustatyta iÅ¡nagrinėjus UAB „Fasadus“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimÄ , kad Paskolos sutartis nebuvo ieÅ¡kovei ekonomiÅ¡kai nenaudingas sandoris ir nepažeidė jos kreditorių interesų. Apeliantės teigimu, sutarties ekonominis naudingumas, kuris buvo nustatytas prejudiciniu faktu, ir sutarties nenaudingumas jį sudariusiam asmeniui, kuriuo yra praÅ¡oma pripažinti Paskolos sutartį ir jos pagrindu atliktus pavedimus negaliojančiais, nėra tapačios. Todėl, net ir tuo atveju, jei sandoris yra formaliai ekonomiÅ¡kai naudingas, tačiau visuma aplinkybių nulemia, jog sandoris jį sudariusiam juridiniam asmeniui yra akivaizdžiai žalingas, toks sandoris pripažintinas negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantės samprotavimais.

25. SÄ vokos „sutarties ekonominis naudingumas“ ir „sutarties nenaudingumas jį sudariusiam asmeniui“, iÅ¡ tiesų, kaip nurodo apeliantė, yra skirtingos, nes viena jų teigiamai įvertina sutartį kaip naudingÄ , o kita – neigiamai, apibÅ«dina sutartį kaip sukeliančiÄ atitinkamÄ Å¾alÄ jį sudariusiam asmeniui, todėl neturėtų bÅ«ti lyginamos tarpusavyje ar naudojamas apibÅ«dinti tÄ patį dalykÄ , Å¡iuo atveju sandorį. Tuo tarpu apeliantės prielaida, kad net ir teismų ekonomiÅ¡kai naudinga pripažinta Paskolos sutartis gali bÅ«ti vertinama kaip nenaudinga jį sudariusiam asmeniui, stokoja pagrįstumo. Pirmiausiai dėl to, kad pagrindinis privataus juridinio asmens tikslas yra privačių interesų tenkinimas, pelno (ekonominės naudos) siekimas (CK 2.34 straipsnio 3 dalis). Taigi nauda privataus juridinio asmens veikloje suprantama kaip tam tikras ekonomiÅ¡kai (finansiÅ¡kai) naudingas rezultatas, neatsižvelgiant į tai, kada tokia nauda pasireikÅ¡, todėl, pripažinus sandorį juridiniam asmeniui ekonomiÅ¡kai naudingu, toks sandoris negali bÅ«ti kartu vertinamas ir kaip sukeliantis jam ekonominę žalÄ . BÅ«tent ekonominė, finansinė žala privataus juridinio asmens veikloje, atsižvelgiant į pirmiau nurodytÄ privataus juridinio asmens veiklos tikslÄ , yra pagrindinė žalos forma. Kad ginčo sandorio sudarymu bÅ«tų patyrusi kitokio pobÅ«džio žalÄ apeliantė neįrodinėjo (CPK 12, 178 straipsniai), todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti apie akivaizdžios Paskolos sutarties žalos, kaip vienos iÅ¡ CK 1.82 straipsnio taikymo sÄ lygų, egzistavimÄ .

26. Pažymėtina, kad apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, jog įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas jos bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas (Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. Nr. eB2-744-603/2022), nustatyta aplinkybė dėl Paskolos sutarties ekonominio naudingumo laikytina prejudicine Å¡io ginčo atveju, t. y. neįrodinėja, kad aptariama faktinė aplinkybė neatitinka CPK 182 straipsnio 2 punkto taikymo taisyklių ir (ar) kad Paskolos sutarties ekonominis naudingumas apeliantei nebuvo įrodinėjimo dalykas nurodytoje civilinėje byloje. Atsižvelgiant į tai, skunde nepagrįstai apeliuojama, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių dėl bendrovės „Fasadus“ veiklos pobÅ«džio, Paskolos sutarties Å¡alių galimybių įvykdyti Å¡ia sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, neanalizavo bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų ginčui aktualiu laikotarpiu. Tam tikro fakto prejudicija reiÅ¡kia, kad jo nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 punktas), todėl pripažinęs, kad aplinkybė dėl Paskolos sutarties ekonominio naudingumo apeliantei yra prejudicinė, teismas neturėjo pareigos vertinti paminėtus apeliantės argumentus, kuriais iÅ¡ esmės siekiama paneigti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais padarytÄ iÅ¡vadÄ .

27. Kasacinio teismo praktikoje dėl CK 1.82 straipsnio taikymo ir aiÅ¡kinimo nurodyta, kad Å¡iuo pagrindu sandoris pripažintinas negaliojančiu nustačius Å¡ių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ : pirma, sudarė sandorį vieÅ¡asis ar privatus juridinis asmuo; antra, turi bÅ«ti nustatytas valdymo organo kompetencijos pažeidimas ar (ir) prieÅ¡taravimas juridinio asmens tikslams; trečia, turi bÅ«ti įrodytas privataus juridinio asmens kontrahento ginčijamame sandoryje nesÄ Å¾iningumas; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimÄ , spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas Å¡io asmens teises pripažįstant jo sudarytÄ sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo bÅ«dais (pavyzdžiui, reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-611/2016).

28. Å ių kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų kontekste atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neanalizavo ir nepasisakė dėl kitų CK 1.82 straipsnio taikymo sÄ lygų. Aptariamo instituto taikymui reikalinga visų pirmiau nurodytų sÄ lygų visuma, todėl teismui priėjus prie iÅ¡vados, kad viena iÅ¡ jų neegzistuoja – nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Paskolos sutartis nebuvo ekonomiÅ¡kai nenaudingas sandoris, todėl neprieÅ¡taravo juridinio asmens – apeliantės, tikslams, nebuvo teisinio pagrindo vertinti ir pasisakyti dėl likusių Å¡io sandorio negaliojimo instituto taikymo sÄ lygų.

29. Skunde kvestionuojama ir teismo iÅ¡vada dėl Paskolos sutarties neprieÅ¡taravimo imperatyviai ABÄ® 452 straipsnio 1 daliai, kuri draudžia bendrovei, be kita ko, suteikti paskolas fiziniams ir (ar) juridiniams asmenims, jeigu Å¡iais veiksmais yra siekiama sudaryti sÄ lygas Å¡iems asmenims įsigyti tos bendrovės akcijų, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje ir Finansų įstaigų įstatyme nustatytas iÅ¡imtis. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju taikytina ABÄ® 452 straipsnio 2 dalis, kuri nustato, kad paminėtas apribojimas netaikomas bendrovei, kuri paskolas suteikia savo darbuotojams, patronuojančios ar dukterinės bendrovės darbuotojams, taip pat fiziniams ir (ar) juridiniams asmenims, jeigu Å¡iais veiksmais siekiama sudaryti sÄ lygas bendrovės akcijų įgyti savo darbuotojams, patronuojančios ar dukterinės bendrovės darbuotojams, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡ie darbuotojai yra bendrovės ar patronuojančios bendrovės valdymo organo nariai.

30. Apeliantės teigimu, ABÄ® 452 straipsnio 2 dalis ginčo atveju netaikytina, nes paminėta iÅ¡imtis taikytina ne bet kokioms akcijoms, o tik darbuotojų akcijų statusÄ turinčioms paprastosioms akcijoms, kaip tai apibrėžta ABÄ® 43 straipsnio 1 dalyje arba suteikiant bendrovės akcijas, kaip tai apibrėžta ABÄ® 47¹ straipsnio 1 dalyje. Atsakovo S. K. siekiamos įsigyti bendrovės akcijos neturėjo darbuotojų akcijų statuso, be to, nebuvo suteiktos ir ABÄ® 47¹ straipsnio pagrindu, todėl teismas neturėjo pagrindo remtis ABÄ® 452 straipsnio 2 dalimi.

31. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantės pateikto ABÄ® 452 straipsnio 2 dalyje nustatytos iÅ¡imties vertinimo nepatvirtina nei paminėtų ABÄ® normų aiÅ¡kinimas, nei skunde akcentuojamas Direktyvos 2017/1132, kuriÄ Ä¯gyvendinant buvo priimtos atitinkamos ABÄ® pataisos, 64 straipsnis.

32. ABÄ® 452 straipsnio 2 dalis nustato, kad Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytas apribojimas netaikomas bendrovei, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai iÅ¡ anksto iÅ¡moka lėšų, suteikia paskolÄ ar užtikrina prievolių įvykdymÄ savo darbuotojams, patronuojančios ar dukterinės bendrovės darbuotojams, taip pat fiziniams ir (ar) juridiniams asmenims, jeigu Å¡iais veiksmais siekiama sudaryti sÄ lygas bendrovės akcijų įgyti savo darbuotojams, patronuojančios ar dukterinės bendrovės darbuotojams, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡ie darbuotojai yra bendrovės ar patronuojančios bendrovės valdymo organo nariai.

33. IÅ¡ paminėtos normos dispozicijos matyti, kad ji numato tris subjektų grupes, kurioms gali bÅ«ti netaikomas ABÄ® 452 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas bendrovei skolinti lėšas asmenims, siekiantiems įsigyti jos akcijų – bendrovės darbuotojai, patronuojančios ar dukterinės bendrovės darbuotojai bei fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys. Aptariama norma taip pat nustato, kad draudimas skolinti lėšas paminėtiems subjektams netaikomas tuo atveju, jeigu lėšų skolinimu yra siekiama sudaryti sÄ lygas bendrovės akcijų įgyti savo darbuotojams, patronuojančios ar dukterinės bendrovės darbuotojams, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡ie darbuotojai yra bendrovės ar patronuojančios bendrovės valdymo organo nariai.

34. ABÄ® 43 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bendrovė, jeigu tai yra nustatyta jos įstatuose, gali iÅ¡leisti darbuotojų akcijų statusÄ turinčių paprastųjų akcijų emisijÄ . Å i emisija negali bÅ«ti iÅ¡leidžiama tol, kol nepasibaigęs akcijų, pasiraÅ¡ytų bendrovės steigimo metu, apmokėjimo terminas. Darbuotojų akcijų statusÄ turinčioms akcijoms taikomus perleidimo apribojimus patvirtinantis dokumentas pateikiamas juridinių asmenų registro tvarkytojui per 10 dienų nuo sprendimo padidinti įstatinį kapitalÄ iÅ¡leidžiant darbuotojų akcijų statusÄ turinčių paprastųjų akcijų emisijÄ priėmimo dienos. Nurodyto straipsnio 2 dalis nustato, kad teisę įsigyti darbuotojų akcijų turi tokias akcijas iÅ¡leidusios bendrovės darbuotojai, iÅ¡skyrus darbuotojus, kurie yra Å¡ios bendrovės stebėtojų tarybos ar valdybos nariai arba bendrovės vadovas.

35. Lingvistinis bei sisteminis paminėtų teisės normų aiÅ¡kinimas leidžia spręsti, kad ABÄ® 452 straipsnio 2 dalyje nustatytos iÅ¡imties taikymas įstatymų leidėjo nėra skirtas tik darbuotojų akcijų statusÄ turinčioms akcijoms įsigyti, nes tokios rūšies akcijas turi teisę įsigyti tik bendrovės darbuotojai (ABÄ® 43 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu į 452 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ subjektų, kuriems taikytina iÅ¡imtis dėl bendrovės lėšų skolinimo, siekiant įsigyti jos akcijų, sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukti ne tik bendrovės, jos patronuojančios ar dukterinės bendrovės darbuotojai, bet ir fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys. Nors ABÄ® 452 straipsnio 2 dalis nustato ir papildomÄ sÄ lygÄ , kad nurodytiems subjektams, tame tarpe ir fiziniams ir (ar) juridiniams asmenims, bendrovės lėšos gali bÅ«ti skolinamos tuo atveju, jeigu tokiais veiksmais yra siekiama sudaryti sÄ lygas bendrovės akcijų įgyti bendrovės, patronuojančios ar dukterinės bendrovės darbuotojams, loginis bei lingvistinis 452 straipsnio 2 dalies aiÅ¡kinimas patvirtina, kad galima situacija, kuomet bendrovės akcijų įgijėjas pastarosios skolintomis lėšomis yra ne bendrovės, patronuojančios ar dukterinės bendrovės darbuotojas.

36. Tokį ABÄ® 452 1 ir 2 dalių aiÅ¡kinimÄ patvirtina ir skunde akcentuojamas Direktyvos 2017/1132 64 straipsnis. Nurodyta norma, kuriÄ Ä¯gyvendinant ABÄ® buvo papildytas 452 straipsniu, reguliuoja bendrovės teikiamÄ finansinę pagalbÄ tretiesiems asmenims įsigyjant jos akcijų. Jei valstybės narės leidžia bendrovei tiesiogiai ar netiesiogiai iÅ¡ anksto iÅ¡mokėti lėšas, suteikti paskolas ar užtikrinti prievolių įvykdymÄ , kad trečiasis asmuo įsigytų jos akcijų, tokiems sandoriams taikomos 2–5 dalyse nurodytos sÄ lygos (64 straipsnio 1 dalis). Sandoriai vykdomi administravimo arba valdymo organo atsakomybe sÄ Å¾iningomis rinkos sÄ lygomis, ypač palÅ«kanų, kurias bendrovė gauna, ir prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių, bendrovei suteiktų už paskolas ir iÅ¡ anksto iÅ¡mokėtas lėšas, nurodytas 1 dalyje, atžvilgiu (64 straipsnio 2 dalis). Turi bÅ«ti deramai iÅ¡nagrinėta trečiojo asmens arba – daugiaÅ¡alių sandorių atveju – kiekvienos sandorio Å¡alies finansinė bÅ«klė (64 straipsnio 3 dalis). Dėl tretiesiems asmenims suteiktos bendros finansinės pagalbos grynasis turtas jokiu metu negali tapti mažesnis nei nurodytasis 56 straipsnio 1 ir 2 dalyse, taip pat atsižvelgiant į bet kokį grynojo turto sumažėjimÄ , galėjusį atsirasti bendrovei įsigijus savų akcijų ar jų įgijus jos naudai pagal 60 straipsnio 1 dalį (64 straipsnio 4 dalis). 1–5 dalys netaikomos, jeigu sandorius sudaro bankai ir kitos finansų įstaigos, besiverčiančios įprastu verslu, arba sandoriai vykdomi tam, kad akcijas įsigytų bendrovės ar asocijuotosios bendrovės darbuotojai arba akcijos bÅ«tų įgytos jiems (64 straipsnio 5 dalis).

37. IÅ¡ nurodytų Direktyvos 2017/1132 64 straipsnio nuostatų matyti, kad Å¡ia norma nustatoma ne tik finansinės pagalbos bendrovės ar asocijuotosios bendrovės darbuotojams, siekiantiems įsigyti tos bendrovės akcijų, suteikimo galimybė, bet ir galimybė finansinę pagalbÄ , esant atitinkamoms sÄ lygoms, suteikti tretiesiems asmenims, norintiems įsigyti bendrovės akcijų. Atsižvelgiant į tai, kolegija nesutinka su skundo argumentu, kad ABÄ® 452 straipsnio 2 dalies aiÅ¡kinimas, jog nustatyta iÅ¡imtis taikytina ne tik darbuotojų akcijų statusÄ turinčioms akcijoms, prieÅ¡tarauja Direktyvos 2017/1132 nuostatoms.

38. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-477-232/2021, kurioje buvo sprendžiamas atsakovų S. K. ir M. M. sudarytos bendrovės „Fasadus“ akcijų pirkimo – pardavimo sutarties galiojimas, res judicata (iÅ¡spręstas dalykas) galiÄ , padarė faktinę klaidÄ , nurodydamas, kad apeliantė, dalyvaudama trečiuoju asmeniu paminėtoje civilinėje byloje, kurioje buvo nagrinėjamas reikalavimas dėl Paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, galėjo pareikÅ¡ti savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ pripažinti Å¡iÄ sutartį negaliojančia dėl prieÅ¡taravimo imperatyvioms normoms. Kita vertus, Å¡i aplinkybė nesudaro pagrindo dėl Paskolos sutarties prieÅ¡taravimo imperatyvioms ABÄ® 452 straipsnio nuostatoms spręsti kitaip nei tai padarė pirmosios instancijos teismas (CPK 328 straipsnis).

39. Dėl esminių skundo argumentų pasisakyta, kiti neturi reikÅ¡mės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

40. Teisėjų kolegija, apibendrindama iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai nustatė ginčo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, nepažeidė įrodymų vertinimÄ ir ieÅ¡kinio pripažinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų, tinkamai aiÅ¡kino ir pritaikė materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

41. Atmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , atsakovas M. M. įgijo teisę į bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas M. M. pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ patyrė 544,50 Eur iÅ¡laidų, kurias praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bankroto administravimo iÅ¡laidų.

42. Atsakovo M. M. patirtos atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimo iÅ¡laidos yra pagrįstos, nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatyto maksimalaus rekomenduojamo priteisti tokių iÅ¡laidų už advokato suteiktas teisines paslaugas dydžio (Rekomendacijų 8.11 punktas), todėl priteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Fasadus“ (juridinio asmens kodas 302442109) bankroto administravimo lėšų atsakovui M. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 544,50 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus ir penkiasdešimt centų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėjai Marius Bajoras

Antanas Rudzinskas

Aldona Tilindienė