9bd8ecdb-863e-448d-a2d4-db0287fb734b · Vilniaus miesto apylinkės teismas

                                                                                                   Civilinė byla Nr. 2-315-910/2017                                                                                      Teisminio proceso Nr. 2-02-3-05189-2012-5                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.1; 3.2.6.1(S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 17 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Rasai Švėgždienei, dalyvaujant atsakovo akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovui D.

J.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. K. ieÅ¡kinį atsakovui akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo, kurioje trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, ieÅ¡kovo pusėje K. K., n u s t a t ė: ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 11 690,68 Eur (40 365,59 Lt) dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , 219,78 Eur (758,87 Lt) delspinigių, 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodė, kad 2012-04-03 įvyko eismo įvykis, kurio metu trečiojo asmens vairuojamas automobilis atsitrenkė į kelkraÅ¡tyje stovėjusį ieÅ¡kovo automobilį, dėl to Å¡iam padaryta 11 690,68 Eur dydžio žala. Eismo įvykio metu trečiasis asmuo savo civilinę atsakomybę buvo apsidraudęs atsakovo bendrovėje, todėl ieÅ¡kovas įgijo tiesioginio reikalavimo teisę į jam padarytos žalos atlyginimÄ . Atsakovas atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nes jam kilo įtarimų, kad eismo įvykio dalyvių nurodytos eismo įvykio aplinkybės neatitinka tikrovės, todėl buvo kreiptasi į nepriklausomÄ specialistÄ , kad nustatytų, ar automobilių sugadinimai yra tarpusavyje suderinami ir ar nurodytos eismo įvykio aplinkybės techniniu požiÅ«riu yra pagrįstos.

TyrimÄ atlikęs specialistas priėjo prie iÅ¡vados, kad eismo įvykio dalyvių nurodytos aplinkybės techniniu požiÅ«riu nepagrįstos, sugadinimai tarpusavyje nesuderinami. 2012-04-24 atsakovas pateikė ieÅ¡kovui atsakymÄ , kuriame nurodė, kad atsakovas, vadovaudamasis specialisto iÅ¡vada ir Draudimo įstatymo 96 straipsnio 3 punktu, neturi pagrindo iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokos. IeÅ¡kovo teigimu, pateikta specialisto iÅ¡vada vertintina kritiÅ¡kai, nes joje nustatytos aplinkybės nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos, siekiant nustatyti, ar atsakovas turi pareigÄ iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui draudimo iÅ¡mokÄ .

IeÅ¡kinyje pabrėžta, kad atsakovas neįrodė, jog eismo įvykis, iÅ¡ kurio ieÅ¡kovas kildina reikalavimÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nelaikytinas draudžiamuoju, todėl atsakovui atsirado prievolė iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui draudimo iÅ¡mokÄ .Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovo teigimu, 2012-04-04 ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo K. K. pranešė AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo Mažeikių atstovybei apie 2012-04-03 Mažeikiuose, Pramonės gatvėje įvykusį eismo įvykį, kurio metu automobilis VW GOLF (valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas K. K., atsitrenkė į ieškovui priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), ir jį apgadino. Eismo įvykio deklaracijoje K. K. pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio. Pasak atsakovo, apžiūrėjus sugadintas transporto priemones, kilo įtarimų, kad eismo įvykio dalyvių nurodytos eismo įvykio aplinkybės neatitinka tikrovės, nes automobiliams padaryti apgadinimai negalėjo atsirasti nurodytomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, kad esminės eismo įvykio dalyvių pateiktos aplinkybės techniniu požiūriu yra nepagrįstos, o visi automobilio sugadinimai negalėjo būti padaryti vien deklaruojamo eismo įvykio metu, darytina išvada, kad draudžiamojo įvykio faktas neįrodytas.

Taip pat nėra pagrindo teigti, kad dėl ieÅ¡kovo automobiliui padarytos žalos yra atsakingas K. K., t. y. kad bÅ«tent jam kyla civilinė atsakomybė dėl eismo įvykio. Be to, atsakovas nurodė, kad, siekdamas įrodyti ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens sukčiavimo faktÄ , turint tikslÄ neteisėtai gauti draudimo iÅ¡mokÄ , kreipėsi į TelÅ¡ių apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ su praÅ¡ymu pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Dėl atsakovo kreipimosi pradėtas ikiteisminis tyrimas.Trečiasis asmuo K.

K. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Atsiliepime pažymėta, kad po eismo įvykio trečiasis asmuo pripažino savo kaltę, nes iÅ¡ tiesų buvo kaltas, todėl atsakovui kyla pareiga iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Ä® 2017-03-15 paskirtÄ teismo posėdį ieÅ¡kovas ir jo atstovas neatvyko, pateikė praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ ieÅ¡kovui ir jo atstovui nedalyvaujant.Teismo posėdyje atsakovo atstovas pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ pakeisti atsakovÄ jo teisių perėmėju ir atsakovu laikyti akcinę draudimo bendrovę „Gjensidige“.

Teismas patenkino šį praÅ¡ymÄ (CPK 48 straipsnis).Atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017-01-31 nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje, konstatavo, jog esminiai ieÅ¡kovo automobilio sugadinimai padaryti dar iki ginčo eismo įvykio, be to, Å¡is eismo įvykis buvo inscenizuotas ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens bendrais suderintais veiksmais. Pasak atsakovo atstovo, esant tokioms aplinkybėms, įvykis negali bÅ«ti laikomas draudžiamuoju ir ieÅ¡kovas neturi teisės gauti draudimo iÅ¡mokÄ .

IeÅ¡kinys atmestinas Byloje nustatyta, kad 2012-04-03 apie 22.14 val. Mažeikiuose, nelygiareikÅ¡mių kelių Pramonės ir Matulionio g. sankryžoje, trečiasis asmuo K. K., vairuodamas automobilį VW GOLF (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡važiavęs iÅ¡ Å¡alutinės Matulionio g. į pagrindinę Pramonės g., susidÅ«rė su kelkraÅ¡tyje stovėjusiu automobiliu (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio savininkas yra ieÅ¡kovas A. K.. 2012-04-03 ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo užpildė eismo įvykio deklaracijÄ , o 2012-04-04 kreipėsi į AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo Mažeikių atstovybę dėl draudimo iÅ¡mokos, tačiau draudimo bendrovės darbuotojams suabejojus dėl Å¡io eismo įvykio aplinkybių, draudimo iÅ¡moka nebuvo iÅ¡mokėta.Atsakovas, turėdamas įtarimų, kad ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo galbÅ«t sukčiavo, siekdami gauti draudimo iÅ¡mokÄ , kreipėsi į TelÅ¡ių apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ , kuriame buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir iÅ¡kelta baudžiamoji byla.Å iaulių apygardos teismas 2016-05-26 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-9-135/2016 pripažino ieÅ¡kovÄ kaltu dėl sukčiavimo.IeÅ¡kovas pateikė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kasacinį skundÄ dėl nurodyto Å iaulių apygardos teismo nuosprendžio.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyraius teisėjų kolegija 2017-01-31 nutratimi, primta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-788/2017, atmetė A.

K. kasacinį skundÄ ir paliko galioti apygardos teismo apkaltinÄ mÄ jį nuosprendį. Dėl draudiko teisės ir pareigos atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nepripažįstant įvykio draudžiamuoju              Nagrinėjamoje byloje Å¡alių ginčas kilo dėl draudiko atsisakymo iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui draudimo iÅ¡mokÄ už eismo įvykyje sugadintÄ automobilį pagrįstumo. Atsakovas (draudikas) atsisakymÄ mokėti ieÅ¡kovui draudimo iÅ¡mokÄ grindžia tuo, kad esminės eismo įvykio dalyvių pateiktos aplinkybės techniniu požiÅ«riu yra nepagrįstos, o visi automobilio sugadinimai negalėjo bÅ«ti padaryti vien deklaruojamo eismo įvykio metu, todėl draudikas neturi pareigos mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

Pagal įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ (remiamasi teisės aktų redakcijomis, galiojusiomis ginčo eismo įvykio metu) draudiko prievolės mokėti draudimo iÅ¡mokÄ atsiradimas siejamas su draudžiamojo įvykio fakto nustatymu (CK 6.987 straipsnis, Draudimo įstatymo 2 straipsnio 15 punktas, 96 straipsnis, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 16 straipsnio 1 dalis). Draudimo įstatymo 96 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad draudikas neturi teisės iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokos ar atsisakyti jÄ iÅ¡mokėti, neįsitikinęs draudžiamojo įvykio buvimu.TPVCAPDÄ® 2 straipsnio 3 dalyje draudžiamasis eismo įvykis apibrėžiamas kaip eismo įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymÄ turi bÅ«ti iÅ¡mokama iÅ¡moka.

Suteikiama draudimo apsauga reglamentuojama taip: iÅ¡moka Å¡io Ä®statymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalÄ atsakingiems asmenims valdant ar naudojant (toliau – naudojant) transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė (TPVCAPDÄ® 3 straipsnio 1 dalis). Pagal TPVCAPDÄ® 16 straipsnio 1 dalį atsakingas draudikas arba Biuras moka iÅ¡mokÄ , jeigu transporto priemonės valdytojui dėl nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos žalos atsiranda civilinė atsakomybė.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad draudiko prievolė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ kyla ne dėl bet kurio įvykio, o tik dėl tokio, dėl kurio kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė (TPVCAPDÄ® 2 straipsnio 3 dalis, 3 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).Draudžiamasis eismo įvykis TPVCAPDÄ® prasme vertintinas kaip eismo įvykis, kai transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė.

Draudikas neturi teisės:

1) iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ar atsisakyti jÄ iÅ¡mokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo;

2) atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos (Draudimo įstatymo 96 straipsnio 3 dalis).Nagrinėjamu atveju atsakovas, gavęs ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ atlyginti automobilio VW GOLF valdytojo, kurio civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju draudimu atsakovo bendrovėje, padarytÄ Å¾alÄ , kreipėsi į nepriklausomÄ specialistÄ , siekdamas nustatyti, ar ginčo eismo įvykyje dalyvavusių automobilių sugadinimai yra tarpusavyje suderinami, o eismo dalyvių nurodytos aplinkybės pagrįstos techniniu požiÅ«riu.

Specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad automobilių sugadinimai tarpusavyje nesuderinami, eismo įvykio vairuotojo nurodytos aplinkybės techniniu požiÅ«riu nepagrįstos, todėl atsakovas dėl galimo ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens sukčiavimo kreipėsi į TelÅ¡ių apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Ikiteisminio tyrimo pagrindu Mažeikių rajono apylinkės teisme pradėta baudžiamoji byla Nr. 1-7-636/2015. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015-04-17 nuosprendžiu iÅ¡teisino A.

K. ir K. K., kaltintus pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, neįrodžius, kad kaltinamieji dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ .Prokurorei pateikus apeliacinį skundÄ dėl iÅ¡teisinamojo nuosprendžio, Å iaulių apygardos teismas 2016-05-26 nuosprendžiu panaikino Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-04-17 nuosprendį, pripažino A. K. ir K. K. kaltais padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje.Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu A.

K. ir K. K. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad A. K. pasikėsino apgaule savo naudai, o K. K. – kito naudai, įgyti AAS ,,Gjensidige Baltic” Lietuvos filialo didelės vertės turtÄ â€“ 40 365,59 Lt (11 690,68 Eur) draudimo iÅ¡mokÄ . Teismas nustatė, kad A. K. įsigytas automobilis nebuvo techniÅ¡kai tvarkingas ir tinkamas naudoti. PrielaidÄ , kad automobilis galėjo bÅ«ti suremontuotas, teismas atmetė, atsižvelgęs į tai, kad nuo automobilio pirkimo iki eismo įvykio praėjo tik 9 dienos, be to, pats A.

K. visada tvirtino, jog automobilį Tauragėje iÅ¡ UAB ,,Jolivera“ įgijo visiÅ¡kai techniÅ¡kai tvarkingÄ ir tinkamÄ naudoti. Be to, A. K. automobilį (duomenys neskelbtini), neužregistravęs jo VÄ® „Regitra“, apdraudė AAS ,,Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale nuo 2012-03-27 iki 2012-04-04, t. y. tik savaitei, Å¡i sutartis sudaryta dienÄ po automobilio įsigijimo ir baigėsi iÅ¡kart po įvykio. IÅ¡nagrinėjusi eismo įvykio aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad surinkti byloje duomenys leidžia teigti, jog K.

K. į kelkraÅ¡tyje paliktÄ automobilį (duomenys neskelbtini) įvažiavo tyčia, o jo nurodytos aplinkybės, kad nespėjo pasukti automobilio į deÅ¡inę, paneigtos specialisto ir ekspertų paaiÅ¡kinimais.Nuteistiesiems pateikus kasacinį skundÄ , Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017-01-31 nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-788/2017, nuteistųjų K. K. ir A. K. kasacinius skundus atmetė. Kasacinis teismas konstatavo, kad byloje nustatytas eismo įvykio inscenizavimo faktas, kurį suderintais ir gerai apgalvotais veiksmais atliko A.

K. ir K. K.. Inscenizavę eismo įvykį, abu nuteistieji užpildė eismo įvykio deklaracijÄ , kitÄ dienÄ kreipėsi į draudimo bendrovę, K. K. užpildė praneÅ¡imo apie įvykį blankÄ , o A. K. – praÅ¡ymo atlyginti žalÄ blankÄ , vėliau abu nuteistieji parašė papildomus paaiÅ¡kinimus apie eismo įvykį. Visuose Å¡iuose dokumentuose nuteistieji melagingai nurodė atsitiktinį eismo įvykio pobÅ«dį ir nuslėpė faktÄ , kad avarijÄ padarė tyčia.Pažymėtina, kad aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, yra prejudiciniai faktai, kurių nereikia iÅ¡ naujo įrodinėti civilinėje byloje (CPK 182 straipsnio 3 punktas).IÅ¡analizavus bylos duomenų visumÄ , nėra pagrindo konstatuoti priežastinio ryÅ¡io tarp trečiojo asmens veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis;

CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu įrodyta aplinkybė, kad eismo įvykis buvo inscenizuotas, atitinka Draudimo įstatymo 96 straipsnio 7 dalyje įtvirtintÄ pagrindÄ , atleidžiantį draudikÄ nuo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo. Nurodytų motyvų pagrindu ieÅ¡kinys dėl ginčo įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo iÅ¡mokos priteisimo atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Atmetus ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos jam neatlyginamos. Tuo tarpu iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybės naudai priteistina 8,32 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas n u t a r ė: atmesti ieÅ¡kinį.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 8,32 Eur (aÅ¡tuonis eurus 32 ct) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų, kurios turi bÅ«ti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“ arba sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), banko Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660.

Mokėjimo kvitÄ bÅ«tina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                                  Laima Ribokaitė