9bdf937b-ca41-4063-a44d-3d30f5e16dda · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-2055/2013Teismo proceso Nr. 2-55-3-00848-2012-0Procesinio sprendimo kategorija:102.2.;(S)                                        Civilinė byla Nr.2-269/2011                                                              LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugpjūčio 29 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R.

P. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 10 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminÄ skundui paduoti dėl bankrutuojančios R. P. individualios įmonės „Žalieji sartai“ kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, priimtos bankrutuojančios R. P. individualios įmonės „Žalieji sartai“ bankroto byloje, civilinės bylos Nr. 2-4832-431/2013.              Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė              Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 11d. nutartimi R.

P. individualiai įmonei „Žalieji sartai” (toliau tekste – IÄ® „Žalieji sartai”) iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankrovita” (toliau tekste – administratorius). Lietuvos apeliacinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs IÄ® „Žalieji sartai“ atskirÄ jį skundÄ , kuriuo buvo praÅ¡oma panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartį, patvirtinti ieÅ¡kovo UAB „Belvedere prekyba“ ir atsakovo taikos sutartį bei tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kinio atsisakymo, 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartimi, atskirÄ jį skundÄ atmetė.

                          Pirmosios instancijos teismas 2012 m. gruodžio 6 d. ir 2013 m. birželio 11 d. nutartimis patvirtino IÄ® „Žalieji sartai“ kreditorių reikalavimus, o 2013 m. gegužės 28 d. įmonės kreditorių susirinkimui įpareigojus administratorių kreiptis į teismÄ dėl įmonės likvidavimo, 2013 m. birželio 18 d. nutartimi įmonę pripažino bankrutavusia ir paskelbė likviduojama dėl bankroto.               IÄ® „Žalieji sartai” savininkė R.

P. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydama panaikinti 2013 m. gegužės 28 d. IÄ® „Žalieji sartai” kreditorių susirinkimo nutarimÄ trečiuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nuspręsta kreiptis į teismÄ dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. PareiÅ¡kėjos teigimu, Å¡is nutarimas priimtas neiÅ¡sprendus įmonės mokumo atkÅ«rimo klausimo. Tokiu bÅ«du įmonės savininkei buvo užkirsta galimybė įgyvendinti taikos sutarties sudarymo su visais įmonės kreditoriais teisę ir buvo pažeisti bankroto instituto specialieji tikslai.

PareiÅ¡kėja nurodė, kad apie Å¡aukiamÄ kreditorių susirinkimÄ jai nebuvo praneÅ¡ta. Apie šį susirinkimÄ sužinojo tik todėl, kad aktyviai domėjosi bankroto procesu; administratoriui siuntė ne vienÄ praÅ¡ymÄ pateikti kreditorių susirinkimų protokolų kopijas. Skundžiamo susirinkimo protokolas jai buvo atsiųstas elektroniniu paÅ¡tu tik 2013 m. birželio 7 d. PareiÅ¡kėja yra senyvo amžiaus, neturi teisinio iÅ¡silavinimo ir yra neiÅ¡prususi, todėl jai nebuvo žinomi įstatyme numatyti trumpi skundų padavimo terminai, atitinkamai 2013 m. birželio 26 d., atvykusi pas advokatÄ tikėjosi, kad skundo padavimo terminai nėra praleisti.

PareiÅ¡kėja taip pat pažymėjo, kad skundo dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo pateikimas yra vienintelė pareiÅ¡kėjos galimybė operatyviai reaguoti į savo ir kreditorių interesų pažeidimus, todėl egzistuoja teisinis pagrindas atnaujinti praleistÄ skundo padavimo terminÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė              Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 10 d. nutartimi atsisakė atnaujinti terminÄ IÄ® „Žalieji sartai“ 2013 m. gegužės 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimui apskųsti ir skundÄ grÄ Å¾ino padavusiam asmeniui.

Teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo atnaujinti praleistÄ terminÄ skundui paduoti. Be to, kreditorių susirinkimo nutarimo kreiptis į teismÄ dėl įmonės likvidavimo, neteisėtumas grindžiamas neiÅ¡spręsta galimybe įmonei atkurti mokumÄ ir sudaryti taikos sutartį su visais kreditoriais, o Å¡ioje bankroto proceso stadijoje, taikos sutarties sudarymas jau yra nebegalimas. Pagal Ä®BÄ® 30 straipsnio 2 dalį, teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį įmonę likviduoti, jeigu per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos nebuvo priimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo ir jei teismas Å¡io termino nepratęsė.

Nagrinėjamu atveju, kreditorių susirinkimas neprašė pratęsti šio termino. 2013 m. birželio 18 d. nutartimi IĮ „Žalieji sartai“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Šios nutarties pareiškėja neskundė ir ši nutartis yra įsiteisėjusi. Be to, pareiškėja kartu su skundu nepateikė jokių įrodymų, kad kreditoriams teikė pasiūlymus dėl taikos sutarties sudarymo, taip pat nepateikė jokių įrodymų apie įmonės galimybes atsiskaityti su kreditoriais.

III. Atskirojo skundo argumentai              PareiÅ¡kėja R. P. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 10 d. nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atnaujinti terminÄ skundui paduoti ir priimti pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl IÄ® „Žalieji sartai“ 2013 m. gegužės 28 d. kreditorių susirinkimo skundžiamo nutarimo panaikinimo. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:             1. Teismo nutartis formali ir nemotyvuota.

             2. Ä®BÄ® 24 straipsnio 5 dalyje nustatytas 14 d. terminas nėra naikinamasis, todėl teismas privalėjo tirti asmens, suinteresuoto termino atnaujinimu nurodytų aplinkybių visetÄ ir įvertinti jų svarbÄ . Teismas turėjo įvertinti tai, kad pareiÅ¡kėjai nebuvo praneÅ¡ta apie Å¡aukiamus kreditorių susirinkimus; skundžiamo susirinkimo protokolas jai buvo atsiųstas elektroniniu paÅ¡tu tik 2013 m. birželio 7 d.; skundo pateikimo terminas buvo praleistas vos porÄ dienų; pareiÅ¡kėja yra senyvo amžiaus, neturi teisinio iÅ¡silavinimo ir iÅ¡prusimo; pareiÅ¡kėjai nebuvo žinomi skundui paduoti įstatyme numatyti trumpi terminai.

Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes matyti, kad procesinis terminas buvo praleistas ne dėl pareiÅ¡kėjos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ar nesÄ Å¾iningumo, o bÅ«tent dėl teisinio iÅ¡silavinimo neturėjimo ir žinių stokos. Todėl dėl formalių pažeidimų pareiÅ¡kėjai neturėtų bÅ«ti užkirstas kelias skųsti kreditorių susirinkimo nutarimÄ , prieÅ¡ingu atveju, nepalankus procesinis sprendimas prieÅ¡tarautų teisingumo ir protingumo principams.               2.

Teismas netinkamai taikė procesines teisės normas. Teismas, atsisakydamas priimti pareiÅ¡kėjos skundÄ analizavo tikrÄ jÄ faktinę ir teisinę Å¡alių padėtį, jų tarpusavio santykius, t. y. pasisakė dėl materialinių teisinių santykių egzistavimo (skundo pagrįstumo), kas svarstytina tik bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės stadijoje, o ne skundo priėmimo stadijoje. Taigi, ar pareiÅ¡kėjos skundas pagrįstas, ar ne, teismas turėjo nuspręsti tik priimdamas galutinį sprendimÄ byloje, iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjęs skundÄ .

Todėl teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl to, kad ji neįrodė turinti teisę į materialinį skundo patenkinimÄ , priimta pažeidžiant procesines teisės normas, nesilaikant teismų praktikos suformuotų taisyklių, todėl negali bÅ«ti laikoma teisėta. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl procesinio termino atnaujinimo skųsti kreditorių susirinkimo nutarimÄ , teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Šį klausimÄ teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.             Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato Ä®BÄ®. Bylos, kylančios iÅ¡ bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos pagal bendrÄ sias civilinio proceso taisykles, iÅ¡skyrus iÅ¡imtis, kurias nustato CPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.).             ĮBÄ® 24 straipsnio 5 dalis numato, kad kreditorių susirinkimo nutarimas gali bÅ«ti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kuriÄ kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimÄ .

CPK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisė atlikti procesinius veiksmus iÅ¡nyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grÄ Å¾inami juos padavusiems asmenims. Pagal CPK 78 straipsnį, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytÄ ar teismo paskirtÄ terminÄ dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali bÅ«ti atnaujinamas. Ar priežastys yra svarbios – fakto klausimas, kurį teismas konstatuoja, iÅ¡tyręs byloje esančius įrodymus.

Svarbiomis Å¡io procesinio termino praleidimo priežastimis gali bÅ«ti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytÄ terminÄ ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį.             Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja pažymi, kad jai nebuvo praneÅ¡ta apie kreditorių susirinkimÄ , apie ginčijamÄ nutarimÄ ji sužinojusi tik dėl to, jog aktyviai domėjosi bankroto procesu, o praÅ¡ymÄ atnaujinti praleistÄ procesinį terminÄ iÅ¡ esmės grindžia senyvu amžiumi ir neiÅ¡prusimu.

Tačiau teisinis neišprusimas ar neraštingumas negali būti laikomos objektyviomis termino praleidimo priežastimis. Įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas taip pat nepateisina netinkamo įstatymų reikalavimų vykdymo. Byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad apeliantė dėl savo amžiaus, išsilavinimo, ar kitokių panašių aplinkybių nežinojo ar negalėjo žinoti įstatymų reikalavimų, neturėjo galimybės įgyvendinti savo teisės įstatymo nustatyta tvarka ir terminais ar buvo suklaidinta.

PrieÅ¡ingai, bylos duomenys liudija, kad pareiÅ¡kėja 2013 m. gegužės 28 d. kreditorių susirinkimo dienÄ registruotu laiÅ¡ku iÅ¡siuntė administratorei praÅ¡ymÄ dėl kreditorių susirinkimo posėdžio protokolo ir turto vertintojų iÅ¡vadų pateikimo. Taigi, apeliantei buvo žinoma apie tÄ pačiÄ dienÄ Ä¯vykusį kreditorių susirinkimÄ , atitinkamai apeliantė turėjo galimybę tÄ pačiÄ dienÄ susipažinti su 2013 m. gegužės 28 d. kreditorių susirinkimo protokolu. Todėl apeliacinio teismo vertinimu, apeliantės nurodyti argumentai dėl pavėluoto kreditorių susirinkimo nutarimų turinio sužinojimo ir neiÅ¡prusimo nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties.

             Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apeliantės argumentus dėl procesinių normų pažeidimo, o bÅ«tent dėl pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo tuo aspektu, jog teismas, spręsdamas procesinio dokumento priėmimo klausimÄ pasisakė dėl ginčo esmės. Tiek skunde, kuriuo buvo praÅ¡oma panaikinti skundžiamÄ kreditorių susirinkimo nutarimÄ , tiek atskirajame skunde, kuriuo kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas, pareiÅ¡kėja pripažįsta procesinio termino praleidimÄ , tačiau pažymi keliamo klausimo svarbÄ , nurodydama, kad paduotas skundas yra susijęs ne tik su bankrutuojančios įmonės savininkės interesais, tačiau ir pačios bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesais, todėl neatnaujinus praleisto procesinio termino, bus užkirstas kelias apginti tiek pareiÅ¡kėjos, tiek įmonės ir jos kreditorių interesus.

PareiÅ¡kėjos teigimu, skundžiamas nutarimas, kuriuo administratorius įpareigotas kreiptis į teismÄ dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir paskelbimo likviduojama dėl bankroto, priimtas neiÅ¡sprendus įmonės mokumo atkÅ«rimo klausimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl procesinio termino atnaujinimo ir atsakydamas į Å¡iuos pareiÅ¡kėjos argumentus turėjo vertinti, ar skundo padavimo procedÅ«ros nesilaikymas konkrečiu atveju yra pakankamas pagrindas nulemti bylos dalyviui nesudarymÄ galimybės pasinaudoti įstatyme įtvirtinta teise ginti savo bei bankrutuojančios įmonės interesus ir kaip teigia pareiÅ¡kėja, eliminuoti galimybę įmonei sudaryti taikos sutartį su visais kreditoriais.

Atitinkamai teismas, atmesdamas pareiÅ¡kėjos argumentus, turėjo pasisakyti ir dėl procesinio termino neatnaujinimo pasekmių, o tai negali bÅ«ti laikoma procesinių teisių pažeidimu.              Apeliacinės instancijos teismas taip pat laiko nepagrįstais atskirojo skundo argumentus, kad skundžiama nutartis nemotyvuota ir formali, kadangi nutartyje yra iÅ¡dėstyti argumentai, kuriais remiantis teismas atsisakė priimti pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl kreditorių susirinkimo nutarimo.

Aplinkybė, kad apskųstos teismo nutarties motyvai yra glausti ir nevisiÅ¡kai iÅ¡samÅ«s, apeliacinio teismo vertinimu, nenulėmė neteisto procesinio sprendimo priėmimo. Be to, teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos mėn. 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2013). Taigi, ir Å¡iuo teisiniu pagrindu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo naikinti ar keisti skundžiamos nutarties.

                                       Vadovaujantis iÅ¡dėstytu, apeliacinės instancijos teismas skundžiamÄ nutartį palieka nepakeistÄ . Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                              Rasa GudžiÅ«nienė Â