2016-04-13 Nr. AB-8071-3-63-3-01686-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-379-146/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01686-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 56.1.1;

70.3; 71

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. balandžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. P. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas E. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu, kurį patikslino (b. l. 2–3, 29), prašydamas panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. 15-IL-30-01177-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 12 d. nutartimi (b. l. 34–35) pareiškėjo skundą priėmė.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 17 d. posėdžio metu pareiškėjas pateikė prašymą nutraukti bylos nagrinėjimą, raštu nurodydamas, kad skundo atsisakymo pasekmės jam yra žinomos ir suprantamos (b. l. 76, 78–79).

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 17 d. nutartimi (b. l. 81–82) administracinę bylą nutraukė.

Priimdamas procesinį sprendimą nutraukti bylą pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 3 punktu, kuriame numatytas bylos nutraukimo pagrindas pareiškėjui atsisakius skundo (prašymo). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas turi teisę atsisakyti nuo skundo; bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

III. Pareiškėjas E. P. atskirajame skunde (b. l. 85) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartį ir grąžinti jo skundą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka ir teigia, jog pateikė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui prašymą dėl skundo atsisakymo per klaidą, kadangi nėra teisininkas; savo klaidą suvokė tik gavęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Anot pareiškėjo, jam reikalingas atstovas advokatas, kuris padėtų tinkamai apginti pažeistas teises, todėl mano, kad jo skundas turi būti nagrinėjamas iš esmės pirmosios instancijos teisme.

Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, mano, jog teismas tinkamai pritaikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti vadovaujantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Skundžiama 2016 m. vasario 17 d. nutartimi Klaipėdos apygardos administracinis teismas administracinę bylą nutraukė ABTĮ 101 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia esą atsisakė skundo pirmosios instancijos teisme per klaidą, dėl teisinių žinių stokos, todėl prašo pirmosios instancijos teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės

ABTĮ 101 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą jeigu pareiškėjas atsisako skundo (prašymo), išskyrus šio įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus.

ABTĮ 56 straipsnis reglamentuoja prokuroro ir kitų subjektų, ginančių valstybės, savivaldybės ir asmenų teises, procesines teises. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 2 dalį atvejams, kuriais teismas gali atsisakyti priimti skundo (prašymo) atsisakymą, priskiriamas pareiškimo atsisakymo prieštaravimas įstatymui ar viešajam interesui arba pažeidimas kieno nors teisių ar įstatymo saugomų interesų. Minėtos įstatymo normos nuostatos taikytinos tais atvejais, kai skundo atsisako ne fizinis asmuo, o viešąjį interesą ginantis pareiškėjas.

ABTĮ 102 straipsnis reglamentuoja bylos nutraukimo tvarką ir pasekmes. Pagal šio straipsnio 4 dalį teismas išaiškina pareiškėjui skundo (pareiškimo) atsisakymo pasekmes, išskyrus atvejus, kai pareiškimas dėl atsisakymo buvo gautas paštu ar perduotas teismui per kitus asmenis.

Atsisakyti skundo yra pareiškėjo procesinė teisė. Šiuo atveju pareiškėjas teigia esą jis teismo posėdyje atsisakė skundo suklydęs. Tikrindama šio pareiškėjo teiginio pagrįstumą, teisėjų kolegija išklausė Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 17 d. posėdžio garso įrašą, įvertino įrašus informacinėje pažymoje apie teismo posėdžio eigą (b. l. 76, 78–79). Iš informacinės pažymos apie teismo posėdžio eigą ir garso įrašo teisėjų kolegija nustatė, kad teismo posėdžio pradžioje, kuri skirta bylos proceso dalybių prašymų išsprendimui, pareiškėjas pateikė prašymą nutraukti bylos nagrinėjimą, nenurodydamas jokių motyvų.

Teismas šio prašymo netekino. Po to pareiškėjas pateikė prašymą „bylą palikti nenagrinėtą“. Pareiškėjui pareiškus šį prašymą, į teisėjų kolegijos pirmininkės klausimą, ar pareiškėjas atsisako nuo skundo, pareiškėjas aiškiai atsakė „Taip“. Po šio pareiškėjo atsakymo teisėjų kolegijos pirmininkė paskelbė teismo posėdžio pertrauką, pasiūlydama pareiškėjui tai išdėstyti raštu. Iš teismo posėdžio eigos matyti, kad teisėjų kolegijai paskelbus teismo posėdžio pertrauką, pareiškėjui buvo suteiktas laikas galutinai apsispręsti dėl savo valios bei surašytų pareiškimą dėl skundo atsisakymo.

Iš informacinės pažymos matyti, kad teismo posėdžio pertrauka prasidėjo 09:53:54 val. ir baigėsi 10:06:20 val. Iš informacinės pažymos matyti, kad teisėjų kolegijai grįžus į teismo posėdžių salę pareiškėjas pateikė teisėjų kolegijai savo surašytą ir pasirašytą pareiškimą. Iš 2016 m. vasario 17 d. teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad teisėjų kolegijos pirmininkė paskelbė (perskaitė) pareiškėjo prašymą („Prašau nutraukti bylos nagrinėjimą, skundo atsisakymo pasekmės yra žinomos ir suprantamos“).

Perskaičiusi šį prašymą, teisėjų kolegijos pirmininkė paaiškino pareiškėjui skundo atsisakymo pasekmes, t. y. kad pareiškėjas ateityje neturės teisės skųsti tą patį sprendimą (Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. 15-IL-30-01177-e) tuo pačiu pagrindu. Po to teisėjų kolegijos pirmininkė dar kartą patikslino, ar pareiškėjas suprato skundo atsisakymo pasekmes. Pareiškėjas aiškiai atsakė „Taip“, jokių klausimų, susijusių su skundo atsisakymu ir bylos nutraukimu bei šių procesinių veiksmų pasekmėmis, pareiškėjas teismui nepateikė.

Nurodytos aplinkybės apeliacinės instancijos teisėjų kolegijai suteikia pakankamą pagrindą išvadoms, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai atliko savo procesines pareigas (ABTĮ 10 straipsnis), t. y. pareiškėjui pareiškus savo valią dėl bylos baigties, teismas, naudodamas ABTĮ numatytus procesinius terminus (sąvokas), aiškinosi pareiškėjo valią, o pareiškėjui aiškiai patvirtinus, kad jis atsisako skundo, paskelbdamas teismo posėdžio pertrauką suteikė pareiškėjui galimybę galutinai apsispręsti ir savo valią pareikšti raštu. Po teismo posėdžio pertraukos paskelbęs pareiškėjo surašytą pareiškimą, teismas aiškiai išaiškino pareiškėjui skundo atsisakymo pasekmes ir paklausė, ar pareiškėjas suprato. Pareiškėjas aiškiai patvirtino, kad pasekmes suprato, kitokios valios nepareiškė, klausimų teisėjų kolegijai nepateikė. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegijai nelieka abejonių dėl to, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė pareiškėjo tikrąją valią.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atliko savo procesines pareigas (ABTĮ 10, 102 straipsniai), pareiškėjo procesinių teisių nepažeidė. Nutraukdamas bylą ABTĮ 101 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą ir panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartį nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo E. P. atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė