Legislator Case Law & Legislation
2020-01-08 Nr. AB-505-3-62-3-00933-2018-0 AI generated

2020-01-08 Nr. AB-505-3-62-3-00933-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2020-01-08 Nr. AB-505-3-62-3-00933-2018-0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

2020-01-08 Nr. AB-505-3-62-3-00933-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas D. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovo atstovas, Alytaus PN), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A-885-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00933-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija: 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovo atstovas, Alytaus PN), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 6 d. iki 2017 m. gegužės 25 d. buvo laikomas Alytaus PN netinkamomis, kankinančiomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Ankštose 7 kv. m ploto kamerose Nr. 3–7 buvo laikoma po 5–8 asmenis, dėl ko pareiškėjui nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, be to, patalpų plotą dar labiau mažino baldų užimamas plotas, pareiškėjas buvo priverstas nuolat sėdėti arba gulėti. Kamerose buvo šalta ir drėgna, nepakankamas natūralus apšvietimas, o tai kenkė regėjimui.

3. Pareiškėjas nurodė, kad patalpose rūkantieji laikomi kartu su nerūkančiais asmenimis, asmens ir daiktų apžiūros atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis (šalta, purvina), asmuo verčiamas nusirengti ir daiktus pasidėti į nešvarias dėžes. Pareigūnai piktnaudžiavo pareigomis, tyčiniais veiksmais sukeldavo konfliktines situacijas, provokavo. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė pažeminimą, išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimus, depresiją.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas kamerų tipo patalpose nebuvo laikomas, o buvo paskirtas į 2 būrio 7 miegamąjį (bendrabučio tipo), kurio plotas 36,70 kv. m, įrengtos 5 miegamosios vietos, todėl minimali gyvenamojo ploto norma pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeista. Alytaus visuomenės sveikatos centras (toliau – ir Centras), atlikęs patikrinimus Alytaus PN, higienos normos pažeidimų nenustatė. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Centrą dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė. Pataisos namai užtikrina, kad bendrabučio tipo kambariuose šiltuoju metų laiku santykinė oro temperatūra būtų 18–28 oC, santykinė oro drėgmė – 35–65 proc., šaltuoju metų laiku – 18–22 oC, santykinė oro drėgmė – 35–60 proc., dirbtinė apšvieta – 200 lx ir daugiau. Alytaus PN esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas ir nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą.

6. Atsakovo atstovas teigė, kad atvykus nuteistiesiems etapu, daiktai apžiūrimi tam skirtose patalpose uždarojoje zonoje. Drėgmė, oro temperatūra ir oro judėjimo greitis patalpoje atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), reikalavimus. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikia jokių skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nedetalizuoja aplinkybių apie jam realiai padarytą neturtinę žalą, nenurodo, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis. Alytaus PN prašė pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 6 d. iki 2015 m. gegužės 10 d. taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. spalio 30 d. sprendimu pareiškėjo D. M. skundą atmetė.

8. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar teisinės pagalbos. Pareiškėjas, gavęs atsakovo atsiliepimą, kuriuo buvo prašoma taikyti ieškinio senatį ir su juo susipažinęs, nepateikė teismui prašymo dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo, taip pat nenurodė jokių svarbių bei objektyvių termino praleidimo priežasčių, sudarančių pagrindą kitaip vertinti ieškinio senaties taikymo klausimą. Teismas atsakovo atstovo prašymą tenkino ir skundo reikalavimui už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 6 d. iki 2015 m. gegužės 9 d. taikė trijų metų ieškinio senaties terminą bei pareiškėjo reikalavimą už minėtą laikotarpį atmetė šiuo pagrindu kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, kad byloje yra reikšmingos pareiškėjo kalinimo sąlygos Alytaus PN laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 10 d. iki 2017 m. gegužės 25 d.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas į 2 būrio (20 brigada) 7 miegamąjį (bendrabučio tipo), kurio plotas 36,70 kv. m, įrengtos 5 miegamosios vietos, taigi vienam asmeniui gyvenamojoje patalpoje teko 7,34 kv. m (36,7/5) ploto (b. l. 21-22, 23). Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu bendrabučio tipo patalpoje buvo užtikrinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1 punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma, kadangi jam teko 7,34 kv. m ploto. Teismas nurodė, jog konstatavus, kad minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, pareiškėjo argumentus dėl baldų užimamo ploto atmetė kaip nepagrįstus.

10. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą, kad gyvenamojoje patalpoje rūkantieji buvo laikomi kartu su nerūkančiais asmenimis, nenustatė, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl jo laikymo vienoje patalpoje kartu su rūkančiais asmenimis, tokių duomenų nepateikė ir pats pareiškėjas, todėl teismas nepripažino atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo minėtu aspektu.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, kad patalpoje buvo drėgna, šalta, trūko natūralaus apšvietimo, konstatavo, kad patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo gyvenamąsias patalpas, neturi problemų dėl atsirandančios drėgmės ar pelėsio. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad gyvenamosios patalpos natūralaus apšvietimo padidinimas yra susijęs su lango iškirtimu (rekonstrukcija), taip pat sprendė, jog šiuo atveju negalima konstatuoti atsakovo atstovo neteisėto neveikimo (HN 134:2015 3 p.). Teismas, atsižvelgęs į atsakovo atstovo pateiktus duomenis, padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo veiksmų dėl gyvenamųjų patalpų apšvietimo, oro temperatūros atitikties nustatytiems reikalavimams. Teismas pažymėjo, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas rašė skundus dėl kalinimo sąlygų, be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, nenurodė, kokiu pagrindu padarė išvadą, kad apšvietimas, oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė neatitiko nustatytų reikalavimų, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo sveikatos būklės pablogėjimą dėl šių aplinkybių. Teismas vertino, kad pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl atmetami.

12. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą dėl pareigūnų netinkamo elgesio (provokavo, kėlė konfliktines situacijas), pažymėjo, jog pareiškėjas konkrečių pažeidimo aplinkybių nedetalizavo, t. y. kada ir kokiu būdu pasireiškė pažeidimai, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Teismas pareiškėjo argumentus dėl netinkamo pareigūnų elgesio atmetė kaip nepagrįstus.

13. Teismas atsižvelgė, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą; taip pat jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat Alytaus PN ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Teismas padarė išvadą, kad nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

III. 14. Pareiškėjas D. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 30 d. sprendimą ir išnagrinėjus bylą – priimti naują sprendimą priteisiant žalos atlyginimą.

15. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo nurodytus nusiskundimus, jo patirtą skausmą ir psichologinį spaudimą, kas dar labiau pablogino pareiškėjo sveikatos būklę. Teismas vadovavosi vien atsakovo atstovo pateiktais neteisingais duomenimis, neišreikalavo iš Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos dokumentų, kurie patvirtina nustatytus Alytaus PN pažeidimus ir žiaurias kalinimo sąlygas 2015–2016 m.

16. Pareiškėjas paaiškina, kad paskutiniu metu jis atliko bausmę 2–ame būryje, kuris yra socialinės reabilitacijos neįgaliųjų, turinčių sunkias sveikatos problemas, būrys. Pareiškėjas Alytaus PN pas gydytoją turėjo lipti laiptais, nors tai sukeldavo itin didelius skausmus ir lėmė sveikatos problemas ateityje. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos aplinkybes.

17. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti.

18. Alytaus PN nurodo, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, jog jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė.

19. Alytaus PN pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju prieš nustatydamas civilinę atsakomybę, privalo ištirti, ar yra ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei jo negalima vertinti abstrakčiai, taip pat būtina nustatyti, kad asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu ar keletu iš išvardintų elementų buvo tęstinė. Bylose dėl valstybės institucijų ar pareigūnų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos, žalą (nuostolius) privalo įrodyti pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamų pareiškėjo laikymo sąlygų, t. y. jis yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes. Taigi pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su netinkamomis kalinimo sąlygomis Alytaus PN laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 10 d. iki 2017 m. gegužės 25 d., atlyginimo.

21. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs neteisėtų atsakovo veiksmų, pareiškėjo skundą atmetė.

22. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą pateikė pareiškėjas, kuris teigia, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi vien tik atsakovo pateiktais duomenimis ir neįsigilino į bylos aplinkybes.

23. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas turėjo išsireikalauti iš Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos dokumentus, kurie patvirtina nustatytus Alytaus PN pažeidimus ir žiaurias kalinimo sąlygas neįgaliems nuteistiesiems 2015–2016 m. Pareiškėjas nurodo, kad yra neįgalus, negali judėti, tačiau Alytaus PN pas gydytoją turėjo lipti laiptais.

25. ABTĮ 50 straipsnio 3 dalis numato, jog pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos; tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas (prašymas, pareiškimas), kuris turi atitikti šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Tuo tarpu ABTĮ 52 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog proceso šalys, be kita ko, turi teisę duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų proceso dalyvių prašymams, argumentams ir samprotavimams. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikto skundo (b. l. 2–6) negrindė aplinkybėmis dėl netinkamų sąlygų neįgaliems nuteistiesiems, laikomiems Alytaus PN, kurias akcentuoja apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas aplinkybes apie netinkamas sąlygas neįgaliems nuteistiesiems, buvo nurodęs savo atsiliepime į atsakovo atsiliepimą (b. l. 40–41). Kaip matyti, šiuos atsikirtimus pareiškėjas pateikė vėliau nei per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimo gavimo dienos (pareiškėjui atsakovo atsiliepimas į skundą buvo išsiųstas 2018 m. birželio 15 d. nutartimi (b. l. 37), pareiškėjo atsiliepimą į atsakovo atsiliepimą pirmosios instancijos teismas gavo 2018 m. spalio 8 d. (b. l. 40)). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir ABTĮ nuostatas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nelaikė pareiškėjo pateikto atsiliepimo į atsakovo atsiliepimą skundo patikslinimu. Juolab, kad pats pareiškėjas pateiktame atsiliepime į atsakovo atsiliepimą aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog tik nori raštu paneigti atsakovo nurodytas aplinkybes, bet nenurodė, kad tikslina savo skundą.

26. Taigi, įvertinus minėtas aplinkybes ir tai, kad pagal ABTĮ 134 straipsnio 6 dalį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas dėl minėtų pareiškėjo apeliaciniame skunde naujai nurodomų aplinkybių nepasisako ir jų iš esmės nevertina. Atitinkamai nagrinėjamu atveju skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas būtent pagal paties pareiškėjo skunde (b. l. 2–6) suformuluotais reikalavimais apibrėžtas ginčo ribas. Pažymėtina, kad tokios pačios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi analogiško pobūdžio byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1559-556/2018).

27. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo matyti, kad jis neginčija pirmosios instancijos teismo sprendime nagrinėtų pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių dėl ploto, higienos normų pažeidimo, laikymo su rūkančiais asmenimis, pareigūnų netinkamo elgesio. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, šių aplinkybių nevertina ir detaliau dėl pirmosios instancijos teismo atlikto aplinkybių vertinimo nepasisako.

28. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė