9bda67af-c8b8-48c9-be5e-fb9b4afa2140 · Kauno apygardos teismas

?Baudž Baudž. byla Nr.1-141-485/2022 Teisminio proceso Nr.1-01-1-35104-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.4.1.2.3.; (S) 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 17 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Andriui KiurÅ¡inui, kaltinamajai R. B., jo gynėjai advokatei Ramunei Genovaitei BaltruÅ¡aitienei, nukentėjusiajam J. B., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R.

B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietė, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, iÅ¡tekėjusi, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini) , neteista, kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : kaltinamoji R. B. sunkiai sužalojo savo Å¡eimos narį – savo sutuoktinį, o bÅ«tent: ji, 2021 m. spalio 9 d., apie 16.00 val., namo kieme, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) , bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia vienÄ kartÄ peiliu dÅ«rė į nugaros sritį savo Å¡eimos nariui, sutuoktiniui J.

B., tuo padarė jam durtinę - pjautinę žaizdÄ nugaros deÅ¡inėje su deÅ¡inio plaučio pažeidimu, oro susikaupimu krÅ«tinplėvės ertmėse, taip sunkiai sutrikdė savo Å¡eimos nario, sutuoktinio J. B. sveikatÄ , t. y. tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Kaltinamoji R. B. teismo posėdyje kalta pilnai prisipažino ir paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ ji su savo vyru – nukentėjusiuoju J. B. važiavo pas jo pusseserę D., gyvenančiÄ (duomenys neskelbtini) kaime.

Važiavo jų Å¡eimos automobiliu, kurį vairavo kaimynas R. Č.. Svečiavosi apie tris valandas, ten vartojo alkoholinius gėrimus. Kaltinamoji neneigia, kad vyko namo jau gerokai apgirtusi. Parvykus namo, kaimynas R. Č. pastatė jų automobilį kieme ir iÅ¡vyko namo. Tada nukentėjusysis J. B. kaltinamÄ jÄ Ä—mė kolioti necenzÅ«riniais žodžiais. Tai truko apie penkias minutes. Kaltinamajai trÅ«ko kantrybė, ji nuėjo į virtuvę, paėmė nuo stalo peilį ir priėjusi prie nukentėjusiojo dÅ«rė jam peiliu į nugarÄ kažkur po deÅ¡ine mentimi.

Po to labai iÅ¡sigando, iÅ¡ karto nuėjo namo, paskambino 112 ir pranešė, kad peiliu sužalojo savo vyrÄ . Vėliau atvažiavo policija ir greitoji pagalba, vyrÄ iÅ¡vežė į ligoninę. Pati nelabai gali paaiÅ¡kinti šį savo poelgį. AiÅ¡kina, kad tenorėjo vyrÄ pagÄ sdinti ir kad jis daugiau nesikoliotų. Jai atrodė, kad įdÅ«rė visai nestipriai ir nemanė, kad taip nukentėjusįjį gali sužaloti. Taip pat paaiÅ¡kino, kad su vyru kartu gyvena jau 44 metus, bÅ«na, kad susipyksta, tačiau iki Å¡iol smurtas Å¡eimoje niekada nebuvo vartotas.

Kaltinamoji pati nesupranta, kodėl taip įvyko. Neneigia, kad taip galėjo atsitikti dėl suvartoto alkoholio kiekio. Savo kaltę pilnai pripažįsta, nuoširdžiai gailisi dėl įvykdyto. Iš teismo posėdyje pagarsintų jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji paaiškino, jog J. B. gim. (duomenys neskelbtini) m. yra jos sutuoktinis, su kuriuo santuokoje gyvena 44 metus. Gyvena adresu (duomenys neskelbtini) sav. Su sutuoktiniu sutaria gerai, tačiau žodinio pobūdžio konfliktų pasitaikydavo. 2021 m. spalio 9 d. apie pietus su J. ir kaimynu R. kuris ir vairavo jų transporto priemonę, išvyko pas giminaičius ir ten vartojo alkoholį.

Kiek tiksliai iÅ¡gėrė negali pasakyti, tačiau ji asmeniÅ¡kai jautėsi neblaivi. Kiek pamena apie 16.00 val., ji su sutuoktiniu J. grįžo namo. Juos parvežęs kaimynas R., sugrįžus į mÅ«sų namo kiemÄ , pastatė automobilį ir iÅ¡lipęs išėjo namo. Sutuoktinis J. vykstant namo užmigo ant automobilio galinės sėdynės ir ten pramiegojo. Sugrįžus į namus, kiek dar pamiegojęs automobilyje J. prabudo ir iÅ¡lipęs iÅ¡ jo, gyvenamos sodybos kieme, pradėjo jÄ vadinti necenzÅ«riniais žodžiais:

„prostitute“, „kurva“, „valkata“, „debile“ ir kitais negražiais žodžiais. Ji jam nieko neatsakiusi nuėjo į virtuvę ir neapsikentusi pagriebė ant spintelės gulintį virtuvinį peilį ir išėjusi į kiemÄ , ties Å¡iltnamiu stovinčiam savo sutuoktiniui J., peiliu vienÄ kartÄ dÅ«rė į deÅ¡inės pusės nugaros sritį, ties mentimi. Peilio dÅ«ris nebuvo stiprus. Peiliu įdÅ«rusi J. jį iÅ¡traukė ir peilį padėjo kieme ant žemės, tarp automobilio ir Å¡iltnamio.

Kai J. peiliu įdÅ«rė, toje vietoje kraujavo mažai, ant jo baltinių ties dÅ«rio vieta matėsi kraujo. Lauke padėjusi peilį greitai nubėgo į gyvenamo namo miegamÄ , kuriame buvo telefonas ir iÅ¡kvietė greitÄ jÄ med. pagalbÄ . IÅ¡kvietusi medikus ji išėjo į laukÄ , kur matė kaip prie Å¡iltnamio, ant žemės guli J. Neužilgo atvyko medikai bei policijos pareigÅ«nai. Atvykusiems policijos pareigÅ«nams parodė kur padėjo peilį, kuriuo sužalojo savo vyrÄ . Nori papildyti, kad peilio geležtė nebuvo kruvina, o peilio ji nevalė.

Mano, kad taip pasielgė todėl, kad vyras iÅ¡vedė jÄ iÅ¡ pusiausvyros, ji labai susinervino ir dėl to nepagalvodama apie galimas pasekmes, peiliu jį sužalojo. Dėl savo tokio poelgio labai gailisi, kaltę visiÅ¡kai ir pilnai pripažįsta. Tokiam jos elgesiui įtakos turėjo jos neblaivumas. TÄ dienÄ , kaip minėjo, buvo neblaivi, tačiau viskÄ gerai prisimena. Namuose buvo jų pilnamečiai vaikai Ž. ir R., tačiau jie buvo kitame kambaryje ir žiÅ«rėjo televizorių, o virtuvės durys buvo uždarytos.

Daugiau neturi kÄ papildyti. Labai gailisi dėl savo poelgio, žalÄ , padarytÄ ligonių kasoms dėl J. gydymo, ji atlygino ( t. 1 b. l. 132-133 ). Pagarsinus Å¡iuos parodymus, nukentėjusioji juos patvirtino. Papildomai paaiÅ¡kino, kad po Å¡io įvykio santykiai su vyru yra geri, ji jo atsiprašė. Ji pati niekur nedirba, prižiÅ«ri Å«kį. Kartu gyvena ir dar du sÅ«nus. Jie taip pat niekur nedirba, padeda prie Å«kio. Å eimoje dirba vienintelis nukentėjusysis. Jeigu teismas kaltinamajai skirtų realiÄ laisvės atėmimo bausmę, Å«kį tektų parduoti, nes nebÅ«tų kam jo prižiÅ«rėti.

Nukentėjusysis J. B. paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ jis su žmona – kaltinamÄ ja R. B. buvo pas jo pusseserę svečiuose, ten vartojo alkoholinius gėrimus. Automobiliu juos nuvežė ir parvežė kaimynas R. Č.. Kaip iÅ¡vyko iÅ¡ pusseserės namų, jis nelabai atsimena. Vėliau jam sakė, kad jis bevažiuojant užmigo. Kas įvyko namuose, jis nepamena. Atsibudo Prienuose, ligoninėje. Po to jį iÅ¡vežė į KaunÄ . Ten ligoninėje jam med. sesuo pasakė, kad jį peiliu sužalojo žmona, kuri dėl visko prisipažino.

Jis buvo įsitikinęs, kad pats kažkur susižalojo. Santuokoje su žmona gyvena 44 metus, tačiau anksčiau nieko panašaus nėra buvę. Mano, kad žmona galėjo padauginti alkoholio. Dabar jis jai jokių pretenzijų neturi, jie abu susitaikė. Iš teismo posėdyje pagarsintų nukentėjusiojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog R. B. yra jo sutuoktinė, su kuria santuokoje gyvena kartu 44 metus. Gyvena adresu (duomenys neskelbtini) sav. Kartu su jo sutuoktine jų namuose dar gyvena du suaugę sūnūs. Jis su savo sutuoktine sutaria gerai.

Alkoholį vartoja ne dažnai. TÄ dienÄ , tai yra 2021 m. spalio 9 d. jis su savo sutuoktine R. buvo svečiuose ir abu vartojo alkoholį. Alkoholio iÅ¡gėrė nemažai. Namo grįžo vakare. Kas vyko vakare namuose pasakyti nieko negali, nes nieko neprisimena. Jis prisimena tik tÄ momentÄ , kad atvažiavo į jų namus greitosios automobilis. Nieko jam neskaudėjo. Jį iÅ¡vežė į ligoninę. Prienų ligoninėje pasakė, kad durtinė žaizda jo kÅ«ne. Tik tada suprato, kad jam buvo įdurta. Tačiau pats nieko apie tai pasakyti negali.

IÅ¡ Prienų ligoninės jį iÅ¡vežė į ligoninę Kaune. Tik bÅ«damas Kaune ligoninėje jam seselė pasakė, kad jam dÅ«rė jo sutuoktinė peiliu. Kai grįžo iÅ¡ ligoninės po trijų dienų, jam sutuoktinė prisipažino, kad peiliu jam dÅ«rė ji į Å¡onÄ , jam bÅ«nant lauke prie Å¡iltnamio. Pas to neprisimena. Jis savo sutuoktinei jokių pretenzijų neturi ir ateityje neturės. Civilinio ieÅ¡kinio byloje nereiÅ¡kia ( t. 1 b. l. 43-46 ). Pagarsinus Å¡iuos parodymus, nukentėjusysis juos patvirtino.

Papildomai paaiÅ¡kino, kad ligoninėje jis gulėjo tik tris dienas. Todėl mano, kad žmona jį sužalojo nesunkiai. Ji prižiÅ«ri visÄ Å«kį, todėl labai praÅ¡o teismo skirti jai bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu. Liudytojas R. B. paaiÅ¡kino, kad jis yra kaltinamosios R. B. sÅ«nus, todėl atsisako duoti parodymus. IÅ¡ teismo posėdyje pagarsintų jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiÅ¡kino, jog gyvena kartu su savo tėvais R. ir J. B.. Su jais dar kartu gyvena jo brolis Ž.

B.. Å eimoje Å¡iuo metu tik tėvas vienas dirba, tad pragyvena iÅ¡ jo atlygio. Jau daug metų, kuomet tėvai gyvena viename name, tačiau miega atskiruose kambariuose. Kiek yra girdėjęs, tėvai niekada nėra smurtavę vienas prieÅ¡ kitÄ , o žodinių barnių pasitaikydavo. Å . m. spalio 9 d. tėvai su jiems priklausančiu automobiliu iÅ¡vyko pas tėvo giminaičius kurie gyvena (duomenys neskelbtini) , o jis su broliu liko namuose. Kaip jie sugrįžo namo, jis nematė ir negirdėjo, tik bÅ«damas kambaryje iÅ¡girdo lyg namo durys atsidarė ir užsidarė.

Pamanė, kad kaip visuomet tėvukas liko nusnausti automobilyje, taip visuomet daro kai jį parveža neblaivų, o mama išėjo į laukÄ apsižiÅ«rėti. Neužilgo atėjo motina į kambarį ir pasakė, kad tėvÄ padÅ«rė. Mama buvo neblaivi, tad pamanė, kad ji čia gal juokauja, o kadangi ir pats buvo vartojęs alkoholio, nelabai suvokė kas vyksta. Išėjęs į kiemÄ pamatė atvykusį GMP automobilį bei policija netrukus atvyko. KitÄ dienÄ mama pati nieko nepasakojo jiems, kaip suprato, ji ir pati dėl girtumo bÅ«senos ne viskÄ prisimena.

Peilio, kurio ji padÅ«rė tėvÄ , jis nematė ( t. 1 b. l. 75-76). Liudytojas Ž. B. paaiÅ¡kino, kad jis yra kaltinamosios R. B. sÅ«nus, todėl atsisako duoti parodymus. IÅ¡ teismo posėdyje pagarsintų jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiÅ¡kino, jog gyvena su tėvais ir broliu kartu viename name. Motina nėra oficialiai iÅ¡situokusi su tėvu, tačiau jau kuris laikas jie miega atskiruose kambariuose. TÄ dienÄ jis apsižiÅ«rėjo Å«kį ir nuėjo atsigulti bei užsnÅ«do, kuomet tėvai sugrįžo iÅ¡ svečių, kur buvo dienÄ iÅ¡vykę.

Kas tarp jų įvyko jis nežino, nes miegojo, tačiau kai pribudo, namo kieme jau buvo atvykę GMP darbuotojai ir policija. Tik jiems iÅ¡vykus brolis R. pasakė, kad mama peiliu sužalojo tėvÄ . KitÄ dienÄ mama tik jam užsiminė, kad kažko su tėvu susibarė sugrįžę iÅ¡ svečių ir ji jį peiliu sužalojo. Tai nutinka Å¡eimoje pirmÄ kartÄ , anksčiau jokių konfliktų su smurtu nėra tarp tėvų buvę ( t. 1 b. l. 79-80 ). Liudytojas R. Č. paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ vakaro kaimynai ( kaltinamoji ir nukentėjusysis ) paprašė jų automobiliu nuvežti pas giminaičius. 2021 m. spalio 9 d. liudytojas juos ten nuvežė, prabuvo apie tris valandas.

Ten kaimynai su giminaite vaiÅ¡inosi alkoholiniais gėrimais. Vežant namo matėsi, kad jie yra smarkiai apgirtę, nukentėjusysis snaudė ant galinės sėdynės. Tiek bÅ«nant svečiuose, tiek ir važiuojant tarp jų jokių konfliktų nebuvo. Parvežus jis atsisveikino ir išėjo namo. Vėliau apie tarp jų įvykusį konfliktÄ jam papasakojo kaimynai. Taip pat paaiÅ¡kino, kad savo kaimynus liudytojas pažįsta apie 40 metų, nėra girdėjęs, kad per tÄ laikÄ tarp jų bÅ«tų įvykęs koks nors rimtesnis konfliktas.

Neneigia, kad jie kartais išgeria, tačiau nėra matęs ar girdėjęs, kad išgėrę rimtai konfliktuotų, gal tik apsižodžiauja. Iš 2021-10-09 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini) . Sodyba susideda iš gyvenamo namo, esančio sodybos šiaurės rytinėje pusėje, ūkinio pastato su garažu, esančio sodybos pietvakarinėje pusėje. Sodybos šiaurės vakarinėje dalyje yra kiemas ir šiltnamis. Kieme stovi automobilis „Toyota Avensis“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) Nuo gyvenamo namo šiaurės vakarų pusės sienos 8.20 m. atstumu ir nuo garažo šiaurinės sienos 7.50 m. atstumu žolėje guli peilis. Peilio bendras ilgis 17 cm. Peilio rankena medinė ilgis 8 cm. Peilio geležtės ilgis 9 cm. Ant peilio kraujo pėdsakų nesimato. Apžiūros atlikimo metu buvo paimtas peilis ir supakuotas į popierinę pakuotę Nr. 1 ( t. 1 b. l. 32-37 ). Iš 2021-10-11 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas peilis, išimtas 2021-10-09 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini).

Peilis yra medine rankena. Peilio bendras ilgis yra 17 cm., peilio rankenos ilgis 8 cm, peilio geležtės ilgis 9 cm. Peilio geležtės pjaunama dalis nelygi. Ant peilio geležtės matosi metalo dėmės. Peilio geležtė smaili. Peilio rankena medinė, rusvos spalvos ( t. 1 b. l. 90-91). IÅ¡ 2020-10-11 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad R. B. nurodė vykti į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) , kur atvykus R. B. parodė į namÄ ir paaiÅ¡kino, kad tai yra (duomenys neskelbtini) ir kad Å¡ioje sodyboje ji gyvena kartu su savo sutuoktiniu J.

B., kurį ji 2021 m. spalio 09 d., apie 16.16 val., peiliu sužalojo. Po to, ji nurodė eiti kieme, prie Å¡iltnamio ir rodydama vietÄ prie jo, paaiÅ¡kino, kad Å¡ioje vietoje bÅ«nant jos sutuoktiniui J. B., ji dÅ«rė jam kažkur į nugarÄ ir taip jį sužalojo. Po to parodė vietÄ prie Å¡iltnamio ir paaiÅ¡kino, kad čia ji numetė peilį, kuriuo ji dÅ«rė savo sutuoktiniui. Po to nurodė eiti į namo vidų ir rodydama vietÄ virtuvėje ant spintelės paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ čia ji pasiėmė peilį, kuriuo ji dÅ«rė savo sutuoktiniui J.

B. ir jį sužalojo ( t. 1 b. l. 135-142). Iš 2021-10-10 tarnybinio pranešimo matyti, kad matyti, kad 2021-10-09 17.21 val. R. B. nustatytas 2,77 prom. girtumas ( t. 1 b. l. 40). Iš Santuokos liudijimo Nr. 175 matyti, kad J. B. gim. (duomenys neskelbtini) ir R. R. gim. (duomenys neskelbtini) susituokė (duomenys neskelbtini) (Įrašo apie tai santuokų metrikų knygoje Nr. (duomenys neskelbtini) ). Po santuokos R. pavardė pakeista į B. ( t. 1 b. l. 107). Iš 2021-10-10 tarnybinio pranešimo matyti, kad matyti, kad 2021-10-09 17.21 val.

J. B. nustatytas 2,36 prom. girtumas ( t. 1 b. l. 40 ). Iš 2021-10-18 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G1979/2021 (02), matyti, kad J. B. konstatuota kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda nugaros dešinėje su dešinio plaučio pažeidimu, oro susikaupimu krūtinplėvės ertmėse. Sužalojimas padarytas aštriu duriančio-pjaunančio pobūdžio įrankiu paveikus nugaros dešinę pusę galimai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodomu laiku, t. y. 2021-10-09 ir aplinkybėmis.

Sužalojimas dėl kiauryminės durtinės-pjautinės žaizdos nugaros deÅ¡inėje su deÅ¡inio plaučio pažeidimu, oro susikaupimu krÅ«tinplėvės ertmėse vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktas). Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti peiliu ( t. 1 b. l. 87-89). Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ atsako tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino savo artimÄ giminaitį ar Å¡eimos narį. BK 248 straipsnio 1, 2 dalyse nurodyta, jog artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o nusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

IÅ¡ byloje esančio santuokos liudijimo Nr. 175 matyti, kad kaltinamoji R. B. ( buv. pavardė R. ) ir nukentėjusysis J. B. yra sudarę santuokÄ ( t. 1, b. l. 107 ). Å i aplinkybė patvirtina tai, kad kaltinamoji R. B. sunkiai sužalojo savo Å¡eimos narį – savo sutuoktinį J. B.. Tai, kad nukentėjusysis buvo sužalotas ir toks sužalojimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G1979/2021 (02) t. 1, b. l. 87-89)).

Pažymėtina, kad Å¡ių aplinkybių niekas neginčija. Kaip jau minėta, kaltinamoji R. B. savo kaltę pilnai pripažino ir paaiÅ¡kino, kad grįžus iÅ¡ svečių, nukentėjusysis jÄ Ä—mė kolioti necenzÅ«riniais žodžiais. Tada ji labai susinervino, nuėjo į virtuvę, paėmė ant stalo gulėjusį peilį ir priėjusi prie nukentėjusiojo dÅ«rė jam į nugarÄ , kažkur po deÅ¡ine mentimi. Nukentėjusysis J. B. aiÅ¡kina, kad nepamena kas įvyko namuose, tačiau jam jau bÅ«nant Kauno ligoninėje, med. sesuo pasakė, kad jį peiliu sužalojo jo žmona, kuri dėl to pilnai prisipažino.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. B. paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ Ä¯ kambarį atėjo mama ( kaltinamoji R. B. ) ir pasakė, kad tėvÄ â€žpadÅ«rė“. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Ž. B. paaiÅ¡kino, kad įvykio metu jis miegojo. Atbudęs pamatė, kad yra atvykę GMP darbuotojai ir policija. Jiems iÅ¡vykus, brolis R. pasakė, kad mama peiliu sužalojo tėvÄ . KitÄ dienÄ mama jam užsiminė, kad grįžus iÅ¡ svečių kažko su tėvu susibarė ir jį peiliu sužalojo.

Liudytojas R. Č. paaiÅ¡kino, kad jis kaltinamÄ jÄ ir nukentėjusįjį parvežė iÅ¡ svečių, jis buvo gerokai iÅ¡gėrę. Vėliau iÅ¡ kaimynų sužinojo, kad kaltinamoji peiliu sužalojo nukentėjusįjį. IÅ¡ 2021-10-14 kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėtas iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus į elektroninį paÅ¡tÄ (duomenys neskelbtini) @policija.lt gautas garso įraÅ¡as, sudarytas pagal įraÅ¡o datÄ â€“ 2021-10-09 įraÅ¡o pradžios laikÄ â€“ 16:13 val.

Ä®raÅ¡o trukmė 3.15 min. IÅ¡ jo matyti, kad kaltinamoji kviečia greitÄ jÄ pagalbÄ , nurodo, kad „padÅ«rė“ peiliu savo vyrÄ ( t. 1, b. l. 98-101 ). Taip pat nustatyta, kad įvykio metu tiek kaltinamoji, tiek ir nukentėjusysis buvo neblaivÅ«s – kaltinamajai R. B. nustatytas 2,77 prom. girtumas, o nukentėjusiajam J. B. 2,36 prom. girtumas ( t. 1, b. l. 40 ). Kaltinamoji teismo posėdžio metu pripažino, kad jos apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos Å¡ios jos nusikalstamos veikos padarymui.

Atsižvelgiant į virÅ¡ aptartus įrodymus darytina vienareikÅ¡mė iÅ¡vada, kad nukentėjusįjį sužalojo ne kas nors kitas, o bÅ«tent kaltinamoji, nes įvykio dienÄ kilus žodiniam konfliktui, ji tyčia vienÄ kartÄ peiliu dÅ«rė nukentėjusiajam į nugaros sritį ir tokiu bÅ«du jį sunkiai sužalojo. Tokiu bÅ«du darytina iÅ¡vada, kad yra pilnai įrodyta, jog kaltinamoji sunkiai sužalojo savo Å¡eimos narį – savo sutuoktinį ir tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Jos nusikalstama veika kvalifikuota teisingai. Taip pat pažymėtina, kad nusikalstama veika laikoma padaryta tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatÄ , numatė, kad gali jį sužaloti ir to norėjo. Tiesioginė neapibrėžta tyčia yra tada, kai kaltininkas siekia sutrikdyti žmogaus sveikatÄ , tačiau nekonkretizuoja galimų padarinių. Kuomet yra nustatoma tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika turi bÅ«ti kvalifikuojama tik pagal atsiradusius padarinius.

Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių sÄ monėje nedetalizuoja ir vienodai siekia bet kurio iÅ¡ jų atsiradimo. Teismų praktikoje apie kaltės turinį sprendžiama ne tik iÅ¡ nuteistojo parodymų, bet atsižvelgiant į visas padarytos veikos aplinkybes: kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, nusikalstamų veiksmų pobÅ«dį ir intensyvumÄ , jų nutraukimo priežastis, sužalojimų pobÅ«dį ir laipsnį, kaltininko ir nukentėjusiojo elgesį prieÅ¡ nusikalstamus veiksmus, nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbÅ«s organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ , jų nutraukimo priežastis ir kt. (Kasacinės bylos Nr. 2K-281/2008, Nr. 2K-469/2007).

Å ioje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis ir kaltinamoji įvykio metu buvo sutuoktiniai, tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Akivaizdu, kad įvykio metu kaltinamoji R. B., durdama peiliu nukentėjusiajam į nugaros sritį suprato, jog jos veika yra pavojinga ir gali sukelti nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymÄ , tačiau jų nekonkretizavo. Taip pat akivaizdu, kad kaltinamoji R. B., bÅ«dama suaugusi, fiziÅ¡kai stipri, normalaus protinio iÅ¡sivystymo ir turinti pakankamai gyvenimiÅ¡kos patirties, durdama peiliu nukentėjusiajam į nugaros sritį suprato, kad tokie jo veiksmai yra pavojingi nukentėjusiojo sveikatai, tačiau jai buvo nesvarbu, kokie padariniai gali kilti.

Tokiu bÅ«du teismas konstatuoja, kad kaltinamoji R. B. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad ji kalta pilnai prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytÄ Å¾alÄ ( BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai ). Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad ji nusikalstamÄ veikÄ padarė, bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos Å¡ios veikos padarymui ( BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas ). Dėl bausmės skyrimo.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Kaip matyti, kaltinamoji R. B. anksčiau neteista ( t. 1, b. l. 149 ), administracine tvarka nebaustas ( t. 1, b. l. 150), charakterizuojama teigiamai ( t. 1, b. l. 157 ), Psichiatrinio gydymo, Priklausomybės ligų gydymo įskaitose neįrašyta ( t. 1, b. l. 154 ), nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruota, susituokusi, nustatytos dvi jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Ji savo noru atlygino žalÄ , civilinis ieÅ¡kovas savo ieÅ¡kinio atsisakė ( t. 1, b. l. 71 ), nukentėjusysis jai pretenzijų neturi, nurodo, kad su ja susitaikė, praÅ¡o neskirti su realiu laisvės atėmimu susijusios bausmės. Vertinant pagal LR baudžiamojo kodekso 11 str. nuostatas, kaltinamoji R. B. padarė vienÄ labai sunkų nusikaltimÄ ( LR BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktas ). Svarbu pažymėti tai, kad nusikaltimo, numatyto LR BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų.

Atsižvelgiant į virÅ¡ iÅ¡dėstytas aplinkybes teismas mano, kad realios sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamajai bÅ«tų neteisingas ir neproporcingas jos padaryto nusikaltimo atžvilgiu. BK 61 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ gali paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo pats savo noru atvyko ir pranešė apie Å¡iÄ veikÄ , prisipažino jÄ padaręs ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ , ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ .

Kaip jau minėta, bylos duomenimis nustatyta, kad iÅ¡ karto po dÅ«rio peiliu nukentėjusiajam, kaltinamoji iÅ¡kvietė medicininę pagalbÄ , pranešė apie savo padarytÄ nusikaltimÄ , nuo pat tyrimo pradžios, t. y. tik atvykus policijos pareigÅ«nams, ji savo kaltę pilnai pripažino ir davė nuoseklius parodymus, juos patvirtino ir teismo posėdyje, taip padėjo tyrimui nustatyti visas aplinkybes – pati nurodė, kur yra nusikaltimo įrankis – peilis. Dėl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo ji nuoÅ¡irdžiai gailisi.

Be to, ji pilnai atlygino žalÄ Kauno teritorinei ligonių kasai, kitų civilinių ieÅ¡kinių byloje pareikÅ¡ta nebuvo. Tokiu bÅ«du, teismo nuomone, yra visi pagrindai taikyti kaltinamosios atžvilgiu BK 61 straipsnio 1 dalies, 3 dalies 3 punkto nuostatas ir paskirti kaltinamajai Å¡velnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , t. y. jai paskirtina laisvės apribojimo bausmė. Teismo nuomone, paskyrus tokios rÅ«Å¡ies bausmę kaltinamajai, bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje.

Dėl civilinio ieÅ¡kinio. Byloje buvo pareikÅ¡tas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys dėl J. B. gydymo iÅ¡laidų atlyginimo – 627,65 Eur ( t. 1, b. l. 64-65 ) Kaip nustatyta, Å¡i žala buvo pilnai atlyginta, todėl civilinis ieÅ¡kovas Kauno teritorinė ligonių kas nuo savo pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio atsisakė ( t. 1, b. l. 71 ). Dėl advokato darbo apmokėjimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė 2021 m. gruodžio 20 d. pažymÄ Nr. ( 12.33 Mr ) PT - 9064, kurioje nurodo, kad kaltinamajai R.

B. antrinę teisinę pagalbÄ teikė tarnybos koordinatoriaus parinktas advokatas ir antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos sudaro 126,73 Eur ( vienas Å¡imtÄ dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is Eur, 76 ct ) t. 1, b. l. 20-25 )). BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tinojo gynėjo dalyvavimo. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Atsižvelgiant į nuteistosios turtinę padėtį (niekur nedirba, piniginių santaupų neturi), prižiūri savo ūkį, šeimoje gyvena du pilnamečiai sūnūs, kurie taip pat niekur nedirba, teismas nusprendžia minėtų išlaidų iš nuteistosios nepriteisti. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista. Dėl nuosavybės teisių apribojimo. Byloje nuosavybės teisių apribojimas nebuvo taikytas. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas išspręstinas LR BPK 194 straipsnio nustatyta tvarka.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 115, 297 - 299, 301 - 303, 308, 313 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : R. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir taikant BK 62 straipsnio 1 dalį, 3 dalies 3 punktÄ nuteisti jÄ 1 m. 6 mėn. ( vienerių metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių ) laisvės apribojimo bausme, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, bÅ«ti namuose pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ ((duomenys neskelbtini) ) nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu bei paskirti 140 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, įpareigojant nemokamus darbus atlikti per 7 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, per mėnesį iÅ¡dirbant ne mažiau kaip po 20 valandų nemokamų darbų.

Nuteistajai R. B. iÅ¡aiÅ¡kinti, kad ji privalo (LR BK 48 straipsnio 3 dalis): be bausmę vykdančios institucijos nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus; jei asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, Å¡i bausmė jam keičiama areÅ¡tu pagal LR BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (LR BK 48 straipsnio 10 dalis ). Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaityti R.

B. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2021 m. spalio 9 d. iki 2021 m. spalio 10 d. ( viena para ), vienÄ laikinojo sulaikymo parÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Advokato iÅ¡laidų už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ iÅ¡ nuteistosios R. B. nepriteisti. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : peilį, paimtÄ 2021-10-09 įvykio vietos apžiÅ«ros metu, priduotÄ saugojimui Alytaus apskr.

VPK Aptarnavimo skyriui, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip bevertį, kompaktinį diskÄ su BPC pateiktu garso įraÅ¡u, kompaktinį diskÄ su policijos pareigÅ«nų neÅ¡iojamų kamerų Å¡eÅ¡iais vaizdo įraÅ¡ais, parduotus su baudžiamÄ ja byla, palikti saugoti prie Å¡ios baudžiamosios bylos. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos ( nuteistajai R. B. nedalyvaujant teismo posėdyje – nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o jai iÅ¡siuntimo dienos ) gali bÅ«ti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui skundÄ paduodant per Kauno apygardos teismÄ .

Teisėjas Algirdas Remeika