Legislator Case Law & Legislation
9bdc1b38-396c-4db4-bfe6-8fc2ea04026c AI generated

9bdc1b38-396c-4db4-bfe6-8fc2ea04026c · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 9bdc1b38-396c-4db4-bfe6-8fc2ea04026c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta iÅ¡kelti administracinio nusižengimo bylÄ M. M. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.               Teismas, n u s t a t ė : Bylos esmė Å iaulių apylinkės teisme 2017 m. gegužės 16 d. buvo gautas D. G. pareiÅ¡kimas, kuriuo pareiÅ¡kėjas prašė iÅ¡kelti administracinę bylÄ ir paskirti nuobaudÄ M.

Legislator headnote

AI generated

9bdc1b38-396c-4db4-bfe6-8fc2ea04026c · Å iaulių apygardos teismas: Tvirtina, kad M. M., bÅ«damas įmonės vadovu, jau 2016 metais aiÅ¡kiai suvokė, jog įmonė gamybinės veiklos nebevykdo nuo 2016 metų pabaigos, mokumo nebeatgaus, todėl nebebuvo reikalingas joks bandomasis balansas. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino, ar nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas M. M. vykdė pareigÄ pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes, pasak pareiÅ¡kėjo, jis pavėluotai kreipėsi į teismÄ dėl bankroto iÅ¡kėlimo ir dėl to M.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                 Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-40-744/2017                                                                 Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00390-2017-6                                                Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11; 21.11.10. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. liepos 18 d.Å iauliai               Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Laisvydas ZederÅ¡tremas,              teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.

G. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta iÅ¡kelti administracinio nusižengimo bylÄ M. M. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.               Teismas, n u s t a t ė : Bylos esmė Å iaulių apylinkės teisme 2017 m. gegužės 16 d. buvo gautas D. G. pareiÅ¡kimas, kuriuo pareiÅ¡kėjas prašė iÅ¡kelti administracinę bylÄ ir paskirti nuobaudÄ M.

M. už tai, kad M. M., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, nuo 2017 m. sausio 1 d. nevykdė ir nevykdo savo pareigos pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuo pažeidė ANK 120 straipsnio 1 dalį. M. M., vykdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas, turėjo elgtis rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai, nepažeidžiant teisės aktų nuostatų. 2017 m. gegužės 8 d. Pakruojo rajono notarų biuras vykdomuoju įraÅ¡u Nr. (duomenys neskelbtini) pareikalavo iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė, (duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini), 3035,35 Eur ir 10 procentų metinių palÅ«kanų nuo visos negrÄ Å¾intos sumos D.

G. naudai, minimas vykdomasis įraÅ¡as pateiktas vykdyti antstoliui T. U., tačiau iki Å¡iol jokios sumos antstolis neiÅ¡ieÅ¡kojo. Be to pareiÅ¡kėjas nurodė ir tai, kad iÅ¡ vieÅ¡ai prieinamų duomenų matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ sistemingai turėjo įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kas patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki įmonė.Skundžiamu Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nutarimu buvo atsisakyta iÅ¡kelti administracinio nusižengimo bylÄ M.

M. atžvilgiu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog M. M. ėmėsi priemonių dėl galimo bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir buvo aktyvus, kadangi dar iki pateikiant finansinės atskaitomybės dokumentus, ėmėsi priemonių įmonės veiklos stabdymui. Byloje surinkti duomenys neduoda pagrindo teigti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas M. M. pavėlavo kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kadangi nėra duomenų apie kreditorinių reikalavimų padidėjimÄ .

Teismas konstatavo, jog neįrodyta, kad kitos kreditorinių reikalavimų sumos yra susijusios tik su M. M. savalaikiu nesikreipimu į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ar kaip nepateisinamai atsiradusios dėl jo kaltės. Teismas nustatė, kad M. M. veika neturi ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas). II. Apeliacinio skundo argumentai ir praÅ¡ymai PareiÅ¡kėjas D. G. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nutarimÄ ir perduoti klausimÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. 3.1.

Skunde nurodo, kad M. M., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, nuo 2017 m. sausio 1 d. nevykdė savo pareigos pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kuo pažeidė ANK 120 straipsnio 1 dalį, kadangi jis, vykdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas, turėjo elgtis rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai, nepažeidžiant teisės aktų nuostatų. PareiÅ¡kėjo tvirtinimu, pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo privalėjo bÅ«ti pateiktas jau 2017 metų sausio mėnesį, kadangi tai, jog įmonė yra nemoki ir nebevykdo jokios gamybinės veiklos jau buvo akivaizdu 2016 metų gruodžio mėnesį, kuomet įmonėje buvo likę tik du darbuotojai – direktorius ir buhalterė, ir Å¡iÄ informacijÄ galėjo sužinoti ir pirmosios instancijos teismas, kadangi, pasak pareiÅ¡kėjo, Å¡ie duomenys yra vieÅ¡i. 3.2.

Tvirtina, kad M. M., bÅ«damas įmonės vadovu, jau 2016 metais aiÅ¡kiai suvokė, jog įmonė gamybinės veiklos nebevykdo nuo 2016 metų pabaigos, mokumo nebeatgaus, todėl nebebuvo reikalingas joks bandomasis balansas. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino, ar nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas M. M. vykdė pareigÄ pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes, pasak pareiÅ¡kėjo, jis pavėluotai kreipėsi į teismÄ dėl bankroto iÅ¡kėlimo ir dėl to M.

M. kyla atsakomybė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Pažymi, kad dar 2016 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė įsipareigojimų ir praleisti įsipareigojimai virÅ¡ijo į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertę ir tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas aiÅ¡kiai suvokė.

4. Atsiliepimų į pareiÅ¡kėjo D. G. apeliacinį skundÄ negauta.               PareiÅ¡kėjo D. G. apeliacinis skundas atmestinas. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai IÅ¡ pareiÅ¡kėjo D. G. apeliacinio skundo galima daryti iÅ¡vadÄ , kad jis neginčija apylinkės teismo nustatytų aplinkybių, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. M. ėmėsi priemonių dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei, tačiau tvirtina, kad tai buvo daroma pavėluotai, nes M.

M. pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ jau buvo kilusi nuo 2017 m. sausio mėnesio. Su tokiais skundo argumentais aukÅ¡tesnės instancijos teismas nesutinka. Pagal ANK 569 straipsnį administracinę bylÄ nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ANK 567 straipsnis).

ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už įmonių kreditorių teisių pažeidimÄ (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimÄ , pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nepateikimÄ ar pavėluotÄ pateikimÄ teismui, kreditorių susirinkimų nesuÅ¡aukimÄ Ä¯statymuose numatytais atvejais).Visų pirmiausiai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Å¡ioje administracinio nusižengimo byloje M.

M. atsakomybė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį (pažeidus pareiÅ¡kėjo interesus) iÅ¡ esmės kildinama iÅ¡ Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytos jo pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei nevykdymo. Å ioje teisės normoje įtvirtinta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui suÅ¡aukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Pagal Å¡iuo metu galiojančiÄ Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, įmonės vadovo ar savininko (savininkų) pareigos atsiradimui keliamos ir papildomos sÄ lygos – pareiga pradėti bankroto procedÅ«ras atsiranda tik tada, kai be jau pirmiau paminėtų sÄ lygų įmonės dalyviai per numatytus terminus nesiima priemonių įmonės mokumui atkurti. Taigi, norint patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį įmonės vadovÄ ar savininkÄ (savininkus) už pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei nevykdymÄ , bÅ«tina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sÄ lygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu su kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo;

įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis buvo prasta, jos turtas 2017 m. balandžio 30 d. sudarė 4172,12 Eur (trumpalaikis turtas), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 16287,56 Eur (28 b. l.). Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju buvo dvi iÅ¡ trijų sÄ lygų, įpareigojančių įmonės vadovÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo - įmonė tapo nemoki ir negalėjo atsiskaityti su kreditoriais; iki 2017 m. balandžio 30 d. nė vienas iÅ¡ kreditorių nebuvo kreipęsis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei (25 b. l.).

Byloje nustatyta, kad Å iaulių apygardos teisme buvo gautas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M. M. pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, o 2017 m. gegužės 22 d. Å iaulių apygardos teismo nutartimi buvo priimtas ieÅ¡kinys dėl bankroto bylos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡kėlimo ir paskirtas jo nagrinėjimo teisme laikas 2017 m. birželio 2 d. (23 b. l.).Ir nors apeliantas tvirtina, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. M. 2017 m. gegužės 18 d. pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ į teismÄ kreipėsi per vėlai, nes jau 2016 metų pabaigoje buvo aiÅ¡ku, kad įmonė bankrutuoja – įmonė nebevykdė gamybinės veiklos ir įmonėje dirbo tik du darbuotojai, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog apklausiamas apylinkės teisme M.

M. paaiÅ¡kino, kad su pagrindiniais akcininkais, tame tarpe ir G. G., kurio teises perėmė D. G., apie tai, kad įmonei gresia bankrotas ir reikia kažkÄ daryti, buvo Å¡nekama nuo 2017 metų pradžios (37 b. l.). PareiÅ¡kėjas D. G. teismui taip pat parodė, kad nuo 2016 m. spalio mėnesio visÄ laikÄ bendravo su M. M. –,,kÅ«rė planus, kaip padengti skolas ir t.t.“, planavo atgaivinti įmonę, nuo 2016 m. spalio mėnesio iki 2017 m. pradžios ne vienÄ kartÄ buvo susitikęs su M. M. ir kalbėjo apie įmonės atgaivinimÄ (37-38 b. l.), kas patvirtina, kad pagrindiniai įmonės akcininkai sprendė klausimus apie tolimesnį įmonės likimÄ .

Be to, iš pateiktų dokumentų matyti, kad įmonė skolų valstybei (VSDFV) turėjo, tačiau jas nuolatos dengė ir 2017 m. gegužės 11d. socialinio draudimo įsiskolinimo neturėjo (3 b. l.). Tai leidžia pagrįstai manyti, jog M. M. ėmėsi priemonių įmonės mokumui išlaikyti ir byloje nėra duomenų, paneigiančių M. M. paaiškinimus bei rodančių, jog jis iš viso nesiėmė jokių priemonių įmonės mokumui išlaikyti, juolab, kad tai teismui patvirtino ir pats pareiškėjas D.

G.. Atsižvelgiant į tai, aukÅ¡tesnės instancijos teismas sprendžia, kad neįrodžius vienos iÅ¡ bÅ«tinų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytų pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto atsiradimo sÄ lygų, t. y. to, kad M. M. per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti (iÅ¡laikyti), nėra pagrindo konstatuoti, jog M. M. pavėluotai kreipėsi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmens nekaltumo prezumpcijÄ turi paneigti ne kas nors kitas, o bylÄ inicijavusi institucija (pareiÅ¡kėjas), todėl visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika Å¡iuo konkrečiu atveju tenka bylos iÅ¡kėlimÄ inicijavusiam proceso dalyviui.

Atsižvelgęs į paminėtas teisės normas ir patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo aspektu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog Å¡iuo konkrečiu atveju M. M. pavėluotai kreipėsi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, todėl kreipdamasis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo 2017 m. gegužės 18 d. pareiÅ¡kimu M. M. negalėjo pažeisti kreditorių teisių, todėl M.

M. veikoje nėra jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėties. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo teisena negalima (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų, su kuriomis sutinka ir aukÅ¡tesnės instancijos teismas, pareiÅ¡kėjo D. G. apeliacinio skundo argumentai nepaneigia, todėl naikinti skundžiamÄ nutarimÄ apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

              palikti Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje nepakeistÄ ir pareiÅ¡kėjo D. G. apeliacinio skundo netenkinti.               Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas                                                                                                                       Laisvydas ZederÅ¡tremas