Legislator Case Law & Legislation
9bcdd026-ac0e-428a-9c63-89e8cb5b3f00 AI generated

9bcdd026-ac0e-428a-9c63-89e8cb5b3f00 · Kauno apygardos teismas

Case Number 9bcdd026-ac0e-428a-9c63-89e8cb5b3f00
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

D., jo gynėjai advokatei JÅ«ratei Matonienei, nukentėjusiajai R. V., jos atstovui advokatui Liutaurui LukoÅ¡iui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiosios R. V. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo J. D., pagal jam pateiktÄ privatų kaltinimÄ padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 154 str. 1 d., iÅ¡teisintas nesant jo veiksmuose Å¡io nusikaltimo sudėties.             Taip pat nukentėjusiosios R.

Legislator headnote

AI generated

9bcdd026-ac0e-428a-9c63-89e8cb5b3f00 · Kauno apygardos teismas: kaltės.Pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. numatyto nusikaltimo dispozicijÄ Å¡meižimas reiÅ¡kia paskleidimÄ apie kitÄ Å¾mogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tÄ asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo. Å meižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami paskleidus negatyviÄ , visuomenės akyse asmenį diskredituojančiÄ informacijÄ . Nustatant Å¡meižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informacijÄ nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobÅ«džio informacijos paskleidimÄ galima baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Teisėjas Jonas Malinauskas                                                          Baudž. byla Nr. 1A-282-593/2015Pranešėja Daiva Jankauskienė                                                      (Proceso Nr. 1-13-3-00023-2013-9)                                                                                                          Procesinio sprendimo kategorija                                                           2.4.7.; 2.4.6.3.4. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                               2015 m. kovo 24 d.                                                                         Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Daivos Jankauskienės, teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant išteisintajam J.

D., jo gynėjai advokatei JÅ«ratei Matonienei, nukentėjusiajai R. V., jos atstovui advokatui Liutaurui LukoÅ¡iui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiosios R. V. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo J. D., pagal jam pateiktÄ privatų kaltinimÄ padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 154 str. 1 d., iÅ¡teisintas nesant jo veiksmuose Å¡io nusikaltimo sudėties.             Taip pat nukentėjusiosios R.

V. praÅ¡ymas dėl 10 000 Lt priteisimo neturtinei žalai atlyginti ir bylos vedimo iÅ¡laidų atlyginimo atmestas.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė :J. D. privataus kaltinimo tvarka pagal BK 154 str. 1 d. buvo kaltinamas tuo, kad 2012-11-04 pareiÅ¡kimu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) paskleisdamas apie R. V. tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ neva tai ji 2012 m. balandžio mėn., (duomenys neskelbtini), atliekant žemės sklypo ženklinimo darbus, vartojo J. D. atžvilgiu necenzÅ«rinius žodžius, iÅ¡vadino jį ,,debilu“, ,,psichiniu turinčiu baltÄ bilietÄ â€œ.

BaltÄ bilietÄ reikėtų suprasti kaip 1991-01-13 įvykių dalyvio pažymėjimÄ . To ji nedariusi. Å ie J. D. teiginiai yra neteisingi, prasimanyti. Kadangi ji dirbo A. P. vidurinėje mokykloje ir (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje istorijos mokytoja, jo pareiÅ¡kimo tyrimas, medžiagos rinkimas pažemino jÄ kolegų, moksleivių ir moksleivių tėvų akyse. Ji prarado jų pasitikėjimÄ . Be to, J. D. savo pareiÅ¡kime nurodė ir 2010 m. sausio mėn., laikraščio ,, (duomenys neskelbtini)“ straipsnį, kurio ji nerašė.

J. D. prašė įvertinti jos, kaip istorijos mokytojos elgesį ir spręsti klausimÄ dėl jos atitikimo užimamoms pareigoms.Apeliaciniu skundu nukentėjusioji R. V. praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį panaikinti ir pripažinti J. D. kaltu pagal BK 154 str. 1 d. Skunde ji teigia, kad teismas nevertino to, ar J. D. (duomenys neskelbtini) pateikė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ ir ar ji gali paniekinti ar pažeminti kitÄ Å¾mogų. Beveik visi liudytojai – A. S., T. J., O. K., A. D., yra artimai susiję su J.

D., todėl jų parodymai vertintini kritiškai, kaip tendencingi, nes šie asmenys dėl giminystės ryšių yra suinteresuoti padėti J. D.. Tuo tarpu vienintelis galimai objektyvus liudytojas S. J., tiesiogiai dalyvavęs įvykyje, nurodė negalintis nei pasakyti žodžių, kurie buvo išsakyti asmenų dalyvavusių matuojant žemės ribas, nei patvirtinti ir identifikuoti bet kokių žodžių, pasakytų susitikimo metu. Be to, jo parodymai buvo suderinti jau prieš teismo posėdį, analogiškai ir A.

S. atveju pateikiami neva raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai. Nei vienas liudytojas nesugebėjo riÅ¡liai ir aiÅ¡kiai nupasakoti įvykio aplinkybių, tik nukentėjusioji, o visų kitų liudytojų versijos skiriasi, nes po kiekvienos apklausos pasakoma papildomai, kaip vienaip ar kitaip neva nukentėjusioji iÅ¡vadino J. D.. Tuo tarpu nukentėjusiosios artimieji, t. y. A. K., D. K. liudija, kad nukentėjusioji nevartojo jokių įžeidžiančių žodžių J. D. atžvilgiu ir parodė, kad bÅ«tent J. D. nuolat įžeidinėja nukentėjusiÄ jÄ .

Taigi, apeliantės nuomone, buvo neteisingai vertinti liudytojų parodymai, kiti įrodymai (BPK 20 str.). IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad J. D. paskleista informacija (žinia), apie tai, kad nukentėjusioji jį yra iÅ¡vadinusi debilu, psichiniu, turinčiu baltÄ bilietÄ , yra tikrovės neatitinkanti informacija. Skunde pažymima, jog J. D. tikslingai teikė pareiÅ¡kimÄ , jau iÅ¡ anksto žinodamas, kur nukentėjusioji dirba – mokykloje. Todėl kreipdamasis į (duomenys neskelbtini), jis turėjo tikslÄ â€“ kad minėtas pareiÅ¡kimas, kartu su nurodymais, iÅ¡ mokyklÄ kontroliuojančios savivaldybės įstaigos bÅ«tų pateiktas nukentėjusiosios darbdaviui, nors pareiÅ¡kime nėra jokių iÅ¡vardintų faktų apie darbo drausmės pažeidimus.

PareiÅ¡kime iÅ¡ esmės praÅ¡oma įvertinti mokyklos darbuotojo elgesį bei tinkamumÄ užimamos pareigoms, remiantis melaginga informacija. Akivaizdu, kad Å¡iuo pareiÅ¡kimu buvo siekiama tik vieno – pažeminti mokytojÄ R. V. jos darbdavių, kolegų ir mokinių bei jų tėvų akyse. Todėl tokie melagingi praneÅ¡imai realiai pakirto pasitikėjimÄ mokytoja. Nukentėjusioji buvo priversta iÅ¡kęsti pažeminimÄ , kai jai reikėjo aiÅ¡kintis savo darbdavio sudarytai komisijai, o tyrimo metu nebuvo nustatyta jokių jos etikos pažeidimų.

J. D. suvokė, kad 2012-11-08 pateikęs pareiÅ¡kimÄ (duomenys neskelbtini) su melaginga, tikrovės neatitinkančia informacija, sÄ moningai Å¡meižė nukentėjusiÄ jÄ . J. D. pareiÅ¡kime neiÅ¡reiÅ¡kė nuomonės, o nurodė konkrečiÄ informacijÄ (žiniÄ ), tačiau iÅ¡tyrus įvykio aplinkybes nustatyta, kad tokios informacijos (žinių) nėra ir nebuvo, taigi jie buvo iÅ¡galvoti turint kitų tikslų – paniekinti nukentėjusiÄ jÄ . Todėl apeliantė teigia, kad J. D. veiksmuose yra nusikaltimo sudėtis, numatyta BK 154 str. 1 d.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji savo skundÄ palaikė, jos atstovas advokatas prašė J.

D. pripažinti kaltu pagal BK 154 str. 1 d., o iÅ¡teisintojo gynėja prašė skundÄ atmesti, J. D. prašė priteisti 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Nukentėjusiosios apeliacinis skundas atmetamas, tačiau skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 4 p.).R. V. savo apeliaciniame skunde praÅ¡o J. D. pripažinti kaltu pagal BK 154 str. 1 d., nes jo veiksmuose yra Å¡io nusikaltimo sudėties požymių. Sutikti su tokiu apeliantės skundo reikalavimu ir jį pagrindžiančiais argumentais negalima.Teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog J.

D. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str. 1 d., ir dėl Å¡ios veikos pastarasis iÅ¡teisintas pagrįstai. Priimdamas nuosprendį ir padarydamas jame atitinkamas iÅ¡vadas, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos tinkamai įvertino ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus vertinti iÅ¡ naujo ar naikinti ginčijamÄ nuosprendį ir priimti naujÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl J.

D. kaltės.Pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. numatyto nusikaltimo dispozicijÄ Å¡meižimas reiÅ¡kia paskleidimÄ apie kitÄ Å¾mogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tÄ asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo. Å meižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami paskleidus negatyviÄ , visuomenės akyse asmenį diskredituojančiÄ informacijÄ . Nustatant Å¡meižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informacijÄ nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobÅ«džio informacijos paskleidimÄ galima baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str.

BendrÄ ja prasme informacija reiÅ¡kia žiniÄ , t. y. konstatavimÄ faktų ir duomenų apie reiÅ¡kinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali bÅ«ti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiÅ«ris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-437/2008, Nr. 2A-1/2009).

Nuomonė turi vertinamÄ jį, atspindimÄ jį pobÅ«dį, o nauja informacija – konstatuojamÄ jį pobÅ«dį, nes ja teigiami iki tol neiÅ¡sakyti faktinio pobÅ«džio duomenys pateikiami kaip objektyviai egzistuojantys. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ daromas aiÅ¡kus faktinių praneÅ¡imų ir vertinimų atribojimas: faktus galima patikrinti, o vertinimų įrodyti neįmanoma, tačiau netgi vertinamasis samprotavimas privalo turėti pakankamÄ faktinį pagrindÄ , nes vertinamieji samprotavimai, neturintys faktinio pagrindo, gali bÅ«ti traktuojami kaip peržengiantys ribas.

Vertinant Å¡ios bylos aplinkybes nustatyta, kad savo pareiÅ¡kime (duomenys neskelbtini) J. D. prašė įvertinti R. V., dirbančios (duomenys neskelbtini) mokykloje ir A. P. vidurinėje mokykloje (duomenys neskelbtini) mokytoja, elgesį 2012 m. balandžio mėn., kuomet, girdint ir matant paÅ¡aliniams asmenims, ji J. D. iÅ¡vadino necenzÅ«riniais žodžiais ,,debilu, psichiniu turinčiu baltÄ bilietÄ â€œ (baltÄ bilietÄ , jis galvoja, įvardijo dėl 1991-01-13 įvykių jo turimo pažymėjimo), dėl ko jis pasijuto įžeistas, pažemintas ir įskaudintas, kadangi tų įvykių (1991 m. sausio 13-osios) metu buvo sužalotas.

Taip pat V. D. pareiÅ¡kime nurodė, kad jam žinoma, kad 2010 m. sausio mėn., R. V. apie 1991 m. sausio įvykius pasisakė laikraÅ¡tyje iÅ¡spausdintame straipsnyje. J. D. prašė įvertinti situacijÄ kurioje pasireiÅ¡kė netinkamas R. V. elgesys kaip istorijos mokytojos ir spręsti klausimÄ dėl jos tinkamumo mokyti vaikus. Å ie duomenys leido pirmosios instancijos teismui padaryti teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog J. D. (duomenys neskelbtini) pateikė savo nuomonę dėl R. V. netinkamumo dirbti pedagoginį darbÄ , remiantis J.

D. turima informacija apie R. V. veiksmus, 2012 metų balandžio mėnesį. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas neteisingai vertino liudytojų parodymus, kitus įrodymus (BPK 20 str.), todėl padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad J. D. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 154 str. 1 d., sudėties, tačiau Å¡iuo atveju pažymėtina, kad J. D. savo pareiÅ¡kime iÅ¡dėstė tikrovėje buvusiÄ konfliktinę situacijÄ , kuriÄ patvirtino liudytojai. IÅ¡ A. S., A. D., T. J., S. J., P. J. parodymų matyti, kad nukentėjusioji, matuojant žemes, elgėsi netinkamai, garsiai Å¡aukė, vyko apsižodžiavimas.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad dauguma Å¡ių liudytojų yra vienaip ar kitaip giminystės, svainystės ir kitais ryÅ¡iais susiję su J. D., tačiau atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas S. J., kuris yra UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ inžinierius, yra visiÅ¡kai svetimas asmuo Å¡io įvykio dalyviams, todėl jo parodymais abejoti pagrindo nėra. Pastarojo liudytojo parodymai sutampa su kitų minėtų liudytojų parodymais, todėl apylinkės teismas pagrįstai visų liudytojų parodymus įvertino kaip patvirtinančius buvusį apsižodžiavimÄ laukuose.

Neapgrįsti skundo teiginiai, jog liudytojai nesugebėjo riÅ¡liai ir nuosekliai nupasakoti situacijos, o jų versijos skiriasi. Kaip matyti iÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo, visi asmenys nurodė įvykio aplinkybes, teigdami, jog R. V. J. D. vadino įvairiais nepagarbiais žodžiais. Pažymėtina, kad nuomonės iÅ¡sakymas kompetentingam organui, nėra nusikalstama veika net ir tada kai paaiÅ¡kėja, kad jÄ iÅ¡sakęs asmuo klydo. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog pareiÅ¡kime (duomenys neskelbtini) yra pateikta ir J.

D. nuomonę pagrindžianti informacija apie 2012 metų balandžio mėnesį įvykusį konfliktÄ . Informacijos paskleidimas – tai įstatyme nurodyto pobÅ«džio informacijos perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. atsiranda, jei tikrovės neatitinkančiÄ ir kito žmogaus garbę ir orumÄ Å¾eminančiÄ ar niekinančiÄ informacijÄ skleidžiantis asmuo veikia tiesiogine tyčia, t. y. suvokia pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir to nori, t. y. supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios ir niekinančios kitÄ asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimÄ juo, ir sÄ moningai tai daro.

IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių duomenų, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, matyti, jog konfliktas tarp J. D. ir R. V. iÅ¡ tikrųjų buvo, todėl J. D., kreipdamasis į atitinkamÄ institucijÄ , buvo įsitikinęs savo teisumu ir veikė, norėdamas, jog bÅ«tų sprendžiamas klausimas dėl R. V. tinkamumo mokyti vaikus. Kaip jau buvo minėta, konfliktas ir apsižodžiavimas su R. V. buvo, todėl nepagrįstas skundo teiginys, jog Å¡i informacija yra melaginga. Apeliaciniame skunde labai daug dėmesio skiriama J.

D. pareiÅ¡kime nurodytiems žodžiams ,,debilas“, ,,psichinis turintis baltÄ bilietÄ â€œ ir Å¡ių žodžių reikÅ¡mei, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog Å¡ioje byloje nagrinėjamas ne J. D. įžeidimas jį pavadinant minėtais žodžiais, o bendrai netinkamų (nepagarbių, įžeidžiančių) žodžių vieÅ¡as vartojimas, kas J. D. įsitikinimu nedera su pedagogine R. V. veikla. VisiÅ¡kai nepagrįstas skundo teiginys, jog J. D. tikslÄ apÅ¡meižti R. V. įrodo pareiÅ¡kimo pateikimas bÅ«tent (duomenys neskelbtini), o ne mokyklos, kurioje dirba privati kaltintoja vadovybei, tam kad ,,iÅ¡ aukščiau“ bÅ«tų patikrintas mokytojos darbas.

PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, J. D. pareiÅ¡kimo iÅ¡siuntimas (duomenys neskelbtini), rodo jo norÄ pateikti informacijÄ valstybinei institucijai – Å vietimo skyriui, pagal kompetencijÄ vykdančiam mokyklų veiklos priežiÅ«rÄ . Duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , jog J. D. žinojo, kad skundas bus persiųstas mokyklai, kur bus sudaryta darbo grupė pareiÅ¡kimui tirti – privati kaltintoja nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nepateikė ir nenurodė galimo jų Å¡altinio.

Be to, pažymėtina ir tai, jog nepriklausomai nuo to į kokiÄ valstybinę įstaigÄ , turinčiÄ teisę nagrinėti pareiÅ¡kimÄ J. D. kreipėsi, nepriklausomai nuo to, ar J. D. kreipimasis dėl R. V. elgesio buvo pagrįstas, J. D., kreipdamasis į atitinkamÄ institucijÄ , buvo įsitikinęs savo teisumu, nors galbÅ«t savaip inter­pre­tuo­damas ir sutirÅ¡tindamas savo turimÄ informacijÄ apie nukentėjusiosios elgesį, tačiau veikė, jo su­pra­ti­mu, norėdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti ar R. V. gali dirbti pedagoginį darbÄ , kreipdamasis į kompetentingÄ institucijÄ .

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog J. D. pareiÅ¡kimÄ nagrinėjo ribotas ratas asmenų. Vienas iÅ¡ Å¡meižimo turinį sudarančių po­Å¾y­mių – informacijos perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai ati­tin­ka­mo turinio žinios tampa žinomos pareigÅ«nams dėl jų tarnybinių pareigų vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei Å¡i informacija pareigÅ«nų nėra praneÅ¡ama tretiesiems asmenims. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog bÅ«tent Å vietimo skyrius ir yra tretysis asmuo, kuriam buvo pateikta informacija, tačiau su tokiu skundo argumentu sutikti negalima, kadangi bÅ«tent Å vietimo skyrius atlieka savivaldybės mokyklų veiklos priežiÅ«rÄ .

Å iuo at­veju apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, tokių duomenų nenurodė ir apeliantė savo skunde, kad J. D. pareiÅ¡kimo turinys buvo paskleistas tretiesiems asmenims, nesu­­sijusiems su pareiÅ¡kimo nagrinėjimu. Nesant pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad J. D. turėjo tikslÄ pateikti tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ ir kad tokia informacija buvo paskleista, nėra pagrindo ir spręsti, kad jis siekė tyčia pažeminti, paniekinti R. V. ar pakirsti kitų asmenų pasitikėjimÄ ja.

Ä®vertinus paminėtas aplinkybes daroma iÅ¡vada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį ir priimti naujÄ , kuriuo J. D. nuteisti pagal BK 154 str. 1 d., kaip to praÅ¡oma R. V. apeliaciniu skundu, pagrindo nėra. Todėl nukentėjusiosios skundo motyvai, kad J. D. pareiÅ¡kimu buvo siekiama tik vieno – pažeminti jÄ kaip mokytojÄ jos darbdavių, kolegų ir mokinių bei jų tėvų akyse, tokie melagingi praneÅ¡imai realiai pakirto pasitikėjimÄ mokytoja, o J.

D. suvokė, kad pareiÅ¡kimu teikia melagingÄ , tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , tuo sÄ moningai Å¡meižė nukentėjusiÄ jÄ , yra atmetami kaip nepagrįsti.Byloje R. V. kaip nukentėjusioji ir privati kaltintoja buvo pateikusi reikalavimÄ priteisti iÅ¡ J. D. 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kadangi J. D. skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai iÅ¡teisintas pagal BK 154 str. 1 d., nes nepadarė Å¡ios veikos, todėl pagrįstai apylinkės teismas Å¡io reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo netenkino.

Tačiau apylinkės teismas nurodė, kad praÅ¡ymÄ dėl neturtinės žalos priteisimo atmeta, nors BPK 115 str. 3 d. 2 p. nurodyta, kad priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , jeigu kaltinamasis iÅ¡teisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Tokiu bÅ«du apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje netinkamai iÅ¡spendė civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ . Tai yra pagrindas keisti skundžiamÄ nuosprendį dėl netinkamai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 4 p.), t. y. civilinio ieÅ¡kinio klausimo nurodant, kad R.

V. pateiktas reikalavimas priteisti iÅ¡ J. D. 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti paliekamas nenagrinėtas.BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, J. D. iÅ¡reiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad J. D. apeliacinės instancijos teisme, kuris vyko dėl nukentėjusiosios R. V. paduoto apeliacinio skundo, gynė advokatė J. M.. Ji dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose apeliacinės instancijos teisme, kurių pirmas buvo atidėtas (pirmame posėdyje dalyvavo ir valstybės skirta advokatė), atsiliepimų bei papildomų įrodymų neteikė.

Byloje yra mokėjimo nurodymas, iš kurio matyti, kad J. D. advokatų profesinei bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 400 Eur. Tačiau daroma išvada, kad prašoma suma yra per didelė, todėl ji yra mažinama ir iš nukentėjusiosios R. V. priteistina išteisintajam J. D. 150 Eur (kas atitinka 517,92 Lt) advokato atstovavimo išlaidų.Byloje gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos J. D., išlaidas iki 2015-01-28 sudaro 61,72 Eur (213,10 Eur) (2 t., 43 b. l.).

BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Å i nuostata reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimÄ , dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ nuteistojo nesuderinamas su Å¡io teise į gynybÄ bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamÄ jį procesÄ savo pasirinktÄ gynėjÄ , valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ teikiančio gynėjo dalyvavimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014).

Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš J. D. nepriteistinos.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p. kolegija n u t a r i a :

Nukentėjusiosios ir privačios kaltintojos R. V. apeliacinį skundÄ atmesti.Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nuosprendį pakeisti nurodant, nukentėjusios R. V. civilinį ieÅ¡kinį dėl 10 000 litų priteisimo neturtinei žalai atlyginti palikti nenagrinėtÄ .Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ nukentėjusios R. V. iÅ¡teisintajam J. D. 150 Eur advokato atstovavimo iÅ¡laidų. Teisėjai:                                                    Daiva Jankauskienė Giedrius Endriukaitis ArÅ«nas PaÅ¡tuolis