2006-10-27 Nr. BB-640 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Byla Nr. 2A–73/2006 m.

1.2.14.5.2. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2006 m. spalio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Egidijaus Bieliūno, teisėjo Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Rimanto Baumilo,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo R. V. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo R. Baumilo pranešimą,

n u s t a t ė :

Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu R. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 3 punktu R. V. pripažintas pavojingu recidyvistu.

R. V. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, panaudodamas fizinį smurtą bei peilį. 2004 m. liepos 3 d., apie 22.40 val., Vilniuje, Laisvės pr. ir Narbuto g. sankryžoje, panaudodamas fizinį smurtą, t. y. nukentėjusiajai L. V. kumščiu trenkdamas į veidą bei grasindamas peiliu, pagrobė jos rankinę su visais joje buvusiais daiktais, padarydamas nukentėjusiajai 582 Lt materialinę žalą.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 17 d. nutartimi nuteistojo R. V. ir jo gynėjos apeliaciniai skundai buvo atmesti, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 7 d. nutartimi nuteistojo R. V. ir jo gynėjos kasaciniai skundai taip pat atmesti.

Nuteistasis R. V. pareiškimu prašo atnaujinti baudžiamąją bylą pagal BPK 451 straipsnį dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš BK 180 straipsnio 2 dalies į BK 180 straipsnio 1 dalį, taip pat panaikinti jam taikytos BK 27 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl jo pripažinimo pavojingu recidyvistu. Pareiškime jis nurodo, kad su ankstesnių teismų sprendimais nesutinka, nes ikiteisminiame tyrime ir teismo proceso metu buvo pažeistos žmogaus teisės bei jam pripažinta sunkesnė nusikalstama veika nei jis yra įvykdęs. Buvo kreipęsis į Generalinę prokuratūrą, kuri nepatikrinusi faktų, formaliai davė atsakymą, kad pats kreiptųsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl bylos atnaujinimo. Motyvuoja savo prašymą tuo, kad pirmosios instancijos teismo teisėja ne tik nuteisė jį, bet ir yra skyrusi jam kardomąją priemonę – suėmimą, taip pažeisdama BPK 58 straipsnio nuostatas, teismai neatsižvelgė į pačios nukentėjusiosios elgesį nusikaltimo metu, taip pat ignoravo jo ir gynėjos prašymus skirti pakartotinę psichiatrinę ekspertizę, mano, kad neteisingai buvo pripažintas pavojingu recidyvistu, nes ankstesnius nusikaltimus padarė galiojant senajam kodeksui, pagal BK 3 straipsnio 3 dalies nuostatas sunkinantis jo padėtį įstatymas neturi grįžtamosios galios, teismai visiškai nevertino prieštaringų ir tarpusavyje nesutampančių liudytojų parodymų, todėl be pagrindo buvo nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.

Prašymas atnaujinti baudžiamąją bylą netenkintinas.

Pagal BPK 451 straipsnį baudžiamosios bylos, kurios išnagrinėtos arba paliktos nenagrinėtos kasacinės instancijos teisme, taip pat kurių nuosprendžio ar nutarties nebuvo galima apskųsti arba jie nebuvo apskųsti kasacine tvarka, atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia: panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą nutraukti; nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal kitą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą, numatantį lengvesnę nusikalstamą veiką; ištaisius padarytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63–65 straipsnių taikymo pažeidimus, sumažinti nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę; nuteistąjį atleisti nuo bausmės, nes suėjo senaties terminas; ištaisius netinkamą amnestijos akto taikymą, nuteistąjį atleisti nuo bausmės arba ją sumažinti.

Nei vieno iš minėto BPK 451 straipsnio 1–5 punktuose numatytų pagrindų šioje baudžiamojoje byloje nėra.

Pareiškime R. V. neigia savo kaltę padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, mano, kad netinkamai kvalifikuota jo nusikalstama veika, nes nuteistas už sunkesnę nusikalstamą veiką, ginčija teismų sprendimais nustatytus faktus bei įrodymų vertinimą, deklaratyviai nurodo, jog pažeistos jo teisės, mano, kad teismas nepagrįstai jam neskyrė pakartotinos psichiatrinės ekspertizės, nesutinka su teismų sprendimais dėl jo pripažinimo pavojingu recidyvistu. Tačiau baudžiamosios bylos atnaujinimas, kaip jau minėta, yra siejamas su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu, kuris akivaizdus iš nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytų aplinkybių, o ne su nauju šių aplinkybių vertinimu, jų ginčijimu ar neigimu.

Visų instancijų teismų sprendimuose motyvuotai aptarta, kodėl teismai, inkriminuodami pareiškėjui jo padarytą nusikalstamą veiką, remiasi nukentėjusiosios parodymais dėl peilio panaudojimo plėšime, nes tai patvirtinama byloje surinktais ir teismo posėdžiuose ištirtais įrodymais. Pareiškime nuteistasis nepagrįstai nurodo, kad pažeistos BPK 58 straipsnio nuostatos, nes ta pati teisėja, kuri nagrinėjo jo baudžiamąją bylą, jam paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistajam ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o baudžiamąją bylą atidavus į teismą ir paskyrus teismo posėdį, jis neatvyko, todėl buvo nutarta jį atvesdinti (T. 1, b. l. 179), o vėliau jo neradus, kaip pažeidusiam kardomosios priemonės sąlygas, buvo paskelbta jo paieška ir pakeista kardomoji priemonė į suėmimą (T.1, b. l. 190).

Pagal BPK 58 straipsnio prasmę nagrinėti bylos iš esmės negali suėmimą paskyręs ikiteisminio tyrimo teisėjas, t. y. teisėjas, skyręs suėmimą tik ikiteisminio tyrimo metu. Šiuo atveju teisėja, jau bylai esant teisme, skyrė kardomąją priemonę – suėmimą, todėl minėto straipsnio reikalavimai nebuvo pažeisti, nes baudžiamoji byla jau nebuvo ikiteisminio tyrimo stadijoje. Be to, toks pažeidimas būtų BPK pažeidimas, o tai nėra pagrindas atnaujinti bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo. Taip pat nuteistasis nepagrįstai pareiškime nurodo, kad teismai be pagrindo jam neskyrė pakartotinės ekspertizės ir nepagrįstai pripažino pavojingu recidyvistu.

Tai buvo išsamiai išnagrinėta apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose ir nustatyta, kad įstatymai nebuvo pažeisti.

Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytų faktų, surinktų bei įvertintų įrodymų ir kaltės neigimas nesudaro pagrindo manyti, jog aiškiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ir dėl to atnaujinti baudžiamąją bylą. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo nėra pagrindo, todėl pareiškėjo prašymas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 453 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Nuteistojo R. V. prašymo atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo netenkinti.

Teisėjai Egidijus Bieliūnas

Antanas Klimavičius

Rimantas Baumilas