9bd0d44a-bb89-41bd-89ae-d94f100e26db · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Civilinė byla Nr2 -2011 m. liepos 22 d.Å iauliai (S)              Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Marytė Å važienė,             sekretoriaujant Daliai SemaÅ¡kaitei,             dalyvaujant pareiÅ¡kėjui D. J., jo atstovės Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sÄ jungos atstovei Dovilei Mikučionytei,             dalyvaujant atsakovo TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Mariui TamaÅ¡auskui,             vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo D.

J. praÅ¡ymÄ ir patikslintus praÅ¡ymus atsakovui TelÅ¡ių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl TelÅ¡ių apskrities VPK virÅ¡ininko 2009-09-07 sprendimo Nr. 86-03/S-13936 panaikinimo ir kitų reikalavimų. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,              n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas D. J. Å iaulių apygardos administraciniam teismui pateikė praÅ¡ymÄ ir patikslintus praÅ¡ymus, kuriais praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių apskrities VPK virÅ¡ininko 2009-09-07 sprendimÄ Nr. 86-03/S-13936, įpareigoti atsakovÄ iÅ¡mokėti nesumokėtÄ darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2008-09-30 poilsio dienomis dirbtÄ laikÄ â€“ 4647,99 Lt bei priteisti iÅ¡ atsakovo nurodytas delspinigių sumas už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2008-09-30.

Nepatenkinus antro bei trečio praÅ¡ymo reikalavimų, įpareigoti atsakovÄ TelÅ¡ių apskrities VPK pakartotinai atlikti atsiskaitymo už 2006-01-01–2008-09-30 laikotarpiu atliktÄ darbÄ tvarkos teisėtumo vertinimÄ , apskaičiuoti jam priklausančias neiÅ¡mokėtas darbo užmokesčio sumas bei jas iÅ¡mokėti.PareiÅ¡kėjas D. J. nurodė, kad jis palaiko visus savo praÅ¡yme ir patikslintuose praÅ¡ymuose nurodytus reikalavimus bei praÅ¡o juos patenkinti, kad visi jo reikalavimams patenkinti motyvai nurodyti praÅ¡yme ir patikslintuose praÅ¡ymuose.

Be to, dar nurodė, kad jis, dirbdamas TelÅ¡ių apskrities VPK Mažeikių rajono PK Kriminalinės policijos skyriuje tyrėju, dirba pagal bendrÄ grafikÄ , kuriame yra pažymėta keletas darbo dienų operatyvinėje grupėje. Paprastai jis dirba nuo 8.00 iki 17.00 val. Skundžiamu laikotarpiu jis ne kartÄ dirbo poilsio dienomis operatyvinėje grupėje, tačiau už tai nebuvo skiriama ir mokama Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta priemoka.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad, anot atsakovo, už poilsio dienomis naktį dirbtas valandas su juo buvo visiÅ¡kai atsiskaityta. Tačiau už naktinį darbÄ ir už darbÄ poilsio dienomis policijos pareigÅ«nams mokamų priemokų dydžiai (koeficientai) skiriasi – priemokos už naktinį darbÄ dydis sudaro 0,5 pareiginės algos, o priemokos už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis koeficientas – 1. Todėl, nors už darbÄ poilsio dienų naktimis su pareiÅ¡kėju buvo atsiskaityta kaip už naktinį darbÄ , tačiau jis mano, kad už tokį darbÄ turėjo bÅ«ti sumokėta ne kaip už naktinį darbÄ , o kaip už darbÄ poilsio dienomis, t. y. taikant ne 0,5, bet 1 koeficientÄ .

PareiÅ¡kėjas neginčija, kad už dalį ginčijamu laikotarpiu poilsio dienomis dirbto laiko jam buvo suteiktas papildomas poilsio laikas, tačiau už jį nebuvo mokama. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas nurodė, kad, jo manymu, jis dirbo ne pamainomis, o nuo 8.00 iki 17.00 kiekvienÄ savaitę po penkias dienas, Å¡eÅ¡tadieniai ir sekmadieniai jam bÅ«davo iÅ¡eiginės dienos. Per mėnesį pasitaikydavo vienÄ , du kartus dirbti savaitgaliais ir už tai jam bÅ«davo suteikiama iÅ¡eiginė diena kitÄ savaitę, tačiau nebÅ«davo sumokama kaip už darbÄ poilsio dienomis.

PareiÅ¡kėjo D. J. atstovė Dovilė Mikučionytė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareigÅ«nų darbo laikas reglamentuotas Statute, tačiau jame nėra reglamentuotas poilsio laikas (iÅ¡skyrus kasmetines atostogas). Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad pareigÅ«nai neturi teisės į poilsio laikÄ ar kad pareigÅ«nams netaikomos jokios garantijos, susijusios su poilsio laiku. Kai pareigÅ«nai dirba savaitgalį, tai akivaizdu, kad jiems tada nėra suteikiamas nepertraukiamas savaitės poilsis. Jei pareigÅ«nas dirba visÄ savaitę nuo pirmadienio iki penktadienio ir dar dirba Å¡eÅ¡tadienį, sekmadienį, tai tas suteikimas poilsio dienos po to einančiÄ dienÄ pirmadienį, antradienį yra ne kas kita, kaip savaitės nepertraukiamo poilsio užtikrinimas, kuris yra privalomas.

Toks poilsio suteikimas neatleidžia nuo pareigos atsiskaityti už darbÄ poilsio dienÄ . Å iuo atveju to nebuvo padaryta, jokio atsiskaitymo nebuvo – nei priemoka mokama, nei suteikiamos dar papildomos poilsio dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad tam, kad pareigÅ«nai bÅ«tų laikomi dirbančiais pamainomis, turi bÅ«ti įstatymų nustatytos sÄ lygos: funkcijos vykdomos nepertraukiamai, dirbama pamainomis, pareigÅ«no pareigybė turi bÅ«ti įraÅ¡yta Vyriausybės patvirtintame sÄ raÅ¡e ir turi bÅ«ti centrinės vidaus reikalų įstaigos vadovo sprendimas.

Atstovė teigia, kad 2007-12-17 policijos generalinio komisaro įsakymo Nr. 5-V-824 2 p. yra pasakyta, kad policijos įstaigų vadovams pavedama sudaryti ir patvirtinti pareigų, kurias einantys policijos pareigÅ«nai laikomi dirbančiais pamainomis, sÄ raÅ¡Ä . Tai reiÅ¡kia, kad yra pavedimas tik tvirtinti sÄ raÅ¡Ä , bet ne įvesti pamaininį režimÄ . Atkreipė dėmesį, kad Policijos departamentas prie LR VRM laikosi pozicijos, kad tyrėjai nėra dirbantys pamainomis. Pats operatyvinės grupės darbo pobÅ«dis turi bÅ«ti nepertraukiamas, užtikrinamos funkcijos visÄ parÄ , tačiau esmė ta, kad operatyvinėje grupėje dirbdavo visi tyrėjai, nebuvo vieno ar kelių tyrėjų, nuolatos dirbančių operatyvinėje grupėje.

Darbas operatyvinėje grupėje yra viena iÅ¡ tyrėjo funkcijų tarp kitų 22, kurias atlieka tyrėjas, ir tyrėjas Å¡ios funkcijos neatlieka nuolat, tai nėra pagrindinė jo funkcija, o tai rodo, kad pareiÅ¡kėjas nebuvo pamaininis darbuotojas. Atstovės nuomone, pamaininis darbas turi bÅ«ti įvedamas vienareikÅ¡miÅ¡kai, o ne tarp eilučių, kaip bando įrodyti atsakovas. Kitose policijos įstaigose virÅ¡ininkai įvesdavo pamaininį režimÄ aiÅ¡kiu įsakymu, patvirtinant sÄ raÅ¡Ä , pamainos trukmę, o Å¡iuo atveju tokio aiÅ¡kaus įsakymo nėra.

Mažeikių r. PK darbo reglamente aiÅ¡kiai nurodyta, kad darbas organizuojamas pirmadienį ketvirtadienį nuo 8 val. iki 17 val., penktadienį – nuo 8 val. iki 15:45 val. Jei pagal grafikÄ pareigÅ«nui skiriama dirbti Å¡eÅ¡tadieniais ir sekmadieniais, už Å¡ias dienas turi bÅ«ti tinkamai atsiskaitoma. Atsakovo TelÅ¡ių apskrities VPK atstovas Marius TamaÅ¡auskas nurodė, kad nesutinka su pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu bei patikslintais praÅ¡ymais. Savo nesutikimÄ atsakovas atsiliepime ir atsakovo atstovas teismo posėdyje motyvavo remdamasis Statuto 29 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 1150, kuriuo buvo patvirtinti pareigÅ«nų, dirbančių pamainomis, sÄ raÅ¡ai, darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumai.

Taip pat nurodė, kad skundžiamu laikotarpiu buvo priimti trys Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymai dėl pamaininio darbo, o tai ir yra centrinės įstaigos vadovo sprendimas, taip pat – policijos įstaigos funkcijas vykdo nepertraukiamai. Mažeikių r. PK virÅ¡ininkas 2005-10-14 iÅ¡leido įsakymÄ Nr. 73-1V-117 „Dėl Mažeikių rajono policijos komisariato operatyvinių grupių ir policijos patrulių reagavimo į praneÅ¡imus apie nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus tvarkos patvirtinimo“.

Å iuo įsakymu yra sudaroma operatyvinė grupė, kuri yra pavaldi skyriaus budėtojui. Taip pat yra nurodoma, kad operatyvinės grupės pareigÅ«nų darbo laikas nurodytas operatyvinės grupės mėnesio grafike. Kad pareiÅ¡kėjas turi dirbti operatyvinėje grupėje, nurodyta ir jo pareigybės apraÅ¡ymo 7.19 p. D. J. praÅ¡yme patvirtina, kad dažniausiai keturis kartus per mėnesį dirbo operatyvinėje grupėje, o tai yra nuolatinumo požymis. Vadovaujantis Europos SÄ jungos tarybos direktyva 93/104/EB „pamaininis darbas – tai bet koks darbo pamainomis organizavimas, pagal kurį darbuotojai pakeičia vieni kitus tose pačiose darbo vietose pagal tam tikrÄ modelį, įskaitant ir rotacijos modelį, kai darbas gali bÅ«ti nepertraukiamas arba nutraukiamas, ir kuris sudaro bÅ«tinybę darbuotojams dirbti skirtingu laiku per tam tikrÄ dienų ar savaičių laikotarpį“, „pamainomis dirbantis darbuotojas – tai bet koks darbuotojas, kurio darbo grafikas yra pamaininio darbo dalis“.

Kadangi pareiÅ¡kėjas dirbo Mažeikių r. PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėju, turi bÅ«ti laikoma, kad skundžiamuoju laikotarpiu, t. y. dirbant operatyvinėje grupėje, pareiÅ¡kėjas dirbo pamainomis ir jam turi bÅ«ti taikomi pamaininio darbo laiko apskaitos ypatumai ir už dirbtÄ darbo dienÄ , kuri bendrai laikoma poilsio (Å¡eÅ¡tadienis ir sekmadienis), mokama viengubu tarifu, bet jam skiriama kita poilsio diena pagal grafikÄ , kuri nesutampa su savaitgaliu. Atsižvelgdami į tai, kas iÅ¡dėstyta, prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ ir patikslintus skundus atmesti kaip nepagrįstus.PareiÅ¡kėjo D.

J. praÅ¡ymas ir patikslinti praÅ¡ymai atmestini kaip nepagrįsti.Ginčas Å¡ioje nagrinėjamoje byloje kilo dėl atsakovo atsisakymo mokėti pareiÅ¡kėjui priemokÄ už darbÄ poilsio dienomis, numatytÄ Statuto 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte. PareiÅ¡kėjo pagrindinio reikalavimo esmė – sumokėti už darbÄ , dirbtÄ poilsio dienomis nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d., iÅ¡ Å¡io reikalavimo pareiÅ¡kėjas kildina ir kitus reikalavimus – priteisti delspinigius ir pan. Å iuos reikalavimus pareiÅ¡kėjas grindžia tuo, kad jis dirbo TelÅ¡ių apskrities VPK Mažeikių rajono PK kriminalinės policijos skyriuje tyrėju.

Jo darbas minėtu laikotarpiu buvo organizuotas pagal bendrÄ grafikÄ , kuriame buvo nurodoma ir keletas darbo dienų operatyvinėje grupėje. Paprastai jis dirbo nuo 8.00 iki 17.00 val. Darbo grafikas bÅ«davo sudaromas mėnesiui, jame bÅ«davo nurodytos darbo ir iÅ¡eiginės dienos. Darbo grafike bÅ«davo pažymėta, kada jis turi dirbti operatyvinėje grupėje.IÅ¡ byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas D. J. nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. dirbo Mažeikių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėju, nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2009 m. kovo 20 d. dirbo TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėju.

Taigi pareiÅ¡kėjo, kaip statutinio valstybės tarnautojo, tarnybÄ , statusÄ , socialines ir kitas garantijas, vidaus tarnybos valdymo teisinius pagrindus reglamentavo Vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538, vidaus reikalų įstaigų veiklÄ reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai (Statuto 5 straipsnio 2 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodÄ teisminę praktikÄ ir teisminius precedentus administracinėse bylose, 2008-06-12 iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartimi administracinėje byloje Nr. A575-2063/08 konstatavo, kad aiÅ¡kinant teisės normas bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad įstatymų leidėjas visų pirma siekė pareigÅ«nų teisinį statusÄ nustatyti specialiu nei Darbo kodeksas įstatymu – Vidaus tarnybos statutu.

Taip pat bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad Vidaus tarnybos statute pareigÅ«nų darbo laikas yra specialiai reglamentuotas – tam yra skirtas 29 straipsnis (,,PareigÅ«nų darbo laikas“) ir nėra nuorodos į Darbo kodekso XIII skyrių (,,Darbo laikas“). IÅ¡ to akivaizdu, kad įstatymų leidėjas siekė pareigÅ«nų darbo laiko normas reglamentuoti Vidaus tarnybos statutu iÅ¡samiai. Todėl ir Vidaus tarnybos statutas įtvirtina tarnybos ypatumų kompensavimo principÄ , pagal kurį pareigÅ«nų tarnybos ypatumai (padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai, sugriežtinta atsakomybė, ilgesnis darbo laikas bei įvairÅ«s su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami Å¡iame statute bei kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis (įvairiais priedais ir priemokomis, specialia tvarka skaičiuojamu tarnybos stažu, specialia sveikatos priežiÅ«ra, kompensacijomis, specialia pareigÅ«nų valstybine pensija, aprÅ«pinimu maistu, gyvenamosiomis patalpomis ir t.t.).

Å ia teismo nutartimi taip pat konstatuota, kad Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra aiÅ¡kiai nustatytos pareigÅ«nų darbo laiko normos, kurios gali bÅ«ti dvejopos – 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) arba 48 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį). Esant 48 val. per savaitę darbo laiko normai turi bÅ«ti įstatymu nustatytos sÄ lygos, t.y. vidaus reikalų įstaigose nustatytos funkcijos turi bÅ«ti nepertraukiamai vykdomos, dirbama pamainomis, pareigÅ«no pareigybė turi bÅ«ti įraÅ¡yta Vyriausybės patvirtintame sÄ raÅ¡e, turi bÅ«ti įstaigos vadovo sprendimas.

Statuto 31 straipsnis taip pat numato galimybę statutinio pareigÅ«no darbÄ organizuoti ir įvedant budėjimus, kai pareigÅ«nas laisvu nuo tarnybos metu turi bÅ«ti iÅ¡ anksto aptartoje vietoje – įstaigoje arba namuose, kad jį bÅ«tų galima iÅ¡kviesti atlikti neatidėliotinų, su tarnybos veikla susijusių veiksmų.Pagal Statuto 31 straipsnio 3 dalies ir 38 straipsnio nuostatas, aptartos skirtingos darbo organizavimo formos nulemia ir skirtingus pareigÅ«nui kompensavimo bÅ«dus ir sÄ lygas už darbÄ naktį, poilsio ir Å¡venčių dienomis, virÅ¡valandžius ar budėjimo metu.

PareigÅ«nų, dirbančių pamainomis, darbas, kiekvienÄ savaitę (7 dienų laikotarpį) nevirÅ¡ijantis 48 valandų darbo laiko normos, nelaikomas virÅ¡valandiniu ir už jį nemokamas papildomas atlygis; už budėjimÄ , kai virÅ¡ijama darbo laiko trukmė, per artimiausiÄ mėnesį pareigÅ«nui privalo bÅ«ti suteiktas poilsio laikas tokios pat trukmės kaip virÅ¡ytas darbo laikas arba pareigÅ«no pageidavimu Å¡is poilsio laikas gali bÅ«ti pridedamas prie kasmetinių atostogų, arba apmokama kaip už virÅ¡valandinį darbÄ .

Ä®vertinęs aptartÄ teisinį reguliavimÄ bei atsižvelgęs į suformuotÄ teismų praktikÄ dėl Statuto 29 straipsnio 3 dalies taikymo ir aiÅ¡kinimo, teismas sutinka su pareiÅ¡kėjo motyvais, kad pareigÅ«nų 48 val. per savaitę darbo laiko normos įvedimo vidaus reikalų įstaigoje konstatavimui bÅ«tina nustatyti aukščiau paminėtų sÄ lygų visumÄ . Nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjo užimamos pareigos patenka į Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 1150 (redakcijos: 2004 m. rugpjūčio 19 d., Žin., 2004, Nr. 131-4714; 2006 m. kovo 28 d., Žin., 2006, Nr. 36-1281; 2006 m. rugpjūčio 25 d., Žin., 2006, Nr. 92-3631) patvirtintų Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigÅ«nų, dirbančių pamainomis, pareigybių sÄ raÅ¡Ä (1.19 punkte tyrėjas įvardintas kaip Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir jam pavaldžių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigÅ«nų, dirbančių pamainomis, pareigybė).

Å is faktas patvirtina, kad Mažeikių rajono PK dirbančių tyrėjų darbas galėjo bÅ«ti organizuojamas kaip pamaininis, vadovaujantis Statuto 29 straipsnio 3 dalimi nustatant 48 val. per savaitę darbo laiko normÄ . Tuo pačiu nutarimu Vyriausybė patvirtino nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigÅ«nų, dirbančių pamainomis, darbo ir poilsio apskaitos ypatumus, nustatydama, kad pareigÅ«nų pamainos nustatomos pamainų grafikuose, su kuriais pareigÅ«nai supažindinami ne vėliau kaip prieÅ¡ 2 savaites iki Å¡ių grafikų įsigaliojimo.

PareigÅ«nų darbo laiko paskirstymÄ per pamainÄ , vadovaudamiesi Å¡iais darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumais, darbo tvarkos taisyklėse detaliai nustato vidaus reikalų centrinių įstaigų ir vidaus reikalų įstaigų vadovai arba jų įgalioti pareigÅ«nai. PareiÅ¡kėjas neginčija, kad Mažeikių r. PK operatyvinės grupės darbo laikas buvo nurodomas operatyvinės grupės mėnesio grafikuose, su kuriais jis buvo supažindinamas.Dar viena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų, kad atliekamas pareigÅ«no darbas bÅ«tų pripažįstamas pamaininiu, – turi bÅ«ti vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo sprendimas.

Lietuvos policijos generalinis komisaras 2005 m. gegužės 5 d. priėmė įsakymÄ Nr. 5-V-294 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2001 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. 278 „Dėl policijos įstaigų budėtojų padalinių darbo organizavimo instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimo“, kurio 2 punkte nustatė policijos įstaigų pareigÅ«nams, dirbantiems pamainomis, ne ilgesnę kaip 24 valandų pamainos trukmę ir nuo 40 iki 48 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko normÄ .

Pagal šį įsakymÄ pareigÅ«nų, dirbančių pamainomis, sÄ raÅ¡Ä bei konkrečiÄ pamainos pradžiÄ , pabaigÄ ir savaitės darbo laiko normÄ turi nustatyti policijos įstaigų vadovai. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 5-V-824 minėtas punktas buvo pakeistas, nustatant, kad „policijos pareigÅ«nų, dirbančių pamainomis, savaitės darbo laiko norma gali virÅ¡yti 40 valandų savaitės darbo laiko normÄ , bet ne daugiau kaip iki 48 valandų, tačiau per suminės darbo laiko apskaitos laikotarpį Å¡i norma neturi virÅ¡yti darbo laiko normos, apskaičiuotos pagal 40 valandų savaitės darbo laiko normÄ â€œ bei pavedant policijos įstaigų vadovams sudaryti ir patvirtinti pareigų, kurias einantys policijos pareigÅ«nai laikomi dirbantys pamainomis, sÄ raÅ¡Ä .

Vadovaudamasis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005-08-16 įsakymu Nr. 5-V-499 „Dėl tipinio teritorinių policijos įstaigų operatyvinių grupių ir policijos patrulių reagavimo į praneÅ¡imus apie nusikalstamas veikas, kitus teisės pažeidimus ar įvykius, tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ Mažeikių rajono policijos komisariato virÅ¡ininkas 2005 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 73-1V-117 patvirtino „Mažeikių rajono policijos komisariato operatyvinių grupių ir policijos patrulių reagavimo į praneÅ¡imus apie nusikalstamas veikas, kitus teisės pažeidimus ar įvykius, tvarkÄ â€œ, kurios antrame skyriuje reglamentuotas operatyvinių grupių darbo organizavimas ir jų sudėtis, į kuriÄ Ä¯eina ir tyrėjo pareigas atliekantys pareigÅ«nai.

Å ioje tvarkoje nustatyta, kad Mažeikių rajono policijos komisariato operatyvinė grupė – tai operatyviai pavaldi operatyvaus valdymo padalinio budėtojui policijos įstaigos vadovo patvirtinta darbuotojų grupė. Operatyvaus valdymo padalinio budėtojas – tai pamainomis dirbantis teritorinės policijos įstaigos operatyvaus valdymo padalinio vyresnysis pareigÅ«nas, tiesiogiai atsakingas už pamainos pareigÅ«nams pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymÄ . Taigi darytina iÅ¡vada, kad operatyvinės grupės nariai, dirbdami jos sudėtyje ir bÅ«dami pavaldÅ«s budėtojui, kuriam, baigiantis pamainos laikui, turi perduoti pamainos metu įformintus dokumentus ir surinktas medžiagas, taip pat laikytini pamainomis dirbančiais pareigÅ«nais.Teismas, iÅ¡analizavęs Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus reikalavimus, nurodytus Lietuvos policijos generalinio komisaro ir Mažeikių rajono policijos komisariato virÅ¡ininko įsakymus, daro iÅ¡vadÄ , kad Mažeikių rajono policijos komisariato operatyvinėje grupėje dirbdami pareigÅ«nai dirbo pamaininiu režimu (įstaigai nustatytos funkcijos turi bÅ«ti vykdomos nepertraukiamai, yra vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo sprendimai dėl operatyvinių grupių darbo laiko apskaitos, Å¡iais sprendimais remiantis priimti Mažeikių r.

PK virÅ¡ininko įsakymai, nustatantys operatyvinių grupių darbo organizavimÄ , pareigÅ«nai dirbti operatyvinėse grupėse buvo skiriami periodiÅ¡kai po keletÄ kartų per mėnesį tiek pirmadieniais–penktadieniais, tiek poilsio dienomis). Teismas sutinka su pareiÅ¡kėjo atstovo nuomone, kad ginčijamu laikotarpiu, kai pareiÅ¡kėjas vykdė tyrėjo pareigas, jis dirbo Mažeikių rajono darbo reglamento nustatytu režimu, t. y. pirmadieniais–ketvirtadieniais nuo 8 val. iki 17 val., penktadieniais – nuo 8 val. iki 15.45 val.

Tačiau remiantis Mažeikių rajono policijos komisariato virÅ¡ininko patvirtintu tyrėjo pareigybės apraÅ¡ymu, viena iÅ¡ tyrėjo tiesioginių funkcijų yra „pagal atskirus grafikus dirbti operatyvinės-tardyminės grupės sudėtyje“. Todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas D. J., dirbdamas operatyvinėje grupėje, dirbo pamaininiu režimu.Atsižvelgdamas į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teismas konstatuoja, kad atsakovas TelÅ¡ių apskrities VPK pagrįstai priėmė 2009 m. rugsėjo 7 d. sprendimÄ Nr.86-03/S-13936 ir teisėtai bei pagrįstai atsisakė skirti ir mokėti Statuto 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytÄ priemokÄ , todėl naikinti Å¡io sprendimo nėra pagrindo.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis LR ABTÄ® 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p., teismas, n u s p r e n d ė :

PareiÅ¡kėjo D. J. praÅ¡ymÄ bei patikslintus praÅ¡ymus: dėl TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr.86-03/S-13936 panaikinimo, įpareigojimo atsakovÄ iÅ¡mokėti už 2006 m. sausio 1 d.–2008 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu poilsio dienomis dirbtÄ ir neapmokėtÄ laikÄ pareiÅ¡kėjui priklausančiÄ darbo užmokesčio dalį – iÅ¡ viso 4647,99 litų, priteisti iÅ¡ atsakovo pareiÅ¡kėjo patikslintame skunde nurodytas delspinigių sumas už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d., nepatenkinus antro bei trečio praÅ¡ymo reikalavimų, įpareigoti atsakovÄ TelÅ¡ių apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ pakartotinai atlikti atsiskaitymo už 2006 m. sausio 1 d.–2008 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu atliktÄ darbÄ tvarkos teisėtumo vertinimÄ , apskaičiuoti pareiÅ¡kėjui priklausančias neiÅ¡mokėtas darbo užmokesčio sumas bei jas iÅ¡mokėti – atmesti kaip nepagrįstus.Sprendimas per 14 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                  Marytė Švažienė