9bcff16c-dc3e-4087-982d-014e9dda2962 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-2118-450/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-00060-2012-7 Procesinio sprendimo kategorija: 50.10.; 36.2.;121.21.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugpjūčio 29 d.Vilnius                Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Andriaus Ignoto, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,  teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo E. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Swedbank lizingas“ ieÅ¡kinį atsakovui E. S. dėl nuostolių atlyginimo,              Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I.

Ginčo esmė             IeÅ¡kovas nurodė, kad 2006-10-04 ir 2007-02-01 buvo sudaręs su UAB „Verspas Baltic“ lizingo sutartis, už kurių įvykdymÄ laidavo atsakovas. Netinkamai vykdant prisiimtus įsipareigojimus, lizingo sutartys buvo nutrauktos. Tuo pagrindu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 2 245,47 Lt nesumokėtas įmokas, 14 004,30 Lt nuostolį dėl turto pardavimo, 5 395 Lt papildomas iÅ¡laidas, 12 665,98 Lt įmokų palÅ«kanas po sutarčių nutraukimo, 5 procentų metines palÅ«kanas, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

         Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad IeÅ¡kovas lizingo automobilius pardavė už nepagrįstai mažas kainas, todėl jo nurodyti turto pardavimo nuostoliai nepagrįsti. Kadangi atsakovo grÄ Å¾intus ieÅ¡kovui lizingo automobilius ieÅ¡kovas iÅ¡ karto perleido kitiems asmenims pagal naujas lizingo sutartis, tai ieÅ¡kovas gavo papildomÄ naudÄ iÅ¡ tų pačių automobilių. 2009-04-01 nutraukus lizingo sutartis, ieÅ¡kovas nereikalavo nuostolių atlyginimo, o tÄ klausimÄ pradėjo kelti praėjus gana ilgam laikotarpiui, dėl ko sudarė pagrindÄ atsakovui tikėtis, jog ieÅ¡kovas nuostolių nepatyrė.

Pagrindiniam skolininkui UAB „Verspas Baltic“ 2010-12-29 buvo iÅ¡kelta bankroto byla, kurioje skolininkas buvo pripažintas likviduotu dėl bankroto. IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė pagrindiniam skolininkui reikalavimus daugiau kaip po trijų mėnesių po to, kai buvo iÅ¡kelta bankroto byla, pasibaigus visiems skolų mokėjimo terminams, todėl pasibaigė ir laiduotojo – atsakovo prievolė ieÅ¡kovui.                            II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė          Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas sprendimu IeÅ¡kinį patenkino ir priteisė iÅ¡ atsakovo E. S. nesumokėtų įmokų skolÄ 2 245,47 Lt, nuostolius 14 004,30 Lt, papildomas iÅ¡laidas 5 395 Lt, palÅ«kanų įmokas 12 665,98 Lt, iÅ¡ viso 34 310,75 Lt, 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ (34 310,75 Lt) sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos (2012-01-03) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1 029 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovo UAB „Swedbank lizingas“ naudai.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas ir UAB „Verspas Baltic“ 2006-10-04 sudarė Lizingo sutartį Nr. LT039703/PPS ir 2007-02-01 Lizingo sutartį Nr. LT044884/PPS, pagal kurias ieÅ¡kovas perdavė UAB „Verspas Baltic“ valdyti ir naudotis sutartyse nurodytÄ turtÄ â€“ naujÄ automobilį VW Passat Lim Highline, identifikavimo Nr. WVWZZZ3CZ7P051242, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir naujÄ automobilį VW Sharan, identifikavimo Nr. WVW ZZZ7MZ7V015292, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Lizingo gavėjas įsipareigojo mokėti sutarties mokėjimų grafikuose nurodytas lizingo įmokas bei palÅ«kanas (b. l. 5 -11,14 - 23, 26 - 28).

Įsipareigojimų pagal lizingo sutartis užtikrinimui su atsakovu E. S. 2006-10-04 ir 2007-02-01 buvo sudarytos laidavimo sutartys Nr. LT039703/L ir Nr. LT044884/L, pagal kurias laiduotojas E. S. įsipareigojo įvykdyti UAB „Verspas Baltic“ neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles, prisiimtas pagal lizingo sutartis. UAB „Verspas Baltic“ savo įsipareigojimų ieškovui tinkamai neįvykdė, vėluodavo mokėti eilines įmokas, dėl ko susidarė įsiskolinimas. 2009-04-01 pranešimu Nr. 01-30-3917 lizingo sutartis su UAB „Verspas Baltic“ ieškovas vienašališkai nutraukė.

Lizingo sutartyse numatytÄ turtÄ ieÅ¡kovui UAB „Verspas Baltic“ grÄ Å¾ino. Dėl atsakovo argumento, kad ieÅ¡kovas turėjo pareikÅ¡ti reikalavimus per tris mėnesius nuo bankroto bylos UAB „Verspas Baltic“ iÅ¡kėlimo pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-12-29 nutartyje Nr. 3K-P-537/2011 nurodė, kad bankrutuojant skolininkui, kreditoriui iÅ¡lieka tiek teisė pareikÅ¡ti savo reikalavimÄ skolininkui jo bankroto byloje, tiek iÅ¡ solidariosios laiduotojo pareigos iÅ¡plaukianti teisė atskiroje civilinėje byloje pareikÅ¡ti savo reikalavimÄ laiduotojui, tiek abiem kartu.

UAB „Verspas Baltic“ 2012-08-23 buvo iÅ¡registruota iÅ¡ juridinių asmenų registro. Tačiau ieÅ¡kovas lizingo sutartis nutraukė iki bankroto bylos UAB „Verspas Baltic“ iÅ¡kėlimo ir į teismÄ kreipėsi 2012-01-02, kai dar tik buvo vykdoma UAB „Verspas Baltic“ bankroto“ procedÅ«ra, t. y. ieÅ¡kovas savo teisę teismine tvarka padėjo ginti dar nesibaigus pagrindinio skolininko prievolei. Atsakovas pripažino, kad neįvykdė ieÅ¡kovo reikalavimų, sutarčių nutraukimo neginčijo, todėl iÅ¡ atsakovo priteisė 2 245,47 Lt nesumokėtų įmokų.           IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 14 004,30 Lt nuostolius, atsiradusius pardavus lizingo objektus.

Nuostolio iÅ¡ turto pardavimo suma apskaičiuojama iÅ¡ lizingo sutarčių pagrindu valdyto ir naudoto turto neiÅ¡pirktos (likutinės) vertės atimant sumÄ , už kuriÄ turtas buvo parduotas tretiesiems asmenims. Teismas pripažino, kad neįrodyta atsakovo nurodyta aplinkybė, jog turtas buvo parduotas už gerokai mažesnę, nei rinkos kaina. Pats ieÅ¡kovas pagal savo verslo esmę yra suinteresuotas parduoti turtÄ kuo didesne kaina ir taip atgauti kuo didesnę dalį negrÄ Å¾intos skolos. Pažymėjo, kad turto pardavimo (atpirkimo) kainos klausimÄ atsakovas pradėjo kelti tik kilus ginčui, nors ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovo, kaip laiduotojo sumokėti skolÄ pareikalavo dar 2009-05-19 praneÅ¡imu Nr. 2311.

Be to atsakovui ginčijant aplinkybę dėl lizingo objektų pardavimo nerealios kainos atsakovo praÅ¡ymu buvo skirta Transporto priemonių turto rinkos vertės nustatymo ekspertizė. Pagal jos iÅ¡vadas VW Passat vertė 2009-05-29 buvo 44 500 Lt su PVM, o automobilio VW Sharan vertė 2009-05-29 buvo 56 000 Lt su PVM. Ekspertas nurodė, jog paskaičiuotos rinkos vertės paklaida gali bÅ«ti 5 procentai, kas pagal lizingo objektus sudaro 2 225 Lt sumÄ automobiliui VW Passat ir 2 800 Lt paklaidos sumÄ automobiliui VW Sharan.

Todėl ieÅ¡kovo pateikti duomenys apie 14 004,30 Lt nuostolius, kurie susidarė minusavus automobilių pardavimo kainÄ iÅ¡ likutinės vertės, pripažino pagrįstais ir priteisė iÅ¡ atsakovo.             IÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistos 12 665,98 Lt palÅ«kanos po sutarčių nutraukimo, nes lizingo sutartys buvo nutrauktos dėl lizingo gavėjo UAB „Verspas Baltic“ kaltės. Dėl to ieÅ¡kovas patyrė nuostolius ir turi teisę reikalauti iÅ¡ laiduotojo lizingo bendrovę grÄ Å¾inti į padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jei sutartys nebÅ«tų nutrauktos.

Teismas atmetė atsakovo argumentÄ , kad ieÅ¡kovas galėjo nepagrįstai praturtėti sudarius naujas lizingo sutartis dėl tų pačių automobilių, nes naujų sutarčių sudarymas nesietinas su ieÅ¡kovo ir atsakovo civiliniais teisiniais santykiais.                  IeÅ¡kovas, parduodamas turtÄ patyrė 5 395 Lt papildomas iÅ¡laidas, kurias sudaro atlyginimas už turto pirkimÄ - pardavimÄ . Lizingo sutarčių bendrųjų sÄ lygų 11.3 p. ir laidavimo sutarčių 13 p. klientas bei laiduotojas įsipareigojo atlyginti ieÅ¡kovo nuostolius, visas sutarties nutraukimo bei kitas lizingo bendrovės iÅ¡laidas, susijusias su sutarties vykdymu.

Vadovaujantis CK 6.251 str. įtvirtintu visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principu, ieÅ¡kovo reikalavimÄ atlyginti 5 395 Lt papildomas iÅ¡laidas tenkino, nes lizingo gavėjui iÅ¡ esmės pažeidus sutartį ir Å¡io pažeidimo lizingo gavėjui per protingÄ terminÄ nepaÅ¡alinus, lizingo davėjas turi teisę nutraukti sutartį prieÅ¡ terminÄ , pareikalauti grÄ Å¾inti sutarties dalykÄ ir iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėjÄ grÄ Å¾intų į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai įvykdęs sutartį (CK 6.574 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, ieÅ¡kinį tenkino. IÅ¡ atsakovo priteisė ieÅ¡kovo praÅ¡omas 5 procentų dydžio procesines metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d.).            III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai            Apeliantas E. S. praÅ¡o panaikinti 2012-12-19 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti.

Skunde nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas konstatavo, kad konkrečiu atveju netaikytinas LR CK 6.87 str. 1 d. ir 6.128 str. 3 d. numatytos pasekmės ir laiduotojas (apeliantas) turi visiÅ¡kai įvykdyti prievolę. Sprendžiant klausimÄ dėl laidavimo pabaigos konkrečiu atveju, nurodė 2011-12-30 LAT nutartį (tuo metu naujausiÄ ), priimtÄ civilinėje byloje 3K-3-545/2011, kurioje buvo sprendžiami klausimai dėl laidavimo pabaigos pagal laidavimo sutartis, kuriose buvo nustatyta, kad laidavimo sutartys galioja iki visiÅ¡ko kredito sutarčių įvykdymo.

Kasacinis teismas nurodė, kad esant sutartinei nuostatai, kad laidavimas galioja iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo (paskolos kreditoriui grÄ Å¾inimo), iÅ¡aiÅ¡kino, kad „Bankroto bylos iÅ¡kėlimas pagrindiniam, skolininkui modifikuoja jo prievoles kreditoriams. <«....»> pagal Ä®BÄ® 16 straipsnį, reglamentuojantį mokėjimo terminus, nuo bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos laikoma, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę.<«...>>> . Ä®BÄ® įtvirtintas teisinis reglamentavimas lemia, kad, iÅ¡kėlus pagrindiniam skolininkui bankroto bylÄ , visi jo skolų mokėjimo terminai yra laikomi pasibaigę nuo teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos (Ä®BÄ® 16 straipsnis), todėl atsiranda pareiga laiduotojui įvykdyti savo akcesorinę, iÅ¡ laidavimo sutarties kylančiÄ prievolę.

Esant terminuotam laidavimui, CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas kreditoriui pareikÅ¡ti reikalavimÄ laiduotojui skaičiuotinas nuo teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos.       Pagrindiniam skolininkui kreditorinis reikalavimas bankroto byloje net nebuvo pareikÅ¡tas, o ieÅ¡kinį laiduotojui pagal nurodytas laidavimo sutartis ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė tik 2011-12-29, t. y. praėjus gerokai daugiau nei trims mėnesiams nuo teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ pagrindiniam skolininkui - UAB „Verspas Baltic“ įsiteisėjimo dienos.

Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad atsakovo E. S., kaip laiduotojo, prievolės yra pasibaigusios. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ nesivadovavo naujausia Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, nors turėjo ja vadovautis, siekiant laikytis su LAT vieningos pozicijos dėl LR CK 6.88 straipsnio 1 dalies ir Ä®BÄ® 16 straipsnio taikymo.       Dėl pažeisto teisėtų lÅ«kesčių principo      Remiantis LR CK 1.2 str., civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis jų subjektų lygiateisiÅ¡kumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarties laisvės, nesikiÅ¡imo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtu lÅ«kesčiu, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principais.

Ieškovas reikalauja nuostolių iš apelianto remdamasis tarp ieškovo ir apelianto sudarytomis laidavimo sutartimis. Lizingo sutartys buvo nutrauktos dar 2009 m. balandžio mėn. 1 d., tačiau ieškovas net 2,5 metų nereikalavo nuostolių atlyginimo iš pagrindinio skolininko nei iki UAB „Verspas Baltic“ bankroto bylos iškėlimo, neipagrindinio skolininko lizingo gavėjo bankroto byloje, taip pagristai leisdamas skolininkui ir už jį laidavusiam atsakovui manyti, kad neturi reikalavimo teisės dėl nuostolių atlyginimo pagal nutrauktas lizingo sutartis.

Atsakovui buvo žinoma, kad ieÅ¡kovas nepateikė kreditorinio reikalavimo UAB „Verspas Baltic“ bankroto byloje, taip pat daugiau nei du su puse metų nereiÅ¡kė jokio reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo ir laiduotojui, todėl pagrįstai manė, kad ieÅ¡kovas nuostolio dėl lizingo sutarties nutraukimo nepatyrė. IeÅ¡kovo delsimas naudotis savo teisėmis ir teikti reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo pažeidė teisėtų lÅ«kesčių principÄ , tuo sukeldamas LR CK 6.81 str. numatytas teisines pasekmes, t. y. laidavimo pabaigÄ .

IeÅ¡kovas, nereiÅ¡kęs reikalavimo apeliantui, kuomet ieÅ¡kovas sužinojo apie bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ UAB „Verspas Baltic“, savo neveikimu iÅ¡ apelianto atėmė net ir teorinę galimybę iÅ¡siieÅ¡koti sumokėtas sumas iÅ¡ bankrutuojančio skolininko, laiduotojui pareiÅ¡kiant kreditorinį reikalavimÄ UAB „Verspas Baltic“. Juridinio asmens likvidavimas reiÅ¡kia jo pabaigÄ , todėl tokiu atveju baigiasi ir prievolė, kurios Å¡alis (skolininkas) buvo Å¡is juridinis asmuo. Kadangi įgyvendinus bankroto procedÅ«rÄ ir likvidavus juridinį asmenį (skirtingai nei reorganizavimo atveju), jo teisės nėra perimamos, juridinio asmens teisės ir pareigos negali pereiti kitiems asmenims ir laikomos pasibaigusiomis.

Pažymėjo, jog iÅ¡ laidavimo atsirandanti prievolė yra priklausoma nuo užtikrinamos pagrindinės prievolės, ir tai yra laidavimo, kaip akcesorinės prievolės, pagrindinis požymis. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkė UAB „Verspas Baltic“ pagal lizingo sutartį Nr. LT 039703 baigė savo Å«kinę komercinę veiklÄ ir iÅ¡ Juridinių asmenų registro iÅ¡registruota 2012 08 23, o Å¡ios įmonės teisių bei pareigų perėmėjų nėra, laiko, kad ir visos Å¡io juridinio asmens prievolės baigėsi.

Darė iÅ¡vadÄ , jog pagrindinės prievolės pagal lizingo sutartį pasibaigimas lėmė ir atsakovo E. S. prievolių pagal laidavimo sutartis Nr. LT039703/L ir Nr. LT044884 pabaigÄ . Minėtas iÅ¡vadas patvirtina ir LAT civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos iÅ¡aiÅ¡kinimai civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011 dėl laiduotojo prievolės apimties, skolininkui iÅ¡kėlus bankroto bylÄ . Atkreipė dėmesį, kad pirmos instancijos teismas į minėtÄ LAT civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos iÅ¡aiÅ¡kinimÄ nekreipė dėmesio, juo nesivadovavo, dėl to Å¡ioje sprendimo dalyje priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ .

                            Dėl nuostolių iÅ¡ turto pardavimo         Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-12-19 sprendime argumentavo, kad apeliantas neįrodė, jog turtas buvo parduotas už gerokai mažesnę nei rinkos kainÄ , todėl nuostolių sumÄ , iÅ¡ viso 14004,30 Lt priteisė iÅ¡ apelianto. Su tokia Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo iÅ¡sakyta pozicija nesutinka. Mano, kad konkrečiu atveju, sprendimÄ priėmęs teismas nesigilino į pateiktus įrodymus, pavirÅ¡utiniÅ¡kai juos įvertino, dėl to priėmė neteisėtÄ sprendimÄ .         Visų pirma, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovas net nebandė parduoti turto už likutinę turto vertę.

Vien iÅ¡sakyta teismo pozicija, jog ieÅ¡kovas yra suinteresuotas parduoti turtÄ kuo didesne kaina nepaneigia aplinkybės, kad ieÅ¡kovas visiÅ¡kai nesistengė parduoti turto bent jau už jo likutinę vertę. IeÅ¡kovui buvo žinoma, kad bet kokiu atveju nuostolius turės padengti E. S. ir bet kokiu atveju ieÅ¡kovas nuostolių nepatirs. Manytina, kad ieÅ¡kovo elgesys Å¡ioje situacijoje pažeidė ne tik sÄ Å¾iningumo principus bet ir teisingumo principÄ , tačiau Vilniaus miesto 1 apylinkė teismas į tai neatsižvelgė.           Antra, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nesigilino į byloje pateiktus įrodymus, juos vertino pavirÅ¡utiniÅ¡kai, kas lėmė neteisėto sprendimo priėmimÄ nagrinėjamoje byloje.

Pirmos instancijos teismas, vertindamas pateiktÄ transporto priemonių turto rinkos nustatymo ekspertizės aktÄ civilinėje byloje Nr.2-1274-466/2012, neatsižvelgė į esminius bylai ekspertizės akto trÅ«kumus, dėl kurių ekspertas ir nustatė mažesnę nei reali automobilių kaina. Teismo ekspertas, nustatydamas automobilių vertę ir lygindamas ginčo automobilių pardavimo kainas su VÄ® „Regitra“ turimais duomenimis apie parduotų automobilių kainas, neįvertino aplinkybės, kad automobilių kainos VÄ® „Regitra“ pateiktoje lentelėje nurodytos be PVM mokesčio, tuo tarpu ekspertas, nustatydamas vidutinę parduotų automobilių kainÄ vadovavosi Å¡iomis kainomis kaip galutinėmis, t. y. su į kainÄ Ä¯skaičiuotu PVM mokesčiu.

Dėl tokių akivaizdžių klaidų, eksperto paskaičiuota automobilių kainos paklaida realiai gavosi daug didesnė nei 5 procentai. Ekspertas, nustatydamas parduotų ginčo automobilių kainas vadovavosi automobilių, kurie nebuvo identiÅ¡ki ginčo automobiliams, kainomis (buvo lyginami prastesnės komplektacijos automobiliai). Pažymėjo, kad iÅ¡ VÄ® „Regitra“ pateiktų duomenų negalima nustatyti kokios komplektacijos automobiliai buvo parduodami, todėl nustatinėjant ginčo automobilių kainÄ , VÄ® „Regitra“ duomenimis nebuvo galima vadovautis.

Be to, VÄ® „Regitra“ pateiktų duomenų teisingumo bei jų atitikimo realybei niekas netikrina, mano, kad tokiais duomenimis nebuvo galima vadovautis.       Teismo sprendime (nutartyje) turi bÅ«ti iÅ¡dėstytos visų įrodymų analizės pagrindu padarytos iÅ¡vados apie tai, ar reikÅ¡mingos bylai aplinkybės (įrodinėjimo dalykas) yra nustatytos ar nenustatytos. Apeliantas pirmos instancijos vykusio posėdžio metu iÅ¡kėlė aukščiau paminėtus klausimus dėl ekspertizės, taip pat prašė iÅ¡kviesti apklausti ekspertÄ dėl kilusių klausimų, tačiau teismas apelianto praÅ¡ymo nepalaikė, pateiktų argumentų dėl ekspertizės netikslumo nevertino.

Be to, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , dalyje dėl netinkamai atliktos ekspertizės, nepasisakė, neįsigilino į bylos aplinkybes ir iÅ¡ esmės nesiaiÅ¡kino, ar ekspertizė buvo atlikta tinkamai.         Dėl palÅ«kanų        Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, spręsdamas klausimÄ dėl palÅ«kanų priteisimo už visÄ pagal įmokų grafikus likusį laikotarpį, atmetė apelianto argumentus konkrečiu klausimu, bei nepagrįstai ieÅ¡kovo argumentus pripažino tinkamais.

Pirmos instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ neįvertino aplinkybės, kad ieÅ¡kovas, perleidęs automobilius tretiesiems asmenims gavo finansinės naudos, nekreipė dėmesio į apelianto argumentus dėl mažintinos palÅ«kanų įmokų sumos Lizingo davėjui, perleidus BUAB „Verspas Baltic“ valdytas transporto priemones kitiems asmenims. Kadangi ieÅ¡kovas lizingo gavėjo valdytus automobilius perleido tretiesiems asmenims lizingo sutarčių pagrindu, tai ieÅ¡kovas turi mažinti savo reikalavimÄ ne tik dėl perleistų automobilių kainos, tačiau ir dėl tų pačių automobilių naujai sudarytų lizingo sutarčių pagrindu mokėtinų palÅ«kanų dydžio.

Pagal naujai sudarytas lizingo sutartis dėl tų pačių ginčo automobilių, ieškovas gavo papildomai 7986,90 Lt pajamų. Atsižvelgiant į lizingo sutarties esmę, lizingo gavėjui UAB „Verspas Baltic“ tinkamai įvykdžius lizingo sutartis ir sumokėjus visas įmokas ir palūkanas pagal prie sutarčių pridėtus įmokų grafikus, BUAB „Verspas Baltic“ būtų įgijusi nuosavybės teises į automobilius Volksvvagen Passat ir Volkswagen Sharan ir tokiu būdu UAB „Swedbank lizingas“ netektų galimybės disponuoti minėtomis transporto priemonėmis.

Tuo tarpu nutraukus lizingo sutartis, ieÅ¡kovas naudojosi savo kaip savininko teise perleisti automobilių valdymo ir naudojimo teises tretiesiems asmenims lizingo sutarčių pagrindu, kas garantuoja ieÅ¡kovui net tik automobilių kainos gavimÄ , tačiau ir palÅ«kanas pagal naujai sudarytas lizingo Sutartis. IeÅ¡kovui reikalaujant iÅ¡ atsakovo ne tik nuostolio iÅ¡ automobilio pardavimo ir visų nesumokėtų palÅ«kanų, tačiau gaunant pajamas kas mėnesį iÅ¡ tų pačių automobilių pagal naujai sudarytas lizingo sutartis, Lizingo davėjas atsiduria net geresnėje padėtyje, nei bÅ«tų buvęs, jei lizingo gavėjas BUAB „Verspas Baltic“ bÅ«tų tinkamai įvykdęs lizingo sutartis.

Juk tinkamo UAB „Verspas Baltic“ lizingo sutarčių įvykdymo atveju UAB „Swedbank lizingas“ gautų tik įmokas ir palÅ«kanas pagal mokėjimų grafikus, tačiau bÅ«tų netekęs galimybės disponuoti lizingo objektais ir sudaryti sandorius dėl tų pačių automobilių, iÅ¡ kurių gautų dar ir piniginę naudÄ (palÅ«kanas). Mano, kad teismas visiÅ¡kai neargumentuotai atsisakė vertinti paminėtas aplinkybes, neargumentuotai atsisakė atimti iÅ¡ praÅ¡omos priteisti palÅ«kanų sumos gautinas pajamas iÅ¡ trečiųjų asmenų, dėl ko buvo priimtas akivaizdžiai neteisėtas sprendimas.

        IeÅ¡kovas „Swedbank lizingas“ su pareikÅ¡tu Skundu nesutiko. Nurodė, kad sprendimas priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismui visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tyrus visas bylos aplinkybes, yra teisėtas ir pagrįstas.         1. Dėl laidavimo pabaigos1.1. Å ioje civilinėje byloje Atsakovo (laiduotojo) atsakomybės ribas nustato 2006 10 04 laidavimo sutarties Nr. LT039703/L ir 2007 02 01 laidavimo sutarties Nr. LT044884/L 3, 4, 11 punktai. Laidavimo sutarčių 4 punkte nurodyta, kad laiduotojas už klientÄ atsako lizingo bendrovei visu savo turtu, tomis pačiomis sÄ lygomis ir apimtimi kaip ir klientas.

O laidavimo sutarčių 11 punktas nustato, kad lizingo bendrovei nutraukus 2006 10 04 lizingo sutartį Nr. LT039703 ir 2007 02 01 lizingo sutartį Nr. LT044884 su klientu, laiduotojas privalo apmokėti kliento įsiskolinimus, delspinigius, sumokėti likutinę neiÅ¡pirkto turto vertę pagal lizingo sutartis bei įvykdyti kitus kliento įsipareigojimus pagal lizingo sutartis. Nagrinėjamos bylos atveju už verslo subjektui - klientui suteikiamÄ kreditÄ laidavo direktorius ir pagrindinis akcininkas E. S.. Laidavimo sutartimis buvo siekiama užtikrinti lizingo davėjÄ - ieÅ¡kovÄ , kad suteikta paskola bus grÄ Å¾inta, Atsakovas įrodė savo tikėjimÄ verslu, bei, kad ateityje nereikės reikalauti atitinkamų nuostolių atlyginimo iÅ¡ pastarojo, kadangi paties vadovaujama įmonė tinkamai mokės lizingo sutarčių įmokas pagal įmokų grafikus ir vykdys kitus sutartinius įsipareigojimus.

Lizingo bendrovė yra finansų įstaiga, todėl vienas jos tikslų - pelno siekimas teikiant finansines paslaugas. Tais atvejais, kai pagrindinė prievolė yra neįvykdoma, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariÄ jÄ prievolę turintys bendraskoliai. Atsakovas laidavimo sutartis sudarė laisva valia, niekieno neverčiamas. Laiduotojas privalo vykdyti savo įsipareigojimus, prisiimtus laidavimo sutartimis, t. y. įvykdyti neįvykdytas kliento UAB „Verspas Baltic“ prievoles pagal lizingo sutartis.1.2.

Lizingo sutartys buvo nutrauktos 2009 04 01 (2009 04 01 praneÅ¡imas Nr. 01-30-3917), t. y. prieÅ¡ 21 mėnesį iki UAB „Verspas Baltic“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo (Klaipėdos apygardos teismo 2010 12 29 nutartis), t. y. ne dėl UAB „Verspas Baltic“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bet dėl netinkamo lizingo sutarčių vykdymo. Taigi, nuo lizingo sutarčių nutraukimo (2010 04 01), Atsakovui atsirado prievolė atlyginti IeÅ¡kovui tokio dydžio nuostolius, kurie grÄ Å¾intų kreditorių į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi jeigu UAB „Verspas Baltic“ bÅ«tų tinkamai vykdžiusi lizingo sutartis (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 08 28 nutartis civ. b.

Nr. 2-1032/2012). Bankroto bylos UAB „Verspas Baltic“ iÅ¡kėlimas ir Å¡ios įmonės skolų mokėjimo terminų nustatymas vadovaujantis Ä®BÄ® 16 str. nuostatomis, lizingo gavėjo prievolių pagal lizingo sutartis pasibaigimo neįtakoja (Vilniaus apygardos teismo 2012 11 13 sprendimas, civ. b. Nr. 2-13739-553/2012, Vilniaus apygardos teismo 2012 11 13 nutartis, civ. b. Nr. 2A-3008-656/2012). Pasibaigę skolų mokėjimo terminai nereiÅ¡kia prievolės pabaigos, kadangi CK 6.123 str. 1 d. numato, kad „Prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma“, todėl „Swedbank lizingas“, UAB turi pagrįstÄ ir teisėtÄ reikalavimo teisę, kol prievolės, kylančios iÅ¡ lizingo sutarčių nėra tinkamai įvykdytos.

Bankroto bylos iÅ¡kėlimas UAB „Verspas Baltic“ neįtakoja ir negali įtakoti sudarytų laidavimo sutarčių galiojimo, t. y. iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , Atsakovo sudarytų su ieÅ¡kovu laidavimo sutarčių galiojimas nesikeičia.1.3. Atsakovo reikalavimas taikyti CK 6.88 str. 1 d. ir tuo pagrindu ieÅ¡kinį atmesti yra nepagrįstas. CK 6.88 straipsnis nustato, kad kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kuriÄ suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiÅ¡kia laiduotojui ieÅ¡kinio.

Kasacinis teismas, formuodamas praktikÄ dėl terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaigos terminų, nurodo, kad CK nedraudžiama Å¡alių susitarimu pakeisti CK 6.88 str. ir 6.89 str. nurodytus terminus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija 2009 m. gegužės 18 d. nutartyje nurodė, kad „<...> pagal bendrÄ jÄ taisyklę laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis). CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nustatyti terminuoto ir neterminuoto laidavimo pagrindai.

CK nedraudžia Å¡alių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. Dėl to, kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiÅ¡ko paskolos grÄ Å¾inimo, tai CK 6.88 str. 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Tokia laidavimo sutartyse nustatyta sÄ lyga neprieÅ¡tarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir Å¡alių dispozityvumo principÄ , sutarties Å¡alims sukuria atitinkamas teises ir pareigas <...>.

Be to, laidavimo galiojimo iki visiÅ¡ko užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo kaip aksesorinės (papildomos, Å¡alutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės pobÅ«dį. Aptariama sutarties sÄ lyga vertintina kaip įstatymo neuždraustas kitoks susitarimas. Å iuo atveju CK 6.88 str. 1 dalyje nustatytas prievolės pabaigos terminas nebus taikomas, bet prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė galios tol, kol bus grÄ Å¾inta visa paskola, nes laiduotojas laisva valia siekė tokių teisinių padarinių.

Toks Å¡alių susitarimas atitinka Konstitucijos 46 straipsnyje nustatytÄ Å«kinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principÄ â€œ. Tad kasacinio teismo pozicija yra akivaizdi - Å¡alys gali susitarti netaikyti CK 6.88 str. nustatyto laidavimo sutarčių pabaigos termino ir, kad laidavimo galiojimo iki visiÅ¡ko užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo kaip aksesorinės (papildomos, Å¡alutinės ir nuo pagrindinės priklausančios) prievolės pobÅ«dį. AnalogiÅ¡kos pozicijos Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikėsi ir priimdamas 2012 m. birželio 8 d. nutartį Nr. 3K-3-285/2012, 2009 m. liepos 27 d. nutartį Nr. 3K-3-261/2009; 2009 m. gegužės 18 d. nutartį Nr. 3K-7-229/2009).

Laidavimo sutartimis Atsakovas laidavo už UAB „Verspas Baltic“ ir įsipareigojo atsakyti „Swedbank lizingas“, UAB visu savo turtu, jeigu UAB „Verspas Baltic“ neįvykdys arba netinkamai įvykdys visas ar dalį prievolių pagal lizingo sutartis. Laidavimo sutarčių 21 p. numatyta, kad laidavimo sutartis pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia laidavimu užtikrinta prievolė pagal lizingo sutarti. CK 6.123 str. 1 d. numato, kad „prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma“. Pagal bylos faktines aplinkybes akivaizdu, kad prievolės pagal lizingo sutartis nėra įvykdytos tinkamai (ir visiÅ¡kai), taigi, ir laidavimas galios tol, kol lizingo bendrovei bus įvykdytos visos prievolės pagal lizingo sutartis, t. y. sumokėtas debitorinis įsiskolinimas, atlyginti pardavus ginčo turtÄ patirti nuostoliai, papildomos iÅ¡laidos ir sumokėtos palÅ«kanų įmokos.

Å is susitarimas nepažeidžia CK nuostatų, yra teisėtas ir sukuria sutarties Å¡alims atitinkamas teises ir pareigas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 5 d. nutartis N r. 2A-315/2011). Pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinė septynių teisėjų kolegija 2009 m. gegužės 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009 aiÅ¡kiai nurodė, jog atsižvelgdama į tai, kad kasacinio teismo pagrindinė funkcija yra užtikrinti vienodÄ teisės aiÅ¡kinimÄ ir taikymÄ visoje valstybėje, ir siekdama užtikrinti vienodÄ teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant CK 6.88 str. dėl laidavimo civilinių teisinių santykių kvalifikacijos pasisakė bendrai, o ne nagrinėtos bylos kontekste.

TÄ patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės mėn. 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2011, kurioje pažymėta, jog „nurodytoje kasacinio teismo nutartyje pateikti CK 6.88 straipsnio taikymo iÅ¡aiÅ¡kinimai nebuvo siejami su konkrečiomis bylos faktinėmis aplinkybėmis. IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija nurodytoje byloje konstatavo, kad laidavimo teisiniai santykiai tarp Å¡alių nesusiklostė, tačiau pasisakė dėl laidavimo civilinių teisinių santykių atsižvelgdama į kasacinio teismo pagrindinę funkcijÄ užtikrinti vienodÄ teisės aiÅ¡kinimÄ ir taikymÄ bei siekdama užtikrinti vienodÄ teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant CK 6.88 straipsnį, kuriame reglamentuojama terminuoto laidavimo pabaiga“.

Vadovaujantis aukščiau iÅ¡dėstyta kasacinio teismo praktika, o taip pat ta aplinkybe, kad nėra ginčijamos laidavimo sutarčių nuostatos (vadinasi, jos yra galiojančios ir sukuria Å¡alims įstatymo galiÄ ), pasakytina, kad nagrinėjamu atveju laidavimo sutartys galioja iki visiÅ¡ko prievolės pagal Lizingo sutarties įvykdymo ir CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas nėra taikomas, todėl Atsakovui tenka pareiga įvykdyti prievolę pagal lizingo sutartis.1.4. CK 6.89 str. 1 dalyje numatyta, kad kai buvo laiduota nenustatytam laikui, taip pat kai prievolės įvykdymo terminas nenurodytas arba apibÅ«dintas pareikalavimo momentu ir nėra kitokio susitarimo, laidavimas baigiasi suėjus dvejiems metams nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos, jeigu kreditorius per šį terminÄ nepareiÅ¡kia ieÅ¡kinio laiduotojui.

Lizingo sutartyse yra aiškiai nurodyti lizingo gavėjo prievolių įvykdymo (lizingo įmokų sumokėjimo) terminai, todėl akivaizdu, minėta teisės norma šiuo atveju negali būti taikoma ir prievolės pagal lizingo sutartis apeliantui nėra pasibaigusios (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 2A-3008-656/2012). Iš sutarties matyti, kad laidavimo prievolė nėra apribota tam tikru naikinamuoju terminu, laidavimo prievolės galiojimas yra tiesiogiai susijęs su užtikrintos prievolės galiojimu. Vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų yra jos įvykdymas (CK 6.123 str.).

Tai, kad laidavimo sutartyse Å¡alys susitarė, jog prievolių pabaiga nepriklauso nuo to, kiek laiko vykdymo procesas užtruks, patvirtina, kad Å¡alys prievolių pasibaigimÄ siejo su visiÅ¡ku prievolės įvykdymu. 1.5. Pasakytina, kad juridinis asmuo laikomas likviduotu nuo jo iÅ¡registravimo iÅ¡ JAR (CK 2.95 str. 3 d.). UAB „Verspas Baltic“ 2012 08 23 iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro. Todėl iki to momento juridinio asmens prievolės, jeigu nėra pasibaigusios kitais pagrindais, egzistuoja, ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį teisme pateikė iki UAB „Verspas Baltic“ iÅ¡registravimo iÅ¡ JAR, t.y. 2011 12 29, todėl Atsakovui kyla pareiga įvykdyti dar nepasibaigusias ir neįvykdytas UAB „Verspas Baltic“ prievoles pagal lizingo sutartis.

AnalogiÅ¡ka pozicija buvo nagrinėta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 06 08 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012.1.6. CK 6.81 str. 1 dalyje numatyta, jog „kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariÄ jÄ prievolę turintys bendraskoliai (...)“. Taigi IeÅ¡kovas, naudodamasis jam suteiktomis teisėmis, gali pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl neįvykdytų prievolių tiek skolininkui (lizingo gavėjui UAB „Verspas Baltic“), tiek ir laiduotojui (Atsakovui), tiek visiems kartu, tiek skyrium (CK 6.6. str. 4 dalis, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 11 08 nutartis civ. b.

Nr. 2-1382/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 12 29 nutarimas Nr. 3K-P-537/2011). UAB „Verspas Baltic“ bankroto byloje kreditorinio reikalavimo pareiÅ¡kimas jokiais bÅ«dais nereiÅ¡kia reikalavimo patenkinimo. „Swedbank lizingas“, UAB reikalavimas bÅ«tų įtrauktas į trečios eilės kreditorių sÄ raÅ¡Ä ir bÅ«tų tenkinamas tik tuo atveju, jei patenkinus pirmų dviejų eilių kreditorių reikalavimus bus likę turto. Praktikoje trečios eilės reikalavimai niekuomet nebÅ«na patenkinti, todėl ieÅ¡kovas pasinaudotojo CK 6.6 str. ir 6.81 str.

įvardinta galimybe reikÅ¡ti ieÅ¡kinį tik laiduotojui.        2. Dėl reikalavimo atlyginti palÅ«kanų įmokas.2.1. Pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principÄ civilinės apyvartos dalyviai yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sÄ lygomis jÄ sudaryti. Nuo sutarties sudarymo momento sutartis jos Å¡alims įgyja įstatymo galiÄ - prisiimtus įsipareigojimus jos turi vykdyti tinkamai (CK 6.189 str. 1 d). Lizingo sutarčių 11 str. nurodyta, kada sutartis gali pasibaigti lizingo bendrovei vienaÅ¡aliai nutraukus sutartį, esant esminiam sutarties pažeidimui.

Sutarties 11.2.3 p. aiÅ¡kiai nurodoma, kad klientui iÅ¡ esmės pažeidus Sutartį, lizingo bendrovė turi teisę „nutraukti Sutartį, pareikalauti nedelsiant grÄ Å¾inti Lizingo bendrovei turtÄ , bei tokio dydžio nuostolius, kad jie Lizingo bendrovę grÄ Å¾intų į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu Klientas bÅ«tų tinkamai įvykdęs Sutartį“. AnalogiÅ¡ka nuostata yra įtvirtinta ir CK 6.574 str., kuriame numatyta, kad „<...> Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti jam sutarties dalykÄ bei iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėjÄ grÄ Å¾intų į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai įvykdęs sutartį“.

Taigi, Å¡alys aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ , jog nuostolių atlyginimo sumokėjimas, yra siejamas bÅ«tent su IeÅ¡kovo vienaÅ¡aliu lizingo sutarčių nutraukimu. Kitaip tariant, minėtose lizingo sutarčių sÄ lygose Å¡alys įtvirtino lizingo davėjo teisę savo nuožiÅ«ra vienaÅ¡aliai nutraukti sutartį ir atitinkamai reikalauti nuostolių atlyginimo. Pažymėjo tai, jog toks lizingo sutarčių sÄ lygų aiÅ¡kinimas nepaneigia kreditoriaus (lizingo davėjo) teisės reikalauti atlyginti realius nuostolius, jo patirtus dėl lizingo sutarčių nutraukimo (CK 6.574 str.)Teismų praktikoje pripažįstama nukentėjusios sÄ Å¾iningos Å¡alies teisė tiek į tiesioginių, tiek į netiesioginių nuostolių atlyginimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 17 d.).

Nukentėjusiai sÄ Å¾iningai Å¡aliai gali bÅ«ti atlyginami tiek tiesioginiai nuostoliai, tiek ir netiesioginiai nuostoliai, t. y. negautos pajamos, kurias asmuo (Å¡alis) bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2001 m. birželio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-440/2001, yra nurodęs, jog „<...> ieÅ¡kovas, <...> nutraukęs su atsakovu sudarytÄ lizingo sutartį, turi teisę ne tik į lizingo objekto grÄ Å¾inimÄ , bet ir teisę CK 227 straipsnio pagrindu reikalauti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovo, kaip lizingo gavėjo, sutartimi nustatytų nesumokėtų periodinių įmokų ir priskaičiuotų delspinigių sumas, t. y. iÅ¡ieÅ¡koti tokio dydžio nuostolius, kurie lizingo davėjÄ grÄ Å¾intų į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi atsakovui, kaip lizingo gavėjui, tinkamai įvykdžius sutartimis <...> prisiimtus įsipareigojimus“.

Be to, 2012 m. sausio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar kartÄ pasisakė, jog Jeigu finansinis lizingas nutraukiamas dar nepasibaigus nustatytam lizingo laikotarpiui, lizingo davėjas turi teisę į investuotų lėšų kompensacijÄ , kad galėtų atgauti negrÄ Å¾intas kapitalo investicijas ir kitas iÅ¡laidas bei pelnÄ , nesvarbu, ar lizingo sutarties terminas buvo nutrauktas lizingo gavėjo pageidavimu, ar dėl to, kad lizingo gavėjas neįvykdė įsipareigojimų.

TokiÄ iÅ¡vadÄ suponuoja CK 6.574 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios lizingo sutarties nutraukimo padarinius.<...> Laikytina, kad lizingo davėjo finansinio intereso gynimas grÄ Å¾inant lizingo davėjÄ Ä¯ tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai įvykdęs sutartį, yra sÄ Å¾iningas, protingas ir tinkamai ginantis lizingo davėjo finansinį interesÄ . IÅ¡ lizingo gavėjo niekada nereikalaujama daugiau negu iÅ¡ jo bÅ«tų pareikalauta, jeigu jis tinkamai įvykdytų sutartį.

Tai patvirtina ir CK 6.574 straipsnio formuluotė, jog „lizingo davėjÄ grÄ Å¾intų į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai įvykdęs sutartį“. Taigi, visais atvejais lizingo gavėjas, prisiėmęs sutarties sudarymo rizikÄ , atsako tik pagal tos sutarties apibrėžtas ribas“. Å ioje civilinėje byloje sprendžiant dėl nukentėjusios sutartinių santykių Å¡alies teisės reikalauti piniginio atlyginimo už pažeistÄ teisę, esminę reikÅ¡mę turi Å¡alies, pažeidusios lizingo sutartis, veiksmai sÄ Å¾iningumo požiÅ«riu.

Klientui per 14 dienų nepadengus skolos po įspėjimo apie esamÄ 33 dienų 6 674,71 Lt dydžio įsiskolinimÄ pagal lizingo sutartis iÅ¡siuntimo (2009 02 18 „Swedbank lizingas“, UAB pretenzija Nr. 01-20-17582 „Dėl įsiskolinimo „Swedbank lizingas“, UAB“) IeÅ¡kovas 2009 01 01 praneÅ¡imu dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarčių nutraukimo Nr. 01-30-3917 nutraukė lizingo sutartis ir informavo apie esantį 76 dienų 10 369,12 Lt dydžio įsiskolinimÄ bei įpareigojo grÄ Å¾inti ginčo turtÄ iki 2009 04 08.

Klientas minėtu praneÅ¡imu buvo informuotas apie tai, kad pastarajam reikės padengti visus nuostolius, susijusius su Sutarties nutraukimu. Klientas jokia forma nesureagavo į lizingo sutarčių nutraukimÄ . Akivaizdu, kad klientas nesielgė taip rÅ«pestingai ir nepasistengė tiek, kiek reikėjo, kad lizingo sutartys nebÅ«tų nutrauktos ar jų galiojimas bÅ«tų atstatytas. Taigi, visos įvardintos aplinkybės sudaro pagrindÄ Atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Lizingo sutartis yra vienas iÅ¡ finansavimo bÅ«dų, kuomet lizingo bendrovė finansuoja kliento pasirinktÄ investicinį sprendimÄ .

BÅ«tent dėl to, kad lizingo gavėjas neturi pakankamai finansinių lėšų ir jam reikia individualių investicijų, yra sudaromas lizingo sandoris. Sutarčių dalykai iÅ¡ trečiųjų asmenų įgyjami klientų naudai ir klientų interesais, t. y. lizingo davėjas, kaip finansuotojas, nuosavybės teise įgyja daiktÄ , kurį iÅ¡ anksto iÅ¡ pardavėjo (ar gamintojo) pasirenka lizingo gavėjas, o po to, vykdydamas lizingo sutartį, lizingo davėjas tÄ daiktÄ perduoda lizingo gavėjui, kad Å¡is galėtų jį valdyti ir juo naudotis.2.2.

Savo prigimtimi lizingo sutartis yra nuomos sutartis, pagal kuriÄ lizingo davėjas suteikia lizingo gavėjui daiktÄ (lizingo dalykÄ ) valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sÄ lyga, kad sumokėjus visÄ lizingo sutartyje numatytÄ kainÄ daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise. Pagal bylos duomenis Sutartis buvo nutraukta dėl to, jog Atsakovas iÅ¡ esmės pažeidė Sutartį - nesumokėjo pagal Sutarties įmokų grafikÄ mokėtinų įmokų ir delspinigių. Nutraukęs Sutartį lizingo davėjas turėjo teisę reikalauti grÄ Å¾inti jos pagrindu valdytÄ ir nuomotÄ turtÄ .

Nagrinėjamu atveju IeÅ¡kovas visÄ su Atsakovu sudarytos Sutarties galiojimo laikotarpį buvo teisėtas ginčo turto savininkas, t. y. turėjo jo nuosavybės teisę (Sutarties 6.1 punktas), IeÅ¡kovui nutraukus Sutartį dėl esminio Atsakovo Sutarties pažeidimo laiku nemokant įmokų, jos neprarado. Visi lizingo davėjo (IeÅ¡kovo) atlikti veiksmai atitiko sudarytos Sutarties sÄ lygas bei teisės normas, reglamentuojančias lizingo teisinius santykius. Sutarties pažeidimo faktas atitinkamai ir lėmė vėlesnį IeÅ¡kovo elgesį pagal Sutartį.

Å iuo atveju IeÅ¡kovas turėjo sutartinę teisę nutraukti Sutartį, o vėliau tinkamai įgyvendino savo teises atsiimti jam nuosavybės teise priklausantį ginčo turtÄ , Pagal Sutarties sÄ lygas, nutraukus Sutartį, visi iki Sutarties nutraukimo, vykdant Å¡iÄ Sutartį kliento lizingo davėjui sumokėti mokėjimai klientui nėra grÄ Å¾inami, o Sutarties dalyko - ginčo turto nuosavybės teisė lieka IeÅ¡kovui, nes Atsakovas tinkamai neįvykdė Sutarties sÄ lygų.Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. 2A-524/2009, pažymėta, jog <...> lizingo sutartis savo prigimtimi yra nuomos sutartis <...>. <...> ir pagal nuomos instituto esmę, ir pagal aptariamos lizingo sutarties sÄ lygas atsakovas privalo sumokėti lizingo davėjui už lizingo dalyko naudojimÄ , nes bÅ«tent visų įmokų sumokėjimas grÄ Å¾ina lizingo davėjÄ Ä¯ tokiÄ padėtį, kurioje Å¡is bÅ«tų, jei lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai vykdęs sutartį, t. y. tinkamai mokėjęs visas įmokas.

SÄ lyga, jog sumokėjus visÄ Sutartyje numatytÄ kainÄ daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise (CK 6.567 str. 1 d.), yra papildoma nuomos sutarties sÄ lyga, skirianti finansinę nuomÄ nuo kitų nuomos rÅ«Å¡ių. Tiek pagal įstatymo nuostatas (CK 6.574 str.), tiek ir pagal aptariamos Sutarties sÄ lygas, lizingo gavėjui nemokant sulygtų įmokų, Sutartis nutraukiama, o lizingo dalykas grÄ Å¾inamas lizingo davėjui.           Lietuvos teismų praktika ir sutarčių teisės doktrina iÅ¡skiria dvi palÅ«kanų funkcijas - mokėjimo funkcijÄ ir kompensavimo funkcijÄ .

Å ioje civilinėje byloje mokėjimo funkcijÄ atlieka Sutartyje nustatytos palÅ«kanos, mokamos kaip atlyginimas (pajamos) už naudojimÄ si suteikto finansavimo suma, kurios skaičiuojamos nuo paskolos suteikimo dienos iki visiÅ¡ko jos grÄ Å¾inimo (CK 6.872 str. 1 ir 2 d.). PalÅ«kanos ekonomine ir teisine prasme yra mokestis, atlyginimas kreditoriui už paskolintų pinigų naudojimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2003). Pagrindinė palÅ«kanų paskirtis yra mokėjimas kreditoriui už naudojimÄ si pinigais, kitaip tariant IeÅ¡kovas, palÅ«kanų pagrindu gauna pajamas, o negaudamas minėtų pajamų patiria netiesioginius nuostolius.

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad nustatinėjant negautas pajamas turi bÅ«ti taikomas realumo kriterijus: kreditorius, reikÅ¡damas reikalavimÄ atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad galimybė gauti pajamas buvo reali, bet pajamų netekta dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje A. A. v. UAB „Kamintras“, bylos Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje R.

J. firma „Tastos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, byla Nr. 3K-3-62/2008; 2009 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Ferteksos transportas“ v. Baltarusijos Respublikinė unitarinė įmonė „Gamybinis susivienijimas „Belaruskalij“, bylos Nr. 3K-3-273/2009). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006 iÅ¡aiÅ¡kinta, kad turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda.       Nagrinėjamoje byloje klientui nepažeidus esminės lizingo sutarčių sÄ lygos (įmokų mokėjimo), jos ir toliau bÅ«tų vykdomos, ir IeÅ¡kovas bÅ«tų gavęs lizingo sutartimis nustatytas palÅ«kanas.

Dėl kliento kaltės nutraukus lizingo sutartis, IeÅ¡kovas neteko galimybės gauti pelno, todėl yra pagrindo, reikalauti negautų pajamų dydžio, priteistino iÅ¡ Atsakovo. Å iuo atveju IeÅ¡kovas pagrįstai tikėjosi, jog klientas lizingo sutarčių sÄ lygas vykdys visÄ jos terminÄ , dėl ko IeÅ¡kovas gaus su lizingo santykiais susijusias pajamas. Å iuo atveju tarp kliento veiksmų ir tarp IeÅ¡kovo patirtų netiesioginių nuostolių yra priežastinis ryÅ¡ys, nes IeÅ¡kovas Å¡ių nuostolių nebÅ«tų patyręs, jei klientas bÅ«tų tinkamai vykdęs Sutartį.

Vadinasi, „Swedbank lizingas“, UAB reikalavimas padengti palÅ«kanų įmokas po lizingo sutarčių nutraukimo iki lizingo sutarčių pabaigos reiÅ¡kia lizingo bendrovės grÄ Å¾inimÄ Ä¯ tokiÄ padėtį. Lizingo bendrovės reikalaujamos sumokėti palÅ«kanų įmokos po lizingo sutarčių nutraukimo iki lizingo sutarčių pabaigos yra lizingo bendrovės žala, negautos pajamos, kurias „Swedbank lizingas“, UAB bÅ«tų gavusi, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Atlyginami turi bÅ«ti ne tik tie nuostoliai, kurie buvo aiÅ¡kÅ«s prievolės pažeidimo momentu, bet ir visi vėliau paaiÅ¡kėję nuostoliai.Taigi, lizingo santykiuose palÅ«kanos mokamos kaip atlyginimas (pajamos) už naudojimÄ si suteikto finansavimo suma. Todėl lizingo sutarčių atveju palÅ«kanų įmokos negali bÅ«ti priteisiamos tik už laikotarpį, kurį lizingo gavėjas naudojasi lizingo sutarties objektu, kadangi palÅ«kanų įmokos pagal lizingo sutartis nėra nuomos mokestis už naudojimÄ si turtu.

Kitaip tariant, IeÅ¡kovas, palÅ«kanų pagrindu gauna pajamas už tai, kad prisiima rizikÄ dėl kliento investicinio sprendimo įgyvendinimo, o negaudamas minėtų pajamų patiria netiesioginius nuostolius. 2.3. Lizingo davėjo (finansuotojo) interesas yra gauti užmokestį už suteiktÄ lizingo gavėjui valdyti ir naudotis turtÄ . Toks užmokestis palÅ«kanų forma apskaičiuojamas nuo daikto įsigijimui iÅ¡leistų pinigų sumos. O lizingo gavėjo interesas yra įsigyti verslui reikalingÄ daiktÄ , šį daiktÄ valdyti ir naudotis taip gaunant pajamų.

IÅ¡ CK 6.567 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos lizingo sutarties sampratos akivaizdu ir lizingo gavėjui iÅ¡ anksto yra žinoma, kad nuosavybės teisę į daiktÄ jis įgis tik sumokėjęs visÄ sutartyje nustatytÄ kainÄ , jeigu sutartimi nenumatyta ko kita. Lizingo davėjas turi grynai finansinį interesÄ sudarydamas lizingo (finansinės nuomos) sutartį. Lizingo gavėjo nemokumas, susigrÄ Å¾into sutarties objekto pardavimas ar antrinis iÅ¡nuomojimas nėra lizingo davėjo veikla, bet papildomos finansinės ir laiko sÄ naudos.

Atsižvelgiant į tai, kad lizingo (finansinės nuomos) sutarties Å¡alys yra verslininkai, laikytina, kad lizingo davėjo finansinio intereso gynimas grÄ Å¾inant lizingo davėjÄ Ä¯ tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai įvykdęs sutartį, yra sÄ Å¾iningas, protingas ir tinkamai ginantis lizingo davėjo finansinį interesÄ . IÅ¡ lizingo gavėjo niekada nereikalaujama daugiau negu iÅ¡ jo bÅ«tų pareikalauta, jeigu jis tinkamai įvykdytų sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-1/2012).

PalÅ«kanas po Sutarties nutraukimo ieÅ¡kovas pagrindė lizingo sutarčių įmokų grafikais. Taip pat IeÅ¡kovas, pateikė PalÅ«kanų lentelę. Taigi, akivaizdu, kad pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių praÅ¡omų priteisti netiesioginių nuostolių (palÅ«kanų) dydį, sudarančių 12 665,98 Lt. Atkreipė dėmesį, kad naujiesiems lizingo gavėjams, įvertinus jų finansinę padėtį, buvo suteikta finansavimo suma, už kuriÄ pastarieji įsigijo ginčo turtÄ . Aplinkybė, kad naujieji lizingo gavėjai norėjo įsigyti bÅ«tent UAB „Verspas Baltic“ valdytÄ ir naudotÄ turtÄ yra naujųjų lizingo gavėjų teisė, nes tik pastarieji susiranda norimÄ Ä¯sigyti turtÄ , o jau lizingo bendrovė savo ruožtu teikia finansavimÄ kliento norimam turtui įsigyti.         3.

Dėl nuostolių iÅ¡ turto pardavimo.3.1. Informuoja, kad ginčo turtas buvo grÄ Å¾intas 2009 05 07, po 1 mėnesio kuomet buvo nutrauktos lizingo sutartys (2009 04 01). Vadinasi UAB „Verspas Baltic“ dar mėnesį laiko naudojosi ginčo turtu, nemokėdamas jokių nuomos ar kitų įmokų lizingo bendrovei, tuo pažeisdama pastarosios teises ir dar labiau dėvėdama ginčo turtÄ . Be to, jau nebeturėdamas teisinio pagrindo naudoti ir valdyti turtÄ , Atsakovas nebeturėjo pareigos ir apdrausti turto, ir dėl to turtas galėjo bÅ«ti sunaikintas ne dėl pastarojo, o dėl trečiųjų asmenų kaltės. Ginčo turto atžvilgiu UAB „Verspas Baltic“ turėjo tik tokias teises, kurios buvo aiÅ¡kiai įvardintos ginčo lizingo sutartyse, t.y. ginčo turtÄ valdyti ir juo naudotis.

Dėl esminio pažeidimo nutraukus ginčo lizingo sutartis (lizingo sutarčių 11.1.1 p.), UAB „Verspas Baltic“ neteko visų turėtų teisių į ginčo turtÄ , t.y. 2009 04 01 pasibaigė ginčo turto valdymo ir naudojimosi teisinis pagrindas. Taigi, UAB „Verspas Baltic“ neteko teisės valdyti ir naudotis ginčo turtu, o IeÅ¡kovas įgijo teisę reikalauti ginčo turtÄ grÄ Å¾inti, tai jis įpareigojo UAB „Verspas Baltic“ atlikti iki 2009 04 08, kaip matyti, pagrindinis skolininkas ginčo turtÄ grÄ Å¾ino vėliau.3.2.

Pažymėjo, kad Atsakovo iniciatyva buvo atlikta ginčo turto, t. y. automobilio Volkswagen Paesat ir automobilio Volkswagen Sharan ekspertizė. Teismo ekspertas nustatė, kad turto l paskaičiuota rinkos vertė 2009 05 29 buvo 44 500,00 Lt su PVM, t. y. 37 395,00 Lt be PVM. Tuo tarpu IeÅ¡kovas turtÄ pardavė už 52 900,00 su PVM, t. y. 43 697,48 Lt be PVM. Vadinasi, IeÅ¡kovas turtÄ pardavė 8 400,00 Lt brangiau negu nustatė jo kainÄ turto ekspertas. Teismo ekspertas taip pat nustatė, kad turto 2 paskaičiuota rinkos vertė 2009 07 24 buvo 56 000,00 Lt su PVM, t. y. 47 058,82 Lt be PVM.

Tuo tarpu IeÅ¡kovas turtÄ 2 pardavė už 55 000,00 su PVM, t. y. 46 218,50 Lt be PVM. Vadinasi, IeÅ¡kovas turtÄ 2 pardavė artima teismo eksperto nustatyta kaina, juolab, kad pats turto ekspertas nurodė, kad rinkos vertės nustatymo paklaida dėl turto 2, kadangi jis nebuvo apžiÅ«rėtas siekia +1-2 800,00 Lt.3.3. Pasakytina tai, kad lizingo sutartimis lizingo bendrovė ir klientas UAB „Verspas Baltic“ aiÅ¡kiai susitarė dėl lizingo sutarčių nutraukimo teisinių pasekmių. Tokios lizingo sutarčių sÄ lygos lizingo gavėjui buvo priimtinos, o sudarydamas jas, lizingo gavėjas prisiėmė rizikÄ , jog netinkamo jų vykdymo atveju kils joje nustatytos pasekmės. Ä®vertinus ir verslo logikÄ abejotina, ar IeÅ¡kovas bÅ«tų suinteresuotas atsisakyti potencialaus ir patrauklaus pasiÅ«lymo, kadangi neturi jokių garantijų, kad pagrindinis skolininkas realiai padengs atsiradusių nuostolių skirtumÄ , o pardavus atsiimtÄ ir lizinguotÄ turtÄ per maža kaina, IeÅ¡kovo nuostolis tik didėtų.

IeÅ¡kovas, kaip pelno siekiantis juridinis asmuo, neturi jokio tikslo kaip įmanomai pigiau parduoti iÅ¡ skolininkų atsiimtÄ turtÄ , nes nėra garantuotas, kad su finansiniais sunkumais susidÅ«ręs skolininkas vėliau grÄ Å¾ins patirtÄ nuostolį iÅ¡ turto pardavimo, tačiau Å¡io ginčo atveju tiek pagrindinis skolininkas, tiek Atsakovas visiÅ¡kai nesirÅ«pino ginčo turto pardavimu, visiÅ¡kai iÅ¡jungdami save iÅ¡ turto realizavimo proceso, juolab, kad tiek UAB „Verspas Baltic“ 2009 04 01 praneÅ¡imu buvo informuotas apie tai, kad privalės padengti nuostolius, susijusius su sutarčių nutraukimu, tiek Atsakovas 2009 05 19 praneÅ¡imu buvo apie tai informuotas.3.4.

Nepagrįstu laikytinas Atsakovo argumentas, kad IeÅ¡kovas greitai pardavė ginčo turtÄ . Informuojame, kad turtas buvo realizuotas per 1 mėnesį nuo jo atsiėmimo, turtas 2 - per 2 mėnesius, toks  laiko tarpas yra  pakankamas surasti ginčo turtui  pirkėjÄ , ir siekdamas toliau nedidinti nuostolių dėl ginčo turto nuvertėjimo bei siekiant nedidinti nuostolių dėl saugojimo mokesčio, mokėtino partneriams, IeÅ¡kovas pardavė ginčo turtÄ jį panorusiems įsigyti asmenims.

Ginčo turtÄ pardavinėjo UAB „BRC“. Akivaizdu, kad Å¡is pardavėjas, gaudamas už ginčo turto pardavimÄ komisinį mokestį, buvo suinteresuotas turtÄ parduoti kaip įmanoma didesne kaina, kadangi nuo turto pardavimo kainos priklausė ir jo gaunamas komisinis mokestis.3.5. Pažymėjo, kad Atsakovai taip pat galėjo ieÅ¡koti turto pirkėjo ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengti nuostolio iÅ¡ turto pardavimo, kadangi prieÅ¡ parduodant ginčo turtÄ tretiesiems asmenims, ginčo turtÄ IeÅ¡kovas praneÅ¡imu apie lizingo sutarčių nutraukimo informavo apie privalomÄ nuostolių atlyginimÄ . Klientui bei Atsakovui visiÅ¡kai iliuminavus save iÅ¡ turto pardavimo proceso ir atsisakius įsigyti turtÄ , jis buvo parduotas tretiesiems asmenims.

„Swedbank lizingas“, UAB ėmėsi visų veiksmų, kad ginčo turtas bÅ«tų parduotas už kuo didesnę kainÄ . Turtas buvo saugomas ir pardavinėjamas partnerių aikÅ¡telėse, tad jis buvo vieÅ¡ai prieinamas visiems potencialiems pirkėjams. Turto pardavimo skelbimai buvo patalpinti interneto svetainėse. Lizingo bendrovė neturi galimybės pateikti iÅ¡rašų iÅ¡ minėtų internetinių svetainių apie skelbimų patalpinimÄ , kadangi turto pardavimo laikotarpio skelbimai nėra saugomi minėtų internetinių svetainių duomenų bazėse (archyvuose).

Vargu, ar lizingo bendrovė yra suinteresuota parduoti turtÄ už jo neiÅ¡pirktÄ (likutinę) vertę, kadangi neturi jokių garantijų, kad nuostolį, atsiradusį iÅ¡ turto pardavimo padengs klientas ir/ar laiduotojas. Su kainų mažėjimu neiÅ¡vengiamai susidÅ«rė ne tik IeÅ¡kovas, bet ir visi tuo metu rinkoje veikusieji pardavėjai. Turto nusidėvėjimas, ekonominė situacija rinkoje, specifiÅ¡kumas, svyravimai rinkoje, defektai, ir pan., įtakojo ginčo turto kainos pasikeitimus rinkoje, kurių lizingo bendrovė negalėjo įtakoti, todėl ir turto tretieji asmenys nepanoro pirkti už neiÅ¡pirktÄ (likutinę) turto vertę.

Darant analogijÄ su CPK nustatyta varžytinių vykdymo ar turto pardavimo per prekybos įmonę tvarka (CPK 718, 722, 726, 727 str.) taip pat nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad realizuojamas turtas bus parduotas už atliktu vertinimu nustatytÄ rinkos kainÄ , kadangi pagal minėtas CPK normas turto pardavimo kaina gali sudaryti 60 proc. rinkos vertės. Kiekvienu turto realizavimo atveju skolininkui kyla pareiga įrodyti, kad turtas buvo parduotas už mažesnę kainÄ , negu buvo galima tÄ turtÄ realizuoti, ir kadangi Å¡ioje civilinėje byloje Atsakovai nepateikė jokių įrodymų apie turto realizavimo kainÄ , todėl kreditoriaus patirti nuostoliai dėl turto pardavimo, turi bÅ«ti visiÅ¡kai atlyginti (CK 6.251 str.).3.6.

Klientas nevykdė savo įsipareigojimų pagal lizingo sutartis - nemokėjo sutartinių įmokų, dėl ko susidarė įsiskolinimas ir lizingo bendrovė buvo priversta nutraukti lizingo sutartis, vienaÅ¡aliÅ¡kas lizingo sutarčių nutraukimas neginčijamas, todėl darė iÅ¡vadÄ , kad sutartys pagrįstai nutrauktos esant skolininko kaltei, todėl Atsakovui kyla turtinė prievolė atlyginti lizingo davėjo dėl lizingo sutarčių nutraukimo patirtus nuostolius. Nutraukus lizingo sutartis, lizingo bendrovė turi teisę reikalauti atlyginti tokio dydžio nuostolius, kurie lizingo bendrovę grÄ Å¾intų į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu klientas bÅ«tų tinkamai įvykdęs lizingo sutartis.

Nuostolis yra apskaičiuojamas iÅ¡ likutinės (neiÅ¡pirktos) vertės atimant sumÄ , už kuriÄ turtas buvo parduotas, taigi, nuostolį IeÅ¡kovas pagrindė pažyma dėl nuostolio iÅ¡ turto pardavimo apskaičiavimo, lizingo sutarčių įmokų grafikais, pirkimo - pardavimo sutartimis, sudarytomis su trečiaisiais asmenimis, perdavimo priėmimo aktais, pasiÅ«lymais, iÅ¡vadomis dėl ginčo turto vertės. Lizingo sutarčių turto likutinės vertės pagal įmokų grafikÄ apskaičiuotos nesumokėtų mokėjimų dienai.3.7. CK 6.251 straipsnyje įtvirtintas visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas, reiÅ¡kia, jog žalÄ bÅ«tina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam bÅ«tų atlyginta tiek, kiek jis iÅ¡ tiesų prarado.

Vadovaujantis CK 6.574 straipsniu bei lizingo sutarties bendrųjų sÄ lygų 11.2.3. punktu, „Swedbank lizingas“, UAB turi teisę reikalauti atlyginti pardavus iÅ¡ kliento atsiimtÄ turtÄ patirtus nuostolius.3.8. Teismų praktikoje pripažįstama, jog „<...> lizingo davėjo finansinio intereso gynimas grÄ Å¾inant lizingo davėjÄ Ä¯ tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu lizingo gavėjas bÅ«tų įvykdęs sutartį, yra sÄ Å¾iningas, protingas ir tinkamai ginantis lizingo davėjo finansinį interesÄ .

IÅ¡ lizingo gavėjo niekada nereikalaujama daugiau negu iÅ¡ jo bÅ«tų pareikalauta, jeigu jis tinkamai įvykdytų sutartį“ (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-1/2012). IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimas dalyje keistinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Ši byla nagrinėjama atsakovo E. S. apeliacinio skundo ribose.            Dėl laidavimo pabaigos, CK 6.88 str. 1 d. nustatyto termino Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas ir UAB „Verspas Baltic“ 2006 m. spalio 4 d. sudarė Lizingo sutartį Nr. LT039703/PPS ir 2007-02-01 sudarė Lizingo sutartį Nr. LT044884/PPS, pagal kurias ieškovas perdavė UAB „Verspas Baltic“ valdyti ir naudoti sutartyje nurodytus automobilius. Įsipareigojimų pagal Lizingo sutartis įvykdymui užtikrinti ieškovas ir atsakovas 2006-10-04 ir 2007-02-01 sudarė Laidavimo sutartis, kuriomis atsakovas įsipareigojo atsakyti lizingo bendrovei visu savo turtu ir lėšomis, jeigu skolininkas (UAB „Verspas Baltic“) netinkamai vykdys prievoles pagal Lizingo sutartis.

Laidavimo sutarčių 3 p. numatyta, kad laiduotojas už klientÄ atsako kaip solidarÅ«s bendraskoliai, 4 punkte buvo įtvirtinta, kad „laiduotojas atsakovo visu turtu, tomis pačiomis sÄ lygomis ir apimtimi, kaip ir klientas“. Laidavimo sutarčių 21 punktas numato, kad Laidavimo sutarties galiojimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė pagal Lizingo sutartį.Apeliantas nurodė aplinkybę, kad iÅ¡kėlus bankroto bylÄ pagrindiniam skolininkui, visi jo skolų mokėjimo terminai yra laikomi pasibaigę nuo teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos, todėl laiduotojui atsiranda pareiga vykdyti jam priklausančiÄ prievolę, t. y. terminas kreditoriui pareikÅ¡ti reikalavimÄ laiduotojui skaičiuojamas trys mėnesiai nuo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ .

Byloje nustatyta, kad pagrindiniam skolininkui bankroto byla iÅ¡kelta 2010-10-12-29. Tačiau kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, pagrindinis skolininkas dar iki tol, kol jam buvo iÅ¡kelta bankroto byla, nevykdė prievolių pagal Lizingo sutartis ir Lizingo sutartys 2009-04-01 praneÅ¡imu buvo nutrauktos dėl netinkamo Lizingo sutarčių vykdymo. Esant Laidavimo sutartims, kuriomis laiduotojas įsipareigojo atsakyti su pagrindiniu skolininku solidariai, nuo Lizingo sutarčių nutraukimo, laiduotojui atsirado pareiga įvykdyti prievoles bei atlyginti ieÅ¡kovui nuostolius, kurie jį grÄ Å¾intų į tÄ padėtį jei pagrindinis skolininkas bÅ«tų tinkamai vykdęs priimtus įsipareigojimus.

Å iuo atveju nei bankroto bylos iÅ¡kėlimas pagrindiniam skolininkui, nei Ä®BÄ® 16 str. nuostatos neturi jokios reikÅ¡mės lizingo gavėjo prievolių pagal lizingo sutartis pasibaigimui. Pasibaigę skolų mokėjimo terminai nereiÅ¡kia prievolės pabaigos, Å¡iuo atveju laiduotojo pareigos pagal Laidavimo sutartis prievoles vykdyti.             Pažymėtina, kad pagal bendrÄ jÄ taisyklę laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (LR CK 6.76 str. 2 d., 6.87 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad lizingo sutartyse nustatytos prievolės buvo netinkamai įvykdytos, o laiduotojas ir kreditorius susitarė, kad laidavimas galioja iki visiÅ¡ko lizingo sutarčių (kaip pagrindinės prievolės) įvykdymo, tai LR CK 6.88 str. 1 d. nustatytas laidavimo pabaigos terminas nėra taikomas, prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė galios tol, kol bus įvykdyta pagrindinė prievolė, nes laiduotojas laisva valia siekė tokių teisinių padarinių. Dėl teisėtų lÅ«kesčių principo pažeidimo CK 6.89 str. numato, kad jei laiduojama nenustatytam terminui, tai laidavimas baigiasi suėjus dviem metams nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos, jei kreditorius nepareiÅ¡kia per šį terminÄ ieÅ¡kinio laiduotojui.

Šiuo gi atveju nustatyta, kad šalys Laidavimo sutartimis aiškiai nustatė lizingo gavėjo prievolių įvykdymo terminus, t.y. Laidavimo sutartimis laiduotojas prisiėmė prievolę atlyginti solidariai pagrindinio skolininko prievolę pagal Lizingo sutartis iki kol pasibaigs prievolės pagal Lizingo sutartis. Kadangi pagrindinė prievolė pagal Lizingo sutartis nėra pasibaigusi, laidavimo prievolė laiduotojui nėra apribota kokiu tai terminu, todėl laidavimo prievolės galiojimas yra tiesiogiai susijęs su pagrindinės prievolės galiojimu ir jis nėra pasibaigęs. Aplinkybė, kad kreditorius ieškinį laiduotojui pareiškė praėjus dviem su puse metų po lizingo sutarčių nutraukimo pati savaime nepanaikina laiduotojo pareigų prisiimtų pagal Laidavimo sutartis, tuo pačiu nelaikytina jo teisėtų lūkesčių pažeidimu, kadangi apie tai, kad Lizingo sutarys yra nutrauktos, laiduotojas buvo informuotas ir nuo to momento jis privalėjo vykdyti prisiimtas prievoles pagal sutartis.

Atsižvelgiant į tai, kad laiduotojo prievolė pagal Laidavimo sutartis yra solidari (CK 6.81 str.), todėl kreditorius turi teisę pasirinkti ir pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl neįvykdytų prievolių tiek skolininkui UAB „Verspas Baltic“, tiek ir laiduotojui, tiek abiems kartu, tiek skyrium (CK 6.6 str. 4 d.). Sutiktina su kreditoriaus nurodyta aplinkybe, kad pagrindinio skolininko bankroto byloje kreditorinio reikalavimo pareiÅ¡kimas nereiÅ¡kia reikalavimo patenkinimo. Dėl pagrindinės prievolės pasibaigimo pasekmių          Apeliantas nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , jeigu užbaigus bankroto bylÄ skolininkas likviduojamas ir iÅ¡registruojamas iÅ¡ juridinių asmenų registro (Ä®monių bankroto įstatymo 32 straipsnio 5-6 dalys), tai pagrindinio skolininko prievolė yra laikoma pasibaigusia (CK 6.128 straipsnio 3 dalis) ir tuo pačiu metu paprastai baigiasi laidavimas (CK 6.87 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB bankas v.

A. Jagdžijancas ir kt., bylos Nr. 3K-P-537/2011). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas ieškinį atsakovui (laiduotojui) pareiškė 2012 m. sausio 2 d., o pagrindinis skolininkas UAB „Verspas Baltic“ iš Juridinių asmenų registro išregistruotas 2012-08-23, teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos buvo priimtas 2012 m. liepos 17 d. Taigi, ieškinio laiduotojui pareiškimo metu pagrindinis skolininkas nebuvo likviduotas ir išregistruotas iš juridinių asmenų registro, t. y. jo prievolė ieškovui nebuvo pasibaigusi.

Tai reiÅ¡kia, jog kreditorius, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį laiduotojui, pareikalavo, kad nepasibaigusiÄ pagrindinio skolininko prievolę įvykdytų solidarus skolininkas (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokiu atveju, kai, bankrutuojant skolininkui, reikalavimas laiduotojui pareiÅ¡kiamas atskiroje byloje iki pagrindinio skolininko likvidavimo, nors tokios bylos nagrinėjimo eigoje vėliau skolininkas ir likviduojamas, laidavimas nepasibaigia, nes kreditorius kreipėsi į teismÄ , siekdamas savo teisių ir teisėtų interesų gynybos, kai pagrindinio skolininko prievolė dar nebuvo pasibaigusi.

           Dėl nuostolių iÅ¡ turto pardavimo           Atmestinas apelianto argumentas, kad ieÅ¡kovas perėmęs turtÄ (automobilius) jų nebandė realizuoti už likutinę turto vertę. Kaip patvirtina kreditorius, jam turtas buvo sugrÄ Å¾intas 2009-05-07. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, tiek pagrindinis skolininkas 2009-04-01 praneÅ¡imu, tiek atsakovas 2009-05-19 praneÅ¡imu buvo informuoti apie tai, kad privalės atlyginti nuostolius, susijusius su sutarčių nutraukimu, tačiau nei UAB „Verspas Baltic“, nei Laiduotojas nesiėmė veiksmų ieÅ¡koti pirkėjų ar panaÅ¡iai, realizuojant perimtÄ turtÄ .

Byloje atliktus tokio turto vertės nustatymo ekspertizę, nustatyta, kad Lizingo bendrovė šį turtÄ pardavė netgi didesnėmis nei rinkos vertės kainomis. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas net nesistengė (nebandė) parduoti automobilius už likutinę jų vertę niekuo neparemta, kadangi nenustatyta, jog kreditorius juos parduotų už neprotingai maÅ¾Ä kainÄ , prieÅ¡ingai, kaip jau pasakyta, ekspertas nustatė, kad pardavimo kaina netgi virÅ¡ijo tuo metu buvusiÄ rinkos kainÄ . Atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių galimybę realizuoti šį turtÄ už didesnę kainÄ , nei tai padarė ieÅ¡kovas, ar kainÄ , kuri artimesnė nustatytai kainai.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka, kad ieÅ¡kovas turi prisiimti dalį Å¡ių nuostolių, nes, atsakovo teigimu, turtÄ pardavė skubotai. Turto realizavimas per atitinkamai vieno ir dviejų mėnesių laikotarpį nuo jo atsiėmimo, negali bÅ«ti pripažintas skubotu, tuo labiau, kad buvo realizuojami automobiliai, kurių kaina priklauso nuo jų pagaminimo datos. Pagaliau automobiliai turi bÅ«ti saugojami, o tai susiję su papildomomis lėšomis. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad Lizingo bendrovė, privalo realizuoti turtÄ , kurį atsiėmė, nes tik tokiu bÅ«du ji gali bent iÅ¡ dalies sumažinti jai padarytus nuostolius dėl netinkamo skolininko įsipareigojimų vykdymo.

Atsakovas nepateikė duomenų, kad tokio turto vertę įtakojo laikas, ar, kad automobiliai po ilgesnio jų pardavinėjimo laiko, galėjo bÅ«ti parduoti už didesnę jų vertę, t.y., kad tokių automobilių kaina rinkoje tuo metu sparčiai kito, didėjant jų rinkos vertei. Aukščiau nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad vieno ar dviejų mėnesių laikotarpyje nurodyto turto realizuoti didesne kaina, nei ji buvo gauta, nebuvo galimybės. Tuo tarpu nėra teisinga ieÅ¡kovui primesti visÄ rizikÄ dėl Å¡io turto realizavimo ateityje, vertinant turto saugojimo kaÅ¡tus bei tikintis didesnės Å¡io turto paklausos ir kainos augimo, nesant jokių garantijų dėl teigiamo kilnojamojo turto (automobilių) rinkos kainų pokyčių.

Dėl nurodytų aplinkybių ieÅ¡kovo argumentai nepagrįsti.          Vertinant apelianto iÅ¡sakytus argumentus dėl ekspertizės iÅ¡vadų teisingumo ir pagrįstumo, visų pirma. pažymėtina, kad atliekant retrospektyvinę (praeityje buvusi turto vertė) kilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę, Å¡iuo atveju automobilių, kai tokio turto apžiÅ«rėti ekspertizės atlikimo metu negalima, bet kokiu atveju ekspertas turi vertinti lyginamuosius pavyzdžius ir remtis aplinkybėmis bei sÄ lygomis, kurios galimai buvo praeityje.

Kaip matyti iÅ¡ Ekspertizės akto, ekspertas, vertindamas šį kilnojamÄ turtÄ , rėmėsi Tarptautiniais vertinimo standartais, bei Turto vertinimÄ reglamentuojančiais teisės aktais, numatančiais galimybę turto vertintojui pasirinkti duomenis apie palyginamuosius objektus, apskaičiuoti patikslinimų dydžius ir nustatyti pataisos koeficientus, vertinti objektų fizines savybes ir naudojimo sÄ lygų skirtumus. Pagal „Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimÄ â€œ, transporto priemonių rinkos vertė gali bÅ«ti nustatoma (pirmiausia nustatoma) pagal lyginamosios vertės metodÄ , kuriuo ir rėmėsi ekspertas.

Kadangi tokių lyginamųjų pavyzdžių, t.y. automobilių pirkimo - pardavimo registravimÄ atlieka VÄ® „Regitra“, tai savaime suprantama, kad ekspertas naudojosi tokia duomenų baze ir atlikdamas ekspertizę. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad imant lyginamuosius pavyzdžius iÅ¡ tokios duomenų bazės negalima konstatuoti vertinamo automobilio komplektacijos indentiÅ¡kumo su lyginamuoju pavyzdžiu, tačiau toks metodas yra leistinas ir pagal jį atliekamas vertinimas, todėl ekspertas turėjo teisę jį naudoti.

Ta aplinkybė, kad ekspertas neįvertino, kad VÄ® „Registra“ duomenų bazėje nurodytos automobilių kainos be PVM mokesčio, o ekspertas vertino jas kaip galutines, t. y. kainÄ su paskaičiuotu PVM, niekuo nepagrįsta (CPK 178 str.), kadangi viena vertus, apeliantas neteikia paskaičiavimų apie jo nuomone didesnę nei ekspertizės akte nurodytÄ galimÄ vertės paklaidÄ , kita vertus, Lizingo bendrovė abu automobilius pardavė ženkliai už didesnę kainÄ , nei jų nustatyta vidutinė rinkos vertė.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmos instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir padarė dėl to neteisingas iÅ¡vadas.Dėl priteistų palÅ«kanų dydžio               Lizingo sutarties nutraukimo teisinius padarinius reguliuoja specialiosios LR CK 6.574 str. normos, kurios nustato, kad kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti jam sutarties dalykÄ bei iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėjÄ grÄ Å¾intų į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai įvykdęs sutartį.

Analogiškas nuostatas nustatė lizingo sutarčių, sudarytų tarp ieškovo lizingo bendrovės ir UAB „Verspas Baltic“, 11. 2.

3. p., o bÅ«tent, kad kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti jam lizingo objektÄ , bei tokio dydžio nuostolius, kurie Lizingo bendrovę grÄ Å¾intų į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jei Klientas bÅ«tų tinkamai vykdęs sutartį.Kitaip tariant nagrinėjamos bylos atveju aktualu, kad dėl sutarties nutraukimo nukentėjusi sutarties Å¡alis gautų kompensacijÄ , atitinkančiÄ jos patirtus nuostolius – turėtas iÅ¡laidas ir negautas pajamas, kurias ji bÅ«tų gavusi, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Minėta, kad lizingo sutarties nutraukimo padarinius reglamentuojančioje CK 6.574 straipsnio normoje nustatytas lizingo davėjo nuostolių dydžio kriterijus: nuostolių turi bÅ«ti atlyginta tiek, kad jie grÄ Å¾intų lizingo davėjÄ Ä¯ tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai įvykdęs sutartį. Lizingo sutartyje Å¡alys gali susitarti dėl kitokios nuostolių nustatymo tvarkos, bet jos negali susitarti dėl nuostolių dydžio, kuris virÅ¡ytų komentuojamoje normoje nustatytÄ nuostolių sumÄ .

Å iuo atveju Å¡alys susitarė dėl palÅ«kanų mokėjimo, kurių pagrindinė paskirtis yra mokėjimas kreditoriui už naudojimÄ si pinigais, ieÅ¡kovas palÅ«kanų pagrindu gauna pajamas, o negaudamas palÅ«kanų jis patiria netiesioginius nuostolius. Negautos pajamos yra nauda, kuriÄ lizingo bendrovė bÅ«tų gavusi, jei skolininkas bÅ«tų tinkamai vykdęs sutartinius įsipareigojimus. Kaip matyti iÅ¡ byloje pateiktų Lizingo sutarčių Ä®mokų grafikų, kreditorius klientui tinkamai vykdant prisiimtus įsipareigojimus pagal Lizingo sutartis, kartu bÅ«tų gavęs ir palÅ«kanas, kurių dydis nustatytas sutartyse.

Tokiu bÅ«du dėl lizingo gavėjo kaltės nutraukus sutartis, ieÅ¡kovas tokio pelno neteko, todėl jis turi teisę reikalauti palÅ«kanų pavidalu negautų pajamų dydžio ir tokiu bÅ«du kreditorius bus sugrÄ Å¾intas į padėtį, kuri bÅ«tų buvusi, jei Lizingo sutartys bÅ«tų tinkamai vykdomos. Kadangi Lizingo davėjo verslas ir kartu interesas yra gauti užmokestį už suteiktÄ lizingo gavėjui valdyti ir naudotis turtÄ , toks užmokestis palÅ«kanų forma yra paskaičiuojamas nuo daikto įsigijimui iÅ¡leistų pinigų sumos.

Å iuo atveju Lizingo bendrovė pateikė PalÅ«kanų paskaičiavimo lentelę, pagal kuriÄ matyti, kad ji nereikalauja daugiau nei bÅ«tų pareikalauta iÅ¡ pagrindinio skolininko, vykdant Lizingo sutartis. Tačiau ieÅ¡kovas Swedbank lizingas, UAB automobilius lizingavo kitiems asmenims, t. y. buvo sudarytos naujos lizingo sutartys (b. l. 109 ir 110). Atsižvelgiant į tai, kad pagal pateiktų naujų sutarčių Ä®mokų grafikus, dalis laikotarpio pagal naujas Lizingo sutartis ir sutartis su UAB „Verspas Baltic“ persidengia, sutiktina, kad Å¡ioje dalyje apelianto apeliacinis skundas yra teisėtas ir yra pagrindas pirmos instancijos teismo sprendimÄ dalyje pakeisti sumažinant priteistų palÅ«kanų dydį. Lizingo bendrovė 2009-07-24 sudarė automobilio Volkswagen Sharan Lizingo sutartį su O.

K. iki 2014-07-30. Pagal Å¡iÄ Lizingo sutartį laikotarpiu nuo 2009-07-24 iki 2013-02-15 (laikotarpio, kuriuo bÅ«tų pasibaigusi Lizingo sutarties Nr. LT044884 palÅ«kanų mokėjimas) Lizingo bendrovė, lizinguodama tÄ patį automobilį ir gaudama palÅ«kanas iÅ¡ naujo lizingo gavėjo, be pagrindo reikalauja tokio dydžio palÅ«kanų (negautų pajamų) ir pagal ankstesnę sutartį. Paskaičiavus matyti, kad minėtu laikotarpiu naujasis lizingo gavėjas sumokės 7262,54 Lt palÅ«kanų, tuo tarpu Lizingo davėjas pagal ankstesnius įsipareigojimus bÅ«tų gavęs palÅ«kanų forma už tÄ patį laikÄ 4235,44 Lt, todėl praÅ¡omų priteisti palÅ«kanų suma mažintina skirtumu, gaunama suma, kuri bus padengta pagal naujÄ lizingo sutartį, t.y. 3027 Lt.

Pagal turimus duomenis byloje, kito automobilio Volkswagen Passat naujasis lizingo gavėjas pagal Lizingo sutartį laikotarpiu nuo 2009-05-29 iki 2011-05-15 turėjo sumokėti 51,85 Lt palÅ«kanų, todėl Å¡ia suma mažintina priteistinų palÅ«kanų ieÅ¡kovui dydis. Viso priteistina ieÅ¡kovui palÅ«kanų suma sudarytų 9587,13 Lt.         Atitinkamai keistinas teismo sprendimas priteisiant 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bendros priteistos sumos, t. y. viso 31 231,90 Lt sumos.         Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas patenkintas iÅ¡ dalies, ieÅ¡kovui priteistų palÅ«kanų dydį sumažinant iki 9587,13 Lt, todėl ieÅ¡kovo naudai priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų, sumokėto žyminio mokesčio dydis, priteistas iÅ¡ atsakovo mažintinas iki 936,95 Lt (CPK 93 str.).       IeÅ¡kovui, pateikus apeliacinį skundÄ , 2013-01-24 nutartimi buvo atidėtas 1029 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas iki apeliacinio skundo iÅ¡nagrinėjimo dienos.

Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, todėl patenkintų reikalavimų dalyje, atidėtas žyminis mokestis, viso 92,05 Lt priteistina iš ieškovo, kita dalis 936,95 Lt žyminio mokesčio, kurios sumokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo, priteistinas iš apelianto valstybės naudai.          Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 3 p., 93 str. teisėjų kolegija                                                                n u t a r ė:

       pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-19 sprendimÄ dalyje ir jį iÅ¡dėstyti sekančiai:      „Priteisti iÅ¡ atsakovo E. S. ieÅ¡kovui „Swedbank lizingas“, UAB 9587,13 Lt palÅ«kanų bei 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos 31 231,90 Lt sumos ir 936,95 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų“. Kitoje dalyje teismo sprendimÄ palikti nepakeistu.       Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo „Swedbank lizingas“, UAB 92,05 Lt ir atsakovo E. S. 936,95 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybės naudai.

              Teisėjai                                               Andrius Ignotas            Asta Radzevičienė         Aldona Tilindienė