2023-12-20 Nr. AB-22411-3-61-3-09054-2023-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-699-662/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09054-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas K. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2023 m. spalio 23 d. elektroninių ryšių priemonėmis padavė teismui skundą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. 23S157172 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti klausimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 31 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo K. S. skundą.

Teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 138 straipsnio 1 dalį, užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį įstatymą, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog jis 2023 m. rugpjūčio 22 d. per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – MIGRIS) pateikė prašymą Migracijos departamentui dėl duomenų išbraukimo iš nacionalinio sąrašo ir įspėjimo dėl pareiškėjo neįsileidimo Centrinėje antrosios kartos Šengeno informacinėje sistemoje. Pareiškėjas teigė jokio atsakymo el. paštu nesulaukęs, o prie MIGRIS paskyros jam prisijungti nepavyko, todėl kreipėsi į savo atstovą. 2023 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjo atstovas elektroniniu paštu kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu pateikti Sprendimą. Migracijos departamentas 2023 m. spalio 10 d. el. paštu išsiuntė pareiškėjo atstovui Sprendimą, todėl pareiškėjo manymu, gavęs 2023 m. rugsėjo 20 d. Sprendimą tik 2023 m. spalio 10 d. ir pateikdamas teismui skundą dėl ginčijamo Sprendimo 2023 m. spalio 23 d., jis nepraleido Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje nustatyto 14 dienų termino, skaičiuojamo nuo sprendimo įteikimo dienos.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 132 punktą, Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, o Įstatymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytais atvejais – ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo Aprašo 130 ar 131 punkte nurodyto sprendimo panaikinti leidimą laikinai gyventi priėmimo dienos, jeigu užsienietis prašymą išduoti ar pakeisti leidimą užpildė per MIGRIS arba jeigu užsienietis prašyme išduoti ar pakeisti leidimą (kai šis prašymas užpildytas ne per MIGRIS) nurodė, kad pageidauja pranešimą apie priimtą sprendimą ir (ar) sprendimus leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo (panaikinimo) klausimais gauti elektroniniu paštu, – privalo nuskaitytą sprendimą išsiųsti užsieniečiui atitinkamai MIGRIS arba prašyme išduoti ar pakeisti leidimą nurodytu elektroninio pašto adresu.

Teismas nustatė, kad vadovaujantis Aprašo 132 punktu, Migracijos departamentas, 2023 m. rugpjūčio 22 d. gavęs pareiškėjo prašymą per MIGRIS sistemą ir jį išnagrinėjęs, 2023 m. rugsėjo 20 d. Sprendimą pareiškėjui 2023 m. rugsėjo 21 d. išsiuntė pranešimu per MIGRIS sistemos paskyrą elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini). Pats pareiškėjas pateikė į bylą ekrano nuotrauką, kurioje pavaizduoti MIGRIS prisijungimo duomenys. Nustatyta, kad pareiškėjui bandant prisijungti elektroninio pašto adresu ((duomenys neskelbtini)) buvo nurodyta, jog pareiškėjas naudoja elektroninio pašto adresą, kuris buvo naudojamas jo kitoje paskyroje ar paskyroje kuri nebegalioja, todėl buvo nurodyta, jungtis pareiškėjo aktyviu elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini)). Teismas vertino, jog Sprendimas pareiškėjui 2023 m. rugsėjo 21 d. buvo išsiųstas pranešimu per MIGRIS sistemos paskyrą elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kadangi pats pareiškėjas tokį savo elektroninio pašto adresą buvo nurodęs MIGRIS sistemoje. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių duomenų, kad buvo informavęs atsakovą apie pasikeitusį elektroninio pašto adresą, tuo pačiu vertintina, jog be pareiškėjo žinios, niekas negalėjo pakeisti jo elektroninio pašto adreso. Todėl teismas sprendė, jog atsakovas pagrįstai ginčijamą Sprendimą pareiškėjui siuntė jo nurodytu bei galiojančiu elektroninio pašto adresu.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjui Sprendimas per MIGRIS sistemą buvo išsiųstas 2023 m. rugsėjo 21 d. ir laikoma, jog jis įteiktas 2023 m. rugsėjo 22 d., todėl, vadovaujantis Įstatymo 138 straipsnio 1 dalimi, paskutinė Sprendimo apskundimo diena buvo 2023 m. spalio 6 d. Pareiškėjas skundą teismui padavė tik 2023 m. spalio 23 d., t. y. praleidęs skundo padavimo terminą ir šio termino neprašo atnaujinti. Atsižvelgęs į tai, skundą dėl Sprendimo panaikinimo teismas atsisakė priimti, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu.

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atsisakius priimti skundą, grąžino pareiškėjui 23 Eur žyminį mokestį.

III. Pareiškėjas K. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas nurodo, jog jo elektroninio pašto adresas yra: (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini). Tai yra grubi Migracijos departamento klaida, kadangi Migracijos departamentas skundžiamą Sprendimą nusiuntė neegzistuojančiu elektroninio pašto adresu, kuris nepriklauso pareiškėjui. Pareiškėjas prideda susirašinėjimą su Migracijos departamentu, kuriame, jo teigimu, matomas tikrasis pareiškėjo elektroninio pašto adresas, susirašinėjimas su teisėtu atstovu.

Pareiškėjas teigia, kad pasisamdęs advokatą, pateikė prašymą dėl duomenų išbraukimo iš nacionalinio sąrašo ir įspėjimo dėl pareiškėjo neįsileidimo Centrinėje antrosios kartos Šengeno informacinėje sistemoje sukūręs naują elektroninio pašto adresą – (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas dėl nesuprantamų priežasčių Sprendimą nusiuntė ne naujuoju elektroninio pašto adresu, o neegzistuojančiu ir pareiškėjui nepriklausančiu elektroninio pašto adresu. Tai dar viena Migracijos departamento klaida, kuri suklaidino pirmosios instancijos teismą.

Pareiškėjas nurodo, jog skundžiamo Sprendimo negavo. Sprendimas buvo gautas tik 2023 m. spalio 10 d., kuomet pareiškėjo atstovas pateikė prašymą dėl Sprendimo pateikimo. Migracijos departamentas pirmosios instancijos teismui nepateikė informacijos, jog pareiškėjas MIGRIS sistemoje prisijungęs prie elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini), skundžiamą Sprendimą perskaitė ir jis jam yra įteiktas. To Migracijos departamentas padaryti ir negali, nes buvo padarytos klaidos, sumaišant pareiškėjo el. pašto adresus.

Pareiškėjas tvirtina, kad neturi suinteresuotumo keisti elektroninio pašto adresus MIGRIS sistemoje, tai nelogiška, nes jis teikė prašymą panaikinti taikomus draudimus. Pareiškėjas teigia, kad nesulaukęs Sprendimo, jo ieškojo per savo atstovą, nes kaip tik buvo suinteresuotas, kad klausimas butų išspręstas, ir, esant neigiamam atsakymui, turėtų galimybę ji apskųsti. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad su Migracijos departamento Sprendimu susipažinti galėjo tik 2023 m. spalio 10 d., ir, padavęs skundą 2023 m. spalio 23 d., nepraleido 14 dienų apskundimo termino.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 31 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo K. S. skundą dėl Migracijos departamento Sprendimo ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu (skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjui Sprendimas per MIGRIS sistemą buvo išsiųstas 2023 m. rugsėjo 21 d., laikė, jog jis įteiktas 2023 m. rugsėjo 22 d., todėl, vadovaujantis Įstatymo 138 straipsnio 1 dalimi, paskutinė Sprendimo apskundimo diena buvo 2023 m. spalio 6 d. Pareiškėjas skundą teismui padavė 2023 m. spalio 23 d., t. y. praleidęs skundo padavimo terminą ir šio termino neprašo atnaujinti, todėl teismas skundą dėl Sprendimo panaikinimo atsisakė priimti.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad Sprendimą gavo tik 2023 m. spalio 10 d. advokatui kreipusis į Migracijos departamentą, todėl skundo padavimo teismui termino nepraleido. Pareiškėjo teigimu, įvyko klaida siunčiant Sprendimą, nes jo elektroninio pašto adresas yra (duomenys neskelbtini) o ne (duomenys neskelbtini), o Migracijos departamentas išsiuntė Sprendimą neegzistuojančiu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini).

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ)) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. ABTĮ nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (29 str. 1 d.). Įstatyme nustatyta, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos (138 str. 1 d.). Taigi, šiuo atveju 14 dienų terminas turi būti skaičiuojamas pagal Įstatymo 138 straipsnio 1 dalį nuo Sprendimo įteikimo dienos.

Apraše nustatyta, kad užsienietis prašymą išduoti ar pakeisti leidimą užpildo per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS), pateikdamas Aprašo 1 ar 2 priede nurodytus duomenis, tarp jų – kontaktinius duomenis, įskaitant telefono numerį, elektroninio pašto adresą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia Sprendimą, kuriuo nuspręsta atšaukti į Šengeno informacinę sistemą įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi dėl pareiškėjo, jis nesutinka su tuo, kad jam liko draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką. Sprendimas priimtas vadovaujantis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 32 punktas nustato, kad duomenis iš sąrašo, pateiktus C. SIS, šioje sistemoje sprendimą dėl uždraudimo atvykti priėmusios įstaigos sprendimu atšaukti įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį panaikina Migracijos departamentas. Toks sprendimas gali būti priimamas, kai užsienietis, dėl kurio paskelbtas įspėjimas C. SIS, arba Taisyklių 9 punkte nurodyta valstybės institucija ar įstaiga pateikia motyvuotą prašymą sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priėmusiai įstaigai. Prašymą užsienietis, dėl kurio paskelbtas įspėjimas C. SIS, teikia per MIGRIS, o esant techniniams MIGRIS sutrikimams, dėl kurių negalima šio prašymo pateikti per MIGRIS – raštu (paštu ar elektroninėmis priemonėmis, pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu). Motyvuotame prašyme turi būti nurodyti taisyklių 6.1–6.10 papunkčiuose nurodyti užsieniečio duomenys, užsieniečio elektroninio pašto adresas ir telefono ryšio numeris, kartu pridedant galiojančio užsieniečio paso ar jį atitinkančio kelionės dokumento kopiją (kopijos tikrumas turi būti paliudytas dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos), nuotrauką, kurioje užsienietis yra užfiksuotas su savo galiojančio užsieniečio paso ar jį atitinkančio kelionės dokumento asmens duomenų lapu ir kurioje aiškiai matomi visi šiame lape esantys įrašai ir asmens nuotrauka, prašyme nurodytas aplinkybes pagrindžiančių dokumentų kopijas (jeigu turimos) (Taisyklių 32.3, 32.3.1 p.).

Taigi, atsižvelgiant į Aprašo ir Taisyklių nuostatas, pareiškėjas visais atvejais, teikdamas prašymą per MIGRIS, turi nurodyti elektroninio pašto adresą, kuriuo jam galės būti siunčiami pranešimai ar nustatyta tvarka įteikiami Migracijos departamento sprendimai.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas Sprendimą pareiškėjui 2023 m. rugsėjo 21 d. išsiuntė pranešimu per MIGRIS sistemos paskyrą elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad pats pareiškėjas pateikė į bylą ekrano nuotrauką, kurioje pavaizduoti MIGRIS prisijungimo duomenys, kur matyti, jog pareiškėjui bandant prisijungti elektroninio pašto adresu ((duomenys neskelbtini)) buvo nurodyta, jog pareiškėjas naudoja elektroninio pašto adresą, kuris buvo naudojamas jo kitoje paskyroje ar paskyroje kuri nebegalioja, todėl buvo nurodyta, jungtis pareiškėjo aktyviu elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini)). Teismas vertino, jog Sprendimas pareiškėjui 2023 m. rugsėjo 21 d. buvo išsiųstas pranešimu per MIGRIS sistemos paskyrą elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kadangi pats pareiškėjas tokį savo elektroninio pašto adresą buvo nurodęs MIGRIS sistemoje. Teismas taip pat sprendė, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad buvo informavęs atsakovą apie pasikeitusį elektroninio pašto adresą ir vertino, jog be pareiškėjo žinios, niekas negalėjo pakeisti jo elektroninio pašto adreso.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į pareiškėjo atskirojo skundo argumentus bei prie atskirojo skundo pridėtus įrodymus apie pareiškėjo elektroninio pašto adresą, iš kurių matyti, kad pareiškėjas su Migracijos departamento tarnautojais susirašinėjo elektroniniu paštu, kurio adresas: (duomenys neskelbtini), byloje sprendžiant klausimą apie Sprendimo įteikimą pareiškėjui, būtina nustatyti, kokį elektroninio pašto adresą buvo nurodęs pareiškėjas, teikdamas prašymą Migracijos departamentui. Teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą išsireikalavo iš Migracijos departamento duomenis apie tai, kokiu elektroninio paštu adresu Migracijos departamentas Sprendimą išsiuntė, tačiau neišreikalavo duomenų apie tai, kokį adresą pareiškėjas buvo nurodęs teikdamas prašymą. Byloje esantys duomenys apie pareiškėjo nurodytą elektroninio pašto adresą yra prieštaringi. Todėl nėra aišku ar Migracijos departamentas Sprendimą išsiuntė tinkamu adresu. Dėl šių aplinkybių, nepašalinus abejonių dėl to, kad Sprendimas išsiųstas teisingu adresu, negalima vienareikšmiškai spręsti, kad pareiškėjui Sprendimas buvo įteiktas 2023 m. rugsėjo 21 d., ir pareiškėjas, pateikęs skundą teismui dėl Sprendimo panaikinimo 2023 m. spalio 23 d., praleido jo apskundimo terminą. Be to, prieš atsisakydamas priimti nagrinėti pareiškėjo skundą teisme tuo pagrindu, kad yra praleistas terminas skundui paduoti ir pareiškėjas neprašo šio termino atnaujinti, pirmosios instancijos teismas nesudarė pareiškėjui galimybės pateikti prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad siekiant realiai apginti galbūt pažeistas besikreipusio asmens teises, administracinis teismas turi būti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip nustatyta ABTĮ – išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises ir pareigas (ABTĮ 12 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1238/2009 ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, nebuvo pakankamai aktyvus, neišaiškino pareiškėjui jo procesinių teisių ir pareigų, neįspėjo pareiškėjo dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių bei nepadėjo pareiškėjui tinkamai įgyvendinti procesines teises ir pareigas, nors tokia pareiga teismui yra įtvirtinta ABTĮ 12 straipsnyje.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad nesant byloje pakankamai duomenų, leidžiančių neabejotinai konstatuoti, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, pareiškėjo atskirasis skundas patenkinamas iš dalies, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. S. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo K. S. skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis