9bd5b0b0-bc02-4e23-8778-c2ee8b48cb25 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-487-933/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00405-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.1; 3.3.1.2; 3.3.1.11; 3.3.1.13; 3.3.1.18.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 13 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Astos Radzevičienės, Antano Rudzinsko ir Irmanto Å ulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurorita“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurorita“ ieÅ¡kinį atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl nuosavybės teisės pripažinimo bei įpareigojimo grÄ Å¾inti pinigines lėšas, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų byloje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, T1 Holdings Limited, Worldclear Ltd, Vilniaus apygardos prokuratÅ«ra.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Eurorita“ ieÅ¡kiniu prašė pripažinti ieÅ¡kovei nuosavybės teisę į 351 120 Eur sumÄ , esančiÄ pas atsakovę Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) depozitinėje sÄ skaitoje; įpareigoti VMI panaikinti 351 120 Eur sumos, esančios depozitinėje sÄ skaitoje, apskaitÄ , visus apribojimus disponuoti likučiais sÄ skaitose ir grÄ Å¾inti Å¡ias lėšas ieÅ¡kovei; priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad 2018 m. gegužės 25 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-2-00034-18 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį. Ikiteisminio tyrimo metu buvo areÅ¡tuotos 101 120 Eur bei 250 000 Eur (iÅ¡ viso 351 120 Eur) sumos, esančios ieÅ¡kovės banko sÄ skaitoje, atidarytoje Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (toliau – ieÅ¡kovės banko sÄ skaita).

Ikiteisminio tyrimo metu, nuo 2020 m. sausio 13 d. iki 2020 m. rugsėjo 23 d. vyko juridinių asmenų reorganizavimas, kuriam 2020 m. rugsėjo 23 d. pasibaigus, UAB „WB21“ (bendrovė priklauso įmonių grupei WB21 Pte. Ltd.) buvo prijungta prie ieÅ¡kovės. IeÅ¡kovė perėmė visas UAB „WB21“ teises ir pareigas. 3. 2020 m. spalio 23 d. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros nutarimu (toliau – ir nutarimas) nesurinkus duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovės banko sÄ skaitoje esanti 351 120 Eur suma buvo gauta nusikalstamu bÅ«du, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.

Po ikiteisminio tyrimo pabaigos, FNTT įpareigojo VMI inicijuoti areÅ¡tuotų piniginių lėšų (351 120 Eur sumos) pripažinimÄ beÅ¡eimininkiu turtu; FNTT taip pat įpareigojo Luminor Bank AS Lietuvos skyrių (toliau – ir Luminor bankas) ieÅ¡kovės banko sÄ skaitoje esančiÄ 351 120 Eur sumÄ pervesti į VMI depozitinę banko sÄ skaitÄ , nurodant mokėjimo paskirtį: „Pinigai, kurių savininkas nežinomas“. Luminor bankas į atsakovės sÄ skaitÄ pervedė 351 114,36 Eur. 2020 m. lapkričio 16 d.

Worldclear Ltd apskundė nutarimÄ aukÅ¡tesniajam prokurorui, nurodydama, jog FNTT, nutraukusi ikiteisminį tyrimÄ , nepagrįstai nepanaikino pritaikytos procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo.

4. IeÅ¡kovės įsitikinimu, Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 19 d. nutartimi pripažino, kad FNTT neturėjo pagrindo spręsti dėl piniginių lėšų kilmės, nes Å¡i aplinkybė nebuvo ikiteisminio tyrimo objektas. Anot ieÅ¡kovės, teismas konstatavo, kad areÅ¡tuotos piniginės lėšos negalėjo bÅ«ti pervestos į VMI depozitinę sÄ skaitÄ . IeÅ¡kovė 2020 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į atsakovę VMI, praÅ¡ydama grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei priklausančias pinigines lėšas, tačiau 2020 m. gruodžio 14 d.

VMI atsakyme nurodė, kad VMI neturi įgaliojimų priimti sprendimo dėl depozitinėje sÄ skaitoje esančių lėšų grÄ Å¾inimo, todėl ieÅ¡kovė turėtų kreiptis į teismÄ dėl piniginių lėšų grÄ Å¾inimo, įrodžius, jog Å¡ios lėšos ieÅ¡kovei priklauso nuosavybės teise. 2021 m. kovo 3 d. ieÅ¡kovė pakartotinai kreipėsi į VMI, praÅ¡ydama grÄ Å¾inti tik dalį piniginių lėšų (101 120 Eur), tačiau VMI atsisakė grÄ Å¾inti lėšas, iÅ¡ esmės nurodydama analogiÅ¡kus tokio atsisakymo motyvus.

5. IeÅ¡kovė vertino, kad ji yra teisėta piniginių lėšų savininkė, todėl ginčo piniginės lėšos negalėjo bÅ«ti pripažintos beÅ¡eimininkėmis. IeÅ¡kovės įsitikinimu, teisėtai atidarytoje ieÅ¡kovės banko sÄ skaitoje esančios lėšos, objektyviai negali neturėti savininko, kadangi jos yra iÅ¡skirtinai ieÅ¡kovės vardu atidarytoje banko sÄ skaitoje, todėl yra ieÅ¡kovės nuosavybė. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, pagrindžiančių, kad ieÅ¡kovės banko sÄ skaita buvo atidaryta neteisėtai; ikiteisminio tyrimo metu nebuvo konstatuota, kad 351 114,36 Eur suma buvo gauta nusikalstamu bÅ«du. Privaloma laikytis lėšų įgijimo sÄ Å¾iningumo prezumpcijos. FNTT įpareigojimas Luminor bankui pervesti visas lėšas VMI bei inicijuoti piniginių lėšų pripažinimo beÅ¡eimininkėmis procesÄ turėtų bÅ«ti vertinamas kaip ieÅ¡kovės nuosavybės teisės pažeidimas.

6. IeÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso 101 120 Eur suma. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad ieÅ¡kovė yra neteisėta ar nesÄ Å¾ininga piniginių lėšų įgijėja; nutarime nebuvo motyvuota, kodėl siekiama pripažinti beÅ¡eimininkėmis 101 120 Eur lėšas, kurių kilmė ir Å¡altinis nebuvo ikiteisminio tyrimo objektas; nėra pagrindo abejoti, kad ieÅ¡kovė turi neginčijamÄ nuosavybės teisę į VMI depozitinėje sÄ skaitoje esančias pinigines lėšas; nutarime klaidingai nurodyta, kad 101 120 Eur piniginių lėšų suma buvo gauta iÅ¡ Didžiojoje Britanijoje veikiančios B21 Ltd.

Anot ieÅ¡kovės, Å¡i suma buvo skirta apmokėti sutartines prievoles, tarp jų ir B21 Ltd. UAB „WB21“, kurios teises ir pareigas po reorganizavimo perėmė ieÅ¡kovė, atlikdavo piniginių lėšų pavedimus B21 Ltd., atsiskaitydama už paslaugas. 100 000 Eur pavedimo, skirto atsiskaityti su B21 Ltd, UAB „WB21“ negalėjo atlikti jį sustabdžius, todėl Å¡ios lėšos liko jos banko sÄ skaitoje. Suma buvo gauta didinant ieÅ¡kovės įstatinį kapitalÄ , todėl ieÅ¡kovė yra teisėta ir sÄ Å¾ininga Å¡ių piniginių lėšų savininkė.

Likusi 1 120 Eur suma yra susijusi išimtinai su tarp UAB „WB21“ ir S.C. Omnicons Design SRL 2018 m. balandžio 25 d. sudaryta nuomos sutartimi dėl biuro patalpų Bukarešte, Rumunijoje, ir komisiniu atlygiu nekilnojamojo turto agentui A. A. L. PFA.

7. IeÅ¡kovė tvirtino, kad jai nuosavybės teise taip pat priklauso 250 000 Eur suma, kuriÄ SingapÅ«re veikianti finansinių paslaugų bendrovė T1 Holdings Limited 2018 m. gegužės 5 d. pervedė UAB „WB21“, siekiant atidaryti sÄ skaitÄ ir įsigyti kriptovaliutos. Aplinkybę, kad Å¡is turtas pervestas teisėtai ir buvo skirtas sutartinių prievolių vykdymui patvirtina ir T1 Holdings Limited vadovo liudijimas. PaaiÅ¡kėjus, kad T1 Holdings Limited pažeidė sÄ skaitos naudotojo pareigas naudojant WB21 Pte.

Ltd. (įmonių grupė, kuriai priklauso ir UAB „WB21“) sÄ skaitÄ , UAB „WB21“ ir ieÅ¡kovė remdamosi sÄ skaitos naudojimo sÄ lygose numatyta teise, už neteisėtÄ veiklÄ T1 Holdings Limited taikė baudas, kurių mokėjimas buvo įskaitomas į 250 000 Eur sumÄ , bendra įskaitymų suma – 252 208,63 Eur. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį dalyje dėl ieÅ¡kovės reikalavimų pripažinti nuosavybės teisę į 101 120 Eur piniginių lėšų, esančių pas atsakovę VMI depozitinėje sÄ skaitoje, ir įpareigojimo jas grÄ Å¾inti, atmetė; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų, T1 Holdings Limited bei Worldclear Ltd 2 087,71 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; bylÄ dėl ieÅ¡kovės reikalavimų pripažinti nuosavybės teisę 250 000 Eur ir VMI įpareigojimo juos grÄ Å¾inti sustabdė ir iÅ¡skyrė į kitÄ bylÄ .

9. Dėl nuosavybės į 101 120 Eur piniginių lėšų sumÄ pripažinimo ir VMI įpareigojimo grÄ Å¾inti Å¡iÄ sumÄ ieÅ¡kovei, teismas pažymėjo, kad ginčas yra kilęs dėl piniginių lėšų, esančių ieÅ¡kovės vardu atidarytoje sÄ skaitoje, priklausomumo. Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, teisės doktrina, vertino, kad viena vertus, iÅ¡ dalies pritartina ieÅ¡kovės pozicijai, jog teisėtai atidarytoje sÄ skaitoje esančios lėšos objektyviai negali neturėti savininko, tačiau, kita vertus, neturi pagrindo sutikti su ieÅ¡kove, jog vien piniginių lėšų iÅ¡skirtinai ieÅ¡kovės vardu atidarytoje banko sÄ skaitoje buvimas sudaro pagrindÄ vienareikÅ¡miÅ¡kai iÅ¡vadai, kad jos nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovei.

Teismas pažymėjo, kad kilusio ginčo dėl ieÅ¡kovės vardu atidarytoje sÄ skaitoje esančių lėšų nuosavybės iÅ¡sprendimui svarbu nustatyti, kokiu pagrindu ginčo lėšos, kurias praÅ¡oma pripažinti ieÅ¡kovės nuosavybe, buvo pervestos į ieÅ¡kovės banko sÄ skaitÄ .

10. Teismas byloje nustatė, kad nors aptariamas ikiteisminis tyrimas, pradėtas UAB „WB21“ atžvilgiu dėl nusikalstamu bÅ«du įgytų pinigų ar turto legalizavimo, buvo nutrauktas, tačiau nutarime buvo konstatuota, jog nepavyko nustatyti tyrimo objekto, t. y. ginčo lėšų savininko, jų kilmės, taip pat duomenų, kad Å¡ios piniginės lėšos gautos nusikalstamu bÅ«du; taip pat nutarimu buvo iÅ¡spręstas daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas, nurodant, kad nutraukus ikiteisminį tyrimÄ , turi bÅ«ti taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos, numatančios, jog daiktai, kurie turi savininkus, grÄ Å¾inami jiems, o daiktai, kurių savininkai nenustatyti, pereina į valstybės nuosavybę ir dėl Å¡ių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka; taip pat buvo pavesta VMI inicijuoti piniginių lėšų, saugomų „WB21“ atidarytoje sÄ skaitoje, pripažinimo beÅ¡eimininkiu turtu procesÄ ; nurodyta pervesti jas į VMI nurodytÄ depozitinę banko sÄ skaitÄ , nurodant mokėjimo paskirtį:

„Pinigai, kurių savininkas nežinomas“. Teismas paminėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu nors ir nebuvo nustatyta, kas yra 101 120 Eur savininkas, tačiau nurodoma, jog tiek UAB „WB21“, tiek Didžiojoje Britanijoje registruota B21 Ltd buvo fiktyvios realios veiklos nevykdančios įmonės. IeÅ¡kovė nutarimo, kuriuo buvo nurodyta pradėti turto pripažinimo beÅ¡eimininkiu turtu procesÄ , neskundė.

11. Teismas nutarimo turinį vertino kartu su visais įrodymais Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka. Nuosavybės teisę į ginčo piniginių lėšų sumÄ (101 120 Eur) ieÅ¡kovė įrodinėjo tuo, kad ginčo suma ieÅ¡kovės buvo gauta didinant ieÅ¡kovės įstatinį kapitalÄ . Teismas vertino, kad ieÅ¡kovė, iÅ¡skyrus 2017 m. gruodžio 6 d., 2017 m. rugsėjo 12 d. patvirtinimus dėl bendrovės įstatinio kapitalo, 2017 m. rugsėjo 12 d., 2017 m. gruodžio 6 d. patvirtinimus dėl mokėjimų į UAB „WB21“ banko sÄ skaitÄ , kuriuose nurodoma, jog į atitinkamas bendrovės sÄ skaitas pervestos įstatinio kapitalo padidinimo (akcijų apmokėjimo) atitinkamos piniginių lėšų sumos, kitų tokioms faktinėms aplinkybėms pagrįsti leistinų raÅ¡ytinių įrodymų, t. y. patvirtinimuose minimų bankinių pavedimų, iÅ¡rašų iÅ¡ sÄ skaitų ar pan., leidžiančių daryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ dėl patvirtinimuose minimų milijonų eurų pervedimų į ieÅ¡kovės sÄ skaitas, nepateikė.

Nepateiktas ir neva už įstatinio kapitalo padidinimÄ gautų piniginių lėšų judėjimas, jų panaudojimo detalizavimas tiek, kiek tai susieta su aptariama ginčo piniginių lėšų suma.

12. Teismas pastebėjo, kad patvirtinimuose nurodoma, jog pavedimus atliko WB21 GmbH, tačiau jie buvo skirti apmokėti naujai iÅ¡leistų akcijų kainÄ bendrovės akcininko P. D. M. G. Byloje nėra pateikta įrodymų, atskleidžiančių ir pagrindžiančių, kokiu pagrindu kitos įmonės nurodomi pavedimai turi bÅ«ti laikomi bendrovės akcininko P. D. M. G. atsiskaitymu už naujų akcijų emisijÄ . Teismas vertino, kad byloje taip pat nepateikta duomenų, patvirtinančių patvirtinimuose nurodytų pavedimuose piniginių lėšų fiksavimÄ ir apskaitymÄ ginčo laikotarpiu ieÅ¡kovės finansiniuose dokumentuose. Teismas nurodė, kad nepateikta ir duomenų, sudarančių pagrindÄ spręsti, jog bendrovės įstatinio kapitalo padidinimo faktai apskritai buvo įregistruoti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABÄ®) 49 straipsnio 7 dalies nustatyta tvarka, kas leidžia abejoti bendrovės įstatinio kapitalo padidinimo faktu.

13. Teismas, įvertinęs į bylÄ ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus, t. y. vieÅ¡Ä ataskaitÄ apie ieÅ¡kovę, skelbiamÄ https//:rekvizitai.vz.lt/, kuriais ieÅ¡kovė siekė patvirtinti aplinkybę, kad ieÅ¡kovė yra įmonė, vykdanti realiÄ veiklÄ , nurodė, jog ieÅ¡kovės pateikti duomenys tik iÅ¡ dalies ir tik nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. iliustruoja ieÅ¡kovės veiklÄ . Teismas pažymėjo, kad įmonės finansų rodikliai atskleisti tik už 2020 m., o nagrinėjamam ginčui aktualÅ«s duomenys dėl UAB „WB21“, kurios teises ir pareigas po reorganizavimo perėmė ieÅ¡kovė, vykdomos veiklos (piniginių lėšų judėjimo) už laikotarpį iki 2018 m. gegužės mėnesio (imtinai), tačiau tokių duomenų ieÅ¡kovė nepateikė.

14. Teismas nusprendė, kad nagrinėjamo ginčo kontekste nėra pagrindo pripažinti įrodytu, jog 101 120 Eur piniginių lėšų suma, ieÅ¡kovės gauta didinant bendrovės įstatinį kapitalÄ , gali bÅ«ti pripažinta ieÅ¡kovės nuosavybe (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnis). Teismas konstatavo, kad valstybei perduoto saugoti ginčo turto (101 120 Eur) kilmė nenustatyta, Å¡io turto savininku pripažinti ieÅ¡kovę nėra pagrindo, o ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl nuosavybės teisės pripažinimo į ginčo 101 120 Eur pinigines lėšas laikė nepagrįstu, todėl atmetė. Netenkinęs nurodyto ieÅ¡kovės reikalavimo, teismas netenkino iÅ¡ iÅ¡vestinio reikalavimo dėl atsakovės VMI įpareigojimo grÄ Å¾inti piniginių lėšų sumÄ ieÅ¡kovei.

15. Dėl nuosavybės į 250 000 Eur piniginių lėšų sumÄ pripažinimo ir VMI įpareigojimo grÄ Å¾inti Å¡iÄ sumÄ ieÅ¡kovei, teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-653-275/ 2021 yra priimtas sprendimas, tačiau jis neįsiteisėjęs. Nurodytoje civilinėje byloje ir nagrinėjamoje byloje teismas nustatė Å¡alių tapatumÄ , tačiau konstatavo, kad ieÅ¡kinių dalykas, ginčo materialinis santykis nesutampa. Teismas nusprendė, kad ginčo situacijoje nustatytinas pagrindas spręsti ne dėl ieÅ¡kovės reikalavimų palikimo nenagrinėtų pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, o bylos sustabdymo pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , t. y.

Å¡ios bylos negalima nagrinėti, kol bus iÅ¡spręsta kita byla, nagrinėjama civiline tvarka. Teismo vertinimu, tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neiÅ¡nagrinėtoje byloje yra tiesioginis teisinis ryÅ¡ys, t. y. kitoje, nurodytoje civilinėje byloje nustatyti faktai, tapačių faktinių aplinkybių įvertinimas turės teisinę reikÅ¡mę priimant teismo sprendimÄ nagrinėjamoje byloje. Teismas pažymėjo, kad susiklosčius tokiai procesinei situacijai, tikslingiausia ir racionaliausia sustabdytÄ bylos dalį iÅ¡skirti į kitÄ bylÄ ir tokiu bÅ«du sudaryti galimybę Å¡alims greičiau pasiekti teisinį rezultatÄ dėl kitos ieÅ¡kovės reikalavimų dalies, dėl kurios teismas gali priimti sprendimÄ .

16. Atsižvelgiant į tai, kad teismas sprendimu iÅ¡sprendė tik dalį ieÅ¡kovės reikalavimų (28,80 proc.) ir juos atmetė, Å¡ioje dalyje ieÅ¡kovės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų neatlygino, o trečiųjų asmenų T1 Holdings Limited bei Worldclear Ltd praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo tenkino proporcingai atmestų reikalavimų daliai. Teismas pažymėjo, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su ieÅ¡kovės neiÅ¡spręstų reikalavimų dalimi, klausimas spręstinas iÅ¡skirtoje byloje.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 17. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalį dėl 101 120 Eur lėšų pripažinimo ieÅ¡kovės nuosavybe ir sumų grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovei, Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti; paÅ¡alinti T1 Holdings Limited bei Worldclear Ltd iÅ¡ bylos; paskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas; tuo atveju, jeigu nebÅ«tų tenkintas Å¡is ieÅ¡kinio reikalavimas, praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo; priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 17.1. Ikiteisminio tyrimo metu padaryta grubi loginė ir faktų vertinimo klaida, teigiant, kad 101 120 Eur lėšos buvo gautos iÅ¡ neva fiktyvios, realios veiklos nevykdančios Didžiojoje Britanijoje registruotos bendrovės B21 Ltd ir, jog Å¡ių lėšų kilmės nenustatyta, todėl nežinomas jų savininkas. Lėšomis ieÅ¡kovė ilgÄ laikÄ disponavo savo banko sÄ skaitoje kaip apmokėto įstatinio kapitalo lėšomis ir siekė atlikti pavedimÄ , kurio vykdymas buvo sustabdytas.

IeÅ¡kovė pateikė duomenis apie atliktus 7 pavedimus į B21 Ltd, tačiau tik vienas iÅ¡ jų buvo sustabdytas; be kita ko, ieÅ¡kovei nėra aiÅ¡ku, kodėl ir kokiu pagrindu ieÅ¡kovės iÅ¡siunčiamas 100 000 Eur pavedimas bendrovei B21 Ltd, nutarime buvo vertinamas kaip iÅ¡ bendrovės B21 Ltd gautas mokėjimas. IeÅ¡kovė neskundė nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , nes nebuvo ikiteisminio tyrimo dalyvis ir neturėjo Å¡ios teisės. 17.2. PrieÅ¡ingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, nutarime buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovė yra veikianti įmonė.

TÄ patvirtina nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ pateikta informacija apie veiklÄ , darbuotojus, mokesčių mokėtojus, vykdomas finansines operacijas, ieÅ¡kovės su apeliaciniu skundu teikiami įrodymai. Teismas nusprendė dėl į bylÄ neįtraukto asmens veiklos fiktyvumo, t. y. Didžiojoje Britanijoje registruotos B21 Ltd. Byloje nėra įrodymų ar duomenų apie Å¡ios bendrovės veiklÄ , Å¡ios aplinkybės byloje nebuvo tiriamos ir nagrinėjamos, nebuvo ginčo objektas. VieÅ¡i duomenys patvirtina faktÄ , kad bendrovė veiklÄ vykdė, buvo įtraukta į Didžiosios Britanijos pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtojų registrÄ , todėl pirmosios instancijos teismui nusprendus dėl Å¡io, neįtraukto į civilinę bylÄ juridinio asmens veiklos fiktyvumo, teismas priėmė sprendimÄ , kuris turės įtakos Å¡io asmens teisėms ir pareigoms.

Egzistuoja absoliutus pagrindas naikinti skundžiamÄ sprendimÄ . 17.3. IeÅ¡kovė buvo teisėta lėšų savininkė ir valdytoja iki buvo pradėti ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmai. IeÅ¡kovė tapo 101 120 Eur savininke nuo Å¡ių lėšų įskaitymo ieÅ¡kovės banko sÄ skaitoje, o Å¡iai nuosavybei yra taikoma sÄ Å¾iningumo ir teisėtumo prezumpcija, įtvirtinta CK 4.23 straipsnio 2 dalyje. Atsakovė Å¡ių lėšų taip pat neturi teisės laikyti beÅ¡eimininkėmis, kaip analogiÅ¡komis aplinkybėmis iÅ¡aiÅ¡kino Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 19 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. IBPS-160333-21-1128.

Atsakovė mokesčių mokėtojų duomenų bazėje https://www.vmi.lt/manovmi mokesčių mokėtojo kortelėje Å¡ias lėšas apskaito kaip ieÅ¡kovei priklausančias lėšas, tuo pačiu pripažindama ieÅ¡kovės nuosavybės teisę į Å¡ias lėšas. 17.4. IeÅ¡kovė įrodė, kad 101 120 Eur lėšos yra jos nuosavybė ir buvo gautos iÅ¡ akcininko, padidinus bendrovės įstatinį kapitalÄ . Šį faktÄ ieÅ¡kovė pagrindė į bylÄ pateikdama akcininko sprendimus dėl įstatinio kapitalo padidinimo bei bendrovės patvirtinimus, kad įstatinis kapitalas buvo apmokėtas.

Byloje dalyvaujantys asmenys pateiktų įrodymų bei įstatinio kapitalo apmokėjimo aplinkybių neginčijo, nebuvo pateikti kiti duomenys, kurie sudarytų pagrindÄ ieÅ¡kovės nurodytomis aplinkybėmis abejoti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad įstatinis kapitalas apmokėtas. Jei ieÅ¡kovės įstatinis kapitalas nebÅ«tų buvęs apmokėtas, ieÅ¡kovė nebÅ«tų galėjusi reorganizuotis pagal ABÄ® 61 straipsnio 2 dalį. 17.5. Byloje nebuvo keliamas klausimas, kad 101 120 Eur suma nėra tos pačios lėšos, kurios gautos apmokėjus įstatinį kapitalÄ ; nebuvo keliamas klausimas, kad trečiasis asmuo negalėjo apmokėti įstatinio kapitalo už akcininkÄ ; kad toks susitarimas buvo fiktyvus, ar, kad mokėjimo paskirtis ne ta, kuri nurodyta pavedimuose; nebuvo ginčo, kad suma nebuvo apskaityta ieÅ¡kovės buhalterijoje.

Klausimas dėl įrodymų nepakankamumo byloje nebuvo spręstas, todėl yra siurprizinis ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovės įstatinio kapitalo didinimo aplinkybės nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas. Sprendimas priimtas vadovaujantis iÅ¡imtinai pavieniais ir selektyviai atrinktais teiginiais iÅ¡ nutarimo, Å¡iems neteisėtai suteikiant prejudicinę galiÄ ir neatliekant jų tyrimo. 17.6. Pirmosios instancijos teismas padarė esminį procesinės teisės pažeidimÄ , išėjo už ginčo Å¡alių nustatytų bylos nagrinėjimo ribų, nesiaiÅ¡kino bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, o formaliai nurodė, kad lėšos nepriklauso ieÅ¡kovei, užkirsdamas keliÄ efektyviai ieÅ¡kovės pažeistų teisių gynybai.

Teismas rėmėsi ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuri ne tik neturi prejudicijos šiai bylai, bet ir aplinkybės nėra reikšmingos teisingam bylos išnagrinėjimui, ypač kiek tai susiję su įstatinio kapitalo didinimo aplinkybėmis ar bendrovių faktine veikla. 17.7. Trečiųjų asmenų T1 Holdings Limited ir Worldclear Ltd suinteresuotumas buvo susijęs tik su dalimi ieškovės reikalavimų – pripažinti nuosavybės teisę į 250 000 Eur ir juos priteisti iš atsakovės VMI bei su aplinkybe, jog tretieji asmenys siekia įrodyti, kad šios lėšos priklauso jiems.

Teismui iÅ¡skyrus dalį ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimų, iÅ¡ Å¡ios civilinės bylos nurodyti tretieji asmenys turėjo bÅ«ti paÅ¡alinti. 17.8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė civilinės bylos dalį vadovaudamasis CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, be kita ko, nebuvo pagrindo dalį ieÅ¡kovės reikalavimų iÅ¡skirti į atskirÄ bylÄ .

18. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė VMI praÅ¡o skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai: 18.1. Atsakovė ne savo valia perėmė pinigines lėšas, jos buvo pervestos vadovaujantis teisės aktais, pagal VMI paskirtas atlikti funkcijas, nutarimo pagrindu. Spręsti dėl nutarimo teisėtumo ir jį ginčyti turėjo ieÅ¡kovė, įrodinėdama, kad yra teisėta lėšų savininkė. VMI tik pavesta inicijuoti piniginių lėšų pripažinimo beÅ¡eimininkiu turtu procedÅ«rÄ , VMI neatlieka veiksmų, vertinant piniginių lėšų kilmę ar priklausomybę.

Ikiteisminio tyrimo nutraukimas savaime negali bÅ«ti pagrindas grÄ Å¾inti praÅ¡omas lėšas. 18.2. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis ginčo lėšos yra laikomos VMI depozitinėje sÄ skaitoje, esančioje AB Å iaulių banke, įmokos kodu V006. Nors piniginės lėšos yra priskirtos prie ieÅ¡kovės apskaitos kortelės, tačiau ieÅ¡kovė Å¡iomis lėšomis negali naudotis ar jomis disponuoti (tai parodo skirtingas įmokos kodas). Vien faktas, kad mokesčių kortelėje yra matomos ginčo lėšos, nesudaro ieÅ¡kovei teisės teigti, kad jai priklauso nuosavybės teisė į Å¡ias lėšas. 18.3.

Tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir civilinės bylos Nr. e2-653-275/2021 yra tiesioginis teisinis ryÅ¡ys, t. y. kitoje, minėtoje civilinėje byloje nustatyti faktai, turės teisinę reikÅ¡mę priimant teismo sprendimÄ nagrinėjamoje byloje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad tikslinga ir racionalu sustabdytÄ bylos dalį iÅ¡skirti į kitÄ bylÄ .

19. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, FNTT praÅ¡o skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai: 19.1. IÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų buvo padaryta iÅ¡vada, kad UAB „WB21“ veikla buvo fiktyvi, realios veiklos nevykdanti įmonė. Ikiteisminio tyrimo metu nepavyko nustatyti UAB „WB21“ banko sÄ skaitoje buvusių piniginių lėšų tikrosios kilmės, o tai reiÅ¡kia, kad Å¡ių lėšų tikrieji savininkai nėra žinomi.

AiÅ¡kinantis piniginių lėšų kilmę, surasti ir apklausti UAB „WB21“ direktoriaus Vokietijos Federacijos piliečio P. D. M. G. nepavyko. 19.2. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas savaime nereiÅ¡kia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių sprendimų neteisėtumo, jeigu jie buvo priimti laikantis procesinių normų. Nutraukiant ikiteisminį tyrimÄ buvo konstatuota, kad piniginių lėšų savininkai yra nežinomi, todėl tikslinga inicijuoti piniginių lėšų pripažinimo beÅ¡eimininkiu turtu procesÄ . 19.3.

Nepriklausomai nuo to, kad ieÅ¡kovei nebuvo suteiktas procesinis statusas ikiteisminiame tyrime, jai buvo taikomos procesinės poveikio priemonės (draudimas disponuoti sÄ skaitoje esančiomis lėšomis), todėl ji turėjo visas galimybes apskųsti veiksmus ir priimtus nutarimus, susijusius su jos sÄ skaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis (BPK 63 straipsnis). 19.4. IeÅ¡kovės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo ir tyrimo taisykles yra nepagrįsti. IeÅ¡kovė, teikdama naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, piktnaudžiauja vėlesnio pateikimo teise, kadangi Å¡iais įrodymais disponavo nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme.

20. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, T1 Holdings Limited ir Worldclear Ltd praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinio skundo dalies dėl skundžiamo sprendimo dalies, kuria atmestas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl 101 102 Eur lėšų, netenkinti; palikti nenagrinėtas apeliacinio skundo dalis dėl trečiųjų asmenų T1 Holdings Limited ir Worldclear Ltd nepaÅ¡alinimo iÅ¡ civilinės bylos ir dėl skundžiamo sprendimo dalies, kuria ieÅ¡kovės reikalavimo dalis dėl 250 000 Eur iÅ¡skirta į atskirÄ civilinę bylÄ , jÄ sustabdant, o apeliacinį procesÄ dėl Å¡ių reikalavimų nutraukti; netenkinus antrojo praÅ¡ymo, atmesti apeliacinio skundo dalis dėl trečiųjų asmenų nepaÅ¡alinimo iÅ¡ civilinės bylos ir dėl skundžiamo sprendimo dalies, kuria ieÅ¡kovės reikalavimo dalis dėl 250 000 Eur iÅ¡skirta į atskirÄ civilinę bylÄ , jÄ sustabdant; atsisakyti priimti ieÅ¡kovės apeliacinės instancijos teismui pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ ieÅ¡kovės. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai: 20.1.

VMI pagrįstai saugo 101 120 Eur lėšas iki kol bus pradėtas jų pripažinimo beÅ¡eimininkiu turtu procesas pagal nutarimo pagrindu galiojančius įpareigojimus. Nuosavybės teisės į Å¡iÄ lėšų dalį ieÅ¡kovė neįrodė ir nagrinėjamoje byloje. 20.2. Apeliacinio skundo dalis, kuria ginčijamas civilinės bylos dalies sustabdymas bei iÅ¡skyrimas į kitÄ bylÄ , nėra apeliacinio skundo dalykas ir Lietuvos apeliacinio teismo neturėtų bÅ«ti nagrinėjami, be kita ko, Å¡ie klausimai jau yra apskųsti ieÅ¡kovės atskiruoju skundu ir yra nagrinėjami Lietuvos apeliaciniame teisme.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė civilinės bylos dalies nagrinėjimÄ ir iÅ¡skyrė civilinės bylos dalį į kitÄ bylÄ . 20.3. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl trečiųjų asmenų paÅ¡alinimo iÅ¡ nagrinėjamos bylos. AnalogiÅ¡kÄ klausimÄ ieÅ¡kovė jau yra iÅ¡kėlusi, teikdama Lietuvos apeliaciniam teismui atskirÄ jį skundÄ , todėl Å¡iÄ apeliacinio skundo dalį teismas turėjo atsisakyti priimti, o jÄ priėmus – apeliacinį procesÄ Å¡ioje dalyje nutraukti.

Be to, apeliacinio skundo dalis dėl trečiųjų asmenų paÅ¡alinimo iÅ¡ nagrinėjamos bylos yra nepagrįsta ir atmestina, nes ieÅ¡kovė nenurodo kuo toks sprendimas yra neteisėtas, kokiÄ teisės normÄ ar ieÅ¡kovės interesÄ pažeidžia. Ä®vertinus, kad tretieji asmenys nebuvo paÅ¡alinti iÅ¡ bylos, atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo. 20.4. Teismas neperžengė ginčo ribų ir įrodymų vertinimo taisyklių laikėsi tinkamai. IeÅ¡kovės įstatinio kapitalo didinimo aplinkybės, įmonės veiklos vykdymo klausimai sudarė bylos nagrinėjimo dalykÄ , todėl sprendime tokių aplinkybių vertinimas buvo bÅ«tinas.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 21. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

22. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieÅ¡kovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį faktinių bei teisinių argumentų.

23. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkinta ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio dalis dėl 101 120 Eur lėšų pripažinimo ieÅ¡kovės nuosavybe ir sumų grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovei. Dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui (ne)priėmimo 24. IeÅ¡kovė su apeliaciniu skundu į bylÄ teikia naujus įrodymus: 2016 m. lapkričio 15 d. WB21 UAB steigimo aktÄ , iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ banko sÄ skaitos (apeliacinio skundo 1.1 priedas); 2017 m. liepos 20 d. patvirtinimÄ dėl bendrovės įstatinio kapitalo, 2017 m. kovo 29 d.

WB21 UAB vienintelio akcininko sprendimÄ , iÅ¡raÅ¡us su banko mokėjimais (apeliacinio skundo 1.2 priedas); 2017 m. rugsėjo 12 d. akcijų pasiraÅ¡ymo sutartį, 2017 m. rugsėjo 12 d. patvirtinimÄ dėl bendrovės įstatinio kapitalo, 2017 m. rugsėjo 12 d. patvirtinimÄ dėl mokėjimų į WB21 UAB banko sÄ skaitÄ , iÅ¡raÅ¡us su banko mokėjimais (apeliacinio skundo 1.3 priedas); 2017 m. gruodžio 6 d. akcijų pasiraÅ¡ymo sutartį, 2017 m. gruodžio 6 d. patvirtinimÄ dėl bendrovės įstatinio kapitalo, 2017 m. gruodžio 6 d. patvirtinimÄ dėl mokėjimų į WB21 UAB banko sÄ skaitÄ , WB21 PTE.

LTD banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä , WB21 UAB sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä (apeliacinio skundo 1.4 priedas); UAB „Eurorita“ įstatus (apeliacinio skundo 2 priedas); UAB „Eurorita“ metinių finansinių ataskaitų teikimÄ , ataskaitinis laikotarpis nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., UAB „Eurorita LT“ metinių finansinių ataskaitų teikimÄ , ataskaitinis laikotarpis nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., UAB „WB21“ 2019 m. gruodžio 31 d. balansÄ , UAB „WB21“ 2019 m. finansinės atskaitomybės aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ , UAB „WB21“ 2018 m. gruodžio 31 d. balansÄ , pelno (nuostolių) ataskaitÄ , UAB „WB21“ 2018 m. finansinės atskaitomybės aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ , UAB „WB21“ metinių finansinių ataskaitų teikimÄ , ataskaitinis laikotarpis nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. (apeliacinio skundo 3 priedas);

UAB „Eurorita“ ir UAB „WB21“ metines pelno mokesčio deklaracijas nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. (apeliacinio skundo 4 priedas); 2021 m. gruodžio 3 d. UAB „Eurorita“ Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinę ataskaitÄ F4 pagal 2021 m. rugsėjo 30 d. duomenis, 2021 m. gruodžio 3 d. UAB „Eurorita“ Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinę ataskaitÄ F4 pagal 2020 m. gruodžio 31 d. duomenis, 2021 m. gruodžio 3 d.

UAB „WB21“ Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinę ataskaitÄ F4 pagal 2019 m. gruodžio 31 d. duomenis, 2021 m. gruodžio 3 d. UAB „WB21“ Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinę ataskaitÄ F4 pagal 2018 m. gruodžio 31 d. duomenis, 2021 m. gruodžio 3 d. UAB „WB21“ Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinę ataskaitÄ F4 pagal 2017 m. gruodžio 31 d. duomenis (apeliacinio skundo 5 priedas);

UAB „Eurorita“ buhalterės patvirtinimÄ (apeliacinio skundo 6 priedas).

25. Kasacinis teismas ne kartÄ yra pabrėžęs, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos Å¡alims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylÄ nagrinėjančio teismo įtikinimÄ , kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Taigi, teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 54, 55 punktus ir juose nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ; 2022 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 39 punktÄ ).

26. Ä®rodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, – Å¡alių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus, nebent įstatymas atskirais (specialiais) atvejais suteikia teismui tokiÄ teisę (CPK 178 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 1 dalis, 414 straipsnio 1 dalis ir pan.).

27. Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba jeigu šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

28. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CPK 314 straipsnio normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar Å¡is konkretus įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , be to, atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčui iÅ¡spręsti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016, kt.).

29. Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieÅ¡ nesÄ Å¾iningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimÄ apeliacinės instancijos teisme, neturi bÅ«ti taikoma formaliai ir panaudota prieÅ¡ sÄ Å¾iningus teismo proceso dalyvius, be to, negali bÅ«ti vertinama kaip kliÅ«tis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas; 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 42 punktas).

30. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pridėtų įrodymų turiniu, visų pirma pažymi, kad CPK 113 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, iÅ¡skyrus CPK ir kituose teisės aktuose nustatytas iÅ¡imtis. Jeigu raÅ¡ytinis įrodymas suraÅ¡ytas ne valstybine kalba, kartu pateikiamas įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo vertimas (CPK 198 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad faktiniai duomenys, kurie pateikti nesilaikant proceso įstatyme įtvirtintos procesinių dokumentų ir jų priedų pateikimo tvarkos (CPK 113–114 straipsniai), neatitinka leistinumo reikalavimo (plačiÄ ja prasme) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-701/2018, 39 punktas).

Taigi, užsienio kalba pateikti rašytiniai įrodymai laikomi leistinais, tik jeigu kartu yra pridedamas įstatymo nustatyta tvarka patvirtintas jų vertimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2021 35 punktas).

31. Atsižvelgiant į tai, kad dalis 1.1, 1.2, 1.3, 1.4 priedų (kartu su kitais dokumentais Å¡iuose prieduose teikiami banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai) nėra įstatymo nustatyta tvarka iÅ¡versti į valstybinę kalbÄ , Å¡ie įrodymai neatitinka įrodymų leistinumo kriterijų, todėl į bylÄ nėra priimami ir byloje nevertinami jau vien Å¡iuo savarankiÅ¡ku pagrindu (CPK 113 straipsnio 3 dalis).

32. Spręsdamas dėl kitų, jau minėtų naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dalis ieÅ¡kovės teikiamų įrodymų jau sudaro bylos medžiagÄ , todėl dėl jų priėmimo apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamoje byloje teismas nepasisako.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė nepagrindė būtinybės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad: 33.1. pirma, didžioji dalis įrodymų jau egzistavo ieškinio pateikimo metu arba galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (pavyzdžiui, Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinės ataskaitos, buhalterės patvirtinimas ir kt.). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos neįtikino ieškovės pozicija dėl pirmosios instancijos teismo priimto, skundžiamo sprendimo siurpriziškumo, nes:

i) ieškovei tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai); ii) nagrinėjamos bylos dalis nėra susijusi su viešuoju interesu, nėra priskiriama nedispozityviųjų bylų kategorijai; iii) ieškovė viso proceso pirmosios instancijos teisme metu buvo atstovaujama profesionalaus teisininko (advokato (-ų)), kuriam turėtų būti žinomos civilinio proceso teisės normų nuostatos, teisės ir pareigos, civilinių bylų nagrinėjimo tvarka, tačiau nepasinaudojo teise teikti turimus įrodymus pirmosios instancijos teismui ir įrodinėti aplinkybes, susijusias su ieškinio reikalavimais; iv) ieškovė deklaratyviai teigia, kad atsakovė, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, byloje neginčijo aplinkybių, susijusių su ieškovės ir kitų juridinių asmenų veiklos (ne)vykdymu, įstatinio kapitalo apmokėjimu, todėl buvo pagrindas laikyti šias aplinkybes įrodytomis.

Pažymėtina, kad byloje dalyvaujantys asmenys procesiniuose dokumentuose nesutiko su ieÅ¡kinio reikalavimais, ginčijo ieÅ¡kovės nurodomas aplinkybes; 33.2. antra, kasacinio teismo jurisprudencijoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – tai ribotos apeliacijos, bÅ«dingos civiliniam procesui, iÅ¡raiÅ¡ka. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Å io apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas bÅ«tų apsunkintas arba net apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotÄ procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant paÅ¡alinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu yra nustatytas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Å is draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumÄ bei apibrėžtumÄ , nes, užkirsdamas keliÄ remtis tokiais įrodymais, kurie nefigÅ«ravo pirmosios instancijos teisme, paÅ¡alina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukÅ«rimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-469/2021); 33.3. trečia, CPK įtvirtintinas ribotos apeliacijos modelis, kurio pagrindinė paskirtis pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 301 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylÄ iÅ¡ esmės (tas yra bÅ«dinga visiÅ¡kai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo argumentus, peržiÅ«ri pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020); 33.4. ketvirta, įrodymų pateikimo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir iÅ¡samaus bylos iÅ¡tyrimo, bylinėtis sÄ Å¾iningai, atskleidžiant bylai reikÅ¡mingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

Taip yra užtikrinamas bylos Å¡alių lygiateisiÅ¡kumas kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į kitos Å¡alies pateiktus reikalavimus ir nuneigti pateiktus atsikirtimus. Be to, skatinamas bylos Å¡alių sÄ Å¾iningumas ir proceso koncentruotumas pirmosios instancijos teisme; 33.5. penkta, byloje dalyvaujantys asmenys turi bÅ«ti aktyvÅ«s viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar yra priimamas jiems nepalankus procesinis sprendimas.

34. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė nenurodė naujų įrodymų nepateikimo pirmosios instancijos teismui objektyvių priežasčių, į tai, kad be kita ko, dalis teikiamų įrodymų neatitinka įrodymų leistinumo kriterijų bei dėl Å¡ioje nutartyje nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nepriima ieÅ¡kovės teikiamų naujų įrodymų, o toks apeliacinės instancijos teismo atsisakymas priimti naujus įrodymus atitinka Å¡ioje nutartyje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ (CPK 314 straipsnis).

35. Atsakovė VMI su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ taip pat teikė naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ Mokesčių apskaitos informacinės sistemos įplaukos kopijÄ , tačiau neprašė Å¡io įrodymo priimti į bylÄ , neįrodinėjo Å¡io įrodymo pateikimo bÅ«tinybės iÅ¡kilusios vėliau, todėl apeliacinės instancijos teismas šį naujÄ Ä¯rodymÄ taip pat atsisako priimti į bylÄ (CPK 314 straipsnis). Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių 36. Bylos duomenimis nustatyta, kad FNTT, siekdama nustatyti UAB „WB21“ banko sÄ skaitoje, esančioje banke AB „Citadele“, 2018 m. gegužės 9-18 dienomis buvusių 351 120 Eur piniginių lėšų teisėtumÄ , 2018 m. gegužės 29 d. pradėjo ikiteisminį tyrimÄ Nr. 06-2-00034-18 pagal nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 216 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo kreiptasi į užsienio valstybių teisėsaugos institucijas, apklausti liudytojai, aktualiu laikotarpiu dirbę ar kitaip susiję su UAB „WB21“, gauti ir patikrinti su UAB „WB21“ veikla susiję dokumentai, banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai, atlikti kiti bÅ«tini tyrimo veiksmai. Ikiteisminio tyrimo metu patikimų duomenų apie tai, kad ginčo piniginės lėšos gautos bÅ«tent nusikalstamu bÅ«du nesurinkta, tačiau tikroji 351 120 Eur kilmė ir mokėjimo paskirtis taip pat nenustatyta.

Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kas yra piniginių lėšų, į kurias apribotos nuosavybės teisės (pervestų iÅ¡ skirtingų sÄ skaitų – 101 120 Eur Didžiosios Britanijoje ir 250 000 Eur Naujojoje Zelandijoje), savininkas. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tiek UAB „WB21“, tiek Didžiojoje Britanijoje registruota „B21 LTD“ buvo fiktyvios realios veiklos nevykdančios įmonės, o R. W. į UAB „WB21“ sÄ skaitÄ pervestų lėšų (250 000 Eur) kilmė ir paskirtis nėra nustatyta.

Eurojust ir Europolo naudojamose duomenų bazėse turimos informacijos pagalba surasti ir apklausti UAB „WB21“ direktoriaus Vokietijos Federacijos piliečio P. D. M. G. ikiteisminio tyrimo metu nepavyko.

37. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė 2020 m. spalio 23 d. nutarimu ikiteisminį tyrimÄ nutraukė BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 212 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindais, t. y. nenustačius, kad padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 216 straipsnio 1 dalyje, taip pat nutarimu buvo iÅ¡spręstas daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas, nurodant, jog nutraukus ikiteisminį tyrimÄ , turi bÅ«ti taikomos BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos, numatančios, kad daiktai, kurie turi savininkus, grÄ Å¾inami jiems, o daiktai, kurių savininkai nenustatyti, pereina į valstybės nuosavybę ir dėl Å¡ių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka.

Å iuo pagrindu buvo pavesta VMI inicijuoti piniginių lėšų – 351 120 Eur, saugomų UAB „WB21“ atidarytoje sÄ skaitoje, pripažinimo beÅ¡eimininkiu turtu procesÄ . 38. 2020 m. lapkričio 11 d. prokurorės 2020 m. spalio 23 d. nutarimas buvo patikslintas, nustatant, kad UAB „WB21“ teisių perėmėja paskirta UAB „Eurorita“, pakeičiant 2020 m. spalio 23 d. nutarimo rezoliucinę dalį: praneÅ¡ant VMI inicijuoti piniginių lėšų – 351 114,39 Eur, saugomų UAB „Eurorita“ banko sÄ skaitoje, esančioje „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, pripažinimo beÅ¡eimininkiu turtu procesÄ , įpareigojant „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyrių pinigines lėšas, t. y. 351 114,39 Eur, pervesti į VMI nurodytÄ depozitinę banko sÄ skaitÄ , nurodant mokėjimo paskirtį:

„Pinigai, kurių savininkas nežinomas“. 39. 2020 m. lapkričio 17 d. Vilniaus apygardos prokuratÅ«roje buvo gautas bendrovės Worldclear Ltd skundas dėl prokuroro 2020 m. spalio 23 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 02-6-00034-18 (reg. Nr. AP-30544), kuriame nurodoma, kad dalies piniginių lėšų, o bÅ«tent – 250 000 Eur, kurių pripažinimo beÅ¡eimininkiu turtu procesÄ inicijuoti nurodė prokuroras 2020 m. spalio 23 d. ir 2020 m. lapkričio 11 d. nutarimais, savininkė yra bendrovė Wordclear Ltd, Å¡ių piniginių lėšų kilmė yra teisėta ir aiÅ¡ki, jų pripažinti beÅ¡eimininkiu turtu nėra pagrindo.

40. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimu bendrovės Worldclear Ltd skundas dėl 2020 m. spalio 23 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 02-6-00034-18 buvo atmestas kaip nepagrįstas. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. sausio 15 d. nutartimi, iÅ¡nagrinėjus bendrovės Worldclear Ltd skundÄ dėl Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimo, buvo nutarta skundÄ atmesti.

41. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 19 d. nutartimi (skundo Nr. IBPS-160333-21-1128), iÅ¡nagrinėjus bendrovės Worldclear Ltd skundÄ dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. sausio 15 d. nutarties, buvo nutarta: Worldclear Ltd skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. sausio 15 d. nutartį ir priimti dėl skundo naujÄ sprendimÄ ; panaikinti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimÄ ; pakeisti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2020 m. spalio 23 d. nutarimo (atsižvelgiant į 2020 m. lapkričio 11 d. nutarimu padarytus pakeitimus) rezoliucinės dalies 3 punktÄ , jį iÅ¡dėstyti taip „Įpareigoti Luminor Bank AS Lietuvos skyrių pinigines lėšas – 101 120 Eur, esančių UAB „Eurorita“ banko sÄ skaitoje Nr. LT444010051005108497, pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 depozitinę banko sÄ skaitÄ Nr. LT787180000000141083, esančiÄ banke AB Å iaulių banke, nurodant mokėjimo paskirtį:

„Pinigai, kurių savininkas nežinomas“. Dėl procesinių klausimų – dalies reikalavimų iÅ¡skyrimo į atskirÄ bylÄ , dalies civilinės bylos sustabdymo (ne)pagrįstumo 42. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, be kita ko, bylÄ dėl ieÅ¡kovės reikalavimų pripažinti nuosavybės teisę į 250 000 Eur ir VMI įpareigojimo juos grÄ Å¾inti sustabdė ir iÅ¡skyrė į kitÄ bylÄ . Tokį procesinį sprendimÄ teismas motyvavo tuo, kad tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neiÅ¡nagrinėtoje byloje (Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-653-275/2021) yra tiesioginis teisinis ryÅ¡ys, t. y. kitoje, nurodytoje civilinėje byloje nustatyti faktai, tapačių faktinių aplinkybių įvertinimas turės teisinę reikÅ¡mę priimant teismo sprendimÄ nagrinėjamoje byloje.

Teismas pažymėjo, kad tokiu bÅ«du bus sudaryta galimybė Å¡alims greičiau pasiekti teisinį rezultatÄ dėl kitos ieÅ¡kovės reikalavimų dalies, dėl kurios teismas gali priimti sprendimÄ .

43. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde kvestionuoja tokį pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , motyvuodama tuo, kad teismas nepagrįstai sustabdė civilinės bylos dalį vadovaudamasis CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, be kita ko, nebuvo pagrindo dalį ieÅ¡kovės reikalavimų iÅ¡skirti į atskirÄ bylÄ . Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais ieÅ¡kovės (apeliantės) teiginiais.

44. CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo:

1) Å¡io kodekso numatytais atvejais;

2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Remiantis minėto straipsnio 3 dalimi, dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali bÅ«ti paduodami, bet motyvai dėl Å¡ių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali bÅ«ti įtraukiami į apeliacinį skundÄ .

45. Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡skyrus Å¡iame skirsnyje numatytas iÅ¡imtis. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grÄ Å¾inamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali bÅ«ti apeliacinio apskundimo objektas.

46. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant proceso teisės normas, reglamentuojančias teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo bei pagrįstumo kontrolės formas, išaiškinta, kad bylų procesas apeliacinės instancijos teisme gali būti dvejopo pobūdžio. Pirma, tai – apeliacinis procesas dėl neįsiteisėjusių teismo sprendimų apskundimo, reglamentuotas CPK III dalies XVI skyriaus pirmajame skirsnyje. Šiuo atveju paduodami apeliaciniai skundai (CPK 306 str.). Kito pobūdžio procesas apeliacine tvarka yra apeliacinis procesas pagal atskiruosius skundus, reglamentuotas CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje.

Pastaruoju atveju paduodami atskirieji skundai (CPK 334 straipsnis). Šie procesai apeliacine tvarka skiriasi apeliacinio apskundimo objektu. Pirmuoju atveju, pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį, apeliacinio apskundimo objektas yra neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas. Juo šalių ginčas byloje yra išspręstas iš esmės. Tai yra paprastoji apeliacija. Antruoju atveju pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį apeliacinio apskundimo objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartys, skundžiamos atskirai nuo teismo sprendimo, kuriomis neišsprendžiamas bylos šalių ginčas iš esmės, bet sprendžiami kiti procesiniai klausimai.

Tai yra išimtinė (nepaprastoji) apeliacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010).

47. Pasisakydamas dėl atskiraisiais skundais neskundžiamų pirmosios instancijos teismo nutarčių, kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad Å¡i taisyklė nereiÅ¡kia, kad tokios nutartys apskritai negali bÅ«ti skundžiamos. Tokios nutartys skundžiamos apeliacine tvarka ne atskirai, o kartu su teismo sprendimu, t. y. į apeliacinį skundÄ Ä¯traukiami motyvai dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-421/2016, 10 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-713-464/2018).

48. Pirmosios instancijos teismui priėmus skundžiamÄ sprendimÄ , kuriuo teismas, be kita ko, nusprendė dalį civilinės bylos sustabdyti ir iÅ¡skirti į kitÄ bylÄ , ieÅ¡kovė apeliacinės instancijos teismui pateikė atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalies, kuria byla buvo sustabdyta, panaikinimo. Lietuvos apeliacinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ , 2022 m. vasario 3 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalį, kuria nutarta sustabdyti ieÅ¡kovės reikalavimo pripažinti nuosavybės teisę į 250 000 Eur ir įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Å¡iÄ sumÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei nagrinėjimÄ , paliko nepakeistÄ ; nutraukė apeliacinį procesÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurorita“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalies, kuria ieÅ¡kinio reikalavimų dalis iÅ¡skirta į atskirÄ bylÄ .

Lietuvos apeliacinis teismas nurodytoje nutartyje akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas, sustabdydamas civilinę bylÄ CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, teisingai nustatė, jog abiejose bylose vertinamos aplinkybės yra susijusios ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas sustabdyti Å¡ios civilinės bylos dalies nagrinėjimÄ iki tol, kol bus iÅ¡nagrinėta civilinė byla pagal T1 Holdings Limited ieÅ¡kinį.

49. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas jau iÅ¡nagrinėjo dalies civilinės bylos sustabdymo (ne)teisėtumo klausimÄ , nagrinėjamu atveju dėl argumentų, susijusių su civilinės bylos dalies sustabdymo neteisėtumu, nepasisako.

50. Vadovaujantis CPK 136 straipsnio 2 dalies nuostatomis teismas byloje, kurioje yra sujungti keli reikalavimai, turi teisę iÅ¡skirti vienÄ ar kelis iÅ¡ jų į atskirÄ bylÄ , jeigu pripažįsta, kad tikslingiau nagrinėti juos skyrium.

51. Kaip nurodyta, Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. vasario 3 d. nutartimi nutraukė apeliacinį procesÄ pagal ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalies, kuria ieÅ¡kinio reikalavimų dalis iÅ¡skirta į atskirÄ bylÄ . Nesutikimo su ieÅ¡kinio reikalavimų dalies iÅ¡skyrimu į atskirÄ bylÄ argumentus ieÅ¡kovė įtraukė į apeliacinį skundÄ .

52. Susiklosčius tokiai situacijai, kai teismas pagrįstai nusprendė dalies ieÅ¡kinio reikalavimų nagrinėjimÄ sustabdyti, kol bus iÅ¡nagrinėta kita civilinė byla, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad atsižvelgiant į proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų reikalavimus, įtvirtintus CPK 7 straipsnyje, tikslinga ir racionalu sustabdytÄ bylos dalį iÅ¡skirti į kitÄ bylÄ . Tokiu bÅ«du gali bÅ«ti patenkintas proceso Å¡alių lÅ«kestis kuo greičiau pasiekti teisinį rezultatÄ bent dėl dalies ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimų, dėl kurių teismas gali priimti procesinį sprendimÄ .

IeÅ¡kovės argumentai, nesudaro pagrindo pripažinti tokį pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ nepagrįstu, todėl ieÅ¡kovės argumentai atmestini. Dėl nuosavybės pripažinimo į 101 120 Eur piniginių lėšų sumÄ ir VMI įpareigojimo grÄ Å¾inti Å¡iÄ sumÄ ieÅ¡kovei 53. Pirmosios instancijos teismas sprendimÄ atmesti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl nuosavybės pripažinimo į 101 120 Eur piniginių lėšų sumÄ ir VMI įpareigojimo grÄ Å¾inti Å¡iÄ sumÄ ieÅ¡kovei motyvavo tuo, kad ieÅ¡kovė neįrodė savo nuosavybės teisės į nurodytÄ piniginių lėšų sumÄ .

54. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, motyvuodama tuo, kad: ikiteisminio tyrimo metu buvo nepagrįstai nustatyta, kad 101 120 Eur lėšos buvo gautos iÅ¡ neva fiktyvios, realios veiklos nevykdančios Didžiojoje Britanijoje registruotos bendrovės B21 Ltd; aplinkybė, kad UAB „WB21“ ir B21 Ltd yra fiktyvios įmonės nebuvo bylos nagrinėjimo objektas; pirmosios instancijos teismui nusprendus dėl neįtraukto į civilinę bylÄ juridinio asmens veiklos fiktyvumo, teismas priėmė sprendimÄ , kuris turės įtakos Å¡io asmens teisėms ir pareigoms, todėl egzistuoja absoliutus pagrindas naikinti skundžiamÄ sprendimÄ ; ieÅ¡kovė lėšomis ilgÄ laikÄ disponavo savo banko sÄ skaitoje kaip apmokėto įstatinio kapitalo lėšomis ir siekė atlikti pavedimÄ , kurio vykdymas buvo sustabdytas; ieÅ¡kovė buvo teisėta lėšų savininkė ir valdytoja iki buvo pradėti ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmai, o nuosavybei yra taikoma sÄ Å¾iningumo ir teisėtumo prezumpcija, įtvirtinta CK 4.23 straipsnio 2 dalyje; ieÅ¡kovė įrodė, kad 101 120 Eur lėšos yra ieÅ¡kovės nuosavybė ir buvo gautos iÅ¡ akcininko padidinus bendrovės įstatinį kapitalÄ , o byloje dalyvaujantys asmenys pateiktų įrodymų bei įstatinio kapitalo apmokėjimo aplinkybių neginčijo.

IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad neskundė nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , nes nebuvo ikiteisminio tyrimo dalyvis ir neturėjo Å¡ios teisės. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentais.

55. CPK 265 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas peržengti byloje pareikÅ¡tus reikalavimus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principÄ (CPK 13 straipsnis), ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo nustatymas yra ieÅ¡kovo, bet ne teismo pareiga (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Teismas nagrinėja ginÄÄ neperžengdamas ginčo Å¡alių nustatytų ribų, iÅ¡skyrus įstatyme apibrėžtus atvejus. IeÅ¡kinyje yra nurodomas ieÅ¡kinio dalykas ir ieÅ¡kinio pagrindas, kurį sudaro faktinio pobÅ«džio aplinkybės, patvirtinančios asmens turimÄ teisę ar interesÄ arba jo pažeidimÄ ar ginčijimÄ . Tinkamas teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas visų pirma siejamas su ieÅ¡kovo pareiga tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , t. y. suformuluoti juos taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iÅ¡keliant bylÄ , kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylÄ . Tinkamas ieÅ¡kinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamÄ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindÄ Ä¯statymo nustatytu ir ieÅ¡kovo pasirinktu bÅ«du iÅ¡spręsti ginÄÄ ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieÅ¡kinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikÅ¡mingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieÅ¡kinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Dėl to teismas negali savo nuožiÅ«ra nustatyti ieÅ¡kinio dalyko (materialaus ieÅ¡kovo reikalavimo suformulavimas kita žodine iÅ¡raiÅ¡ka, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieÅ¡kinio dalyko pakeitimu) ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių Å¡alys nenurodė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

56. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju, pradėjus ikiteisminį tyrimÄ buvo areÅ¡tuotos 101 120 Eur bei 250 000 Eur (iÅ¡ viso 351 120 Eur) sumos, ieÅ¡kovės banko sÄ skaitoje Luminor banke. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas 101 120 Eur nuosavybės (ne)pripažinimo ieÅ¡kovei klausimas. Nutarimu nesurinkus duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovės banko sÄ skaitoje esanti 351 120 Eur suma buvo gauta nusikalstamu bÅ«du, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tačiau nenustačius tikrojo piniginių lėšų savininko, atsakovė buvo įpareigota inicijuoti areÅ¡tuotų piniginių lėšų (351 120 Eur sumos) pripažinimÄ beÅ¡eimininkiu turtu, pervedant ieÅ¡kovės banko sÄ skaitoje esančiÄ 351 120 Eur sumÄ Ä¯ VMI depozitinę banko sÄ skaitÄ , nurodant mokėjimo paskirtį: „Pinigai, kurių savininkas nežinomas“. IeÅ¡kovė Å¡io nutarimo dalies dėl 101 120 Eur sumos neskundė, neįrodinėjo savo nuosavybės teisės į ginčo lėšas.

57. Kaip pagrįstai nurodo trečiasis asmuo FNTT atsiliepime į apeliacinį skundÄ , pagal BPK 63 straipsnio 1 dalį, prokuroro proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai arba asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, gali apskųsti aukÅ¡tesniajam prokurorui. Jei aukÅ¡tesnysis prokuroras atsisako patenkinti skundÄ , Å¡is jo nutarimas gali bÅ«ti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Taigi, nepriklausomai nuo to, kad ieÅ¡kovei nebuvo suteiktas procesinis statusas ikiteisminiame tyrime, tačiau jai buvo taikomos procesinės prievartos priemonės (draudimas disponuoti sÄ skaitoje esančiomis lėšomis), todėl ieÅ¡kovė galėjo apskųsti veiksmus ir priimtus nutarimus, susijusius su jos sÄ skaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, tačiau Å¡ių veiksmų nesiėmė ir nesidomėjo savo teisėmis ikiteisminiame procese, deklaratyviai nurodydama, kad neturėjo tokios teisės.

58. IeÅ¡kovė neskundė prokuroro nutarimo, kuriuo ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir VMI įpareigota inicijuoti areÅ¡tuotų piniginių lėšų pripažinimÄ beÅ¡eimininkiu turtu, siekdama susigrÄ Å¾inti ginčo pinigines lėšas, tačiau ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė pripažinti ieÅ¡kovei nuosavybės teisę į ginčo sumÄ ir įpareigoti VMI panaikinti ginčo sumos, esančios depozitinėje sÄ skaitoje, apskaitÄ , visus apribojimus disponuoti likučiais sÄ skaitose ir grÄ Å¾inti Å¡ias lėšas ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį grindė tuo, kad ji yra teisėta piniginių lėšų savininkė, todėl lėšos negali bÅ«ti pripažintos beÅ¡eimininkiu turtu, vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra tenkinama nei viena sÄ lyga, jog lėšos galėtų bÅ«ti pripažįstamos beÅ¡eimininkėmis, savo ieÅ¡kinį laikė vindikaciniu.

59. Pagal CK 4.58 straipsnio 1 dalį, beÅ¡eimininkis daiktas nuosavybėn gali bÅ«ti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiÅ¡kimÄ . PareiÅ¡kimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kuriÄ daiktas įtrauktas į apskaitÄ , jeigu įstatymų nenustatyta kitaip.

60. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl 101 120 Eur lėšų nuosavybės, nebuvo sprendžiamas lėšų pripažinimo beÅ¡eimininkėmis klausimas. Nagrinėjamu atveju, Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 2020 m. spalio 23 d. nutarimu nutraukus ikiteisminį tyrimÄ nenustačius veikų, turinčių BK 216 straipsnio 1 dalyje ir BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymių, kartu iÅ¡spręstas areÅ¡tuotų 351 120 Eur piniginių lėšų paskirstymo klausimas ir nutarta pradėti Å¡ių lėšų pripažinimo beÅ¡eimininkiu turtu procesÄ . Taigi, nagrinėjamu atveju, turėjo bÅ«ti įrodinėjama piniginių lėšų kilmė ir paskirtis, o ne sÄ lygų jas pripažinti beÅ¡eimininkėmis (ne)egzistavimas.

61. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovė reikalavimÄ pripažinti jos nuosavybės teisę į 101 120 Eur sumÄ iÅ¡ esmės grindė argumentais, jog: teisėtai atidarytoje sÄ skaitoje esančios lėšos objektyviai negali neturėti savininko, kadangi Å¡ios piniginės lėšos yra iÅ¡skirtinai ieÅ¡kovės vardu atidarytoje banko sÄ skaitoje; ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, kad ieÅ¡kovės sÄ skaitos AB „Citadele“ banke, o vėliau Luminor banke buvo atidarytos neteisėtai, nebuvo konstatuota, kad 351 114,36 Eur (tarp jų ir 101 120 Eur) suma buvo gauta nusikalstamu bÅ«du, jog piniginės lėšos yra įgytos nesÄ Å¾iningai, todėl privaloma laikytis lėšų įgijimo sÄ Å¾iningumo prezumpcijos; 101 120 Eur piniginių lėšų suma ieÅ¡kovės sÄ skaitoje buvo jau ilgÄ laikotarpį ir buvo skirta sutartinių prievolių apmokėjimui, tarp jų 100 000 Eur prievolių pagal 2018 m. vasario 20 d. paslaugų teikimo sutartį bei 2018 m. gegužės 1 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 1002/2018-19, - B21 Ltd. apmokėjimui, o 1 120 Eur suma yra susijusi iÅ¡imtinai su tarp UAB „WB21“ ir S. C.

Omnicons Design SRL 2018 m. balandžio 25 d. sudaryta nuomos sutartimi dėl biuro patalpų BukareÅ¡te, Rumunijoje, ir komisiniu atlygiu nekilnojamojo turto agentui A. A. L. PFA už tarpininkavimÄ sudarant ir iÅ¡nuomojant biuro patalpas, įkurtas BukareÅ¡te, Rumunijoje; ieÅ¡kovės teigimu, ginčo suma buvo gauta didinant ieÅ¡kovės įstatinį kapitalÄ , todėl ieÅ¡kovė yra teisėta ir sÄ Å¾ininga lėšų savininkė.

62. Vertinant ieÅ¡kovės (apeliantės) argumentus, visų pirma, sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendime iÅ¡dėstyta pozicija, kad ginčo dėl ieÅ¡kovės vardu atidarytoje sÄ skaitoje esančių lėšų nuosavybės iÅ¡sprendimui buvo svarbu nustatyti ginčo lėšų kilmę – kokiu pagrindu ginčo lėšos, kurias praÅ¡oma pripažinti ieÅ¡kovės nuosavybe, buvo pervestos į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ .

63. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi ikiteisminio tyrimo duomenimis, nurodydamas, kad UAB „WB21“, Didžiojoje Britanijoje registruota „B21 LTD“ buvo fiktyvios realios veiklos nevykdančios įmonės. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad rungtyniÅ¡kumo principo pagrindu ieÅ¡kovės į bylÄ pateikti duomenys neatspindėjo UAB „WB21“ iki reorganizavimo vykdytos veiklos ginčui aktualiu laikotarpiu iki 2018 m. gegužės mėn. Be kita ko, kaip nurodyta ikiteisminio tyrimo dokumentuose, valstybės institucijoms ikiteisminio tyrimo metu nepavyko surasti ir apklausti UAB „WB21“ direktoriaus Vokietijos Federacijos piliečio P. D.

M. G. Taigi, nesutiktina su ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyta pozicija, kad toks pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriame pasisakoma apie nurodytų juridinių asmenų veiklos (ne)vykdymÄ yra siurprizinis: ieÅ¡kovė į bylÄ teikė tam tikrus įrodymus, kurie iÅ¡ dalies iliustravo ieÅ¡kovės veiklÄ 2020 metais, byloje dalyvaujantys asmenys procesiniais dokumentais nesutiko su ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu, tačiau ginčo iÅ¡sprendimui buvo aktualÅ«s įrodymai ginčui aktualiu laikotarpiu iki 2018 m. gegužės mėn. Taigi, ieÅ¡kovė, siekdama įrodyti tam tikras aplinkybes, privalėjo dar pirmosios instancijos teismui teikti visus įrodymus, kurie galėtų pagrįsti jos pozicijÄ dėl ginčui aktualiu laikotarpiu iki 2018 m. gegužės mėn. lėšų judėjimo.

64. Ä®vertinus pateiktus įrodymus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad ieÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu nepagrindė turimų lėšų kilmės – ieÅ¡kinyje ir dublike ieÅ¡kovė įrodinėjo 2018 m. gegužės mėn. siektų atlikti 101 120 Eur sumos pavedimų, kurie buvo sustabdyti, teisėtumo pagrindÄ , tačiau nepagrindė minėtų lėšų atsiradimo ieÅ¡kovės banko sÄ skaitoje kilmės. Tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriame teismas pagrįstai akcentavo, kad ieÅ¡kovė leistinais įrodymais nepagrindė įstatinio kapitalo apmokėjimÄ patvirtinančių aplinkybių; nepateikė neva už įstatinio kapitalo padidinimÄ gautų piniginių lėšų judėjimo, jų panaudojimo detalizavimo; nepateikė duomenų, kokiu pagrindu pavedimus neva įstatiniam kapitalui apmokėti atliko WB21 GmbH, tačiau ne bendrovės akcininkas P. D.

M. G.; nepateikė duomenų, patvirtinančių patvirtinimuose nurodytų pavedimuose piniginių lėšų fiksavimÄ ir apskaitymÄ ginčo laikotarpiu ieÅ¡kovės finansiniuose dokumentuose; ieÅ¡kovė, siekdama paneigti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, apeliacinės instancijos teismui teikė naujus įrodymus ir kėlė naujas aplinkybes ir klausimus byloje.

65. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir kartu bÅ«tinoji teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės, užbaigiamo teismo sprendimo priėmimu, sÄ lyga. Ä®rodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniÅ¡kumu ir dispozityvumu. RungtyniÅ¡kumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai).

Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (Å¡is straipsnis nurodo, kad Å¡alys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi Å¡io kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese Å¡is principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios Å¡alys renkasi savo įrodinėjimo taktikÄ ir strategijÄ , t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti.

Įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 22 punktas).

66. Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalykÄ , egzistavimo ar neegzistavimo neturi bÅ«ti absoliutus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas; 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022, 23 punktas).

67. Neįrodžius ieÅ¡kinio reikalavimų – ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas. Atsižvelgiant į ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, nustatytas aplinkybes, aktualų teisinį reguliavimÄ , kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ . Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme ir trečiųjų asmenų, nepareiÅ¡kiančių savarankiÅ¡kų reikalavimų nepaÅ¡alinimo iÅ¡ bylos 68.

Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad trečiųjų asmenų T1 Holdings Limited ir Worldclear Ltd suinteresuotumas buvo susijęs tik su dalimi ieškovės reikalavimų – pripažinti nuosavybės teisę į 250 000 Eur ir juos priteisti iš atsakovės VMI ir su aplinkybe, jog tretieji asmenys siekia įrodyti, kad šios lėšos priklauso jiems. Ieškovės įsitikinimu, teismui išskyrus dalį ieškovės ieškinio reikalavimų, iš šios civilinės bylos nurodyti tretieji asmenys turėjo būti pašalinti ir atitinkamai tretiesiems asmenims neturėjo būti nepriteistos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su šiais ieškovės apeliacinio skundo argumentais.

69. CPK 93 straipsnio 1 dalyje, 98 straipsnyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, pagal kurias Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . CPK 47 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylÄ ieÅ¡kovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos iÅ¡sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms.

70. Ä®statyme tiesiogiai nenurodyta apie trečiųjų asmenų, nepareiÅ¡kiančių savarankiÅ¡kų reikalavimų, teises ir pareigas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, tačiau ir Å¡ie proceso dalyviai laikytini bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo subjektais, nes pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį jie turi tokias pačias procesines teises bei pareigas kaip ir Å¡alys, iÅ¡skyrus tam tikras įstatymo nustatytas iÅ¡imtis, susijusias su disponavimu ginčo dalyku. Taigi, tretieji asmenys turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , tačiau CPK 47 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, negali veikti procese prieÅ¡ Å¡alies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus.

71. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamos bylos ypatumas, jog dalis bylos buvo sustabdyta ir išskirta teismo sprendimu, o tretieji asmenys T1 Holdings Limited ir Worldclear Ltd dalyvavo viso bylos nagrinėjimo proceso metu, teikė paaiškinimus byloje, teikė procesinius dokumentus ir įgyvendino kitas savo procesines teises.

72. Nepaisant to, nesutiktina su ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentais, kad Å¡iuo atveju tretieji asmenys turėtų bÅ«ti paÅ¡alinti iÅ¡ nagrinėjamos bylos ir jiems turėtų bÅ«ti atimta teisė į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Kaip nurodyta, Å¡ioje byloje dalyvaujantys asmenys realiai patyrė iÅ¡laidas, susijusias ir su Å¡ia, nagrinėjama ginčo dalimi, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo teikiami atskiri procesiniai dokumentai skirtingiems klausimams. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais ir paÅ¡alinti iÅ¡ bylos trečiuosius asmenis ir (ar) perskirstyti pirmosios instancijos teismo paskirstytas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinėje instancijoje trečiųjų asmenų, nepareiškusių savarankiškų reikalavimų, pašalinimas nėra galimas ieškovės įrodinėjamų aplinkybių pagrindu. Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme 73. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktÄ ).

74. Teisėjų kolegija, apibendrindama iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normas, kuriomis reglamentuojamos įrodinėjimo taisyklės, nepažeidė civilinio proceso teisės normų nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių bei priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

75. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmetus, jai apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Asta Radzevičienė Antanas Rudzinskas Irmantas Å ulcas