2022-12-21 Nr. AB-31066-3-62-3-01036-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-1124-815/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01036-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio mėnesio iki 2021 m. gegužės 13 d., atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK, buvo grubiai pažeidžiamos jo teisės, t. y. naudojantis dušu nebuvo užtikrinamas privatumas, nes dušo patalpose nėra kabinų. Be to, dušo patalpos apaugusios pelėsiais. Dušo metu priverstas kvėpuoti pelėsiais, kas kenksminga sveikatai. Nėra įrengta dušo persirengimo patalpa, kurioje temperatūra turi būti ne mažesnė nei 18 laipsnių. Dėl blogo ventiliavimo drabužiai sušlampa, o išdžiūvę turi pelėsio kvapą. Toks gana ilgas kalinimas tokiomis sąlygomis sukėlė rimtą diskomfortą ir psichologinę kančią. Tokios sąlygos kenksmingos sveikatai ir žemina orumą.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad dušo patalpas kiekvieną dieną valo ir tvarko Turto valdymo skyriuje valymo pareigose dirbantis nuteistasis. Jei patalpose gyvenantys nuteistieji gerai atliktų savo budėtojo pareigas (kasdien valytų jas, vėdintų), dušo patalpose negalėtų atsirasti pelėsis. Įstaiga užtikrina tinkamą dušo įrengimą, atitinkantį patalpų įrengimo ir aprūpinimo normas. Teisės aktai nenumato įstaigai prievolės įrengti matomumą ribojančias pertvaras nuteistųjų dušinėse. Dušinėse įrengta po vieną sėdimą vietą, po kilimėlį prie sėdimos vietos. Įrengtas veidrodis, sieninė pakaba po tris kabliukus vienam nuteistajam, prie kiekvienos prausimosi vietos įrengta lentynėlė higienos priemonėms susidėti, taip pat prausimosi priemonių dozatorius. Pareiškėjas dėl netinkamų gyvenimo sąlygų į psichologus nesikreipė.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimu pareiškėjo R. K. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 250 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl minimalaus privatumo neužtikrinimo dušo patalpose ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 39 punkto pažeidimo, kitą skundo dalį atmetė.

6. Teismas, akcentavęs valstybės atsakomybei nustatyti būtinas sąlygas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK), vertino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento (toliau – ir NVSC) 2021 m. birželio 21 d. raštą Nr. (2-12 4.80)2-94496 (toliau – ir Raštas), iš kurio nustatė, kad kontrolės dieną, t. y. 2021 m. birželio 15 d. Pravieniškių PN-AK 3-ojo sektoriaus 9-10 būrio dušo patalpoje lubų paviršiuje vizualiai matėsi pelėsis, dažų danga atsilupusi, vietomis matėsi įtrūkęs ir iškritęs tinkas <...>. Pažymėta, kad pažeistas Higienos normų 134:2015 39 punktas. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. gegužės 12 d. buvo apgyvendintas Pravieniškių PN-AK 3-ojo sektoriaus būryje Nr. 10, kas, teismo vertinimu, reiškia, kad jis naudojosi tomis pačiomis dušo patalpomis, dėl kurių konstatuotas pažeidimas.

7. Teismas akcentavo, kad NVSC Rašte konkrečiai ir aiškiai nustatytas pelėsio buvimo tam tikrose patalpose ir Higienos normos HN 134:2015 pažeidimo faktas, kas leidžia daryti išvadą, kad atsakovas netinkamai vykdė švaros bei tvarkos kontrolės funkcijas. Nors šis raštas/atsakymas adresuotas ne pareiškėjui (o kitam nuteistajam), tačiau esminis aspektas yra tai, kad atliktas faktinis ginčo patalpų vertinimas, t. y. nustatyta ginčo patalpų būklė, konstatuotas pelėsio buvimo ant lubų faktas ir pripažintas Higienos normos HN 134:2015 pažeidimas. Abejoti šios institucijos išvadomis, nesant jokių kitų objektyvių tai paneigiančių įrodymų, teismui nėra jokio pagrindo.

8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nurodo nuo 2020 m. gruodžio iki 2021 m. gegužės 13 d., o NVSC patikrinimas buvo atliktas 2021 m. birželio 15 d. (reaguojant į kito nuteistojo 2021 m. gegužės 31 d.), t. y. nustatytų pelėsio aplinkybių momentas formaliai nepatenka į pareiškėjo ginčo laikotarpį. Nors šis patikrinimas buvo atliktas ne ginčo laikotarpiu, tačiau, teismo vertinimu, pakankamai artimu ginčo laikotarpiui metu (vos 1 mėnuo po ginčo laikotarpio pabaigos), todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad tokios esminės aplinkybės, kaip pelėsis patalpose – įvertinus galimas pelėsio atsiradimo priežastis, patį pelėsio atsiradimo procesą bei trukmę, galėjo iš esmės pasikeisti. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas darė išvadą, kad ginčo laikotarpiu pelėsis jau egzistavo. Nustačius Higienos normos HN 134:2015 39 punkto pažeidimą, yra pagrindas atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.

9. Teismas, vertindamas skundo argumentus dėl privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo, vertino atsakovo atstovo argumentus šiuo aspektu, t. y., kad ginčo laikotarpiu nebuvo dušų pertvarų, tačiau, atsakovo atstovo teigimu, teisės aktai nenumato įstaigai prievolės įrengti matomumą ribojančias pertvaras nuteistųjų dušinėse, įstaiga užtikrina tinkamą dušų įrengimą. Teismas Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikos aptariamu aspektu kontekste sprendė, kad pareiškėjo privatumas naudojantis dušu ginčo laikotarpiu buvo pažeidžiamas.

10. Teismas pripažino, kad pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu sukelia jam diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus, jis gali jaustis nejaukiai kai yra stebimas kitų nuteistųjų tuo metu, kai prausiasi duše. Todėl egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu (nuo 2020 m. gruodžio mėnesio iki 2021 m. gegužės 13 d.) turėjo teisę pasinaudoti dušu apie 25 kartus, todėl 25 dienas buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu. Atitinkamai tiek pat laiko pareiškėjas patyrė pažeidimus dėl duše susidariusio pelėsio. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo kontekste, atmetė skunde nurodytus nusiskundimus dėl neįrengtos persirengimo patalpos, netinkamos ventiliacijos.

11. Teismui nekilo abejonių, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Pareiškėjo kalinimo sąlygos Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu sudarė prielaidas patirti pareiškėjui neigiamų išgyvenimų, sukėlė jam dvasines kančias, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniu.

12. Teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnyje ir teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinęs pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį (privatumo pažeidimas pareiškėjui naudojantis dušu), mastą ir trukmę (per ginčo laikotarpį pareiškėjo privatumas naudojantis dušu buvo pažeidžiamas vieną kartą per savaitę, atitinkamai tuo metu jis patyrė dvasinius nepatogumus dėl pelėsio)), atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, į tai, jog nėra duomenų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ir privatumą, administracinėje byloje nėra pateikta ir nustatyta duomenų, jog dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, sprendė, kad pareiškėjui priteistina 250 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma, kuri yra proporcinga ir pakankama pareiškėjo neigiamiems išgyvenimams kompensuoti.

III. 13. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimą, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

14. Atsakovo atstovas EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose kontekste nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nekonstatuota jokių kitų atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl vien privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas neturėtų būti vertintinas kaip aplinkybė, sudaranti pagrindą konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinami pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Įvertinus pažeidimo trukmę, jo pobūdį, nesant įrodymų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl ginčo dalyko sukeltų pasekmių, taip pat nenustačius, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis ar kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors sveikatos sutrikimai, todėl nagrinėjamu atveju neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad ją būtų būtina įvertinti pinigais.

15. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Akcentuoja, kad per savaitę dušu naudojosi tris kartus. Taip pat dėsto motyvus, kad pagal teisės aktų reikalavimus dušo patalpoje turi būti įrengtas persirengimo kambarys. Prašo apeliacinės instancijos teismo tinkamai įvertinti jo skundą, pabrėždamas, kad pagal EŽTT praktiką turi teisę į didesnę kompensaciją.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK nuo 2020 m. gruodžio mėnesio iki 2021 m. gegužės 13 d., atlyginimo.

17. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu bei nustatęs higienos normos pažeidimą dėl duše susidariusio pelėsio, tenkino pareiškėjo skundą ir priteisė pareiškėjui 250 Eur neturtinei žalai atlyginti.

18. Apeliaciniame skunde atsakovo atstovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

19. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.)). Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti 146 straipsnio 2 dalyje.

20. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, kiek tai susiję su pareiškėjo privatumo naudojantis dušu pažeidimu, pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog pertvarų duše nebuvimas neužtikrina visiško privatumo buvimo. Neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinami, kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-158-438/2021; kt.). Aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvaros dušuose, nesudaro pagrindo atleisti pataisos įstaigą nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019).

21. Byloje nustatyta ir atsakovo atstovas apeliaciniame skunde iš esmės neginčija, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis pertvarų neturinčiu dušu ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrinta 25 kartus. Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė Higienos normos HN 134:2015 39 punkto (ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių) pažeidimą dušo patalpose. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nesutikimo argumentų dėl šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės nenurodo.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas dėl nustatytų pažeidimų galėjo patirti tam tikrus nepatogumus, t. y. neturtinę žalą.

23. Nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas, ar pareiškėjui priteistas 250 Eur neturtinės žalos, kurią jis patyrė dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis dušu ir dėl higienos normos pažeidimo, atlyginimas šiuo atveju laikytinas proporcinga pareiškėjo patirtų išgyvenimų kompensavimo priemone. Teisėjų kolegija pažymi, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei nepakanka teismo sprendimu pripažinti asmens teisės pažeidimą.

24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

25. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013). Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).

26. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu vertinimu, kad pareiškėjas galėjo patirti neigiamus išgyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą. Vadovaudamasi CK 6.250 straipsnyje nurodytais ir teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį (privatumo pažeidimas pareiškėjui naudojantis dušu be pertvarų bei higienos normos pažeidimas), mastą ir trukmę (per ginčo laikotarpį pareiškėjo privatumas naudojantis dušu buvo pažeistas 25 kartus), ginamų vertybių pobūdį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad priteistos 250 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra adekvati ir proporcinga pareiškėjo patirtų neigiamų išgyvenimų kompensacija.

27. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis bei teismų praktika, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Todėl atsakovo atstovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ernestas Spruogis

Milda Vainienė