2025-11-19 Nr. AB-19950-3-62-3-01332-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-370-822/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01332-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija 17.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Veslavos Ruskan ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. G. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja A. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) 2023 m. balandžio 27 d. teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. FOPPA-20-230427-00005 (toliau – ir Patikrinimo aktas) ir iš naujo atlikti patikrinimą, tai įforminant patikrinimo aktu.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-1583-896/2012) ji buvo įpareigota pašalinti savavališkos statybos žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) padarinius, t. y. per 6 mėnesius nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo dienos išardyti savavališkai perstatytą ar pertvarkytą gyvenamojo namo priestato 3a1/p dalį, kuri pastatyta valstybei priklausančiame žemės sklype ir sutvarkyti statybvietę. Per nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, įpareigota Inspekcija nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamojo namo priestatą 3a1/p Žemės sklype ir sutvarkyti statybvietę.

3. Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-708-555/2017) pakeitė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo rezoliucinę dalį, leisdamas pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka per 6 mėnesių terminą parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui 3a1/p Žemės sklype ir sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Neparengus projektinės dokumentacijos ir negavus statybą leidžiančių dokumentų per nustatytą 6 mėnesių terminą dėl savavališkai pastatyto statinio įteisinimo, įpareigoti pareiškėją per 6 mėnesius išardyti savavališkai perstatytą ar pertvarkytą gyvenamojo namo priestato 3a1/p dalį, kuri pastatyta valstybei priklausančiame žemės sklype ir sutvarkyti statybvietę. Per nustatytą terminą pareiškėjai neįvykdžius teismo sprendimo, įpareigoti Inspekciją nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamojo namo priestatą 3a1/p ir sutvarkyti statybvietę.

4. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 18 d. vykdomasis raštas Nr. 2-1583-896/2012, pagal kurį pareiškėja buvo įpareigota pašalinti Žemės sklype savavališkos statybos padarinius, t. y. išardyti savavališkai perstatytą ar pertvarkytą gyvenamojo namo priestato 3a1/p dalį, kuri pastatyta valstybei priklausančiame žemės sklype, ir sutvarkyti statybvietę, buvo perduotas antstolei.

5. Pareiškėja paaiškino, kad antstolė pateikė teismui pareiškimą dėl jos nubaudimo už Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimo nevykdymą, dėl to Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose buvo užvesta byla Nr. 2VP-933-570/2023. Šios bylos nagrinėjimo metu Inspekcija teismo buvo įpareigota patikrinti, ar įvykdytas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012.

6. Inspekcija 2023 m. balandžio 7 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje Žemės sklype ir patikrinimą vietoje atlikęs Inspekcijos darbuotojas parengė 2023 m. balandžio 7 d. faktinių duomenų matavimo schemą, o Inspekcija 2023 m. balandžio 27 d. surašė teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. F0PPA-20-230427-00005, kuriame konstatuota, kad neįvykdytas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimas, įpareigojantis nugriauti savavališkai pastatytą priestato dalį valstybiniame žemės sklype, vykdant gyvenamo namo rekonstravimo darbus (duomenys neskelbtini). Priestato griovimo darbai neatlikti nesuformuotame valstybinės žemės sklype, įsiterpusiame tarp sklypų (duomenys neskelbtini). Nesuformuotas įsiterpęs žemės sklypas (kuriame yra priestato dalis) yra 1.88 kv. m. Neįvykdyta Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis, kuria buvo leidžiama statytojai pateikti Inspekcijai statybą leidžiantį dokumentą parengus ir teisės aktų nustatyta tvarka suderinus projektą savavališkos statybos įteisinimui. Statybos leidimas savavališkos statybos įteisinimui nepateiktas.

7. Pareiškėja teigė, kad Patikrinimo aktas sukelia jai tiesiogines pasekmes, nes Inspekcijai konstatavus, jog teismo sprendimas nėra įvykdytas, t. y. savavališkos statybos padariniai nėra pašalinti, pareiškėja priverstine tvarka turi griauti gyvenamojo namo priestato dalį, mokėti baudas ir pan.

8. Pareiškėjos teigimu, 2023 m. balandžio 7 d. patikrinimo metu pačios Inspekcijos faktinių duomenų matavimo schemoje užfiksuoti matavimai rodo, kad rekonstruotas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), t. y. jo priestatas (faktiniai (duomenys neskelbtini) namo priestato išorės matmenys) iš esmės atitinka 1997 m. parengto pastato (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos projekto esminius sprendinius, yra be esminių nukrypimų nuo statinio projekto. Tai patvirtina 2023 m. balandžio 7 d. užfiksuotų faktinių statinio matmenų palyginimas su statinio projektu. Todėl šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad savavališkos statybos padariniai iš esmės yra pašalinti ir Inspekcija nepagrįstai nusprendė, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012 neįvykdytas.

9. Pareiškėja nurodė, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje nustatyta, jog savavališka statyba - tai statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Nagrinėjamu atveju, pačios Inspekcijos užfiksuoti gyvenamojo namo priestato matmenys patvirtina, jog rekonstruotas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) iš esmės atitinka 1997 m. parengto pastato (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos projekto esminius sprendinius, yra be esminių nukrypimų nuo statinio projekto, tačiau padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad savavališkos statybos padariniai nepašalinti. Kitaip tariant, Inspekcijos išvada reiškia, kad faktiniai gyvenamojo namo priestato matmenys iš esmės neatitinka statinio projekto, tačiau kaip matyti iš pridėto palyginimo, akivaizdu, kad yra priešingai - esminių nukrypimų nuo statinio projekto nėra, o tai reiškia, jog pagrindo konstatuoti, kad tai yra savavališka statyba, taip pat nėra.

10. Pareiškėja pažymėjo, kad nors savo sprendimo, priimto Patikrinimo akte, nemotyvavo, galbūt Inspekcija padarė klaidingą išvadą dėl to, kad faktinius gyvenamojo namo priestato duomenis tikrino pagal statinio projekte esančio dokumento - priedo prie architektūrinės-planinės užduoties Nr. 105 duomenis, bet ne pagal projekto pagrindinius brėžinius, kuriuose yra pateikti projektiniai sprendiniai. Teigė, kad priedas prie architektūrinės-planinės užduoties Nr. 105 nėra tas dokumentas, kuriame būtų suprojektuoti galutiniai projektiniai sprendiniai, o tai tik procedūrinis tarpinis projektavimo dokumentas.

11. Be to, pareiškėjos nuomone, tai, kad gyvenamojo namo priestato statyba neturi savavališkos statybos požymių patvirtino ir 2021 m. lapkričio 5 d. eksperto V. Š. atlikto tyrimo dėl pastato (duomenys neskelbtini) priestato 3a1/p statybos atitikimo statinio projektui metu padarytos išvados, kurios surašytos konsultacinėje išvadoje Nr. 123, kuria konstatuota, jog priestatas nėra savavališkai pastatytas, kadangi atitinka statinio projektą, kuriam buvo išduotas statybos leidimas, kuris, kaip ir statybos projektas, nebuvo pripažinti kaip neteisėtai išduoti ar panaikinti.

12. Pareiškėja akcentavo, kad Inspekcija tikrino, ar teismo sprendimas yra įvykdytas, t. y. ar yra savavališka statyba nagrinėjamu adresu. Taigi, Inspekcija privalėjo nustatyti, ar nagrinėjamu adresu yra savavališkos statybos požymių, apibrėžtų Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje, t. y. ar statyba buvo vykdyta pagal leidimą ir ar nėra esminių nukrypimų nuo projekto, todėl Patikrinimo akto išvada, kad priestato griovimo darbai neatlikti valstybinės žemės dalyje, yra visiškai nesusijusi su savavališkos statybos vertinimu.

13. Pareiškėja taip pat teigė, kad Patikrinimo aktas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio reikalavimų ir viešojo administravimo principų. Vadovaujantis VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatomis, Patikrinimo aktas privalėjo būti motyvuotas, t. y. jame turėjo būti nurodytas teisinis ir faktinis pagrindas bei tokio akto motyvai. Tačiau nagrinėjamu atveju Patikrinimo aktas ne tik nebuvo tinkamai motyvuotas, tačiau jame nebuvo nurodytas nei akte padarytų išvadų priėmimo faktinis pagrindas, nei teisinis pagrindas, nei jų priėmimo motyvai. Nors Inspekcija atliko faktinių duomenų patikrinimą ir faktinius duomenis užfiksavo schemoje, tačiau priimant išvadas Patikrinimo akto rengimo metu faktinio patikrinimo metu fiksuoti matmenys buvo ignoruojami (schema net nebuvo pridėta prie Patikrinimo akto), galbūt dėl to, kad Patikrinimo akte padarytos išvados neatitinka schemoje fiksuotų duomenų.

14. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė nutraukti bylą kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, nenustačius bylos nutraukimo pagrindų – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

15. Atsakovas nurodė, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimu pareiškėja buvo įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius, sprendimas yra įsiteisėjęs ir vykdomas priverstinai. Sprendimas per nustatytą terminą nebuvo įvykdytas, o Inspekcija, vykdydama Marijampolės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-933-570/2023, atliko 2012 m. spalio 16 d. sprendimo įvykdymo patikrinimą ir Patikrinimo aktu dar kartą konstatavo, kad teismo sprendimas nėra įvykdytas ir šis aktas buvo pateiktas Marijampolės teismui.

16. Atsakovo teigimu, teismo sprendimo įvykdymo patikrinimo metu pareiškėja nepateikė dokumentų, įrodančių, kad ji parengė projektinę dokumentaciją, gavo statybą leidžiantį dokumentą, neišardė savavališkai perstatytos ar pertvarkytos gyvenamojo namo priestato 3a1/p dalies, kuri pastatyta valstybei priklausančiame žemės sklype, todėl Patikrinimo akte pagrįstai nurodyta, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimas neįvykdytas.

17. Be to, atsakovo nuomone, skundžiamas Patikrinimo aktas yra informacinio pobūdžio dokumentas ir dėl to negali būti ginčo dalyku administraciniame teisme, nes juo nustatytas teismo sprendimo neįvykdymo faktas ir iš kurio turinio akivaizdu, kad jis neturi privalomojo pobūdžio ir toks aktas pats savaime negali sukelti teisinių pasekmių ir negali būti ginčo teisme dalyku, kadangi tiesioginio poveikio asmens, kurio atžvilgiu jis surašytas, teisėms ar įstatymų saugomiems interesams nedaro. Toks dokumentas, kuriame tik nurodomi nustatyti faktai, nesant jokių privalomų nurodymų ar įpareigojimų asmeniui, negali daryti įtakos asmens teisėms ir pareigoms, todėl reikalavimai dėl tokio dokumento panaikinimo taip pat negali būti savarankišku bylos dalyku, nes tokį dokumentą panaikinus, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų.

18. Atsakovas pažymėjo, kad teisines pasekmes pareiškėjai sukėlė ir sukelia teismo sprendimas, kurio pareiškėja nėra įvykdžiusi iki šiol ir kuris šiuo metu yra vykdomas priverstinai. Patikrinimo aktu užfiksuotos tik tuo metu buvusios patikrinimo vietoje nustatytos faktinės aplinkybės, t. y. Inspekcijos įgaliotas pareigūnas, vertindamas tą dieną buvusią faktinę situaciją, atsižvelgdamas į tuo metu turėtus ar pateiktus dokumentus surašė Patikrinimo aktą, tačiau juo pareiškėjai jokios teisės ir jokios pareigos nebuvo nustatomos, t. y. juo tik buvo aprašytos tuo metu nustatytos faktinės aplinkybės.

19. Inspekcijos nuomone, nagrinėjamu atveju iš esmės ginčas kilo dėl fakto, o ne dėl teisės, o tokios bylos nepriskirtos administracinių teismų kompetencijai, todėl byla dėl šių aplinkybių turėtų būti nutraukta.

II. 20. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

21. Teismas nustatė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas, tenkinęs Inspekcijos ieškinį, 2012 m. spalio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012 įpareigojo A. G. įstatymų nustatyta tvarka pašalinti savavališkos statybos Žemės sklype, nuosavybės teise priklausančiame A. G. ir R. B., padarinius, t. y. per 6 mėnesius nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo dienos išardyti savavališkai perstatytą ar pertvarkytą gyvenamojo namo priestato 3a1/p dalį, kuri pastatyta valstybei priklausančiame žemės sklype ir sutvarkyti statybvietę.

22. Inspekcija 2013 m. liepos 9 d. raštu Nr. 2D-10945 „Dėl 2013-06-18 Marijampolės rajono apylinkės teismo išduoto vykdomojo dokumento civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012 vykdymo ir faktinių griovimo išlaidų“ kreipėsi į antstolę dėl teismo 2013 m. birželio 18 d. vykdomojo rašto Nr. 2-1583-896/2012 priverstinio vykdymo.

23. Marijampolės rajono apylinkės teismas po proceso atnaujinimo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. A2-785-802/2016 (toliau – 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimas) patenkino A. G. priešieškinį, pakeitė 2012 m. spalio 16 d. sprendimo rezoliucinę dalį ir leido jai teisės aktų nustatyta tvarka per šešių mėnesių terminą parengti projektinę dokumentaciją minėtam savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui 3a1/p žemės sklype įteisinti ir, sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą.

24. Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-708-555/2017 nutarė teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimą pakeisti, leidžiant A. G. teisės aktų nustatyta tvarka per 6 mėnesių terminą parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui 3a1/p, žemės sklype, nuosavybės teise priklausančiame A. G. ir R. B., esančiame (duomenys neskelbtini), ir sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. A. G. neparengus projektinės dokumentacijos ir negavus statybą leidžiančių dokumentų per nustatytą 6 mėnesių terminą dėl savavališkai pastatyto statinio įteisinimo, įpareigoti A. G. per 6 mėnesius išardyti savavališkai perstatytą ar pertvarkytą gyvenamojo namo priestato 3a1/p dalį, kuri pastatyta valstybei priklausančiame žemės sklype ir sutvarkyti statybvietę. Per nustatytą terminą A. G. neįvykdžius teismo sprendimo, įpareigoti Inspekciją nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamojo namo priestatą 3a1/p ir sutvarkyti statybvietę.

25. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. vasario 7 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2VP-31-802/2019) nutarė atidėti iki 2019 m. liepos 31 d. šio teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. A2-785-802/2016, kurio rezoliucinė dalis buvo patikslinta Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi, vykdymą dalyje, kuria A. G. įpareigota per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui 3a 1/p, esančiame (duomenys neskelbtini), ir sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą.

26. A. G. per Marijampolės teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartimi nustatytą terminą neparengė projektinės dokumentacijos, negavo statybą leidžiančio dokumento, neišardė savavališkai pastatyto gyvenamojo namo priestato 3a1/p, žemės sklype, tačiau 2019 m. liepos 31 d. su prašymu vėl kreipėsi į Marijampolės teismą ir prašė atidėti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo, patikslinto Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi, vykdymą iki 2020 m. gruodžio 31 d.

27. Marijampolės teismas 2020 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-179-985/2020 A. G. 2019 m. liepos 31 d. prašymą ir 2020 m. vasario 26 d. patikslintą reikalavimą tenkino ir atidėjo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo dalies, kurioje A. G. įpareigota per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui ir gauti statybą leidžiantį dokumentą nustatant terminą veiksmams atlikti iki 2020 m. gruodžio 31 d., vykdymą.

28. Kauno apygardos teismas 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-866-638/2020 Marijampolės teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį panaikino ir išsprendė klausimą iš esmės – A. G. 2019 m. liepos 31 d. prašymo ir 2020 m. vasario 26 d. patikslinto reikalavimo dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo vykdymo atidėjimo netenkino.

29. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja A. G. į bendrosios kompetencijos teismą ne kartą kreipėsi dėl minėto teismo sprendimo vykdymo atidėjimo bei proceso atnaujinimo, tačiau jos prašymai buvo atmesti, dėl to šiuo metu teismo sprendimas, dėl savavališkai pastatyto gyvenamojo namo priestato 3a1/p dalies valstybei priklausančiame žemės sklype nugriovimo ir statybvietės sutvarkymo, yra vykdomas priverstinai.

30. Teismas taip pat nustatė, kad antstolė su pareiškimu kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus (civilinė byla Nr. 2VP-933-570/2023) dėl A. G. nubaudimo už Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012 nevykdymą. Šios bylos nagrinėjimo metu Inspekcija teismo buvo įpareigota patikrinti, ar įvykdytas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012. Inspekcija, vykdydama teismo įpareigojimą, atliko 2012 m. spalio 16 d. sprendimo įvykdymo patikrinimą ir 2023 m. balandžio 27 d. surašė Patikrinimo aktą, kuriame konstatavo, kad 2012 m. spalio 16 d. sprendimas ir Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis nėra vykdyti. Patikrinimo akte konstatuotos faktinės aplinkybės, kad: neįvykdytas 2012 m. spalio 16 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimas, įpareigojantis nugriauti savavališkai pastatytą priestato dalį valstybiniame žemės sklype, vykdant gyvenamo namo rekonstravimo darbus (duomenys neskelbtini). Priestato griovimo darbai neatlikti nesuformuotame valstybinės žemės sklype, įsiterpusiame tarp sklypų (duomenys neskelbtini). Nesuformuotas įsiterpęs žemės sklypas (kuriame yra priestato dalis) yra 1.88 kv. m.; neįvykdyta Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis, kuria buvo leidžiama statytojai pateikti Inspekcijai statybą leidžiantį dokumentą parengus ir teisės aktų nustatyta tvarka suderinus projektą savavališkos statybos įteisinimui. Statybos leidimas, savavališkos statybos įteisinimui nepateiktas.

31. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 1 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 1 dalies, 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

32. Atsižvelgdamas į nurodytą teismų praktiką, šalių paaiškinimus ir į byloje nustatytas aplinkybes, teismas vertino, kad ginčijamas Patikrinimo aktas pagal savo turinį nėra individualus administracinis aktas. Patikrinimo akte yra fiksuotos tik tą momentą nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su teismo nustatytu įpareigojimu pašalinti savavališkos statybos padarinius. Vertinant šį aktą individualiam administraciniam aktui būdingų požymių kontekste, akivaizdu, kad teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas neturi individualiam administraciniam aktui būdingų požymių: nėra teisės taikymo aktas, nelemia administracinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo, neturi privalomojo pobūdžio ir pan. Taigi toks aktas pats savaime nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių ir negali būti ginčo teisme dalyku, kadangi tiesioginio poveikio asmens, kuriam jis surašytas, teisėms ar įstatymų saugomiems interesams nedaro. Teismas sprendė, kad pareiškėjos keliamas ginčas dėl akto iš esmės yra ginčas tik dėl fakto, bet ne dėl teisės (nėra formuojami nurodymai arba taikomos atsakomybės priemonės (skiriamos sankcijos)), todėl Patikrinimo aktas negali būti bylos nagrinėjimo dalyku.

33. Teismas pažymėjo, kad Inspekcija, organizuodama įsiteisėjusių teismo sprendimų dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo vykdymą, vadovaujasi Inspekcijos viršininko 2016 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1V-175 patvirtinto Privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), kuris galiojo ginčijamo Patikrinimo akto priėmimo metu. Šio Aprašo nuostatos taip pat nenumato patikrinimo akto apskundimo tvarkos ir ji nenurodyta skundžiamame Patikrinimo akte.

34. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai ginčijant Patikrinimo aktą, kuris priimtas pagal Aprašo pavyzdinę formą (Aprašo 1 priedas), jog ginčijamas aktas pareiškėjai teisinių pasekmių nesukelia ir yra tarpinio (procedūrinio) pobūdžio, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, nes pats aktas savaime materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Teismas pareiškėjos skundą bei išvestinį reikalavimą atmetė.

35. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėja, ginčydama Patikrinimo aktą, iš esmės nesutinka su tuo, jog Inspekcija nepagrįstai nustatė savavališkos statybos faktą perstatytai ar pertvarkytai gyvenamojo namo priestato 3a1/p daliai. Tačiau priėmus galutinį teismo sprendimą ir jam įsiteisėjus, šalių ginčas dėl teisės yra užbaigiamas ir šalių teisės ir pareigos vienas kito atžvilgiu juo yra ir nustatomos, ir patvirtinamos. Nagrinėjamu atveju yra įsiteisėjęs ir šiuo metu priverstinai vykdomas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimas (iš dalies pakeistas Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi), kuriuo buvo patvirtintas ginčo statinio savavališkos statybos faktas, todėl pareiškėjos teiginiai, kad statinys, esantis (duomenys neskelbtini), atitinka esminius statinio projekto sprendinius, nėra savavališka statyba, dėl to 2012 m. spalio 16 d. teismo sprendimas yra įvykdytas, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

36. Teismas taip pat netenkino pareiškėjos reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. 37. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

38. Pareiškėja apeliaciniame skunde pakartoja bylos faktines aplinkybes, teismo nustatytas aplinkybes ir motyvus ir teigia, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi teismas netinkamai pritaikė proceso ir materialiosios teisės normas, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tai lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą.

39. Teismo sprendimas, kuriame neteisingai pritaikytos aktualios teisės normos, nukrypta nuo taikytinos teismų praktikos, negali būti nepanaikintas ir paliktas galioti. Kiekvienu teismo sprendimu yra nustatomos tam tikros faktinės aplinkybės, kurios vėliau turi tam tikrą prejudicinę reikšmę, todėl negali likti galioti teismo sprendimas, kuriame neteisingai interpretuojamos teisės normos bei netinkamai pritaikomos ginčo situacijai.

40. Pareiškėjos teigimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad Patikrinimo aktas nesukelia jokių materialinių teisinių pasekmių. Pažymi, kad Patikrinimo aktas sukelia jai tiesiogines pasekmes, kadangi Inspekcijai konstatavus, jog teismo sprendimas nėra įvykdytas, t. y. savavališkos statybos padariniai nėra pašalinti, pareiškėja priverstine tvarka turi griauti gyvenamojo namo priestato dalį, mokėti baudas ir pan. Patikrinimo aktas nėra tarpinis procedūrinis dokumentas, po kurio turėtų būti priimtas kitas sprendimas su konkrečiu nurodymu pareiškėjai, Patikrinimo aktu priėmus sprendimą, kad savavališkos statybos padariniai nėra pašalinti, reiškia, kad pareiškėja turi juos šalinti, griaudama gyvenamojo namo priestato dalį.

41. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, kad panaikinus Patikrinimo aktą, jokie teisiniai tikslai nebūtų pasiekti. Pareiškėja pažymi, kad panaikinus Patikrinimo aktą ir įpareigojus Inspekciją iš naujo atlikti patikrinimą, įvertinus skunde nurodytas aplinkybes dėl to, jog statyba nebuvo atlikta pažeidžiant esminius projekto sprendinius, pareiškėjai būtų sukeltos šios pasekmės: ginčo statyba nebebūtų laikoma savavališka statyba ir pareiškėja neturėtų pareigos griauti ginčo pastato dalį, kuri iš tikrųjų buvo pastatyta laikantis projekto (su nežymiais ir neesminiais neatitikimais, nesudarančiais pagrindo statybos laikyti savavališka). Taigi, panaikinus šioje byloje ginčijamą Patikrinimo aktą, materialinės teisinės pasekmės kiltų, kadangi pasikeistų pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis ginčo statybos atžvilgiu ir būtų pasiekti aiškūs ir konkretūs teisiniai tikslai pareiškėjos atžvilgiu.

42. Teismo motyvas, kad Aprašo nuostatos nenumato patikrinimo akto apskundimo tvarkos ir ji nenurodyta skundžiamame Patikrinimo akte, nereiškia, jog toks Patikrinimo aktas negali būti skundžiamas. Pareiškėja pažymi, kad šiame teisės akte nėra aiškiai ir vienareikšmiškai nurodyta, jog jis negali būti skundžiamas, todėl teismas netinkamai vadovavosi nurodytu Aprašu bei padarė neteisingas išvadas.

43. Pareiškėjos vertinimu, Patikrinimo aktas yra individualus administracinis aktas, sukeliantis jai pasekmes. Teismui nusprendus atmesti skundą motyvuojant tuo, kad Patikrinimo aktas nesukelia materialinių teisinių pasekmių, pažeista Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnyje įtvirtinta pareiškėjos teisė ginti savo pažeistas teises.

44. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas skundą įvertino tik iš dalies, rėmėsi tik tokiomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, kurios leistų neteisėtai konstatuoti, kad ginčijamas Patikrinimo aktas pareiškėjai teisinių pasekmių nesukelia ir yra tarpinio (procedūrinio) pobūdžio. Teismo sprendimu nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados vėliau turi tam tikrą prejudicinę reikšmę, todėl, pareiškėjos vertinimu, negali likti galioti teismo sprendimas, kuriame neteisingai interpretuojamos teisės normos bei netinkamai pritaikomos ginčo situacijai.

45. Pareiškėja teigia, kad nei teismas, nei Inspekcija nevertino esminių aplinkybių: ginčo statyba vykdyta pagal suderintą rekonstrukcijos projektą ir turint leidimą. Aplinkybės, kad ginčo rekonstrukcijai buvo suderintas projektas ir išduotas leidimas Inspekcija neneigė, taigi, pripažino, jog statyba vykdyta teisėtai, turint tam reikiamus dokumentus. Tai patvirtina ir byloje pateikta pažyma dėl nukrypimų nuo suderinto projekto nebuvimo, kurios pagrindu rekonstrukcija buvo įregistruota. Nei projektas, nei leidimas, nei pažyma dėl nukrypimų nuo suderinto projekto nebuvimo nėra ir nebuvo ginčijami bei nėra nuginčyti ir yra galiojantys. Tai reiškia, kad Inspekcija pripažino, jog projektas yra teisingas, leidimas išduotas teisėtai, o pažymos išdavimas patvirtina, jog statyba atlikta be esminių nukrypimų nuo projekto. Nei Inspekcija, nei teismas šių aplinkybių nevertino ir nenagrinėjo, dėl to, akivaizdu, buvo priimtas neteisingas Patikrinimo aktas bei nepagrįstas teismo sprendimas. Pareiškėjos vertinimu, šios aplinkybės yra esminės.

46. Pareiškėja pažymi, kad priimant Patikrinimo aktą turėjo būti tikrinama, ar ginčo statyba atlikta neturint galiojančio leidimo, o jei ji atlikta turint leidimą, ar ji atlikta pažeidžiant esminius projekto sprendinius. Nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo nustatyti nei vieno nei kito pagrindo. Pati Inspekcija pripažįsta, kad ginčo priestato statyba atlikta turint leidimą, o esminių projekto sprendinių pažeidimų taip pat nebuvo nustatyta. Be to, teismas neįvertino ir kitų reikšmingų aplinkybių, kad savavališkos statybos akte ir 2023 m. teismo sprendime buvo nustatyta, jog pagrindinė savavališkos statybos priežastis yra padidėjęs statinio ilgis ir plotis bei statinio užstatymo plotas, bet ne statyba už sklypo ribos.

47. Pareiškėja nurodo, kad savavališkos statybos padariniai iš esmės yra pašalinti ir Inspekcija nepagrįstai nusprendė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012 yra neįvykdytas.

48. Pareiškėja pažymi, kad nors Inspekcija savo sprendimo, priimto Patikrinimo akte, nemotyvavo, galbūt Inspekcija padarė klaidingą išvadą dėl to, jog faktinius gyvenamojo namo priestato duomenis tikrino pagal statinio projekte esančio dokumento – priedo prie architektūrinės-planinės užduoties Nr. 105 duomenis, bet ne pagal projekto pagrindinius brėžinius, kuruose yra pateikti projektiniai sprendiniai.

49. Pareiškėja teigia, kad Patikrinimo aktas priimtas prieštaraujant Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 daliai, kadangi nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas nei vieno savavališkos statybos pagrindas. Statyba vykdyta turint projektą ir leidimą, esminių projekto sprendinių pažeidimų nebuvo nustatyta.

50. Pareiškėja taip pat atkreipia dėmesį, kad Patikrinimo aktas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų ir viešojo administravimo principų. Patikrinimo aktas nemotyvuotas, jame nenurodytas nei akte padarytų išvadų priėmimo faktinis nei teisinis pagrindai, priėmimo motyvai. Nors Inspekcija atliko faktinių duomenų patikrinimą ir faktinius duomenis užfiksavo schemoje, tačiau, akivaizdu, kad priimant išvadas Patikrinimo akto rengimo metu faktinio patikrinimo metu fiksuoti matmenys buvo ignoruojami (schema net nebuvo pridėta prie Patikrinimo akto), galbūt dėl to, kad Patikrinimo akte padarytos išvados neatitinka schemoje fiksuotų duomenų. Pareiškėjos vertinimu, atsakovas, surašydamas Patikrinimo aktą, neveikė rūpestingai ir atidžiai, nesilaikė visų teisės aktų reikalavimų, ir dėl to buvo paneigta pareiškėjos teisė į teisėtų lūkesčių apsaugą, taip pat pažeisti objektyvumo, proporcingumo principai.

51. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

52. Atsakovas atsiliepime pakartoja faktines aplinkybes, nurodo pareiškėja apeliaciniame skunde nepagrindė argumentų, kad teismas netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas arba pažeidė proceso teisės normas, ir tai sudaro pagrindą teismo sprendimą panaikinti arba pakeisti.

53. Atsakovas pažymi, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ginčijamas Patikrinimo aktas pareiškėjai teisinių pasekmių nesukelia, todėl jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

54. Atsakovas akcentuoja, kad dar 2012 m. spalio 16 d. sprendimu pareiškėja buvo įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius, sprendimas yra įsiteisėjęs ir vykdomas priverstinai. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Res judicata yra taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendimas, turintis res judicata galią, sukuria materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius. Procesinis teismo sprendimo res judicata padarinys reiškia, kad sprendimo nebegalima skųsti įprasta, t. y. apeliacine, tvarka; materialieji tokio sprendimo padariniai dvejopi: pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio (negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje), antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje (pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte). Sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. CPK 18 straipsnyje numatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

55. Atsakovas nesutinka ir su pareiškėjos argumentais, kad Patikrinimo aktas neatitinka VAĮ reikalavimų bei viešojo administravimo principų.

56. Atsakovas nurodo, kad teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimo įvykdymo patikrinimo metu pareiškėja nepateikė dokumentų, įrodančių, jog ji parengė projektinę dokumentaciją, gavo statybą leidžiantį dokumentą, neišardė savavališkai perstatytą ar pertvarkytą gyvenamojo namo priestato 3a1/p dalį, kuri pastatyta valstybei priklausančiame žemės sklype. Inspekcijos 2023 m. balandžio 27 d. patikrinimo aktas neturi privalomojo pobūdžio ir toks aktas pats savaime negali sukelti teisinių pasekmių ir negali būti ginčo teisme dalyku, kadangi tiesioginio poveikio asmens, kurio atžvilgiu jis surašytas, teisėms ar įstatymų saugomiems interesams nedaro. Patikrinimo aktu užfiksuotos tik tuo metu buvusios patikrinimo vietoje nustatytos faktinės aplinkybės, t. y. Inspekcijos įgaliotas pareigūnas, vertindamas tą dieną buvusią faktinę situaciją, atsižvelgdamas į tuo metu turėtus ar pateiktus dokumentus surašė Patikrinimo aktą, tačiau juo pareiškėjai jokios teisės ir jokios pareigos nebuvo nustatomos, t. y. juo tik buvo aprašytos tuo metu nustatytos faktinės aplinkybės. Taigi, Inspekcija veikė teisės aktais suteiktos kompetencijos ribose, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, ir teismas, visapusiškai ir išsamiai išanalizavęs bylos medžiagą, nustatė, kad Inspekcijos neteisėtų veiksmų konstatavimui pagrindo nėra.

57. Apibendrindamas atsakovas pažymi, jog pareiškėja nepagrindė, kad teismas netinkamai taikė proceso ir materialiosios teisės normas bei netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavęs visas su bylos dalyku susijusias aplinkybes, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje reikšmingas faktines aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, vadovaudamasis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 58. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akto, kuriuo konstatuota, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimas ir Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis nėra įvykdyti, pagrįstumo ir teisėtumo.

59. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė konstatavęs, kad Inspekcijos Patikrinimo aktas yra tarpinio procedūrinio pobūdžio ir nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių, dėl to negali būti nagrinėjamos administracinės bylos dalyku.

60. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo taikytinos teismų praktikos, nepagrįstai sprendė, jog Patikrinimo aktas yra tarpinis procedūrinis dokumentas, nesukeliantis pareiškėjai jokių materialinių teisinių pasekmių.

61. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

62. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

63. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Inspekcija, vykdydama Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d. įpareigojimą, 2023 m. balandžio 7 d. atliko Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012 įvykdymo patikrinimą ir 2023 m. balandžio 27 d. surašė teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. F0PPA-20-230427-00005 (Patikrinimo aktas), kuriame konstatavo, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimas ir Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis nėra įvykdyti. Patikrinimo akte nustatyta, kad: „1. Neįvykdytas 2012-10-16 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimas, įpareigojantis nugriauti savavališkai pastatytą priestato dalį valstybiniame žemės sklype, vykdant gyvenamo namo rekonstravimo darbus (duomenys neskelbtini). Priestato griovimo darbai neatlikti nesuformuotame valstybinės žemės sklype, įsiterpusiame tarp sklypų (duomenys neskelbtini). Nesuformuotas įsiterpęs žemės sklypas (kuriame randasi priestato dalis) yra 1,88 kv. m. 2. Neįvykdyta Kauno apygardos teismo 2017-04-13 nutartis, kuria buvo leidžiama statytojai pateikti Inspekcijai statybą leidžiantį dokumentą parengus ir teisės aktų nustatyta tvarka suderinus projektą savavališkos statybos teisinimui. Statybos leidimas, savavališkos statybos įteisinimui nepateiktas“.

64. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; kt.), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015; kt.); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015; kt.).

65. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan.

66. Kaip jau buvo paminėta, kad byloje ginčijamas Patikrinimo aktas buvo surašytas vykdant Marijampolės apylinkės teismo įpareigojimą ir jame konstatuota, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimas ir Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis nėra įvykdyti. Tai iš esmės yra konstatuojamojo pobūdžio faktinė aplinkybė, dėl kurios teisminė patikra, pagal formuojamą teismų praktiką, neatliekama (žr. nutarties 67 p.).

67. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad faktinių duomenų patikrinimas vietoje yra viena iš duomenų fiksavimo priemonių ir pagal savo paskirtį bei teisinę reikšmę jis negali būti pripažintas savarankišku ir pakankamu pagrindu atsakomybei taikyti. Tai tik administracinės procedūros dalis, o ne savarankiškas juridinę reikšmę turintis aktas (veiksmas) (žr., pvz., 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-391-502/2023, 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-572-556/2024).

68. Teisėjų kolegija, įvertinusi Patikrinimo akto turinį bei vadovaudamasi aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog skundžiamas Inspekcijos Patikrinimo aktas yra konstatuojamojo pobūdžio ir nesukelia jokių teisinių pasekmių. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai sprendė, kad teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas neturi individualiam administraciniam aktui būdingų požymių: nėra teisės taikymo aktas, nelemia administracinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo, neturi privalomojo pobūdžio ir pan., taigi, toks aktas pats savaime nesukelia jokių teisinių pasekmių ir negali būti ginčo teisme dalyku, kadangi tiesioginio poveikio asmens, kuriam jis surašytas, teisėms ar įstatymų saugomiems interesams nedaro. Pareiškėjos keliamas ginčas dėl akto iš esmės yra ginčas tik dėl fakto, bet ne dėl teisės (nėra formuojami nurodymai arba taikomos atsakomybės priemonės (skiriamos sankcijos)), todėl Patikrinimo aktas negali būti bylos nagrinėjimo dalyku.

69. Pasisakydama dėl kitų pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su statinio projekto sprendiniais, teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimo įvykdymu ir kt., teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra įsiteisėjęs ir šiuo metu priverstinai vykdomas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimas (iš dalies pakeistas Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi), kuriuo buvo patvirtintas ginčo statinio savavališkos statybos faktas, todėl pareiškėjos nurodyti argumentai, taip pat argumentai, susiję su savavališka statyba, šiuo konkrečiu atveju yra teisiškai nereikšmingi ir nekeičia byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei jų teisinio įvertinimo, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

70. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad pareiškėjos ginčijamas Patikrinimo aktas yra konstatuojamojo pobūdžio ir nesukelia teisinių pasekmių, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 1 punktu, turėjo administracinę bylą nutraukti, o ne pareiškėjos skundą atmesti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o administracinė byla nutraukiama.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą pagal pareiškėjos A. G. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Beata Martišienė

Veslava Ruskan

Skirgailė Žalimienė