2021-10-27 Nr. AB-22507-3-61-3-02284-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-670-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02284-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.3.1; 59.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. spalio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piliačiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. V. atskirąjį skundą byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas konstatuoti, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija antstolio M. P. (toliau – ir antstolis) veiksmus patikrino netinkamai, neįvertindama antstolio veiksmų teisėtumo.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja, spręsdama pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, nustatė, kad skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytų skundo turinio ir formos reikalavimų, todėl priėmė 2021 m. liepos 12 d. nutartį, kurioje nustatė pareiškėjui terminą iki 2021 m. rugpjūčio 16 d. skundo trūkumams pašalinti.

Nustačiusi, kad į teismą 2021 m. rugpjūčio 4 d. grįžo pareiškėjui neįteiktas vokas su pašto žyma „neatsakė pašte per siuntos saugojimo terminą“, teisėja 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi pratęsė pareiškėjui terminą iki 2021 m. rugsėjo 7 d. skundo trūkumams pašalinti.

Pareiškėjas padavė teismui patikslintą skundą, kuriame teismo prašoma įpareigoti Teisingumo ministeriją įvertinti antstolio elgesį teisiniu požiūriu ir pateikti pareiškėjui rašto forma atsakymą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartimi, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs skundo turinį ir suformuluotą reikalavimą, padarė išvadą, kad pareiškėjas, teikdamas patikslintą skundą, teismo išaiškinimais nesivadovavo ir skundo trūkumų nepašalino. Be to, iš pateiktų priedų teismas nustatė, kad dėl antstolio neveikimo pareiškėjas jau kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus, šis pareiškėjo skundą priėmė.

III. Pareiškėjas pateikia atskirąjį skundą. Iš atskirojo skundo turinio aišku, kad pareiškėjas nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartimi ir nori, kad jo skundo priėmimo klausimas būtų sprendžiamas iš naujo.

Atskirajame skunde pareiškėjas teigia, kad neesminiai ir formalūs skundo trūkumai nesudaro pakankamo pagrindo atsisakyti priimti skundą. Laikydamasis pozicijos, kad pašalino visus skundo trūkumus, pareiškėjas nurodo, kad skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nėra nurodyta, kokių konkrečių skundo trūkumų pareiškėjas nepašalino, nutartyje nurodytas netikslus pareiškėjo patikslintame skunde suformuluotas skundo reikalavimas. Pareiškėjas teigia, kad jo skundas patenka į bylų, dėl kurių žyminis mokestis nėra mokamas, sąrašą, nes skundas yra dėl Teisingumo ministerijos funkcijų nevykdymo. Be to, pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, šalindamas skundo trūkumus, pateikė prašymą pirmosios instancijos teismui atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dėl jo sunkios finansinės padėties, tai patvirtinančius įrodymus pridėjo. Tačiau pirmosios instancijos teismas šį prašymą ignoravo. Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai priėmė pareiškėjo skundą, nes ši aplinkybė niekaip nesusijusi su skundu, kurį pareiškėjas padavė apygardos administraciniam teismui ir negali būti vertinama, kaip paduoto skundo trūkumas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu, nepašalinus skundo trūkumų, ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Visgi Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, gavus teisme skundą (prašymą, pareiškimą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias darbo dienas. Kai sprendžiamas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo termino atnaujinimo klausimas ir šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pranešama suinteresuotiems asmenims, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Dėl nutarties grąžinti skundą (prašymą, pareiškimą) pareiškėjui gali būti paduodamas atskirasis skundas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje patikslinta, kad būtent nagrinėjant atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria nutarta skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų, vertinamas ir teismo nutarties dėl trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-269-502/2020; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-758-822/2020).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Nutartyje, kuria atsisakoma priimti skundą, nepašalinus jo trūkumų, turi būti nurodyti konkretūs pareiškėjo nepašalinti ankstesne teismo nutartimi nurodyti skundo trūkumai, o ne tik konstatuojama, kad skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, visiškai nedetalizuojant, kurių įstatymo nuostatų toks skundas neatitinka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-845/2011; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-7-438/2021).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, nustatė, kad pareiškėjo skundas neatitinka skundo formai ir turiniui keliamų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas skunde nenurodė savo asmens kodo bei nuomonės dėl atsiliepimo į skundą, teismo sprendimo bei kitų procesinių dokumentų gavimo elektroninio ryšių priemonėmis, neišreiškė nuomonės dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, nenurodė skundo surašymo vietos ir datos. Nustatęs, kad pareiškėjas suformulavo skundo reikalavimą konstatuoti, kad Teisingumo ministerija antstolio veiksmus patikrino netinkamai, teismas nurodė, kad toks skundo reikalavimas neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų ir todėl turi būti tikslinamas. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde atsakovu nurodė ne tą instituciją, įpareigojo atsakovu nurodyti Teisingumo ministeriją. Konstatavo, kad pareiškėjas nesumokėjo 30 Eur žyminio mokesčio, nes nepateikė žyminio mokesčio sumokėjimą pagrindžiančio dokumento. Todėl įpareigojo pareiškėją sumokėti žyminį mokestį ar pateikti motyvuotą ir pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Pareiškėjas, šalindamas pirmosios instancijos teismo nustatytus skundo trūkumus, padavė patikslintą skundą, kurio surašymo vieta Kaunas, o data 2021 m. rugpjūčio 28 d. Pareiškėjas nurodė savo asmens kodą, patikslino ginčo pobūdį, nurodęs aplinkybes, kodėl nesutinka su Teisingumo ministerijos 2021 m. birželio 28 d. raštu, iš kurių aišku, kad pareiškėjas skundu teismui siekia, kad Teisingumo ministerija būtų įpareigota šį kartą tinkamai išnagrinėti pareiškėjo skundą ir priimti atsakymą dėl to, ar antstoliui už jo, pareiškėjo nuomone, neteisėtus veiksmus kils drausminė atsakomybė. Vadovaudamasis teismo įpareigojimu, pareiškėjas suformulavo naują skundo dalyką – įpareigoti Teisingumo ministeriją atlikti veiksmus. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė atsakovą, kurį įpareigojo nurodyti teismas. Pareiškėjas nurodė, kad sutinka, jog atsiliepimai į skundą, teismo sprendimo bei kiti procesiniai dokumentai jam būtų siunčiami elektroninio ryšių priemonėmis, ir su bylos nagrinėjamu rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjas kartu su patikslintu skundu padavė prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, pridėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažymą apie sąskaitą kredito ar mokėjimo įstaigoje, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas gauna šalpos senatvės pensiją.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs patikslinto skundo turinį ir suformuluotą reikalavimą, padarė išvadą, kad pareiškėjas, teikdamas patikslintą skundą, teismo išaiškinimais nesivadovavo ir skundo trūkumų nepašalino. Todėl skundžiama nutartimi nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus skundo trūkumų, ir jį grąžinti pareiškėjui.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, įvertinusi pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kurioje nenurodyti konkretūs pareiškėjo nepašalinti teismo nustatyti skundo trūkumai ir tik deklaratyviai pasakyta, jog pareiškėjas nesivadovavo teismo išaiškinimais, visiškai nedetalizuojant, kurių teismo įpareigojimų pareiškėjas neįvykdė, šalindamas skundo trūkumus, neatitinka aptartos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos dėl nutarčių, kuriomis skundas laikomas nepaduotu, nepašalinus skundo trūkumų, motyvavimo. Kaip matyti, pareiškėjas, šalindamas teismo nustatytus skundo trūkumus, pašalino tuos skundo trūkumus, kuriuos teismas nustatė 2021 m. liepos 12 d. nutartyje. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas, šalindamas skundo trūkumus, jų nepašalino laikoma nepagrįsta. Taip pat, kaip teisingai nurodo pareiškėjas atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas ABTĮ 37 straipsnio nustatyta tvarka neišsprendė pareiškėjo prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, nepagrįstai pareiškėjo skundą laikęs nepaduotu, nors pareiškėjas pašalino teismo nustatytus skundo trūkumus, nukrypęs nuo teismų praktikos ir dėl to netinkamai motyvavęs nutartį, kuria pareiškėjo skundas laikomas nepaduotu, nepašalinus skundo trūkumų, bei neišsprendęs pareiškėjo prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui, naikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 148 straipsnio 1 dalimi ir 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. V. atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą grąžinti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius